Byla 2-7-323/2014
Dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo Klaipėdos m. 3-ojo notaro biuro notarė D. C

1Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Genovaitė Vaizgėlienė, sekretoriaujant Ingridai Jušenkienei, dalyvaujant ieškovei N. J., jos atstovui advokatui Evaldui Jonui Šoriui, atsakovui A. Z. (A. Z.), jo atstovui advokatui Henrikui Mackevičiui, trečiajam asmeniui notarei D. C., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės N. J. ieškinį atsakovui A. Z. (A. Z.) dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo Klaipėdos m. 3-ojo notaro biuro notarė D. C.,

Nustatė

2ieškovė ieškiniu kreipėsi į teismą, prašo teismo pripažinti negaliojančiu 2011-07-20 V. Z. sudarytą testamentą. Nurodė, kad ieškovės motina V. Z. 2011-07-20 testamentu visą savo turtą paliko savo sūnui atsakovui A. Z.. Paaiškino, kad nuo 2006-07-27 gyveno su motina ir jos sugyventiniu motinos bute, adresu ( - ), ja rūpinosi ir prižiūrėjo. Laikotarpiu nuo 2009 m. iki 2011 m. motina nuolat sirgo, daug kartų gulėjo ligoninėje, paskutiniu metu prieš mirtį, įvykusią ( - ), ypač pablogėjo jos sveikata, ji neturėjo atminties, nesiorientuodavo aplinkoje, jai skaudėdavo galvą. 2011 m. motinai įvyko išeminis insultas, galvos smegenų insultas, pablogėjo regėjimas, motinai nuolat buvo išrašomi raminantys vaistai, kuriuos ji visada vartojo. Laiko, kad šios aplinkybės leidžia teigti, jog sudarydama 2011-07-20 testamentą motina nesuprato savo veiksmų ir jų pasekmių, testamentą surašė sūnaus (atsakovo) poveikyje, ir tai nebuvo jos tikrosios valios išraiška (b. l. 2 - 3).

3Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutinka, prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad iš ieškinio neaišku, kokiu pagrindu ieškovė ginčija motinos 2011-07-20 sudarytą testamentą: ar tuo, kad ieškovė, jo nenuginčijus, bus priversta išsikelti iš motinai priklausiusio buto, ar tuo, kad testamentas surašytas atsakovo įtakoje, ar tuo, kad motina nesuprato savo veiksmų esmės. Pažymėjo, kad bendra testatorės sveikatos būklė, vartojami vaistai, negalėjo turėti įtakos jos valiai, be to, įprastinis suinteresuotų asmenų įkalbinėjimas, prašymas sudaryti jiems palankų testamentą nelaikomi prievarta ir neturi įtakos testamento galiojimui (b. l. 41 - 42).

4Trečiasis asmuo pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutinka, prašo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad testatorei V. Z. testamento tekstas buvo perskaitytas, išverstas žodžiu iš lietuvių į rusų k., jos suprastas ir asmeniškai pasirašytas. Pažymėjo, kad aplinkybės, jog asmuo yra senyvo amžiaus ir serga įvairiomis ligomis, neatima iš jo teisės surašyti testamentą (b. l. 38).

5Teismo posėdžio metu ieškovė ieškinį palaiko, prašo jį tenkinti ieškinyje išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindu. Papildomai paaiškino, kad motina visada žadėjo palikti butą jai, jei ieškovė gyvens kartu, prižiūrės, rūpinsis, ką darė nuo 1996 m. Nuo 2011 m. sausio mėn. ypatingai suprastėjo motinos sveikata, jai nuolat skaudėdavo galvą, pasireiškė atminties sutrikimai. Testamento surašymo dieną ji paprašė atsakovo nuvežti motiną pas gydytoją, tačiau jis motiną nuvežė pas notarą, laiko, kad tuo pasireiškė atsakovo poveikis motinis valiai. Taip pat paaiškino, kad motina, sudarydama testamentą, nesuvokė, jog atsakovas išvarys ją iš buto, nori panaikinti testamentą, nes neturi kur gyventi.

6Teismo posėdžio metu atsakovas su ieškiniu nesutinka, prašo atmesti atsiliepime į ieškinį išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindu. Pažymėjo, kad testamentas atitinka tikrąją motinos valią, kuri turi būti gerbiama.

7Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo su ieškiniu nesutinka, prašo atmesti atsiliepime į ieškinį išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindu. Paaiškino, kad prieš testamento pasirašymą patikrintas neveiksnių asmenų registras, su testatore buvo bendrauta, jai užduota daug klausimų, ir notarei nekilo jokių abejonių dėl asmens galėjo suprasti savo veiksmus.

8Ieškinys atmestinas.

9Bylos duomenimis nustatyta, kad 2011 m. liepos 20 d. V. Z. sudarė oficialų testamentą, kurį patvirtino Klaipėdos m. 3-ojo notaro biuro notarė D. C. (notarinio registro Nr. ( - )) ir pagal kurį testatorė visą savo turtą paliko sūnui atsakovui A. Z. (b. l. 14). ( - ) testatorė mirė (b. l. 5). Testatorės duktė (b. l. 6) ieškovė N. J. ginčija testamento sudarymą dviem pagrindais: pirma, jog testatorė nesuprato savo veiksmų esmės, jų pasekmių, antra, jog testamentas buvo sudarytas testatorės sūnaus atsakovo A. Z. įtakoje.

10Dėl testamento negaliojimo pagal CK 1.89 straipsnį

11Testamentas – tai asmeninis, vienašalis, rašytinis, įstatymo nustatyta tvarka testatoriaus sudarytas sandoris, kurio teisiniai padariniai atsiranda tik testatoriui mirus. Pagal CK 5.15 str. 2 d. testamentą gali sudaryti tik veiksnus asmuo, kuris suvokia savo veiksmų reikšmę ir pasekmes. Taigi testamento negali sudaryti pilnamečiai asmenys, kurie negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, nors jie ir nėra teismo pripažinti neveiksniais arba jų veiksnumas neapribotas. Sudarytas testamentas gali būti nuginčijamas (CK 5.17 str.). Tuo atveju, kai ginčijamas testamentas, kurio sudarymo metu testatoriaus atžvilgiu nebuvo galiojančio teismo sprendimo dėl jo pripažinimo neveiksniu, toks testamentas gali būti pripažintas negaliojančiu (CK 1.78 str. 2 d., 4 d., 5.16 str. 2 d.) CK 1.89 str. pagrindu. Šio straipsnio pagrindu nuginčijami sandoriai priskiriami prie sandorių su valios trūkumais. Sandoris gali būti pripažįstamas negaliojančiu tik tuo atveju, kai jame išreikšta asmens valia dėl kokios nors priežasties (ligos ar kt.) neatitinka tikrosios sandorio šalies valios. Kasacinis teismas bylose dėl testamentų pripažinimo negaliojančiais yra konstatavęs, kad testamento atveju itin reikšmingas sandorio elementas – testatoriaus valia, t. y. ar testamento turinys atitinka palikėjo valią. Nagrinėdami bylas dėl testamentų pripažinimo negaliojančiais, teismai, atsižvelgdami į ieškinio pagrindu nurodytas aplinkybes, turi tirti ir vertinti, ar tam tikra įstatymo reikalaujama forma išreikšta palikėjo valia atitinka jo tikrąją valią, nes tarp vidinės testatoriaus valios ir jos išreiškimo negali būti prieštaravimų. Vertinant testatoriaus vidinės valios turinį, be kitų aplinkybių, yra reikšminga tai, ar testatorius suprato savo veiksmų reikšmę, ar pats sąmoningai suformavo savo valią ir ją autentiškai išreiškė. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2010; 2012-10-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2012). Pasisakydamas dėl CK 1.89 straipsnio aiškinimo ir taikymo, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra nurodęs, kad teismai, nagrinėdami ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kai sandorį sudarė fizinis asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikšmės, turi atsižvelgti į duomenis apie šio asmens būseną sandorio sudarymo metu ir sudaryto sandorio turinį (sandorio naudingumą ar žalingumą, pagrįstumą ir kt.). Asmens būseną, kaip juridinį faktą, gali patvirtinti teismo psichiatrinė ekspertizė, tačiau teismas privalo vertinti ir kitus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tam tikrą asmens būseną sandorio sudarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2007-01-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-20/2007; 2009-06-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2009; 2009-11-04 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2009; 2010-11-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2010).

12Šioje byloje, siekiant išsiaiškinti, ar V. Z. 2011-07-20 testamento sudarymo metu suprato savo veiksmų prasmę ir galėjo juos valdyti, buvo paskirta ir atlikta pomirtinė teismo psichiatrinė ekspertizė (b. l. 106-107). Teismo psichiatrijos ekspertizės akte nurodyta, kad nėra jokių objektyvių duomenų, jog V. Z. būtų sirgusi kokiu nors psichikos sutrikimu, bei 2011-07-20 sudarydama testamentą, dėl kokio nors psichikos sutrikimo būtų negalėjusi suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti (b. l. 117-118). Pažymėtina, kad eksperto išvada yra viena iš įrodinėjimo priemonių (CPK 177 straipsnio 2 dalis). Eksperto išvada teismui nėra privaloma, ji turi būti įvertinta pagal teismo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu, tačiau ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis (CPK 218 str. 1 d.; žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002-05-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-733/2002; 2008-01-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-45/2008; 2010-03-01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2010; 2012-04-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2012; kt.). Kasacinis teismas savo nutartyse ne kartą yra pabrėžęs, kad ekspertizės duomenys gali būti atmetami tada, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams, nes teismo ekspertizė, kaip įrodymas, neturi išankstinės galios. Ekspertizės aktas turi būti vertinamas kartu su kitais įrodymais pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-11-16 nutarti civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2009).

13Nagrinėjamu atveju teismas, kitų byloje esančių duomenų kontekste vertindamas ekspertizės išvados pagrįstumą, nesiremti teismo psichiatrijos ekspertizės išvadomis neturi jokio objektyvaus pagrindo. Šioje byloje liudytojais buvo apklausti R. Š., N. A., A. L., E. K., M. A. D., G. Z.. Liudytoja R. Š. (apklausta 2012-09-18 ir 2014-10-27 teismo posėdžiuose) parodė, kad yra šeimos gydytoja ir apie 10 metų gydė V. Z., kuri buvo suki ligonė, sirgo širdies, neurologinėmis ligomis: išemine širdies liga, išemine galvos smegenų liga, taip pat Parkinsono liga, katarakta ir kitomis. Jai nebuvo skirta jokių slopinančių vaistų. 2010-2011 m. V. Z. ateidavo lydima vyriškio, visus klausimus spręsdavo su juo, pamiršdavo, kada, kokį vaistą išgerti, nesiorientuodavo kur, į kokį kabinetą eiti, tačiau su ja buvo galima susikalbėti, jos būklė buvo stabiliai bloga. Pažymėjo, kad nematė reikalo nukreipti V. Z. pas psichiatrą, niekada nekilo abejonė dėl jos veiksnumo, nors V. Z. ir pasireikšdavo momentiniai pasimetimo, nesiorientavimo, atminties sutrikimo epizodai. Taip pat liudytoja nurodė, kad pagal diagnozuotas ligas negali pasakyti, ar tos ligos turi įtakos valios išreiškimui, ar V. Z. galėjo priiminėti sprendimus be kito asmens. Liudytoja N. A. parodė, kad yra šalių giminaitė, paaiškino, kad su V. Z. dažnai susitikdavo, paskutiniu metu ji labai sirgo, susitikus 2011 m. vasarą V. Z. jos nepažino, o tų pačių metų rudenį painiojosi savo gimimo datoje. Liudytoja A. L. parodė, kad yra sodininkų bendrijos pirmininkė, V. Z. pažinojo apie 20 metų, 2011 m. balandžio mėn. sutikta poliklinikoje V. Z. jos nepažino, o 2011 m. birželio – liepos mėn. atėjo sumokėti mokesčių, nors juos jau buvo sumokėjusi, t.y. V. Z. buvo sutrikusi atmintis. Liudytoja E. K. parodė, kad V. Z. pažinojo apie 15 metų, buvo kaimynės, gyveno netoliese, 2011 m. vasarą pastebėjo jos atminties sutrikimus – V. Z. nerasdavo jos namo, pasiklysdavo, nesiorientuodavo aprangoje. Liudytoja M.A. D. parodė, kad V. Z. pažinojo apie 20 metų, buvo sodo kaimynės, taip pat netoliese viena kitos gyveno, 2011 m. vasarą V. Z. pradėjo keistai elgtis, nors eidavo pas ją, tačiau praeidavo pro šalį, parduotuvėje būdavo visiškai pasimetusi, sutikta gatvėje sakė nežinanti, kur gyvena, reikėdavo ją lydėti namo, vėliau su ja susikalbėti tapo visai neįmanoma. Liudytoja G. Z. parodė, kad V. Z. buvo jos uošvienė, nurodė, kad V. Z. nesugyveno su dukterimi ir norėdama ją nubausti surašė testamentą atsakovo naudai, t.y. 2011-07-20 ryte pati atvažiavo pas atsakovą, paprašė nuvežti ją pas notarą, pas kurį nuvežta nuėjo viena, niekieno nelydima. Byloje trečiuoju asmeniu apklausta notarė D. C. patvirtino, kad ji pabendravo su testatore, patikrino neveiksnių asmenų sąraše ir nekilus abejonių dėl asmens suvokimo sudaromo sandorio ir jo padarinių, patvirtino testatorės sudarytą ir pasirašytą sandorį, t. y. testamentą (Notariato įstatymo 31 straipsnio 2 dalis).

14Civilinio proceso kodekso 178 straipsnyje numatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, o 185 straipsnyje numatyta, kad teismas vertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas, reiškiantis, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tiems įrodymams, kurie suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Kaip jau aukščiau minėta, nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, kokia buvo testatorės tikroji valia ir ar ji, testamento sudarymo dieną (2011-07-20), išreikšta sąmoningai, suvokiant savo veiksmų reikšmę ir sugebant juos valdyti. Teismas sprendžia, kad byloje surinkti įrodymai: 1) 2014-03-28 Teismo psichiatrijos ekspertizės aktas Nr. 85TPK-107/2014 (nurodoma, kad nėra duomenų, jog testamento sudarymo metu V. Z. būtų negalėjusi suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti), 2) trečiojo asmens notarės paaiškinimai (nurodė, kad nebuvo abejonių dėl testatorės tikrosios valios ir jos psichinės būklės), 3) liudytojos R. Š. (šeimos gydytojos) parodymai (nurodo, kad nebuvo jokių požymių, kurie leistų teigti, kad velionė būtų sirgusi psichine liga, ir dėl momentinių, epizodinių atminties, orientavimosi sutrikimų negalėjo suprasti savo veiksmų), yra pakankami daryti išvadai, kad testatorė V. Z. testamento sudarymo metu galėjo suprasti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti. Pažymėtina, kad teismas nesivadovavo liudytojų N. A., A. L., E. K., M. A. D. parodymais, kadangi pagal bylos duomenis V. Z. atminties, orientavimosi sutrikimai buvo epizodiniai, praeinantys, svyruojantys, priklausantys nuo bendros organizmo būklės, o šie liudytojai testamento sudarymo dieną su testatore nebendravo, taigi, aplinkybių, kad testamento sudarymo dieną testatorė V. Z. buvo tokios būsenos, kad negalėtų suprasti savo veiksmų reikšmės, nepatvirtino, taip pat liudytojos G. Z. parodymais, nes ji yra atsakovo sutuoktinė (testatorės marti), t. y. suinteresuota bylos baigtimi.

15Taigi iš visų nurodytų aplinkybių teismas sprendžia, kad ieškovė nepateikė neginčijamų įrodymų, jog V. Z. testamento sudarymo metu buvo tokios būklės, kad nesuprato savo veiksmų esmės ir negalėjo savo veiksmų valdyti (CPK 185 str.). Teismas mano, kad šio ieškinio pareiškimo tikslas yra ne motinos tikrosios valios, kurios 2011-07-20 testamentas neva neatitinka, nustatymas ir patvirtinimas, o ieškovės siekis užsitikrinti sau gyvenamąją vietą, ką teismo posėdžių metu savo paaiškinimais patvirtino pati ieškovė, nurodydama, jog jei testamentas būtų surašytas tomis pačios aplinkybėmis, tačiau tiek ieškovei, tiek atsakovui paliekant po ½ dalį motinos turto, ieškovei nebūtų kilę abejonių dėl motinos sugebėjimo suprasti savo veiksmus (b. l. 74). Pažymėtina, kad vien ta aplinkybė, jog ieškovė mano turinti prigimtinę teisę paveldėti ½ dalį testatorės turto, nes yra testatorės duktė, savaime nėra pagrindas testamento pripažinti negaliojančiu. Esant tokioms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad byloje surinktų įrodymų viseto duomenys yra pakankami padaryti išvadai, kad testatorė galėjo suprasti 2011-07-20 sudaromo testamento esmę ir pasekmes, todėl ginčijamą testamentą pripažinti negaliojančiu CK 1.89 straipsnio pagrindu nėra teisinio pagrindo (CPK 185 str.).

16Dėl testamento negaliojimo pagal CK 5.18 straipsnį

17Ieškovė nurodė, kad jos motinos 2011-07-20 sudarytas testamentas yra negaliojantis, kadangi sudarytas sūnaus (atsakovo) įtakoje, kurią aiškina taip, jog atsakovas, paprašytas motiną nuvežti pas gydytoją, ją nuvežė pas notarą, kad ji sudarytų jam palankų testamentą.

18CK 5.18 straipsnio 1 dalis numato, kad testamentą testatorius sudaro laisva valia be prievartos, suklydimo. Įprastinis suinteresuotų įpėdinių įkalbinėjimas ar prašymas sudaryti jiems palankų testamentą nelaikomi prievarta ir neturi įtakos testamento galiojimui. Testamento sudarymo teisėtumui neturi reikšmės ir aplinkybė, kas atvežė testatorių pas notarą, kokiu būdu atvyko pas jį sudaryti testamento. Pažymėtina, kad byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių darytą neleistiną poveikį testatorės valiai; tariamą prievartą, bauginimus ieškovė grindžia tik savo spėlionėmis, samprotavimais ir deklaratyviais teiginiais, kurie negali būti laikomi patikimais įrodymais, sudarančiais pagrindą testamentą pripažinti negaliojančiu, ir teismas jais remtis negali (CPK 178 str., 185 str.). Esant tokioms aplinkybėms, konstatuotina, kad ieškovė neįrodė, jog 2011-07-20 testamentas neatitinka testatorės valios, todėl pripažinti šio testamento negaliojančiu nėra teisinio pagrindo.

19Dėl bylinėjimosi išlaidų

20Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Atsakovas pateikė rašytinius įrodymus apie 4840,00 Lt (su PVM) advokato teisinei pagalbai apmokėti (b. l. 43). Atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos sudėtingumą, ginčo pobūdį, bylos nagrinėjimo laiką, atsakovo atstovo atliktus procesinius veiksmus – parengtus procesinius dokumentus, atstovavimo teismo posėdžiuose laiką, taip pat atsižvelgiant į Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatytus dydžius, atsakovui iš ieškovės priteistina 4000,00 Lt (su PVM) bylinėjimosi išlaidų (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d.).

21Panaikintinos byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės (CPK 150 str. 2 d.).

22Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265 - 270 straipsniais, teismas

Nutarė

23ieškinį atmesti.

24Priteisti atsakovui A. Z. (A. Z.) iš ieškovės N. J. 4000,00 Lt (1158,48 Eur) bylinėjimosi išlaidų.

25Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-02-15 nutartimi (civilinės bylos Nr. 2-3995-323/2012) taikytas laikinąsias apsaugos priemones - atsakovui A. Z. (A. Z.), asmens kodas ( - ), priklausančio buto su rūsiu, esančio adresu ( - ), areštą, sprendimui įsiteisėjus, panaikinti.

26Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Genovaitė Vaizgėlienė,... 2. ieškovė ieškiniu kreipėsi į teismą, prašo teismo pripažinti... 3. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutinka,... 4. Trečiasis asmuo pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu... 5. Teismo posėdžio metu ieškovė ieškinį palaiko, prašo jį tenkinti... 6. Teismo posėdžio metu atsakovas su ieškiniu nesutinka, prašo atmesti... 7. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo su ieškiniu nesutinka, prašo atmesti... 8. Ieškinys atmestinas.... 9. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2011 m. liepos 20 d. V. Z. sudarė oficialų... 10. Dėl testamento negaliojimo pagal CK 1.89 straipsnį... 11. Testamentas – tai asmeninis, vienašalis, rašytinis, įstatymo nustatyta... 12. Šioje byloje, siekiant išsiaiškinti, ar V. Z. 2011-07-20 testamento sudarymo... 13. Nagrinėjamu atveju teismas, kitų byloje esančių duomenų kontekste... 14. Civilinio proceso kodekso 178 straipsnyje numatyta, kad šalys turi įrodyti... 15. Taigi iš visų nurodytų aplinkybių teismas sprendžia, kad ieškovė... 16. Dėl testamento negaliojimo pagal CK 5.18 straipsnį... 17. Ieškovė nurodė, kad jos motinos 2011-07-20 sudarytas testamentas yra... 18. CK 5.18 straipsnio 1 dalis numato, kad testamentą testatorius sudaro laisva... 19. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 20. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 21. Panaikintinos byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės (CPK 150 str. 2... 22. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265 -... 23. ieškinį atmesti.... 24. Priteisti atsakovui A. Z. (A. Z.) iš ieškovės N. J. 4000,00 Lt (1158,48 Eur)... 25. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-02-15 nutartimi (civilinės bylos Nr.... 26. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti...