Byla 2-1058-157/2015
Dėl sutartinės hipotekos lakšto pripažinimo negaliojančiu

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Čekanauskaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo akcinės bendrovės DNB bankas atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 12 d. nutarties, kuria patenkintas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. 2-1692-436/2015 pagal ieškovės R. A. ieškinį atsakovams akcinei bendrovei DNB bankui ir L. G. dėl sutartinės hipotekos lakšto pripažinimo negaliojančiu.

2Teismas

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovė R. A. pateikė teismui ieškinį atsakovams AB DNB bankui ir L. G., prašydama pripažinti negaliojančiu 2007-10-15 sutartinės hipotekos lakštą (identifikavimo kodas 02120070017258), ir priteisti iš atsakovų jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.

5Ieškinyje nurodoma, kad atsakovė L. G. su atsakovu AB DNB banku 2007-10-12 sudarė kreditavimo sutartį Nr. K-2500-2007-628 ir šios prievolės įvykdymo užtikrinimui minėtu sutartinės hipotekos lakštu buvo įkeistas ieškovei nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas, esantis Brolybės g. 5, Kaune. Skolininkei nevykdžius savo prievolės, Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 4 d. nutartimi (civilinė byla Nr. 2-15779-285/2012) buvo pradėtas priverstinis išieškojimas banko naudai iš varžytynių parduodant minėtą ieškovės turtą, užvesta vykdomoji byla Nr. 0070/13/00500.

6Ieškovė teigė, kad hipotekos lakšte užfiksuotas jai priklausančio turto įkeitimas užtikrinant atsakovės L. G. skolinius įsipareigojimus bankui, neatitiko jos tikrosios valios, nes ji buvo suklaidinta ir apgauta, nežinojo hipotekos instituto esmės ir pasekmių, ir todėl prašė šį sandorį pripažinti negaliojančiu CK 1.90 straipsnio pagrindu.

7Šių reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones –uždrausti atlikti bet kokius vykdymo (išieškojimo) veiksmus (tame tarpe varžytynes) vykdomojoje byloje Nr. 0070/13/00500, susijusius su įkeistu ir nuosavybės teise jai priklausančiu turtu, esančiu Brolybės g. 5, Kaune, iki bus priimtas galutinis teismo sprendimas šioje byloje. Teigė, kad ginčydama hipotekos sandorį ji siekia išsaugoti nuosavybės teisę į savo turtą, tai yra banko daiktinės teisės į ginčo turtą pasibaigimo, todėl ieškinio reikalavimams užtikrinti būtina taikyti minėtas priemones.

8II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 12 d. nutartimi patenkino minėtą ieškovės R. A. prašymą ir ieškinio reikalavimams užtikrinti taikė laikinąsias apsaugos priemones – iki įsiteisės galutinis teismo sprendimas šioje byloje sustabdė Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-15779-285/2012 pagrindu atliekamus priverstinio skolos išieškojimo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0070/13/00500 iš ieškovei priklausančio ir 2007-10-15 hipotekos lakštu atsakovui AB DNB bankui įkeisto nekilnojamojo turto, esančio Brolybės g. 5, Kaune.

10Teismas nurodė, kad preliminariai vertinant nėra pagrindo daryti vienareikšmišką išvadą, jog ieškovės reikalavimas pripažinti negaliojančiu sutartinės hipotekos lakštą yra akivaizdžiai nepagrįstas, todėl sutiko su jos argumentais, kad, nesustabdžius išieškojimo vykdymo procese, galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas – tokio sprendimo priėmimo metu gali būti jau išieškota visa paskolos suma iš ieškovei nuosavybės teise priklausančio įkeisto turto (CPK 144 str. 1 d., 2 d., 145 str. 1 d. 10 p.).

11III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

12Atsakovas AB DNB bankas atskirajame skunde prašo panaikinti paminėtą Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 12 d. nutartį kaip nepagrįstą ir atmesti ieškovės R. A. prašymą. Skunde nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

  1. Teismo nutartis prieštarauja teisės normoms, reglamentuojančioms laikinųjų apsaugos priemonių taikymą bei sprendimų sustabdymą, o taip pat formuojamai teismų praktikai. Ieškovės inicijuotoje civilinėje byloje nėra sprendžiama dėl antstolio veiksmų teisėtumo ir pagrįstumo ir kt., todėl nagrinėjamu atveju teismas neturėjo teisinio pagrindo sustabdyti vykdymo veiksmus, atliekamus vykdant vykdomąjį dokumentą, išduotą pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą – Kauno apylinkės teismo įsiteisėjusią 2012 m. rugsėjo 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-15779-285/2012, – nes toks išieškojimo veiksmų sustabdymas prieštarautų sprendimo vykdymo sustabdymo teisinio instituto paskirčiai, pažeistų išnagrinėtoje civilinėje byloje dalyvavusių asmenų teises bei įstatymų saugomus interesus, būtų nesuderinamas su teismo sprendimo ar nutarties privalomumo principu (CPK 18 str.), taip pat su bendraisiais teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 str.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1647/2013).
  2. Teismo nutartis yra nepagrįsta, nes pažeista Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje aiškiai suformuluota taisyklė, jog spręsdamas tokių priemonių taikymo klausimą teismas turi preliminariai įvertinti ieškinio teisinius bei faktinius argumentus (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1218/2011). Tuo tarpu preliminariai vertinant ieškovės ieškinio argumentus akivaizdu, jog šis ieškinys yra nepagrįstas, nes ginčijamo hipotekos sandorio teisėtumas yra įvertintas įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais (Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-15779-285/2012; Kauno apygardos teismo 2012 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2S- 2409-259/2012). Pagal teismų praktiką, įsiteisėjusiam teismo sprendimui įgijus res judicata galią pakartotinis tapataus ginčo nagrinėjimas negalimas.
  3. Teismo nutartis yra nepagrįsta, nes taikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia teisingumo ir proporcingumo principus, yra palankios išimtinai tik ieškovei ir visiškai nepalankios bei nepagrįstai nuostolingos bankui.

13Ieškovė R. A. atsiliepime į atsakovo AB DNB banko skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, šiuos pagrindinius argumentus:

  1. Apeliantas be pagrindo remiasi Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartyje (civilinė byla Nr. 2-1647/2013) pateiktu išaiškinimu, nes nesutampa cituojamos teismo nutarties ir nagrinėjamos bylos ratio decidendi. CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte yra numatytas išieškojimo vykdymo procese sustabdymas, todėl teismas galėjo sustabdyti hipotekos procedūrą, kai ginčijami sandoriai, kuriais remiantis įregistruota hipoteka ar įkeitimas.
  2. Apeliantas be pagrindo teigia, kad net preliminariai įvertinus bylos medžiagą matyti, kad šis ieškinys yra pareikštas nepagrįstai, nes galiojančiais teismų procesiniais sprendimais buvo patvirtintas šioje byloje ginčijamo hipotekos sandorio teisėtumas. Nurodytose civilinėse bylose nebuvo keliamas ir jose priimtais teismų sprendimais nebuvo nagrinėjamas klausimas dėl ginčo hipotekos lakšto teisėtumo, kaip sudaryto neesant ir neatitinkant ieškovės tikrosios valios. Tuo tarpu sutikimas padėti L. G. gauti paskolą iš banko, negali būti vertinamas kaip valios išraiška už svetimą prievolę įkeisti nuosavybės teise priklausantį turtą, iš kurio skolininkei negrąžinus paskolos, bus išieškoma skola. Todėl teismas, preliminariai įvertinęs pareikštus reikalavimus, byloje esančiais rašytinius įrodymus, teisingai sprendė, kad byloje esančių rašytinių įrodymų pagrindu nėra pagrindo daryti vienareikšmiškos išvados, jog ieškinys akivaizdžiai nepagrįstas.
  3. Apeliantas be pagrindo teigia, kad taikytos priemonės pažeidžia teisingumo ir proporcingumo principus ir yra palankios išimtinai tik ieškovei, ir visiškai nepalankios bei nepagrįstai nuostolingos bankui: šios priemonės yra laikino pobūdžio suvaržymai; Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad priverstinis vykdymas hipoteka apsaugoto skolinio įsipareigojimo hipotekos teisėjo gali būti laikinai nevykdomas tuo atveju, kai teismas, nagrinėjantis bylą dėl skolos kreditoriui dydžio ir pan., taiko laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 31 d. nutartis byloje, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2008), o tai reiškia, kad ir šiuo atveju CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte numatyta laikinoji apsaugos priemonė yra priemonė, kuri atitinka CPK 145 straipsnio 2 dalyje nustatytą ekonomiškumo principą (Lietuvos apeliacinio teismo 2011m. birželio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2- 1486/2011); dėl pritaikytų priemonių banko laikini nepatogumai neperžengs nei protingumo, nei leistinumo ribų.

14IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirojo skundo ribų, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 320 str., 338 str.).

16Minėta, kad nagrinėjamu atveju apeliantas atsakovas AB DNB bankas, nesutikdamas su skundžiama teismo nutartimi, kuria sustabdyti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-15779-285/2012 pagrindu atliekami priverstinio skolos išieškojimo veiksmai vykdomojoje byloje Nr. 0070/13/00500 iki įsiteisės galutinis teismo sprendimas šioje byloje, teigia, jog teismas, taikydamas šią CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkte nustatytą priemonę, pažeidė įstatymą, nesilaikė formuojamos teismų praktikos nurodymų.

17Teismas nesutinka su šiais teiginiais ir, remdamasis bylos medžiaga, sprendžia, kad ieškovė R. A. atsiliepime į atsakovo skundą teisingai nurodo, kad iš esmės nesutampa aplinkybės, kurios buvo nagrinėjamos Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartyje (civilinė byla Nr. 2-1647/2013) bei nagrinėjamoje civilinėje byloje. Pirmuoju atveju kalba ėjo apie laidavimo pagrindu vykdomą išieškojimą bei ginčijamą laidavimo sutartį, tuo tarpu nagrinėjamu atveju išieškojimas nukreiptas į konkretų įkeistą nekilnojamąjį turtą ir yra ginčijamas būtent šio turto įkeitimo teisėtumas, kaip teigiama ieškininiame pareiškime, siekiant išsaugoti į jį nuosavybės teisę. Taigi dėl skirtingų šių bylų ratio decidendi apeliantas nepagrįstai teigia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas privalėjo vadovautis jo nurodytoje apeliacinio teismo nutartyje pateiktu išaiškinimu dėl CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punkto taikymo.

18Pritaikytas minimas CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punktas numato išieškojimo vykdymo procese sustabdymą, todėl teismas, remdamasis nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, turėjo pagrindą spręsti apie galimą grėsmę ieškovei palankaus sprendimo įvykdymui ir sustabdyti šiuos išieškojimo veiksmus (CPK 144 str. 1 d.). Tokiu būdu atmetami kaip nepagrįsti apelianto motyvai, kad šis sustabdymas prieštarauja teismo sprendimo vykdymo sustabdymo teisinio instituto paskirčiai, pažeidžia išnagrinėtoje civilinėje byloje dalyvavusių asmenų teises bei įstatymų saugomus interesus, yra nesuderinamas su teismo sprendimo ar nutarties privalomumo, bendraisiais teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais (CPK 18 str., CK 1.5 str.).

19Apeliacinis teismas taip pat atmeta atskirojo skundo motyvus, susijusius su pirmosios instancijos teismo išvada dėl pareikšto ieškinio pagrįstumo preliminariu įvertinimu. Kaip minėta, teismas sprendė, kad preliminariai vertinant nėra galimybės daryti vienareikšmišką išvadą, jog ieškovės reikalavimas pripažinti negaliojančiu sutartinės hipotekos lakštą yra akivaizdžiai nepagrįstas. Šiuo klausimu pažymėtina tai, kad visų pirma apeliantas nepagrįstai tvirtina, jog Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 4 d. nutartimi bei Kauno apygardos teismo 2012 m. lapkričio 27 d. nutartimi (civilinė byla Nr. 2-15779-285/2012 ir Nr. 2S- 2409-259/2012) įvertinus ginčijamo hipotekos sandorio teisėtumą, šis procesas traktuotinas kaip pakartotinis tapataus ginčo nagrinėjimas, nes, kaip teisingai nurodyta ieškovės atsiliepime į skundą, šiose bylose nebuvo nagrinėjamas ir jose priimtais teismų sprendimais nebuvo sprendžiamas klausimas dėl ginčo hipotekos lakšto teisėtumo, kaip sudaryto neesant ir neatitinkant ieškovės tikrosios valios.

20Be to, pažymėtina tai, kad Kauno apygardos teismas 2015 m. birželio 29 d. sprendime minimą ieškovės R. A. ieškinį atmetė konstatavęs, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovai suklaidino ieškovę, jai nepaaiškinę šio sandorio sudarymo pasekmių; pažymėjęs, kad prieš atlikdama bet kokį veiksmą, ieškovė turėjo apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius, tačiau duomenų, jog ji buvo apdairi, rūpestinga, siekė išsiaiškinti pati (kreipėsi į teisininkus ir pan.) tokio sandorio sudarymo teisines pasekmes, byloje taip pat nėra. Būtent tuo pagrindu remdamasis teismas sprendė, kad visos byloje nustatytos ir išsamiai išnagrinėtos aplinkybės suponuoja išvadą, jog ieškovė neįrodė, kad ginčijamą sandorį ji pasirašė dėl suklydimo (CPK 178 str., CK 6.70 str. 1 d., 1.90 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. liepos 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-306-2007; 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2009; 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2009; 2014 m. kovo 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-72/2014 etc.).

21Teismas sprendžia, kad be to, kas yra paminėta šioje nutartyje aukščiau, tikslinga pažymėti ir tai, jog pirmosios instancijos teismas ieškinį šioje byloje 2015-03-10 gavęs ieškinį, ją baigė nagrinėti per 3,5 mėn. Taigi net nesant duomenų apie šio teismo sprendimo apskundimą, teismo nuomone, ieškovė atsiliepime teisingai nurodo, kad dėl pritaikytų priemonių banko laikini nepatogumai neperžengs nei protingumo, nei leistinumo ribų (CPK 185 str.).

22Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis, teismas sprendžia, kad atsakovo AB DNB banko atskirajame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista, o skundas atmetamas nenagrinėjant kitų tiek jame, tiek ieškovės R. A. atsiliepime į jį nurodytų argumentų (CPK 263 str. 1 d., 329 str. 1 d.). Kaip žinoma, teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, todėl teismas nenagrinėja šalių procesiniuose dokumentuose pateiktų kitų motyvų ir dėl jų nepasisako (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt.).

23Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

24Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija... 2. Teismas... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovė R. A. pateikė teismui ieškinį atsakovams AB DNB bankui ir L. G.,... 5. Ieškinyje nurodoma, kad atsakovė L. G. su atsakovu AB DNB banku 2007-10-12... 6. Ieškovė teigė, kad hipotekos lakšte užfiksuotas jai priklausančio turto... 7. Šių reikalavimų užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias... 8. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 9. Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 12 d. nutartimi patenkino minėtą... 10. Teismas nurodė, kad preliminariai vertinant nėra pagrindo daryti... 11. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 12. Atsakovas AB DNB bankas atskirajame skunde prašo panaikinti paminėtą Kauno... 13. Ieškovė R. A. atsiliepime į atsakovo AB DNB banko skundą prašo jį atmesti... 14. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir... 16. Minėta, kad nagrinėjamu atveju apeliantas atsakovas AB DNB bankas,... 17. Teismas nesutinka su šiais teiginiais ir, remdamasis bylos medžiaga,... 18. Pritaikytas minimas CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punktas numato išieškojimo... 19. Apeliacinis teismas taip pat atmeta atskirojo skundo motyvus, susijusius su... 20. Be to, pažymėtina tai, kad Kauno apygardos teismas 2015 m. birželio 29 d.... 21. Teismas sprendžia, kad be to, kas yra paminėta šioje nutartyje aukščiau,... 22. Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis, teismas sprendžia, kad atsakovo AB DNB... 23. Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337... 24. Kauno apygardos teismo 2015 m. kovo 12 d. nutartį palikti nepakeistą....