Byla 2A-1798/2013
Dėl kreditorinio reikalavimo patikslinimo ir bankroto proceso ne teismo tvarka nutraukimo, pareikštą atsakovui bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „SPAUSDINTUVŲ CENTRAS“
1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Kazio Kailiūno ir Marytės Mitkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „SPAUSDINTUVŲ CENTRAS“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 20 d. sprendimo dalies civilinėje byloje Nr. 2-1182-232/2013 pagal ieškovo A. Z. ieškinį dėl kreditorinio reikalavimo patikslinimo ir bankroto proceso ne teismo tvarka nutraukimo, pareikštą atsakovui bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „SPAUSDINTUVŲ CENTRAS“.
2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,
Nustatė
3I. Ginčo esmė
4Ieškovas A. Z. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas patvirtinti ieškovo patikslintą kreditorinį reikalavimą 21336 Lt sumai; nutraukti atsakovo BUAB „Spausdintuvų centras“ bankroto procesą ne teismo tvarka, pradėti teisminį bankroto procesą nuo stadijos, kurioje šiuo metu yra neteisminis bankrotas. Ieškovas nurodė, jog 2010 m. spalio 25 d. atsakovo kreditorių susirinkimas nutarė pradėti atsakovo neteisminę bankroto procedūrą, bankroto administratoriumi paskyrė V. K. . Kreditorių susirinkimas 2010 m. gruodžio 17 d. patvirtino atsakovo kreditorių sąrašą, kuriame trečiosios eilės kreditoriumi buvo įtrauktas ieškovas su 80000 Lt finansiniu reikalavimu pagal 2008 m. balandžio 9 d. paskolos sutartį. Pagal minėtą paskolos sutartį, ieškovas ir atsakovas taip pat susitarė dėl mokamų 10 procentų dydžio metinių palūkanų. Ieškovas 2012 m. vasario 8 d. pateikė prašymą dėl kreditorinių reikalavimų patikslinimo, kuris buvo grindžiamas 21366 Lt palūkanomis pagal 2008 m. balandžio 9 d. paskolos sutartį, tačiau kreditorių susirinkimas atsisakė tvirtinti ieškovo patikslintą kreditorinį reikalavimą. Nurodė, jog neteisminio bankroto proceso metu atsiradus teisminiam ginčui, neteisminis bankroto procesas nutrauktinas ir pradėtinas teisminis bankroto procesas. 2012 m. lapkričio 19 d. teismo posėdžio metu ieškovas prašė ieškinį tenkinti visa apimtimi. Atsakovas su ieškiniu sutiko, taip pat prašė jį tenkinti visiškai. Teismas 2012 m. gruodžio 7 d. nutartimi atnaujino bylos nagrinėjimą iš esmės, nutarė išreikalauti iš Vilniaus apylinkės prokuratūros informaciją apie 2007 m. gegužės 5 d. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie VRM Vilniaus apskrities skyriuje atsakovo atžvilgiu atliekamą ikiteisminį tyrimą pagal BK 203 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį, 222 straipsnio 1 dalį 182 straipsnio 2 dalį. Vilniaus apygardos prokuratūros gautame 2013 m. sausio 11 d. atsakyme nurodyta, jog ikiteisminis tyrimas yra tęsiamas ir planuojamas užbaigti iki 2013 m. birželio mėnesio. Užtikrinant galimą turto konfiskavimą yra areštuotas atsakovui priklausantis turtas. Civilinis ieškinys atsakovui nėra pareikštas.
5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6Vilniaus apygardos teismas 2013 m. vasario 20 d. sprendimu ieškovo ieškinį tenkino iš dalies – patikslino ieškovo kreditorinį reikalavimą 20333 Lt sumai, nustatydamas, jog visas ieškovo kaip trečiosios eilės kreditoriaus reikalavimas sudaro 100333 Lt. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovo reikalavimą nutraukti bankroto procesą neteismine tvarka ir pradėti teisminį bankroto procesą nuo stadijos, kurioje šiuo metu yra neteisminis bankrotas motyvavo tuo, jog ĮBĮ nenumato neteisminio bankroto procedūros perkvalifikavimo į teisminį ir jos tęsimo teismine tvarka nuo tų procedūrų, kurios jau atliktos. Taip pat ieškovas nėra apskundęs vyresniam prokurorui ir teismui Vilniaus apygardos prokuratūros 2011 m. vasario 15 d. nutarimo, kuriuo buvo atsisakyta perduoti bankroto administratoriui ikiteisminio tyrimo dokumentus baudžiamojoje byloje. Be to, pirmosios instancijos teismo nuomone, bankroto procedūra baigsis tik nutraukus ikiteisminį tyrimą arba priėmus nuosprendį baudžiamojoje byloje, kadangi atsakovo turto areštas yra pritaikytas siekiant apsaugoti valstybės, kaip potencialaus naudos gavėjo nusikalstamos veikos rezultate įgyto turto konfiskavimo atveju, interesus.
7III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 20 d. sprendimą dalyje ir priimti nauja sprendimą - bankroto procesą neteismine tvarka nutraukti, pradėti teisminį bankroto procesą nuo stadijos, kurioje šiuo metu yra neteisminis bankrotas, kitoje dalyje palikti sprendimą nepakeistą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
91. Atsakovas sutinka, jog ĮBĮ nereglamentuoja mechanizmo dėl bankroto procedūros, vykusios ne teismo tvarka perkvalifikavimo/ perdavimo nagrinėti bankroto procedūrą teismine tvarka, tačiau tokiu atveju reikia remtis teisės doktrina.
102. Atsakovas kartu su skundu pateikė įrodymus, patvirtinančius, jog prokuroro ir teismo sprendimai (nutartys) buvo apskųsti.
113. Atsakovas pirmosios instancijos teismo sprendime minimame ikiteisminiame tyrime neturi jokio procesinio statuso. Nors ikiteisminis tyrimas pradėtas 2007 m., atsakovui nėra pareikšti jokie įtarimai, jam nėra pareikštas civilinis ieškinys. Valstybė taip pat nėra pareiškusi kreditorinių reikalavimų bankroto byloje. Šiuo atveju, dėl atsakovo turtui pritaikyto arešto, nukenčia atsakovo kreditoriai, kurių kreditoriniai reikalavimai negali būti patenkinti. Be to, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, jog bankroto procedūra bus baigta tik nutraukus ikiteisminį tyrimą arba priėmus nuosprendį baudžiamojoje byloje.
12Ieškovas aVilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 20 d. sprendimą dalyje ir priimti nauja sprendimą - bankroto procesą neteismine tvarka nutraukti, pradėti teisminį bankroto procesą nuo stadijos, kurioje šiuo metu yra neteisminis bankrotas, kitoje dalyje palikti sprendimą nepakeistą. Nurodo, jog su
13Apeliacinis skundas netenkinamas.
14Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.), t. y. apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro Vilniaus apygardos teismas 2013 m. vasario 20 d. sprendimo dalies, kuria atmestas ieškovo reikalavimas nutraukti bankroto procesą neteismine tvarka ir pradėti teisminį bankroto procesą nuo stadijos, kurioje šiuo metu yra neteisminis bankrotas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Pažymėtina, jog apskųsto teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas pagal apeliacinio skundo argumentus.
15Įmonių bankroto bylos nagrinėjamos pagal Civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti įstatymai. Įmonių bankroto procesą (bankroto bylos iškėlimą, kreditorių reikalavimų pateikimą ir tvirtinimą, įmonės likvidavimą dėl bankroto, bankroto procesą ne teismo tvarka, taip pat kitas su bankrotu susijusias procedūras) reglamentuoja Įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ). ĮBĮ 1 straipsnio trečiojoje dalyje įtvirtintas šio įstatymo normų taikymo prioritetas kitų įstatymų atžvilgiu vykdant įmonės bankroto procedūras ir nurodyta, kad kitų įstatymų nuostatos, reglamentuojančios įmonių veiklą, kreditoriaus teisę į reikalavimų tenkinimą, kreditoriaus teisę imtis priemonių skoloms išieškoti, priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą ir kitos, įmonėse taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja šio įstatymo nuostatoms.
16ĮBĮ ketvirtas skirsnis reglamentuoja bankroto procesą ne teismo tvarka. Bankroto procesas gali vykti ne teismo tvarka, jeigu teismuose nėra iškelta bylų, kuriose šiai įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai, tarp jų reikalavimai, susiję su darbo santykiais, taip pat jei iš įmonės nėra išieškoma pagal teismų ar kitų institucijų išduotus vykdomuosius dokumentus (ĮBĮ 12 str. 1 d.). ĮBĮ 13 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog ne teismo tvarka bankroto procedūros vykdomos vadovaujantis ĮBĮ. Be to, kai bankroto procesas vyksta ne teismo tvarka, atsiranda šio įstatymo 10 straipsnio 7 dalyje, 16 straipsnyje ir 27 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytos pasekmės (ĮBĮ 13 str. 5 d.).
17Teisėjų kolegija pažymi, jog jokie teisės aktai nereglamentuoja bankroto procedūros, vykusios ne teismo tvarka perkvalifikavimo/ perdavimo nagrinėti bankroto procedūrą teismine tvarka, taip pat šiuo klausimu nėra suformuota ir teismų praktika. Šį faktą pripažįsta ir pats apeliantas. Tačiau teisėjų kolegija apelianto argumentus, jog nesant teisinio reguliavimo šiuo klausimu, reikia remtis teisės doktrina, vertina kritiškai, kadangi pagrįstas teismo sprendimas privalo būti priimtas, vadovaujantis įstatymais ir kitais teisės aktais, o ne teisės doktrina. Tik įstatymais bei kitais teisės aktais paremtas sprendimas sukelia teisines pasekmes ginčo šalims.
18Teisėjų kolegija pažymi, kad vien tai, jog atsakovo atžvilgiu dar 2007 metais pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris planuojamas užbaigti 2013 m. birželio mėnesį (b.l. 62), kad atsakovui nėra pareikštas civilinis ieškinys, nesudaro pagrindo perkvalifikuoti bankroto procedūros tvarkos ir perduoti nagrinėti bankroto procedūrą teismine tvarka nuo stadijos, kurioje šiuo metu yra neteisminis bankrotas.
19Dėl kitų apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų, teismas nepasisako, kadangi jie nėra susiję su ginčijamu sprendimu.
20Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atmestas ieškovo reikalavimas nutraukti bankroto procesą neteismine tvarka ir pradėti teisminį bankroto procesą nuo stadijos, kurioje šiuo metu yra neteisminis bankrotas, yra pagrįsta, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo jos naikinti ar keisti.
21Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Nutarė
22Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.