Byla e2A-1490-163/2016
Dėl nuostolių atlyginimo, sutarties dalies pripažinimo apsimestine

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kristinos Domarkienės, Albinos Pupeikienės, Alonos Romanovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės individualiosios įmonės R. V. prekybos įmonės apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 10 d. sprendimo apeliacine tvarka nagrinėtinoje civilinėje byloje, iškeltoje pagal ieškovų V. S. ir G. R. (G. R.) ieškinį atsakovei IĮ R. V. prekybos įmonei dėl nuostolių atlyginimo, sutarties dalies pripažinimo apsimestine.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovai V. S. ir G. R. patikslintu ieškiniu prašė pripažinti, kad tarp atsakovo IĮ R. V. prekybos įmonės ir ieškovo G. R. atstovo M. L. pasirašytoje 2011-08-13 PVM sąskaitoje faktūroje RVA Nr. 606 ir Transporto priemonės pardavimo–pirkimo sutartyje Nr. 606 įrašyta sąlyga dėl automobilio FORD S-MAX 2.0 TDCi (VIN Nr. WF0SXXGBWS9U51047) (toliau tekste – automobilis) pardavimo 29 040 Lt (8 410,57 Eur) kainos neatitiko tikrovės ir yra apsimestinė, pripažinti, kad ši sąlyga buvo 14 000 Eur (48 339,20 Lt), pripažinti, kad realiai atsakovui pagal šią sutartį ir 2011-08-13 pinigų priėmimo kvitą BUH Nr. 5277151 ieškovo G. R. atstovas M. L. sumokėjo 14 000 Eur (48 339,20 Lt) sumą, taip pat pripažinti, jog ginčo 2011-08-13 transporto priemonės pardavimo–pirkimo sutarties Nr. 606 sudarymo metu automobilio vairuotojo prietaisų skydelyje matoma 130 000 tūkst. km rida buvo esminė šios sutarties sudarymo sąlyga; priteisti ieškovo V. S. naudai patirtus 6 070,30 Eur nuostolius, 6 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo dienos iki visiško sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
  1. Tauragės rajono apylinkės teismas 2016-06-10 sprendimu ieškovų ieškinį tenkino visiškai ir pripažino, kad tarp atsakovės IĮ R. V. prekybos įmonės ir ieškovo G. R. atstovo M. L. pasirašytoje 2011-08-13 PVM sąskaitoje faktūroje RVA Nr. 606 ir Transporto priemonės priemonės pardavimo–pirkimo sutartyje Nr. 606 įrašyta sąlyga dėl automobilio FORD S-MAX 2.0 TDCi (VIN Nr. WF0SXXGBWS9U51047) pardavimo 29 040 Lt kainos neatitiko tikrovės ir yra apsimestinė; pripažino, kad ši sąlyga buvo 14 000 Eur (48 339,20 Lt); pripažino, kad realiai atsakovui pagal šią sutartį ir 2011-08-13 pinigų priėmimo kvitą BUH Nr. 5277151 ieškovo G. R. atstovas M. L. sumokėjo 14 000 Eur (48 339,20 Lt) sumą; pripažino, jog ginčo 2011-08-13 Transporto priemonės pardavimo–pirkimo sutarties Nr. 606 sudarymo metu automobilio vairuotojo prietaisų skydelyje matoma 130 000 tūkst. km rida buvo esminė šios sutarties sudarymo sąlyga. Priteisė iš atsakovės IĮ R. V. prekybos įmonės ieškovo V. S. naudai patirtus 6070,30 Eur nuostolius, 6 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo dienos, t. y. nuo 2015-06-19, iki visiško sprendimo įvykdymo. Priteisė iš atsakovės IĮ R. V. prekybos įmonės ieškovams V. S., G. R. 1 137 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų.
  2. Teismas byloje nustatė, kad atsakovo R. V. prekybos firmos veikla – prekyba naudotais automobiliais. Trečiasis asmuo V. Š. 2011 m. atsakovo įmonėje dirbo vadybininku. 2011-01-20 atsakovė rašytiniu įgaliojimu trečiajam asmeniui V. Š. suteikė teisę nupirkti automobilį ar sunkvežimį Prancūzijoje už sutartą kainą ir sutartomis sąlygomis, atlikti visus veiksmus muitinėse, susijusius su šiuo pavedimu, bei visus administracinius formalumus, susijusius su nupirkto automobilio pristatymu į įmonę. 2011-07-29 dieną atsakovės įmonė per savo darbuotoją ir įgaliotą atstovą V. Š. Prancūzijoje Barbarazo mieste nupirko automobilį FORD S-MAX 2.0 TDCi, 2009 m. laidos, iš ankstesnio jos savininko G. A. (G. A.). Iš tarptautinio mokėjimo pavedimo Nr. 0721449 nustatyta, kad atsakovės įmonė G. A. už minėtą automobilį sumokėjo 6 700,00 Eur. Apie automobilio ridą deklaracijoje nurodyta: „tokia, kokia matoma“. Įsiteisėjusiu 2013-08-19 sprendimu Vokietijos Respublikos Bonos žemės teismas nustatė, kad automobilio perdavimo metu, t. y. 2011-07-29, šio automobilio rida buvo 230 000 km. 2011-08-11 (t. y. praėjus 13 dienų nuo deklaracijos surašymo) V. Š. iniciatyva jo brolis P. Š. interneto puslapyje www.autoplius.lt įdėjo skelbimą apie minėto automobilio FORD S-MAX 2.0 TDCi, 2009 m. laidos, pardavimą už 14 200 Eur. Skelbime automobilio rida nenurodyta. Iš 2011-08-13 Transporto priemonės pardavimo–pirkimo sutartimies bei 2011-08-13 PVM sąskaitos faktūros Nr. 606 nustatyta, kad automobilį FORD S-MAX 2.0 TDCi, 2009 m. laidos, iš atsakovės per jos įgaliotą asmenį V. Š. 2011-08-13 nupirko ieškovas G. R., kurio gyvenamoji vieta yra Vokietijoje, per jo įgaliotą asmenį M. L.. Transporto priemonės pardavimo–pirkimo sutartyje ir PVM sąskaitoje faktūroje Nr. 606 automobilio rida nenurodyta. 2011-08-13 PVM sąskaitoje faktūroje Nr. 606 nurodyta, kad automobilio kaina 29 040,00 Lt (8 410,57 Eur). Rida nenurodyta. Iš 2011-08-20 Privataus panaudoto automobilio pirkimo–pardavimo sutarties nustatyta, kad ieškovas G. R. 2011-08-20 pardavė automobilį FORD S-MAX 2.0 TDCi, 2009 m. laidos, kitam ieškovui V. S. už 14 500,00 Eur. Šioje sutartyje nurodoma, kad automobilio gamybos metai yra 2009-04-16, VIN Nr. WF0SXXGBWS9U51047, valstybinis Nr. AA-855-AM, bei nurodoma automobilio rida – 130 000 km. Iš 2011-08-31 Panaudoto automobilio pirkimo-pardavimo sutarties nustatyta, kad ieškovas V. S. 2011-08-31 pardavė automobilį FORD S-MAX 2.0 TDCi, 2009 m. laidos, už 14 950,00 Eur Vokietijos piliečiui T. R. (T. R.). Sutartyje nurodoma minėto automobilio rida – 132 000 km ir kiti automobilio duomenys. Įsigijęs automobilį Vokietijos pilietis T. R. kreipėsi į Vokietijos Bonos žemės teismą, prašydamas anuliuoti jo ir ieškovo V. S. automobilio pirkimo–pardavimo sutartį, kadangi po automobilio remonto įmonėje Vokietijoje sužinojo, jog įsigyto automobilio ridos duomenys yra neteisingi. Duomenys turėjo būti ne 132 000 km, o daugiau nei 230 000 km. Šalys sudarė taikos sutartį ir iš viso ieškovas V. S. turėjo atlyginti T. R. 6 070,30 Eur išlaidų, t. y. patyrė 6 070,30 Eur nuostolių. Turto ekspertizės aktu nustatyta, kad automobilio FOD S-MAX 2,0 TDCi, 2009 m. gamybos, 2011 m. rugpjūčio 13 d. vertė, esant 130 000 km ridai – 14 300 eurų, 230 000 km ridai – 12 000 Eur.
  3. Teismas atsižvelgęs į tai, kad nors atsakovas ir nurodė, kad automobilio kaina skelbime buvo nurodyta 14 200 Eur, tačiau buvo parduotas už 8 410,57 Eur po derybų su M. L., kritiškai įvertino tai, kad atsakovas kainą sumažino nuo 14 200 Eur iki 8 410,57 Eur, kai net ekspertizės akte nurodyta, kad automobilio rinkos kaina pardavimo metu buvo 12 000 Eur. Teismas įvertino ir tą aplinkybę, kad ieškovai automobilio pirkimo–pardavimo sutartyse sąžiningai nurodė, kad parduodamo automobilio rida yra apie 130 000 km, o atsakovas, parduodamas automobilį ieškovui G. R., ridos nenurodė iš viso, todėl labiau tikėtina, kad automobilio rinkos kainos sukėlimą nuo 6 700 Eur iki 14 000 Eur sąlygojo pakeisti ginčo automobilio ridos duomenys. Pažymėjo, kad tas pats automobilis su tokia pačia rida bendroje muitų sistemoje laisvo prekių judėjimo sąlygomis Europos Sąjungos valstybėse negali kainuoti 2,12 karto daugiau. Taigi teismas padarė išvadą, kad ieškovų tikroji valia buvo nupirkti automobilį su 130 000 km rida už 14 000 Eur, o atsakovo ir jo atstovo tikroji valia buvo pelningai parduoti automobilį su 230 000 km rida.
  4. Sprendimo dalį dėl restitucijos taikymo teismas motyvavo tuo, kad atsakovas neatskleidė pirkėjui (ieškovui G. R.), kad automobilio rida yra dirbtinai sumažinta, ir tai lėmė G. R. apsisprendimą tiek pirkti patį ginčo automobilį, tiek ir mokėti prašomą 14 000 Eur kainą. Vėliau pardavęs minėtą automobilį su sumažinta rida kitam ieškovui, G. R. turėtų jam atlyginti dėl ridos neatitikimų kilusias išlaidas, tačiau daikto pirkėjas turi teisę reikalauti grąžinti sumokėtą kainą arba iš pardavėjo, arba iš deliktą padariusio asmens, tačiau rinktis atsakingą asmenį yra pirkėjo teisė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-229/2008). Ieškovas V. S., esant pažeistiems jo interesams ir teismo pripažintai prievolei grąžinti daiktą, turėjo realių nuostolių, kuriuos patyrė taikos sutarties pagrindu sumokėdamas T. R. bei Bonos žemės teismui, taip pat už 2015-01-19 pretenzijos parengimą bendrą 6 070,30 Eur sumą. V. S. pasirinko atsakove IĮ R. V. prekybos įmonę, kuri sukūrė sąlygas nuostoliams kilti ir 2011-08-13 sudarė iš dalies apsimestinį sandorį. Iš atsakovės ieškovui V. S. priteistini ieškovo V. S. patirti 6070,30 Eur nuostoliai, 6 procentų metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo dienos iki visiško sprendimo įvykdymo.

5III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

6

  1. Atsakovė pateikė apeliacinį skundą, juo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą byloje – ieškovų patikslintą ieškinį atmesti visiškai. Apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visų pirma neatskleidė įgaliojimo santykių tarp ieškovo G. R. ir M. L., kadangi tarp šalių nebuvo pasirašyta jokia įgaliojimo sutartis, todėl teismas nepagrįstai sprendė, kokiai automobilio ridai esant ir už kokią kainą, iš kokių pinigų (savo ar perduotų pagal įgaliojimą) M. L. buvo suteikta teisė nupirkti automobilį G. R. vardu. Minėtų aplinkybių neįrodė ir pats M. L.. Negalima atmesti ir tos prielaidos, kad M. L. pasipelnė iš atsakovų, veikdamas nesąžiningai, klaidingai informuodamas apie tikrą nupirkto automobilio kainą.
  2. Taip pat apeliantė nurodo, kad pardavimo dokumentuose, pasirašytuose tarp G. R. ir atsakovės, nurodyta, kad 8 410,57 Eur suma yra perduota atsakovei ir būtent šią sumą užpajamavo atsakovė. Šie įrodymai nebuvo ieškovų paneigti. O automobilio kainą padidino ieškovai.
  3. Apeliantė nesutinka su eksperto išvada, kad automobilio vertė pardavimo laikotarpiu esant 230 000 km ridai buvo 12 000 Eur. Turto vertė skiriasi nuo turto kainos, o ieškovai byloje neįrodė, kad turto kaina, nurodyta pardavimo dokumentuose, yra nepagrįsta.
  4. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvada dėl pirkimo–pardavimo sutartimi sutartos kainos, nesutinka su sprendimo dalimi dėl restitucijos taikymo.
  5. Ieškovai pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, juo prašo atmesti apeliacinį skundą ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Ieškovai visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais.
  1. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimą apeliacinės instancijos teismas tikrina ex officio, neatsižvelgdamas į apeliaciniame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo ribas (CPK 329 str.). Absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
  2. LR CPK 321 str. 1 d. nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio kodekso 322 str. nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
  3. Byloje nagrinėjamas klausimas dėl sandorio dalies pripažinimo negaliojančia ir nuostolių atlyginimo. Ginčas kilo dėl pirkimo–pardavimo kainos ir tikrosios šalių valios.
  4. Byloje nustatyta, kad atsakovės R. V. prekybos įmonės veikla – prekyba naudotais automobiliais. Trečiasis asmuo V. Š. 2011 m. atsakovo įmonėje dirbo vadybininku. 2011-01-20 atsakovė rašytiniu įgaliojimu trečiajam asmeniui V. Š. suteikė teisę nupirkti automobilį ar sunkvežimį Prancūzijoje už sutartą kainą ir sutartomis sąlygomis, atlikti visus veiksmus muitinėse, susijusius su šiuo pavedimu, bei visus administracinius formalumus, susijusius su nupirkto automobilio pristatymu į įmonę. 2011-07-29 atsakovės įmonė per savo darbuotoją ir įgaliotą atstovą V. Š. Prancūzijoje Barbarazo mieste nupirko automobilį FORD S-MAX 2.0 TDCi, 2009 m. laidos, iš ankstesnio jos savininko G. A.. Iš tarptautinio mokėjimo pavedimo Nr. 0721449 nustatyta, kad atsakovės įmonė G. A. už minėtą automobilį sumokėjo 6 700,00 eurų. Apie automobilio ridą deklaracijoje nurodyta: „tokia, kokia matoma“. Įsiteisėjusiu 2013-08-19 sprendimu Vokietijos Respublikos Bonos žemės teismas nustatė, kad automobilio perdavimo metu, t. y. 2011-07-29, šio automobilio rida buvo 230 000 km. 2011-08-11 (t. y. praėjus 13 dienų nuo deklaracijos surašymo) V. Š. iniciatyva jo brolis P. Š. interneto puslapyje www.autoplius.lt įdėjo skelbimą apie minėto automobilio FORD S-MAX 2.0 TDCi, 2009 m. laidos, pardavimą už 14 200 Eur. Skelbime automobilio rida nenurodyta. Iš 2011-08-13 Transporto priemonės pardavimo–pirkimo sutarties bei 2011-08-13 PVM sąskaitos faktūros Nr. 606 nustatyta, kad automobilį FORD S-MAX 2.0 TDCi, 2009 m. laidos, iš atsakovo per jo įgaliotą asmenį V. Š. 2011-08-13 nupirko ieškovas G. R., kurio gyvenamoji vieta yra Vokietijoje, per jo įgaliotą asmenį M. L.. Transporto priemonės pardavimo–pirkimo sutartyje ir PVM sąskaitoje faktūroje Nr. 606 automobilio rida nenurodyta. 2011-08-13 PVM sąskaitoje faktūroje Nr. 606 nurodyta, kad automobilio kaina 29 040,00 Lt (8 410.57 Eur). Rida nenurodyta. Iš 2011-08-20 Privataus panaudoto automobilio pirkimo-pardavimo sutarties nustatyta, kad ieškovas G. R. 2011-08-20 pardavė automobilį FORD S-MAX 2.0 TDCi, 2009 m. laidos, kitam ieškovui V. S. už 14 500,00 Eur. Šioje sutartyje nurodoma, kad automobilio gamybos metai yra 2009-04-16, VIN Nr. WF0SXXGBWS9U51047, valstybinis Nr. AA-855-AM, nurodoma automobilio rida – 130 000 km. Iš 2011-08-31 Panaudoto automobilio pirkimo–pardavimo sutarties nustatyta, kad ieškovas V. S. 2011-08-31 pardavė automobilį FORD S-MAX 2.0 TDCi, 2009 m. laidos, už 14 950,00 Eur Vokietijos piliečiui T. R.. Sutartyje nurodoma minėto automobilio rida – 132 000 km ir kiti automobilio duomenys. Įsigijęs automobilį Vokietijos pilietis T. R. kreipėsi į Vokietijos Bonos žemės teismą, prašydamas anuliuoti jo ir ieškovo V. S. automobilio pirkimo–pardavimo sutartį, kadangi automobilio remonto įmonėje Vokietijoje sužinojo, jog įsigyto automobilio ridos duomenys yra neteisingi. Duomenys turėjo būti ne 132 000 km, o daugiau nei 230 000 km. Šalys sudarė taikos sutartį ir iš viso ieškovas V. S. turėjo atlyginti T. R. 6 070,30 Eur išlaidų, t. y. patyrė 6 070,30 Eur nuostolių. Turto ekspertizės aktu nustatyta, kad automobilio FOD S-MAX 2,0 TDCi, 2009 m. gamybos, 2011 m. rugpjūčio 13 d. vertė, esant 130 000 km ridai – 14 300 eurų, 230 000 km ridai –12 000 Eur.
Dėl atstovavimo santykių
  1. Apeliaciniame skunde apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visų pirma neatskleidė įgaliojimo santykių tarp ieškovo G. R. ir M. L., kadangi tarp šalių nebuvo pasirašyta jokia įgaliojimo sutartis.
  2. Atstovo sudarytas sandoris kito asmens vardu, atskleidžiant atstovavimo faktą ir neviršijant suteiktų teisių, tiesiogiai sukuria, pakeičia ir panaikina atstovaujamojo civilines teises ir pareigas (CK 2.133 straipsnio 1 dalis). Tai – aiškiai išreikštas atstovavimas, jo atveju reikia įrodyti įgaliojimo, pavedimo sutarties ar kito atstovavimo susitarimą patvirtinančio dokumento buvimą. Įstatymas numato ir numanomą atstovavimą, kai atstovo teisės suprantamos iš aplinkybių, kuriomis atstovas veikia (CK 2.133 straipsnio 2 dalis), tokiu atveju atstovavimas nėra aiškiai išreikštas. Numanomo atstovavimo atveju daugiausia netiesioginiais įrodymais siekiama įrodyti aplinkybes, patvirtinančias šalių atstovavimo santykius, nors specialaus įstatymų nustatyta tvarka susitarimo tuo tikslu ir nėra sudaryto arba jo sudarymą įrodyti sunku. Jei asmuo nepateikia įgaliojimo arba jo kopijos (ar kito dokumento, tiesiogiai patvirtinančio atstovavimo santykius), ši aplinkybė savaime dar nereiškia, kad atstovavimo prievolinių santykių nėra. Toks įgaliojimo nepateikimas gali reikšti tik tai, kad nėra aiškiai išreikšto atstovavimo, ir tai neužkerta kelio atsižvelgiant į faktines aplinkybes konstatuoti kitą atstovavimo rūšį – numanomą atstovavimą. Trečiasis asmuo gali atsisakyti traktuoti konkretų asmenį kaip atstovą tik tada, kai jis nepateikia įgaliojimo ar kito aiškiai išreikštą atstovavimą patvirtinančio dokumento buvimą patvirtinančio įrodymo ir iš aplinkybių visumos negalima daryti išvados, kad egzistuoja numanomas atstovavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2010).
  3. Nagrinėjamu atveju ieškovas G. R. – atstovaujamasis ieškiniu nurodo, kad susitarė su M. L. – atstovu, kad pastarasis atstovaujamojo vardu nupirks automobilį FORD S-MAX TDCi, 2009 m. gamybos, už 14 000 Eur. Šia aplinkybę patvirtina ir atstovas M. L.. Nors šioje byloje ir nėra rašytinių įrodymų, patvirtinančių G. R. ir M. L. atstovavimo santykius, tačiau byloje susiklosčiusių aplinkybių visuma – tai, kad M. L. derėjosi su atsakove dėl automobilio pardavimo, ką patvirtina ir pati atsakovė; tai kad pats ieškovas sutinka su šiomis aplinkybėmis ir nurodo, kad jis įgaliojo M. L. atstovauti jam automobilio pirkimo–pardavimo sandorio sudarymo metu ir perduoti pinigus; tai kad pirkimo–pardavimo sandorio sudarymo metu M. L. pateikė G. R. asmens tapatybės dokumento kopiją, tai, kad pasirašė 2011-08-13 PVM sąskaitoje faktūroje RVA Nr. 606 ir Transporto priemonės pardavimo–pirkimo sutartyje Nr. 606 už pirkėją D. R., leidžia daryti išvadą, kad tarp G. R. ir M. L. buvo susiklostę atstovavimo santykiai. Taigi atsakovės argumentas, kad tarp šalių nebuvo sudaryta rašytinė atstovavimo sutartis, iš esmės nepaneigia atstovavimo santykių tarp G. R. ir M. L. buvimo.
Dėl pirkimo–pardavimo sutarties kainos
  1. Apeliantė nurodo, kad pardavimo dokumentuose, pasirašytuose tarp G. R. ir atsakovės, nurodyta, kad 8 410,57 Eur suma yra perduota atsakovei ir būtent šią sumą užpajamavo atsakovė. Šie įrodymai nebuvo ieškovų paneigti. Automobilio kainą padidino ieškovai. Papildomai nurodo, kad nesutinka su eksperto išvada, kad automobilio vertė pardavimo laikotarpiu su 230 000 km rida buvo 12 000 Eur. Turto vertė skiriasi nuo turto kainos, o ieškovai byloje neįrodė, kad turto kaina, nurodyta pardavimo dokumentuose, yra nepagrįsta.
  2. Sutarties šalims nesutariant dėl sudarytos sutarties turinio, ji aiškinama pagal bendrąsias sutarčių aiškinimo taisykles, įtvirtintas CK 6.193 straipsnyje, vadovaujantis sąžiningumo bei sisteminio sutarties sąlygų aiškinimo principais. Aiškinant sutartį, turi būti nagrinėjami tikrieji jos šalių ketinimai (valia) sutarties sudarymo metu, atskleidžiami įvertinant sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, šalių derybų dėl sutarties sudarymo pobūdį, šalių elgesį ir aplinkybes po sutarties sudarymo, ją vykdant, kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Šiaulių miesto savivaldybės administracija v. UAB „Artapolas“, bylos Nr. 3K-3-323/2010; 2014 m. sausio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. S. v. BUAB „Atkirtos būstas“, kt., bylos Nr. 3K-3-134/2014). Sandoris yra apsimestinis, jeigu juo pridengiamas kitas sandoris, kurio teisinių padarinių iš tikrųjų siekė sandorio šalys. Apsimestinis sandoris yra niekinis ir negalioja dėl esminio sandorio elemento – šalių valios – ydingumo, nes apsimestiniame sandoryje išreikštoji valia neatitinka tikrųjų šalių ketinimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. M., J. S., S. S. v. G. S., A. N., bylos Nr. 3K-7-288/2009; Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. M. v. R. M., G. M., bylos Nr. 3K-3-491/2009; kt.).
  3. Tarp ieškovų ir atsakovės buvo susiklostę pirkimo–pardavimo sutartiniai santykiai. Pagal CK 6.305 straipsnio 1 dalį pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą). Nagrinėjamu atveju šalys sudarė automobilio pirkimo–pardavimo sutartį. 2011-08-13 PVM sąskaitoje faktūroje Nr. 606 nurodyta, kad parduodamo automobilio FORD S-MAX TDCi, 2009 m. gamybos, kaina yra 8 410,57 Eur (29 040,00 Lt). Minėtą dokumentą už pirkėją G. R. pasirašė jo įgaliotas asmuo trečiasis asmuo M. L., o už pardavėją – atsakovės įgaliotas asmuo V. Š.. Dėl sutartyje nurodytos automobilio kainos kilo ginčas. Ieškovai nurodo, kad ši kaina neatitinka tikrovės, yra apsimestinė, o automobilis kainavo 14 000 Eur (48 339,20 Lt). Nurodo, kad ieškovų sumokėta 14 000 Eur kaina atitinka kainą už automobilį su 130 000 km rida, tačiau šiuo atveju paaiškėjus, kad tikroji automobilio rida yra 230 000 km, ieškovų sumokėta suma už automobilį – 14 000 Eur – yra per didelė. Atsakovė nurodo, kad už automobilį buvo sumokėta būtent tokia kaina, kokia yra nurodyta sutartyje.
  4. Nagrinėjamu atveju svarbu išsiaiškinti, kiek odometro rodmenys yra svarbūs minėto automobilio kainai bei kokia buvo tikroji šalių valia sudarant 2011-08-13 automobilio FORD S-MAX TDCi, 2009 m. gamybos, pirkimo–pardavimo sutartį. Apeliantas byloje visiškai neginčija fakto, kad jis automobilį įsigijo su 230 000 km rida, tačiau nurodo, kad ieškovai byloje nepateikė įrodymų, kad ridą iki 130 000 km sumažino atsakovė, o ne ieškovai.
  5. Su tokia apelianto pozicija sutikti nėra pagrindo.
  6. Visų pirma, apeliacinės instancijos teismas vertina automobilio ridos ir kainos (14 000 Eur) santykį, atkreipia dėmesį, kad 2011-08-31 Panaudoto automobilio pirkimo–pardavimo sutartimi ieškovas V. S. 2011-08-31 pardavė automobilį FORD S-MAX 2.0 TDCi, 2009 m. gamybos, už 14 950,00 Eur Vokietijos piliečiui T. R.. Sutartyje buvo nurodyta minėto automobilio rida – 132 000 km ir kiti automobilio duomenys. Įsigijęs automobilį Vokietijos pilietis T. R. kreipėsi į Vokietijos Bonos žemės teismą, prašydamas anuliuoti jo ir ieškovo V. S. automobilio pirkimo–pardavimo sutartį, kadangi automobilio remonto įmonėje Vokietijoje sužinojo, jog įsigyto automobilio ridos duomenys yra neteisingi, t. y. automobilio rida turėjo būti ne 132 000 km, o daugiau nei 230 000 km. Ieškovas V. S. po Vokietijos Bonos žemės teismo 2013-08-19 sprendimo paskelbimo sudarė taikos sutartį, pagal kurią T. R. automobilį pasiliko, sutikęs priimti 4 000 Eur kompensaciją. Taigi Vokietijos Bonos žemės teismas pripažino faktą, kad odometro rodmenys turi įtakos automobilio kainai. Be to, šalims ginčijant automobilio 8 410,57 Eur kainą, buvo skirta ekspertizė siekiant nustatyti pardavimo metu automobilio rinkos vertę priklausomai nuo automobilio ridos. Ekspertas ekspertizės akte padarė išvadą, kad to paties modelio, gamybos metų automobilis su 130 000 km rida kainuoja 14 300 Eur, o su 230 000 km rida – 12 000 Eur. Taigi vadovaudamasis ekspertizės akte padaryta išvada bei Vokietijos Bonos žemės teisme patvirtina taikos sutartimi, kuria šalys pripažino, kad odomentro rodmenys turi įtakos automobilio kainai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad odometro duomenys turėjo esminės reikšmės automobilio kainai.
  7. Spręsdamas dėl pirkimo–pardavimo sutarties šalių valios nustatant automobilio kainą apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į byloje susiklosčiusias aplinkybes, kad iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovei įsigyjant automobilį 2011-07-29 iš pirminio automobilio savininko Prancūzijoje už 6 700 Eur (tarptautinis mokėjimo pavedimas Nr. 0721449), automobilio rida nurodyta pažymint: „taip, kaip nurodyta“, jau 2011-08-11 (po 13 dienų) interneto tinklalapyje www.autoplius.lt atsakovės atstovo brolis P. Š. įdėjo skelbimą apie minėto automobilio pardavimą už 14 200 Eur, nenurodydamas jokios ridos. Taigi visiškai nelogiškas apeliantės argumentas, kad tikėtina, jog patys ieškovai sumažino automobilio ridos rodmenis, norėdami parduoti automobilį už daugiau nei 14 000 Eur, kadangi apeliantė, žinodama, kad automobilio rida yra 230 000 km, pati įdėjo skelbimą į interneto tinklalapį siekdama parduoti automobilį už 14 200 Eur, t. y. už dvigubai didesnę kainą, nei automobilį pirko iš automobilio savininko Prancūzijoje.
  8. Abejotinas ir apeliantės argumentas, kad įdėjus skelbimą į interneto tinklalapį siekiant parduoti automobilį būtent už tokią kainą – 14 200 Eur, ieškovui G. R. automobilį pardavė tik už 8 410,57 Eur derybų metu. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad atsakovės atstovas tuo metu trečiasis asmuo V. Š. negalėjo pasakyti, nuo kokios kainos buvo pradėtos derybos su M. L., be to, ir paties V. Š. paaiškinimai nėra nuoseklūs. Iš šioje byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovės atstovas trečiasis asmuo V. Š. turi 18 metų darbo patirtį automobilių pirkimo–pardavimo versle ir yra siekiantis pelno iš šios komercinės veiklos asmuo, todėl darytina išvada, kad jis nesiekė parduoti automobilio už žemesnę rinkos kainą, nei ji yra, o komercine veikla užsiimančio asmens parodymai, kad automobilio rinkos kaina nedomina, yra nelogiški. Papildomai atkreiptinas dėmesys, kad atsakovės tuometinis atstovas skelbimą dėl automobilio pardavimo įdėjo 2011-08-11, kaip buvo nurodyta skelbime, jo kaina 14 200 Eur, o pardavė jau 2011-08-13 už 8 410,57 Eur. Vertinant šį faktą, pažymėtina, kad patyręs pardavėjas, vos įdėjęs skelbimą į internetinį tinklalapį, nesiektų parduoti automobilio praėjus vos dviem dienom po skelbimo paviešinimo net 40 procentų mažesne kaina, bei lauktų kito pirkėjo, galinčio įsigyti automobilį už rinkos kainą. Taigi šis faktas patvirtina išvadą, kad apeliantės argumentas, jog automobilis buvo parduotas už 8 410,57 Eur yra prieštaraujantis byloje esančiai susiklosčiusių aplinkybių ir įrodymų visumai. Taip pat iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovai, perparduodami automobilį, jo kainą padidino minimaliai – apie 3 procentus, t.y. nesiekė didelės komercinės naudos. Pavyzdžiui, G. R. tą patį automobilį ieškovui V. S. pardavė už 14 500 Eur, esant sutartyje nurodytai 130 000 km ridai, taigi G. R. kainą pakėlė tik 500 Eur, palyginti su kaina, kurią sumokėjo pats G. R. atsakovei – 14 000 Eur. Tuo tarpu V. S. automobilį T. R. pardavė už 14 950 Eur, taigi kainą taip pat pakėlė tik 450 Eur.
  9. Dėl automobilio rinkos kainos automobilio pirkimo–pardavimo sandorio sudarymo metu apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismo ekspertas ekspertizės išvadoje nurodė, kad analogiško modelio automobilis, tų pačių 2009 m. gamybos metų, net esant ir 230 000 km ridai, rinkoje tuo metu būtų kainavęs apie 12 000 Eur, todėl ir dėl šios priežasties labiau tikėtina, kad patyręs pardavėjas neparduotų 12 000 Eur vertės automobilio už 8 410,57 Eur. Toje pačioje ekspertizės išvadoje nurodyta, kad analogiško automobilio kaina esant 230 000 km ridai yra 14 300 Eur, todėl būtent vadovaujantis šios ekspertizės aktu darytina išvada, kad atsakovės atstovas V. Š. nurodė tikrąją automobilio pardavimo kainą www.autoplius.lt – 14 200 Eur ir išreiškė tikrąją savo valią dėl automobilio kainos, o pirkimo–pardavimo sutartyje, pasirašytoje 2011-08-13 su ieškovu G. R., nurodyta 8 410,57 Eur kaina neatitinka tikrosios šalių valios ir yra apsimestinė. Nors apeliantė ir nurodo, kad nesutinka su ekspertizės išvada, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad apeliantė ekspertizės akto ir jos išvadų neskundė, kito eksperto nenurodė ir pats nepasiūlė, todėl darytina išvada, kad su ekspertizės metu padaryta išvada sutiko. Pažymėtina ir vertintina tai, kad parduodant automobilį ieškovui G. R. pirkimo–pardavimo sutartyje esminių automobilio defektų taip pat nenustatyta, dėl kurių kaina galėtų būti mažinama nuo 14 200 Eur iki 8 410,57 Eur.
  10. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje susiklosčiusių aplinkybių visumą, konstatuoja, kad labiau tikėtina, jog tikroji automobilio kaina, sutarta tarp šalių, buvo būtent 14 000 Eur (po derybų atsakovei nuleidus kainą nuo 14 200 Eur iki 14 000 Eur), o ne 8 410,57 Eur, todėl sandorio dalis dėl automobilio kainos neatitiko tikrovės ir yra apsimestinė. Atsižvelgiant į tai, pripažintina, kad tarp atsakovės ir ieškovo G. R. atstovo M. L. pasirašytoje 2011-08-13 PVM sąskaitoje faktūroje RVA Nr. 606 ir Transporto priemonės priemonės pardavimo–pirkimo sutartyje Nr. 606 įrašyta sąlyga dėl automobilio FORD S-MAX 2.0 TDCi (VIN Nr. WF0SXXGBWS9U51047) pardavimo 29 040 Lt (8 410,57 Eur) kainos neatitiko tikrovės ir yra apsimestinė, pripažintina, kad ši sąlyga buvo 14 000 Eur (48 339,20 Lt), pripažintina, kad realiai atsakovei pagal šią sutartį ir 2011-08-13 pinigų priėmimo kvitą BUH Nr. 5277151 ieškovo G. R. atstovas M. L. sumokėjo 14 000 Eur (48 339,20 Lt) sumą.
  11. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvada dėl pirkimo–pardavimo sutartimi sutartos kainos, nesutinka su sprendimo dalimi dėl restitucijos taikymo.
  12. Apeliacinės instancijos teismas konstatavęs, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl pirkimo–pardavimo sutarties kainos yra pagrįsta ir teisėta, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl restitucijos taikymo taip pat yra teisinga, todėl dėl jos plačiau nepasisako.
  13. Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta anksčiau, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai įvertino byloje susiklosčiusias aplinkybes, šalių pateiktus rašytinius įrodymus bei šalių parodymus teismo posėdyje, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą byloje. Taigi nėra pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliantės nurodytu apeliacinio skundo argumentų pagrindu (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
  14. Dėl bylinėjimosi išlaidų
  15. Ieškovai pateikė prašymą apmokėti 450 Eur išlaidas ieškovui V. S. už advokato suteiktas teisines paslaugas apeliacinės instancijos teisme.
  16. Apeliacinės instancijos teismui atmetus atsakovės apeliacinį skundą ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikus nepakeistą, yra pagrindas spręsti klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
  17. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (LR CPK 98 str. 1 d.).
  18. Ieškovai pateikė prašymą priteisti 450 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, ieškovui V. S.. Kadangi duomenys apie patirtas bylinėjimosi išlaidas pateikti iki apeliacinio skundo išnagrinėjimo iš esmės ir jos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatyto maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. redakcija), todėl yra pagrindas jas priteisti. Taigi ieškovui V. S. priteistina 450 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, iš atsakovės IĮ R. V. prekybos įmonės.

7Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

8palikti Tauragės rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 10 d. sprendimą nepakeistą.

9Priteisti ieškovui V. S. 450 Eur bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės IĮ R. V., j. a. k. 179363042, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai