Byla 1A-123-606/2016
Dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 14 d. nuosprendžio, kuriuo P. R., gim. (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu ir nuteistas:

1Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Editos Lapinskienės, teisėjų Lino Pauliukėno, Eduardo Maškevičiaus, sekretoriaujant Audriui Kvajauskui, dalyvaujant prokurorui Žilvinui Šiurnai, gynėjui advokatui Romanui Lupekai, nukentėjusiesiems A. K., A. K., teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. R. apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 14 d. nuosprendžio, kuriuo P. R., gim. ( - ), pripažintas kaltu ir nuteistas:

2pagal Lietuvos Respublikos BK 187 straipsnio 2 dalį (dėl padarytos veikos 2015-04-08) – laisvės atėmimu vieneriems (1) metams šešiems (6) mėnesiams,

3pagal Lietuvos Respublikos BK 187 straipsnio 2 dalį (dėl padarytos veikos 2015-05-24) – laisvės atėmimu dvejiems (2) metams,

4pagal Lietuvos Respublikos BK 253 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu vieneriems (1) metams šešiems (6) mėnesiams.

5Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežčiausios paskirtos dvejų (2) metų laisvės atėmimo bausmės pridėtos dalys paskirtų švelnesnių bausmių, ir paskirta subendrinta trejų (3) metų laisvės atėmimo bausmė.

6Vadovaujantis BK 641 straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta galutinė dvejų (2) metų laisvės atėmimo bausmė.

7Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 3 dalimis, bausmės vykdymas atidėtas dvejiems (2) metams, paskiriant BK 67 straipsnio 1 dalies, 2 dalies 4 punkte numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – turtinės žalos atlyginimą, t. y. per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajai A. K. turtinę žalą.

8Į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2015 m. gegužės 25 d. iki 2015 m. gegužės 26 d.

9Iš P. R. priteista A. K. 646,16 eurų turtinei ir 2000 eurų neturtinei žaloms bei 550 eurų advokato padėjėjo atstovavimo išlaidoms atlyginti, A. K. – 2000 eurų neturtinei žalai atlyginti.

10Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

11P. R. nuteistas už tai, kad tyčia, visuotinai pavojingu būdu, 2015-04-08 00.00 val. atsineštu degiu skysčiu ir degtukais padegė nukentėjusiosios A. K. gyvenamojo namo, esančio ( - ), 244 eurų vertės medines duris bei akmenimis išdaužė antrajame gyvenamojo namo aukšte esantį 55 eurų vertės plastikinio lango stiklo paketą. Tokiais savo veiksmais P. R. padarė nukentėjusiajai A. K. 299 eurų turtinę žalą.

12P. R. nuteistas ir už tai, kad 2015-05-24, apie 23.30 val., iš neteisėtai laikyto pramoninės gamybos 16-to kalibro lygiavamzdžio dvivamzdžio medžioklinio „B“ modelio šautuvo, numeris ( - ), skirto šaudyti 16-to kalibro medžiokliniais šoviniais, tyčia, visuotinai pavojingu būdu, šovė ne mažiau kaip du kartus į nukentėjusiosios A. K. gyvenamojo namo, esančio ( - ), langus, taip sukeldamas tikimybę, kad dėl to galėjo nukentėti žmonės, sugadino 55 eurų vertės plastikinio lango stiklo paketą, 200 eurų vertės plastikinio lango stiklo paketą su rėmu bei sugadino namo viduje buvusius šiuos daiktus: 195 eurų vertės užuolaidas ir 136 eurų vertės tapetus. Tokiais savo veiksmais P. R. padarė nukentėjusiajai A. K. 586 eurų turtinę žalą.

13P. R. nuteistas ir už tai, kad nuo 1975 m., tiksli data ir laikas tyrimo metu nenustatyti, neteisėtai, neturėdamas leidimo laikyti šaunamąjį ginklą, savo ūkiniame pastate ( - ), laikė pramoninės gamybos 16-to kalibro lygiavamzdį dvivamzdį medžioklinį „B“ modelio šautuvą, numeris ( - ), skirtą šaudyti 16-to kalibro medžiokliniais šoviniais. Bei neteisėtai, nuo 1975 m., tiksli data ir laikas tyrimo metu nenustatyti, neturėdamas leidimo, savo ūkiniame pastate ( - ), laikė septynis 16-to kalibro medžioklinius šovinius, skirtus 16-to kalibro lygiavamzdžiams įvairių modelių medžiokliniams šautuvams, iki 2015-05-25 01.00 val., kol Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato pareigūnai atliktos kratos metu juos surado ir paėmė.

14Apeliaciniu skundu nuteistasis P. R. prašo Plungės rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 14 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį – vadovaujantis BK 40 straipsniu, jį pagal BK 187 straipsnio 2 dalį, 253 straipsnio 1 dalį nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti, perduoti B. R. atsakomybėn be užstato vienerių metų laikotarpiui, baudžiamąją bylą nutraukti. Civilinį ieškinį dėl turtinės žalos sumažinti iki 242,16 eurų, o neturtinės – iki 500 eurų dydžio kiekvienam nukentėjusiajam. Vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. birželio 20 d. nutarimu Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo atsakomybėn asmens naudai, teigia, kad nuosprendyje tik išvardinti visi įrodymai, tačiau visiškai nėra įrodymų vertinimo, nors nuosprendis turi būti ne tik teisėtas, bet ir pagrįstas, t. y. jame padarytos išvados dėl visų nuosprendyje sprendžiamų klausimų turi būti pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (BPK 20 straipsnio 5 dalis). P. R. tvirtina, kad jis savo kaltę pripažįsta visiškai, tačiau jo gynėjas baigiamųjų kalbų metu pateikė teisinį vertinimą dėl veikų vertinimo tinkamumo, įvertinant, ar nusikaltimai buvo padaryti visuotinai pavojingu būdu, o tai turi esminės reikšmės veikos kvalifikavimui, tačiau teismas šiuo klausimu nepasisakė visiškai. Dėl 2015-04-08 epizodo apeliantas pažymi, kad teismas visiškai neanalizavo faktinių aplinkybių, jog padegęs duris, jis stovėjo prie jų ir matė, kad jos, išdegus padegamajam skysčiui, nebedegė, liepsna užgeso, todėl iš pykčio sviedė akmeniu į langą. Taigi, jis įsitikino dėl pavojaus nebuvimo, gaisro židinio nebuvimo, ir, kad pavojus aplinkiniams nebegrėsė. Dėl 2015-05-24 epizodo apeliantas pažymi, kad jis matė, kaip K. išėjo iš kambario ir užgesino šviesą, ir tik tada jis šovė, ir tai parodo, jog jis įsitikino dėl pavojingumo ir rizikos nebuvimo, jo tikslas nebuvo kėsintis į K. sveikatą ir gyvybę, be to, iš apačios šaunant į antrame aukšte esančias lubas, sužeisti kitų asmenų nebuvo galima.

15Nuteistojo P. R. tvirtinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino laidavimo institutą, nes B. R. įtaka jam turi būti vertinama kaip galimybė įtakoti jo elgesį darant teigiamą poveikį. Nurodo, kad BK 40 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys, o teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Paprastai asmenimis, vertais pasitikėjimo, teismas laiko pilnamečius asmenis, turinčius autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galinčius daryti jam teigiamą įtaką. Pripažindamas asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, teismas turi atsižvelgti ir į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį bei galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat į tokio asmens charakteristiką, nustatyti, ar jis nebuvo teistas arba baustas administracine tvarka, ar teistumai yra išnykę ar panaikinti ir pan. Taigi iš BK 40 straipsnio 3 dalies turinio matyti, kad laiduotoju gali būti tik toks asmuo, kurio galimybė daryti teigiamą įtaką kaltininkui būtų akivaizdi. Apelianto teigimu, iš byloje esančių duomenų matyti, kad B. R. yra charakterizuojama teigiamai, neteista, todėl nekyla jokių abejonių dėl teismo pasitikėjimo. Nurodo, kad jis nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, savo kaltę pripažino, smulkiai paaiškino įvykio aplinkybes, gailisi padaręs nusikalstamus. Esant tokių aplinkybių visumai ir visiems pagrindams, numatytiems BK 40 straipsnyje, nuteistojo nuomone, teisingumo ir protingumo principų įgyvendinimas bus užtikrintas atleidus jį nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos B. R. atsakomybėn be užstato vienerių metų laikotarpiui.

16Apeliaciniame skunde nuteistasis nesutinka su jam priteistos turtinės žalos dydžiu, kadangi nustatant žalos dydį buvo vadovaujamasi tik protingumo kriterijumi, tačiau nesant šios žalos dydį patvirtinančių jokių rašytinių įrodymų. Nurodo, kad kiekviena šalis privalo įrodinėti leistinomis priemonėmis savo reikalavimus, o nesant įrodymų, tokie reikalavimai yra atmestini. Nukentėjusioji nepateikė įrodymų dėl 104 eurų už sienų tvarkymą, 100 eurų už lango apdailą, 200 eurų už lubų apdailą. Taigi, teismas 404 eurus priteisė nesant jokių raštinių įrodymų, o šią žalą nukentėjusioji patyrė ir įvertino už savo pačios ir sutuoktinio atliekamus darbus, todėl, nuteistojo P. R. nuomone, ši nuosprendžio dalis keistina.

17Apelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nukentėjusiesiems priteisė per didelę, t. y. po 2000 Eur, neturtinę žalą. Dar ikiteisminio tyrimo metu A. K. buvo nurodžiusi, kad bendra neturtinė žala siekia 1000 eurų, tai buvo su ja suderinta, o civiliniame ieškinyje jau pradėjo reikalauti po 3000 eurų, nors jokių pasekmių neatsirado, sveikata sutrikdyta nebuvo. Nurodo, kad CK 6.250 straipsnis numato, jog neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai. CK 6.283 straipsnis numato, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Ta aplinkybė, kad neturtinė žala, jeigu yra įrodyta, kad ji padaryta, atlyginama nusikaltimo padarymo atveju ar dėl sveikatos sužalojimo, pabrėžia, kokią svarbą suteikia įstatymų leidėjas nuo nusikaltimo nukentėjusių asmenų gynimui ir sveikatos, kaip vienos iš didžiausių vertybių, apsaugai. Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Priteisiant neturtinę žalą tai gali būti padaroma nustatant teisingą neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant vien į šią pažeistą vertybę. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra pasekmės. Jeigu jos susijusios su asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų asmeniui sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo žalojimo metu, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį dar vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra neturtinę žalą padariusio asmens kaltė. Jeigu ji pasireiškia didžiausio pavojaus visuomenei forma – darant tyčinį smurtinį nusikaltimą prieš asmenį, sukeliant jam daugybę sužalojimų, priverčiant žmogų išgyventi dideles fizines ir dvasines kančias žalojimo metu, neturtinę žalą padariusio asmens tokiu būdu pasireiškusi kaltė sudaro prielaidas neturtinės žalos dydį nustatyti didesnį. Bendrieji neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai nustatyti CK 6.250 straipsnio 1 ir 2 dalyse ir 6.251 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtine padėtį, padalytos turtinės žalos dydį, bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Turi būti įvertintas ne tik įvykęs faktas, bet ir pasekmės ateities požiūriu, t. y kaip jos paveiks tolesnį nukentėjusiojo gyvenimą, kokios pasveikimo galimybės, ar turės reikšmės neturtinę žalą patyrusio asmens visuomeninei, profesinei veiklai, šeimyniniams santykiams. Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Jie apibrėžiami konkrečiais ir vertinamaisiais požymiais. Spręsdamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, teismas turi atsižvelgti į: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Vienas iš CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytų kriterijų, galinčių turėti įtakos neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymui, yra žalą padariusio asmens turtinė padėtis, t. y. jo turimas turtas ir gaunamos pajamos. CK 6.282 straipsnio 3 dalyje numatyta išimtis, kuri suteikia teismui galimybę sumažinti atlyginamos žalos dydį, atsižvelgus į sunkią žalą padariusio asmens padėtį (pavyzdžiui, nustatytas žalos dydis sukeltų atsakovui ir jo šeimos nariams labai sunkių padarinių: šeima, kurioje yra nepilnamečių vaikų, prarastų būstą, pritrūktų būtiniausių maisto produktų ir pan.). Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį asmens sužalojimo atveju padariniai vertinami ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kaip jie paveiks tolesnį nukentėjusio asmens gyvenimą. Jeigu padariniai yra susiję su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, fizinio skausmo kentėjimu, lydimo nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jie yra susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl padarinių šalinimo, tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje, kaip vienas iš neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų, yra šalies ekonominio gyvenimo rodiklis, bendras pragyvenimo lygis, vidutines gyventojų pajamos ir kiti ekonominio pobūdžio faktoriai (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263/2007). Jei asmuo patyrė skausmą ar patiria laisvės ir kitokius suvaržymus bei frustraciją dėl to, kad sutrikdžius sveikatą visam gyvenimui tapo neįgalus ir pan., suprantama, kad iki žalos padarymo buvusios situacijos atkurti materialinėmis priemonėmis yra neįmanoma. Konstitucinis Teismas, nurodydamas, kad „moralinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai; padarytos moralinės žalos, kaip asmens patirtos dvasinės skriaudos, neretai apskritai niekas (inter alia, jokia materiali kompensacija) negali atstoti, nes asmens psichologinės, emocinės ir kitokios būsenos, buvusios iki tol, kol jis patyrė dvasinę skriaudą, neįmanoma sugrąžinti – tokią būseną kai kada (geriausiu atveju) galima tik iš naujo sukurti, panaudojant, inter alia, materialią (pirmiausia piniginę) kompensaciją už tą moralinę žalą (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką matyti, kad baudžiamosiose bylose dėl nusikaltimo, numatyto BK 187 straipsnyje, t. y. esant kaltininko tyčinei kaltės formai, priteistos neturtinės žalos dydis labai skirtingas – nuo 145 Eur iki 1000 Eur Esant suformuotai teisminei praktikai, neturtinės žalos dydis mažintinas iki 500 Eur kiekvienam nukentėjusiajam (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-538-788/2015 (priteista 1000 Eur dėl sveikatos sutrikdymo), Nr. 2K-369-942/2015 (priteista 579 Eur), Nr. 2K-103-489/2015 (priteista 145 Eur).

18Atsikirtimuose į apeliacinį skundą nukentėjusieji A. K. ir A. K. prašo nuteistojo P. R. apeliacinį skundą kaip nepagrįstą atmesti bei priteisti iš nuteistojo su atsiliepimo parengimu susijusias išlaidas.

19Apeliaciniame teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti, nukentėjusieji, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

20Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

21Pažymėtina, kad vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 320 straipsnio 3 dalimi, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad sutinkamai su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, savo procesiniame dokumente neturi pareigos išsamiai aptarinėti kiekvieną neesminį apeliacinio skundo teiginį (Nr. 2K-63/2008, 2K-398/2009).

22Apeliaciniame skunde nuteistasis P. R. nusikalstamos veikos, už kurią jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 253 straipsnio 1 dalį, neginčija, taip pat neginčija padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 187 straipsnyje, tačiau, jo nuomone, pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl gynėjo baigiamųjų kalbų metu pateikto teisinio vertinimo, ar jo padaryti nusikaltimai, numatyti BK 187 straipsnyje, buvo padaryti visuotinai pavojingu būdu, kadangi tai turi esminės reikšmės veikos kvalifikavimui, nuosprendyje padarytos išvados turi būti pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (BPK 20 straipsnis). Taip pat mano, kad yra pagrindas, taikant BK 40 straipsnio nuostatas, atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Be to, nuteistojo P. R. teigimu, nukentėjusioji nepateikė rašytinių įrodymų dėl turtinės žalos dydžio, t. y. nepagrindė 104 eurų už sienų tvarkymą, 100 eurų už lango apdailą ir 200 eurų už lubų apdailą, taip pat pirmosios instancijos teismas priteisė iš jo nukentėjusiesiems per didelę neturtinę žalą.

23Tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek ir apeliaciniame skunde nuteistasis P. R. neneigė, jog 2015-04-08 00.00 val. atsineštu benzinu ir degtukais padegė nukentėjusiosios A. K. gyvenamojo namo, esančio ( - ), medines duris, akmeniu išdaužė antrajame gyvenamojo namo aukšte esantį plastikinio lango stiklo paketą bei 2015-05-24, apie 23.30 val., iš neteisėtai laikyto pramoninės gamybos 16-to kalibro lygiavamzdžio dvivamzdžio medžioklinio šautuvo, 16-to kalibro medžiokliniais šoviniais šovė porą kartų į nukentėjusiosios A. K. gyvenamojo namo, esančio ( - ), langus ir taip sugadino svetimą – A. K. priklausantį turtą, tačiau nemano, jog tai padarė visuotinai pavojingu būdu. Nuteistojo P. R. teigimu, jis kelis lašus benzino papylė prie durų kampo ir degtukais padegė. Padegęs laukė. Benzinas per 1-2 minutes sudegė ir užgeso, durys neliepsnojo – tik aprūko. Supykęs, kad durys neužsidegė, norėdamas pagąsdinti, paėmė akmenį ir metė į langą. Kitą kartą, jau po 24 val., nusprendė vėl pagąsdinti. Pasiėmęs nelegaliai laikytą dvivamzdį šaunamąjį ginklą nuėjo prie namo. Žinojo, kad namie yra žmonių, tačiau pažiūrėjęs, kad svetainėje nėra šviesos, tiksliai nusistatęs, kad žmonių viduje nėra – jie yra išėję į miegamąjį, porą kartų šovė į skirtingus langus. Langas neišdužo, liko skylutės (t. 2, b. l. 39–40).

24Svetimo turto sunaikinimas ar sugadinimas tyčia kvalifikuojamas pagal BK 187 straipsnio 2 dalį nustačius, kad kaltininkas tai padarė visuotinai pavojingu būdu arba išardydamas ar sugadindamas įrenginį ar agregatą, jeigu dėl to galėjo nukentėti žmonės, arba sunaikino ar sugadino didelės vertės svetimą turtą ar didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes. Pažymėtina, kad pagal teismų praktiką, veiką kvalifikuojantys požymiai, apibūdinantys veikimo būdą ir padarytos žalos dydį, yra vertinamojo pobūdžio, todėl kiekvienoje byloje jie turi būti nustatomi atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes.

25Nors nuteistasis P. R. nemano, jog sugadino svetimą – A. K. priklausantį turtą – visuotinai pavojingu būdu, tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su tuo, jog skundžiamame nuosprendyje apylinkės teismas pagrįstai nukentėjusiosios A. K. turto sunaikinimo būdą pripažino visuotinai pavojingu būdu.

26Iš nukentėjusiosios A. K. ikiteisminio tyrimo metu duotų ir teisiamajame posėdyje BPK 273 straipsnio 1 dalies, 291 straipsnio 2 dalies pagrindu perskaitytų parodymų nustatyta, jog 2015-04-08, apie 00.00 val., ji su vyru A. K. išgirdo triukšmą, lyg stiklo dūžį. A. K., atidaręs duris į pirmą aukštą, pajuto dūmų kvapą. Atidaręs namo lauko duris pamatė, kad jos yra aprūkusios, taip pat buvo aprūkusi ir namo siena bei apdegęs prie durų buvęs kilimėlis. Atvažiavus policijos pareigūnams, išėję į lauką pamatė, kad yra išdaužtas antrojo namo aukšto lango stiklo paketas. Antro aukšto balkone rado du akmenis, kuriais buvo išdaužtas langas. Dėl netinkamų naudoti medinių lauko durų jai padaryta 400 eurų turtinė žala, dėl išdaužto plastikinio lango stiklo paketo padaryta 80 eurų turtinė žala. Iš viso dėl šio padegimo padaryta 480 eurų turtinė žala (t. 1, b. l. 39–42). 2015-05-24, apie 23.30 val., miegant namuose, esančiuose ( - ), iš miego pažadino garsas, panašus į stiklo dužimą, kuris sklido iš namo svetainės. Nuėjusi į svetainę pamatė, kad yra sudaužyti du plastikinio lango paketai ir vieno plastikinio lango rėmas. Vizualiai apžiūrėjusi plastikinių langų paketus, ji pagalvojo, kad galbūt į langus buvo šaudyta iš ginklo. Dėl šio įvykio buvo padaryta 635 eurų turtinė žala (t. 1, b. l. 74–77).

27Iš nukentėjusiojo A. K. ikiteisminio tyrimo metu duotų ir teisiamajame posėdyje BPK 273 straipsnio 1 dalies, 291 straipsnio 2 dalies pagrindu perskaitytų parodymų nustatytos analogiškos aplinkybės (t. 1, b. l. 81–84).

28Iš teisiamajame posėdyje ištirtų 2015-04-08 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotų duomenų bei pridėtų fotolentelių nustatyta, kad įvykio vietos, esančios ( - ), apžiūros metu dešinėje namo pusėje esančios įėjimo /išėjimo medinės durys buvo pajuodavusios, aprūkusi ir siena, sudegęs kilimėlis. Šalia namo 4 metrų atstumu nuo dešinės namo sienos surastas akmuo. Taip pat namo antrame aukšte, balkone surasti du akmenys, buvo išdaužtas plastikinio lango stiklo paketas (t. 1, b. l. 12–15).

29Iš teisiamajame posėdyje ištirtų 2015-05-25 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotų duomenų bei pridėtų fotolentelių nustatyta, kad įvykio vietoje, gyvenamojo namo ( - ), lango, esančio vakarinėje pusėje, stiklo pakete padaryta daug kiauryminių skylių. Apžiūrint antrame aukšte esantį kambarį, ant stalo kampo buvo stiklo šukių krūva, kambaryje prie lango Nr. 1 esančios užtrauktos užuolaidos buvo su kiauryminėmis skylėmis, atitraukus užuolaidas, lango Nr. 1, kuris yra plastikinio rėmo, buvo matyti įvairaus diametro, apskritimo formos kiaurymės stiklo pakete. Ant kambario grindų buvo matyti pabirusios stiklo šukės, rastas metalinis, netaisyklingos formos šovinio šratas. Apžiūrint langą Nr. 2, lango stiklo pakete buvo kiaurymė. Apžiūrint langą Nr. 2 iš lauko pusės, lango viršutiniame rėme taip pat buvo kiaurymė, kur kiaurymės viduje rastas metalinis šovinio šratas. Prie kiaurymės ant plastikinio rėmo ir tinko buvo matomi pilkos spalvos milteliai, galbūt parako dalelės. Kambario pietinėje sienoje – ovalo formos kiaurymė – viduje metalinis šovinio šratas (t. 1, b. l. 55–72).

30Pagal BPK 20 straipsnį įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti įrodymais duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Teismas įrodymus turi vertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas BPK 20 straipsnio reikalavimų nepažeidė, o kaltininkui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo, faktinių bylos aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui.

31Byloje surinkti, teisiamajame posėdyje ištirti ir skundžiamame nuosprendyje aptarti įrodymai akivaizdžiai paneigia nuteistojo P. R. duotus parodymus, jog jo, prie A. K. namo durų papiltas benzinas sudegė iš karto, t. y. per 1-2 minutes, todėl iš esmės joks pavojus negrėsė. P. R., teigdamas, kad benzinas greitai sudegė, tačiau liepsnos nebuvo, pats sau prieštarauja. Ne tik iš nukentėjusiosios A. K. parodymų, bet ir iš objektyviai ištirtų ir aptartų 2015-04-08 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotų duomenų bei pridėtų fotolentelių aiškiai matyti, kad namo durys iš dalies apdegusios ir visiškai aprūkusios, taip pat labai stipriai aprūkusi namo siena, prie durų buvęs kilimėlis sudegęs. Ir tai aiškiai parodo, kad tokios pasekmės dėl P. R. padegimo, atsirado tikrai ne per 1-2 minutes, o padegimas buvo pakankamo masto, degė atvira liepsna, į butą veržėsi dūmai. Iš to, kaip apdegusios namo durys bei siena, kad sudegęs prie durų buvęs kilimėlis, nėra pagrindo abejoti tuo, jog į kambarį veržėsi dūmai, dėl kurių nukentėjusieji A. K. ir A. K. galėjo patirti sunkius sveikatos sutrikimus ar netgi uždusti. Be to, kad P. R. padegė namo duris, jis dar ir išdaužė namo langų stiklus. Tik dėl to, kad nukentėjusieji A. K. ir A. K. išgirdę dūžtančių langų stiklus, pabudo, didesnių pasekmių, išskyrus turto sugadinimą ir didelę išgąstį, jie nepatyrė. Pažymėtina, kad vien jau tas faktas, jog nuteistasis laukė, kol namo gyventojai sumigs ir tik tada padegė medines gyvenamojo namo duris, t. y. nakties metu, žinodamas, kad jame yra žmonių, kurie miega, be to, panaudodamas degų skystį – benziną, kurio panaudojimas akivaizdžiai sukėlė didesnį pavojų, neabejotinai parodo, kad P. R. elgėsi visuotinai pavojingu būdu. Be to, nepaneigtas nukentėjusiųjų A. K. ir A. K. atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentas, kad P. R. metė akmenis į namo langus ne dėl nusivylimo, jog neva užgeso liepsna, o dėl to, kad jis pats suvokė dėl savo itin pavojingų veiksmų galbūt kilsiančias nepataisomas pasekmes, norėjo pažadinti nukentėjusiuosius, bandė liepsną užgesinti, nes nukentėjusieji prie durų rado pripilta vandens.

32Taip pat paneigti nuteistojo P. R. parodymai dėl to, kad 2015-05-24, kai jis nelegaliai laikytu šaunamuoju ginklu šovė į namo langus, pavojaus namo gyventojams nesukėlė, nes buvo įsitikinęs, jog visi yra išėję į miegamąjį. Kaip jau buvo aptarta, iš 2015-05-25 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotų duomenų bei pridėtų fotolentelių nustatyta, kad svetainės kambario lango stiklo pakete buvo padaryta daug kiauryminių skylių, užtrauktos užuolaidos buvo su kiauryminėmis skylėmis, buvo daug šukių. Tai, jog nukentėjusieji svetainės kambaryje, kaip teigė nuteistasis, išjungė šviesą, savaime nereiškė, jog nuteistasis matė ar žinojo, jog jame neliko žmonių, juolab, kad name buvo ne vien nukentėjusieji A. K. ir A. K.. Iš byloje esančių fotolentelių aiškiai matyti, kad prie pat lango, į kurį buvo šauta, buvo pastatyta sofa, todėl akivaizdu, kad ir užgesinus šviesą, ant sofos galėjo pasilikti miegoti žmonės. Nėra pagrindo abejoti tuo, kad P. R. tikrai negalėjo žinoti ir nežinojo, kuris šeimos narys kuriame kambaryje miegojo, todėl akivaizdu, kad nuteistasis negalėjo žinoti ir tos aplinkybės, jog kambaryje nepasiliko žmonių. Be to, iš teisiamajame posėdyje nukentėjusiosios A. K. duotų parodymų, kurie iš esmės nepaneigti, matyti, kad turėdama baimę, po to, kai buvo padegtos jos namų durys, ji prieš 15-20 minučių buvo priėjusi prie to lango, į kurį šovė nuteistasis (t. 2, b. l. 41). Todėl pažymėtina, kad esant nustatytoms aplinkybėms, netgi ir tuo atveju, jeigu nuteistasis būtų iššovęs vieną kartą į gyvenamojo namo kambario langus, kuriame galėjo būti žmonių, parodo jog jis elgėsi labai pavojingai. Tačiau šiuo atveju iš lango stiklo pakete padarytų skylių, neginčytinai nustatyta, jog į langus buvo šauta net kelis kartus, ir tai neabejotinai parodo, jog nuteistasis sugadino lango stiklo paketą visuotinai pavojingu būdu.

33Todėl, esant nustatytoms ir aptartoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti tuo, jog P. R. abi nusikalstamas veikas, numatytas BK 187 straipsnyje, padarė visuotinai pavojingu būdu bei konstatuoja, jog skundžiamu nuosprendžiu jis už šias veikas pagal BK 187 straipsnio 2 dalį nuteistas pagrįstai ir teisėtai.

34Apeliaciniame skunde nuteistasis P. R. manė, kad yra pagrindas, taikant BK 40 straipsnio nuostatas, atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Nuteistasis apeliacinio teismo posėdyje nedalyvavo, jo gynėjas R. Lupeika apeliaciniame teismo posėdyje laidavimo instituto taikymą paliko spręsti teismui.

35Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra sąlyginė atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšis, kai asmuo nuo baudžiamosios atsakomybės atleidžiamas perduodant jį pagal laidavimą teismo pasitikėjimo vertam asmeniui.

36BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą.

37Vadovaujantis BK 40 straipsnio 2 dalimi, asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą tik esant visoms būtinoms sąlygoms, apibūdinančioms nusikalstamą veiką padariusį asmenį bei jo elgesį padarius tokią veiką: a) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; b) jis visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, c) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, d) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

38Pažymėtina, kad asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės yra teismo teisė, bet ne pareiga.

39Nuteistasis P. R. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas pirmą kartą, tačiau padarė tris apysunkius nusikaltimus (BK 11 straipsnio 4 dalis), tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, jis iš dalies atlygino savo neteisėtais veiksmais padarytą turtinę žalą, neturtinės žalos neatlygino visiškai. Nors nuteistasis P. R. iš esmės dėl įvykio aplinkybių savo kaltę ir pripažino, bet savo poelgio pavojingumo laipsnio kritiškai įvertinti nelinkęs, mano, jog jo veiksmai iš esmės didesnio pavojaus visuomenei nesukėlė. Nuteistasis P. R. pirmą kartą sugadinęs nukentėjusiosios A. K. turtą visuotinai pavojingu būdu išvadų iš savo poelgio nepadarė, netrukus dar kartą padarė analogišką nusikalstamą veiką, ir tai parodo jo paties, kaip asmens, didesnį pavojingumo laipsnį visuomenei. Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į P. R. baustumus administracine tvarka, kad P. R. baustas ne tik už šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, ir turi galiojančią nuobaudą, bet ir už kitus administracinius teisės pažeidimus, t. y. net du kartus baustas už namų gamybos stiprių alkoholinių gėrimų laikymą (t. 1, b. l. 152–156), ir tai duoda pagrindą abejoti tuo, kad P. R. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Be to, pažymėtina, kad laiduotoja B. R. nuteistojo P. R. elgesio įtakoti niekaip negalėtų. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja B. R. P. R. elgesio kritiškai nevertino, teigė, kad jis nusikalstamų veikų, kurios jam buvo inkriminuotos, padaryti negalėtų, ką jis veikia namuose, kokius neleistinus daiktus laikė, ji net nežinojo, savo vyrą iš esmės tik gynė (t. 1, b. l. 50–51). Akcentuotina ir tai, kad P. R. namų gamybos stiprius alkoholinius gėrimus laikė, ir už tai buvo nubaustas administracine tvarka, taip pat savo namuose, kuriuose gyvena ir jo žmona. Todėl, esant aptartoms aplinkybėms, taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti P. R. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nėra jokio teisinio pagrindo.

40Apeliaciniame skunde nuteistojo P. R. teigimu, nukentėjusioji nepateikė rašytinių įrodymų dėl 404 eurų turtinės žalos dydžio, t. y. nepagrindė 104 eurų už sienų tvarkymą, 100 eurų už lango apdailą ir 200 eurų už lubų apdailą.

41Pažymėtina, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Dėl to asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Žala – tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.249 straipsnyje apibrėžta turtinės žalos sąvoka bendrąja prasme, tačiau, atsižvelgiant į tai, kokiam objektui yra padaroma žala, skiriama žala turtui (asmens turto netekimas, sužalojimas, su tuo susijusios išlaidos) ir žala asmeniui (negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų), kitaip tariant, turtinė žala asmeniui. Nuostolių kaip piniginės žalos išraiškos turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo dėl padarytos žalos prarado, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

42Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusieji A. K. ir A. K. pateikė ieškinį, iš kurio nustatyta, kad nukentėjusieji sienų tvarkymui pirko 9 eurų vertės 19 buteliukų acto, 25 eurų vertės dažus ir glaistą bei 70 eurų įvertino darbą, ir tai sudaro 104 eurus, 100 eurų įvertino lango apdailos darbus bei 200 eurų įvertino lubų apdailą, tačiau patikslintame ieškinyje nurodė, kad lubų apdailos medžiagos kainavo 188,18 euro, pateikė tai patvirtinančius duomenis (t. 1, b. l. 86–89, t. 2, b. l. 11–12, 38).

43Pažymėtina, kad byloje yra pateikti kvitai, kurie patvirtina, kad buvo pirktos medžiagos už 188, 18 euro, tam, kad būtų galima atlikti lubų apdailos darbus. Šią aplinkybę, nustatydamas turtinės žalos dydį, įvertino ir pirmosios instancijos teismas, todėl nuteistojo P. R. argumentas, kad nukentėjusieji nepateikė rašytinių įrodymų, patvirtinančių nuostolius už atliktą lubų apdailą, yra visiškai nepagrįstas.

44Nukentėjusieji nepateikė patvirtinančių duomenų dėl patirtos 100 eurų turtinės žalos už lango apdailos sutvarkymą bei 104 eurų – už sienų sutvarkymą, ieškinyje nurodė, kad sienų tvarkymui pirko 9 eurų vertės 19 buteliukų acto, 25 eurų vertės dažus ir glaistą bei 70 eurų įvertino darbą. Teisiamajame posėdyje nukentėjusioji A. K. išsamiai parodė, kad po to, kai P. R. padegė jos namo duris, be viso to, kas buvo sugadinta nepataisomai, jos namuose aprūko sienos ir lubos, kurias reikėjo plauti, glaistyti ir dažyti, taip pat, kai įdėjo langą, reikėjo tvarkyti lango apdailą, kadangi keičiant langą, viskas buvo išdraskyta. Viską tvarkė patys – remontavo namus visą vasarą, iki pat rugpjūčio mėnesio. 100 eurų lango apdailą įvertino todėl, kad 50 eurų kainavo glaistas, kitos medžiagos, o 50 eurų įvertino savo pačių darbą. Tačiau visų išlaidų patvirtinančių kvitų neturi. Taip pat tvarkė ir išorines sienas, bet jų nedažė (t. 2, b. l. 40–41).

45Teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis; kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamas žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita – abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas. Kai žala padaroma asmens turto sunaikinimu, teisingas žalos atlyginimas reiškia, kad turi būti nustatyta nukentėjusio asmens patirtų materialinių netekimų piniginė išraiška – prarasto turto vertė ir šie netekimai kompensuojami. Pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti yra žalos padarymo faktas, todėl turto sunaikinimo ar sugadinimo atveju žalą patyręs asmuo turi teisę reikalauti žalos atlyginimo nepriklausomai nuo to, ar yra turėjęs realių turto atstatymo išlaidų, ir ar iš viso ketina prarastą turtą atkurti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje

46Nr. 3K-3-166/2009 ir kt.).

47Byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais bei skundžiamame nuosprendyje aptartais įrodymais neginčytinai nustatyta, jog dėl P. R. nusikalstamų veikų, už kurias jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 187 straipsnio 2 dalį, nukentėjusioji patyrė turtinę žalą, tačiau nukentėjusieji sienas ir lango apdailą remontavo patys, t. y. remonto darbai buvo atliekami ūkiniu būdu savo pastangomis, naudojant ne tik jiems priklausančias priemones, bet ir žmogiškuosius resursus. Akivaizdu, kad, kai darbai atliekami ūkio būdu, turėtų išlaidų patvirtinančių duomenų pateikti ir nėra galimybės. Tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su tuo, jog nukentėjusiųjų nurodytos sumos už lango ir sienų sutvarkymą, t. y. iš viso 204 eurai, įskaitant jų pačių darbą bei pirktas medžiagas, yra realios ir abejoti tuo, jog tokių darbų kaina – už lango apdailą 50 eurų ir už sienų remontą 70 eurų, jeigu būtų šiuos darbus atlikę samdomi meistrai, ir tik dėl to, kad tokiu atveju nukentėjusieji būtų turėję darbo apmokėjimą pateisinančius dokumentus, būtų buvusi mažesnė, arba, kad šių darbų nereikėjo atlikti iš viso, neturi jokio pagrindo. Kad toks lango apdailos ir sienų remontas buvo reikalingas, iš esmės neprieštarauja ir nuteistasis, tačiau ginčija šią sumą vien dėl to, kad nėra pateikta remonto darbų apmokėjimą pateisinančių duomenų. Iš nukentėjusiosios A. K. parodymų matyti, kad ji ir jos vyras A. K., po to, kai buvo sugadintas jų turtas, name atliko ir daugiau visokių darbų, tam, kad nors iš dalies pašalintų pasekmes, tačiau šio savo darbo jie pinigine išraiška net nevertino, prašė atlyginti tik už pirktas medžiagas remonto darbams. Ir tai nepaneigia aplinkybės, jog nukentėjusieji yra sąžiningi, ir jokiu būdu nesiekia praturtėti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad vien lubų apdailos darbams skirtos medžiagos, neįskaitant darbo, kainavo 188, 18 euro (t. 2, b. l. 38). Todėl, esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog ir nesant 204 eurų turtinės žalos patvirtinančių duomenų, šią sumą sudarančios išlaidos už pirktas medžiagas ir darbą yra objektyvios ir įvertintos tinkamai, todėl priteistos iš nuteistojo P. R. teisėtai ir pagrįstai.

48Apeliaciniame skunde nuteistasis P. R. ginčija ir nukentėjusiesiems A. K. ir A. K. priteistos neturtinės žalos dydį, prašo neturtinės žalos dydžius nuo 2000 eurų sumažinti iki 500 eurų kiekvienam nukentėjusiajam.

49Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kita. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 straipsnis) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, teismas turi vadovautis ne tik CK 6.250 straipsniu, bet ir 6.251 straipsnio 2 dalyje bei 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais.

50Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Priteisiant neturtinę žalą tai gali būti padaroma nustatant teisingą neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant vien į šias pažeistas vertybes. Taip pat teismų praktikoje pripažįstama, kad veikiant tyčia, t. y. siekiant, kad nukentėjusysis patirtų kančias, pažeminimą, stresą ir panašiai, yra padaroma kur kas didesnė žala nei neatsargios kaltės atveju. Konkrečios žalos padarymo aplinkybės turi būti vertinamos pagal nurodytus įstatyminius kriterijus, nė vienai faktinei aplinkybei įstatyme nesuteikiama išankstinės reikšmės.

51Šiuo atveju neturtinė žala buvo padaryta dėl nusikaltimų nuosavybei, t. y. buvo sugadintas svetimas turtas visuotinai pavojingu būdu (BK 187 straipsnio 2 dalis).

52Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, kad dėl nuteistojo pasikartojančių nusikalstamų veiksmų, kurie buvo atlikti nakties metu, nukentėjusiesiems miegant, visuotinai pavojingais būdais, nukentėjusieji A. K. ir A. K. patyrė šoką, baimę, nesaugumo jausmą patiria iki šiol, prarado buvusią ramybę ne tik patys nukentėjusieji, bet ir jų artimieji. Nukentėjusieji patyrė daug nepatogumų dėl nusikalstamų veikų padarinių šalinimo, ir tyrimo bei bylos nagrinėjimo teisme, taip pat pagrįstai buvo atsižvelgta į tai, kad nuteistasis yra senatvės pensininkas. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, priteisdamas nukentėjusiesiems A. K. ir A. K. po 2000 eurų neturtinei žalai atlyginti, nepakankamai atsižvelgė į nusikaltimus padariusio asmens bei nukentėjusiųjų interesų pusiausvyrą, ne visiškai įvertino aplinkybių visumą, be to, neatsižvelgė ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką tokio pobūdžio bylose. Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo priteisimas iš kaltininko negali būti siejamas su kaltininko nubaudimu, kadangi neturtinė žala atlieka kitokią funkciją, t. y. kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiųjų patirtą fizinį ir dvasinį skausmą bei kitus neigiamus neturtinio pobūdžio išgyvenimus. Be to, itin didelis neturtinės žalos priteisimas iš kaltininko neleidžia pasiekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros.

53Nustatant nukentėjusiesiems A. K. ir A. K. priteistinos neturtinės žalos dydį atsižvelgtina į pažeidimo pobūdį – nuteistasis P. R. net du kartus turtą sugadino visuomenei pavojingu būdu – padegdamas bei panaudodamas šaunamąjį ginklą, kai dėl to galėjo nukentėti gyvenamajame name buvę žmonės. Todėl akivaizdu, kad dėl tokių nuteistojo nusikalstamų veikų nukentėjusieji patyrė šoką, baimę, patiria nesaugumo jausmą iki šiol, geria vaistus, taip pat patyrė nepatogumų dėl išdaužytų ir sušaudytų langų stiklų ir sugadintų durų, tačiau iš teisiamajame posėdyje nukentėjusiųjų A. K. ir A. K. duotų parodymų nenustatyta, kad dėl patirtų dvasinių išgyvenimų jiems būtų sukelti liekamieji sveikatos pakenkimai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teisiamajame posėdyje nukentėjusioji A. K. parodė, kad šeima buvo sutarusi prašyti teismo priteisti iš viso tik 600 eurų neturtinės žalos, nes galvojo, jog nuteistasis P. R. elgsis geranoriškai ir pats atlygins visą patirtą žalą, tačiau P. R. taip nepasielgus, o pradėjus jų šeimą šmeižti, jie neturtinės žalos dydį padidino iki 3000 Eur (t. 2, b. l. 41).Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis A. K. parodė, kad jis po šių įvykių nesirgo, tik po to blogai miega (t. 2, b. l. 41), nukentėjusioji A. K. taip pat parodė, kad ji po šių įvykių į medikus nesikreipė, gėrė vaistus pati (t. 2, b. l. 41). Nustatant neturtinės žalos dydį taip pat atsižvelgtina į padarytos turtinės žalos dydį, t. y., kad padaryta 1327, 16 euro turtinė žala, tačiau nuteistasis daugiau kaip pusę šios sumos – 681 Eur – yra atlyginęs, be to, nors nukentėjusieji ir patyrė nepatogumų dėl to, jog dėl sugadinimų reikėjo keisti duris, langus, remontuoti sienas ir lubas, tačiau tai nebuvo nepataisomi nusikalstamos veikos padariniai. Taip pat atsižvelgtina į pažeistos vertybės pobūdį ir vietą teisės saugomų vertybių sistemoje, t. y., kad žala buvo padaryta ne asmens gyvybei ar sveikatai, bet turtui. Be to, atsižvelgtina ir į kaltininko turtinę padėtį. P. R. yra pensininkas, iš pažymos apie asmeniui išmokėtas išmokas nustatyta, jog jis per mėnesį gauna 257,10 Eur dydžio pensiją.

54Esant nustatytoms ir aptartoms aplinkybėms, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgdamas į teismų praktiką baudžiamosiose bylose, esant tokiai pat nuteistųjų kaltės rūšiai (tiesioginė tyčia), panašaus pavojingumo veikai (svetimo turto sugadinimas visuotinai pavojingu būdu), kad padarytos net ir dvi viena po kitos analogiškos nusikalstamos veikos (BK 187 straipsnio 2 dalis), konstatuoja, jog nukentėjusiesiems A. K. ir A. K., priklausomai nuo reikšmingų bylos aplinkybių, apylinkės teismo nustatytas po 2000 eurų kiekvienam neturtinės žalos dydis būtų neproporcingas patirtiems dvasiniams išgyvenimams, lyginant juos su patirtais dėl nusikaltimų žmogaus sveikatai, kaip vienos iš labiausiai teisės ginamų vertybių dvasiniais išgyvenimais, todėl nukentėjusiesiems A. K. ir A. K. priteistos neturtinės žalos dydis mažintinas iki 1000 eurų kiekvienam.

55Nukentėjusieji A. K. ir A. K. kartu su atsikirtimais į nuteistojo P. R. apeliacinį skundą pateikė teisinių paslaugų sutartį, sudarytą su advokato padėjėju V. T., 300 Eur sąskaitą už atsikirtimų į apeliacinį skundą surašymą ir pinigų priėmimo kvitą, pagal kurį A. K. sumokėjo 300 Eur (t. 2, b. l. 76, 77, 78) bei prašė šias proceso išlaidas priteisti iš nuteistojo P. R..

56Pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija pažymi, kad šios nuostatos galioja taip pat ir nagrinėjant bylą apeliacine tvarka. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-374/2012). Priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas. Kolegija pažymi, kad atsikirtimų surašymas ir pateikimas apeliacinės instancijos teismui yra viena iš nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo dalyvavimo bei savo teisių gynimo apeliaciniame procese formų. Kadangi nuteistojo apeliaciniame skunde buvo ginčijami klausimai, tiesiogiai susiję su nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų interesais, todėl jie buvo priversti kreiptis į advokatą dėl profesionalios teisinės pagalbos surašant atsikirtimus. Tokios išlaidos pripažįstamos proceso išlaidomis.

57Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas nuteistojo apeliacinį skundą tenkina iš dalies, t. y. sumažina neturtinės žalos dydį. Nustatydamas proceso išlaidų dydį, apeliacinės instancijos teismas įvertintina ir tai, kad tas pats advokato padėjėjas dalyvavo byloje nuo proceso pradžios iki jos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme, t. y. bylos aplinkybės jam buvo gerai žinomos, papildomas susipažinimas su bylos medžiaga ar ypatingas pasiruošimas apeliaciniam procesui nebuvo būtinas, o tai, be jokios abejonės, nulėmė mažesnes darbo laiko sąnaudas, teikiant teisines paslaugas nukentėjusiesiems. Taip pat akcentuotina, jog advokato padėjėjas V. T., surašydamas atsikirtimus į nuteistojo apeliacinį skundą peržengė atsikirtimų ribas. Atsikirtimuose analizavo klausimus, kurių nuteistasis P. R. apeliaciniame skunde net nekėlė, t. y. prašė panaikinti nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei pripažinti jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, todėl dalį darbo sąnaudų surašant atsikirtimus lėmė argumentai, kurie turėtų būti nurodomi, jeigu nukentėjusieji būtų išreikę norą, jų pačių apeliaciniame skunde. Todėl atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, prašomos priteisti proceso išlaidos už atsikirtimų į nuteistojo apeliacinį skundą surašymą proporcingai mažintinos iki 200 eurų.

58Esant aptartoms aplinkybėms, Plungės rajono apylinkės teismo 2016 sausio 14 d. nuosprendis keistinas dėl neteisingai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 328 straipsnio 3, 4 punktai).

59Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 3, 4 punktais, kolegija

Nutarė

60Plungės rajono apylinkės teismo 2016 sausio 14 d. nuosprendį pakeisti.

61Iš nuteistojo P. R. priteistą nukentėjusiajai A. K. 2000 eurų neturtinės žalos dydį sumažinti iki 1000 eurų.

62Iš nuteistojo P. R. priteistą nukentėjusiajam A. K. 2000 eurų neturtinės žalos dydį sumažinti iki 1000 eurų.

63Iš nuteistojo P. R. priteisti nukentėjusiajai A. K. 200 eurų proceso išlaidų už suteiktas teisines paslaugas.

64Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. pagal Lietuvos Respublikos BK 187 straipsnio 2 dalį (dėl padarytos veikos... 3. pagal Lietuvos Respublikos BK 187 straipsnio 2 dalį (dėl padarytos veikos... 4. pagal Lietuvos Respublikos BK 253 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu... 5. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos... 6. Vadovaujantis BK 641 straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir... 7. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 3 dalimis, bausmės vykdymas atidėtas... 8. Į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2015 m. gegužės... 9. Iš P. R. priteista A. K. 646,16 eurų turtinei ir 2000 eurų neturtinei... 10. Kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 11. P. R. nuteistas už tai, kad tyčia, visuotinai pavojingu būdu, 2015-04-08... 12. P. R. nuteistas ir už tai, kad 2015-05-24, apie 23.30 val., iš neteisėtai... 13. P. R. nuteistas ir už tai, kad nuo 1975 m., tiksli data ir laikas tyrimo metu... 14. Apeliaciniu skundu nuteistasis P. R. prašo Plungės rajono apylinkės teismo... 15. Nuteistojo P. R. tvirtinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino... 16. Apeliaciniame skunde nuteistasis nesutinka su jam priteistos turtinės žalos... 17. Apelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nukentėjusiesiems... 18. Atsikirtimuose į apeliacinį skundą nukentėjusieji A. K. ir A. K. prašo... 19. Apeliaciniame teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą... 20. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 21. Pažymėtina, kad vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 320 straipsnio 3... 22. Apeliaciniame skunde nuteistasis P. R. nusikalstamos veikos, už kurią jis... 23. Tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek ir apeliaciniame skunde nuteistasis P. R.... 24. Svetimo turto sunaikinimas ar sugadinimas tyčia kvalifikuojamas pagal BK 187... 25. Nors nuteistasis P. R. nemano, jog sugadino svetimą – A. K. priklausantį... 26. Iš nukentėjusiosios A. K. ikiteisminio tyrimo metu duotų ir teisiamajame... 27. Iš nukentėjusiojo A. K. ikiteisminio tyrimo metu duotų ir teisiamajame... 28. Iš teisiamajame posėdyje ištirtų 2015-04-08 įvykio vietos apžiūros... 29. Iš teisiamajame posėdyje ištirtų 2015-05-25 įvykio vietos apžiūros... 30. Pagal BPK 20 straipsnį įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų... 31. Byloje surinkti, teisiamajame posėdyje ištirti ir skundžiamame nuosprendyje... 32. Taip pat paneigti nuteistojo P. R. parodymai dėl to, kad 2015-05-24, kai jis... 33. Todėl, esant nustatytoms ir aptartoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos... 34. Apeliaciniame skunde nuteistasis P. R. manė, kad yra pagrindas, taikant BK 40... 35. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra sąlyginė... 36. BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį... 37. Vadovaujantis BK 40 straipsnio 2 dalimi, asmuo teismo gali būti atleistas nuo... 38. Pažymėtina, kad asmenį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės yra teismo... 39. Nuteistasis P. R. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas pirmą kartą, tačiau... 40. Apeliaciniame skunde nuteistojo P. R. teigimu, nukentėjusioji nepateikė... 41. Pažymėtina, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo,... 42. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusieji A. K. ir A. K. pateikė ieškinį, iš... 43. Pažymėtina, kad byloje yra pateikti kvitai, kurie patvirtina, kad buvo... 44. Nukentėjusieji nepateikė patvirtinančių duomenų dėl patirtos 100 eurų... 45. Teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl... 46. Nr. 3K-3-166/2009 ir kt.).... 47. Byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais bei skundžiamame... 48. Apeliaciniame skunde nuteistasis P. R. ginčija ir nukentėjusiesiems A. K. ir... 49. Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė žala yra... 50. Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į... 51. Šiuo atveju neturtinė žala buvo padaryta dėl nusikaltimų nuosavybei, t. y.... 52. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios... 53. Nustatant nukentėjusiesiems A. K. ir A. K. priteistinos neturtinės žalos... 54. Esant nustatytoms ir aptartoms aplinkybėms, vadovaudamasis sąžiningumo,... 55. Nukentėjusieji A. K. ir A. K. kartu su atsikirtimais į nuteistojo P. R.... 56. Pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę... 57. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas nuteistojo apeliacinį... 58. Esant aptartoms aplinkybėms, Plungės rajono apylinkės teismo 2016 sausio 14... 59. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328... 60. Plungės rajono apylinkės teismo 2016 sausio 14 d. nuosprendį pakeisti.... 61. Iš nuteistojo P. R. priteistą nukentėjusiajai A. K. 2000 eurų neturtinės... 62. Iš nuteistojo P. R. priteistą nukentėjusiajam A. K. 2000 eurų neturtinės... 63. Iš nuteistojo P. R. priteisti nukentėjusiajai A. K. 200 eurų proceso... 64. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą....