Byla e2A-738-619/2019
Dėl kelio servituto nustatymo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Andrutės Kalinauskienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Rūtos Veniulytės – Jankūnienės ir Eglės Surgailienės, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės I. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. birželio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal I. L. ieškinį atsakovui D. R. dėl kelio servituto nustatymo,

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Ginčo esmė

51.

6Ieškovė I. L. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė nustatyti I. L. priklausančiam sklypui, unikalus Nr. ( - ), 56 kv. m. ploto kelio servitutą pagal 2017-11-20 UAB „Geodezijos centras“ parengtą planą servitutui nustatyti, suteikiant teisę keliu judėti pėstiesiems, važiuoti transporto priemonėmis, teisę varyti galvijus ir pateiktame projekte pažymėtu žyma S2; Priteisti iš I. L. D. R. naudai 60 € sumą už servituto nustatymą; nustatyti atsakovei D. R. priklausančiam sklypui, unikalus Nr. ( - ), 19 kv. m. ploto kelio servitutą pagal 2017-11-20 UAB „Geodezijos centras“ parengtą planą servitutui nustatyti, suteikiant teisę keliu judėti pėstiesiems, važiuoti transporto priemonėmis, teisę varyti galvijus ir pateiktame projekte pažymėtu žyma S1; priteisti iš D. R. I. L. naudai 5 € sumą už servituto nustatymą.

72.

8Nurodė, kad ieškovei priklauso žemės sklypas, esantis ( - ). Į ieškovės bei gretimą žemės sklypą nuo pat jų suformavimo ir paskyrimo naudotis iki 2017 metų antros pusės buvo patenkama per bendrą įvažiavimą, esantį iš dalies jos sklype, iš dalies kaimynų - atsakovei priklausančiame žemės sklype unikalus Nr. ( - ). Su kaimynais kilo nesutarimai dėl kelio naudojimo. Atsakovai iškvietė matininkus, kurie patikslino žemės sklypų ribas. Atsakovams sukalus riboženklius paaiškėjo, jog ieškovė neteko galimybės racionaliai eksploatuoti bei naudotis namų valdos statiniais pagal ilgametį faktinį sklypų naudojimą, nes nebelieka pravažiavimo tarp šalių sklypų. Nenustačius servituto I. L. nuosavybės teise priklausančio ūkinio pastato bei dalies žemės sklypo nebūtų įmanoma naudoti normaliomis sąnaudomis pagal paskirtį. Įrengti įvažiavimą į namų valdą kitoje vietoje nėra techninių galimybių, nes riboja atstumas tarp pastatų, žemės sklypo ribų, sodo, bei šių sodybos objektų išdėstymas, taip pat vietovės reljefas, aplinkos objektai. Atitinkamai manytina, kad ir atsakovei suteiktina galimybė pasinaudoti ieškovės sklypo dalimi tinkamam pravažiavimui į abiejų sklypų dalis už ūkinių pastatų.

93.

10Atsakovė D. R. atsiliepimu į ieškinį prašė jį atmesti.

114.

12Nurodė, kad po tėvų mirties paveldėjo jiems priklausiusį žemės sklypą, kuris ribojasi su ieškovei priklausančiu žemės sklypu. Pažymėjo, jog nesutarimai su ieškove, dėl naudojimosi įvažiavimu į žemės sklypus vyko daug metų. Atsakovei nusprendus įsirengti atskirą įvažiavimą buvo atlikti matavimai ir žemės sklypo ribos pažymėtos riboženkliais, žemės sklypo ribos nepasikeitė. 2018 m. sausio mėn. žemės sklypas įregistruotas Registrų centre. Gavo iš kadastro duomenis, jog jos žemės sklypo ribos yra užregistruotos. Atsakovė žemės sklype pradėjo įrenginėti kelią ir tokie veiksmai netrukdė ieškovei naudotis bendru keliu. Ieškovė neturi teisinio pagrindo reikšti ieškinį, nes jos minimas ūkinis pastatas, prie kurio ji tariamai šiuo metu neturi galimybės prieiti, neatitinka nustatytų riboženklių matavimų. Atsakovė nesutinka, kad būtų nustatytas servitutas, nes ieškovė turi galimybę patekti į nurodomą žemės sklypo dalį. Įvertinus ieškovės žemės sklypo plotą, ji galėtų įsirengti savo kelią kitoje sklypo pusėje ir nebeturėti jokio bendrumo su atsakovės žemės sklypu, tačiau tai reikalautų papildomų investicijų, kurių galimai ieškovė ir siekia išvengti. Atsakovė savo kelią, privažiavimą yra susitvarkiusi, prie jo remonto ieškovė jokiomis piniginėmis lėšomis nėra prisidėjusi.

13II.

14Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė

155.

16Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018 m. birželio 29 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovės I. L. atsakovė D. R. naudai 600 EUR jos turėtų bylinėjimosi išlaidų.

176.

18Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą bei šalių paaiškinimus nurodė, jog įėjimas į ieškovės malkinę yra nuo atsakovės ūkinio pastato pusės, ieškovės pateiktos nuotraukos Nr. 4, 5 patvirtina, kad duris į malkinę laisvai atsidaro, yra pakankamas tarpas netrukdomai naudotis malkine. Atkreipė dėmesį, jog nors ieškovė nurodo, kad neturi galimybių patekti į žemės sklypo dalį, esančią už jai priklausančio ūkinio pastato, atvežti malkų, aparti žemę, iš atsakovės pateiktų nuotraukų matyti, kad nuo galinės žemės sklypo dalies per valstybinę žemę sunkvežimiu ieškovei yra atvežtos malkos. Pažymėjo, jog nors ieškovė nurodo, kad nuo kelio per valstybinę žemę patekti į jai priklausantį sklypą yra sudėtinga dėl didelio šlaito iš jau paminėtų atsakovės pateiktų nuotraukų, paaiškinimų bei ieškovės nuotraukų Nr. 15-18 matyti, kad tai padaryti yra galimybė. Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, jog teismo posėdyje Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM atstovė paaiškino, kad esant objektyviajam būtinumui būtų galimybė per valstybinę žemę įrengti įvažiavimą į ieškovės sklypą, bet tokio būtinumo nėra, nes ieškovė gali privažiuoti nuo ( - ) gatvės pusės.

197.

20Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog iš ieškovės žemės sklypo plano matyti, kad už ūkinio pastato ji gali patekti tarp savo gyvenamojo namo ir ūkinio pastato iš dešinės nuo ūkinio pastato. Pažymėjo, jog nors ieškovė teigia, kad auga dideli medžiai, krūmai, yra stacionarus šiltnamis, iš ieškovės pateiktų nuotraukų Nr. 7, 8 matyti, kad vienas didelis medis auga prie pat ūkinio pastato ir jis netrukdo pravažiavimui, yra keletas medelių ir krūmelių, kuriuos galima persodinti. Iš nuotraukų matyti, kad yra šiltnamis, tačiau jis be pamatų, karkasinis, nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, todėl nėra stacionarus statinys ir gali būti perkeltas.

218.

22Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė turi kelias alternatyvias galimybes ir be servituto nustatymo naudotis malkine ir žemės sklypu, servitutas nėra objektyviai būtinas. Ieškovė galimai panaudojus mažiau gabaritinę techniką, tarp savo gyvenamojo namo ir ūkinio pastato iš dešinės gali patekti į žemės sklypo dalį už ūkinio pastato, taip pat įvažiavimas gali būti įrengtas nuo ( - ) gatvės pusės šalia sklypo, esančio ( - ), be to nors ieškovės žemės sklypas yra žemiau kelio lygio, esant nedidelėms sąnaudoms yra galimybė įrengti įvažiavimą, o elektros stulpai ir kanalizacijos šulinys tam netrukdo.

23III.

24Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

259.

26Apeliaciniu skundu ieškovė I. L. prašė panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. birželio 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2710.

28Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą neįvertino, jog pravažiavimas tarp gretimuose sklypuose esančių ūkinių pastatų yra nusistovėjęs ir naudojamas apie 40 metų, jis numatytas projektuojant gyvenamąjį namą bei ūkinius statinius dar 1971 metais. Kitas įvažiavimas į ieškovės sklypą iš dešinės pusės negali būti įrengtas, nes sklype esančiam elektros stulpui su elektros srovės išjungėju yra nustatyta 2 m. iš visų pusių saugos zona, kas neleidžia įrenginėti kito įvažiavimo. Ankstesni savininkai niekada nereiškė jokių pretenzijų dėl to, kad ieškovės pastatytas ūkinis pastatas yra tik per 1,70 m. atstumą nuo jų žemės sklypo ribų. Teismas nevertino, kad neteks galimybės kokybiškai naudotis vienu ūkio pastatu bei neteks galimybės pravažiuoti į jai priklausantį žemės sklypą už ūkio pastatų, jei nebus nustatytas servitutas ieškovės žemės sklypo daliai. Atsakovė įsirengti kito pravažiavimo į savo žemės sklypą iš ūkinių pastatų kairės pusės negalės dėl to, kad ūkinių pastatų kairėje pusėje yra sodas. Ieškovės pateikta nuotrauka Nr.23 patvirtina, kad pravažiavimas per atsakovės kiemą į likusią už ūkinių pastatų žemės sklypo dalį iš kairės pusės neįmanomas, nes kieme išdėstyti kiti statiniai užtveria pravažiavimą. Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Švenčionių skyriaus rašte imperatyviai nurodoma dėl negalimumo nustatyti servitutinio kelio per valstybinės žemės sklypą, kadangi žemės sklypai turi įvažiavimą nuo ( - ) gatvės pusės.

2911.

30Apeliantės vertinimu, teismo išvada, esą jeigu atsirastų būtinumas nustatyti servitutinį kelią per valstybinės žemės sklypą unikalus Nr. ( - ), būtų galima įsirengti kelius tikslu patekti į žemės sklypus unikalus Nr. ( - ), Nr. ( - ), leidžia suprasti, kad teismui pakanka įrodymų, kad abi šalys negali tinkamai naudotis savo ūkiniais pastatais bei žemės sklypais už ūkinių pastatų be papildomų kelių įrengimo. Tačiau NTA nurodė, jog tokie privažiavimai nebus formuojami, servitutai nebus nustatomi. Šios aplinkybės pagrindžia, jog servituto nustatymas yra būtinas. Atsižvelgiant į atsakovės žemės sklypo plotą (0,2865 ha) ir servituto turinį, laikytina, kad atsakovės teisių ribojimas atitinka proporcingumo bei abiejų savininkų interesų pusiausvyros principus.

3112.

32Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė D. R. prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

3313.

34Atsakovės nuomone, pirmos instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino faktines bylos aplinkybes, byloje pateiktus įrodymus, teisingai taikė materialines ir procesines teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį, atsakovės D. R. įsitikinimu, apeliantės I. L. apeliacinio skundo motyvais naikinti ar keisti nėra jokio pagrindo. Pažymėjo, jog atsakovė atliko teisėtus veiksmus savo sklypo ribose tam, kad ilgą laiką trunkantys ginčai dėl naudojamo kelio baigtųsi ir šalys turėtų aiškius sklypų ribą žyminčius riboženklius. Tačiau apeliantė toliau kelia konfliktines situacijas siekdama neišleisti jokių kaštų dėl bendrai naudojamo privažiavimo prie sklype esančių statinių sutvarkymo.

3514.

36Apeliacinio skundo argumentai dėl servituto būtinumo ir abiejų šalių galimybės naudotis nuosavybės teise priklausančiais pastatais neatitinka tikrovės. Atsakovės teismui pateiktose nuotraukose akivaizdžiai matosi, jog atsakovė su transporto priemone nekliudomai gali privažiuoti prie pastato, t.y. paneigiami ieškovės teiginiai, jog ji negalinti privažiuoti prie ūkinio pastato. Atsakovė neketina įsirenginėti papildomų pravažiavimų, kadangi ji nekliudomai naudojasi visais savo pastatais. Toks apeliantės išreikštas susirūpinimas dėl tariamai atsakovės apsunkinto naudojimosi ūkiniais pastatais tik patvirtina, kad apeliantė siekia nusistatyti kelio servitutą dėl naudojimosi atsakovės žemės sklypo dalimi ne dėl objektyvaus būtinumo, o tik dėl jai daugelį metų buvusio patogumo ir nori tai padaryti atsakovės sklypo racionalaus naudojimo sąskaita. Apeliantė pažymi, jog Nacionalinės žemės tarnybos atstovė, parengusi atsakovės apeliaciniame skunde minimą raštą, situaciją analizavo būtent nagrinėjamų civilinių teisinių santykių kontekste. Teismo posėdyje dalyvavusi Nacionalinės žemės tarnybos atstovė paaiškino, jog esant objektyviam būtinumui būtų galimybė per valstybinę žemę įrengti įvažiavimą į ieškovės sklypą, bet tokio būtinumo nėra, nes ieškovė gali privažiuoti nuo ( - ) gatvės pusės.

3715.

38Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovė turi net keletą alternatyvų ir be servituto nustatymo naudotis malkine ir žemės sklypu, servitutas nėra objektyviai būtinas. Ieškovė reiškia nepagrįstą ieškininį reikalavimą jau vien dėl tos faktinės aplinkybės, jog ieškovės minimas ūkinis pastatas, prie kurio ji tariamai negalinti prieiti, neatitinka nustatytų riboženklių matavimų. Ieškovės argumentai, jog keliu, į kurį ieškovei administraciniu aktu nustatyta servituto teisė, važiuoti yra nepatogu ir reikia investicijų, nesudaro teisinio pagrindo daryti išvadai, kad ieškovė, įgyvendindama savo nuosavybės teisę ir siekdama, kad dėl daikto tinkamo naudojimo būtų nustatytas servitutas, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes nuosavybės teisę įgyvendinti neapribojant atsakovės teisių ir interesų.

39IV.

40Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

4116.

42Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tame skaičiuje ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.). Ši byla nagrinėjama ieškovės pateikto apeliacinio skundo ribose.

4317.

44Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės ieškinys dėl kelio servituto nustatymo.

4518.

46Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovė yra namų valdos, esančios ( - ), savininkė, o atsakovė – namų valdos, esančios ( - ), savininkė. Šalių žemės sklypai ribojasi. Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama nustatyti jai kelio servitutą, kadangi ji negali naudotis jai priklausančiu ūkiniu pastatu bei dalimi žemės sklypo pagal paskirtį. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, šalių argumentus, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovės paaiškinimais konstatavo, kad ieškovė neįrodė servituto nustatymo būtinumo ir turi kelias alternatyvias galimybes naudotis nuosavybės teise nenustačius servituto.

4719.

48Apeliantė nesutikdama su skundžiamu sprendimu apeliacinį skundą iš esmės grindžia tuo, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į visas bylai reikšmingas aplinkybes, neįvertino, jog nenustačius servituto ieškovė neteks galimybės kokybiškai naudotis vienu ūkio pastatu bei neteks galimybės pravažiuoti į jai priklausantį žemės sklypą už ūkio pastatų, o įsirengti kito pravažiavimo į savo žemės sklypą galimybių nėra.

4920.

50Servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą (CK 4.111 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformavo praktiką, kad asmuo gali kreiptis dėl suteikimo teisės naudotis svetimu daiktu tik tada, kai be tokios teisės nustatymo jis negali normaliai įgyvendinti jam priklausančių teisių. Pažymėtina, jog servituto teisė pasižymi savininko (tarnaujančiojo daikto) nuosavybės teisės suvaržymais siekiant įgyvendinti viešpataujančiojo daikto savininko nuosavybės teisę. Nuosavybės teisė jokiais atvejais neturi būti varžoma nepagrįstai, tam būtinas objektyvus pagrindas. Dėl to ir daikto apsunkinimas servitutu pateisinamas tik esant svarbioms priežastims (kai yra objektyviai būtinas). Kasacinio teismo praktika dėl servitutų nustatymo išplėtota ir nuosekli (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. K. v. J. J., bylos Nr. 3K-3-210/2012; 2012 m. spalio 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. M., Z. M. v. A. N. ir V. N., bylos Nr. 3K-3-433/2012; 2014 m. gegužės 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje A. L. v. P. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-259/2014; kt.). Joje pažymima, kad teismas pirmiausia turi įsitikinti, kad servitutas yra būtinas viešpataujančiajam daiktui naudoti. Tam teismas turi įvertinti, ar nenustačius servituto įmanoma savininkui normaliomis sąnaudomis tinkamai naudotis jam priklausančiu daiktu pagal paskirtį, ar daikto savininkas, siekdamas įgyti servituto teisę į kito asmens nekilnojamąjį turtą, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad galėtų savo daiktu tinkamai naudotis, neapribodamas kito asmens nuosavybės teisių ir interesų. Servituto būtinybei pagrįsti nereikšmingas jo naudingumas ar patogumas viešpataujančiojo daikto savininkui – esminę reikšmę turi tai, kad nėra kito tinkamo nuosavybės teisės naudojimo būdo kaip tik apriboti kito asmens nuosavybės teisę. Teismų praktikoje akcentuojama, kad servituto būtinumas turi būti objektyvus, įrodytas ir vienintelis būdas išspręsti viešpataujančiojo daikto savininko interesų tinkamą įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys, priimtos civilinėse bylose: 2005 04 04, bylos Nr. 3K-3-246/2005; 2007 06 11, byloje Nr. 3K-3-234/2007; 2009 04 03, byloje Nr. 3K-3-157/2009; 2010 06 22, byloje Nr. 3K-3-283/2010 ir kt.).

5121.

52Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, skundžiamo sprendimo turinį, apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį argumentus sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovė nagrinėjamoje byloje neįrodė, jog servituto nustatymas yra vienintelis būdas naudotis jai priklausančiu turtu. Byloje esantys įrodymai nesudaro pagrindo spręsti, jog ieškovė išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad galėtų savo daiktu tinkamai naudotis, neapribodama atsakovės nuosavybės teisių ir interesų. Priešingai, ieškovė į byla nepateikė jokių įrodymų, jog apskritai ėmėsi kokių nors priemonių siekdama išspręsti susidariusią situacija kitu būdu nei nustatant servitutą. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad servituto būtinybei pagrįsti nereikšmingas jo naudingumas ar patogumas – esminę reikšmę turi tai, kad nėra kito tinkamo nuosavybės teisės naudojimo būdo kaip tik apriboti kito asmens nuosavybės teisę; toks apribojimas turi sukelti kuo mažesnius nepatogumus tarnaujančiojo (to, kurį apriboja) daikto savininkui (CK 4.111 straipsnio 1 dalis, 4.113 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. P. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-259/2014).

5322.

54Pirmosios instancijos teismas atmesdamas ieškinio reikalavimus, konstatavo, kad ieškovė turi kelias alternatyvias galimybes naudotis jai priklausančiu turtu. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su šia pirmosios instancijos teismo išvada. Tuo tarpu apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, ignoruodama pirmosios instancijos teismo išvadas, tiesiog pakartotinai išdėstė argumentus, teigdama, jog jos nuomone, byloje esantys įrodymai pakankami ieškinio tenkinimui. Pažymėtina, jog aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi ieškovė, nesudaro teisinio pagrindo teigti, jog skundžiamas sprendimas yra neteisėtas, nepagrįstas ar kad teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas ir pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.

5523.

56Kolegijos vertinimu, apeliacinio skundo argumentai, jog pravažiavimas tarp gretimuose sklypuose esančių pastatų buvo nusistovėjęs 40 m., bei tai, kad gretimo sklypo savininkai nereiškė pretenzijų ieškovei dėl ūkinio pastato, kuris yra per 1,7 m. nuo žemės sklypo ribos, neturi įtakos pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui bei klausimo dėl servituto nustatymo išsprendimui. Teisėjų kolegija atmeta kaip neįrodytus apeliantės argumentus, jog ji neturi galimybių įsirengti kitą kelią privažiavimui prie jai ūkinio pastato, nes tam trukdo sodas ar elektros stulpai, Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovė turėdama pareigą pagrįsti servituto būtinumą nepateikė jokių detalių planų, kurie sudarytų pagrindą spręsti, jog patekti prie savo ūkinio pastato ir už ūkinio pastato, ieškovė neturi galimybių pasinaudodama jai priklausančiu žemės sklypu ar valstybine žeme. Kolegijos sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog byloje esančios fotonuotraukos patvirtina, jog patekti už jai priklausančio ūkinio pastato ieškovė gali per tarpą esantį tarp ūkinio pastato ir jos namo, taip pat įvažiavimo įrengimas galimas ir nuo ( - ) g. pusės. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, kieme stovintis šiltnamis nėra stacionarus ir gali būti perkeltas, medelius ir krūmus galima persodinti, o nedidelį šlaitą tarp pagrindinio kelio ir ieškovės sklypo išlyginti. Įrodymų, jog dėl ieškovės žemės sklype esančių objektų (medžių, elektros stulpų) neįmanomas joks kitas įvažiavimo įrengimo būdas, ieškovė nepateikė. Pažymėtina, jog taikyti servitutą ir riboti tarnaujančio daikto savininko nuosavybės teisę vien todėl, kad ieškovė nori naudotis svetimu daiktu, nes tai patogiau ir nereikalauja papildomų investicijų, nėra jokio teisinio pagrindo.

5724.

58Kolegija taip pat atmeta kaip nepagrįstus apeliantės argumentus dėl galimybių įrengti įvažiavimą per valstybinę žemę susijusius su Nacionalinės žemės tarnybos 2018 m. birželio 19 d. raštu. Pažymėtina, jog išvadą teikianti institucija minėtame rašte pateikė informaciją atsižvelgdama į ieškinyje suformuluotus reikalavimus ir nurodė, jog įrenginėti kelią per valstybinę žemę taip pat nėra būtinumo, nes ieškovė turi galimybę patekti ir naudotis jai priklausančia nuosavybe iš ( - ) pusės. Kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM atstovė paaiškino, kad esant objektyviajam būtinumui būtų galimybė per valstybinę žemę įrengti įvažiavimą į ieškovės sklypą. Taigi, kolegijos vertinimu, minėtas raštas tik patvirtina byloje esančių įrodymų visuma nustatytą faktą, kad ieškovė turi priėjimą prie jai priklausančio ūkinio pastato.

5925.

60Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui.

6126.

62Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą teismo sprendimą, tinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias servituto nustatymą, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. liepos 24 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

6327.

64Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.).

6528.

66Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, atsakovės už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą turėtos 250 EUR bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovės.

67Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu kolegija,

Nutarė

68Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. birželio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

69Priteisti iš ieškovės I. L. (a.k( - ) D. R. (a.k( - ) naudai 250 EUR bylinėjimosi išlaidų.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Ginčo esmė... 5. 1.... 6. Ieškovė I. L. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė nustatyti I.... 7. 2.... 8. Nurodė, kad ieškovei priklauso žemės sklypas, esantis ( - ). Į ieškovės... 9. 3.... 10. Atsakovė D. R. atsiliepimu į ieškinį prašė jį atmesti.... 11. 4.... 12. Nurodė, kad po tėvų mirties paveldėjo jiems priklausiusį žemės sklypą,... 13. II.... 14. Pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo esmė... 15. 5.... 16. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018 m. birželio 29 d. sprendimu ieškinį... 17. 6.... 18. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą bei šalių... 19. 7.... 20. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog iš ieškovės žemės sklypo plano... 21. 8.... 22. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas... 23. III.... 24. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 25. 9.... 26. Apeliaciniu skundu ieškovė I. L. prašė panaikinti Vilniaus regiono... 27. 10.... 28. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą... 29. 11.... 30. Apeliantės vertinimu, teismo išvada, esą jeigu atsirastų būtinumas... 31. 12.... 32. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė D. R. prašė jį atmesti bei... 33. 13.... 34. Atsakovės nuomone, pirmos instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino... 35. 14.... 36. Apeliacinio skundo argumentai dėl servituto būtinumo ir abiejų šalių... 37. 15.... 38. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovė turi net... 39. IV.... 40. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 41. 16.... 42. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos... 43. 17.... 44. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo... 45. 18.... 46. Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovė yra namų valdos, esančios ( - ),... 47. 19.... 48. Apeliantė nesutikdama su skundžiamu sprendimu apeliacinį skundą iš esmės... 49. 20.... 50. Servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama... 51. 21.... 52. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų... 53. 22.... 54. Pirmosios instancijos teismas atmesdamas ieškinio reikalavimus, konstatavo,... 55. 23.... 56. Kolegijos vertinimu, apeliacinio skundo argumentai, jog pravažiavimas tarp... 57. 24.... 58. Kolegija taip pat atmeta kaip nepagrįstus apeliantės argumentus dėl... 59. 25.... 60. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam bylos... 61. 26.... 62. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, sprendžia, kad... 63. 27.... 64. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 65. 28.... 66. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, atsakovės... 67. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1... 68. Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. birželio 29 d. sprendimą palikti... 69. Priteisti iš ieškovės I. L. (a.k( - ) D. R. (a.k( - ) naudai 250 EUR...