Byla 2-446/2014
Dėl viešojo konkurso sprendimo panaikinimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Milašienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Šviesos spektras“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 2 d. nutarties, kuria netaikytos laikinosios apsaugos priemonės, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Šviesos spektras“ ieškinį atsakovui akcinei bendrovei Lietuvos geležinkeliai dėl viešojo konkurso sprendimo panaikinimo, ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti atsakovo 2013 m. gruodžio 3 d. sprendimą dėl atviro konkurso MT-4-11 dalyje dėl 6 pirkimo objekto dalies, kaip pažeidžiantį Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 3 straipsnio 2 dalį bei prieštaraujantį CK 1.81 straipsniui; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, įpareigojant atsakovą nesudaryti viešojo pirkimo sutarties su atviro konkurso MT-4-11 6 pirkimo dalies laimėtoju UAB „Skinest Baltija“.

4II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5Vilniaus apygardos teismas 2014 m. sausio 2 d. nutartimi ieškovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino. Teismas nustatė, kad ieškovas prašo panaikinti atsakovo sprendimą dėl atviro konkurso MT-4-11 6 pirkimo objekto dalies, kuria pripažinta, jog UAB „Autoprima“, UAB „Atomeksim“, UAB „Vagoneta“, UAB „Skinest Baltija“ ir kt. pasiūlymai atitinka konkurso sąlygose nustatytus reikalavimus. Atsižvelgęs į tarp šalių kilusio ginčo pobūdį, ieškovo argumentus, teismas sprendė apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netikslingumą, nes ieškovo reikalavimai grindžiami tuo, kad atsakovas viešojo pirkimo sąlygose padarė klaidą, nurodydamas negaliojančius techninius reikalavimus detalėms, tačiau ieškovui pateiktame 2013 m. gruodžio 19 d. rašte perkančioji organizacija nurodė, kad konkurso sąlygų 2 priede padaryta techninio pobūdžio klaida nurodant techninių sąlygų metus; abejose techninėse sąlygose nurodyti tie patys brėžiniai, geometriniai ir techniniai parametrai bei metalo kietumas. Teismas sprendė, kad ieškovas nepagrindė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo; byloje nėra jokių duomenų, kokius nuostolius netaikius laikinųjų apsaugos priemonių patirtų ieškovas, jeigu teismo sprendimas jam būtų palankus. Taip pat teismas atsižvelgė į tai, kad be įpareigojimo nesudaryti viešojo pirkimo sutarties, VPĮ numato ir kitus ieškovo interesų gynimo būdus. Teismas įvertino, kad atsakovo konkurso objektas tiesiogiai susijęs su viešuoju interesu – užtikrinti tinkamą geležinkelio transporto veiklos saugumą, todėl pritaikius laikinąsias apsaugos priemones būtų nesilaikoma šalių interesų pusiausvyros, galėtų būti pažeistas viešasis interesas.

6III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

7Ieškovas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 2 d. nutartį ir išspręsti prašymą iš esmės – jį tenkinant. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Ieškinys grindžiamas tuo, jog perkančioji organizacija konkurso sąlygose nurodė negaliojančias technines sąlygas, kurioms turi atitikti perkamos atsarginės dalys vagonų vežimėlių remontui. Tokiu atveju pirkimo sutartis bus a priori neteisėta – vienu atveju (seno techninio reglamentavimo detalių pirkimo) bus nusižengta viešajam interesui dėl visuomeninio transporto eismo saugumo užtikrinimo, kitu atveju (tinkamų, tačiau neatitinkančių pirkimo sąlygų techninių reikalavimų detalių pirkimo) viešajam interesui, kylančiam iš viešojo pirkimo skaidrumo ir dalyvių lygiateisiškumo principų.
  2. Teismas iš esmės teisingai nurodė prielaidas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, tačiau padarė neteisingą išvadą dėl tokių priemonių taikymo neracionalumo, spręsdamas tik dėl apelianto galimų privačių interesų pažeidimo, kurių neigiamas pasekmes, apeliantas gali kompensuoti kitomis teisinėmis priemonėmis. Apelianto vertinimu, byloje pirmiausiai yra aktualus viešas interesas dėl eismo saugumo, o ne privatus apelianto interesas. Atsakovo nuomonė apie abiejų techninių sąlygų identiškumą nėra pagrįsta jokiais įrodymais ir šis klausimas bus išspręstas bylos nagrinėjimo iš esmė metu.
  3. Skundžiama nutartis iš esmės leidžia atsakovui sudaryti pirkimo sutartį neaiškiomis sąlygomis. Tokioje situacijoje teismas privalo pasinaudoti diskrecija ex officio spręsti dėl pirkimo sąlygų teisėtumo ir savo iniciatyva užkirsti galimybę galimam teisės ir viešojo intereso pažeidimui, uždraudžiant iki bylos išnagrinėjimo pabaigos sudaryti pirkimo sutartį, kylančią iš ginčijamų pirkimo sąlygų.

8Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas prašo ieškovo atskirąjį skundą atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 2 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

  1. Teismas, preliminariai įvertinęs ieškinio reikalavimus ir argumentus, kuriais grindžiamas poreikis taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pagrįstai sprendė, kad netikslinga taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
  2. Apeliantas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą grindžia viešojo intereso – geležinkelių transporto eismo saugos – gynimo pareiga, tačiau nurodyto viešojo intereso gynimas nėra ieškovo kompetencija.

9Teismo posėdžio dieną, 2014 m. vasario 27 d., Lietuvos apeliaciniame teisme gautas apelianto prašymas dėl atskirojo skundo papildymo, kuriuo prašoma atsižvelgti į papildomai pateiktą medžiagą bei taikyti CPK 144 straipsnio 2 dalies nuostatas ir teismo nuožiūra taikyti tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios sustabdys netinkamų vagonų remontui detalių tiekimą į Lietuvą.

10IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

11Atskirasis skundas netenkinamas.

12Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria netaikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

13CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Iš šių teisinių nuostatų darytina išvada, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskirtis yra užtikrinti pagrįstų ieškinio reikalavimų įvykdymą tuo atveju, jei bus priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Vadinasi, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia realios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimas. CPK 4237 straipsnyje įtvirtintos specialiosios teisės normos, kurios papildomai taikomos sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo viešųjų pirkimų bylose. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas laikinąsias apsaugos priemones viešųjų pirkimų bylose gali taikyti tik tuo atveju, jei jos nepažeidžia ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principų bei viešojo intereso. CPK 4237 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose numatytas viešojo pirkimo procedūrų sustabdymas bei įpareigojimas perkančiajai organizacijai nesudaryti viešojo pirkimo sutarties, kaip laikinosios apsaugos priemonės, yra tiekėjo interesų gynimo priemonės, taikytinos pareiškus teisme ieškinį dėl viešojo pirkimo procedūrų pažeidimų, kol šios procedūros dar nėra pasibaigusios. Viešųjų pirkimų įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje įtvirtinti atvejai, kai pirkimas (ar atskiros dalies pirkimas) laikomas pasibaigusiu: 1) sudaroma pirkimo sutartis (preliminarioji sutartis) arba nustatomas projekto konkurso laimėtojas; 2) atmetamos visos paraiškos ar pasiūlymai; 3) nutraukiamos pirkimo procedūros; 4) per nustatytą terminą nepateikiama nė viena paraiška ar pasiūlymas; 5) pasibaigia pasiūlymų galiojimo laikas ir pirkimo sutartis nesudaroma dėl priežasčių, kurios priklauso nuo tiekėjų; 6) visi tiekėjai atsiima pasiūlymus ar atsisako sudaryti pirkimo sutartį. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad, pasibaigus pirkimui, išnyksta teisinis pagrindas taikyti pirkimo procedūrų sustabdymą kaip laikinąją apsaugos priemonę (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1619/2010; 2010 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-787/2010; 2011 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1922/2011, kt.).

14Jeigu pirkimas yra pasibaigęs, remdamasis vien šia aplinkybe, teismas turi pagrindą ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Tuo atveju, kai pirkimas pasibaigė po klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendimo pirmosios instancijos teisme – nepaisant to, ar pirmosios instancijos teismas buvo taikęs laikinąsias apsaugos priemones, ar buvo atmetęs ieškovo prašymą, apeliacinės instancijos teismas turi priimti procesinį sprendimą, kuriuo ieškovo prašymas būtų atmestas. Tai reiškia, kad pirkimo pasibaigimas sudaro savarankišką pagrindą atmesti ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo viešųjų pirkimų byloje, kurio dalyką sudaro viešojo pirkimo konkurso procedūrų sustabdymas arba įpareigojimas perkančiajai organizacijai nesudaryti viešojo pirkimo sutarties, o tokio prašymo atmetimo pirmosios instancijos teisme atveju – tokią teismo nutartį palikti nepakeistą (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2147/2012.).

15Byloje nustatyta, kad perkančioji organizacija (atsakovas AB Lietuvos geležinkeliai) 2013 m. rugpjūčio 14 d. Centrinėje viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje (CVPIS) paskelbė atvirą konkursą „MT-4-11. Vežimėlio šoninių, ritininių guolių, separatorių, stabdžių trinkelių ir vežimėlio modernizacijai skirtų atsarginių dalių pirkimas“, pirkimo Nr. ( - ). Pirkimo objektas suskirstytas į 6 dalis. Ieškovas ginčija 2013 m. gruodžio 3 d. sprendimą, kuriuo pasiūlymai buvo pripažinti atitinkančiais konkurso sąlygų reikalavimus, nustatyta pasiūlymų eilė bei UAB „Skinest Baltija“ pasiūlymas pripažintas 6 pirkimo objekto dalies laimėtoju. Nagrinėjamu atveju, iš viešai prieinamų CVP IS duomenų nustatyta, kad viešasis konkursas „MT-4-11. Vežimėlio šoninių, ritininių guolių, separatorių, stabdžių trinkelių ir vežimėlio modernizacijai skirtų atsarginių dalių pirkimas“, laikytinas pasibaigusiu – ieškovo ginčijamoje 6 dalyje 2014 m. sausio 22 d., sudaryta sutartis su UAB „Skinest Baltija“ (CPK 179 str. 3 d.). Kaip minėta, atsakovo vykdyto pirkimo pasibaigimas sudaro savarankišką pagrindą šioje byloje konstatuoti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo nebuvimą, kadangi, esant minėtoms aplinkybėms, jos neatliktų teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo funkcijos ieškinio tenkinimo atveju.

16Esant tokiai situacijai, nebetenka teisinės prasmės ieškovo atskirojo skundo argumentai, kuriais jis įrodinėja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą bei pirmosios instancijos teismo nutarties nepagrįstumą (CPK 12 str. ir 178 str.). Todėl ieškovo atskirasis skundas netenkinamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

17Kaip minėta, apeliantas teismo posėdžio dieną Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė prašymą dėl atskirojo skundo papildymo bei 1997 m. ir 2007 m. techninių sąlygų kopijas su vertimais ir Rusijos geležinkelių rašto kopiją. Teismas pažymi, kad CPK 323 ir 338 straipsniuose įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, kad pasibaigus atskirojo skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) atskirąjį skundą yra draudžiama. Susipažinus su teismui pateikto procesinio dokumento turiniu nustatyta, jog apeliantas papildomai motyvuoja atskirąjį skundą ir formuluoja naują prašymą – teismo nuožiūra taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Minėtų įstatymo nuostatų pagrindu teismas apelianto pateiktą prašymą ir naujus įrodymus atsisako priimti ir jų nevertina. Minėti procesiniai dokumentai procesiškai grąžinami juos pateikusiam asmeniui, nes jie pateikti pažeidžiant CPK 323 straipsnyje nustatytą imperatyvų draudimą. Atsisakius priimti šiuos procesinius dokumentus, nėra pagrindo priimti ir juose dėstomus argumentus pagrindžiančių naujų įrodymų (CPK 314 str.). Kita vertus, apeliacinis teismas atkreipia dėmesį, jog paaiškėjus naujoms aplinkybėms prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ieškovas turi teisę reikšti pirmosios instancijos teismui.

18Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

19Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai