Byla 2-3179-235/2017
Dėl turtinės žalos atlyginimo, žalos įvertinimo išlaidų ir palūkanų priteisimo

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Alfonsas Guobys,

2sekretoriaujant D. Č.,

3dalyvaujant ieškovei V. N. ir jos atstovei advokatei D. V.,

4žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. N. ieškinį atsakovui A. T. dėl turtinės žalos atlyginimo, žalos įvertinimo išlaidų ir palūkanų priteisimo.

5Teismas

Nustatė

6Ieškovė ieškinyje nurodė, kad ieškovei asmeninės nuosavybės teise priklauso vieno kambario butas, kurio unikalus Nr. ( - ), esantis adresu ( - ) mieste daugiabučiame name. Virš buto esantis butas, kurio unikalus Nr. ( - ), adresu ( - ) mieste, asmeninės nuosavybės teise priklauso atsakovui A. T.. Paaiškino, kad 2016 m. gegužės 31 d. bute, esančiame devintame daudiabučio namo aukšte, adresu ( - ) dėl santechninio gedimo tualeto patalpoje - trūkusios tualeto bakelio vandens padavimo žarnelės - stipriai pratekėjo vanduo, ko pasėkoje buvo užlietas ieškovės V. N. butas, esantis aukštu žemiau, aštuntame daugiabučio namo aukšte, adresu ( - ). Nurodė, tai, kad ieškovės nurodytame bute įvyko santechnikos avarija, atsakovas A. T. neneigė, tačiau kalbėtis dėl padarytos žalos atlyginimo atsisakė. Ieškovė teigė atsakovui paaiškinusi, kad kreipėsi į VšĮ „Nepriklausomų draudimo ekspertų grupę“, kurie sudarė buto remonto sąmatą. Taigi, ekspertams paskaičiavus žalos dydį, kuris buvo didesnis nei 1000 Eur, vėl kreipėsi į kaimyną, siūlydama gražiuoju atlyginti mano turtui padarytą žalą, tačiau A. T. pasakė, jog tai „ kosminė suma“ ir mano turtui padarytą žalą atlyginti atsisakė. VšĮ „Nepriklausomų draudimo ekspertų grupė“ profesionaliai paskaičiavo mano butui , unikalus Nr. ( - ), esančiam ( - ) mieste, padarytos žalos dydį. Nurodė, kad santechnikos įrenginio, vamzdžio po kriaukle virtuvės patalpoje trūkimo metu atsakovės, buvo sulietos lubos ir sienos, apgadintos grindys mano buto patalpų: virtuvės lubos (atšokę dažai, nukritęs tinkas), virtuvės sienos (vandens tekėjimo žymės, pelėsis, matyti atšokęs glaistas), koridoriaus ir kambario grindų paviršiaus deformacija bei pelėsis, koridoriaus lubos ir sienos pūslėtos (atšokęs glaistas po užpylimo ), atsiklijavo tapetai, todėl butui šiuo metu yra reikalingas remontas. Paaiškino, kad savo buto kaip statinio ir bute esančio turto apdraudusi draudimo bendrovėje nebuvo, kreipėsi į VšĮ „ Nepriklausomų draudimo ekspertų grupę“, kurios kvalifikuoti specialistai paskaičiavo padarytos žalos nekilnojamajam turtui dydį bei kokia pinigų suma būtų reikalinga aplietų patalpų suremontavimui. Taigi VšĮ „ Nepriklausomų draudimo ekspertų grupė“ pateikė išvadą, kurioje paskaičiuota, jog patalpų suremontavimui, darbus atliekant rangovinei organizacijai, reikalinga 1 305,59 Eur pinigų suma. Be to, už žalos nustatymo darbus ir ataskaitos parengimą VšĮ „Nepriklausomų draudimo ekspertų grupei“, nurodė sumokėjusi 130 Eur sumą, kuri taip pat įtrauktina į patirtos žalos sumą bei priteistina iš atsakovo. Rinkdama įrodymus šiai bylai, ieškovė nurodė, kad patyrė išlaidas mokėdama už įvairias pažymas, todėl pridėdama teismui mokėjimų kvitus, reikalausiu priteisti iš atsakovo juose nurodytas sumas -viso - 8,10 Eur turtinei žalai atlyginti. Todėl visa ieškovės nurodyta padaryta turtinė žala šiai dienai yra 1 438, 69 Eur, kuri priteistina iš atsakovo.

7Atsakovas atsiliepime nurodė, kad ieškovė ieškinio antroje pastraipoje nurodo, kad 2016 m. gegužės 31 d. bute, esančiame devintame daugiabučio namo aukšte, adresu Prūsų g. 2-107, Vilniuje dėl santechninio gedimo tualeto patalpoje - trūkusios tualeto bakelio vandens padavimo žarnelės - stipriai pratekėjo vanduo, ko pasėkoje buvo užlietas ieškovės V. N. butas. Ieškinio dalyje dėl patirtos turtinės žalos, ieškovė jau teigia, kad santechnikos įrenginio, vamzdžio po kriaukle virtuvės patalpoje trūkimo metu atsakovo bute, buvo sulietos lubos ir sienos, apgadintos grindys ieškovės buto patalpų: virtuvės lubos (atšokę dažai, nukritęs tinkas), virtuvės sienos (vandens tekėjimo žymės, pelėsis, matyti atšokęs glaistas), koridoriaus ir kambario grindų paviršiaus deformacija bei pelėsis, koridoriaus lubos ir sienos pūslėtos (atšokęs glaistas po užpylimo), atsiklijavo tapetai, todėl butui šiuo metu yra reikalingas remontas. Todėl atsakovo nuomone, neaišku ar dėl atsakovo tualete trūkusios vandens padavimo žarnelės, ar virtuvėje trukusio vamzdžio, ar abiejų santechninių įrenginių gedimo pasėkoje buvo užlietas ieškovei priklausantis butas. Atsakovas nurodė, kad VšĮ „Nepriklausomų draudimo ekspertų grupė“ pateiktoje išvadoje nėra įvertinta namo bendrų komunikacijų būklė ir išsidėstymas, kitos aplinkybės, iš kur gali kilti grėsmė sugadinti ieškovo turtą. Atsakovo manymu santechniniai įrengimai galėjo sugesti ir ne dėl atsakovo kaltės, dėl nuo jo nepriklausančių aplinkybių (pvz. vandentiekio slėgio matavimo darbų, kai maksimaliai padidinamas slėgimas vandentiekio vamzdyne; užsukant ir vėl atsukant vandens padavimą į vandentiekio sistemą, ko pasėkoje padidėja slėgis vandentiekio sistemoje ir gali iššaukti santechnikos įrenginių gedimus). Visos šios aplinkybės nebuvo nustatinėjamos. Atsakovas taip pat nesutinka su padarytos žalos dydžiu. VšĮ „Nepriklausomų draudimo ekspertų grupė“ pateiktoje išvadoje paskaičiavo padarytos žalos nekilnojamajam turtui dydį bei kokia pinigų suma būtų reikalinga aplietų patalpų suremontavimui. VšĮ „Nepriklausomų draudimo ekspertų grupė“ nurodo, kad patalpų suremontavimui, darbus atliekant rangovinei organizacijai, reikalinga 1 305,59 Eur pinigų suma. VšĮ „Nepriklausomų draudimo ekspertų grupė“ tik nurodė, kad tokia pinigų suma reikalinga ieškovės buto remontui po užliejimo, bet neatsižvelgė į tai, kada paskutinį kartą buvo atliekamas ieškovei priklausančio buto remontas, neaiški ieškovės buto būklė prieš užliejimą. Atsakovo manymu, kad ieškovės butas buvo remontuojamas gana seniai ir dalis turto natūraliai nusidėvėjo. Tapetai, glaistas, dažai galėjo atšokti, nubyrėti dažai dėl natūralaus jų nusidėvėjimo. Tokiu būdu, atsakovo nuomone, ieškovė bando pasigerinti savo buto būklę atsakovo sąskaita.

8Dublike ieškovė nurodė, kad po įvykusio užliejimo, kuomet kreipiausi į A. T. dėl padarytos žalos mano butui, jis atsisakė atvykti pažiūrėti pats, tačiau atsiuntė savo draugą, kaimyną R. R., iš buto ( - ), kuris apžiūrėjo butą ir pasakė, kad informuos A. T.. Paaiškino, kad A. T. užėjo į butą tik po trijų savaičių, supratęs, kad žala padaryta nemenka, pasakė, kad važiuosime kartu į „Senukus“ ir pirksime tapetus bei linoleumą. Ieškovė nurodė sutikimusi. Tada, kaip nurodė ieškovė, A. T. paklausė kiek medžiagų reikia, o man atsakius koks kiekis medžiagų reikalingas, atsakovas nieko nepasakęs išėjo ir daugiau nepasirodė. Po dviejų mėnesių nurodė kreipusis į teisininkus, kurie patarė dar į atsakovą kreiptis raštu, ką aš ir padariau, tačiau iš atsakovo jokios reakcijos nesulaukiau. A. T. dėl žalos atlyginimo su ieškove daugiau nesikalbėjo, žalos atlyginti nesiūlė, todėl man neliko kitų būdų, kaip su ieškiniu kreiptis į teismą dėl paskaičiuotos žalos iš atsakovo priteisimo. Pažymėjo, kad žalą dėl atsakovo A. T. nerūpestingumo patyrė ir kiti butai, esantys aukštais žemiau už atsakovo butą.

9Per teismo nustatytą terminą atsakovas tripiko nepateikė.

10Ieškinys tenkintinas.

11Nustatytos faktinės bylos aplinkybės.

12Teismas nustatė, kad butas ( - ), nuosavybės teise priklauso ieškovei, o butas ( - ) (viršutiniame aukšte esantis butas), nuosavybės teise priklauso atsakovui. Ieškovės butas buvo užlietas 2016 m. gegužės 31 d. VšĮ „Nepriklausomų draudimo ekspertų grupė” atliko buto apžiūrą pagal 2016-09-01 su ieškove pasirašyta sutartį, ir pateikė ieškovei lokalinę jos buto patalpų remonto sąmatą. Padarytos žalos faktą butui įrodo 2016-05-31 atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktas, pateiktos nuotraukos, atlikta remonto žalos kaštų skaičiavimo ataskaita. Pagal žalos remonto kaštų skaičiavimo ataskaitą užpylimo metu padarytų pažeidimų buto apdailai ištaisymo kaštai sudaro 1 305,59 Eur. Pagal byloje pateiktus duomenis nustatyta, kad butas užlietas iš viršuje esančio buto.

13Motyvai ir teisiniai argumentai.

14Civilinio kodekso 6.266 straipsnyje reglamentuojama pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininko (valdytojo) civilinė atsakomybė: žalą, padarytą dėl jų sugriuvimo ar dėl kitokių trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo Civilinio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo aplinkybės. Tai atitinka griežtosios civilinės atsakomybės sampratą, kai asmuo atsako už jo veiksmais (neveikimu) padarytą žalą nepaisant jo kaltės. Civilinio kodekso 6.266 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas). Pagal Civilinio kodekso 6.266 straipsnio 2 dalį pastato, statinio, įrenginio ar kitokios konstrukcijos savininku (valdytoju) preziumuojamas asmuo, kuris yra nurodytas viešame registre. Nagrinėjant bylą dėl žalos, atsiradusios dėl užliejimo, atlyginimo atsakovo veiksmai laikomi neteisėtais, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovės valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovė neprivalo įrodinėti. Ieškovė privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008). Nagrinėjamoje byloje atsakovas neginčija užpylimo fakto, nesutinka su prašoma priteisti suma.

15Neteisėti atsakovo veiksmai užliejimo atveju suprantami kaip viršuje esančių patalpų valdytojos nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims (Civilinio kodekso 6.246 straipsnio 1 dalis). Netinkamas valdymas yra daikto ar turto techninės būklės nepalaikymas tokiu būdu, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims, t. y. netinkamas įrengtų sistemų ar įrenginių eksploatavimas. Užpylimas gali įvykti dėl viršuje esančio savininko netinkamo turto valdymo arba naudojimo. Netinkamas valdymas yra daikto ar turto techninės būklės nepalaikymas tokiu būdu, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims, kitaip tariant, tai yra netinkamas įrengtų sistemų ar įrenginių eksploatavimas. Netinkamas naudojimas yra ir tinkamos, ir netinkamos būklės turto ar daikto naudojimas tokiu būdu, kad daroma žala, pvz., dėl vienkartinio vandens išpylimo ant grindų, užliejant žemiau esančias patalpas. Ieškovas neprivalo įrodyti, ar buvo netinkamai valdomas ar naudojamas daiktas, bet turi įrodyti, kad žalą darantis vanduo ištekėjo iš viršuje esančių atsakovo patalpų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008; 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2014; 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2014; 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-534-611/2016, 12 punktas).

16Civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalis numato, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (Civilinio kodekso 6.247 str.). Turto sugadinimo atveju padarytos žalos (nuostolių) dydį patvirtina turtui pataisyti reikalingos lėšos, kurios gali būti išlaidos, jeigu remontas jau atliktas, arba būsimo remonto kaštai (sąnaudos), jeigu remontas dar neatliktas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008). Nukentėjusiojo asmens patirtų turtinių netekimų dydis gali būti nustatytas nuostolius apskaičiuojant pagal prarasto turto atkuriamąją vertę. Atkuriamosios vertės (kaštų) nustatymas – vienas iš Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme numatytų turto vertinimo metodų, jo pagrindą sudaro skaičiavimai, kiek kainuotų atkurti esamos (sunaikinimo metu) fizinės būklės ir esamų (sunaikinimo metu) eksploatacinių bei naudingumo savybių objektus pagal vertinimo metu taikomas darbų technologijas bei kainas. Kaštai turi būti suskaičiuoti iki ribos, kuri atitinka esamą sugadinimo metu objekto fizikinę būklę. Atkūrimo kaštai šiuo atveju turi rodyti išlaidas, kurios reikalingos atitinkamo nusidėvėjimo daiktui atkurti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2009). Pagal žalos remonto kaštų skaičiavimo ataskaitą užpylimo metu padarytų pažeidimų buto apdailai ištaisymo kaštai sudaro 1 305,59 Eur. Atsakovas atsiliepime išdėstęs savo poziciją nurodė, kad nesutinka su reikalaujama suma ir jo manymu ieškovė siekia pasipelnyti. Teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad iki užliejimo butas buvo pakankamai geros būklės ir ieškovė remonto neplanavo daryti dar, kaip ji nurodė, apie šešis metus. Teismas pažymi, kad atsakovas nesutikdamas su ieškovės pasiriktos įskaitos VšĮ „Nepriklausomų draudimo ekspertų grupė“ pateikta kaštų skaičiavimo ataskaita, galėjo savo ruoštu kreiptis į kitą įstaigą, kurie atilieka tokius skaičiavimus.

17Rungimosi principas, galiojantis civiliniame procese (Civilinio proceso kodekso 12 straipsnis), lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu. Civilinei bylai reikšmingas aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) teismas nustato, remdamasis įrodymais. Pagal Civilinio proceso kodekso 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.

18Kasacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Civilinio proceso kodekso 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2012; kt.). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2014; kt.). Teismas konstatuoja, kad ieškinys įrodytas ir konstatuotina, kad butas esantis, Prūsų g. 2-95, Vilnius, buvo užlietas iš virš jo esančio buto Prūsų g. 2-107, Vilnius. Įvertinus visas aplinkybes ir bylose esančius įrodymus, teismas daro išvadą kad šiuo atveju pareiga atlyginti žalą atsiranda deliktinės atsakomybės pagrindais, ieškinys yra tenkintinas, iš atsakovo ieškovei priteistina 1 438,69 Eur turtinės žalos atlyginimo.

19Dėl bylinėjimosi išlaidų

20Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, todėl vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 93 straipsnio 1 dalimi ir 98 straipsniu. Ieškovė nuo žyminio mokesčio sumokėjimo atleista (Civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Atsižvelgiant į tai, Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalies pagrindu iš atsakovo priteistina 43 Eur žyminio mokesčio ir 12,03 Eur pašto išlaidų valstybės naudai.

21Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 265, 268, 270, 301 straipsniais, teismas

Nutarė

22ieškinį tenkinti.

23Priteisti ieškovei V. N., a. k. ( - ) iš atsakovo A. T., a. k. ( - ) 1 438,69 Eur (vieno tūkstančio keturų šimtų trisdešimt aštuonių eurų 69 ct) žalos atlyginimą ir 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2016-11-22) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

24Priteisti iš atsakovo A. T., a. k. ( - ) 55,03 Eur (penkiasdešimt penkis eurus 03 ct) išlaidų valstybės naudai.

25Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Alfonsas Guobys,... 2. sekretoriaujant D. Č.,... 3. dalyvaujant ieškovei V. N. ir jos atstovei advokatei D. V.,... 4. žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą... 5. Teismas... 6. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad ieškovei asmeninės nuosavybės teise... 7. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad ieškovė ieškinio antroje pastraipoje... 8. Dublike ieškovė nurodė, kad po įvykusio užliejimo, kuomet kreipiausi į A.... 9. Per teismo nustatytą terminą atsakovas tripiko nepateikė.... 10. Ieškinys tenkintinas.... 11. Nustatytos faktinės bylos aplinkybės.... 12. Teismas nustatė, kad butas ( - ), nuosavybės teise priklauso ieškovei, o... 13. Motyvai ir teisiniai argumentai.... 14. Civilinio kodekso 6.266 straipsnyje reglamentuojama pastatų, statinių,... 15. Neteisėti atsakovo veiksmai užliejimo atveju suprantami kaip viršuje... 16. Civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalis numato, kad žala yra asmens turto... 17. Rungimosi principas, galiojantis civiliniame procese (Civilinio proceso kodekso... 18. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad teismai, vertindami... 19. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 20. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 21. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 265, 268,... 22. ieškinį tenkinti.... 23. Priteisti ieškovei V. N., a. k. ( - ) iš atsakovo A. T., a. k. ( - ) 1 438,69... 24. Priteisti iš atsakovo A. T., a. k. ( - ) 55,03 Eur (penkiasdešimt penkis... 25. Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas...