Byla 2A-732/2014
Dėl skolos priteisimo, byloje dalyvaujant trečiajam asmeniui bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Uklara“

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Kačinskienės ir Egidijos Tamošiūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 10 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas, priimto civilinėje byloje Nr. 2-3007-590/2013, pagal ieškovo akcinės bendrovės DNB banko ieškinį atsakovui A. L. dėl skolos priteisimo, byloje dalyvaujant trečiajam asmeniui bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Uklara“.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 645 461,77 Lt skolą, 5 procentų dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimą grindė šalių 2004 m. gegužės 27 d. Laidavimo sutartimi Nr. 14 (toliau tekste ir Laidavimo sutartis), kuria atsakovas įsipareigojo Bankui solidariai atsakyti visu savo turtu už trečiojo asmens (pagrindinio skolininko) neįvykdytas prievoles, pagal Banko ir trečiojo asmens 2004 m. gegužės 27 d. kredito linijos sutartį Nr. 251 su vėlesniais susitarimais. Banko teigimu, kredito gavėjas netinkamai vykdė kredito linijos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, todėl Bankas 2012 m. balandžio 26 d. vienašališkai nutraukė Kredito linijos sutartį. Kadangi Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. B2-5245-881/2012 UAB „Uklara“ iškėlė bankroto bylą ir ši nutartis įsiteisėjo 2012 m. lapkričio 29 d., skolą, susidariusią iki UAB „Uklara“ bankroto bylos iškėlimo prašė priteisti iš laiduotojo.

5Atsakovas su ieškiniu nesutiko atsiliepime nurodydamas, kad pagrindinio skolininko prievolės Bankui yra užtikrintos trečiojo asmens turto hipoteka ir įkeitimu, todėl ieškovas turi teisę reikalauti skolos išieškojimo iš laiduotojo tik tuomet, kai bus baigtas išieškojimas iš trečiojo asmens Bankui įkeisto turto.

6I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Vilniaus apygardos teismas 2013 m. gegužės 10 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai – ieškovui iš atsakovo priteisė 645 461,77 Lt skolą, 5 procentų procesines palūkanas, 2 662 Lt teisinės pagalbos išlaidų ir 10 455 Lt žyminį mokestį; taip pat valstybei 19,02 Lt pašto išlaidų. Teismas nustatė, kad bankroto bylos iškėlimo UAB „Uklara“ įsiteisėjimo dieną, bendrovės skola Bankui sudarė 645 461,77 Lt. Tokio dydžio Banko reikalavimas yra patvirtintas ir BUAB „Uklara“ bankroto byloje ir įsiskolinimo dydis nėra ginčijamas. Todėl esant solidariai skolininkų pareigai, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek visą prievolę, tiek jos dalį, o patenkinus ieškovo ieškinį keliems solidariąją pareigą turintiems skolininkams, jis įgyja teisę pasirinkti, iš kurio atsakovo išieškoti priteistą skolą. Atsakovas Laidavimo sutarties 1.1 punktu įsipareigojo solidariai su trečiuoju asmeniu atsakyti Bankui, todėl skolininkui UAB „Uklara“ netinkamai vykdant savo sutartines prievoles, ieškovas turėjo teisę pasirinkti, iš kurio – kredito gavėjo ar laiduotojo reikalauti įvykdyti prievolę. Teismas pažymėjo, kad solidariosios laiduotojo pareigos ypatumas yra tas, kad laiduotojas nedisponuoja teise reikalauti, jog kreditorius pirmiausia nukreiptų išieškojimą į konkretų trečiojo asmens (skolininko) turtą, taip pat ir į šiam asmeniui priklausantį kreditoriui įkeistą turtą, todėl sprendė, kad yra pagrindas patenkinti Banko ieškinį.

8II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

9Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

101. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad skolos išieškojimas pirmiausia turi būti vykdomas iš įkeisto turto ir tik realizavus įkeistą turtą bei nepakankant už jį gautos sumos, Banko reikalavimas gali būti nukreiptas į kitą turtą, šiuo atveju į apelianto turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-573/2004; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-435/2008).

112. Ieškovas, prašydamas taikyti atsakovo 185 491,77 Lt vertės turtui laikinąsias apsaugos priemones ir pats pripažino, kad jo reikalavimas laiduotojui yra tik 185 491,77 Lt vertės.

123. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m,. birželio 11 d. hipotekos teisėjo nutartimi buvo areštuotas Bankui hipoteka įkeistas trečiojo asmens turtas ir trečiasis asmuo įspėtas, kad per mėnesį nuo nutarties gavimo dienos negrąžinus skolos, Bankui įkeisti daiktai bus parduoto iš varžytinių arba perduoti ieškovui administruoti. Minėta nutartimi ieškovo ir trečiojo asmens ginčas išspręstas ir minėta nutartimi patvirtinta, kad ieškovo reikalavimas bus tenkinamas iš įkeisto turto.

134. Patenkinus ieškovo ieškinį, atsakovui atsiras pareiga šioje byloje atlyginti bylinėjimosi išlaidas, taip pat ir žyminį mokestį, kuris buvo apskaičiuotas nuo 645 461,77 Lt sumos, nors faktinis ieškovo reikalavimas yra tik 185 461,77 Lt vertės - skirtumas tarp skolos ir įkeisto turto vertės.

145. Ieškovas nepagrįstai įkeisto turto likvidacinę vertę įrodinėja 2012 m. balandžio 18 d. turto vertės nustatymo pažyma, kadangi šį vertinimą atliko pats ieškovas bendrovės vidaus reikmėms.

156. 2013 m. balandžio 10 d. vykusiame BUAB „Uklara“ kreditorių susirinkime nuspręsta Bankui įkeistą turtą pardavinėti už 790 000 Lt, todėl pardavus šį turtą Banko reikalavimas bus visiškai patenkintas, atitinkamai nėra pagrindo nukreipti išieškojimo į laiduotojo turtą.

167. Laidavimo sutarties esmė yra užtikrinti ieškovo reikalavimus tuo atveju, jeigu Banko reikalavimų patenkinimui nepakaktų įkeisto turto. Todėl teismas netinkamai ir nesąžiningai vertino Kredito linijos ir Laidavimo sutarčių nuostatas.

17Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo teismo prašo apeliacinį skundą nagrinėti savo nuožiūra bei vadovaujantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais principais.

18Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas teismo prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

191. Trečiojo asmens prievolių įvykdymas buvo užtikrintas hipoteka, įkeitimu ir apelianto laidavimu. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tokiu atveju laiduotojas nedisponuoja teise reikalauti, kad kreditorius pirmiausiai nukreiptų išieškojimą į konkretų pagrindinio skolininko turtą (CK 6.80 str. 2 d., 6.6 str. 4 d.) Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad apeliantas neturi teisės reikalauti, kad Bankas pirmiausiai išieškojimą nukreiptų į kredito gavėjo BUAB „Uklara“ įkeistą turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-P-537/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011). Esant solidariai skolininkų pareigai, materialiosios teisės normos suteikia kreditoriui teisę pasirinkti ne tik savo pažeistų teisių gynybos būdą, reikalavimo dalyką, bet ir nuspręsti, iš kokių asmenų reikalauti prievolės įvykdymo, jeigu prievolių užtikrinimo sutartyse nenustatyta kitaip. Jeigu prievolė priverstinai vykdoma iš kelių solidarių bendraskolių (pagrindinio skolininko, kuris yra įkaito davėjas, ir laiduotojo) turto, tai išieškojimo mastas gali ir turėtų būti kontroliuojamas vykdymo procese. Dėl to, Bankas teisėtai išieško skolą iš abiejų solidarių bendraskolių.

202. Apelianto nurodomoje kasacinio teismo praktikoje ratio decidendi skiriasi nuo šios bylos ratio decidendi, todėl apelianto nurodyta praktika negalima remtis.

213. Laidavimo sutarties sąlygos, numatančios solidarią laiduotojo atsakomybę negali būti vertinamos kaip nesąžiningos laiduotojo atžvilgiu. Lingvistinė laidavimo sutarties analizė atskleidžia, kad apeliantas įsipareigojo atsakyti solidariai, Laidavimo sutartyje buvo aptartos solidarios atsakomybės pasekmes ir apeliantas suprato (turėjo suprasti) solidarios atsakomybės pasekmes. Laidavimo sutartyje nebuvo numatyta jokių išlygų, kad Bankas gali nukreipti skolos išieškojimą į skolininko turtą tik tuomet, jeigu Banko reikalavimams patenkinti nepakaktų įkeisto turto.

22IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

23Apeliacinis procesas yra pirmosios instancijos teismo sprendimų kontrolės forma, skirta patikrinti neįsiteisėjusio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 29 d. nutartį, priimą civilinėje V. R. v. N. Š. ir kt., bylos Nr. 3K-3-607/2007), o ne dar kartą išnagrinėti visą bylą iš naujo (de novo). Pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumas ir nepagrįstumas pagal apeliacinio skundo teisinį ir faktinį pagrindus įrodinėjimas keliais aspektais: teismas klaidingai nurodė, kad hipotekos kreditorius turi teisę nukreipti išieškojimą į laiduotojo turtą, nors įkeistas turtas nėra realizuotas (1), bei nesiaiškino apelianto laidavimo prievolės apimties (2). Šie klausimai ir sudaro nagrinėjimo dalyką šiame apeliaciniame procese.

24Dėl laidavimo ir hipotekos, kaip prievolės įvykdymo užtikrinimo, santykio

25Nustatyta, kad ieškovas 2004 m. gegužės 27 d. su trečiuoju asmeniu sudarė Kredito linijos sutartį Nr. 251 su vėlesniais pakeitimais, kurios pagrindu kredito gavėjui buvo suteikta 539 675,44 kredito linijos limito suma (1 t., 5-22 b. l.). Trečiojo asmens Kreditavimo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų įvykdymas buvo užtikrintas jam priklausančių nekilnojamųjų daiktų hipoteka bei apelianto laidavimu (1 t., 23-27 b.l.). Ieškovo ir apelianto 2004 m. gegužės 27 d. sudarytos Laidavimo sutarties Nr. 14 sąlygose numatyta, kad apelianto ir trečiojo asmens įsipareigojimų apimtis yra vienoda, jų atsakomybė solidari, o Laidavimo sutartis galioja nuo jos pasirašymo momento iki visiško skolininko prievolių įvykdymo (b. l. 17-18; Laidavimo sutarties 1.1., 2.1.1. ir 4.2. punktai).

26Kreditavimo sutartį ieškovas vienašališkai nutraukė 2012 m. balandžio 26 d. (1 t., 30-31 b. l.). Skolininkui UAB ,,Uklara“ Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi iškelta bankroto byla, nutartis įsiteisėjo 2012 m. lapkričio 29 d. Lietuvos apeliaciniam teismui palikus ją nepakeistą. Nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo momentui trečiojo asmens skola ieškovui sudarė 645 461,77 Lt ir tokiai sumai Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 21 d. nutartimi yra patvirtintas banko kreditorinis reikalavimas bankroto byloje, kuris, remiantis informacinės teismų sistemos Liteko duomenimis, šiai dienai nėra pasikeitęs (sumažintas) (žr. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį UAB ,,Uklara bankroto byloje, bylos Nr. B2-173-881/2014). Šios aplinkybės patvirtina, kad laidavimu užtikrinta prievolė nėra įvykdyta. Vis dėlto apeliantas teigia, jog ieškovas neturėjo teisės inicijuoti jo atžvilgiu teisminį procesą, kol nepatenkino savo reikalavimo iš trečiojo asmens įkeisto turto arba jį inicijuoti tik tokia apimtimi, kuria prievolės įvykdymas neužtikrintas įkeisto turto verte.

27Pagal CK 6.81 straipsnio 1 dalį, skolininkui laiku neįvykdžius pagrindinės prievolės, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis. Solidariosios laiduotojo pareigos ypatumas, kad tokiu atveju laiduotojas nedisponuoja teise reikalauti, jog kreditorius pirmiausia nukreiptų išieškojimą į konkretų pagrindinio skolininko turtą (CK 6.80 straipsnio 2 dalis), priešingai, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek pagrindinis skolininkas ir laiduotojas bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 straipsnio 4 dalis). Laidavimo prievolės solidarumas suteikia kreditoriui pasirinkimo teisę – kam ir kaip pareikšti reikalavimą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimą, priimtą civilinėje byloje AB DnB NORD bankas v. A. J. ir kt., bylos Nr. 3K-P-537/2011).

28Kaip minėta, trečiojo asmens prievolių pagal Kreditavimo sutartį įvykdymas buvo užtikrintas ne tik atsakovo laidavimu, bet ir trečiajam asmeniui (skolininkui) priklausančių nekilnojamųjų daiktų įkeitimu (CK 4.170 straipsnio 1 dalis, 6.70 straipsnio 1 dalis, 6.76 straipsnio 1 dalis). Taigi šalių sutarimu buvo taikytas prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonių daugetas. Kasacinis teismas klausimu, kokiu eiliškumu kreditorius turi teisę realizuoti savo teises į pagrindinės prievolės įvykdymo užtikrinimo būdus – laidavimą ir hipoteką, yra išaiškinęs, jog CK neįtvirtina hipotekos ir laidavimo tarpusavio konkurencijos. Esant solidariajai skolininkų pareigai, materialiosios teisės normos suteikia kreditoriui teisę pasirinkti ne tik savo pažeistų teisių gynybos būdą, reikalavimo dalyką, bet ir nuspręsti, iš kokių asmenų reikalauti prievolės įvykdymo, jeigu prievolių užtikrinimo sutartyse nenustatyta kitaip (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB „Swedbank“ v. R. K., D. K., bylos Nr. 3K-7-364/2010). Kasacinio teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija pirmiau minėtoje civilinėje byloje AB DnB NORD bankas v. A. J. ir kt., bylos Nr. 3K-P-537/2011, papildomai išaiškino, jog tais atvejais, kai kreditorius reikalavimą patenkina ir iš įkeisto turto, ir iš laiduotojo, tuomet taikytinos actio de in rem verso institutą (nepagrįstą praturtėjimą) reglamentuojančios teisės normos (CK 6.237 – 6.242 straipsniai).

29Nei Kredito linijos, nei Laidavimo sutartyje šalys neapribojo ieškovo teisės pasirinkti, kokiu eiliškumu ir kokias prievolių įvykdymo užtikrinimo priemones realizuoti (CK 6.193 straipsnis). Taigi esant solidariai apelianto pareigai, ieškovas turėjo teisę reikalauti, kad jis įvykdytų prievoles, atsiradusias pagal Kredito linijos sutartį. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismų precedentų, kaip teisės šaltinių, reikšmės negalima pervertinti, juolab suabsoliutinti. Teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas). Šiuo aspektu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą nurodęs, kad nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiškina ir taiko ne a priori (lot. – iš anksto; nepatikrinus), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma. Dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste, nes šis aiškinimas yra ne aiškinimas a priori, o teismo sprendimo konkrečioje byloje ratio decidendi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kaišiadorių rajono vyriausiasis prokuroras v. AB „VST“, bylos Nr. 3K-186/2009; kt.). Nagrinėjamu atveju apeliantas nepagrįstai remiasi kasacinio teismo išaiškinimais dėl kreditoriaus pareigos išieškojimą pirmiausia nukreipti į skolininko įkeistą turtą, kadangi nagrinėjamos bylos atveju yra sprendžiama kreditoriaus pasirinkimo teisės pasinaudoti savarankiškais prievolių įvykdymo užtikrinimo būdais klausimas, bet ne išieškojimo nukreipimo į konkretų skolininko turtą tvarkos bei eiliškumo problemos. Taigi, apelianto nurodomais precedentais šioje byloje nėra pagrindo vadovautis dėl skirtingų faktinių aplinkybių nagrinėjamoje bei apelianto nurodomose bylose.

30Dėl laidavimo ir kreditavimo sutarčių aiškinimo bei laidavimo prievolės apimties

31Sutarčių aiškinimo institutas tampa aktualus tuo atveju, kai sutartis ar tam tikros jos sąlygos yra neaiškios; būtent tuomet yra poreikis analizuoti sutarties turinį pagal CK 6.193 straipsnyje įtvirtintas taisykles (principus). Sutarčių aiškinimas pagal CK 6.193 straipsnyje įtvirtintas ir kasacinio teismo praktikoje išplėtotas taisykles (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Lietuvos ir Vokietijos UAB „Autopunktas“ v. UAB „Daivera“, bylos Nr. 3K-3-288/2010) grindžiamas konsensualizmo principu, t. y. pagrindinė reikšmė teikiama sutarties šalių valiai. Pagal CK 6.193 straipsnio 1 dalį, jeigu šalių tikrųjų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys. Nurodytas principas reiškia, kad, esant lingvistinės sutarties teksto reikšmės ir šalių tikrųjų ketinimų skirtumui, pirmenybę reikia teikti šalių ketinimams, kuriuos šalys, sudarydamos sutartį, turėjo omenyje. Tačiau tuo atveju, jeigu šalių ketinimai nesutampa, didesnę reikšmę turi sutarties tekstas, todėl svarbesnė yra sutarties teksto lingvistinė analizė, nes ji gali padėti nustatyti, kurios šalies ketinimai atitinka sutarties lingvistinę prasmę (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB SEB bankas v. E. R. ir kt., bylos Nr. 3K-3-285/2012).

32Apelianto argumentas, esą tikrieji laidavimo sutarties šalių ketinimai ir sisteminis kreditavimo bei laidavimo sutarčių aiškinimas suponuoja, jog apeliantas įsipareigojo solidariai atsakyti tik tuo atveju, jeigu kreditoriaus reikalavimams patenkinti nepakaktų įkeisto turto, nepripažintinas pagrįstu, nes toks aiškinimas atitiktų ne solidaraus, bet subsidiaraus laidavimo sampratą. Laidavimo prievolei apskritai yra būdingas solidarumas; subsidiarus laidavimas yra išimtis ir jis turi būti numatytas pačioje laidavimo sutartyje (CK 6.81 straipsnis). Kasacinio teismo yra išaiškinta, jog netgi laidavimo sutartyje nenustačius laiduotojo atsakomybės klausimo, būtų taikoma CK 6.81 straipsnio atitinkama nuostata dėl solidaraus laidavimo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 24 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB DnB NORD bankas v. V. P. A. P ir kt., bylos Nr. 3K-3-190/2012). Nagrinėjamu atveju laidavimo sutartyje aiškiai nurodyta, kad laiduotojo prievolė yra solidarioji (sutarties 1.1, 2.1.1, 2.3 punktai). Apeliantas, cituodamas atskiras sutarčių nuostatas, iškreipia jų prasmę, nes šalių susitarimas, kad laiduotojas įsipareigoja atsakyti už skolininką šiam neįvykdžius visų, dalies prievolių ar netinkamai jas įvykdžius, negali būti traktuojamas kaip susitarimas dėl subsidiarus laidavimo; šiomis laidavimo sutarties nuostatomis susitarta dėl laiduotojo atsakomybės ribų (t.y. kad jos yra tokios, kiek prievolės neįvykdė ar ją netinkamai įvykdė pats skolininkas), tačiau toks laiduotojo atsakomybės apimties nustatymas sutartyje nepakeičia atsakomybės pobūdžio, kuris, minėta, pačioje sutartyje įvardytas visiškai aiškiai ir nedviprasmiškai. Kreditavimo bei laidavimo sutarčių atskirų sąlygų, kurios be kita ko reglamentuoja ne laiduotojo prievolės pobūdį, bet kitus klausimus, aiškinimas, negali iškreipti ar paneigti pačios sutarties esmės, joje aptartų, aiškių ir nekeliančių abejonių sąlygų.

33Solidariojo laidavimo atveju laiduotojo atsakomybė iš esmės „susilieja“ su skolininko atsakomybe kreditoriui. Atsižvelgiant į solidariojo laiduotojo prisiimamus įsipareigojimus, solidariosios laidavimo prievolės prisiėmimas laikytinas didesnio laiduotojo pasitikėjimo asmeniu, už kurį laiduojama, artimesnių ryšių su juo išraiška nei subsidiariosios laidavimo prievolės atveju, nes šie jų ryšių bruožai svarbūs laiduotojo teisėtų interesų apsaugai, kuria savarankiškai privalo rūpintis laiduotojas, o ne skolininko kreditorius (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 28 d. nutartį civilinėje byloje Nordea Bank Finland Plc. v. M. B. ir D. Z. Ir kt., bylos Nr. 3K-3-56/2014). Šiuo atveju apeliantas laidavo už įmonę, kurios direktoriumi jis buvo, taigi, ir skolininko bei laiduotojo tarpusavio santykis nesudaro prielaidų teigti, kad solidarusis laidavimas neatitinka tikrosios šalių valios ar vertintinas kaip nesąžiningas, neatitinkantis įprastos kreditavimo- laidavimo santykių praktikos.

34Šiame kontekste teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į aplinkybę, jog be laidavimo sutarties, šalys (apeliantas ir bankas) yra sudarę dar du papildomus susitarimus (2010-07-27 susitarimas Nr. 1 ir 2010-10-07 susitarimas Nr. 2- 1 t., 26-27 b.l.), kuriais pakartotinai akcentuotas laiduotojo prievolės solidarumas ir kuriais bankas sutiko nesiimti jokių priverstinių skolos priteisimo/ išieškojimo veiksmų prieš laiduotoją iš pradžių iki 2010-09-30, o po to- iki 2012-09-30, o laiduotojas įsipareigojo rasti būdą padengti susidariusią skolą pagal kreditavimo sutartį savo ar/ir skolininko sąskaita. Šie papildomi susitarimai, viena vertus, papildomai paneigia apelianto argumentus dėl kitokios tikrosios šalių valios, negu buvo nurodyta laidavimo sutartyje, antra vertus, patvirtina, jog bankas bendradarbiavo su skolininku ir laiduotoju, sudarydamas galimybę įvykdyti laidavimo prievolę (atidėdamas įvykdymo terminą) be ginčo nagrinėjimo teisme. Kadangi laidavimo prievolė nėra įvykdyta, kreditorius turėjo teisę reikšti reikalavimą apeliantui kaip solidariajam skolininkui tiek dėl dalies, tiek ir dėl visos prievolės įvykdymo (CK 6.6 str. 4 d.), o apelianto argumentai, esą ieškovas turėjo teisę reikalauti tik tos skolos dalies, kurios neužtikrina trečiojo asmens turto hipoteka, nepagrįstas. Remiantis informacinės teismų sistemos Liteko duomenimis, trečiojo asmens skola iki šiol nėra sumažėjusi (bankroto byloje patvirtinto kreditorinio reikalavimo suma nėra sumažinta); tuo atveju, jeigu dalis įsiskolinimo bus padengta realizavus įkeistą turtą, būtent vykdymo procese galės būti koreguojamos ir apelianto atsakomybės kreditoriui ribos.

35Kadangi laiduotojas prievolės neįvykdė, jam pagrįstai tenka bylinėjimosi išlaidų rizika. Konstatavus, kad ieškovas turi teisę pasirinkti savo teisių įgyvendinimo būdą, pareikšdamas reikalavimus tiek skolininkui, tiek laiduotojui, taip pat- tiek dėl visos skolos, tiek dėl jos dalies, teisiškai nereikšmingi apeliacinio skundo argumentai, susiję su ieškovo prašytų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių apimtimi bei su įkeisto trečiojo asmens turto vertės nustatymo metodika.

36Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normų, reglamentuojančių kreditoriaus teisės pasinaudoti prievolės užtikrinimo būdais tvarką, nustatančių sutarčių aiškinimo taisykles, nuostatas, nepadarė proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, pažeidimo, nenukrypo nuo kasacinio teismo ginčo klausimais formuojamos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos, todėl teismo procesinis sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nesudarantys pagrindo panaikinti šį teismo procesinį sprendimą (CPK 329, 330 straipsniai).

37Dėl bylinėjimosi išlaidų

38Apeliantas paduodamas apeliacinį skundą, sumokėjo 100 Lt žyminio mokesčio (1 t., 165 b.l.); Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugpjūčio 22 d. nutartimi A. L. buvo atleistas nuo 7000 Lt žyminio mokesčio mokėjimo, o 3355 Lt žyminio mokesčio mokėjimas jam buvo atidėtas iki byla bus išnagrinėta apeliacine tvarka. Kadangi atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, žyminis mokestis, kurio mokėjimas buvo atidėtas, priteisiamas iš apelianto į valstybės biudžetą (CPK 84, 96 str.).

39Ieškovas pateikė prašymą priteisti atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidas bei įrodymus, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą sumokėjo 1815 Lt. Šios išlaidos ieškovui priteistinos iš apelianto (CPK 93,98 str.).

40Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

41Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

42Priteisti ieškovui AB DNB bankas (į. k. 112029270) iš atsakovo A. L. (a. k. ( - ) 1815 Lt (tūkstantį aštuonis šimtus penkiolika litų) atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

43Priteisti iš atsakovo A. L. (a. k. ( - ) į valstybės biudžetą 3355 Lt (tris tūkstančius tris šimtus penkiasdešimt penkis litus) žyminio mokesčio.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo... 5. Atsakovas su ieškiniu nesutiko atsiliepime nurodydamas, kad pagrindinio... 6. I. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. gegužės 10 d. sprendimu ieškinį... 8. II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 9. Atsakovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo... 10. 1. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad skolos išieškojimas... 11. 2. Ieškovas, prašydamas taikyti atsakovo 185 491,77 Lt vertės turtui... 12. 3. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m,. birželio 11 d. hipotekos... 13. 4. Patenkinus ieškovo ieškinį, atsakovui atsiras pareiga šioje byloje... 14. 5. Ieškovas nepagrįstai įkeisto turto likvidacinę vertę įrodinėja 2012... 15. 6. 2013 m. balandžio 10 d. vykusiame BUAB „Uklara“ kreditorių susirinkime... 16. 7. Laidavimo sutarties esmė yra užtikrinti ieškovo reikalavimus tuo atveju,... 17. Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo teismo prašo apeliacinį... 18. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas teismo prašo pirmosios... 19. 1. Trečiojo asmens prievolių įvykdymas buvo užtikrintas hipoteka, įkeitimu... 20. 2. Apelianto nurodomoje kasacinio teismo praktikoje ratio decidendi skiriasi... 21. 3. Laidavimo sutarties sąlygos, numatančios solidarią laiduotojo atsakomybę... 22. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 23. Apeliacinis procesas yra pirmosios instancijos teismo sprendimų kontrolės... 24. Dėl laidavimo ir hipotekos, kaip prievolės įvykdymo užtikrinimo, santykio ... 25. Nustatyta, kad ieškovas 2004 m. gegužės 27 d. su trečiuoju asmeniu sudarė... 26. Kreditavimo sutartį ieškovas vienašališkai nutraukė 2012 m. balandžio 26... 27. Pagal CK 6.81 straipsnio 1 dalį, skolininkui laiku neįvykdžius pagrindinės... 28. Kaip minėta, trečiojo asmens prievolių pagal Kreditavimo sutartį įvykdymas... 29. Nei Kredito linijos, nei Laidavimo sutartyje šalys neapribojo ieškovo teisės... 30. Dėl laidavimo ir kreditavimo sutarčių aiškinimo bei laidavimo prievolės... 31. Sutarčių aiškinimo institutas tampa aktualus tuo atveju, kai sutartis ar tam... 32. Apelianto argumentas, esą tikrieji laidavimo sutarties šalių ketinimai ir... 33. Solidariojo laidavimo atveju laiduotojo atsakomybė iš esmės „susilieja“... 34. Šiame kontekste teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į aplinkybę, jog be... 35. Kadangi laiduotojas prievolės neįvykdė, jam pagrįstai tenka bylinėjimosi... 36. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 37. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 38. Apeliantas paduodamas apeliacinį skundą, sumokėjo 100 Lt žyminio mokesčio... 39. Ieškovas pateikė prašymą priteisti atstovavimo apeliacinės instancijos... 40. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 41. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 10 d. sprendimą palikti... 42. Priteisti ieškovui AB DNB bankas (į. k. 112029270) iš atsakovo A. L. (a. k.... 43. Priteisti iš atsakovo A. L. (a. k. ( - ) į valstybės biudžetą 3355 Lt...