Byla 2-226-729/2013
Dėl žalos atlyginimo

1Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėja J.Grigonienė,

2sekretoriaujant A.Jokubauskienei,

3dalyvaujant ieškovo BUAB „Murasta“ atstovei G.Kandratavičienei,

4atsakovui S. A., jo atstovui advokatui R.Noreikai,

5trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, atsakovo pusėje A. M.,

6viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo BUAB „Murasta“ ieškinį atsakovui S. A., trečiuoju asmeniu atsakovo pusėje įtraukiant A. M., dėl žalos atlyginimo ir

Nustatė

7ieškovas prašo iš atsakovo priteisti 63 267,00 Lt žalos atlyginimo, grįsdamas savo reikalavimą tuo, kad šią sumą atsakovas, būdamas UAB „Murasta“ vadovu, nepagrįstai išmokėjo kaip skolą sau ir trečiajam asmeniui, kai jo vadovaujama įmonė jau buvo faktiškai nemoki. Ieškinyje nurodoma, kad 2012-03-30 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi UAB „Murasta“ buvo iškelta bankroto byla, ir bankroto administratorius pagal 2012-03-29 Valstybinės mokesčių inspekcijos užbaigtą patikrinimą nustatė, kad UAB „Murasta“ jau nuo 2009 m. buvo faktiškai nemoki,2011 m. įmonė turėjo daug kreditorių, kurių reikalavimai sudarė 199 427,00 Lt, tame tarpe valstybei 18 236,77 Lt, tačiau lėšas, gautas iš savų skolininkų, atsakovas S. A. skirstė nepaisydamas įmonės ir jos kreditorių interesų: 2011-07-27 UAB „Murasta“, atstovaujama direktoriaus S. A., pagal pinigų priėmimo kvitą MUR Nr. 1 sumokėjo A. M., kuri buvo UAB „Murasta“ akcininko P. M. sutuoktinė, 22 680,00 Lt įsiskolinimui, priteistam 2010-03-30 teismo įsakymu, padengti, nors dar 2010-03-31 pareiškimu A. M. buvo patvirtinusi, kad šią paskolą UAB „Murasta“ direktorius S. A. jai jau grąžino. 2011-08-23 UAB „Murasta“, atstovaujama direktoriaus S. A., pagal kasos pajamų orderį MUR Nr. 060 iš UAB „Konsultera“ gavo 30 039,36 Lt, o pagal kasos pajamų orderį MUR Nr. 061 – dar 15 192,32 Lt. Tą pačią dieną UAB „Murasta“ direktorius pagal kasos išlaidų orderį Nr. 23 išmokėjo sau 40 587,78 Lt paskolos grąžinimui. Tokiu būdu, suteikdamas prioritetą susigrąžinti skolas sau ir su įmonės akcininku susijusiai A. M., ieškovo tvirtinimu, atsakovas pažeidė jam, kaip įmonės vadovui, Lietuvos Respublikos CK 2.87 str. nustatytą lojalumo įmonei reikalavimą ir Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymo 19 str. 8d. numatytą pareigą veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai bei bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai ir padarė žalą BUAB „Murasta“ ir jos kreditoriams, sumažindamas įmonės turtą ir kreditorių galimybę gauti didesnę dalį savo reikalavimų patenkinimo.

8Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Atsiliepime nurodė, kad 2011-07-27 išmokėdamas A. M. 22 680,00 Lt, jis įvykdė 2010-03-30 teismo įsakymą, kuriuo ši suma buvo jai priteista ir iki 2011-07-27 nesumokėta. Nors 2010-03-31 raštu A. M. buvo patvirtinusi, kad skolą atgavo, tai neatitiko tikrovės, tiesiog su A. M. kaip kreditore buvo susitarta, kad būtų panaikintas teismo uždėtas areštas bendrovės turtui ir ji galėtų toliau vykdyti savo veiklą. Kad A. M. tada būtų gavusi pinigų, nepatvirtina jokie dokumentai. Atsiradus bendrovėje pinigų, 2011-07-27 buvo atsiskaityta su šia kreditore, siekiant įvykdyti teismo įsakymą ir užkirsti kelią priverstinio išieškojimo procesui, tokiu būdu išvengiant papildomų nuostolių bendrovei ir sumažinant jos kreditorių skaičių. Dėl 40 587,78 sumos išsimokėjimo sau atsakovas paaiškino, kad buvo paskolinęs bendrovei 46 000,00 Lt naujai transporto priemonei pirkti, tikėdamasis, kad bendrovė vykdys veiklą ir bus pajėgi ne tik sugrąžinti skolą jam, bet ir nešti pelną. Įsibėgėjus pasaulinei ekonominei krizei, transporto paslaugų paklausa sumažėjo, todėl įmonė pamažu kaupė skolas ir pasiekė bankroto ribą, tačiau susigrąžindamas sau didžiąją dalį bendrovei suteiktos paskolos, jis nieko neteisėto nepadarė, nes jos skolų apimtis ne padidėjo, o sumažėjo ir jis, kaip bendrovės kreditorius, turėjo teisę atgauti šią sumą.

9Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė ieškinio reikalavimus palaikė, papildomai nurodė, jog S. A., būdamas UAB „Murasta“ direktoriumi, jau įmonei esant faktiškai nemokiai turėjo kreiptis dėl bankroto bylos jai iškėlimo, tačiau to nepadarė ir išsimokėjo pinigus sau ir su bendrovės akcininku susijusiam trečiajam asmeniui, suteikdamas prioritetą kitų kreditorių, tame tarpe ir valstybės, atžvilgiu. Lietuvos Respublikos Laikinojo mokėjimų eilės įstatymo 3 str. 1d. buvo numatyta, kokia eilės tvarka turi būti vykdomi mokėjimai, neturint pakankamai lėšų visiems įsipareigojimams įvykdyti : pirmiausia turi būti sumokamos su darbo santykiais susijusios išmokos, valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokos, mokesčiai ir kiti privalomi mokėjimai į valstybės biudžetą ir tik po to – mokėjimai kitiems gavėjams. Net ir šiam įstatymui nustojus galioti, bendrovės vadovui išlieka pareiga veikti bendrovės ir jos kreditorių labui, sąžiningai, apdairiai ir rūpestingai, ypač įmonės finansinei būklei prastėjant kreditorių interesų reikšmė didėja. A. M. pinigai buvo išmokėti taip pat nepagrįstai suteikiant jai pirmenybę prieš kitus kreditorius, nes priverstinio išieškojimo procesas dar nebuvo prasidėjęs, o jai raštu pareiškus, kad skola sumokėta, ir nebegalėjo prasidėti.

10Atsakovas teismo posėdžio metu su ieškinio reikalavimais nesutiko, nurodė, kad ir pats buvo paskolinęs bendrovei pinigų vilkikui pirkti, ir iš seniau pažįstamą A. M. buvo paprašęs jų paskolinti įmonės veiklai stabilizuoti, o sugrąžindamas skolą išvengė jos kreipimosi į antstolius ir priverstinio vykdymo išlaidų, dėl ko bendrovė nenukentėjo, o kaip tik sutaupė.

11Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti, kadangi liko neįrodyta, jog atsakovas būtų pažeidęs kokį nors galiojantį teisės aktą, grąžindamas įmonės skolą sau ir kitai kreditorei – A. M., kuri šią skolą jau buvo ir prisiteisusi teismo įsakymu. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad A. M. iki ieškinyje nurodyto išmokėjimo dar nebuvo atgavusi savo skolos, susijusiu su bendrove asmeniu ji irgi negali būti laikoma, kadangi santuoką su bendrovės akcininku buvo nutraukusi dar 2008 m., o pati šioje bendrovėje nedirbo, jos akcijų neturėjo. Susigrąžindamas savo paskolintus bendrovei pinigus, atsakovas irgi nieko neteisėto nepadarė, nes joks mokėjimų eiliškumas galiojančiais norminiais aktais nėra nustatytas, išskyrus bankroto atveju, tačiau UAB „Murasta“ išmokėjimų metu bankroto byla dar nebuvo iškelta. Atsakovo atstovas nesutinka ir su tuo, kad mokėjimų metu bendrovė buvo faktiškai nemoki, kadangi tai įrodinėjama tik Klaipėdos apskrities VMI 2012-03-29 Operatyvaus patikrinimo pažyma, kuri konstatuoja faktinį įmonės nemokumą 2011 m. pabaigoje, o mokėjimai buvo atlikti vasarą, buhalteriniai dokumentai nėra išsaugoti, todėl neaišku, ar mokesčių inspekcijos pareigūnų išvados yra reikiamai pagrįstos ir kokia iš tikrųjų buvo įmonės finansinė būklė mokėjimų metu, nes turimi duomenys yra prieštaringi.

12Trečiasis asmuo atsakovo pusėje, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, A. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovą pažįsta nuo 1992 metų, bendravo šeimomis. 2008 m. ji išsituokė su P. M. ir nebebuvo su juo susijęs asmuo. Jau po to atsakovas paprašė ją paskolinti pinigų vilkikui pirkti, o kadangi ji prašomą sumą turėjo, tai ir paskolino. Atsakovui delsiant skolą grąžinti, ji kreipėsi į teismą, kuris priėmė teismo įsakymą. Atsakovui prižadėjus skolą greit sugrąžinti ir paprašius pranešti teismui, kad ji jau sumokėta, ji taip ir padarė, tačiau negavusi pinigų iš naujo kreipėsi į teismą nurodydama, kad pinigų neatgavo. Po to, po kurio laiko, atsakovas jai skolą grąžino ir ji nemano, kad paskolintus pinigus atgavo neteisėtai.

13Iš byloje pateiktų įrodymų nustatytos šios faktinės aplinkybės: 2012-03-30 Klaipėdos apygardos teismo nutartimi UAB „Murasta“ iškelta bankroto byla (7-8 b.l.). Pagal juridinių asmenų registro duomenis, šios įmonės direktoriumi 2009-11-13 – 2011-11-04 laikotarpiu ir nuo ir 2012-03-21 buvo atsakovas S. A. (9-12 b.l.). 2011-08-23 Kasos pajamų orderis serija MUR Nr. 060 patvirtina, kad 2011-08-23 UAB „Murasta“ iš UAB ‚Konsultera“ pagal sąskaitą faktūrą MU-0474 gavo 30 039,36 Lt (13 b.l.), o kasos pajamų orderis serija MUR Nr. 061 patvirtina, kad tą pačią dieną UAB ‚Konsultera“ sumokėjo UAB „Murasta“ dar15 192,32 Lt (14 b.l.).iš 2011-08-23 kasos išlaidų orderio Nr. 23 nustatyta, kad juo paskolos grąžinimui UAB „Murasta“ pervedė S. A. 40 587,78 Lt (15 b.l.). 2012-03-29 surašytoje Klaipėdos apskrities VMI Operatyvaus patikrinimo pažymoje, vadovaujantis įsiskolinimo, trumpalaikio įsiskolinimo, bendrojo ir greitojo trumpalaikio mokumo koeficientais, absoliutaus mokumo ir grynojo apyvartinio kapitalo kriterijais, daroma išvada, kad jau nuo 2009 metų UAB „Murasta“ buvo nemoki. 2010-12-31 jos nepriemoka biudžetui buvo 34 233,77 Lt, 2011-12-31 duomenimis – 118 236,77 Lt.(16-27 b.l.). 2011-07-27 pinigų priėmimo kvitu serija MUR Nr. 1 UAB „Murasta“ pagal teismo įsakymą byloje Nr. L2-858-838/2010 sumokėjo A. M. 22 680,00 Lt (28 b.l.). Iš prijungtos šios civilinės bylos medžiagos matyti, kad 2010-03-29 A. M. kreipėsi į Klaipėdos r. apylinkės teismą dėl šios sumos priteisimo, 2010-03-30 ji buvo priteista, išduodant teismo įsakymą, 2010-04-09 A. M. pateikė teismui raštą, kad UAB ‚Murasta“ su ja atsiskaitė ir ji prašo bylą nutraukti bei panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, o 2010-04-13 raštu ji nurodė, kad atsiskaityta vis dėl to nebuvo ir prašo toliau vykdyti teismo įsakymą, kuris įsiteisėjo 2010-04-22. Iš UAB ‚Murasta“ akcijų pirkimo-pardavimo sutarties nustatyta, kad 2009-12-18 S. A. pardavė P. M. 300 bendrovės akcijų, kas sudaro 30 procentų jos akcijų (31-32 b.l.). Iš 2012-06-08 antstolės B.Tamkevičienės patvarkymo vykdomojoje byloje Nr.5K-0005/12/01235 nustatyta, kad UAB ‚Murasta“ vadovas S. A. įmonės turto bei dokumentų bankroto administratoriui neperdavė (86 b.l.). Iš ištuokos liudijimo nustatyta, kad A. M. ir P. M. santuoka nutraukta 2008-09-05 (91 b.l.).

14Ieškinys tenkintinas iš dalies. Lietuvos Respublikos CPK 178str. yra numatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, o CPK 263 straipsnis reikalauja, kad teismo sprendimas būtų teisėtas ir pagrįstas, tai yra priimtas tiksliai nustačius faktines bylos aplinkybes ir atitiktų materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus.

15Bendrovės vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę ( Lietuvos Respublikos CK 6.246–6.249 straipsniai). Tokio pobūdžio bylose ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį ( Lietuvos Respublikos CPK 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė būtų preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neprivalėtų įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų atsakovas, t. y. bendrovės vadovas (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vombatas“ v. A. Š., bylos Nr. 3K-3-335/2009; 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Limantra“ v. N. G., bylos Nr. 3K-3-130/2011; kt.). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad bendrovės vadovo ir jos dalyvių neteisėtais veiksmais padarytos žalos įstatymai nepreziumuoja, vien įmonės vadovo neteisėtos veikos nepakanka jo civilinei atsakomybei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Saulėtekis“ v. I. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-604/2006). Bendrovės vadovas už įstatymuose įtvirtintų pareigų pažeidimus atsako tada, kai jo veiksmais padaroma žalos (nuostolių), kuri yra ne tik viena būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, bet ir pagrindas šioje byloje nagrinėjamus konkrečius bendrovės vadovų veiksmus (neveikimą) vertinti kaip neteisėtus ir lėmusius žalos atsiradimą.

16Ieškovo reikalavimas šioje byloje skaidytinas į dvi dalis – tai reikalavimas priteisti UAB „Murasta“ iš atsakovo 40 587,78 Lt, kuriuos jis išsimokėjo sau kaip paskolos grąžinimą, ir reikalavimas priteisti iš jo 22 680,00 Lt, kuriuos jis UAB „Murasta“ vardu sumokėjo A. M., neturėdamas tam pagrindo, ir tokiu būdu padarydamas žalą ir taip sunkiai besiverčiančiai įmonei.

17Pirmąjį reikalavimą teismas laiko pagrįstu, o atsakovo atsikirtimus jo atžvilgiu – neįrodytais. Byloje pateikta VMI Operatyvinė pažyma pakankamai pagrindžia tą faktą, kad 2011 m. vasarą UAB „Murasta“ turėjo didelių finansinių sunkumų ir visą eilę kitų kreditorių. S. A., būdamas jos vadovas, atsakydamas už bendrovės tikslų įgyvendinimą, įstatymuose bei kituose teisės aktuose, taip pat bendrovės įstatuose nustatytų pareigų vykdymą, t. y. veiklos organizavimą, turėjo fiduciarinio pobūdžio pareigas juridiniam asmeniui, t. y. turi būti lojalus, veikti išimtinai jo interesais, rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai, daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus, o ar taip buvo elgiamasi nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą. Šių pareigų nevykdymas ar netinkamas vykdymas, kai dėl to atsirado žala (nuostoliai), lemia vadovo atsakomybę pagal CK 2.87 straipsnio nuostatas, t. y. pareigą visiškai atlyginti padarytą žalą (CK 6.246-6.249 str., ABĮ 19 str. 6, 8 d., 37 str. 5, 9, 10 d., atitinkamai byloje taip pat aktualios ABĮ 2009-12-15 d. redakcijos 37 str. 7, 8, 10, 12 d., CK 2.81 str. 1 d., 2.82 str. 1 d., 2.87 str. 1, 2, 3, 4 d. ir kt.). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje BUAB „Optimalūs finansai“ v. G. P., bylos Nr. 3K-7-444/2009; 2006 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje K. J. J. v. J. B., V. K., bylos Nr. 3K-7-266/2006; 2009 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje BAB ,,Barklita“ v. G. B., J. G., bylos Nr. 3K-3-528/2009).

18Be to, atsakovas turėjo įvertinti ir tai, kad sandorio sudarymas tarp juridinio asmens, kurio vadovas jis buvo , ir jo paties kaip fizinio asmens gali sukelti interesų konfliktą, abejones dėl tokio konflikto galimumo, ar dėl tokių sandorių sudarymo apskritai (CK 2.87 str. 3, 4 d.), be to, leidžia spręsti jį buvus nesąžiningu, nes pagal CK 6.67 straipsnio 1 dalies 3 punktą preziumuojama, jog nesąžiningai veikiama tuo atveju, kai juridinis asmuo sudarė sandorį su fiziniu asmeniu, kuris yra to juridinio asmens vadovas ar valdymo organas.

19Taigi, pirmojo reikalavimo atveju teismas konstatuoja, kad byloje surinktais ir ištirtais įrodymais nėra pagrįsta, jog S. A. iš tikrųjų būtų paskolinęs UAB „Murasta“ 40 587,78 Lt : nepateikti ne tik įmonės buhalteriniai dokumentai, galintys patvirtinti tokios sumos įplaukimą į jos biudžetą, bet ir pati paskolos sutartis ir/ar duomenys iš S. A. sąskaitos, t.y., įrodymai, kad paskolos sutartis buvo sudaryta, kuriuos atsakovas turėjo pateikti šioje byloje, įrodinėdamas savo atsikirtimus. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 6.871 str., paskolos sutartis šiuo atveju turėjo būti rašytinės formos, jos pagrindu įmonei pervesti pinigai turėjo būti tinkamai įforminti buhalterinėje įmonės apskaitoje, todėl jokių tai patvirtinančių rašytinių įrodymų nepateikimas sąlygoja teismo išvadą, kad atsakovas nėra įrodęs šios paskolos sudarymo. Neįrodžius pagrindo išsimokėti sau skolos grąžinimą, atsakovo kaip faktinio nemokumo būklėje esančios įmonės vadovo veiksmai be teisėto pagrindo išsimokant sau 40 587,78 Lt sumą laikytini neteisėtais ir preziumuojama, kad jais įmonei padaryta žala, o atsakovas nevykdė savo kaip vadovo fiduciarinių pareigų juridiniam asmeniui, elgėsi nesąžiningai, todėl ieškovo reikalavimas turi būti patenkintas.

20Tos aplinkybės, kad paskolos sutartis galimai buvo sudaryta, tačiau liko tinkamai neįforminta dokumentais, šių teismo išvadų pakeisti negali. Lietuvos Respublikos norminių aktų reikalavimai, reglamentuojantys sandorių formą ir buhalterinės apskaitos vedimą, turi būti vykdomi, kad bet kurioje situacijoje tiek suinteresuoti asmenys, tiek valstybės institucijos galėtų turėti objektyvią ir nešališką informaciją apie ūkio subjektų finansines operacijas ir ja remtis, iškilus ginčams. Nesilaikydamas šių imperatyvių reikalavimų, atsakovas pats prisiėmė riziką dėl galimų nuostolių tuo atveju, jei, kilus ginčui dėl tam tikrų operacijų realumo, apimties bei jo veiksmų teisėtumo, nebus galima leistinais įrodymais nustatyti reikšmingų faktų (CPK 177 str.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą dėl to yra pasisakęs, formuodamas teismų praktiką šiais klausimais (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-827/2000; 2003 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-544/2003; kt.), todėl ir šioje byloje teismas neturi pagrindo kitaip vertinti įrodymų.

21Antrojo savo reikalavimo ieškovas neįrodė ir nepagrindė byloje pateiktais dokumentais. Nors UAB „Murasta“ buvo faktiškai nemoki, ji pagal savo išgales turėjo vykdyti atsiskaitymus su kreditoriais, tame tarpe ir A. M.. Nuo 2009-07-01 nebegaliojant 1999-12-02 Lietuvos Respublikos Laikinajam mokėjimų eilės tvarkos įstatymui, kuriame buvo nustatytas privalomas mokėjimų eiliškumas, mokėtojui neturint pakankamai lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais, joks galiojantis norminis aktas tokio eiliškumo nebereglamentuoja, todėl įmonės vadovui, skirstančiam jos lėšas, išlieka tik bendro pobūdžio pareiga sąžiningai ir rūpestingai tai daryti, siekiant užtikrinti įmonės interesus. Atsiskaitymas su įmonės kreditore, prisiteisusia skolą teisminiu būdu ir turinčia neįvykdytą vykdomąjį dokumentą, kurio pateikimas vykdyti antstoliui galėtų sukelti įmonei dar didesnių nuostolių, negali būti laikomas nesąžiningu atsakovo elgesiu. Šioje byloje buvo įrodinėjama, kad A. M., būdama UAB „Murasta“ akcininko sutuoktinė, buvo susijęs su šia įmone asmeniniais saitais asmuo, o savo skolą jį jau atgavusi 2010-04-09, todėl 2011-07-27 pinigai jai esą išmokėti pakartotinai, tačiau tai nebuvo įrodyta. Ištyrus byloje ir prie jos prijungtoje civilinėje byloje Nr. L2-858-838/2010 pateiktus dokumentus, išklausius atsakovo ir trečiojo asmens pasisakymų, teismas daro išvadą, kad visa ši įrodymų visuma patvirtina atsakovo veiksmų 2011-07-27 sumokant A. M. 22 680,00 Lt skolą, teisėtumą. Kreipdamasi į teismą dėl teismo įsakymo išdavimo, A. M. yra pateikusi įrodymus, kad ji buvo suteikusi UAB „Murasta“ būtent tokio dydžio paskolą, nustatytu laiku jos neatgavo, todėl įstatymų nustatyta tvarka kreipėsi į teismą, kurio 2010-03-30 priimtu teismo įsakymu ši suma buvo jai priteista ir UAB ‚Murasta“ jos neginčijo. Tai, kad 2010-04-09 A. M. nurodė atgavusi šią skolą, nėra patvirtinta jokiais leistinais įrodymais, todėl po kelių dienų byloje gautas jos paaiškinimas, kad pinigų ji vis dėl to negavo ir nėra pagrindo naikinti teismo įsakymą, sutrukdė teismo įsakymo panaikinimą ir sąlygojo būtinybę UAB „Murasta“ anksčiau ar vėliau jį įvykdyti. Atsakovo atsikirtimai, kad 2011-07-27 sumokėdamas šią priteistą skolą geruoju, vengdamas priverstinio išieškojimo, jis nepadarė įmonei žalos, o priešingai – elgėsi teisėtai, nėra nuginčyti ieškovo, kadangi nei galiojančios Lietuvos Respublikos teisės normos, nei fiduciarinio pobūdžio pareigų juridiniam asmeniui vykdymas nedaro neteisėtu įsiteisėjusių ir vykdytinų teismo sprendimų vykdymo, kas šiuo atveju ir buvo padaryta. Todėl šioje dalyje ieškovo reikalavimas atmetamas kaip nepagrįstas.

22Vadovaujantis LR CPK 92,93,98 straipsniais, bylinėjimosi išlaidos ir išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, priteistinos iš ieškovo ir atsakovo proporcingai jų patenkintų ir atmestų reikalavimų dalims.

23Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 260str., teismas

Nutarė

24ieškinį tenkinti iš dalies.

25Iš atsakovo S. A., a.k. ( - ) priteisti 40 587,78 Lt ( keturiasdešimt tūkstančių penkis šimtus aštuoniasdešimt septynis Lt 87 cnt) žalos atlyginimo ieškovei BUAB „Murasta“, įm.k. 301727564.

26Iš atsakovo S. A. priteisti 22,00 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

27Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

28Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėja J.Grigonienė,... 2. sekretoriaujant A.Jokubauskienei,... 3. dalyvaujant ieškovo BUAB „Murasta“ atstovei G.Kandratavičienei,... 4. atsakovui S. A., jo atstovui advokatui R.Noreikai,... 5. trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, atsakovo... 6. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo BUAB... 7. ieškovas prašo iš atsakovo priteisti 63 267,00 Lt žalos atlyginimo,... 8. Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Atsiliepime nurodė, kad 2011-07-27... 9. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė ieškinio reikalavimus palaikė,... 10. Atsakovas teismo posėdžio metu su ieškinio reikalavimais nesutiko, nurodė,... 11. Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti, kadangi... 12. Trečiasis asmuo atsakovo pusėje, nepareiškiantis savarankiškų... 13. Iš byloje pateiktų įrodymų nustatytos šios faktinės aplinkybės:... 14. Ieškinys tenkintinas iš dalies. Lietuvos Respublikos CPK 178str. yra... 15. Bendrovės vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos... 16. Ieškovo reikalavimas šioje byloje skaidytinas į dvi dalis – tai... 17. Pirmąjį reikalavimą teismas laiko pagrįstu, o atsakovo atsikirtimus jo... 18. Be to, atsakovas turėjo įvertinti ir tai, kad sandorio sudarymas tarp... 19. Taigi, pirmojo reikalavimo atveju teismas konstatuoja, kad byloje surinktais ir... 20. Tos aplinkybės, kad paskolos sutartis galimai buvo sudaryta, tačiau liko... 21. Antrojo savo reikalavimo ieškovas neįrodė ir nepagrindė byloje pateiktais... 22. Vadovaujantis LR CPK 92,93,98 straipsniais, bylinėjimosi išlaidos ir... 23. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 260str., teismas... 24. ieškinį tenkinti iš dalies.... 25. Iš atsakovo S. A., a.k. ( - ) priteisti 40 587,78 Lt ( keturiasdešimt... 26. Iš atsakovo S. A. priteisti 22,00 Lt išlaidų, susijusių su procesinių... 27. Likusioje dalyje ieškinį atmesti.... 28. Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos...