Byla 3K-3-429/2014

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Birutės Janavičiūtės (pranešėja), Rimvydo Norkaus ir Algio Norkūno (kolegijos pirmininkas),

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „Vaidora“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Mabilta“ kasacinius skundus dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 5 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Vaidora“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei ,,Mabilta“, uždarajai akcinei bendrovei Sveikatos centrui „Sanvita“, uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus bakalėja“ ir A. K. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir civilinės atsakomybės taikymo; trečiasis asmuo – bankrutuojanti akcinė bendrovė ,,Kasyba“.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė

5Ieškovas UAB „Vaidora“ kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti niekiniais ir negaliojančiais šiuos sandorius: 2008 m. gruodžio 31 d. tarpusavio užskaitos aktą už 1 072 065,93 Lt, sudarytą atsakovų A. K., AB „Kasyba“ ir UAB „Mabilta“; 2008 m. gruodžio 31 d. tarpusavio užskaitos aktą už 329 128 Lt, sudarytą atsakovų UAB Sveikatos centro „Sanvita“, AB „Kasyba“ ir UAB „Mabilta“; 2008 m. gruodžio 31 d. tarpusavio užskaitos aktą už 1 963 491,16 Lt, sudarytą atsakovų UAB Sveikatos centro „Sanvita“, AB „Kasyba“ ir UAB „Mabilta“; 2008 m. gruodžio 31 d. tarpusavio užskaitos aktą už 1 452 610,73 Lt, sudarytą atsakovų UAB „Vilniaus bakalėja“, AB „Kasyba“ ir UAB „Mabilta“; 2009 m. sausio 21 d. tarpusavio užskaitos aktą už 236 438,95 Lt, sudarytą atsakovų UAB „Vilniaus bakalėja“, AB „Kasyba“ ir UAB „Mabilta“; 2009 m. vasario 27 d. tarpusavio užskaitos aktą už 63 759,41 Lt, sudarytą atsakovų UAB Sveikatos centro „Sanvita“, AB „Kasyba“ ir UAB „Mabilta“; 2009 m. kovo 31 d. tarpusavio užskaitos aktą už 14 909,09 Lt, sudarytą atsakovų UAB Sveikatos centro „Sanvita“, AB „Kasyba“ ir UAB „Mabilta“; priteisti bankrutuojančios AB „Kasyba“ naudai iš atsakovo UAB Sveikatos centro „Sanvita“ 2 371 287,66 Lt, 6 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; iš atsakovės A. K. 1 072 065,93 Lt, 6 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; iš atsakovo UAB „Vilniaus bakalėja“ 1 689 049,68 Lt, 6 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

6Vilniaus apygardos teismas 2009 m. gegužės 7 d. nutartimi iškėlė AB ,,Kasyba“ bankroto bylą, bankroto administratoriumi skyrė UAB „Admivita“. Ieškovas, būdamas BAB „Kasyba“ kreditorius (ieškovo 948 902,51 Lt reikalavimas bankrutuojančiai AB ,,Kasyba“ patvirtintas) ir siekdamas apsaugoti kitus įmonės kreditorius nuo nesąžiningo skolininko neveikimo, teikė už BAB „Kasyba“ netiesioginį ieškinį.

7Ieškovas ginčijamus sandorius prašė pripažinti negaliojančiais CK 6.66 ir 1.80 straipsnių pagrindais. Ieškinyje nurodyta, kad sudarydamas ginčijamus sandorius nuo 2008 m. gruodžio 31 d. iki 2009 m. kovo 31 d. atsakovas bankrutuojanti AB „Kasyba“ pažeidė imperatyviąsias įstatymų nuostatas, t. y. Laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo 3 straipsnyje nustatytą mokėjimų eiliškumo tvarką, todėl sudaryti sandoriai yra niekiniai ir negaliojantys CK 1.80 straipsnio pagrindu. Be to, egzistuoja visos actio Pauliana sąlygos, todėl sandoriai pripažinti negaliojančiais ir CK 6.66 straipsnio pagrindu. Ieškovas nurodė, kad, prieš iškeliant AB „Kasyba“ bankroto bylą, atsakovai sudarė ginčijamus sandorius, kuriais buvo sumažintas bankrutuojančios AB „Kasyba“ turtas. Ieškovo teigimu, sudarant ginčo sandorius, atsakovas bankrutuojanti AB „Kasyba“ turėjo didelių finansinių sunkumų, pradelstų įsipareigojimų kreditoriams. Šiuos teiginius ieškovas grindė AB „Kasyba“ 2008 m. gruodžio 31 d. balanso, pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis, ir tuo, kad 2008 m. gruodžio 31 d. ir vėliau, sudarant sandorius, AB „Kasyba“ faktiškai buvo nemoki – balanse įrašyto turto bendrovė turėjo už 23 712 570 Lt, o bendrovės įsipareigojimai (mokėtinos sumos per metus) siekė 14 416 231 Lt. Be to, per 2008 m. AB „Kasyba“ patyrė net 9 866 654 Lt nuostolių. Ieškovo teigimu, sandorių sudarymo metu AB „Kasyba“ turėjo pradelstų įsipareigojimų darbuotojams, buvo nesumokėjusi privalomų mokesčių į valstybės biudžetą, socialinio draudimo įmokų, taip pat turėjo kitų kreditorių, kuriems turėjo pradelstų vykdytinų įsipareigojimų. Aplinkybę, kad sudaryti sandoriai dar labiau pablogino bendrovės padėtį, patvirtina ir tai, kad atsakovui AB „Kasyba“ po sandorių sudarymo buvo iškelta bankroto byla. Ieškovas pažymi, kad vertinant ginčijamų sandorių sudarymo aplinkybes turi būti atkreipiamas dėmesys į tai, jog sandorių šalys UAB „Mabilta“, UAB Sveikatos centras „Sanvita“, AB „Kasyba“, A. K. tarpusavyje buvo susiję tiek verslo, tiek šeimyniais ryšiais.

8II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė

9Vilniaus apygardos teismas 2012 m. birželio 11 d. sprendimu ieškinį atmetė.

10Teismas sprendė, kad ieškovas turi suinteresuotumo ginčyti sandorius, nes tenkinus ieškinį tikimybė, jog kreditorių reikalavimai bus patenkinti didesne dalimi, padidėtų. Tačiau jis neįrodė, kad skolininkas BAB „Kasyba“ kiekvieno iš ginčijamų sandorių sudarymo metu neturėjo pakankamai lėšų pradelstiems įsipareigojimams aukštesnės eilės kreditoriams padengti (Laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo 1 straipsnio 1 dalis, 3 straipsnio 1 dalis) ir turėjo pradelstų įsipareigojimų darbuotojams (CPK 178 straipsnis). Be to, Laikinasis mokėjimų eilės tvarkos įstatymas taikytinas tik lėšų perdavimams (pervedimams) grynaisiais pinigais ar negrynaisiais pinigais per kredito įstaigas, o ginčijamais sandoriais buvo perleidžiami reikalavimai bei atliekamas jų įskaitymas, tačiau jokios lėšos tiek grynaisiais, tiek ir negrynaisiais pinigais pervedamos nebuvo. Dėl to konstatuota, kad nėra pagrindo pripažinti ginčijamus sandorius niekiniais dėl prieštaravimo imperatyviosioms įstatymo nuostatoms CK 1.80 straipsnio pagrindu. Teismas sprendė, kad ginčijamais sandoriais skolininko AB „Kasyba“ reikalavimo teisė buvo perleista už rinkos kainą, dėl įskaitymo skolininko BAB „Kasyba“ turto sumažėjo tiek pat, kiek ir įsipareigojimų, t. y. 1 689 049,68 Lt. Taip pat neįrodyta, kad skolininkas BAB „Kasyba“ ginčijamų sandorių sudarymo metu buvo faktiškai nemokus, t. y. pasiekęs tokią pradelstų įsipareigojimų ribą, kai priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymas pažeidė kitų kreditorių interesus. Teismas konstatavo, kad nėra pagrindo pripažinti, jog ginčijamais sandoriais buvo pažeisti kreditorių, įskaitant ieškovo, teisėti interesai, bei kad skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamų sandorių, o nenustačius visų sandorio negaliojimo CK 6.66 straipsnio pagrindu sąlygų, netenkintas ieškovo reikalavimas pripažinti ginčijamus sandorius negaliojančiais.

11Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013 m. gruodžio 5 d. sprendimu panaikino Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 11 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą: ieškinį patenkino.

12Teisėjų kolegija pažymėjo, kad ĮBĮ nenustato kreditoriams pareigos tikrinti ir esant įtarimų dėl galimų kreditorių ar pačios įmonės teisių pažeidimo ginčyti bankrutuojančios įmonės sandorius, ši pareiga nustatyta išimtinai bankroto administratoriui (ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 8 punktas), todėl ir kreditoriaus sužinojimo apie sandorius, galėjusius turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, momentas nesiejamas su jo finansinių reikalavimų skolininko bankroto byloje patvirtinimu. Atsižvelgiant į ĮBĮ nustatytą teisinį reguliavimą daryta išvada, kad kreditoriaus teisė gauti informaciją ir jos apimtis priklauso nuo kreditorių susirinkimo nutarimų šiuo klausimu ir yra įgyvendinama kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka bei sąlygomis, todėl negalima teigti, jog visais atvejais nuo kreditorių reikalavimų patvirtinimo teisme kreditoriui yra suteikiama galimybė susipažinti su visais įmonės sudarytais sandoriais, nes tokią teisę gali riboti kreditorių susirinkimo metu priimta informacijos teikimo apie bankroto bylos eigą tvarka. Teismas sprendė, kad bylos medžiaga patvirtino, jog apie ginčijamus sandorius UAB „Vaidora“ sužinojo 2010 m. lapkričio 26 d., todėl buvo nepraleistas vienerių metų terminas ieškiniui paduoti.

13Remdamasi byloje nustatytomis aplinkybėmis ir Tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktu, iš kurio matyti, kad 2008 m. gruodžio 31 d. UAB „Vaidora“ turėjo 2 038 264,29 Lt reikalavimą BAB „Kasyba“, teisėjų kolegija sprendė, jog nuo BAB „Kasyba“ prievolės sumokėti ieškovui už atliktus rangos darbus atsiradimo dienos (PVM sąskaitų faktūrų pateikimo) ieškovas tapo BAB „Kasyba“ kreditoriumi ir turi teisę reikšti actio Pauliana ieškinį, ginčydamas jo kaip skolininko sudarytus sandorius.

14Teisėjų kolegija pritarė pirmosios instancijos teismui, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog ginčo sandorių sudarymo metu įmonė negalėjo atsiskaityti su kreditoriais, kurių reikalavimo teisės jau buvo vykdytinos, tačiau taip pat pažymėjo, kad tik ši aplinkybė negali nulemti išvadų, jog ginčijami sandoriai nepažeidė įmonės kreditorių interesų.

15Nustatyta, kad UAB „Mabilta“ reikalavimas 2008 m. gruodžio 31 d. buvo 525 237,10 Lt, 2008 m. gruodžio 31 d. ginčijamais tarpusavio užskaitos aktais UAB „Mabilta“ sumokama 4 817 295,82 Lt. Dėl to spręsta, kad vien šis faktas, jog BAB „Kasyba“ tarpusavio užskaitos aktais UAB „Mabilta“ dengiami ne tik vykdytini mokėjimai, bet ir mokėjimai, kurių vykdymo terminas nėra suėjęs, rodo, kad sandoriais akivaizdžiai buvo pažeistos kitų kreditorių, kurių reikalavimai jau buvo vykdytini 2008 m. gruodžio 31 d., teisės. Byloje taip pat nustatyta, kad per pirmąjį 2009 m. ketvirtį įmonės turtas sumažėja nuo 23 712 570 Lt iki 16 170 796 Lt ir nors 2009 m. kovo 26 d. kreipiamasi į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo 2009 m. kovo 31 d. sudaromas dar vienas tarpusavio užskaitymo aktas, po kurio sudarymo nepraėjus dviem mėnesiams įmonei buvo iškelta bankroto byla (2009 m. gegužės 7 d.). Ta aplinkybė, kad nuo 2009 m. sausio mėn. BAB „Kasyba“ negalėjo padengti įsiskolinimų darbuotojams, valstybės biudžetui ir kitiems kreditoriams, o UAB „Mabilta“ ginčijamais sandoriais buvo mokamos didelės pinigų sumos, teismo vertinimu, taip pat rodo, jog sandoriai neabejotinai pažeidė įmonės kreditorių interesus.

16Byloje nustatyta, kad ginčijamais sandoriais UAB „Mabilta“ atsiskaitydavo užskaitomis galbūt su savo kreditoriais atsakovais A. K., UAB „Vilniaus bakalėja“ ir UAB Sveikatos centru „Sanvita“, pastarieji užskaitydavo savo įsipareigojimų įvykdymą BAB „Kasyba“. BAB „Kasyba“ iš atsakovų A. K., UAB „Vilniaus bakalėja“ ir UAB Sveikatos centro „Sanvita“ gautas (įskaitytas) lėšas įskaitydavo įmonėje ir tokiu pačiu būdu (įskaitymu) atsiskaitydavo su UAB „Mabilta“. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad atsakovai nepateikė teismui sandorio privalomumą ar tikslingumą pagrindžiančių įrodymų, taip pat duomenų, kokiu pagrindu UAB „Mabilta“ kilo pareiga atsiskaityti su kitais atsakovais, bei BAB „Kasyba“ atsakovų įskaitytos lėšos, kaip apmokėjimas už statybos darbus buvo naudojamas išimtinai atsiskaitymui (įskaitymui) tik su UAB „Mabilta“. Dėl to nesant šių duomenų ir įstatymo ar teismo sprendimo, kuris būtų įpareigojęs šalis sudaryti sandorius dėl tarpusavio atsiskaitymų, nepripažinta, kad BAB „Kasyba“ turėjo pareigą sudaryti ginčijamus sandorius.

17Vadovaudamasi teisiniu reglamentavimu (CK 6.66 ir 6.67 straipsniais) ir bylos medžiaga, kuri įrodo, kad BAB „Kasyba“ vienintelė akcininkė buvo UAB „Mabilta“, teisėjų kolegija sprendė, jog šiuo atveju UAB „Mabilta“ nesąžiningumas yra preziumuojamas. Kadangi 2008 m. gruodžio 31 d. Tarpusavio užskaitos akto šalis buvo ir A. K., kuri iki 2009 m. gegužės 25 d. buvo BAB „Kasyba“ kolegialaus valdymo organo – valdybos narė, remiantis CK 6.67 straipsnio 1 dalies 3 punktu, jos nesąžiningumas taip pat buvo preziumuojamas. Vertindamas BAB „Kasyba“ sąžiningumą sandorių sudarymo metu teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju įmonė neabejotinai žinojo apie pradelstus ir mokėtinus įsipareigojimus savo kreditoriams, darbuotojams, tačiau nepaisant to pasirinko atsiskaityti su vienu kreditoriumi – savo akcininku, be to, sudarant paskutinį iš ginčijamų sandorių (2009 m. kovo 31 d. aktas), įmonė jau buvo įspėta apie bankroto bylos inicijavimą, tačiau vis dėlto jį sudarė. Byloje nustatyta, kad UAB Sveikatos centras „Sanvita“ yra UAB „Mabilta“ antrinė įmonė, jos šimtą procentų akcijų valdo UAB „Mabilta“, taip pat bylos nagrinėjimo metu įrodymų, kad UAB Sveikatos centro „Sanvita“ ir UAB „Vilniaus bakalėja“, kaip asmenys suinteresuoti civilinių teisinių santykių stabilumu, elgėsi apdairiai ir iki ginčijamos sutarties sudarymo pasidomėjo kitos sandorio šalies patikimumu, prašė informacijos apie šalies turtinę padėtį, turimus kreditorius, skolų mastą, atsiskaitymus su kreditoriais, ginčus teisme, daiktinių teisių suvaržymus ir pan., svarstė, ar ginčo sandoris nepažeis skolininko kreditorių interesų, nepateikė, todėl teismo jie taip pat nelaikyti sąžiningomis sandorių šalimis.

18Spręsdamas restitucijos taikymo klausimą apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad restitucija turi daryti įtaką tik galutinio atsiskaitymo šalims, t. y. BAB „Kasyba“ ir UAB „Mabilta“, todėl taikant restituciją ginčo sandoriais UAB „Mabilta“ perleistos lėšos priteistinos BAB „Kasyba“.

19Teisėjų kolegija pripažino, kad ginčo sandorių sudarymo metu įmonės į balansą įrašyto turto vertė buvo pakankama pradelstiems įsipareigojimams padengti, kreditorių teisių pažeidimas šiuo atveju buvo nustatytas įvertinus pasirinktą įsiskolinimų dengimo tvarką ir šiuo atsiskaitymu sukeltus padarinius, todėl sprendė, jog Laikinojo mokėjimų eilės tvarkos nurodytas įstatymas ir juo nustatyta atsiskaitymo su kreditoriais tvarka šiuo atveju netaikytini, dėl ko nėra pagrindo pripažinti sudarytus sandorius negaliojančiais dėl Laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo ir CK 1.80 straipsnio nuostatų pažeidimo.

20II. Kasaciniai skundai ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

21Kasaciniu skundu atsakovas UAB „Vilniaus bakalėja“ prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 5 d. sprendimo dalį, kuria pripažinti negaliojančiais 2008 m. gruodžio 31 d. ir 2009 m. sausio 21 d. UAB „Vilniaus bakalėja“, UAB „Mabilta“ ir AB „Kasyba“ sudaryti Tarpusavio užskaitos aktai ir tenkinti išvestiniai ieškovo reikalavimai ir dėl šios dalies palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 11 d. sprendimą. Atsakovas UAB „Vilniaus bakalėja“ nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

  1. Dėl actio Pauliana sąlygų aiškinimo ir taikymo. Apeliacinės instancijos teismas sprendime pripažino, kad sandorių sudarymo metu nebuvo nei BAB „Kasyba“ faktinio nemokumo, nei negalėjimo atsiskaityti su tuomečiais kreditoriais, tačiau vis dėlto konstatavo jo kreditorių teisių pažeidimą, sandoriais įskaičius esą ne tik vykdytinus, bet ir nevykdytinus UAB „Mabiltos“ reikalavimus. Ieškovui, ginčijant sandorius CK 6.66 straipsnio pagrindu, turi būti įrodyta, kad šie sandoriai pažeidė būtent jo, o ne kitų kreditorių teises. Teismas nustatinėjo ir rėmėsi ne tik ieškovo, bet ir kitų BAB „Kasyba“ kreditorių teisių pažeidimu, nors dėl kitų kreditorių nenustatinėjo esminių CK 6.66 straipsnio taikymo aplinkybių, taip pažeisdamas pirmiau nurodytos teisės normos taikymo praktiką. Nenustačius, kad dėl sandorių BAB „Kasyba“ turto sumažėjo tiek, kad jo nepakako ieškovo reikalavimams tenkinti, teismo sprendime nepagrįstai konstatuotas ieškovo teisių pažeidimas. Konstatavus, kad ginčo sandorių sudarymo metu į įmonės balansą įrašyto turto vertė buvo pakankama pradelstiems įsipareigojimams padengti ir byloje nesant duomenų, jog ginčo sandorių sudarymo metu įmonė negalėjo atsiskaityti su kreditoriais, kurių reikalavimo teisės jau buvo vykdytinos, vieno kreditoriaus reikalavimų tenkinimas, nors ir yra suėję prievolių vykdymo kitiems kreditoriams terminai, nesant iškeltos bankroto bylos, yra leidžiamas, tai nereiškia neleistino prioriteto kreditoriui suteikimo. Konstatuodamas atsakovo nesąžiningumą, apeliacinės instancijos teismas pažeidė sąžiningumo prezumpciją. UAB „Vilniaus bakalėja“ buvo pripažinta nesąžininga, nes nepateikti įrodymai, kad ji elgėsi apdairiai ir iki ginčo sandorių sudarymo pasidomėjo kitos sandorio šalies patikimumu ir kt., t. y. pripažinta nesąžininga, nes neįrodė, jog elgėsi sąžiningai, o tai paneigia sąžiningumo prezumpciją. Be to, byloje nenustatyta, kad sandorių sudarymo metu buvo aplinkybių, iš kurių atsakovas objektyviai galėjo ir turėjo suprasti, jog sandoriai gali pažeisti BAB „Kasyba“ kreditorių teises. Nustatęs, kad kreditorių teises pažeidė tik sandorių dalis, apeliacinės instancijos teismas neteisėtai pripažino visus sandorius negaliojančiais, t. y. ir iš rangos sutarties kylančių AB „Kasyba“ reikalavimų atsakovui perleidimą UAB „Mabilta“ bei UAB „Mabilta“, ir atsakovo priešpriešinių reikalavimų įskaitymą. Šiuo atveju sandorius sudarė trys savo esme savarankiški sandoriai, to nenustačius, kad be neteisėtu pripažinto UAB „Mabilta“ ir BAB „Kasyba“ priešpriešinių reikalavimų įskaitymo šalys nebūtų sudariusios kitų į sandorių turinį įėjusių savarankiškų ir neteisėtais nepripažintų sandorių, teismas neteisėtai netaikė CK 1.96 ir 6.226 straipsnių nuostatų ir visus sandorius pripažino negaliojančiais.

    22

  2. Dėl apeliacinės instancijos teisme bylos nagrinėjimo ribų aiškinimo. Apeliacinės instancijos teismas pripažino sandorius negaliojančiais remdamasis bylos nagrinėjimo dalyko nesudariusia ir įrodymams prieštaraujančia aplinkybę, kad sandoriais buvo įskaityti ir nevykdytini UAB „Mabiltos“ reikalavimai BAB „Kasyba“. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas nesirėmė ir neįrodinėjo aplinkybės, kad esą sandorių sudarymo metu UAB „Mabiltos“ reikalavimų skolininkui terminas nebuvo suėjęs, šios aplinkybės nenustatė ir pirmosios instancijos teismas. Dėl to ji nesudarė bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme dalyko, be to, prieštarauja byloje esantiems įrodymams. Teismo sprendime nenurodyta, kad yra nustatyti CPK 320 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti išimtiniai atvejai, leidžiantys peržengti apeliacinės bylos nagrinėjimo ribas, apie tai nebuvo informuoti byloje dalyvaujantys asmenys, jiems nesuteikta teisės pateikti paaiškinimus, įrodymus. Apeliacinio skundo ribos peržengtos taip pat konstatavus, kad BAB „Kasyba“ neprivalėjo sudaryti sandorių, nors šio argumento ir priešingas pirmosios instancijos teismo išvadas paneigiančių aplinkybių ieškovas nebuvo nurodęs savo apeliaciniame skunde.
  3. Dėl įrodymų vertinimo taisyklių taikymo. Apeliacinės instancijos teismas konstatuodamas, kad esą 2008 m. gruodžio 31 d. UAB „Mabiltos“ reikalavimai sudarė tik 525 237,10 Lt ir buvo nevykdytini, nenurodė, kokiais įrodymais ši išvada grindžiama, todėl pažeidė įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančias teisės normas. Taip pat nebuvo tirtos ir paneigtos pirmosios instancijos teismo nenustatytos CK 6.66 straipsnio taikymui visos būtinosios sąlygos. Sandorių sudarymu buvo siekiama išvengti bankroto bylos iškėlimo, kas leido BAB „Kasyba“ dar pusę metų vykdyti statybų veiklą ir savo įsipareigojimus kreditoriams. Apeliacinės instancijos teismo konstatuota, kad ieškovas nepraleido vienerių metų ieškinio senaties termino su atsakovu sudarytiems sandoriams ginčyti, nes laikė, kad apie ginčijamus sandorius, sudarytus su UAB Sveikatos centro „Sanvita“, sužinojo 2010 m. lapkričio 26 d., susipažinęs su jos dokumentais. UAB „Vilniaus bakalėja“ proceso metu teikdama įrodymus ir argumentus įrodinėjo, kad ieškovas apie sandorius, sudarytus jo, UAB „Mabiltos“ ir BAB „Kasyba“, sužinojo dar 2010 m. spalio 27 d. susipažinęs būtent su sandorio šalimi buvusios BAB „Kasyba“ dokumentais. Teisėjų kolegija sprendime nepasisakė dėl šių atsakovo teiktų įrodymų atmetimo priežasčių, jų netyrė ir nevertino.

23Atsakovai UAB „Mabilta“, UAB Sveikatos centras „Sanvita“ ir A. K. prisideda prie UAB „Vilniaus bakalėja“ kasacinio skundo reikalavimų.

24Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas UAB „Vaidora“ prašo palikti galioti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 5 d. sprendimą. Procesiniame dokumente nurodomi šie pagrindiniai argumentai:

  1. Dėl actio Pauliana sąlygų aiškinimo ir taikymo. Tiek administratorius, tiek kreditoriai pareikšdami actio Pauliana ieškinį, bankrutuojant skolininkui, siekia tų pačių tikslų – atkurti skolininko mokumą, padidinti bankrutuojančios įmonės turto masę, todėl kreditorius iš sandorio pripažinimo negaliojančiu kylančių padarinių tiesioginės naudos negauna, jis veikia visų kreditorių naudai. Bet kuriuo atveju, dėl actio Pauliana padarinių taikymo specifikos bankrutuojant skolininkui, nesvarbu, ar nustatytas kreditoriaus teisių pažeidimas, ar kartu nustatytas ir kitų skolininko kreditorių teisių pažeidimas, nes abiem atvejais nustatoma viena iš actio Pauliana tenkinimo sąlygų. Apeliacinės instancijos teismas patvirtino ieškovo nurodytas faktines BAB „Kasyba“ ekonominio nemokumo aplinkybes, kad pradelsti įsipareigojimai ginčo sandorių sudarymo metu siekė nuo 1,7 mln. iki 9,5 mln. Lt, kad sandorių sudarymo metu skolininkas BAB „Kasyba“ turėjo aukštesnės eilės ir anksčiau atsiradusių kreditorių reikalavimų. Analogiškos faktinės aplinkybės dėl ekonominio BAB „Kasyba“ nemokumo jau nuo 2008 m. pab. taip pat konstatuotos ir kitose UAB „Vaidora“, BAB „Kasyba“, UAB „Mabilta“ jau išnagrinėtose bylose, pvz.: Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugsėjo 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-812/2013. Atsakovai savo procesiniuose dokumentuose taip pat pripažino, kad jiems buvo žinoma, jog BAB „Kasyba“ yra prie bankroto ribos, nes nurodė, kad ginčijami sandoriai buvo sudaromi siekiant išvengti bankroto bylos iškėlimo. Pagal byloje pateiktus įrodymus pagrįstai buvo konstatuota, kad atsakovai neįrodė teisinės prievolės sudaryti ginčijamus sandorius. Byloje nustatytų aplinkybių visuma įrodė, kad UAB „Vilniaus bakalėja“ nesielgė pagal įprastus jam, kaip verslininkui, nuolat sudarančiam sandorius, veiklos standartus, taip paneigdamas savo kaip vienos iš ginčijamo sandorio šalies sąžiningumą. Apeliacinės instancijos teismas nesivadovavo vien aplinkybe, kad atsakovas nebuvo aktyvus ir nesidomėjo BAB „Kasyba“ turtine padėtimi, tačiau įvertino ir konkrečius faktus, visų atsakovų verslo ir giminystės ryšius, jo žinojimą apie įprastą BAB „Kasyba“ finansinę padėtį ir kt. Nepagrįsti kasacinio skundo argumentai, kad tarpusavio užskaitos aktai turėjo būti pripažinti negaliojančiais tik iš dalies, nes juose nenurodyta, pagal kokias sutartis, apskaitos dokumentus sandorių šalys turi priešpriešinius reikalavimus, taip pat šių prievolių vykdymo terminai. Tarpusavio užskaitos aktuose numatytas tapatus kiekvienos iš šalies prievolių turinys kitų sandorių šalių atžvilgiu. Tokia tarpusavio užskaitos akto konstrukcija neišvengiamai lemia, kad vienos iš prievolių pripažinimas negaliojančia daro kitą prievolę negaliojančia. Šiuo atveju nėra pagrindo taikyti CK 1.96 straipsnio nuostatas, nes, nesant skolininko BAB „Kasyba“ atstovui UAB „Mabilta“ perleistam reikalavimui į UAB „Vilniaus bakalėja“, nebūtų atliktas UAB „Mabilta“ ir UAB „Vilniaus bakalėja“ priešpriešinių reikalavimų įskaitymas.
  2. Dėl apeliacinės instancijos teisme bylos nagrinėjimo ribų aiškinimo. Teismas turi pritaikyti konkrečiam ginčo santykiui tinkamą teisės normą, atitinkančią faktinį ieškinio ar apeliacinio skundo pagrindą, t. y. tinkamai kvalifikuoti nurodytas faktines aplinkybes. Nagrinėjamu atveju ieškovas tiek dublike, tiek apeliaciniame skunde nurodė, kad ginčijamų sandorių šalys buvo nesąžiningos BAB „Kasybos“ kreditorių atžvilgiu, nes buvo įskaityti nepradelsti BAB „Kasyba“ įsipareigojimai, todėl apeliacinės instancijos teismas pagrįstai ir tinkamai kvalifikavo, tyrė nurodytas faktines aplinkybes ir neperžengė apeliacijos ribų.
  3. Dėl ieškinio senaties termino pradžios momento aiškinimo. UAB „Vilniaus bakalėja“ apeliacinio skundo iš viso neteikė, argumentus dėl ieškinio senaties termino taikymo išdėstė tik atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl ieškinio senaties termino taikymo apeliacine tvarka apskųsta nebuvo ir kasacija šiuo klausimu negalima. Nei UAB „Vilniaus bakalėja“, nei ieškovui neskundžiant pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies dėl ieškinio senaties termino taikymo, apeliacinės instancijos teismas net neturėjo teisės taikyti ieškinio senaties terminą, nes taip būtų pažeidžiamas CPK 312 straipsnyje įtvirtintas draudimas priimti ieškovui blogesnį sprendimą.

25Kasaciniu skundu atsakovas UAB „Mabilta“ prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 5 d. sprendimą ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. birželio 11 d. sprendimą. Atsakovas UAB „Mabilta“ nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

  1. Dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių taikymo ir žyminio mokesčio mokėjimo aiškinimo. Apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas civilinio proceso normas, visiškai nenagrinėjo dalies atsakovo pateiktų argumentų. Atsakovas procesiniuose dokumentuose nurodė, kad ieškovas pakeitęs ieškinio pagrindą (atsisakė netiesioginio ieškinio, palaikė reikalavimus CK 1.80 ir 6.66 straipsnių pagrindais) veikė jau savo, o ne BAB „Kasyba“ interesais, todėl už paduotą ieškinį turėjo mokėti žyminį mokestį, tačiau to nepadarė. Dėl to jo ieškinys turėjo būti paliktas nenagrinėtas, o apeliacinės instancijos teismas pastebėjęs šį trūkumą turėjo bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Šiuos argumentus atsiliepimuose į apeliacinį skundą išdėstė visi atsakovai, tačiau teismas jų nevertino ir sprendime dėl jų nepasisakė. Nepagrįstai buvo nustatyta, kad egzistuoja visos actio Pauliana taikymo sąlygos. Netirti byloje pateikti įrodymai, kad po ginčijamų sandorių sudarymo su ieškovu buvo atsiskaitoma.
  2. Dėl ieškinio senaties termino pradžios momento aiškinimo. Vertindamas ieškinio senaties termino pradžios netinkamą nustatymą atsakovas iš esmės nurodo analogiškus argumentus, kaip ir atsakovas UAB „Vilniaus bakalėja“ savo kasaciniame skunde. Papildomai nurodė, kad byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, jog ieškovas sąžiningai, kaip apdairus ir rūpestingas asmuo, apie ginčijamus sandorius galėjo ir, manytina, sužinojo anksčiau nei jo nurodytas momentas, t. y. 2010 m. spalio 27 d.
  3. Dėl pareigos motyvuoti teismo sprendimą aiškinimo. Atsakovo teisiniai argumentai dėl ieškinio palikimo nenagrinėto, nes neapmokėtas žyminis mokestis, yra teisiškai reikšmingi nagrinėjamai bylai, todėl teismai turėjo dėl jų pasisakyti.
  4. Dėl actio Pauliana sąlygų aiškinimo ir taikymo. Teismas nustatinėjo ne ieškovo, o kitų kreditorių teisių pažeidimą. Teigiama, kad kol skolininkui neiškelta bankroto byla, įstatymai nenustato bendrojo kreditorių lygybės principo, būdingo bankroto situacijai. Byloje esantys įrodymai rodo, kad BAB „Kasyba“ derino atsiskaitymus su visais didžiausiais kreditoriais, tarp jų ir ieškovu. Siekiant taikyti actio Pauliana institutą turi būti nustatyta, kad konkretus sandoris nulėmė skolininko negalėjimą atsiskaityti būtent su ieškinį teikiančiu kreditoriumi.

26Atsakovas UAB „Vilniaus bakalėja“ prisideda prie UAB „Mabilta“ kasacinio skundo reikalavimų.

27Atsiliepimu į atsakovo UAB „Mabilta“ kasacinį skundą ieškovas UAB „Vaidora“ prašo palikti galioti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 5 d. sprendimą. Procesiniame dokumente nurodomi šie pagrindiniai argumentai:

  1. Dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių taikymo ir žyminio mokesčio mokėjimo aiškinimo. UAB „Mabilta“ nekėlė žyminio mokesčio mokėjimo klausimo apeliacinės instancijos teisme, todėl šia nauja aplinkybe negali būti remiamasi kasaciniame skunde. Be to, remiantis CPK 100 straipsnio nuostata, kuria apibrėžti subjektai, galintys teikti skundus dėl klausimų, susijusių su žyminiu mokesčiu, UAB „Mabilta“ nėra tinkamas subjektas duoti skundą dėl žyminio mokesčio mokėjimo. Sprendžiant klausimą dėl žyminio mokesčio mokėjimo turi būti atsižvelgiama į šio teisės instituto specifiką būtent bankroto bylose, t. y. skolininko bankroto atveju restitucija taikoma visa apimtimi, sugrąžinant visą pagal nuginčytą sandorį perduotą turtą į bankrutuojančios įmonės turto masę. Taigi kreditorius, reikšdamas actio Pauliana ieškinį, veikia iš esmės ne savo, bet bankrutavusios įmonės ir visų jos kreditorių interesais. Toks kreditorius faktiškai neturi tiesioginio materialiojo teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi, tik procesinį teisinį suinteresuotumą, nes ieškinio patenkinimo atveju pagal ginčo sandorį perleistas turtas būtų sugrąžintas bankrutuojančiai įmonei. Nagrinėjamoje byloje pagrįstai ir tinkamai buvo taikytos CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkto nuostatos, nes buvo ginčijami bankrutavusios BAB „Kasyba“ sudaryti sandoriai. Teismas, remdamasis įrodymų pakankamumo taisykle, išvadas apie ieškinio senaties pradžią padarė pagal vidinį įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.
  2. Dėl actio Pauliana sąlygų aiškinimo ir taikymo. Actio Pauliana ypatumai skolininko bankroto byloje įpareigoja teismą tirti ne tik konkretaus skolininko kreditoriaus, inicijavusio actio Pauliana bylą, teisių pažeidimus, bet visų skolininko kreditorių teisių pažeidimus atitinkamu laikotarpiu. Kasacinio skundo argumentai dėl nepažeistų ieškovo teisių yra grindžiami tik atskirų įrodymų turinio analize. Apeliacinės instancijos teismas tinkamai ištyrė įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, kad BAB „Kasyba“ kreditorių teisės buvo pažeistos tiek suteikiant pirmenybę UAB „Mabilta“ kitų jo kreditorių atžvilgiu, tiek kitaip pažeidžiant BAB „Kasyba“ kreditorių teises.

28Atsiliepimu į kasacinius skundus atsakovas BAB „Kasyba“ prašo atmesti atsakovų UAB „Mabilta“ ir UAB „Vilniaus bakalėja“ kasacinius skundus ir palikti galioti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 5 d. sprendimą. Procesiniame dokumente nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas aiškiai ir nuosekliai išnagrinėjo visas kasacinio teismo praktikoje suformuotas actio Pauliana sąlygas, pateikė išsamią kiekvienos sąlygos ir faktinės situacijos analizę, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, vadovaudamasis byloje surinktais įrodymais.

29Teisėjų kolegija

konstatuoja:

30IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

31Dėl būtinųjų actio Pauliana instituto taikymo sąlygų

32Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių šis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Actio Pauliana tikslas yra pripažinus skolininko sudarytą sandorį negaliojančiu taikyti restituciją, sugrąžinant skolininkui turtą, kurį jis nesąžiningai perleido tretiesiems asmenims, ir šio turto sąskaita patenkinti kreditoriaus reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. UAB ,,Baltijos parkingas“, Norvegijos įmonė Parkerings-Compagniet, AS, bylos Nr. 3K-3-423/2007; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BAB „Alytaus tekstilė“ v. AB „Rytų skirstomieji tinklai“, bylos Nr. 3K-3-485/2010; 2013 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Neto“ v. S. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-365/2013; kt.). Kadangi actio Pauliana suteikia ne sandorio šaliai – kreditoriui – teisę ginčyti skolininko su trečiaisiais asmenims sudarytus sandorius, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje pabrėžiama, kad, taikydami šį institutą, kaip vieną išimtinių sandorių negaliojimo atvejų, teismai turi užtikrinti kreditoriaus, skolininko ir jo turtą įsigijusio trečiojo asmens interesų pusiausvyrą. Atsižvelgdamas į tai, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai plėtojamoje praktikoje yra išskyręs tokias būtinas actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje AB DnB Nord bankas v. A. M. ir kt., bylos Nr. 3K-P-311/2012). Šiame nutarime taip pat akcentuota, kad sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti jo teisinius padarinius galima tik esant pirmiau nurodytų sąlygų visetui, t. y. nenustačius bent vienos nurodytų sąlygų egzistavimo, nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnio ir pripažinti sandorį negaliojančiu. Šioje byloje kilęs ginčas tik dėl kai kurių actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygų, dėl kurių kasacinis teismas ir pasisako.

33Kasaciniuose skunduose nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas pripažindamas negaliojančiais Tarpusavio užskaitos aktus nenustatė BAB „Kasyba“ nemokumo, nei negalėjimo atsiskaityti su kreditoriais šių sandorių sudarymo metu, tačiau vis tiek konstatavo jo kreditorių teisių pažeidimą, nepagrįstai vertino, kad sandoriais buvo įskaityti ir nevykdytini UAB „Mabiltos“ reikalavimai, taip pat nepagrįstai nustatė trečiųjų asmenų, sudariusių su skolininku ginčo sandorius, nesąžiningumą, dėl to, kasatorių teigimu, nenustatytos visos pagal CK 6.66 straipsnį būtinos sąlygos tenkinti actio Pauliana, t.y. šiuo pagrindu pripažinti sandorius negaliojančiais.

34CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis sąrašas atvejų, kurių bent vieną įrodžius turi būti pripažįstama, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus, kai skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kai kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Dėl to kreditorius pagrįstai gali reikšti actio Pauliana dėl skolininko sudaryto sandorio nuginčijimo ne tik tais atvejais, kai dėl tokio sandorio skolininkas tampa nemokus, bet ir kitais atvejais, kai ginčijamas sandoris kitaip pažeidžia kreditoriaus teises ir interesus. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad formuluotė „kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės“ reiškia, jog teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, gali konstatuoti kreditoriaus teisių pažeidimo atvejus, kurie neišvardyti teisės normoje; svarbu yra tai, kad tokių pažeidimų kvalifikavimas sietinas su prievolių kreditoriui nevykdymu ir skolininko galimybių tokias prievoles įvykdyti ateityje pasikeitimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vakarų Baltijos korporacija“ ir kt. v. UAB „Senega“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-167/2012). Kreditoriaus teises pažeidžia tie skolininko sudaryti sandoriai, kurie, nors ir nesukelia bendro skolininko nemokumo, bet sumažina turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, vertę, ir to sumažėjusios vertės turto neužtenka kreditorių reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VĮ Valstybės turto fondas v. UAB „Cetarium“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-17/2006; 2008 m. birželio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BAB ,,Artrio-2“ v. UAB DnB Nord lizingas ir kt., bylos Nr. 3K-3-262/2008; 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje AB DnB Nord bankas v. A. M. ir kt., bylos Nr. 3K-P-311/2012). Tam tikrais atvejais, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, kreditorių teises pažeidžiančiu sandoriu gali būti pripažįstamas toks, dėl kurio atsiskaitymas su kreditoriais užtrunka ilgiau, nei būtų atsiskaityta iki sandorio sudarymo. Taigi, teismui sprendžiant dėl sandorio, kreditoriaus prašomo pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu, kaip pažeidžiančio kreditoriaus teises, būtina nustatyti, kad sumažėja ar nebelieka realios galimybės skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolę. Ši actio Pauliana taikymo sąlyga yra vertinamojo pobūdžio, todėl teismai kiekvienu atveju nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu sprendžia, ar buvo kreditorių teisių pažeidimas.

35Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2008 m. gruodžio 31 d., 2009 m. sausio 21 d., 2009 m. vasario 27 d., ir 2009 m. kovo 31 d. buvo sudaryti ginčijami tarpusavio užskaitos aktai, kuriais AB „Kasyba“ lėšas užskaitė kaip gautas iš savo skolininkų ir jas užskaitė kaip savo skolos grąžinimą UAB „Mabilta“. Praėjus kiek daugiau nei dviem mėnesiams po paskutinio ginčijamo sandorio sudarymo AB „Kasyba“ Vilniaus apygardos teismas 2009 m. gegužės 7 d. nutartimi buvo iškelta bankroto byla. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, nurodė, kad ginčijamais sandoriais skolininko turto sumažėjo tiek pat, kiek ir įsipareigojimų, todėl, nenustačius disproporcijos tarp perleidžiamo turto ir gaunamos naudos, nenustatytas ir kreditorių teisių pažeidimas. Apeliacinės instancijos teismas kaip ir pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad 2008 m. pabaigoje, 2009 m. pradžioje, t. y. ginčijamų sandorių sudarymo metu, AB „Kasyba“ mokumo problemų neturėjo. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad ginčo sandoriai pažeidžia kitų kreditorių teises tuo, jog ginčijamais tarpusavio užskaitos aktais BAB „Kasyba“ gautas lėšas sumokėjo UAB „Mabilta“ ne tik už vykdytinus mokėjimus, bet ir už tuos, kurių vykdymo terminas nesuėjęs, esant kitų kreditorių vykdytiniems reikalavimams. Sutiktina su kasacinio skundo argumentais, kad kol skolininkui nėra iškelta bankroto byla, įstatymai nenustato bendrojo kreditorių lygybės principo, būdingo bankroto situacijai, todėl įprastai skolininko sudarytas sandoris, kuriuo tenkinamas vieno iš kreditorių reikalavimas, nors ir yra suėję prievolių vykdymo kitiems kreditoriams terminai, įstatymų yra leidžiamas net ir esant neįvykdytiems įsipareigojimams kitiems kreditoriams. Tačiau kartu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad toks aiškinimas taikytinas tik tiems atvejams, kai yra teisinis pagrindas konstatuoti skolininko kaip verslo subjekto – protingo asmens elgesio standartus atitinkančius veiksmus sąžiningai siekiant naudos įmonei ir atsiskaitymo su visais jos kreditoriais įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB ,,Murena“ v. AB ,,Eurovia Lietuva“, bylos Nr. 3K-7-130/2013; kt.). Atsakovo UAB „Vilniaus bakalėja“ kasaciniame skunde nurodoma, kad ginčo sandoriai buvo sudaromi siekiant išvengti bankroto bylos iškėlimo. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas argumentus dėl užskaitymo aktų sąžiningumo ir siekio išgelbėti įmonę nuo nemokumo, nurodė, kad UAB „Mabilta“ vykdytinas reikalavimas 2008 m. gruodžio 31 d. buvo 525 237,10 Lt, o ginčijamais tarpusavio užskaitos sandoriais jai buvo sumokėta per 4 mln. litų. Teismas siekdamas nustatyti 2008 m. gruodžio 31 d. buvusį UAB „Mabilta“ vykdytiną reikalavimą rėmėsi AB „Kasyba“ bankroto byloje pateiktu 2009 m. kovo 26 d. kreditorių sąrašu. Jame yra įtraukta ir UAB „Mabilta“, nurodant, kad atsiskaitymo terminas yra 2008 m. gruodžio 11 d., o skola 525 237,10 Lt (T. 1, b. l. 31). Teisėjų kolegija pažymi, kad šis AB „Kasyba“ pateiktas kreditorių sąrašas atspindi finansinius įsiskolinimus, buvusius įmonėje 2009 m. kovo 26 d., t. y. dokumento pateikimo dieną, o ne prieš ginčo sandorių sudarymą. Dėl to, remiantis vien šiuo įrodymu, nesant kitų patvirtinimų, negalima daryti išvados, kad tik tokio dydžio pradelsti įsipareigojimai UAB „Mabilta“ buvo ginčo sandorių sudarymo metu. Laikytina, kad kreditorių sąraše įtvirtinti įsipareigojimai yra likę jau po ginčijamų sandorių sudarymo. Taigi kokio dydžio UAB „Mabilta“ neįvykdytas reikalavimas buvo ginčo sandorių sudarymo metu, nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Dėl to turi būti tiriami ir vertinami prieš tarpusavio užskaitymo aktus buvę šalių finansiniai įsipareigojimai. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal byloje pateiktus duomenis taip pat yra neaišku, kokiu pagrindu tarpusavio užskaitose dalyvavo UAB „Mabilta“ ir remiantis kokiais susitarimais ir kiek BAB „Kasyba“ šiai įmonei yra skolinga. Tik nustačius šias aplinkybes galima daryti išvadą, ar ginčo sandorių sudarymą lėmė įprasta verslo praktika, siekiant išvengti įmonės nemokumo ir padidinti galimybę atsiskaityti su kreditoriais, ar buvo pažeistos kreditoriaus teisės ginčijamais sandoriais suteikiant pirmenybę kitam kreditoriui. Pažymėtina, kad šių nagrinėjamu atveju svarbių aplinkybių nustatymas, tarp jų ir nevykdytinų UAB „Mabilta“ reikalavimų dydis ir pagrįstumas, yra susijęs su actio Pauliana instituto taikymui būtinųjų sąlygų nustatymu, todėl atmestini kasacinio skundo argumentai, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėdamas UAB „Mabilta“ reikalavimų, kurių vykdymo terminas nesuėjęs, dydį išėjo už apeliacinės instancijos teismo bylos nagrinėjimo ribų. Kadangi bylos faktinių aplinkybių nustatymas yra fakto klausimas, nepriklausantis kasacinio teismo kompetencijai (CPK 353 straipsnio 1 dalis), tai byla grąžintina nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui.

36Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis BAB „Kasyba“ balanso duomenimis sprendė, kad 2008 m. gruodžio 31 d. BAB „Kasyba“ turtas sudarė 23 712 570 Lt, 2009 m. kovo mėn. turtas sumažėjo iki 16 170 796 Lt, o jau 2009 m. kovo 26 d. buvo kreipiamasi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir iš pateikto įmonės kreditorių sąrašo matyti, jog AB „Kasyba“ kreditoriams iš viso skolinga 16 433 332,95 Lt. Kadangi apeliacinės instancijos teismas netinkamai nustatė vykdytinų reikalavimų dydį ginčo sandorių sudarymo metu, tai šias faktines aplinkybes nustačius iš naujo, remiantis kitais byloje pateiktais finansiniais dokumentais, turėtų būti iš naujo įvertinamas įmonės mokumo pasikeitimas dėl ginčijamų sandorių, t. y. ar dėl ginčijamų sandorių sumažėja ar nelieka realios galimybės atsiskaityti su AB „Kasyba“ įmonės kreditoriais ir įvykdyti prievolę.

37Kitu kasacinio skundo argumentu teigiama, kad UAB „Vilniaus bakalėja“ nepagrįstai buvo pripažinta nesąžininga, nes nepateikti įrodymai, jog elgėsi apdairiai ir iki ginčo sandorių sudarymo pasidomėjo kitos šalies patikimumu.

38Kasacinio teismo praktikoje asmens elgesio atitiktis sąžiningumo standartui pripažįstama faktinio pobūdžio aplinkybe, kurios kasacinis teismas nenagrinėja (CPK 353 straipsnio 1 dalis), tačiau, atsižvelgdamas į kasacinio skundo argumentus, patikrina, ar bylą nagrinėję teismai teisingai aiškino ir taikė sąžiningumo nustatymo kriterijus nagrinėjamuose teisiniuose santykiuose. CK 6.66 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sandorį pripažinti negaliojančiu minėto straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu galima tik tuo atveju, kai trečiasis asmuo, sudarydamas su skolininku sandorį, buvo nesąžiningas, t. y. žinojo arba turėjo žinoti, kad sandoris pažeidžia skolininko kreditoriaus teises. Sutiktina su apeliacinės instancijos aiškinimu, kad nagrinėjamu atveju ginčo šalims sudarant Tarpusavio užskaitos aktus, kuriuose dalyvauja trys tarpusavio reikalavimus užskaitančios bendrovės ir yra užskaitomos didelės pinigų sumos, kiekviena iš šių bendrovių, savo veiklos profesionalų, turi elgtis protingai ir apdairiai, t. y. sąžiningai, siekti jai prieinamomis priemonėmis pasidomėti kita sandorio šalimi ir jos turtine padėtimi, kiek normaliai reikia sandoriui sudaryti, ar sandorį ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių, ar sudarant sandorį nebus pažeisti jo interesai. Tai daroma iš dalies ir pačios šalies interesais. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes, į ilgamečius AB „Kasyba“, UAB „Mabilta“ ir UAB „Vilniaus Bakalėja“ teisinius santykius (AB „Kasyba“ ir UAB „Vilniaus Bakalėja“ Rangos sutartis, vėliau AB „Kasyba“ reikalavimo teisės pagal šią sutartį perleidimo UAB „Mabilta“ susitarimas, UAB „Mabilta“ ir UAB „Vilniaus Bakalėja“ paskolos sutartis) ir įvertinęs šalių pateiktus (nepateiktus) įrodymus, pripažino nustatytomis aplinkybes, kad atsakovui UAB „Vilniaus Bakalėja“ buvo žinoma apie BAB „Kasyba“ turtinę padėtį. Pažymėtina, kad kasaciniame skunde, aiškindamas ginčijamų sandorių sudarymo aplinkybes, šis atsakovas nurodė, kad sandorių sudarymu buvo siekiama išvengti bankroto bylos iškėlimo. Taip atsakovas netiesiogiai patvirtino, kad sudarant ginčijamą sandorį jam buvo žinoma apie prastą BAB „Kasyba“ finansinę padėtį ir tai, jog BAB „Kasyba“ perdavus skolingas lėšas, o šias grąžinant UAB „Mabilta“, vienintelei AB „Kasyba“ akcininkei, gali būti pažeistos kitų kreditorių teisės. Dėl to kasacinis teismas pripažįsta, kad apeliacinės instancijos teismo išvada dėl atsakovo UAB „Vilniaus Bakalėja“ apdairaus ir rūpestingo elgesio stokos vertinimo kaip sąžiningumo imperatyvo sutartiniuose santykiuose nepaisymo atitinka teisinį reglamentavimą ir formuojamą teismų praktiką, todėl šis kasatoriaus argumentas atmestinas kaip teisiškai nepagrįstas.

39Dėl ieškinio senaties kreditoriui reiškiant actio Pauliana ieškinį

40Įstatyme ieškinio senatis apibrėžiama kaip įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų, tačiau atskirų rūšių reikalavimams tiek CK, tiek kiti įstatymai nustato sutrumpintus ieškinio terminus. CK 6.66 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kreditorius ginčyti skolininko sudarytus sandorius, pareikšdamas actio Pauliana ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, turi teisę per vienerių metų ieškinio senaties terminą. Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o ši teisė atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužino arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą (CK 1.127 straipsnio 1 dalis, 6.66 straipsnio 3 dalis). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.66 straipsnyje nustatyto vienerių metų ieškinio senaties termino pradžia turi būti siejama ne tik su kreditoriaus nurodomu laiku, kada jis faktiškai sužinojo apie sudarytą sandorį, bet ir su kreditoriaus pareiga sužinoti apie tokį sandorį laiku. Kiekvienu konkrečiu atveju byloje svarbu įvertinti kreditoriaus, skolininko veiksmus nuo teisės pažeidimo iki kreditoriaus nurodomo sužinojimo momento, kitas reikšmingas aplinkybes, nulėmusias kreditoriaus sužinojimo arba turėjimo sužinoti apie jo teisės pažeidimą – skolininko sudarytą sandorį – laiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija v. J. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-362/2011; 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje AB DNB Nord v. A. M. ir kt., bylos Nr. 3K-P-311/2012). Taigi šis terminas skaičiuojamas kiekvienoje konkrečioje byloje atsižvelgiant į buvusią situaciją, jos ypatumus ir kreditoriaus elgesį, siekiant laiku ir tinkamai ginti savo teises. Pažymėtina, kad informacijos apie sandorį apimtį sudaro dvi nuostatos: pirma, informacija apie skolininko sudarytą sandorį ir, antra, informacija, kad šis sandoris pažeidžia kreditoriaus teises. Ieškinio senaties termino vienerių metų skaičiavimas pagal CK 6.66 straipsnio 3 dalį prasideda nuo tos dienos, kai kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie skolininko sudaryto sandorio faktą, taip pat aplinkybes, kad sudarytas sandoris pažeidžia jo, kaip kreditoriaus, teises. Vien sandorio fakto sužinojimas arba turėjimas galimybės sužinoti yra nepakankamas, kad būtų pradėtas ieškinio senaties termino skaičiavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB DNB bankas v. G. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-297/2013; 2013 m. rugsėjo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. Ž. v. G. Š. ir kt., bylos Nr. 3K-3-455/2013; 2014 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. Ž. v. G. Š. ir kt., bylos Nr. 3K-3-41/2014).

41Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškinio senaties termino pradžios momento konkrečiu atveju nustatymas – fakto klausimas, kuris nėra kasacinio skundo nagrinėjimo dalykas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras v. Lietuvos katalikių mokytojų sąjunga ir kt., bylos Nr. 3K-7-38/2008; 2012 m. rugpjūčio 17 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „LRG farmacija“ v. UAB „Limedika“, bylos Nr. 3K-3-393/2012; kt.). Kasacinis teismas pasisako tik dėl ieškinio senaties termino eigos pradžią reglamentuojančių teisės normų taikymo, remdamasis bylą nagrinėjusių teismų nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis (CPK 353 straipsnio 1 dalis).

42Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad, Vilniaus apygardos teisme nagrinėjant civilinę bylą pagal UAB „Vaidora“ ieškinį atsakovams BAB „Kasyba“ ir UAB Sveikatos centrui „Sanvita“, 2010 m. spalio 26 d. ieškovui buvo išduotas liudijimas gauti iš UAB Sveikatos centro „Sanvita“ tam tikrus bylos nagrinėjimui būtinus duomenis, tarp jų ir įrodymus apie įmonės sudarytas tarpusavio užskaitų sutartis laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2009 m. kovo 31 d. (T. 1, b. l. 67); UAB Sveikatos centras „Sanvita“ ieškovui su liudijime nurodytais duomenimis ir įrodymais leido susipažinti 2010 m. lapkričio 26 d. (T. 1, b. l. 68). Apeliacinės instancijos teismas remdamasis šiais įrodymais padarė išvadą, kad ieškovui apie jo teisių pažeidimą tapo žinoma 2010 m. lapkričio 26 d. Kasatoriai, nesutikdami su tokia teismo išvada, nurodo, kad ieškovas ginčo sandorio egzistavimą sužinojo dar 2010 m. spalio 27 d., susipažinęs su sandorio šalimi buvusio BAB „Kasyba“ dokumentais. BAB „Kasyba“ šioje byloje pateikė įrodymus, kad Vilniaus apygardos teismas 2010 m. spalio 13 d. ieškovui išdavė liudijimą susipažinti ir gauti iš UAB „Admivita“, t. y. BAB „Kasyba“ administratoriaus, tam tikrus duomenis, tarp jų ir įrodymus apie AB „Kasyba“ tarpusavio užskaitų sutartis už laikotarpį nuo 2008 m. birželio 1 d. iki 2009 m. sausio 31 d. (T. 3, b. l. 79). Taip pat buvo pridėti įrodymai apie BAB „Kasyba“ ieškovui atliktų kopijų padarymą būtent 2010 m. spalio 27 d. (T. 3, b. l. 80–81). Apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvai nepatvirtina, kad šis teismas taip pat tyrė bei vertino ir šiuos įrodymus, nes dėl jų nieko nepasisakė. Teisėjų kolegija sutinka su kasatoriaus argumentais, kad teismo išvada dėl ieškovo sužinojimo apie jo teisių pažeidimą ginčo sandoriais momento buvo padaryta, neištyrus ir neįvertinus visų byloje turinčių reikšmės aplinkybių, neatskleidus įrodymų turinio ir jų esmės. Nurodytina, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad teismas turi įvertinti ne tik įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. P. v. G. K., bylos Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Šilo bitė“ ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; kt.). Atsižvelgdama į pirmiau nurodytas nuostatas ir remdamasi byloje teismų nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškinio senaties termino pradžios momento nustatymo neištyręs ir neįvertinęs visų byloje pateiktų įrodymų, taip pažeisdamas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles nustatančias teisės normas.

43Pabrėžtina, kad nors ieškinio senaties institutas, užtikrindamas civilinių teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą, nustatytu terminu riboja galimybę ginti pažeistas teises, įstatyme įtvirtinta teismo teisė jį atnaujinti, kai teismas pripažįsta, jog terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.131 straipsnio 2 dalis). Jei teismas konstatuoja, kad pareikštu ieškiniu siekiama apginti visuomenei svarbius interesus, ieškiniui pareikšti sudėtinga per įstatyme nustatytą terminą surinkti reikiamus duomenis, ar egzistavo kitos aplinkybės, sukliudžiusios jam laiku kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo, ieškovas ėmėsi aktyvių veiksmų ginti pažeistas teises, o praleistas terminas nėra neprotingai ilgas, pareikšto ieškinio atmetimas dėl ieškinio senaties termino pasibaigimo neatitiktų ieškinio senaties instituto paskirties. Tokiu atveju viešasis interesas užtikrinti realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą nusveria interesą garantuoti teisinių santykių stabilumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Mažeikių nafta“ v. L. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-446/2009; 2013 m. gruodžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos v. AB „VITI“, bylos Nr. 3K-3-633/2013; kt.).

44Dėl kreditoriaus, ginčijančio bankrutuojančios įmonės sandorius actio Pauliana pagrindu, žyminio mokesčio mokėjimo

45UAB „Mabilta“ kasaciniame skunde argumentuoja, kad ieškovas pagal teisės aktų reikalavimus nėra atleidžiamas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl jo nesumokėjus ieškinys negalėjo būti nagrinėjamas teisme.

46CPK 79 straipsnyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Žyminis mokestis – tai proceso įstatymo nustatyta suma, kurią šalys, tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus, pareiškėjai privalo sumokėti paduodami teismui tam tikrus procesinius dokumentus (CPK 80 straipsnis). Šis valstybės nustatytas mokestis mokamas už teismo darbą, vykdant teisingumą konkrečioje byloje. CPK 80 straipsnio 1 dalies norma yra įsakmi. Tai reiškia, kad joje nustatytas žyminis mokestis yra visuotinis ir jį privalo sumokėti kiekvienas asmuo, kuris kreipiasi į teismą apginti jo pažeistą ar ginčijamą teisę ar įstatymų saugomą interesą. Išimtys atitinkamiems subjektams ir atvejai, kuriais jie atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo, nustatyti CPK 83 straipsnio 1 ir 2 dalyse.

47Šioje byloje buvo nagrinėjamas ieškovo reikalavimas panaikinti ginčo sandorius CK 6.66 straipsnio pagrindu. Dėl Actio Pauliana ieškinio reikalavimo pobūdžio – turtinis ar neturtinis – suvienodindama praktiką išsamiai pasisakė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė teisėjų sesija 2012 m. lapkričio 6 d. nutarime, priimtame civilinėje byloje AB DNB Nord v. A. M. ir kt., bylos Nr. 3K-P-311/2012. Šiame nutarime konstatuota, kad actio Pauliana pagrindu reiškiamas reikalavimas laikytinas turtiniu, kurio suma nustatoma ir šis ieškinys įvertinamas pagal ginčijamu sandoriu perleisto turto rinkos vertę (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tačiau tam, kad būtų nustatoma, ar šiuo atveju ieškovas turėjo už pareikštą turtinį reikalavimą mokėti atitinkamą žyminį mokestį CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, turi būti įvertinama, ar nagrinėjama situacija nepatenka į CPK 83 straipsnyje įtvirtintus išimčių atvejus. CPK 83 straipsnyje yra išvardyti atvejai, kada, atsižvelgiant į civilinėje byloje vykstančio materialinio teisinio ginčo pobūdį, byloje dalyvaujančio asmens teisinį statusą ar materialinę padėtį, suinteresuoti asmenys yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo civilinėse bylose. Kaip vienas iš tokių atvejų yra numatytas ieškovų ir turtinius reikalavimus pareiškiančių asmenų atleidimas nuo žyminio mokesčio sumokėjimo bankroto ar restruktūrizavimo bylose (CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Remiantis šia teisės norma tam, kad asmuo būtų atleidžiamas nuo žyminio mokesčio mokėjimo šiuo pagrindu, turi būti tenkinami keli reikalavimai, t. y. asmenys turi būti ieškovai arba turtinius reikalavimus pareiškiantys asmenys ir šie reikalavimai turi būti teikiami bankroto ar restruktūrizavimo bylose.

48Kasacinio teismo praktikoje įtvirtinta, kad bankrutuojančios įmonės kreditorius taip pat nepraranda teisės ginčyti įmonės sandorius CK 6.66 straipsnio pagrindu. Draudimas bankrutuojančios įmonės kreditoriui pasinaudoti šiuo institutu ne tik neatitiktų šio instituto esmės ir paskirties, bet ir pažeistų kreditorių interesus, nes sumažėtų jų teisių ir teisėtų interesų gynimo galimybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Nordfarma“, UAB „Armila“ v. UAB „Limedika“, bylos Nr. 3K-3-146/2007; 2012 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AS Parex bankas v. D. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-86/2012). Tokia kreditoriaus teisė nuo 2013 m. spalio 1 d. tiesiogiai įtvirtinta ĮBĮ 21 straipsnio 2 dalies 3 punkte. Kadangi kreditorius, įgyvendindamas specialioje ĮBĮ normoje jam suteiktą teisę, dėl iškeltos bankroto bylos pareiškia ieškinį, kuriuo ginčija įmonės sudarytus sandorius, tai tokiu ieškiniu, nors jis ir turtinis, ginamos ne ieškinį pareiškusio, o visų kreditorių teisės, nes restitucijos atveju turtas bus grąžintas į bankrutuojančios įmonės bendrą turto masę ir panaudotas visų kreditorių reikalavimams proporcingai tenkinti Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje bankrutavusi UAB „Vikata ir Ko“ v. UAB „Daisruna ir Ko“, bylos Nr. 3K-3-361/2009; 2014 m. balandžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Premium konsultacijos“ v. BADB „Baltikums draudimas“, bylos Nr. 3K-3-276/2014; kt.). Toks ieškinys susijęs su iškelta bankroto byla (nesvarbu tai, ar jis bus techniškai išspręstas toje pačioje byloje, ar proceso ekonomiškumo sumetimais išskirtas į kitą bylą), todėl darytina išvada, kad bankrutuojančios įmonės sandorius ginčijantis kreditorius yra atleistas nuo žyminio mokesčio CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu.

49Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu nuo žyminio mokesčio atleidžiami ieškovai ir turtinius reikalavimus įmonės bankroto byloje pareiškiantys asmenys, t. y. visi tokios įmonės kreditoriai. Kadangi nagrinėjamoje byloje ieškovas bankrutuojančiai įmonei pareiškė actio Pauliana, t. y. turtinį, reikalavimą šios įmonės bankroto byloje, tai darytina išvada, kad ieškovas pagrįstai teismų buvo atleidžiamas nuo žyminio mokesčio mokėjimo CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu.

50Kiti kasacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir neturi įtakos apskųsto teismo sprendimo teisėtumui, todėl teisėjų kolegija jų neanalizuoja ir dėl jų nepasisako.

51Apibendrindama tai, kas išdėstyta teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė actio Pauliana instituto taikymo sąlygas (CK 6.66 straipsnio 1 dalis), įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas (CPK 176–185 straipsniai), pripažįstant nagrinėjamu atveju buvus actio Pauliana taikymo sąlygą – kreditorių reikalavimo teisių pažeidimą, netyrė ir nevertino visų byloje pateiktų įrodymų nustatant ieškinio senaties termino pradžios momentą. Dėl to teisėjų kolegija naikina apeliacinės instancijos teismo sprendimą ir grąžina ją apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

52Dėl bylinėjimosi išlaidų

53Kasacinės instancijos teismas turėjo 99,81 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 15 d. pažyma). Teisėjų kolegijai nutarus perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo klausimas paliktinas spręsti apeliacinės instancijos teismui kartu su kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu (CPK 93, 96 straipsniai).

54Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 362 straipsniu,

Nutarė

55Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 5 d. sprendimą ir grąžinti bylą Lietuvos apeliaciniam teismui nagrinėti iš naujo.

56Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4.
  1. Ginčo esmė
...
5. Ieškovas UAB „Vaidora“ kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti... 6. Vilniaus apygardos teismas 2009 m. gegužės 7 d. nutartimi iškėlė AB... 7. Ieškovas ginčijamus sandorius prašė pripažinti negaliojančiais CK 6.66 ir... 8. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė... 9. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. birželio 11 d. sprendimu ieškinį atmetė.... 10. Teismas sprendė, kad ieškovas turi suinteresuotumo ginčyti sandorius, nes... 11. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013... 12. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad ĮBĮ nenustato kreditoriams pareigos... 13. Remdamasi byloje nustatytomis aplinkybėmis ir Tarpusavio atsiskaitymų... 14. Teisėjų kolegija pritarė pirmosios instancijos teismui, kad byloje nėra... 15. Nustatyta, kad UAB „Mabilta“ reikalavimas 2008 m. gruodžio 31 d. buvo 525... 16. Byloje nustatyta, kad ginčijamais sandoriais UAB „Mabilta“ atsiskaitydavo... 17. Vadovaudamasi teisiniu reglamentavimu (CK 6.66 ir 6.67 straipsniais) ir bylos... 18. Spręsdamas restitucijos taikymo klausimą apeliacinės instancijos teismas... 19. Teisėjų kolegija pripažino, kad ginčo sandorių sudarymo metu įmonės į... 20. II. Kasaciniai skundai ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai... 21. Kasaciniu skundu atsakovas UAB „Vilniaus bakalėja“ prašo panaikinti... 22.
  • Dėl apeliacinės instancijos teisme bylos nagrinėjimo ribų... 23. Atsakovai UAB „Mabilta“, UAB Sveikatos centras „Sanvita“ ir A. K.... 24. Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas UAB „Vaidora“ prašo palikti... 25. Kasaciniu skundu atsakovas UAB „Mabilta“ prašo panaikinti Lietuvos... 26. Atsakovas UAB „Vilniaus bakalėja“ prisideda prie UAB „Mabilta“... 27. Atsiliepimu į atsakovo UAB „Mabilta“ kasacinį skundą ieškovas UAB... 28. Atsiliepimu į kasacinius skundus atsakovas BAB „Kasyba“ prašo atmesti... 29. Teisėjų kolegija... 30. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 31. Dėl būtinųjų actio Pauliana instituto taikymo sąlygų... 32. Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį kreditorius turi teisę ginčyti skolininko... 33. Kasaciniuose skunduose nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas... 34. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis sąrašas atvejų, kurių bent... 35. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2008 m. gruodžio 31 d., 2009 m. sausio 21... 36. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis BAB „Kasyba“ balanso... 37. Kitu kasacinio skundo argumentu teigiama, kad UAB „Vilniaus bakalėja“... 38. Kasacinio teismo praktikoje asmens elgesio atitiktis sąžiningumo standartui... 39. Dėl ieškinio senaties kreditoriui reiškiant actio Pauliana ieškinį... 40. Įstatyme ieškinio senatis apibrėžiama kaip įstatymų nustatytas laiko... 41. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškinio senaties termino pradžios momento... 42. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad, Vilniaus apygardos teisme nagrinėjant... 43. Pabrėžtina, kad nors ieškinio senaties institutas, užtikrindamas civilinių... 44. Dėl kreditoriaus, ginčijančio bankrutuojančios įmonės sandorius actio... 45. UAB „Mabilta“ kasaciniame skunde argumentuoja, kad ieškovas pagal teisės... 46. CPK 79 straipsnyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis... 47. Šioje byloje buvo nagrinėjamas ieškovo reikalavimas panaikinti ginčo... 48. Kasacinio teismo praktikoje įtvirtinta, kad bankrutuojančios įmonės... 49. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad CPK 83 straipsnio... 50. Kiti kasacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir neturi įtakos... 51. Apibendrindama tai, kas išdėstyta teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 52. Dėl bylinėjimosi išlaidų ... 53. Kasacinės instancijos teismas turėjo 99,81 Lt išlaidų, susijusių su... 54. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 55. Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų... 56. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...