Byla 2A-1433/2013

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rasos Gudžiūnienės, Gintaro Pečiulio ir Donato Šerno (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovų Klaipėdos apskrities viršininko administracijos (teisių perėmėjas Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos) ir akcinės bendrovės „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. vasario 5 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-482-125/2010, iškeltoje pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros ieškinį, pareikštą ginant viešąjį interesą, atsakovams Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, akcinei bendrovei „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“, Lietuvos Respublikos Vyriausybei, tretiesiems asmenims Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Klaipėdos miesto savivaldybei dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, administracinių aktų pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo,

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Ieškovas Klaipėdos apygardos prokuratūra kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su ieškiniu, kurį patikslinęs, prašė:

41. Pripažinti negaliojančiu Klaipėdos apskrities viršininko 2000 m. rugpjūčio 11 d. įsakymą Nr. 1895 „Dėl leidimo AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanijai“ įsigyti ne žemės ūkio paskirties žemės sklypą Klaipėdos mieste“.

52. Pripažinti negaliojančiu Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2000 m. rugpjūčio 16 d. leidimą Nr. 12 „Dėl ne žemės ūkio paskirties sklypo įsigijimo nuosavybėn“.

63. Pripažinti negaliojančiu Klaipėdos apskrities viršininko 2000 m. lapkričio 14 d. įsakymą Nr. 2704 „Dėl valstybinės žemės sklypo, esančio ( - ), pardavimo AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“.

74. Pripažinti negaliojančia Klaipėdos apskrities viršininko pavaduotojo su AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ 2000 m. lapkričio 30 d. sudarytą sutartį Nr. P21/2000-0160, taikyti restituciją ir priteisti AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ iš Valstybės 1 156 337,40 Lt, o žemės sklypą, esantį ( - ), grąžinti Valstybės nuosavybėn.

85. Pripažinti negaliojančiu Klaipėdos apskrities viršininko 2000 m. rugpjūčio 11 d. įsakymą Nr. 1896 „Dėl leidimo AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanijai“ įsigyti ne žemės ūkio paskirties žemės sklypą Klaipėdos mieste“.

96. Pripažinti negaliojančiu Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2000 m. rugpjūčio 16 d. leidimą Nr. 11 „Dėl ne žemės ūkio paskirties sklypo įsigijimo nuosavybėn“.

107. Pripažinti negaliojančiu Klaipėdos apskrities viršininko 2000 m. gruodžio 15 d. įsakymą Nr. 3028 „Dėl valstybinės žemės sklypo, esančio ( - ), dalies pardavimo AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ bei kadastro duomenų patikslinimo“.

118. Pripažinti negaliojančia Klaipėdos apskrities viršininko su AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ 2000 m. gruodžio 29 d. sudarytą sutartį Nr. P21/2000-0170, taikyti restituciją ir priteisti

12AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ iš Valstybės 345 995,93 Lt, o žemės sklypo, esančio ( - ), dalį, sudarančią 0,5388 ha, grąžinti Valstybės nuosavybėn.

139. Pripažinti negaliojančiu Klaipėdos apskrities viršininko 2000 m. lapkričio 14 d. įsakymą Nr. 2705 „Dėl valstybinės žemės sklypo, esančio ( - ), pardavimo AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“.

1410. Pripažinti negaliojančiu Klaipėdos apskrities viršininko pavaduotojo su AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ 2000 m. lapkričio 30 d. sudarytą sutartį Nr. P21/2000-0161, taikyti restituciją ir priteisti AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ iš Valstybės 274 626 Lt, o žemės sklypą, esantį ( - ), grąžinti Valstybės nuosavybėn.

1511. Priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

16Ieškinyje ieškovas teigė, kad ginčijami sandoriai yra niekiniai, prieštaraujantys įstatymams bei poįstatyminėms teisės normoms, todėl pripažintini negaliojančiais nuo jų sudarymo momento ir yra grąžinti valstybės nuosavybėn.

17Atsakovas AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ atsiliepimu į ieškinį prašė atmesti ieškinį kaip nepagrįstą.

18Atsiliepimu į ieškinį atsakovas Klaipėdos apskrities viršininko administracija teigė, kad prieštarauja, jog būtų panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko sprendimai, susiję su žemės sklypų perdavimu privatinėn nuosavybėn AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“.

19Atsiliepimu į ieškinį atsakovas Lietuvos Respublikos Vyriausybė sutiko su ieškinio reikalavimais, išskyrus ieškinio dalį dėl restitucijos taikymo. Teigė, kad reikalavimas priteisti gautas pagal sandorius lėšas prieštarauja įstatymui ir Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikai, ieškinys turėjo būti pareikštas ne Valstybei, o sandorius sudariusiai institucijai, t.y. Klaipėdos apskrities viršininko administracijai.

20Trečiasis asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos atsiliepimu į ieškinį teigė, kad žemės sklypai patenka į Miesto istorinės dalies teritoriją, todėl jie negalėjo būti parduoti.

21Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su pareikštu ieškiniu sutinka.

22II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

23Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. vasario 5 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies:

241) Pripažino negaliojančiais Klaipėdos apskrities viršininko 2000 m. rugpjūčio 11 d. įsakymą Nr. 1895, Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2000 m. rugpjūčio 16 d. leidimą Nr. 12, Klaipėdos apskrities viršininko 2000 m. lapkričio 14 d. įsakymą Nr. 2704, Klaipėdos apskrities viršininko pavaduotojo su AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ 2000 m. lapkričio 30 d. sudarytą sutartį Nr. P21/2000-0160, nusprendė taikyti restituciją ir priteisė AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ iš Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 1 584 023,89 Lt, o žemės sklypą, esantį ( - ), nusprendė grąžinti valstybės nuosavybėn.

252) Pripažino negaliojančiais Klaipėdos apskrities viršininko 2000 m. rugpjūčio 11 d. įsakymą Nr. 1896, Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 2000 m. rugpjūčio 16 d. leidimą Nr. 11, Klaipėdos apskrities viršininko 2000 m. gruodžio 15 d. įsakymo Nr. 3028 1 p., Klaipėdos apskrities viršininko su AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ 2000 m. gruodžio 29 sudarytą sutartį Nr. P21/2000-0170, nusprendė taikyti restituciją ir priteisė AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ iš Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 464 424,05 Lt, o žemės sklypo, esančio ( - ), dalį, sudarančią 0,5388 ha, nusprendė grąžinti valstybės nuosavybėn.

263) Pripažino negaliojančiais Klaipėdos apskrities viršininko 2000 m. lapkričio 14 d. įsakymą Nr. 2705, Klaipėdos apskrities viršininko pavaduotojo su AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ 2000 m. lapkričio 30 d. sudarytą sutartį Nr. P21/2000-0161, nusprendė taikyti restituciją ir priteisė AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ iš Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 376 200 Lt, o žemės sklypą, esantį ( - ), nusprendė grąžinti valstybės nuosavybėn.

27Kitą ieškinio dalį teismas atmetė. Priteisė iš Klaipėdos apskrities viršininko administracijos ir AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ po 19 500 Lt žyminio mokesčio valstybei.

28Teismas konstatavo, kad valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartys buvo sudarytos pažeidžiant jos metu galiojusius teisės aktus, todėl sandorius pripažino negaliojančiais ir taikė restituciją. Spręsdamas klausimą dėl restitucijos taikymo, teismas pažymėjo, kad sandorius pripažinus negaliojančiais, pinigai turi būti priteisti iš sandorį sudariusių atsakovų, kurie gavo pinigus, šiuo atveju iš Klaipėdos apskrities viršininko administracijos.

29III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

30Apeliaciniu skundu atsakovas Klaipėdos apskrities viršininko administracija prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. vasario 5 d. sprendimą ta apimtimi, kuria buvo patenkintas ieškovo ieškinys. Ieškinį prašo atmesti.

31Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

321. Šiam ginčui taikytinas ne Žemės reformos įstatymas, o Žemės įstatymas, nes įstatymų leidėjas, spręsdamas teisės normų kolizijos klausimą, aiškiai nurodė, jog esant neatitikimų tarp skirtingų teisės aktų, reglamentuojančių tuos pačius teisinius santykius, turi būti taikomos Žemės įstatyme įtvirtintos nuostatos.

332. Žemės sklypas jokiais Seimo aktais nėra įtrauktas į valstybinės reikšmės istorijos, archeologijos ir kultūros objektų sąrašą, todėl Klaipėdos apskrities viršininko administracija, priimdama ginčijamus aktus ir parduodama atsakovui žemės sklypus nepažeidė teisės aktų.

343. Žemės reformos įstatymo 13 straipsnyje numatyti apribojimai negalėtų būti taikomi dėl to, kad šiuo konkrečiu atveju ginčijamų administracinių aktų ir civilinių sandorių sudarymo metu nebuvo teisės aktų nustatyta tvarka priimto, patvirtinto ir galiojančio dokumento, pagal kurį būtų galima identifikuoti Žemės reformos 13 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytos saugomos kultūros vietovės – Klaipėdos miesto istorinės dalies teritorijos ribų.

354. Teismas netinkamai taikė restituciją, nes vadovaujantis 1999 m. kovo 9 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.9 punktu, lėšos, gautos už naudojamus valstybinės žemės sklypus, parduotus kitai paskirčiai miestų savivaldybių, kaip administracinių vienetų, ribose ir teritorijose, esančiose nustatytąja tvarka patvirtintose miestų, kaip gyvenamųjų vietovių, ribose, bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimais miestams priskirtose teritorijose, paskirstomos taip: 50 procentų - Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos kaip šios tarnybos pajamų įmokos į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą, iš kurių 10 procentų skiriama apskričių viršininkų administracijoms.

365. Skundžiamo sprendimo dalis, kurioje iš dalies patenkintas, ieškinys nėra motyvuota teisės normomis bei teismo nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ir dėl to naikintina esant absoliučiam sprendimo negaliojimo pagrindui (CPK 329 str. 2 d. 4 p.)

37Atsakovas AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. vasario 5 d. sprendimą ta apimtimi, kuria buvo patenkintas ieškovo ieškinys ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti.

38Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

391. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nevisapusiškai ir neišsamiai išnagrinėjo civilinę bylą, sprendime nepasisakė dėl svarių atsakovų nurodytų teisinių argumentų, jog kilęs ginčas turėjo būti sprendžiamas ne bendrosios, tačiau specialiosios kompetencijos (administraciniame) teisme, kad ginčo atveju nėra viešojo intereso, kurį galėtų ginti ieškovas, reikšdamas ieškinį, tuo pažeisdamas reikalavimą priimti teisingą sprendimą ir tinkamai jį motyvuoti.

402. Pirmosios instancijos teismas skundžiamajame sprendime neatsižvelgė ir visiškai nevertino atsakovo dėstomų argumentų dėl materialinės teisės normų aiškinimo ir taikymo, todėl remdamasis vien tik ieškovo nepagrįstais motyvais, priėmė neteisėtą ir naikintiną sprendimą.

413. Teismas neteisingai konstatavo, kad ginčijami sandoriai ir administraciniai teisės aktai pažeidžia Žemės reformos įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 4 punktą, nes minėtas straipsnis reglamentuoja tik tuos teisinius santykius, kurie kyla iš privatizavimo procedūrų ir atitinkamai nereglamentuoja tų, kurie atsiranda kitais (ne privatizavimo) pagrindais.

424. Klaipėdos miesto istorinės dalies ribos, kuriame pasak ieškovo, yra ginčo sklypai, yra nustatytos ne pagal įstatymo reikalavimus, todėl šių sklypų atžvilgiu negali būti taikomi apribojimai dėl šių sklypų perleidimo.

435. Pirmosios instancijos teismas neteisingai konstatavo, kad ginčijami sandoriai ir administraciniai teisės aktai pažeidžia Konstitucinį įstatymą.

446. Pirmosios instancijos teismas neteisingai konstatavo, kad ginčijami sandoriai gali būti pripažinti negaliojančiais 1964 m. CK 255 straipsnio pagrindu.

457. Nėra aišku, kokiu principu vadovaudamasis teismas paskirstė bylinėjimosi išlaidas tarp šalių, nes teismas nepateikė jokio priteistos sumos paskaičiavimo.

46Atsakovas Klaipėdos apskrities viršininko administracija pareiškimu dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo pareiškė, kad vadovaudamasis CPK 309 straipsnio 1 dalimi, prisideda prie atsakovo AB ,,Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ apeliacinio skundo.

47Atsiliepimu į apeliacinius skundus atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės, įgaliotas atstovas nurodė, kad su jais nesutinka, išskyrus Klaipėdos apskrities viršininko argumentą dėl restitucijos taikymo. Nurodė, kad pirmosios instancijos teisminio nagrinėjimo metu buvo surinkti įrodymai, kurie liudija apie lėšų, gautų iš AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ pagal ginčijamas valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis, paskirstymą, tačiau teismas neatsižvelgė į šią aplinkybę bei priteisė visą sumą iš Klaipėdos apskrities viršininko administracijos.

48Atsiliepimu į apeliacinius skundus trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos nurodė, kad Klaipėdos apygardos prokuratūrai pateikė specialisto išvadą Nr. 4R-1 dėl žemės sklypų (tarp jų ir ( - ), ( - ), ( - )) pardavimo teisėtumo. Trečiasis asmuo prašė nagrinėjant bylą apeliacine tvarka specialisto išvadoje išdėstytus argumentus laikyti teisingais ir išsamiais, o bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant.

49Atsiliepimais į apeliacinius skundus ieškovas ir trečiasis asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos prašo apeliacinius skundus atmesti ir palikti galioti Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. vasario 5 d. sprendimą.

50Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. kovo 28 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. vasario 5 d. sprendimą iš esmės paliko nepakeistą, įrašant sprendimo 4 p., 8 p., 10 p. ir 3 d. vietoje žodžių „priteisti iš Klaipėdos apskrities viršininko administracijos“, žodžius „priteisti iš Lietuvos valstybę atstovaujančios Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos“.

51Atsakovas AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ padavė kasacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. vasario 5 d. sprendimą ta apimtimi, kuria buvo patenkintas ieškovo ieškinys ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti, taip pat panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. kovo 28 d. nutartį bei priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.

52Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. gruodžio 21 d. nutartimi Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 28 d. nutarties dalį, kuria palikta nepakeista Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. vasario 5 d. sprendimo dalis dėl restitucijos taikymo bei iš atsakovų priteistas žyminis mokestis valstybei, panaikino ir bylą dėl šios dalies perdavė iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

53Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gegužės 28 d. nutartimi patvirtinta šalių pasirašyta taikos sutartis dėl restitucijos taikymo sklypų ( - ) ir ( - ), atžvilgiu ir civilinės bylos pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros ieškinį, pareikštą ginant viešąjį interesą, atsakovams Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, akcinei bendrovei „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“, Lietuvos Respublikos Vyriausybei, tretiesiems asmenims Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Klaipėdos miesto savivaldybei dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, administracinių aktų pripažinimo negaliojančiais, dalis dėl Sklypo 1 (2000 m. lapkričio 30 d. sutartimi Nr. P21/2000-0160 įsigytas 1,8377 ha ploto žemės sklypas, esantis ( - ), unik. Nr. ( - ), kad. Nr. ( - )) ir Sklypo 2 (2000 m. lapkričio 30 d. sutartimi Nr. P21/2000-0161, įsigytas 0,3853 ha ploto žemės sklypas, esantis ( - ), unik. Nr. ( - ), kad. Nr. ( - )) restitucijos taikymo nutraukta. Šia nutartimi panaikintos Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. gegužės 7 d. nutartimi atsakovui AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ taikytos laikinosios apsaugos priemonės – šiam atsakovui priklausančių žemės sklypų: kadastrinis Nr. ( - ), ( - ) bei kadastrinis Nr. ( - ), ( - ), areštas.

542013 m. rugsėjo 9 d. Lietuvos apeliaciniame teisme gauti atsakovo AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ rašytiniai paaiškinimai.

55Teisėjų kolegija konstatuoja:

56Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies, Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. vasario 5 d. sprendimo dalis, kuria išspręsta dėl restitucijos taikymo bei iš atsakovų priteistas žyminis mokestis valstybei, naikintinas.

57IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

58Byla apeliacine tvarka nagrinėjama pakartotinai po kasacijos. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 362 straipsnio 2 dalimi, vadovaujasi šioje byloje priimtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 21 d. nutartyje pateiktais išaiškinimais.

59Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, jog restitucijos taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo konkrečios bylos aplinkybių, ji taikoma ne mechaniškai, o atsižvelgiant į įstatyme nustatytas restitucijos taikymo sąlygas ir jų taikymui reikšmingas konkrečios bylos aplinkybes – taigi, teismas, spręsdamas restitucijos taikymo klausimą, visų pirma turi nustatyti, ar restitucija apskritai taikytina (CK 6.145 str. 2 d., 6. 241 str.); nustatęs, kad restitucija taikytina, teismas turi nustatyti restitucijos būdą (CK 6. 146 str.), taip pat įvertinti, ar nėra pagrindo pakeisti restitucijos būdą (CK 6.145 str. 2 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. sausio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2009; 2012 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-603/2012; 2013 m. liepos 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2013 ir kt.).

60Nagrinėjamu atveju Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šioje byloje priimta nutartimi konstatavo, jog pakitusiame teisiniame reguliavime, pagal kurį nebeegzistuoja valstybės interesas išsaugoti valstybinės nuosavybės teises į žemę, jeigu ji yra miestų teritorijų dalyse, kurios įrašytos į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, nulemia poreikį svarstyti, ar restitucijos taikymas natūra ir tokia išraiška, kaip tai atliko bylą nagrinėję teismai, išlieka; ar žemės sklypų palikimas privačioje nuosavybėje, kada panaikintas to įstatyme nustatytas draudimas, pažeidžia viešąjį interesą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad pakeistas ginčijamų sandorių sudarymo galimybės reglamentavimas, į kurį neatsižvelgti sprendžiant konkrečią bylą negalima, gali nulemti ir suinteresuotų asmenų pozicijos pasikeitimus dėl restitucijos taikymo bei kitokį nustatytų faktinių aplinkybių teisinį vertinimą – gali atsirasti suderintas suinteresuotų asmenų interesas įstatymų leidžiamomis galimybėmis ir įvertinus faktinę situaciją žemės rinkoje išsaugoti susiklosčiusius ginčo žemės naudojimo santykius, o tam galimybę teikia pirmiau nurodytas ne mechaniškas, o atsižvelgiant į įstatyme nustatytas restitucijos taikymo sąlygas ir jų taikymui reikšmingas konkrečios bylos aplinkybes restitucijos taikymas (CK 6.145, 6.146 str.).

61Byloje spręstinas klausimas dėl restitucijos taikymo sklypui kadastrinis Nr. ( - ), esančiam ( - ), bei klausimas dėl iš atsakovų žyminio mokesčio valstybei priteisimo.

62Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad panaikinus administracinį aktą dėl prieštaravimo imperatyviosioms įstatymo normoms, turi būti taikoma restitucija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-149/2007; 2013 m. liepos 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2013; ir kt.). Tos pačios taisyklės taikomos sandorio panaikinimo atveju. Taigi administracinio akto panaikinimas dėl prieštaravimo imperatyviosioms įstatymo normoms sukelia tuos pačius padarinius, kaip ir pripažinus sandorį niekiniu. Pripažinęs sandorį niekiniu, teismas ex officio turi išspręsti restitucijos klausimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-532/2009; 2013 m. liepos 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2013; ir kt.). Įstatyme nustatyta galimybė teismui išimtiniais atvejais restitucijos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų (CK 6.145 str. 2 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. sausio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2009). Taigi, restitucijos taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo konkrečios bylos aplinkybių. Ji taikoma ne mechaniškai, o atsižvelgiant į įstatyme nustatytas restitucijos taikymo sąlygas ir jų taikymui reikšmingas konkrečios bylos aplinkybes.

63Byloje konstatuota, kad administraciniai aktai, susiję su valstybinės žemės sklypų (tame tarpe ir žemės sklypo, esančio ( - )) pardavimu prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, todėl šių aktų pagrindu sudaryti pirkimo-pardavimo sandoriai pripažinti negaliojančiais (CK 1.80 str. 1 d.).

64Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas restitucijos taikymo klausimą dėl žemės sklypo, esančio ( - ), 2010 m. vasario 5 d. sprendimu nusprendė ją taikyti ir priteisė AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ iš Klaipėdos apskrities viršininko administracijos

65464 424,05 Lt, o žemės sklypo, esančio ( - ), dalį, sudarančią 0,5388 ha, nusprendė grąžinti valstybės nuosavybėn (16-17 b. l., 2 t.).

66Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. kovo 28 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. vasario 5 d. sprendimą iš esmės paliko nepakeistą, įrašant sprendimo 4 p., 8 p., 10 p. ir 3 d. vietoje žodžių „priteisti iš Klaipėdos apskrities viršininko administracijos“, žodžius „priteisti iš Lietuvos valstybę atstovaujančios Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos“ (182 b. l., 2 t.).

67Byloje taip pat konstatuota, jog ginčijamų administracinių aktų ir sandorių sudarymo metu galiojęs Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 13 straipsnio 4 punkte nustatytas draudimas – žemė neprivatizuojama, jeigu ji yra miestų teritorijų dalyse, kurios įrašytos į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą (kultūros vietovių sąrašą; 2000 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. VIII-1757 redakcija) – eliminavo galimybę šį statusą turinčią žemę įgyti privačion nuosavybėn. Ši draudžiamoji teisės norma galiojo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (Klaipėdos apygardos teismo sprendimas priimtas 2010 m. vasario 5 d.) bei apeliacinės instancijos teismui nagrinėjant bylą iš esmės (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. kovo 28 d. nutartis), tačiau 2012 m. kovo 15 d. įstatymu Nr. XI-1934, įsigaliojusiu nuo 2012 m. kovo 27 d. (dieną iki apeliacinės instancijos teismo nutarties paskelbimo), buvo pakeista Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 13 straipsnio 4 punkto dispozicija ir panaikintas draudimas privatizuoti žemę, jeigu ji yra miestų teritorijų dalyse, kurios įrašytos į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą. Taigi, panaikintas pagrindas draudimui perleisti privačion nuosavybėn žemę, galiojęs byloje ginčijamų administracinių aktų ir sandorių sudarymo metu, t.y. nagrinėjamu atveju nustatytas įstatyme įtvirtinto reguliavimo pakeitimas.

68Pažymėtina, jog įstatymas tiesiogiai nurodo, kad konstatavus niekinio sandorio faktą, taikomos CK šeštosios knygos normų nustatytos restitucijos taisyklės (CK 1.80 str. 3 d.) ir restitucija taikoma tada, kai asmenis sieja prievoliniai teisiniai santykiai. CK 1.80 straipsnio 2 dalyje nurodytos sandorių pripažinimo negaliojančiais pasekmės – kiekviena sandorio šalis privalo grąžinti kitai šaliai visa, ką pagal jį yra gavusi, t.y. šalys grąžinamos į padėtį, buvusią iki sudarant sandorį. Tai reiškia, kad, pritaikius restituciją, asmuo negali gauti mažiau, negu iš jo buvo paimta, tačiau jis negali gauti ir daugiau, nei turėjo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-570/2009; 2012 m. spalio 4 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-406/2012 ir kt.).

69Bylos duomenimis nustatyta, kad 2000 m. gruodžio 29 d. sutartimi Nr. P21/2000-0170 Klaipėdos apskrities viršininkė, atstovaujama Klaipėdos miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo, pardavė atsakovui AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ 0,6058 ha ploto žemės sklypo, esančio ( - ), dalį, sudarančią 0,5388 ha ( priedo Nr. 4 (( - ), segtuvas) 7 lapas, 1 bylos tomas). Iš šios sutarties turinio matyti, jog pirkėjas (AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“) už perkamo žemės sklypo dalį (0,5388 ha) sumokėjo 433 065,89 Lt (sumokėta suma be kainos priedo dėl inžinerinių statinių) bei 31 358,16 Lt kainos priedą dėl inžinerinių statinių, viso – 464 424,05 Lt.

70Byloje taip pat nustatyta, kad 2000 m. kovo 30 d. tarp Klaipėdos miesto savivaldybės ir AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos“ buvo pasirašyta Bendradarbiavimo sutartis dėl infrastruktūros plėtojimo – sutarties objektas: Klaipėdos miesto trijų valstybinės žemės sklypų (iš viso 2,84 ha), numatytų teritorijos tarp ( - ), ( - ) ir ( - ) Detaliajame plane (Vitės kvartalas), pardavimas naudojimui; miestui priklausančios Vitės kvartalo dalies inžinerinės infrastruktūros sukūrimas; ( - ) tęsinio nuo ( - ) iki ( - ) statybos darbų finansavimas; ( - ) ir ( - ) sankryžos rekonstrukcijos darbų finansavimas (suderinus su AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“) (116 b. l., 1 t.). Šia sutartimi atsakovas AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ įsipareigojo investuoti milijonines lėšas į miesto infrastruktūrą (sutarties 6.1. - 6.4.9. punktai). Byloje esančio 2009 m. liepos 20 d. įvykdytų įsipareigojimų suderinimo protokolo turinys patvirtina, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracija ir AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“, vadovaudamiesi 2000 m. balandžio 11 d. Bendradarbiavimo sutartimi dėl infrastruktūros plėtojimo Nr. 16-53; 2004 m. birželio 21 d. sutartimi Nr. J3-1044, papildomu susitarimu prie 2000 m. balandžio 11 d. Bendradarbiavimo sutarties dėl infrastruktūros plėtojimo Nr. 16-53, pasirašytos remiantis 2004 m. gegužės 27 d. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu „Dėl Klaipėdos miesto tarybos 2000 m. kovo 30 d. sprendimo Nr. 49 „Dėl teritorijos tarp ( - ), ( - ) ir ( - ) detaliojo plano patvirtinimo „2 punktu patvirtinto 2 priedo pakeitimo“ Nr. 1-193; 2005 m. birželio 1 d. sutartimi Nr. J3-239, papildomu susitarimu prie 2000 m. balandžio 11 d. Bendradarbiavimo sutarties dėl infrastruktūros plėtojimo Nr. 16-53, pasirašytos remiantis 2005 m. gegužės 26 d. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu „Dėl Klaipėdos miesto tarybos 2004 m. gegužės 27 d. sprendimo Nr. 1-193 „Dėl Klaipėdos miesto tarybos 2000-03-30 sprendimo Nr. 49 „Dėl teritorijos tarp ( - ), ( - ) ir ( - ) detaliojo plano patvirtinimo“ 2 punktu patvirtinto 2 priedo pakeitimo“ 2 punkto pakeitimo“ Nr. T2-184, susitarė: 1. Bendrovė nuo 2001 metų iki 2006 metų gruodžio mėnesio perdavė Savivaldybei 8 924 000 Lt (aštuonis milijonus devynis šimtus dvidešimt keturis tūkstančius litų), susisiekimo infrastruktūros objektų plėtrai įgyvendinti; 2. Abi šalys patvirtina, kad sutartiniai įsipareigojimai pagal išvardintas sutartis yra pilnai įvykdyti ir pretenzijų viena kitai neturi (122 b. l., 1 t.). Šios faktinės bylos aplinkybės patvirtina, jog minėtos investicijos iš esmės padidino ginčo sklypo vertę.

71Nagrinėjamu atveju atsižvelgiant į atliktas beveik 9 000 000 Lt investicijas į visus tris

72AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ valdomus ir buvusius ginčo dalyku sklypus (( - ), ( - ) ir ( - )) ir į tai, kad liko ginčas tik dėl sklypo, esančio ( - ), laikytina, kad investicijos į šį sklypą yra skaičiuotinos, atsižvelgiant į bendrą padarytų investicijų dydį, proporcingai tenkantį šiam sklypui. Pažymėtina, kad ginčo sklypas ( - ) sudaro 21,1 proc. visos Detaliajame plane suprojektuotos AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ valdomos teritorijos (2,84 ha), todėl, vadovaujantis bendradarbiavimo sutarties 6.1. – 6.4.9. punktais, laikytina, jog į sklypą ir susisiekimo bei inžinerinės infrastruktūros sutvarkymą jame bei už jo ribų yra investuota apie 2 000 000 Lt. Taigi, taikant restituciją ir žymiai padidintos vertės ginčo sklypą grąžinant valstybei, o atsakovui AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ priteisiant ginčijamo sandorio pagrindu sumokėtą pinigų sumą (464 424,05 Lt.), būtų atlyginta tik nedidelė dalis grąžinamo sklypo vertės, t. y. atsakovo padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o Valstybės – atitinkamai pagerėtų.

73Kaip minėta, įstatyme nustatyta galimybė teismui išimtiniais atvejais restitucijos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų (CK 6.145 str. 2 d.). Nagrinėjamu atveju byloje yra nustatytos išimtinės aplinkybės – pakitęs teisinis reglamentavimas, pagal kurį nebeegzistuoja valstybės interesas išsaugoti valstybinės nuosavybės teises į žemę, jeigu ji yra miestų teritorijų dalyse, kurios įrašytos į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą; atliktos didelės atsakovo investicijos; ginčo žemės sklypo palikimas privačioje nuosavybėje, kada panaikintas to įstatyme nustatytas draudimas, nepažeidžia viešojo intereso; dalį žemės sklypo, esančio ( - ), atsakovas įgijo ne pagal ginčijamą sandorį, – dėl kurių restitucija neturi būti taikoma, nes šiuo atveju dėl jos taikymo atsakovo padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o Valstybės – atitinkamai pagerėtų, ir tai neatitiktų civiliniuose santykiuose privalomų taikyti teisingumo ir sąžiningumo principų (CK 1.5 str. 4 d.).

74Aptarto teisinio reguliavimo bei bylos duomenų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, taikydamas restituciją ir priteisdamas AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ iš Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 464 424,05 Lt, o žemės sklypo, esančio ( - ), dalį, sudarančią 0,5388 ha, nuspręsdamas grąžinti valstybės nuosavybėn, netinkamai išsprendė restituciją reglamentuojančių teisės normų taikymo šioje byloje klausimą ir teismo išvada dėl restitucijos taikymo žemės sklypo, esančio ( - ) dalies, sudarančios 0,5388 ha, atžvilgiu yra nepagrįsta, todėl šios išvados pagrindu priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria nuspręsta taikyti restituciją minėto sklypo atžvilgiu, naikinama (CPK 330 str.), o ieškinys dėl restitucijos šio sklypo atžvilgiu atmetamas kaip nepagrįstas.

75Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatą, nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiamas prokuroras, kai ieškinys pareiškiamas, siekiant apginti viešąjį interesą. Ieškinį dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, administracinių aktų pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo šioje byloje prokuroras pareiškė būtent siekdamas apginti viešąjį interesą. Todėl panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria buvo pritaikyta restitucija žemės sklypo, esančio ( - ), atžvilgiu, ir šią prokuroro pareikšto ieškinio dalį atmetus bei šioje byloje priimta Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gegužės 28 d. nutartimi panaikinus Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. vasario 5 d. sprendimo dalį, kuria iš atsakovų priteistas žyminis mokestis valstybei, iš ieškovo žyminis mokestis valstybei nepriteisiamas.

76Šioje byloje priimtu Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. vasario 5 d. sprendimu patenkinus prokuroro ieškinio dalį, kuria buvo prašoma pripažinti negaliojančiais administracinius aktus ir sandorius, tačiau nepritaikius sandorių negaliojimo pasekmių, t. y. restitucijos, iš atsakovo AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ valstybei priteisiamas žyminis mokestis, proporcingas patenkintai ieškinio reikalavimų daliai ir apskaičiuotas pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatą.

77Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

78Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. vasario 5 d. sprendimo dalį, kuria teismas nusprendė taikyti restituciją ir priteisė akcinei bendrovei „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ iš Klaipėdos apskrities viršininko administracijos 464 424,05 Lt, o žemės sklypo, esančio ( - ), dalį, sudarančią 0,5388 ha, nusprendė grąžinti valstybės nuosavybėn, ir šią ieškinio dalį atmesti.

79Priteisti iš atsakovo akcinės bendrovės „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ 432 Lt (keturi šimtai trisdešimt du litai) žyminio mokesčio bei 57,98 Lt (penkiasdešimt septyni litai devyniasdešimt aštuoni centai) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. I. Ginčo esmė... 3. Ieškovas Klaipėdos apygardos prokuratūra kreipėsi į Klaipėdos apygardos... 4. 1. Pripažinti negaliojančiu Klaipėdos apskrities viršininko 2000 m.... 5. 2. Pripažinti negaliojančiu Klaipėdos apskrities viršininko administracijos... 6. 3. Pripažinti negaliojančiu Klaipėdos apskrities viršininko 2000 m.... 7. 4. Pripažinti negaliojančia Klaipėdos apskrities viršininko pavaduotojo su... 8. 5. Pripažinti negaliojančiu Klaipėdos apskrities viršininko 2000 m.... 9. 6. Pripažinti negaliojančiu Klaipėdos apskrities viršininko administracijos... 10. 7. Pripažinti negaliojančiu Klaipėdos apskrities viršininko 2000 m.... 11. 8. Pripažinti negaliojančia Klaipėdos apskrities viršininko su AB... 12. AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ iš Valstybės 345 995,93 Lt, o... 13. 9. Pripažinti negaliojančiu Klaipėdos apskrities viršininko 2000 m.... 14. 10. Pripažinti negaliojančiu Klaipėdos apskrities viršininko pavaduotojo su... 15. 11. Priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.... 16. Ieškinyje ieškovas teigė, kad ginčijami sandoriai yra niekiniai,... 17. Atsakovas AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ atsiliepimu į... 18. Atsiliepimu į ieškinį atsakovas Klaipėdos apskrities viršininko... 19. Atsiliepimu į ieškinį atsakovas Lietuvos Respublikos Vyriausybė sutiko su... 20. Trečiasis asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos... 21. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos... 22. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 23. Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. vasario 5 d. sprendimu ieškinį patenkino... 24. 1) Pripažino negaliojančiais Klaipėdos apskrities viršininko 2000 m.... 25. 2) Pripažino negaliojančiais Klaipėdos apskrities viršininko 2000 m.... 26. 3) Pripažino negaliojančiais Klaipėdos apskrities viršininko 2000 m.... 27. Kitą ieškinio dalį teismas atmetė. Priteisė iš Klaipėdos apskrities... 28. Teismas konstatavo, kad valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartys buvo... 29. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai... 30. Apeliaciniu skundu atsakovas Klaipėdos apskrities viršininko administracija... 31. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:... 32. 1. Šiam ginčui taikytinas ne Žemės reformos įstatymas, o Žemės... 33. 2. Žemės sklypas jokiais Seimo aktais nėra įtrauktas į valstybinės... 34. 3. Žemės reformos įstatymo 13 straipsnyje numatyti apribojimai negalėtų... 35. 4. Teismas netinkamai taikė restituciją, nes vadovaujantis 1999 m. kovo 9 d.... 36. 5. Skundžiamo sprendimo dalis, kurioje iš dalies patenkintas, ieškinys nėra... 37. Atsakovas AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ apeliaciniu skundu... 38. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:... 39. 1. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą,... 40. 2. Pirmosios instancijos teismas skundžiamajame sprendime neatsižvelgė ir... 41. 3. Teismas neteisingai konstatavo, kad ginčijami sandoriai ir administraciniai... 42. 4. Klaipėdos miesto istorinės dalies ribos, kuriame pasak ieškovo, yra... 43. 5. Pirmosios instancijos teismas neteisingai konstatavo, kad ginčijami... 44. 6. Pirmosios instancijos teismas neteisingai konstatavo, kad ginčijami... 45. 7. Nėra aišku, kokiu principu vadovaudamasis teismas paskirstė bylinėjimosi... 46. Atsakovas Klaipėdos apskrities viršininko administracija pareiškimu dėl... 47. Atsiliepimu į apeliacinius skundus atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos... 48. Atsiliepimu į apeliacinius skundus trečiasis asmuo Nacionalinė žemės... 49. Atsiliepimais į apeliacinius skundus ieškovas ir trečiasis asmuo Kultūros... 50. Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. kovo 28 d. nutartimi Klaipėdos apygardos... 51. Atsakovas AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ padavė kasacinį... 52. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija... 53. Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gegužės 28 d. nutartimi patvirtinta... 54. 2013 m. rugsėjo 9 d. Lietuvos apeliaciniame teisme gauti atsakovo AB... 55. Teisėjų kolegija konstatuoja:... 56. Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies, Klaipėdos apygardos teismo 2010 m.... 57. IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados... 58. Byla apeliacine tvarka nagrinėjama pakartotinai po kasacijos. Teisėjų... 59. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, jog restitucijos... 60. Nagrinėjamu atveju Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šioje byloje priimta... 61. Byloje spręstinas klausimas dėl restitucijos taikymo sklypui kadastrinis Nr.... 62. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad panaikinus... 63. Byloje konstatuota, kad administraciniai aktai, susiję su valstybinės žemės... 64. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas restitucijos taikymo klausimą dėl... 65. 464 424,05 Lt, o žemės sklypo, esančio ( - ), dalį, sudarančią 0,5388 ha,... 66. Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. kovo 28 d. nutartimi Klaipėdos apygardos... 67. Byloje taip pat konstatuota, jog ginčijamų administracinių aktų ir... 68. Pažymėtina, jog įstatymas tiesiogiai nurodo, kad konstatavus niekinio... 69. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2000 m. gruodžio 29 d. sutartimi Nr.... 70. Byloje taip pat nustatyta, kad 2000 m. kovo 30 d. tarp Klaipėdos miesto... 71. Nagrinėjamu atveju atsižvelgiant į atliktas beveik 9 000 000 Lt investicijas... 72. AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ valdomus ir buvusius ginčo... 73. Kaip minėta, įstatyme nustatyta galimybė teismui išimtiniais atvejais... 74. Aptarto teisinio reguliavimo bei bylos duomenų pagrindu teisėjų kolegija... 75. Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatą, nuo žyminio mokesčio... 76. Šioje byloje priimtu Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. vasario 5 d.... 77. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 78. Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. vasario 5 d. sprendimo dalį,... 79. Priteisti iš atsakovo akcinės bendrovės „Klaipėdos jūrų krovinių...