Byla 2-1042-178/2018
Dėl reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Poškus teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Z. P. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. balandžio 10 d. nutarties, kuria nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, civilinėje byloje pagal ieškovo Z. P. ieškinį atsakovėms bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Sanvalda“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Prekuva“ dėl reikalavimo perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo.

2Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4

  1. Byloje sprendžiamas klausimas dėl ieškinio trūkumų nustatymo pagrįstumo.
  2. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti negaliojančia BUAB „Sanvalda“ ir UAB „Prekuva“ 2016 m. spalio 17 d. sudarytą reikalavimo teisių perleidimo sutartį Nr. 1 ir taikyti restituciją. Nurodė, kad ieškinio suma yra 127 131,64 Eur, tačiau pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punktą ieškovai ir turtinius reikalavimus bankroto byloje pareiškiantys asmenys bankroto bylose atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Ieškovui savo reikalavimo teises į BUAB „Sanvalda“ 2018 m. kovo 28 d. sutartimi perleido šios bendrovės kreditorė L. P..

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6

  1. Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. balandžio 10 d. nutartimi ieškovui nustatė terminą ieškinio trūkumui pašalinimui – įpareigojo sumokėti 2 571,31 Eur žyminio mokesčio sumą ir pateikti teismui tai patvirtinančius duomenis.
  2. Teismas sprendė, kad ieškovas atsakovėms pareiškė turtinį reikalavimą ne bankroto byloje, be to, viena iš atsakovių nėra bankrutuojanti įmonė. Kadangi reikalavimus atsakovėms ne bankroto byloje reiškia ne bankrutuojanti ar restruktūrizuojama įmonė, ieškovas, teikdamas ieškinį, CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktuose įtvirtinta atleidimo nuo žyminio mokesčio lengvata pasinaudoti negali, ir jam tenka pareiga mokėti žyminį mokestį, o ieškovo nurodytos Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. nutartys nelaikytinos aktualiomis. Teismas nustatė, kad ieškovas pareiškė 127 131,64 Eur sumos ieškinį, todėl už jį mokėtinas žyminis mokestis sudaro 2 571,31 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas), kurį ir įpareigojo ieškovą sumokėti.

7III. Atskirojo skundo argumentai

8

  1. Ieškovas (toliau - apeliantas) atskirajame skunde prašo Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. balandžio 10 d. nutartį panaikinti ir grąžinti ieškinio priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Apeliantas turi visas kaip BUAB „Sanvalda“ kreditoriui suteikiamas teises, taip pat ir reikšti netiesioginį ieškinį. Ieškinio suma yra 400 Eur, nes pripažinus sandorį negaliojančiu ir taikant restituciją, BUAB „Sanvalda“ grįžtų reikalavimo teisė, o UAB „Prekuva“ turėtų būti grąžinta 400 Eur. Pagal CPK 85 straipsnio 11 punktą ieškinio suma dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais nustatoma pagal atsakovo grąžintinas sumas arba grąžintino turto rinkos vertę. BUAB „Sanvalda“ turėtų grąžinti 400 Eur, o jai grįžtančios reikalavimo teisės rinkos vertė nėra žinoma. Atsižvelgiant į tai, kad reikalavimo teisė perleista už 400 Eur, tai vienintelė yra žinoma grąžintinos reikalavimo teisės rinkos vertė – 400 Eur, nuo kurios žyminis mokestis galėtų būti mokamas.
    2. Už ieškinį žyminis mokestis nemokamas, nes pareikštas netiesioginis ieškinys – apeliantas kaip kreditorius pareiškė ieškinį BUAB „Sanvalda“ vardu, todėl ieškovas laikytinas bankrutuojanti bendrovė, kuriai taikoma CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodyta atleidimo nuo žyminio mokesčio lengvata. Tai, kad pareiškiant netiesioginį ieškinį bankrutuojančios bendrovės vardu nereikia mokėti žyminio mokesčio patvirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-19-1075/2018 (19 punktas).
    3. Apeliantas, teikdamas ieškinį pirmos instancijos teisme, nebuvo atstovaujamas advokato, todėl dėl teisinių žinių trūkumo BUAB „Sanvalda“ nurodė atsakove, nors ši bendrovė yra ieškovė. Apeliantas teikia ieškinį bankrutuojančios bendrovės vardu, o restitucijos atveju apeliantas jokios naudos negaus. Todėl ieškinys bus tikslinamas ir pateiktas pagal CPK reikalavimus.

9IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

10

  1. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 str.). Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
  2. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nustatyti ieškinio trūkumai, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas, t. y. ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas įpareigojo apeliantą sumokėti už paduotą ieškinį žyminį mokestį.
  3. Atskirasis skundas tenkintinas.
  4. Civilinės bylos iškėlimas teisme – tai savarankiška, pirmoji ir privalomoji civilinio proceso stadija, kurioje tikrinama, ar yra teisės kreiptis į teismą prielaidos ar ne, pareiškėjas tinkamai įgyvendina savo teisę kreiptis į teismą ar ne. Civilinės bylos iškėlimo stadijoje teismas gali priimti trejopo pobūdžio procesinius sprendimus: priimti ieškinį ir iškelti civilinę bylą (CPK 137 straipsnio 1 dalis); atsisakyti priimti ieškinį įstatyme nustatytais pagrindais (CPK 137 straipsnio 2 dalis) bei nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis 2 d., 138 straipsnis).
  5. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas apelianto paduoto ieškinio priėmimo klausimą, nustatė terminą jo trūkumų šalinimui – sumokėti žyminį mokestį (CPK 135 straipsnio 2 dalis). Apeliantas ieškinyje nurodė, kad jis atleistas nuo žyminio mokesčio CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, šiuo aspektu nurodė ir Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. praktikos pavyzdžius. Teismas sprendė, kad apeliantas nepatenka į sąrašą asmenų, kuriems taikomas CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktuose numatytas atleidimas nuo žyminio mokesčio. Taip pat nurodė, kad apelianto ieškinyje nurodoma Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. nutartyse nurodyta praktika yra neaktuali, kadangi paminėtų teisės normų redakcija yra pasikeitusi. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punkto netaikymo nagrinėjamam ieškiniui. Šiame kontekste pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl skundžiamos 2018 m. balandžio 10 d. nutarties pagrįstumo, pasisako pagal ieškinio pateikimo metu (2018 m. kovo 30 d.) ir jos (nutarties) priėmimo metu buvusias faktines aplinkybes tik žyminio mokesčio (ne)mokėjimo klausimo aspektu ir nepasisako dėl to, ar nėra kitų ieškinio trūkumų, ar ieškinio priėmimo atveju pareikštas reikalavimas sukels materialiuosius teisinius padarinius ir dėl to gali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas situacijoje, kai 2018 m. liepos 5 d. jau įsiteisėjo sprendimas dėl BUAB „Sanvalda“ pabaigos ir ji jau yra išregistruota iš juridinių asmenų registro.
  6. Kaip minėta, apeliantas reikalavimo teisę į BUAB „Sanvalda“ įgijo 2018 m. kovo 28 d. iš L. P.. Ieškinį, laikydamas save BUAB „Sanvalda“ kreditoriumi, jis pateikė po dviejų dienų, sprendimas dėl BUAB „Sanvalda“ pabaigos dar buvo neįsiteisėjęs. Ginčijamas sandoris buvo sudarytas dar tebevykstant BUAB „Sanvalda“ bankroto procesui.
  7. CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatyta, jog bylose, kurias nagrinėja teismai, nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami ieškovai ir turtinius reikalavimus pareiškiantys asmenys – bankroto ar restruktūrizavimo bylose.
  8. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje, kai ieškinys yra pareiškiamas (ir) bankrutuojančiai įmonei, ne kartą buvo spręstas klausimas dėl žyminio mokesčio lengvatos, numatytos CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punkte (juo, kaip minėta, rėmėsi apeliantas ieškinyje) (ne)taikymo. Pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. liepos 19 d. civilinėje byloje Nr. 2-999-516/2018, kurioje buvo ginčijama hipotekos ir įkeitimo teisių perleidimo sutarties dalis, buvo konstatuota, jog CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punktas skirtas atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo būtent tos bankrutuojančios bendrovės, kuriai ir reiškiamas reikalavimas konkrečioje byloje, esamą ar potencialų kreditorių, kai reiškiamas turtinis reikalavimas, susijęs būtent su šios bankrutuojančius įmonės (esančios atsakove byloje) skoliniu įsipareigojimu ieškovui, kitaip tariant, kai reiškiamas reikalavimas, ieškinio tenkinimo atveju sukeliantis tiesiogines teisines pasekmes bankrutuojančiai (bankrutavusiai) bendrovei, t. y. suponuojantis būtent šios bankrutuojančios (ar restruktūrizuojamos) bendrovės turtinės prievolės kreditoriui (ieškovui) atsiradimą, ir dėl to toje byloje spręsta, kad ieškovas privalo mokėti žyminį mokestį. Antra vertus, kitoje teisminėje praktikoje, kuri yra vyraujanti, pripažįstama ieškovų teisė naudotis aptariama žyminio mokesčio lengvata, t.y. jo nemokėti, kai byloje dėl turtinių reikalavimų atsakovu yra bankrutuojanti įmonė. Tokios išvados motyvacija grindžiama tuo, kad esminis kriterijus, kuriuo remiantis sprendžiamas klausimas dėl asmens atleidimo nuo žyminio mokesčio sumokėjimo pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punktą, yra tai, kas yra ginčo subjektas, į kurį nukreipti ieškinio reikalavimai (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-497-381/2016), ir šioje normoje nurodytas atleidimo nuo žyminio mokesčio pagrindas nustatytas atsižvelgiant į tai, kad bankrutuojanti ar restruktūrizuojama įmonė gali neturėti pakankamai lėšų ar turto, iš kurio ieškovui arba turtinius reikalavimus pareiškiančiam asmeniui būtų atlygintas jo sumokėtas žyminis mokestis, jeigu reikalavimai būtų patenkinti. Be to, ši norma taip pat realizuoja lygiateisiškumo principą, kadangi pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktą bankrutuojančios bei restruktūrizuojamos įmonės nuo žyminio mokesčio atleidžiamos (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-376-330/2015; 2012 m. sausio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-130/2012; 2011 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2259/2011; 2011 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-694/2011, 2017 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-873-943/2017). Pažymėtina, kad civilinėje byloje Nr. 2-694/2011, kaip ir nagrinėjamoje, buvo sprendžiamas klausimas būtent dėl reikalavimo sutarties perleidimo pripažinimo negaliojančia ir konstatuota, jog ieškovas neturi mokėti žyminio mokesčio aptariamos procesinės normos pagrindu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, paminėtos motyvacijos pagrįstumą galėtų patvirtinti ir sisteminis normų aiškinimas - žyminio mokesčio grąžinimo institutą reglamentuojančios normos numato, kad bankroto bylos atsakovui iškėlimo atveju ieškovui, kuris byloje žyminį mokestį jau ir buvo sumokėjęs, žyminis mokestis grąžinamas (CPK 87 straipsnio 1 dalies 6 punktas).
  9. Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad dėl to, jog nuo 2017 m. liepos 1 d. pasikeitė CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punkto redakcija, ankstesnė Lietuvos apeliacinio teismo praktika yra nebeaktuali. Tokia argumentacija nėra teisinga, nes ir nauja šio punkto redakcija nagrinėjamo ieškinio atžvilgiu liko visiškai analogiška, ji papildyta tik tuo, jog ši norma netaikoma CPK 80 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytais atvejais.
  10. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytus motyvus, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, nesivadovaudamas teisminės praktikos išaiškinimais, neteisingai aiškino ir taikė žyminio mokesčio (ne)mokėjimą reglamentuojančias teisės normas bei dėl to priėmė nepagrįstą nutartį. Todėl ji naikinama ir ieškinio priėmimo klausimas perduodamas nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
  11. Padarius paminėtą išvadą, kiti atskirojo skundo argumentai nebėra reikšmingi, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

11Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 - 338 straipsniais,

Nutarė

12Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. balandžio 10 d. nutartį panaikinti ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai