Byla 2A-1415-480/2014
Dėl skolos priteisimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino, Rūtos Palubinskaitės (kolegijos pirmininkė), Albinos Rimdeikaitės (pranešėja), sekretoriaujant Reginai Mockevičienei, dalyvaujant ieškovės atstovams N. J. ir advokatei Jūratei Šlitei, atsakovui P. D., jo atstovei advokatei Neringai Grubliauskienei, teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės B. L., atstovaujamos advokatės Jūratės Šlitės, apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1867-800/2014 pagal ieškovės B. L. ieškinį atsakovui P. D. dėl skolos priteisimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašė priteisti iš atsakovo 13148,00 Lt skolą, 5395,89 Lt palūkanas už naudojimąsi paskola, nuo pinigų perdavimo dienos iki bylos teisme iškėlimo dienos, 5 % dydžio metines palūkanas už naudojimąsi paskola, nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki paskolos grąžinimo ieškovei dienos, 125,34 Lt palūkanas už termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimą iki bylos iškėlimo teisme dienos, 5 % dydžio metines palūkanas už termino praleidimą įvykdyti piniginę prievolę, nuo 2013-08-10 (termino įvykdyti prievolę praleidimo dienos) iki visiško paskolos grąžinimo ieškovei dienos, 5 % dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, bylinėjimosi išlaidas. Teismo posėdžio metu ieškinio reikalavimus patikslino ir prašė priteisti iš atsakovo 13148,00 Lt skolą, 3133,33 Lt palūkanas už naudojimąsi paskola, 125,34 Lt palūkanas už termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimą iki bylos iškėlimo teisme dienos, 5 % dydžio procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad 2005 m. vasario 9 d. P. D. ir V. A. L. sudarė neterminuotą paskolos sutartį, kurios pagrindu V. L. perdavė P. D. 5000 JAV dolerių. ( - ) mirus V. A. L., vienintele įpėdine ir teisių perėmėja pagal bendrąjį sutuoktinių testamentą tapo V. A. L. sutuoktinė B. L., kuri ir priėmė visą V. L. palikimą, taip pat ir palikėjo turtines reikalavimo teises į 2005 m. vasario 9 d. paskolos sutartį. 2013 m. liepos 11 d. P. D. buvo pateikta pretenzija / reikalavimas per 30 kalendorinių dienų nuo pretenzijos / reikalavimo išsiuntimo dienos grąžinti visą 13392,00 Lt skolą ir 5 % metines palūkanas, skaičiuojamas nuo paskolos sudarymo momento. Kadangi atsakovas nereagavo į pretenziją ir vengia grąžinti skolą, ieškovė kreipėsi į teismą dėl skolos iš atsakovo priteisimo.

5Atsakovas prašė ieškinį atmesti, nes skolą V. L. jis grąžino 2005 m. kovo mėnesį. Prašė V. L. atiduoti pasirašytą skolos raštelį, tačiau jis pasakė, kad jo prieš ateidamas pas atsakovą nerado, surašė pakvitavimą, kad V. L. „skolą 5.000 JAV dolerių iš P. D. gavo“ ir padėjo parašą. Šio rašytinio įrodymo nepavyko rasti, nes 2008 m. namuose darė remontą ir galėjo pakvitavimą išmesti kartu su nebereikalingais dokumentais.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Kauno apylinkės teismas 2014 m. kovo 7 d. sprendimu civilinės bylos dalį dėl 2 262,56 Lt apskaičiuotų palūkanų už naudojimąsi paskola priteisimo, 5 proc. dydžio metinių palūkanų už naudojimąsi paskola, nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki paskolos grąžinimo ieškovei dienos, 5 proc. dydžio metinių palūkanų už terminą įvykdyti piniginę prievolę, nuo 2013-08-10 iki visiško paskolos grąžinimo ieškovei dienos, priteisimo iš atsakovo P. D. ieškovės B. L. naudai nutraukė; kitą ieškinio dalį atmetė; grąžino B. L. 50,88 Lt žyminį mokestį; priteisė iš B. L. 800 Lt bylinėjimosi išlaidas atsakovui P. D. ir 24,40 Lt pašto išlaidas valstybei. Teismas sprendė, kad atsakovas įrodė pinigų grąžinimo faktą, vertinant visų byloje esančių įrodymų kontekste, o ieškovė ir jos atstovai, reikalaudami iš atsakovo grąžinti skolą, rėmėsi tik paskolos rašteliu, kurio iš esmės neneigė ir pats atsakovas, tačiau jokių konkrečių aplinkybių, patvirtinančių skolos sutarties sudarymo aplinkybes, o juo labiau skolos negrąžinimo faktą, teismui nepateikė. Ieškovė teismo posėdžio metu atsisakė dalies reikalavimų, todėl šią bylos dalį teismas nutraukė. Teismas nurodė, kad nei ieškovė, nei jai atstovaujantis sūnus aplinkybių, susijusių su paskolos sutarties sudarymu, o taip pat pinigų grąžinimu, negalėjo paaiškinti, kadangi juose nedalyvavo ir apie juos jiems nebuvo žinoma net iš paties V. A. L. pasakojimų. Ieškovės sūnus paaiškino, kad grįžęs iš JAV 2013 m. atsitiktinai rado paskolos raštelį ir dėl to mamos vardu kreipėsi į atsakovą. Teisminio bylos nagrinėjimo metu neginčijamai nustatytas faktas, kad atsakovas 2005 m. vasario 9 d. pasiskolino iš V. L. pinigų. Pagal atsakovo paaiškinimus, pinigus, matant liudytojui K. Š., tais pačiais metais t. y. 2005 m. kovo mėnesį, V. L. grąžino. Šias atsakovo nurodytas aplinkybes patvirtino liudytojas K. Š.. Ieškovė ir jos atstovai teismui nepateikė jokių įrodymų, kad V. L., būdamas gyvas, būtų reiškęs piniginį reikalavimą ar pretenzijas atsakovui dėl negrąžintos paskolos. V. L. paaiškinimų nėra, nes jis miręs, ir dėl to nėra galimybės nustatyti tikrųjų paskolos sutarties sudarymo sąlygų ir aplinkybių. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo netikėti atsakovo paaiškinimais, kadangi jis yra vienintelis, galintis paaiškinti sutarties sudarymo ir skolos grąžinimo aplinkybes. Atsakovo ir liudytojo paaiškinimai yra nuoseklūs, neprieštarauja vieni kitiems. Atsakovo paaiškinimai, kad V. L. nerado skolos raštelio dėl garbaus savo amžiaus ir užmaršumo, yra tikėtini, nes V. L. paskolos sudarymo metu buvo daugiau kaip aštuoniasdešimt metų. Reikalavimą grąžinti skolą V. L. įpėdinė, atstovaujama sūnaus N. J., pareiškė tik praėjus daugiau kaip 7 m. Nors rašytinis paskolos grąžinimo dokumentas teismui nebuvo pateiktas, tačiau atsižvelgiant į eilę aplinkybių, t. y. atsakovo ir V. L. gerus santykius, kurie nebuvo teisme paneigti, į tai, kad pats V. L. daugiau kaip metus skolos grąžinti nereikalavo ir apie tai ieškovei nėra žinoma, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas namuose darė remontą, dėl ko galėjo būti prarastas skolos grąžinimo faktą patvirtinantis dokumentas, netikėti atsakovo ir liudytojo paaiškinimais, jog skola V. L. buvo grąžinta, nėra, nes, teismo nuomone, tai prieštarautų protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principams.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

9Ieškovė B. L., atstovaujama advokatės Jūratės Šlitės, apeliaciniame skunde (b. l. 113–116) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 7 d. sprendimą ir ieškovės ieškinį tenkinti visiškai, prijungti kartu su apeliaciniu skundu naujai teikiamus įrodymus ir apeliacinį skundą nagrinėti jais remiantis, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliantė nurodo šiuos argumentus:

101. Teismas netinkamai taikė procesinės ir materialinės teisės normas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą proceso šalims, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir faktines aplinkybes, nepagrįstai rėmėsi liudytojo parodymais ir neatsižvelgė į byloje esančius prieštaravimus. Atsakovas savo pareigos įrodyti paskolos grąžinimo faktą neįvykdė. Atsakovo išdėstytos faktinės aplinkybės yra nepagrįstos ir neparemtos jokiais rašytiniais įrodymais. Paskolos grąžinimo faktą turėjo įrodyti atsakovas, tačiau jis nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių nei vykimą į Vokietiją, nei automobilių pirkimą, nei itin gerų ir artimų santykių su V. A. L., nei paskolos grąžinimo faktą. Liudytojo parodymai teismo posėdyje buvo prieštaringi, o vienintelis faktas, kurį liudytojas tiksliai galėjo patvirtinti, tai, jog neva matė, kaip atsakovas grąžino pinigus V. A. L., tačiau kiek tiksliai pinigų buvo grąžinta ir kokiomis aplinkybėmis, liudytojui nėra žinoma. Posėdžio metu buvo paaiškintos aplinkybės, kurių neneigė ir pats atsakovas, kad atsakovas buvo pasiskolinęs ir daugiau pinigų iš V. A. L., todėl liudytojo parodymai neįrodo, jog atsakovas grąžino pinigus būtent pagal 2005 m. vasario 9 d. paskolos raštelį.

112. Teismas pažeidė CK 1.93 straipsnio 2 dalies nuostatas ir nepagrįstai taikė šio straipsnio 6 dalį, kadangi įstatymo reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas atima iš šalių teisę, kai kyla ginčas dėl sandorio sudarymo ar jo įvykdymo fakto, remiantis liudytojų parodymais šį faktą įrodyti. Taip pat teismas neatsižvelgė į tai, jog skolos grąžinimo faktą patvirtinantis dokumentas neva prarastas ir neišsaugotas būtent dėl atsakovo kaltės, t. y. prarastas atliekant remontą namuose. Atsakovo nurodytos faktinės aplinkybės yra paremtos vien tik prielaidomis ir nepagrįstos jokiais rašytiniais įrodymais, o iškviestas liudytojas yra atsakovo draugas, todėl yra suinteresuotas palaikyti tik atsakovo pusę.

123. Apeliantė prašo teismo prijungti prie civilinės bylos naujus rašytinius įrodymus, kurių pateikimo būtinybė ir galimybė atsirado tik po teismo sprendimo paskelbimo. VĮ „Regitra“ Kauno filialo 2014-03-24 raštas „Dėl registruotų transporto priemonių“ paneigia atsakovo neįrodytas faktines aplinkybes dėl automobilių pirkimo iš Vokietijos, kad 2005-02-01–2005-03-31 (ginčo laikotarpiu) atsakovo P. D. ar jo vadovaujamos firmos P. D. firmos ( - ) vardu nebuvo įregistruotų ir išregistruotų transporto priemonių. Apeliantės 2014-03-25 rašytiniai paaiškinimai įrodo, kad atsakovas teismo posėdžio metu elgėsi nesąžiningai ir išdėstė teismui melagingas faktines aplinkybės, jog neva B. L. buvo mušama sūnaus N. J.. Velionio V. A. L. fotonuotraukos paneigia atsakovo išdėstytas aplinkybes, kad neva V. A. L. buvo vienišas žmogus.

13Atsakovas P. D. atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 127–132) prašo atmesti apeliacinį skundą ir Kauno apylinkės teismo 2014-03-07 sprendimą palikti nepakeistą, prijungti prie civilinės bylos su atsiliepimu naujai teikiamus įrodymus, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, pripažinti ieškovės dalyvavimą teismo posėdyje būtinu, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nurodo šiuos argumentus:

141. Atsakovas, vykdydamas savo pareigą įrodyti, kad skolą kreditoriui yra grąžinęs, rėmėsi liudytojo parodymais, nes liudytojas vienintelis šiandien dar gali patvirtinti aplinkybę apie pinigų grąžinimą kreditoriui, kadangi rašytinis įrodymas – kreditoriaus pakvitavimas neišlikęs dėl objektyvių priežasčių: nuo pinigų grąžinimo praėjo ilgas laikotarpis – aštuoneri metai ir per tą laikotarpį kreditoriaus pakvitavimas galimai namo rekonstrukcijos metu ar po jos dingo. Pats kreditorius – pagrindinis liudytojas yra miręs, ieškovė nebuvo sandorio šalis, nedalyvavo nei jį sudarant, nei pinigus grąžinant, byloje nustatyta, kad ji apskritai apie tokį sandorį nieko nežinojo. Byla inicijuota ieškovės įgalioto asmens, jos sūnaus N. J., kuris grįžęs iš JAV atsitiktinai 2013 metų birželio mėnesį rado ginčo paskolos raštelį, ir jam juolab nežinomos nei skolos sudarymo, nei jos grąžinimo aplinkybės. Liudytojo parodymai buvo nuoseklūs, todėl teismas neturėjo pagrindo jais nesivadovauti priimdamas sprendimą. Atsakovas teikia fotonuotrauką, kuri patvirtina, kad jo namuose 2008 m. buvo atliekama rekonstrukcija. Atsakovas, priešingai, nei teigia apeliantė, paneigė, jog jis buvo pasiskolinęs daugiau pinigų iš V. L., todėl negalima teigti, kad liudytojo parodymai neįrodo, jog atsakovas grąžino pinigus būtent pagal 2005-02-09 paskolos raštelį. Priešingai, liudytojas paaiškino, kokiomis aplinkybėmis buvo grąžinti pinigai, kad jie buvo pasiskolinti kelionei į Vokietiją, kad V. L. pasirašė pakvitavimą, nes neturėjo su savim skolos raštelio, kai buvo grąžinami pinigai.

152. Visos kitos byloje išdėstytos aplinkybės, kaip vykimas į Vokietiją, automobilių pirkimas, yra fakultatyvaus pobūdžio, neturinčios esminės reikšmės ginčui išspręsti. Argumentus dėl vykimo į Vokietiją ir automobilių pirkimo atsakovas paminėjo procesiniuose dokumentuose ir paaiškino posėdžio metu, be to, liudytojas patvirtino, kad kartu su atsakovu važiavo į Vokietiją, todėl atsakovas neteikė kitų įrodymų, šios aplinkybės nėra pagrindinės, jos nei paneigia, nei patvirtina pinigų grąžinimo faktą. Be to, VĮ „Regitra“ neturi duomenų apie atsakovo vardu registruotas transporto priemones laikotarpiu nuo 2005-02-01 iki 2005-03-31, nes jos nebuvo registruojamos Lietuvoje, jas supirkdavo iš rytų atvykę pirkėjai. Apie gerus ir artimus atsakovo santykius su V. A. L. gerai žinoma buvo pačiai ieškovei, kuri procesiniuose dokumentuose nepaneigė šios aplinkybės, todėl atsakovas grindė ją tik savo paaiškinimais ir į bylą pateiktu kompaktiniu disku, kuriame atsitiktinai užfiksuotas trumpas epizodas iš vieno V. L. apsilankymo atsakovo namuose. Be to, artimus santykius pagrindžia ir tai, kad V. A. L. atsakovui padovanojo žemės sklypą. Atsakovas padėjo A. V. L. susitvarkyti nuosavybę į žemę, vežiojo jį į ( - ), pastatė paminklą jo prašymu, už kurį sumokėjo 1 000 Lt. Šios aplinkybės žinomos tiek ieškovei, tiek jai atstovaujančiam sūnui.

163. CK 1.93 straipsnio 6 dalies norma suteikia bylą nagrinėjančiam teismui diskreciją leisti ar neleisti privalomosios rašytinės sandorio formos nesilaikiusioms šalims remtis liudytojų parodymais, tačiau turi būti konstatuota, kad draudimas panaudoti liudytojų parodymus prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams. Šiuo atveju teismas, įvertinęs įrodymų visetą, konstatavo tokias aplinkybes, kad draudimas remtis liudytojo parodymais prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams, todėl minėtos teisės normos nepažeidė.

174. Ieškovė turėjo galimybę tiek su procesiniais dokumentais, tiek posėdžio metu pateikti paaiškinimus ar kitus įrodymus – fotonuotraukas, kurias dabar teikia su apeliaciniu skundu, tačiau tos teisės neišnaudojo, todėl būtinybė ir galimybė juos pateikti atsirado ne po Kauno apylinkės teismo sprendimo, o buvo neišnaudota pirmosios instancijos teisme. Kadangi apeliantė pateikia teismui papildomus įrodymus – fotonuotraukas, atsakovas atsikirsdamas teikia fotonuotraukas, kuriose užfiksuotas momentas iš jų kelionės po Lietuvą, prie Merkinės piramidės, Alytaus rajone, kitoje nuotraukoje pati ieškovė kartu su V. L. svečiuose pas atsakovą. Šios nuotraukos patvirtina, kad tarp atsakovo ir kaimyno A. V. L. buvo draugiški, šilti santykiai.

185. Reikalavimas pareikštas ne pačios ieškovės, o jos įgalioto asmens N. J. iniciatyva, kadangi N. J. jau nuo 2012 m. terorizuoja atsakovą dėl žemės sklypo, kurį V. L. jam padovanojo. Pati ieškovė 2014-04-30 atsakovui paaiškino, kad ji jokių reikalavimų atsakovui nereiškia, kad sūnus bylą iškėlė be jos žinios, be to, sūnus ja visai nesirūpina, ir šias aplinkybes gali pati paliudyti teisme. Šį pokalbį atsakovas įrašė ir pateikia jo įrašą kartu su apeliaciniu skundu. Kadangi šios aplinkybės paaiškėjo tik 2010-04-30, po teismo sprendimo paskelbimo, atsakovas prašo šiuos naujus įrodymus – garso įrašą, prijungti prie bylos. Atsižvelgiant į tai, kad paaiškėjo naujos aplinkybės, kurių negalima buvo išnagrinėti pirmosios instancijos teisme, atsakovas prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir pripažinti ieškovės dalyvavimą teismo posėdyje būtinu.

19IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

20Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

21Bylos medžiaga patvirtina, kad 2005 m. vasario 9 d. paskolos rašto pagrindu atsakovas P. D. pasiskolino iš V. L. 5 000 JAV dolerių. V. A. L. mirė ( - ), o jo palikimą 2008 m. rugsėjo 9 d. Paveldėjimo teisės liudijimu pagal testamentą priėmė vienintelė įpėdinė – ieškovė B. L.. 2013 m. liepos 11 d. ieškovei atstovaujanti advokatė pateikė atsakovui pretenziją ne vėliau kaip per 30 k. d. grąžinti visą 18923,40 Lt skolą pavedimu į ieškovės sąskaitą. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu konstatavo, kad nors rašytinis paskolos grąžinimo dokumentas teismui nebuvo pateiktas, tačiau atsižvelgiant į eilę aplinkybių, t. y. atsakovo ir V. L. gerus santykius, kurie nebuvo teisme paneigti, į tai, kad pats V. L. daugiau kaip metus laiko skolos grąžinti nereikalavo ir apie tai ieškovei nėra žinoma, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas namuose darė remontą, dėl ko galėjo būti prarastas skolos grąžinimo faktą patvirtinantis dokumentas, netikėti atsakovo ir liudytojo K. Š. paaiškinimais, jog skola V. L. buvo grąžinta, teismas neturi pagrindo, nes, teismo nuomone, tai prieštarautų protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principams, ir ieškinio ginčo dalį atmetė. Ieškovė (jos atstovai) apeliaciniame skunde su tokiu teismo sprendimu nesutinka, motyvuodama tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės ir materialinės teisės normas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą proceso šalims, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir faktines aplinkybes, nepagrįstai rėmėsi liudytojo parodymais ir neatsižvelgė į byloje esančius prieštaravimus, pažeidė CK 1.93 straipsnio 2 dalies nuostatas ir nepagrįstai taikė šio straipsnio 6 dalį.

22Pažymėtina, kad ieškovės kartu su apeliaciniu skundu ir atsakovo kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateiktų naujų įrodymų priėmimo klausimą teisėjų kolegija išsprendė teismo posėdyje 2014 m. spalio 9 d.

23Vertindama ir nagrinėdama apeliantės argumentus, susijusius su tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą proceso šalims, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir faktines aplinkybes, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 12 straipsnį, kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Bendroji įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – kad paskolą grąžino. Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais (dokumentais, dalykinio ir asmeninio susirašinėjimo medžiaga, kitokiais raštais, kuriuose yra duomenų apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai), daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 str. 1 ir 2 d.; 197 str. 1 d.). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik tada daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Spręsdamas ginčą, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini ir patikimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-07 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-500/2010; 2011-08-08 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2013-01-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013; 2014-10-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-429/2014; kt.).

24Nagrinėjamu atveju, pasirašęs paskolos raštą, kuriuo remiantis atsakovas P. D. pasiskolino iš V. L. 5 000 JAV dolerių, atsakovas gautą pinigų sumą privalėjo grąžinti V. L. (CK 6.237 str. 1 d.). Pareiga įrodyti, kad atsakovas grąžino V. L. 5000 JAV dolerių, tenka atsakovui (CPK 12, 178 str.). Atsakovas, įrodinėdamas pinigų grąžinimo faktą, savo argumentus grindžia liudytojo K. Š. parodymais. Minėtas liudytojas parodė, kad kartu su atsakovu važiavo į Vokietiją ir jam buvo žinoma, kad atsakovas, prieš važiuodamas į Vokietiją, pasiskolino iš kaimyno amerikono (A. V. L., kurį taip vadino, nes šis buvo grįžęs iš Amerikos) pinigų, o taip pat matė, kaip atsakovas pavasarį, prieš maždaug 10 metų, V. grąžino skolintus 5 000 dolerių, o kadangi kai buvo gražinami pinigai, V. neturėjo P. (t. y. atsakovo) jam parašyto raštelio, tai jis (V. L.) parašė pakvitavimo lapą, kad pinigus gavo. Liudytojas to lapo neskaitė, tačiau suprato, kad A. L. pasirašė, jog P. grąžino jam pinigus. Priešingai, nei teigia apeliantė, minėto liudytojo parodymai, kokiomis aplinkybėmis buvo grąžinti pinigai, yra nuoseklūs, sutampa su atsakovo paaiškinimais, byloje esančiais rašytiniais įrodymais apie atsakovo statinio rekonstrukciją, o pačiai ieškovei ar jos įgaliotam sūnui N. J. nėra žinomos nei paskolos suteikimo, nei jos grąžinimo aplinkybės. Pirmosios instancijos teismas, visapusiškai išanalizavęs byloje esančius įrodymus, padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovas įrodė pinigų grąžinimo faktą. Teisėjų kolegija, išanalizavusi pirmosios instancijos teismo sprendimą, argumentaciją, susijusią su visų byloje surinktų įrodymų vertinimu, turinį, liudytojo K. Š. parodymus pirmosios instancijos teisme, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, ieškovės atstovo ir atsakovo paaiškinimus nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančių teisės normų (CPK 176–185 str.) ir nuo suformuotos teismų praktikos nenukrypo, o apeliacinio skundo argumentai šiuo aspektu vertintini kaip nepagrįsti. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliaciniame skunde yra pakartojamos faktinės pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės. Apeliantė jas, o tai pat ir liudytojo K. Š. parodymus interpretuoja savaip, naujų įrodymų, kurie paneigtų skundžiamo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, nepateikia, todėl teisėjų kolegiją jų nekartoja, tiesiog pritaria pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, kuriais remiantis nėra pagrindo priteisti iš atsakovo ieškovės reikalaujamą skolą.

25Apeliaciniame skunde keliamas įrodymų leistinumo klausimas teigiant, kad pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas CK 1.93 straipsnio nuostatas, nepagrįstai leido byloje remtis liudytojo parodymais. Teisėjų kolegija pažymi, kad CK 1.93 straipsnio 6 dalies normos suteikia bylą nagrinėjančiam teismui diskreciją leisti ar neleisti privalomosios rašytinės sandorio formos nesilaikiusioms ginčo šalims remtis liudytojų parodymais, tačiau jos negali būti aiškinamos kaip suteikiančios teismui absoliučią sprendimo laisvę. Diskrecija, kaip valstybės institucijai įstatymo suteikta sprendimo laisvė, visais atvejais yra santykinė; nagrinėjamu atveju tai reiškia, kad teismo diskrecija turi atitikti įstatyminio aktualių teisinių santykių reguliavimo ribas ir negali jų viršyti. Tokios ribos yra principinė įstatyminės įrodinėjimo taisyklės taikymo sąlyga: turi būti konstatuota, kad draudimas panaudoti liudytojų parodymus prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams. Tokia teismo išvada visais atvejais turi būti atitinkamai motyvuota ir pagrįsta konkrečiomis bylos aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2008). Nagrinėjamu atveju atsakovas nepateikė rašytinės formos dokumento, kuris patvirtintų paskolos sutarties įvykdymą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai, motyvuotai išsprendė įrodymų leistinumo klausimą, t. y. įvertinęs aplinkybes, kad nei ieškovė, nei jai atstovaujantis sūnus aplinkybių, susijusių su paskolos sutarties sudarymu, o taip pat pinigų grąžinimu, negalėjo paaiškinti, kadangi juose nedalyvavo ir apie juos jiems nebuvo žinoma net iš paties V. A. L. pasakojimų, kad V. L., skolinusio atsakovui pinigus, paaiškinimų nėra dėl objektyvių priežasčių, t. y. jo mirties, ir dėl to nėra galimybės nustatyti tikrųjų paskolos sutarties sudarymo sąlygų ir aplinkybių, kad atsakovas namuose darė remontus, dėl ko galėjo būti prarastas skolos grąžinimo faktą patvirtinantis dokumentas, pagrįstai sprendė, kad netikėti liudytojo K. Š. parodymais, kuris, be atsakovo, gali paaiškinti aplinkybes, jog skola V. L. buvo grąžinta, teismas neturi pagrindo, nes, teismo nuomone, tai prieštarautų protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principams. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė CK 1.93 straipsnio 6 dalies išimtį ir netaikė draudimo atsakovui remtis liudytojo parodymais, o apeliantės argumentai šiuo aspektu atmestini kaip teisiškai nepagrįsti.

26Teisėjų kolegija sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai (VĮ „Regitra“ duomenų nebuvimas apie atsakovo vardu registruotus automobilius ginčo laikotarpiu, apeliantės santykiai su jos sūnumi ir kt.) teisiškai nėra reikšmingi pirmosios instancijos teismo teisėtumui bei pagrįstumui ir todėl atmestini.

27Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, visapusiškai ištyrė ir įvertino bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai taikė materialiosios bei procesinės teisės normas, todėl skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Ieškovės apeliacinio skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo skundžiamą teismo sprendimą pakeisti arba panaikinti (CPK 320 str.), todėl jos apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

28Dėl bylinėjimosi išlaidų

29Atmetus apeliantės apeliacinį skundą, iš jos atsakovui, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies bei CPK 98 straipsnio 3 dalies nuostatomis, priteistinos advokato teisinės pagalbos išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu apeliacinės instancijos teisme (t. y. atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimas, atstovavimas apeliacinės instancijos teisme), neviršijančios Rekomendacijų 8.11 ir 8.18 punktuose nustatyto maksimalaus dydžio – 1 655,00 Lt, nes taip būtų užtikrintas teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų įgyvendinimas civilinėje byloje (CPK 3 str. 1 d., 98 str.).

30Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

31Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

32Priteisti iš B. L., a. k. ( - ) P. D., a. k. ( - ) 1655,00 Lt (vieną tūkstantį šešis šimtus penkiasdešimt penkis litus, arba 479,32 euro) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašė priteisti iš... 5. Atsakovas prašė ieškinį atmesti, nes skolą V. L. jis grąžino 2005 m.... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Kauno apylinkės teismas 2014 m. kovo 7 d. sprendimu civilinės bylos dalį... 8. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 9. Ieškovė B. L., atstovaujama advokatės Jūratės Šlitės, apeliaciniame... 10. 1. Teismas netinkamai taikė procesinės ir materialinės teisės normas ir... 11. 2. Teismas pažeidė CK 1.93 straipsnio 2 dalies nuostatas ir nepagrįstai... 12. 3. Apeliantė prašo teismo prijungti prie civilinės bylos naujus rašytinius... 13. Atsakovas P. D. atsiliepime į apeliacinį skundą (b. l. 127–132) prašo... 14. 1. Atsakovas, vykdydamas savo pareigą įrodyti, kad skolą kreditoriui yra... 15. 2. Visos kitos byloje išdėstytos aplinkybės, kaip vykimas į Vokietiją,... 16. 3. CK 1.93 straipsnio 6 dalies norma suteikia bylą nagrinėjančiam teismui... 17. 4. Ieškovė turėjo galimybę tiek su procesiniais dokumentais, tiek... 18. 5. Reikalavimas pareikštas ne pačios ieškovės, o jos įgalioto asmens N. J.... 19. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 21. Bylos medžiaga patvirtina, kad 2005 m. vasario 9 d. paskolos rašto pagrindu... 22. Pažymėtina, kad ieškovės kartu su apeliaciniu skundu ir atsakovo kartu su... 23. Vertindama ir nagrinėdama apeliantės argumentus, susijusius su tuo, kad... 24. Nagrinėjamu atveju, pasirašęs paskolos raštą, kuriuo remiantis atsakovas... 25. Apeliaciniame skunde keliamas įrodymų leistinumo klausimas teigiant, kad... 26. Teisėjų kolegija sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai (VĮ... 27. Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad... 28. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 29. Atmetus apeliantės apeliacinį skundą, iš jos atsakovui, vadovaujantis CPK... 30. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 31. Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.... 32. Priteisti iš B. L., a. k. ( - ) P. D., a. k. ( - ) 1655,00 Lt (vieną...