Byla 2S-1919-781/2013
Dėl draudiko sutartinių įsipareigojimų nevykdymo

1Vilniaus apygardos teismo teisėja Jūratė Varanauskaitė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės A. Š. (G.) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 14 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-20583-808/2013 pagal ieškovės A. Š. (G.) ieškinį atsakovui Ergo Insurance Se Lietuvos filialui, trečiasis asmuo UADBB „Dataksas“, dėl draudiko sutartinių įsipareigojimų nevykdymo, ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3ieškovė A. Š. (G.) (toliau - Ieškovė) kreipėsi į teismą, prašydama įpareigoti atsakovą Ergo Insurance Se Lietuvos filialą (toliau - Atsakovas) išduoti nemokamai transporto priemonėms žaliąsias korteles, galiojančias tik Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Šveicarijos Konfederacijoje pagal penkias įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis Nr. 02-2159111, 02-2159122, 02-2159127, 02-2159141, 02-2159142 (toliau – Draudimo sutartys). Teisme buvo gautas Ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Prašyme nurodyta, kad atliekant vienos iš sutartimis apdraustos transporto priemonės techninę apžiūrą paaiškėjo, kad Draudimo sutartys vienašališkai Atsakovo nutrauktos. Ieškovė prašė taikyti Atsakovui laikinąsias apsaugos priemones - įpareigoti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo vienašališkai nenutraukti penkių įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo Draudimo sutarčių. Ieškovė mano, kad nepritaikius tokios laikinosios apsaugos priemonės būtų pažeista jos teisė/draudimo apsauga bylos nagrinėjimo metu, ir teismo sprendimas pasidarytų neįmanomas įvykdyti, kadangi teisiškai Draudimo sutartys nebeegzistuotų ir teismui tenkinus ieškinį teismo sprendimas būtų beprasmis.

4II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi Ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Teismas nurodė, kad pagrindas ieškiniui užtikrinti yra faktiniai duomenys, leidžiantys teismui manyti, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, atsiras įstatymo numatytos pasekmės, t. y. pasunkės ar taps neįmanomas teismo sprendimo įvykdymas. Nustatė, kad Atsakovas vienašališkai nutraukė Draudimo sutartis. Pažymėjo, kad Ieškovė nurodydama, jog minėtos Draudimo sutartys yra vienašališkai Atsakovo nutrauktos, tuo pačiu prašo įpareigoti Atsakovą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo vienašališkai nenutraukti penkių įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo Draudimo sutarčių. Reikšdama prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo Ieškovė nepateikė teismui jokių faktinių duomenų bei įrodymų, patvirtinančių jos prašyme išdėstytas aplinkybes, todėl negalima daryti išvados, kad nepritaikius laikinųjų pasaugos priemonių byloje priimtas sprendimas nebus vykdomas.

6III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

7Atskiruoju skundu Ieškovė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 14 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės - patenkinti Atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir iki teismo sprendimo įsiteisėjimo vienašališkai nenutraukti penkių įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo Draudimo sutarčių. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismo ginčo nutartyje nurodytas argumentas dėl faktinių duomenų ir įrodymų, patvirtinančių prašyme išdėstytas aplinkybes, nepateikimo yra nelogiškas, kadangi Ieškovė teismui pateikė Atsakovo pranešimą dėl ketinimo vienašališkai nutraukti Draudimo sutartis. Nurodė, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, neliks ginčo objekto, kadangi Draudimo sutartys Atsakovo vienašališkai jau yra nutrauktos.

8Atsakovas pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriame prašė palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 14 d. nutartį nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti. Nurodė, kad byloje jis pasinaudojo teise vienašališkai nutraukti Draudimo sutartis, sudarytas su Ieškove, todėl nuo 2013 m. liepos 4 d. šios sutartys yra negaliojančios. Draudimo sutarčių nutraukimo teisėtumas nebuvo ginčijamas ir nebuvo pripažintas neteisėtu. Be to, net ir patenkinus ieškinio reikalavimą – išdavus žaliąsias korteles pagal Draudimo sutartis, laikinosios apsaugos priemonės nustotų galioti, nes jos taikomos tik iki teismo sprendimo įvykdymo.

9Trečiasis asmuo UADBB „Dataksas“ teismui pateiktame atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė su juo sutinkantis ir prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 14 d. nutartį panaikinti. Nurodė, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių tolimesnis bylos nagrinėjimas taptų beprasmis, nes neliktų ieškiniu ginamo intereso.

10IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11Atskirasis skundas atmestinas.

12Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis).

13Byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas nutartimi pagrįstai nutarė netenkinti Ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir atsisakyti įpareigoti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo vienašališkai nenutraukti penkių įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo Draudimo sutarčių.

14CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Iš šios teisės normos darytina išvada, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskirtis yra užtikrinti būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą bei garantuoti šio sprendimo privalomumą (CPK 18 straipsnis). Taigi laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia realios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimas, todėl teismas gali taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios susijusios su pareikštais reikalavimais ir gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo, jei šie reikalavimai būtų patenkinti, įvykdymą.

15Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šiuo atveju byla nenagrinėjama iš esmės, o sprendžiamas klausimas tik dėl priemonių, būtinų galimam būsimam teismo sprendimui užtikrinti, todėl dėl bylos esmės teismas nepasisako. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje yra nuosekliai laikomasi pozicijos, kad, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, nesprendžiama, ar ieškinio reikalavimas, kuriam užtikrinti yra prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra pagrįstas ir tenkintinas, nes ieškinio pagrįstumo klausimas sprendžiamas išnagrinėjus bylą iš esmės (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-949/2008).

16Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – asmens, kurio atžvilgiu jos taikomos, didesnio ar mažesnio masto teisių ir interesų varžymas – suponuoja šio instituto taikymo išimtinumą, todėl asmeniui, kuris teismui teikia tokį prašymą, tenka pareiga pagrįsti tokių priemonių taikymo būtinumą. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, turi atidžiai tirti ir vertinti pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes, kuriomis pastarasis grindžia tokių priemonių ėmimosi būtinumą, spręsti, ar šis prašymas atitinka jų tikslus, ar tai nėra tik spaudimo kitai šaliai priemonė. Vien tik kreipimasis į teismą ir reikalavimų pareiškimas nesuteikia pranašumo kitos šalies atžvilgiu ir savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Be to, tiek kreipimasis į teismą, tiek pareikštų reikalavimų pobūdis ir mastas iš esmės priklauso nuo paties pareiškėjo valios. Deklaratyvūs teiginiai dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui taip pat nesudaro pagrindo varžyti kito asmens teises. Kuo prašomos taikyti konkrečios laikinosios apsaugos priemonės yra labiau varžančio pobūdžio, tuo svaresni argumentai turi pagrįsti jų taikymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis byloje Nr. 2-784/2010; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis byloje Nr. 2-802/2010; 2010 m. rugpjūčio 20 d. nutartis byloje Nr. 2-990/2010; ir kt.).

17Nagrinėjamu atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kad Ieškovė nepateikė teismui jokių įrodymų, pagrindžiančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą, t. y. jog nesiėmus prašomų laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkės arba pasidarys nebeįmanomu (CPK 12, 144, 178 straipsniai). Be to, susipažinus su ieškinio turiniu matyti, kad Ieškovės reikalavimo įpareigoti Atsakovą išduoti nemokamai transporto priemonėms žaliąsias korteles, galiojančias tik Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Šveicarijos konfederacijoje, pagrindas yra penkios įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo Draudimo sutartys. Byloje nustatyta, kad Atsakovas nuo 2013 m. liepos 4 d. vienašališkai nutraukė šias Draudimo sutartis. Ieškovė teismui nėra pateikusi duomenų, jog ji nesutinka su tokiais Atsakovo veiksmais, kvestionuoja jų teisėtumą. Taikydamas Ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones, teismas negali pratęsti jau nutrauktų Draudimo sutarčių galiojimą, ypač, kai dėl jų nutraukimo Ieškovė nereiškia jokių pretenzijų.

18Ieškovė klysta teigdama, jog laikinąsias apsaugos priemones būtina taikyti ir tolimesnei nagrinėjamos bylos eigai užtikrinti. Kaip jau buvo minėta anksčiau, laikinųjų apsaugos priemonių poreikį nulemia grėsmė, kad dėl kokių nors Atsakovo veiksmų arba neveikimo, taip pat dėl objektyvių aplinkybių galimo teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Tačiau jų taikymu negali būti užtikrinamas proceso tęstinumas. Pažymėtina ir tai, kad Ieškovės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės galiotų iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Ieškinio tenkinimo atveju, įsiteisėjus Ieškovo naudai priimtam sprendimui, Draudimo sutartys praras savo teisinę galią, todėl jų pagrindu išduotos žaliosios kortelės Ieškovei nesuteiks jokios draudiminės apsaugos.

19Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, byloje surinktus įrodymus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino Ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Ieškovės atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl Ieškovės atskirasis skundas netenkintinas, o skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 14 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, CPK 338 straipsnis).

20Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 str., 337 str. 1 d. 1 p., 338 str. teismas

Nutarė

21Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo teisėja Jūratė Varanauskaitė rašytinio proceso... 2. I. Ginčo esmė... 3. ieškovė A. Š. (G.) (toliau - Ieškovė) kreipėsi į teismą, prašydama... 4. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi... 6. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai... 7. Atskiruoju skundu Ieškovė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo... 8. Atsakovas pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriame prašė palikti... 9. Trečiasis asmuo UADBB „Dataksas“ teismui pateiktame atsiliepime į... 10. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 11. Atskirasis skundas atmestinas.... 12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir... 13. Byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas nutartimi... 14. CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar... 15. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šiuo atveju byla nenagrinėjama... 16. Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – asmens, kurio atžvilgiu jos... 17. Nagrinėjamu atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kad... 18. Ieškovė klysta teigdama, jog laikinąsias apsaugos priemones būtina taikyti... 19. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytas... 20. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 str., 337 str. 1 d. 1 p., 338 str.... 21. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 14 d. nutartį palikti...