Byla e2A-1624-657/2016
Dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalės Burdulienės, Nerijaus Meilučio,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. B. ir atsakovo D. B. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-152-918/2016 pagal ieškovės R. B. ieškinį atsakovui D. B. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir atsakovo D. B. priešieškinį ieškovei R. B. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė

61.

7Ieškovė R. B. kreipėsi į teismą ir patikslinusi ieškinį prašė atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės nekilnojamąjį turtą, esantį ( - ), tokiu būdu: žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), suformuojant du atskirus žemės sklypus pagal pridėtą planą ir ieškovei pripažįstant asmeninės nuosavybės teisę į žemės sklypą, plane pažymėtą „A“ – 848 kv. m, o atsakovui – į žemės sklypą, plane pažymėtą „B“ – 288 kv. m; gyvenamąjį namą, unikalus Nr. ( - ), ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisiant ¾ dalis patalpų R-1 (7,82 kv. m), R-2 (2,52 kv. m), 1-1 (2,80 kv. m), bei patalpas 1-2 (19,42 kv. m), 1-3 (17,00 kv. m), 1-4 (12,87 kv. m), 1-5 (5,32 kv. m), 1-6 (13,71 kv. m), 1-7 (11,59 kv. m), iš viso 93,05 kv. m; pripažinti patalpas R-1, R-2 ir 1-1 bendrojo naudojimo patalpomis; atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisiant ¼ dalį patalpų R-1 (2,61 kv. m), R-2 (0,84 kv. m), 1-1 (0,94 kv. m), bei patalpas 1-8 (14,49 kv. m), 1-9 (3,73 kv. m), 1-10 (4,06 kv. m), 1-11 (10,31 kv. m), iš viso 36,98 kv. m; priteisti ieškovei asmeninės nuosavybės teise pagalbinį ūkio paskirties pastatą, unikalus Nr. ( - ), ir garažą, unikalus Nr. ( - ), už juos atsakovui iš ieškovės priteisiant 305,50 Eur kompensaciją; nustatyti atsakovui terminą per 7 dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atlaisvinti patalpas, plane pažymėtas 1-2, 1-3, 1-4, 1-5, 1-6, 1-7, pagalbinį ūkinį pastatą, ir garažą, išnešant savo sandėliuojamas medžiagas ir daiktus.

82.

9Nurodė, kad ieškovei priklauso 97,52 kv.m gyvenamojo namo, atsakovui – 32,51 kv.m. Ieškovė gyvena ne ginčo name, bet jame atliko remonto darbus – pakeitė langus, elektros instaliaciją, įrengė virtuvę, išbetonavo grindis, prižiūrėjo aplinką. Atsakovas apie 20 metų faktiškai naudojasi namo antruoju aukštu, t. y. mansarda, plane pažymėta indeksais 1-8, 1-9, 1-10, 1-11. Šios patalpos pritaikytos atsakovo šeimos gyvenimui, yra išgriautos vidinės pertvaros, taip padidintas gyvenamasis plotas, įrengta virtuvė, nors mansardinio aukšto patalpų inventorizacijos atsakovas iki šiol nėra atlikęs. Atsakovas taip pat naudojasi patalpoje R-1 įrengtu šildymo katilu ir patalpoje R-2 įrengtu tualetu, norint patekti į šias patalpas, reikia pereiti patalpą 1-1. Ieškovė sutiktų savo lėšomis įrengti atsakovui įėjimą į antro aukšto patalpas bei neprieštarautų, kad atsakovas į antrą aukštą atskirai įsivestų dujas ir vandentiekį. Šildymo katilas stovi rūsyje, patalpoje R-1. Patalpos R-1, R-2, 1-1 pripažintinos bendrojo naudojimo patalpomis, jų plotus priteisiant proporcingai turimos nuosavybės dalims, t. y. ieškovei ¾ dalis, o atsakovui – ¼ dalį. Pagalbinio ūkio paskirties pastatu ir garažu faktiškai naudojasi ieškovė, abiems savininkams jais naudotis būtų nepatogu, todėl sutinka už šiuos statinius atsakovui sumokėti 305,50 Eur kompensaciją. Ginčo tarp šalių dėl naudojimosi kiemo statiniais nėra. Žemės sklypas turėtų būti padalintas pagal jos siūlomą variantą, kad atsakovas galėtų patekti į patalpą, pažymėtą indeksu 1-1. Su atsakovo patikslintu priešieškiniu iš dalies sutiko.

103.

11Atsakovas D. B. su ieškiniu nesutiko, pateikė priešieškinį, kuriame patikslinęs reikalavimus prašė atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės nekilnojamąjį turtą, esantį ( - ): žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), suformuojant du atskirus žemės sklypus pagal pridėtą planą ir ieškovei pripažįstant asmeninės nuosavybės teisę į žemės sklypą, plane pažymėtą „B“ – 852 kv. m, o atsakovui – į žemės sklypą, plane pažymėtą „A“ – 284 kv. m; gyvenamąjį namą, unikalus Nr. ( - ), atsakovui asmeninės nuosavybės teise priteisiant patalpas 1-5 (5,32 kv. m), 1-6 (13,71 kv. m), 1-7 (11,59 kv. m),, viso 30,62 kv.m; ieškovei asmeninės nuosavybės teise priteisiant patalpas 1-2 (19,42 kv. m), 1-3 (17 kv. m), 1-4 (12,87 kv. m), 1-8 (14,49 kv.m.), 1-9 (3,73 kv. m), 1-10 (4,31 kv. m), 1-11 (6,71 kv. m), 1-11 a (0,49 kv. m), 1-11 b (1,82 kv. m), iš viso 80,84 kv. m; pripažinti patalpas 1-1, R-1, R-2 bendrojo naudojimo patalpomis.

124.

13Nurodė, kad patalpų 1-11a, 1-11 b indeksus atsakovas nurodė taip, kaip jie buvo pažymėti plane. Sutinka, kad patalpos 1-10 plotas 4,06 kv. m, o 1-11 – 10,31 kv. m, t.y. taip, kaip ir nurodyta eksplikacijoje. Pagal atsakovo siūlomą atidalijimo tvarką būtų suformuoti du atskiri butai. Jis galėtų patalpose 1-3 ir 1-4 užmūryti duris, jo buto langai išeitų į tą pusę, kur yra atsakovo žemės dalis, todėl šalys praktiškai gyventų visiškai atskirai. Ieškovė daugiau kaip 20 metų ginčo name negyvena ir finansiškai prie turto išlaikymo neprisideda. Atsakovas name gyvena nuo 1970 metų, žiemą gyvena palėpėje, o vasarą – namo pirmajame aukšte, nes antrame būna labai karšta. Žemės sklypas padalintinas pagal UAB „Geoera“ žemės sklypo atidalijimo tvarkos nustatymo projektą taip: ieškovei 852 kv.m, pažymėtą plane „B“, atsakovui – 284 kv. m, pažymėtą plane „A“. Atsakovas įsipareigoja pasidaryti atskirą įvažiavimą į savo žemės sklypą. Pagalbinis ūkio paskirties pastatas ir garažas paskirtinas ieškovei, jam iš ieškovės priteisiant 305,50 Eur kompensaciją.

14II.

15Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

165.

17Kauno apylinkės teismas 2016 m. kovo 29 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies – atidalino iš bendrosios dalinės nuosavybės pagalbinį ūkio paskirties pastatą, unikalus Nr. ( - ), ir garažą, unikalus Nr. ( - ), esančius ( - ), ir šiuos objektus paskyrė ieškovei R. B. asmeninės nuosavybės teise; priteisė iš ieškovės R. B. atsakovui D. B. 305,50 Eur kompensaciją už ieškovei atitekusią didesnę bendrosios dalinės nuosavybės dalį; įpareigojo atsakovą D. B. per 30 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atlaisvinti pagalbinį ūkinį pastatą ir garažą, esančius ( - ), išnešant savo sandėliuojamas medžiagas ir daiktus. Kitas ieškinio ir priešieškinio reikalavimų dalis atmetė bei paskirstė bylinėjimosi išlaidas.

186.

19Teismas nurodė, kad atsakovui tenkančios pagalbinio ūkio paskirties pastato ir garažo, esančių ( - ), dalys yra itin nedidelės, šalys nepateikė jokių duomenų, kad yra techninė galimybė atidalinti šiuos pastatus ir suformuoti du atskirus nekilnojamojo turto objektus be neproporcingos žalos jų paskirčiai. Nesant šalių ginčo šioje dalyje ieškinį ir priešieškinį tenkintino. Teismas sprendė, jog atidalijant gyvenamąjį namą pagal ieškovės siūlomą variantą, pirmojo ir mansardinio aukšto patalpos būtų suformuotos kaip atskiri butai skirtinguose aukštuose. Vien tai, kad atsakovas savavališkai, nesuderinęs su bendraturte, pakeitė faktinę naudojimosi namo patalpomis tvarką ir 2015 m. vasarą naudojosi pirmojo aukšto patalpomis, vienoje iš jų atliko remonto darbus, neįrodo reikalavimų pagrįstumo ir faktinės naudojimosi tvarkos. Proporcingai paveldėto turto daliai, ieškovei priklauso 97,52 kv. m (¾ dalys turto), atsakovui – 32,51 kv. m namo (¼ dalis turto). Tiek ieškovė, tiek atsakovas patikslintais reikalavimais prašė patalpas R-1, R-2 ir 1-1 palikti bendro naudojimo patalpomis. Šalys tokius reikalavimus suformulavo įvertindamos aplinkybę, kad būtent rūsio patalpoje yra vienintelis gyvenamojo namo sanitarinis mazgas, šildymo katilas, iš kurio namui tiekiama šiluma, o į rūsio patalpas vienintelis patekimas yra per patalpą 1-1. Esant bendram šalių sutarimui dėl šių patalpų palikimo bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat įvertinus bendrą gyvenamojo namo plotą, atidalintina turto dalis sudaro 112,5 kv. m, iš kurios ¾ dalys (t. y. 84,38 kv. m) turi tekti ieškovei, o ¼ dalis (t.y. 28,12 kv. m) atsakovui. Atidalijus turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal ieškovės siūlomą variantą, jai asmeninės nuosavybės teise turėtų atitekti naujai formuojamas 79,91 kv. m ploto (vietoje 84,38 kv. m) turtinis vienetas, o atsakovui – 32,59 kv. m ploto (vietoje 28,12 kv. m) naujai formuojamas turtinis vienetas. Atidalijant turtą iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal atsakovo siūlomą atidalijimo variantą, ieškovei asmeninės nuosavybės teise atitektų naujai formuojamas 81,88 kv. m ploto (vietoje 84,38 kv. m) turtinis vienetas, o atsakovui – 30,62 kv. m ploto (vietoje 28,12 kv. m) naujai formuojamas turtinis vienetas. Ieškovė, siūlydama atsakovui tenkančio ploto prasme palankesnį variantą, nepateikė teismui reikalavimo ar pasiūlymo dėl jai tenkančios mažesnės dalies kompensavimo. Iš šalių procesinio elgesio bei ilgalaikio konflikto akivaizdu, kad vienai iš šalių paskyrus nepagrįstai didesnę turto dalį ir nesprendžiant kompensavimo mechanizmo, būtų pagrindas šalims toliau konfliktuoti, kas trukdytų bendrai spręsti likusios bendrosios dalinės nuosavybės naudojimo klausimus, taip pat kiltų konfliktas ir dėl kiekvieno iš bendraturčių dalies po atidalijimo likusioje bendrojoje nuosavybėje. Šalys neteikė jokių duomenų dėl atidalijamo turto patalpų vertės, o teismas savo iniciatyva dėl tokių aplinkybių, nesant pareikštų reikalavimų ir pateiktų įrodymų, pasisakyti negali. Atsakovo siūlomas atidalijimo variantas labiau atitinka šalių turimas bendrojoje nuosavybėje idealiąsias dalis, tačiau vien ši aplinkybė negali lemti atidalijimo būdo parinkimo. Atsakovas nepateikė jokių duomenų apie technines galimybes iš dalies gyvenamojo namo pirmame aukšte esančių patalpų suformuoti atskirą turtinį vienetą. Atsakovas nepateikė jokių rekonstrukcijos projektų dėl galimybės atskirti trijų patalpų, plane pažymėtų indeksais 1-5, 1-6 ir 1-7, šildymo sistemą. Teismo posėdžių metu šalys ir jų atstovai ne kartą akcentavo, kad atsakovas vasarą gyvena pirmojo aukšto patalpose, o žiemą antrojo aukšto patalpose, nes šios mažesnės, o atsakovas neturi finansinių galimybių šildyti pirmojo aukšto patalpų. Atsakovas, įrodinėdamas, kad įsirengė dalį pirmojo aukšto patalpų ir jose gyvena tik vasarą, iš esmės patvirtino, jog šildyti tik dalį patalpų šiuo metu nėra techninės galimybės, o dėl tokių galimybių ateityje atsakovas įrodymų nepateikė. Dėl negalimumo atskirti patalpų šildymo sistemos teismas darė išvadą, kad atsakovo siūloma atidalijimo tvarka yra neįgyvendinama ir neatitinka vieno iš pagrindinių atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės tikslų – t. y. eliminuoti tolesnius bendraturčių konfliktus. Tiek ieškovė, tiek atsakovas nurodė, kad naudojimosi tvarkos nustatymas neatitinka jų interesų, o jų tikslas yra atsidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės. Šalys civiliniame procese laisvai disponuoja savo procesinėmis teisėmis, įskaitant teisę pasirinkti reiškiamo reikalavimo dalyką, todėl klausimas dėl naudojimosi tvarkos nespręstinas. Teismas ieškinio ir priešieškinio reikalavimus dėl gyvenamojo namo atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės atmetė, kadangi nenustatyta galimybė atidalinti patalpas iš bendrosios dalinės nuosavybės tiek pagal ieškovės, tiek pagal atsakovo siūlomą atidalijimo variantą. Iš ieškovės su pradiniu ieškiniu pateikto žemės sklypo brėžinio neįmanoma nustatyti, kas šį brėžinį sudarė, nėra aiškios koordinatės, posūkių taškai ir kt. Ieškovė su paskutiniu patikslintu ieškiniu pateikė žemės sklypo padalijimo planą, kuris paruoštas pačios ieškovės. Matininko parengto plano ieškovė teismui nepateikė, o pačios ieškovės paruoštu planu, kaip neatitinkančiu reikalavimų, sprendžiant klausimą dėl atidalijimo iš bendrosios nuosavybės teismas vadovautis negali. Ieškovės atstovė teismo posėdyje nurodė, kad ieškovė iš esmės sutinka su žemės sklypo atidalijimu pagal atsakovo pateiktą projektą. Atsakovo pateiktame UAB „Geoera“ matininko parengtame žemės sklypo atidalijimo tvarkos nustatymo plane siūlomos nustatyti atidalijimo dalys neatitinka bendraturčiams priklausančių idealiosios nuosavybės dalių. Šalys nesprendžia klausimo dėl kompensavimo, taip pat nepateikta jokių įrodymų, kad nėra galimybės atidalinti žemės sklypo pagal šalims priklausančias idealiąsias dalis. Pagal pateiktą schemą neaišku, dėl kokių priežasčių žemės sklypo ribos nenubrėžtos tiesia linija. Bendraturčių gyvenamąjį namą sudaro patalpos rūsyje, patalpos pirmajame aukšte bei patalpos mansardiniame aukšte. Atsižvelgus į šias aplinkybes teismas sprendė, jos žemės sklypo atidalijimas pagal teiktą UAB „Geoera“ schemą nėra galimas patvirtinti, ir reikalavimus dėl žemės sklypo atidalijimo atmetė. Ieškovė jai priskirtais ūkiniu pastatu ir garažu galės naudotis tik atsakovui atlaisvinus užimamus pastatus, todėl teismas ieškovės reikalavimą dėl šių pastatų atlaisvinimo tenkintino iš dalies ir atsakovui nustatė 30 dienų terminas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atlaisvinti pagalbinį ūkinį pastatą ir garažą, išnešant savo sandėliuojamas medžiagas ir daiktus. Ieškovės reikalavimus dėl įpareigojimo atlaisvinti patalpas, pažymėtas indeksais 1-2, 1-3, 1-4, 1-5, 1-6, 1-7 atmetė, kadangi šiuo teismo sprendimu patalpos neatidalintos, o šalys naudojimosi tvarkos nėra nustačiusios.

20III.

21Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

227.

23Apeliacinius skundus pateikė abi šalys. Apeliaciniame skunde ieškovė R. B. prašė Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 29 d. sprendimą dalyje dėl ūkio paskirties pastato ir garažo, esančių ( - ), atidalijimo juos priteisiant ieškovei asmeninės nuosavybės teise, atsakovui sumokant 305,50 Eur kompensaciją, bei dėl šių statinių atlaisvinimo, palikti nepakeistą; likusioje dalyje sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – 2016 m. kovo 2 d. patikslinto ieškinio reikalavimus tenkinti; nustatyti atsakovui terminą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos per 7 dienas atlaisvinti patalpas pažymėtas indeksais 1-2, 1-3, 1-4, 1-5, 1-6, 1-7 išnešant sandėliuojamas medžiagas ir daiktus; priteisti iš atsakovo ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

241.1.

25Teismas nepagrįstai atmetė reikalavimus dėl gyvenamojo namo atidalijimo, nes visiškai nevertino, kad jos siūlomas gyvenamojo namo atidalijimo variantas geriausiai atitiktų šalių interesus. Gyvenamojo namo antras aukštas visiškai pritaikytas atsakovo ir jo šeimos poreikiams. Atidalijus gyvenamąjį namą ieškovės siūlomu būdu jokių papildomų investicijų nereiktų norint naudotis gyvenamosiomis patalpomis. Šalys buvo susitarusios dėl tokio gyvenamojo namo atidalijimo varianto. Atsakovas piktnaudžiauja savo procesine padėtimi ir visiškai nepagrįstai naudojasi visu gyvenamuoju namu bei savavališkai priima sprendimus dėl gyvenamojo namo eksploatavimo. Teismas netinkamai vertino į bylą pateiktus įrodymus, šalių paaiškinimus bei gyvenamojo namo, esančio ( - ), apžiūros, todėl nepagrįstai sprendė, jog atidalinti patalpas iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal ieškovės siūlomą atidalijimo variantą, nėra galimybės. Aplinkybė, jog ieškovė nepareiškė reikalavimo dėl kompensacijos priteisimo už jai tenkančią mažesnę turto dalį, negali būti pakankamas pagrindas atmesti kaip nepagrįstus ir neįrodytus patikslinto ieškinio reikalavimus dalyje dėl gyvenamojo namo atidalijimo.

261.2.

27Teismas nepagrįstai atmetė patikslinto ieškinio reikalavimus dalyje dėl žemės sklypo atidalijimo, nes iš esmės ginčo tarp šalių dėl žemės atidalijimo nebuvo. Teismas, priimdamas ieškinį, nenustatė pateikto plano trūkumų, o priimdamas sprendimą pasisakė, kad planas neatitinka įstatymo keliamų reikalavimų. Ieškovei nebuvo suteikta galimybė ištaisyti plano trūkumus ir pateikti naują planą pirmos instancijos teismui, todėl žemės sklypo planas teikiamas apeliacinės instancijos teismui. Teikiamas planas neužvilkins bylos nagrinėjimo, bei iš esmės nekeičia ieškiniu prašomo atidalinti žemės sklypo principo. Kadangi gyvenamasis namas atidalijamas nustatant bendro naudojimo patalpas, plane numatyta 1 m bendro naudojimo plotas aplink gyvenamąjį namą. Atlikus detalius matavimus nežymiai keičiasi atidalintino ploto dydžiai, kadangi išskaičiuotini bendro naudojimo plotai. Teikiamas žemės sklypo atidalijimo planas yra išsamus bei geriausiai atitinka šalių interesus. Teismas atmesdamas ieškovės reikalavimus dėl gyvenamojo namo ir žemės sklypo atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės paliko šį klausimą neišspręstą ir taip pažeidė ieškovės teises ir interesus, įtvirtintus CK 4.80 straipsnyje, bei užkirto kelią ieškovei reikšti panašaus pobūdžio reikalavimus ateityje.

281.3.

29Teismas nustatė akivaizdžiai per ilgą – 30 dienų – terminą atlaisvinti pagalbinį ūkinį pastatą, ir garažą. Toks terminas nepagrįstai riboja ieškovės kaip savininkės teises naudotis jai priklausančiu nekilnojamu turtu. Yra pagrindas šį terminą trumpinti iki 7 dienų, kaip nurodyta patikslintame ieškinyje.

308.

31Kartu su apeliaciniu skundu ieškovė pateikė papildomus įrodymus – UAB „Ramlita“ parengtą žemės sklypo planą teisminiam nagrinėjimui.

329.

33Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovas prašė apeliacinį skundą atmesti, atsakovo apeliacinį skundą tenkinti visiškai, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovės reikalavimai yra visiškai nepagrįsti ir neįgyvendinami. Ieškovė prašo patalpas R-l, R-2 ir 1-1 pripažinti bendro naudojimo patalpomis ir tas pačias patalpas kitame punkte prašo priteisti ieškovei ¾ R-1, ¾ R-2, ¾ 1-1, atsakovui – ¼ R-1, ¼ R-2, ¼ 1-1. Ieškovės reikalavimai prieštarauja vienas kitam.

3410.

35Apeliaciniame skunde atsakovas D. B. prašė Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 29 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, o priešieškinį patenkinti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

364.1.

37Teismas nepagrįstai konstatavo, kad teikdamas reikalavimus dėl dalies pirmajame pastato aukšte esančių patalpų jam priskyrimo, nepateikė jokių rekonstrukcijos projektų dėl galimybės atskirti trijų patalpų, plane pažymėtų indeksais 1-5, 1-6 ir 1-7, šildymo sistemą, t. y. šildyti tik dalį pirmojo aukšto patalpų. Atsakovas 2015 m. vasario 10 d. priešieškinyje ir teismo posėdžiuose nurodė, kad atsakovas savo sąskaita įsives atskirą šildymą, vandentiekį, kanalizaciją į patalpas, pažymėtas 1-5, 1-6, 1-7.

384.2.

39Teismas nepagrįstai netenkino atsakovo pareikšto prašymo, vadovaujantis CPK 95 straipsniu, ieškovei paskirti baudą, kadangi ji sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą. Nors buvo atstovaujama profesionalios teisininkės, ieškovė kelis kartus tikslino ieškinio reikalavimus. Ieškovės atstovei posėdyje atsakovui pateikus naują pasiūlymą teismas buvo atidėjęs posėdį taikos sutarčiai sudaryti, tačiau ieškovė vėl pakeitė poziciją dėl gyvenamojo namo patalpų. Bylos eigos aplinkybės rodo, kad ieškovė neturėjo noro išspręsti bylą taikiai, vilkino bylą, keisdama savo reikalavimus atsakovui.

4011.

41Atsakovas kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus – UAB „Geoera“ žemės sklypo patikslintą schemą. Nurodė, kad schemoje yra pažymėti gyvenamojo namo inžinieriniai kiemo statiniai. Šią patikslintą schemą pateikė vėliau, nes UAB „Geoera“ pirminėje schemoje nepažymėjo 3 kiemo šulinių ir vienos cisternos.

4212.

43Atsiliepime į atsakovo apeliacinį ieškovė prašė atsakovo apeliacinį skundą atmesti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė, kad atsakovo apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir nemotyvuotas, neatitinka CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytų reikalavimų. Atsakovas nesuformulavo jokių argumentų, pagrindžiančių sprendimo neteisėtumą ir nepagrįstumą. Motyvas, kad jis savo sąskaita įsives į patalpas, pažymėtas indeksais 1-5,1-6,1-7, atskirą šildymą nėra pagrįstas jokiais įrodymais. Atsakovo prašymas skirti baudą yra visiškai nepagrįstas. Ieškovės elgesys nelaikytinas sąmoningu bylos vilkinimu. Priešingai, ieškovė dėjo pastangas išspręsti šalių ginčą taikiai.

44Teisėjų kolegija

konstatuoja:

45IV.

46Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

4713.

48Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė.

4914.

50Apeliantai iš esmės nesutinka su teismo sprendimu dalyje, kurioje buvo netenkinti ieškinio ir priešieškinio reikalavimai dėl atidalijimo gyvenamojo namo ir žemės sklypo. Todėl teisėjų kolegija pasisako tik dėl apeliaciniuose skunduose išdėstytų argumentų (CPK 320 str.).

51Dėl naujų įrodymų priėmimo

5215.

53Kartu su apeliaciniu skundu ieškovė pateikė UAB „Ramlina“ parengtą žemės sklypo, esančio ( - ) planą. Atsakovas su apeliaciniu skundu pateikė patikslintą žemės sklypo, esančio ( - ) planą. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taigi proceso reikalavimai yra nukreipti į kuo ankstesnį įrodymų byloje pateikimą, taip siekiant užtikrinti proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principus, tačiau jie nereiškia absoliutaus draudimo esant svarbioms priežastims pateikti įrodymus vėliau, t. y. apeliacinėje instancijoje. Atsižvelgiant į tai, kad teismo pareiga yra ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą, taip pat įvertinus tai, kad apeliantai pateikti nauji įrodymai iš esmės sutampa ir gali būti reikšmingi nagrinėjamam klausimui tinkamai išspręsti, jie priimtini ir vertintini kartu su kitais byloje esančiais duomenimis (CPK 314 str.).

5416.

55Byloje nustatyta, kad ieškovė R. B. ir atsakovas D. B. yra gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ), ūkinio pastatas, unikalus Nr. ( - ), garažo, unikalus Nr. ( - ), kiemo statinių, unikalus Nr. ( - ), bei žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančių ( - ) bendraturčiai. Šį nekilnojamąjį turtą šalys paveldėjo po J. B. mirties. Ieškovei nuosavybės teise priklauso ¾ dalys išvardintų statinių ir 848/1136 dalys žemės sklypo, atsakovui – ¼ dalis statinių ir 288/1136 dalys žemės sklypo.

56Dėl bendrosios dalinės nuosavybės objektų atidalijimo

5717.

58Nuosavybės teisės objektas gali priklausyti nuosavybės teise keliems bendraturčiams (CK 4.72 str. 1 d.). Bendrosios nuosavybės teisė reiškia tam tikrus nuosavybės teisės įgyvendinimo ribojimus, sukeliamus kitų to paties nuosavybės objekto savininkų. Vienas iš bendraturčio nuosavybės teisės į bendrosios nuosavybės dalį įgyvendinimo būdų, taip pat vienas iš bendrosios nuosavybės teisės pasibaigimo pagrindų yra atidalijimas iš bendrosios nuosavybės (CK 4.80 str.). Galimybė atsidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės nustatyta tam, kad būtų galima palengvinti ir supaprastinti savininko teisių turinį sudarančių teisių įgyvendinimą į bendrą daiktą, ateityje būtų išvengta ginčų, kylančių tarp bendraturčių jiems įgyvendinant šias teises.

5918.

60Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad klausimo dėl atidalijimo būdo sprendimas priklauso nuo konkrečių kiekvienos situacijos aplinkybių ir jis susijęs su bendraturčių nuosavybės teisės ribojimais, nes vieno bendraturčio interesai į daiktą turi būti derinami su kito bendraturčio (kitų bendraturčių) interesais, kurie gali nesutapti. Dėl to tais atvejais, kai yra bendraturčių nesutarimas dėl atidalijimo būdo, teismas turi įvertinti kiekvieno iš bendraturčių interesus ir spręsti šalių ginčą, remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-559/2006; 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-213/2011; 2016 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-248/2016).

6119.

62Vadovaujantis CK 4.75 straipsnyje įtvirtintais bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo principais, atidalijimo siekiančiam bendraturčiui tenka pareiga įrodyti teisme, kad jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, kad jis nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai. Kiti bendraturčiai gali įstatymų nustatyta tvarka pateikti kitokius atidalijimo iš bendrosios nuosavybės variantus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-638/2005).

6320.

64Nagrinėjamoje byloje šalys siekia atidalijimo natūra, suformuojant atskirus nekilnojamojo turto objektus ir teikia tokio atidalijimo projektus.

6521.

66Teisėjų kolegija pažymi, kad atidalijimą iš bendrosios nuosavybės reglamentuoja civilinės teisės normos (CK 4.80 str.), viešosios teisės normos taikytinos tiek, kiek jose nustatytos taisyklės, reikšmingos atidalijimui.

6722.

68Nekilnojamojo turto registre įregistruoto bendrosios nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo daikto dalių atidalijimas ir jų suformavimas kaip atskirų nekilnojamojo turto objektų yra vienas iš nekilnojamųjų daiktų formavimo būdų (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 str. 1 d. 3 p.). Nekilnojamasis daiktas laikomas baigtu formuoti, kai yra nustatyti jo kadastro duomenys ir teisės aktų nustatyta tvarka priimtas viešojo administravimo subjekto sprendimas nekilnojamąjį daiktą suformuoti (NTKĮ 7 str. 4 d.). Po to duomenys savininko prašymu įrašomi į nekilnojamojo turto kadastrą, toks įrašymas reiškia ir daikto įregistravimą nekilnojamojo turto registre (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 9 str. 2 d.).

69Dėl žemės sklypo atidalijimo

7023.

71Abu apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo priimtu sprendimu dalyje, kurioje atmesti reikalavimai atidalinti žemės sklypą. Apeliantės R. B. nuomone, teismas nepagrįstai vertino, kad jos pateiktas planas neatitinka teisės aktų reikalavimų. Apeliantė su apeliaciniu skundu pateikė UAB „Ramlina“ pateiktą sklypo ribų planą, ir teigė, jog jis parengtas atsižvelgiant į abiejų šalių interesus.

7224.

73Atsakovas D. B. taip pat pateikė patikslintą UAB „Geoera“ parengtą atidalijimo planą, teigdamas kad jis atitinka abiejų šalių interesus.

7425.

75Pagal Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktą žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami kai žemės sklypai padalijami, atidalijami, sujungiami ar perdalijami, išskyrus atvejus, kai tai draudžia įstatymai ar kiti teisės aktai. Visais atvejais turi būti vadovaujamasi detaliajame plane numatytais žemės sklypų formavimo ir (ar) pertvarkymo principais.

7626.

77Asmenys, turintys teisę inicijuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą miestuose, prašymus leisti rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus turi pateikti savivaldybės administracijai (Žemės įstatymo 40 str. 4 d. 2 p.).

7827.

79Nagrinėjamu atveju byloje nėra pateikta įrodymų, kad šalys, pageidaudamos atidalinti žemės sklypą taip suformuojant atskirus nekilnojamojo daikto objektus, kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administraciją ir Kauno miesto žemėtvarkos skyrių. Nei ieškovės, nei atsakovo pateikti atidalijimo projektai parengti UAB „Ramlina“ ir UAB „Geoera“ nėra suderinti su šiomis institucijomis, taip pat nėra pateiktos šių viešojo administravimo subjektų išvados dėl parengtų planų atitikimo teritorijų planavimo dokumentams. Pateiktuose atidalijimo projektuose nėra nurodytos komunikacijos ir inžineriniai tinklai, nors iš bylos duomenų matyti, jog yra įrengti vandentiekio ir nuotekų, dujotiekio, elektros tinklai; UAB „Geoera“ plane nėra numatyti įvažiavimai į atskirus sklypus, o UAB „Ramlina“ parengtame plane numatytas tik vienas įvažiavimas į ieškovės sklypo dalį. Be to, teisėjų kolegija pažymi, jog vienas iš atidalijamų sklypų būtų mažesnis nei 0,04 ha. Byloje nėra duomenų apie tai, jog šioje vietoje gali būti suformuojamas ir funkcionuoti kaip atskiras sklypas tokio dydžio žemės sklypas. Visos šios aplinkybės neleidžia spręsti dėl infrastruktūros objektų naudojimo (servitutų poreikio), ir vertinti ar atidalijus žemės sklypą pagal pateiktus planus ir suformavus du atskirus nekilnojamojo turto kadastro vienetus, toks atidalijimas visiškai atitiktų bendraturčių interesus ir savivaldybės teritorijų planavimo dokumentus (Teritorijų planavimo įstatymo 18 straipsnis). Įvertinus visas aukščiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog pateikti žemės sklypo atidalijimo planai neatitinka teisės aktų reikalavimų ir netenkino ieškinio ir priešieškinio reikalavimų dėl žemės sklypo, esančio ( - ) atidalijimo.

8028.

81Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliantės R. B. argumentus, jog neatidalijus turto, ginčas lieka neišspręstas ir jai užkertamas kelias ateityje reikšti analogišką ieškinį. Pažymėtina, jog pašalinus aplinkybes, kurios buvo pagrindas ieškinį atmesti, ieškovė gali kreiptis dėl žemės sklypo atidalijimo. Be to, ginčas gali būti išspręstas nustačius naudojimosi žemės sklypu tvarką, tačiau kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, toks reikalavimas šioje byloje nebuvo keliamas, o teismas šios kategorijos bylose negali išeiti už ieškinio ribų.

82Dėl gyvenamojo namo atidalijimo

8329.

84Nagrinėjamu atveju šalys taip pat prašė atidalinti gyvenamąjį namą suformuojant du atskirus kadastrinius vienetus (du butus). Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas sprendė, jog nėra galimybės atidalinti gyvenamojo namo, nes nei vienas iš pasiūlytų variantų neatitinka kiekvienam iš bendraturčių tenkančių dalių, o taip pat nėra prašymo sumokėti kompensaciją už didesnę vienam iš bendraturčių tenkančią dalį.

8530.

86Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, suformuotoje nagrinėjant bylas dėl atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, yra pažymėta, kad CK 4.80 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta bendraturčio teisė į jo dalies atidalijimą iš bendrosios nuosavybės realizuojama bendru susitarimu ar kreipiantis į teismą. Teisme sprendžiamas ginčas dėl atidalijimo būdo. Minėta teisės norma nustato sąlygą, kad, esant nesutarimams dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdo (šie būdai gali būti įvairūs: išskiriant bendraturčiams tenkančias dalis natūra, parduodant bendrą daiktą ir pasidalijant proporcingai pagal turimą dalį už daiktą gautus pinigus, sutinkant prašančiam atidalyti – gauti kompensaciją iš kitų bendraturčių už jam tenkančią dalį ar be sutikimo vienam ar keliems bendraturčiams priteisiant tokią kompensaciją ir kita), vieną iš atidalijimo būdų pasirenka siekiantis atsidalyti bendrą turtą asmuo. Pastarasis teismui turi įrodyti, kodėl pasirinktas būdas priimtiniausias, kad jis nepažeis bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai. Pažymėtina, kad CK 1.5 straipsnio 1 dalis reikalauja veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų reikalavimus civilinių teisinių santykių subjektus, įgyvendinančius savo teises ir atliekančius pareigas, o to paties straipsnio 4 dalis šiais principais vadovautis įpareigoja teismą, aiškinant ir taikant įstatymus. Bendraturčiai, įgyvendindami savo teises, privalo išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto ir aktyviai ieškoti visiems bendraturčiams priimtino sprendimo būdo, taip pat ir vykstant ginčui teisme. Optimalesniam atidalijimo variantui pasiekti būtinas bendraturčių kooperavimasis. Siekimas maksimaliai patenkinti tik savo ar grupės kelių bendraturčių interesus, ignoruojant kitų interesus, neatitinka CK 1.5 ir 4.75 straipsnių nuostatų. Tuo atveju, jei bendraturtis ar jų grupė prieštarauja kompromisiniams atidalijimo variantams, siekiant patenkinti tik savo interesus, teismas tokius veiksmus gali vertinti kaip piktnaudžiavimą savo teise ir į tokius reikalavimus neatsižvelgti bei parinkti optimaliausią atidalijimo būdą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003 m.).

8731.

88Kaip jau minėta, ieškovei R. B. priklauso ¾ dalys, o atsakovui D. B. ¼ dalis gyvenamojo namo, esančio ( - ). Tokiomis pačiomis dalimis šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso kiemo statiniai. Bendras namo plotas yra 130,03 kv. m, naudingo ploto – 119,60 kv. m. Tokiu būdu ieškovei R. B. priklausytų 97,52 kv. m bendro ploto, atsakovui – 32,51 kv. m bendro ploto.

8932.

90Ieškovė R. B. prašė atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės nurodyto gyvenamojo namo patalpas ir atitinkamai priskirti jai ¾ dalis patalpų R-1, R-2 ir 1-1, bei patalpas 1-2, 1-3, 1-4, 1-5, 1-6, 1-7, viso 93,05 kv. m, atsakovui D. B. paskirti ¼ dalį patalpų R-1, R-2 ir 1-1, bei patalpas 1-8, 1-9, 1-10, 1-11 (mansarda), iš viso 36,98 kv.m; patalpas R-1, R-2 ir 1-1 pripažinti bendro naudojimo patalpomis.

9133.

92Atsakovas D. B. sutiko su ieškovės reikalavimu atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės gyvenamojo namo patalpas, tačiau prašė atidalinti patalpas pagal jo pasiūlymą priešieškinyje, t.y. ieškovei priskirti patalpas 1-2, 1-3, 1-4, 1-8, 1-9, 1-10, 1-11, 1-11a, 1-11 b, iš viso 80,84 kv. m, atsakovui D. B. paskirti patalpas 1-5, 1-6, 1-7, iš viso 30,62 kv. m. Patalpas R-1, R-2 ir 1-1 pripažinti bendro naudojimo patalpomis

9334.

94Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu netenkino nurodytų ginčo šalių reikalavimų ir konstatavo, kad tiek ieškovės, tiek atsakovo pateikti gyvenamojo namo patalpų atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės pasiūlymai nukrypsta nuo ginčo šalims priklausančių namo dalių, nėra numatyta kompensacija ieškovei už atsakovui tenkančią didesnę turto dalį. Teisėjų kolegija su tokia pirmosios instancijos teismo išvada sutinka ir pažymi, jog iš byloje UAB „Biuras R“ pateikto projektinio pasiūlymo matyti, kad yra galimybė atidalinti gyvenamąjį namą įrengiant du atskirus butus. Tačiau iš šio pasiūlymo taip pat nustatyta, kad pilnavertį butą antrajame aukšte (šiuo atveju kaip siūlo ieškovė) galima tik sustiprinus ir apšiltinus verandos išorines atitvaras, įdėjus metalines santvaras, mansardoje pastačius šiltas karkasines atitvaras, bei perplanavus mansardos patalpas, numatant sanmazgą ir virtuvę, t.y. teisėjų kolegija sprendžia, jog gyvenamojo namo 1A1p atidalinti atskirais turtiniais vienetais pagal ieškovės pasiūlymą, neatliekant statybos darbų, neįmanoma. Pažymėtina, jog atidalijus turtą pagal ieškovės pateiktą pasiūlymą, šalims atitektų nelygiavertės patalpos – ieškovei visos gyvenamosios patalpos, atsakovui – pastogės (mansardos) patalpos, kurioms pertvarkyti į tinkamas gyventi patalpas reikėtų didelių investicijų. Ieškovė siūlydama šias patalpas priskirti atsakovui nenurodė, šių darbų kainos paskaičiavimo ir jos paskirstymo tarp bendraturčių, kas turėtų įrengti patalpas ir kaip ji ketina prisidėti prie patalpų įrengimo.

9535.

96Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog atsakovo D. B. pateiktas atidalijimo projektas labiau atitinka šalių turimas bendrojoje nuosavybėje idealiąsias dalis, tačiau vien ši aplinkybė negali lemti atidalijimo būdo parinkimo, nes atsakovas nepateikė jokių duomenų apie technines galimybes iš dalies gyvenamojo namo pirmame aukšte esančių patalpų suformuoti atskirą turtinį vienetą, ir atskirti trijų patalpų, plane pažymėtų indeksais 1-5, 1-6 ir 1-7 šildymo sistemą.

9736.

98Apeliantas D. B., nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu atmesti reikalavimą atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės gyvenamojo namo, teigė, jog teismas nepagrįstai nurodė, jog byloje nebuvo pateiktas rekonstrukcijos projektas dėl galimybės atskirti trijų patalpų, plane pažymėtų indeksais 1-5, 1-6 ir 1-7, šildymo sistemą, nors jis sutiko savo sąskaita įsivesti atskirą šildymą, vandentiekį, kanalizaciją į minėtas patalpas.

9937.

100Pagal atsakovo D. B. pasiūlymą jam turėtų atitekti patalpos 1-5 (5,32 kv. m), 1-6 (13,71 kv. m), 1-7 (11,59 kv. m); ieškovei pirmajame aukšte turėtų atitekti patalpos 1-2 (19,42 kv. m), 1-3 (17,00 kv. m), 1-4 ( 12,87 kv. m) ir visos antrojo aukšto patalpos – 1-8 (14,49 kv. m), 1-9 (3,73 kv. m), 1-10 (4,06 kv. m), 1-11 (10,31 kv. m). Teisėjų kolegija įvertinusi pateiktą namo planą, sprendžia, jog atsakovui D. B. priskyrus patalpą 1-5 (5,32 kv. m), kaip siūlo priešieškinyje atsakovas, ieškovė niekaip kitaip neturėtų galimybės patekti į patalpą 1-4 (12,87 kv. m) kaip tik įsirengdama naują praėjimą iš patalpos 1-3 (17,00 kv. m) arba iš lauko, kas šiuo atveju būtų neracionalu ir ekonomiškai nenaudinga ieškovei, todėl šiuo atveju nėra reikšminga tai, kad pats atsakovas yra pasirengęs savo sąskaita įsivesti atskirą šildymą, vandentiekį, kanalizaciją į jam pagal priešieškinį priskirtinas patalpas.

10138.

102Atmesdamas šalių reikalavimą atidalinti turtą pirmosios instancijos teismas nurodė, jog to negalima padaryti dar ir dėl to, nes nėra numatytos kompensacijos už ieškovei tenančią mažesnę turto dalį, Nesutikdama su tokiu teismo argumentu ieškovė teigė, jog tai neturėtų būti priežastis neatidalinti turto. Teisėjų kolegija su tokiu apeliantės R. B. argumentu nesutinka.

10339.

104Pažymėtina, kad atidalijant turtą, bendraturčiui paskiriamos naudoti dalies dydis turi atitikti jo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-956/2003), nes atidalijus turtą baigiasi bendra dalinė nuosavybė. Kaip jau minėta nei pagal ieškovės, nei pagal atsakovo pasiūlymą bendraturčiams tenkančios dalys neatitinka jų turimų bendrosios dalinės nuosavybės dalių. Atidalijimo siekiantis bendraturtis turi aiškiai įvardyti, kokį atskirą nekilnojamąjį daiktą prašo suformuoti ir priklausomai nuo tokio pasirinkimo pagrįsti jo suformavimo būdą, o naujai suformuojami atskiri nuosavybės teisės objektai turi atitikti jiems teisės aktų keliamus reikalavimus. Šį klausimą būtų galima išspręsti išmokant viena iš bendraturčių kompensaciją už jam tenkančią didesnę turto dalį. Tokiu būdu nebūtų paneigtos bendraturčių teisės į priklausančią dalintino turto dalį. Taigi, jeigu bendroji dalinė nuosavybė atidalinama taikant mišrų būdą – natūra ir priteisiant kompensaciją pinigais, toks atidalijimas yra teisėtas, kai kompensacija atitinka tikrąją atidalijamos dalies rinkos vertę. Galiausiai turi būti siekiama, kad po atidalinimo liktų kuo mažiau bendro naudojimo objektų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-638/2005; 2006 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-559/2006; 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009; 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-213/2011; 2016 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-347-248/2016). Tačiau nei ieškovė, nei atsakovas nenurodė kokio dydžio kompensacija turėtų būti išmokėta už atsakovui tenkančią didesnę turto dalį (tiek pagal ieškinį, tiek pagal priešieškinį.

10540.

106Asmeniui CK 4.80 straipsnio 1 dalyje suteikta teisė atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės nepriklausoma nuo kitų bendraturčių pozicijos, kitaip tariant, vienam iš bendraturčių išreiškus valią atidalyti, nesvarstomas atidalijimo tikslingumas, svarstoma tik dėl atidalijimo būdo ir kaip teisingai atidalyti bendrą turtą, suderinant visų bendraturčių interesus. Tiek rengiant ieškovės, tiek ir atsakovo pasiūlymus nebuvo atsižvelgta į tai, kad CK 4.80 straipsnyje nustatyta galimybė atsidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės tam, jog būtų galima palengvinti ir supaprastinti savininko teisių turinį sudarančių teisių įgyvendinimą į bendrą daiktą, kad ateityje būtų išvengta ginčų, kylančių tarp bendraturčių jiems įgyvendinant šias teises. Taip pat neatsižvelgta į tai, kad nustatant atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdą reikia įvertinti kiekvieno iš bendraturčių interesus, remiantis proporcingumo, protingos, teisingos ir sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais. Atidalijimo siekiančiam bendraturčiui tenka pareiga įrodyti teisme, kad jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, kad jis nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai, ko nagrinėjamu atveju nei ieškovė, nei atsakovas neįrodė. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog gyvenamojo namo atidalinimo projektai neatitinka bendraturčių interesų derinimo ir pusiausvyros principų bei nepasitarnautų socialinei taikai tarp šalių atsirasti. Pašalinus nurodytus trūkumus, ginčo šalys turi teisę iš naujo kreiptis į teismą dėl gyvenamojo namo atidalinimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.

10741.

108Kiti ginčo šalių procesiniuose dokumentuose išdėstyti argumentai neturi esminės reikšmės teisingam ginčo išsprendimui, todėl dėl jų teisėjų kolegija atskirai nepasisako.

10942.

110Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė atidalijimą iš bendrosios nuosavybės reglamentuojančias teisės normas, nustatė ir įvertino visas reikšmingas faktines aplinkybes, todėl nėra pagrindo apeliacinių skundų argumentais keisti ar naikinti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

111Dėl baudos skyrimo

11243.

113Atsakovas D. B. apeliaciniame skunde prašė skirti baudą ieškovei R. B. už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

11444.

115Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalį dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Pažymėtina, kad ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis proceso teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti atsakomybės priemonių, numatytų CPK 95 straipsnyje, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju tokios pareigos nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu. Tam tikrais atvejais tai gali būti įvertinta kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas. Piktnaudžiavimas pasireiškia konkrečios subjektinės teisės įgyvendinimo sąlygų pažeidimu, tuo tarpu teisėtas naudojimasis proceso teisėmis, jeigu nenustatytas tyčinis nesąžiningas elgesys, negali būti pripažįstamas piktnaudžiavimu (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2570/2013; 2013 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2682/2013).

11645.

117Teisėjų kolegija nesutinka su atsakovo D. B. prašymo dėl baudos skyrimo argumentais, ieškinio, apeliacinio skundo pateikimas, tikslinimas, savo teisių gynimas, negali būti laikomas piktnaudžiavimu šiomis teisėmis. Nesant pagrindo konstatuoti, kad ieškovė R. B. atliko veiksmus, kvalifikuotinus kaip piktnaudžiavimą savo teisėmis, prašymas atmestinas (CPK 95 str. 1 d.).

118Dėl bylinėjimosi išlaidų

11946.

120CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalys nustato, jog šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Apeliacinius skundus atmetus, šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlygintinos (CPK 93 str.).

121Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

122Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

123Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. Ginčo esmė... 6. 1.... 7. Ieškovė R. B. kreipėsi į teismą ir patikslinusi ieškinį prašė... 8. 2.... 9. Nurodė, kad ieškovei priklauso 97,52 kv.m gyvenamojo namo, atsakovui –... 10. 3.... 11. Atsakovas D. B. su ieškiniu nesutiko, pateikė priešieškinį, kuriame... 12. 4.... 13. Nurodė, kad patalpų 1-11a, 1-11 b indeksus atsakovas nurodė taip, kaip jie... 14. II.... 15. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 16. 5.... 17. Kauno apylinkės teismas 2016 m. kovo 29 d. sprendimu ieškinį ir... 18. 6.... 19. Teismas nurodė, kad atsakovui tenkančios pagalbinio ūkio paskirties pastato... 20. III.... 21. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 22. 7.... 23. Apeliacinius skundus pateikė abi šalys. Apeliaciniame skunde ieškovė R. B.... 24. 1.1.... 25. Teismas nepagrįstai atmetė reikalavimus dėl gyvenamojo namo atidalijimo, nes... 26. 1.2.... 27. Teismas nepagrįstai atmetė patikslinto ieškinio reikalavimus dalyje dėl... 28. 1.3.... 29. Teismas nustatė akivaizdžiai per ilgą – 30 dienų – terminą atlaisvinti... 30. 8.... 31. Kartu su apeliaciniu skundu ieškovė pateikė papildomus įrodymus – UAB... 32. 9.... 33. Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovas prašė apeliacinį... 34. 10.... 35. Apeliaciniame skunde atsakovas D. B. prašė Kauno apylinkės teismo 2016 m.... 36. 4.1.... 37. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad teikdamas reikalavimus dėl dalies... 38. 4.2.... 39. Teismas nepagrįstai netenkino atsakovo pareikšto prašymo, vadovaujantis CPK... 40. 11.... 41. Atsakovas kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus – UAB... 42. 12.... 43. Atsiliepime į atsakovo apeliacinį ieškovė prašė atsakovo apeliacinį... 44. Teisėjų kolegija... 45. IV.... 46. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 47. 13.... 48. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos... 49. 14.... 50. Apeliantai iš esmės nesutinka su teismo sprendimu dalyje, kurioje buvo... 51. Dėl naujų įrodymų priėmimo... 52. 15.... 53. Kartu su apeliaciniu skundu ieškovė pateikė UAB „Ramlina“ parengtą... 54. 16.... 55. Byloje nustatyta, kad ieškovė R. B. ir atsakovas D. B. yra gyvenamojo namo,... 56. Dėl bendrosios dalinės nuosavybės objektų atidalijimo... 57. 17.... 58. Nuosavybės teisės objektas gali priklausyti nuosavybės teise keliems... 59. 18.... 60. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad klausimo dėl atidalijimo būdo... 61. 19.... 62. Vadovaujantis CK 4.75 straipsnyje įtvirtintais bendrosios nuosavybės teisės... 63. 20.... 64. Nagrinėjamoje byloje šalys siekia atidalijimo natūra, suformuojant atskirus... 65. 21.... 66. Teisėjų kolegija pažymi, kad atidalijimą iš bendrosios nuosavybės... 67. 22.... 68. Nekilnojamojo turto registre įregistruoto bendrosios nuosavybės teise valdomo... 69. Dėl žemės sklypo atidalijimo... 70. 23.... 71. Abu apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo priimtu sprendimu... 72. 24.... 73. Atsakovas D. B. taip pat pateikė patikslintą UAB „Geoera“ parengtą... 74. 25.... 75. Pagal Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktą žemės sklypų... 76. 26.... 77. Asmenys, turintys teisę inicijuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo... 78. 27.... 79. Nagrinėjamu atveju byloje nėra pateikta įrodymų, kad šalys, pageidaudamos... 80. 28.... 81. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliantės R. B. argumentus, jog... 82. Dėl gyvenamojo namo atidalijimo... 83. 29.... 84. Nagrinėjamu atveju šalys taip pat prašė atidalinti gyvenamąjį namą... 85. 30.... 86. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, suformuotoje nagrinėjant bylas... 87. 31.... 88. Kaip jau minėta, ieškovei R. B. priklauso ¾ dalys, o atsakovui D. B. ¼... 89. 32.... 90. Ieškovė R. B. prašė atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės nurodyto... 91. 33.... 92. Atsakovas D. B. sutiko su ieškovės reikalavimu atidalinti iš bendrosios... 93. 34.... 94. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu netenkino nurodytų ginčo... 95. 35.... 96. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog atsakovo D. B. pateiktas... 97. 36.... 98. Apeliantas D. B., nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu... 99. 37.... 100. Pagal atsakovo D. B. pasiūlymą jam turėtų atitekti patalpos 1-5 (5,32 kv.... 101. 38.... 102. Atmesdamas šalių reikalavimą atidalinti turtą pirmosios instancijos teismas... 103. 39.... 104. Pažymėtina, kad atidalijant turtą, bendraturčiui paskiriamos naudoti dalies... 105. 40.... 106. Asmeniui CK 4.80 straipsnio 1 dalyje suteikta teisė atidalyti jo dalį iš... 107. 41.... 108. Kiti ginčo šalių procesiniuose dokumentuose išdėstyti argumentai neturi... 109. 42.... 110. Apibendrindama išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 111. Dėl baudos skyrimo... 112. 43.... 113. Atsakovas D. B. apeliaciniame skunde prašė skirti baudą ieškovei R. B. už... 114. 44.... 115. Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalį dalyvaujantis byloje asmuo, kuris... 116. 45.... 117. Teisėjų kolegija nesutinka su atsakovo D. B. prašymo dėl baudos skyrimo... 118. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 119. 46.... 120. CPK 93 straipsnio 1 ir 2 dalys nustato, jog šaliai, kurios naudai priimamas... 121. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 122. Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.... 123. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....