Byla 2K-369-942/2015

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Eligijaus Gladučio, Vytauto Piesliako ir pranešėjo Aurelijaus Gutausko, teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. P. gynėjo advokato Murado Bakano kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2014 m. balandžio 30 d. nuosprendžio, kuriuo M. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams, 187 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams, 253 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu ketveriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinus apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu, galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas ketveriems metams šešiems mėnesiams, šią bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose. Iš M. P. solidariai su E. A. priteista nukentėjusiajai S. B. 37 927,27 Lt (10 985 Eur) turtinei žalai ir 2000 Lt (579 Eur) neturtinei žalai atlyginti.

2Šiuo teismo nuosprendžiu M. P. išteisintas pagal BK 254 straipsnio 2 dalį ir nuteistas E. A., tačiau šios nuosprendžio dalys kasacine tvarka neskundžiamos.

3Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 19 d. nutartimi Šiaulių apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės, nuteistojo E. A. bei jo gynėjo advokato Jono Nekrašiaus ir nuteistojo M. P. apeliaciniai skundai atmesti.

4Teisėjų kolegija

Nustatė

5M. P. nuteistas už tai, kad, padedant E. A., bendrais tyčiniais veiksmais, E. A. duodant nurodymus ir patarimus dėl nusikaltimo padarymo vietos ir laiko, pagrobė didelės vertės svetimą turtą ir tyčia sugadino svetimą turtą:

62011 m. balandžio mėn., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, E. A. prie parduotuvės „K.“ ( - ), M. P. nurodė nukentėjusiosios S. B. pinigų laikymo vietą – namo ( - ), antrame aukšte esančiame seife, savaitės dieną – penktadienį, kai nukentėjusiosios S. B. nebūna namuose, žinodamas, kad M. P. vykdys S. B. priklausančio turto vagystę, tyčia sugadinęs jos turtą. Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2011 m. balandžio 15 d., apie 12.30 val., tikslus laikas nenustatytas, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu įrankiu pragręžė S. B. priklausančio namo ( - ), durų spynos šerdį, taip tyčia ją sugadino ir įsibrovė į šį namą, kurio antrame aukšte laužtuvu ir A. B. priklausančiu akumuliatoriniu gręžtuvu išplėšė sienoje pritvirtintą seifą, taip tyčia sugadino sieną, iš viso tyčia sugadino 2030 Lt vertės S. B. priklausančio turto, ir pagrobė seifą su jame buvusiais pinigais – 35 000 Lt, iš viso pagrobė 35 600 Lt vertės S. B. priklausančio turto, tačiau dėl M. P. nuteisimo pagal BK 178 straipsnio 3 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį kasaciniai skundai nepaduoti.

7Taip pat jis nuteistas už tai, kad nuo 2011 m. balandžio 15 d., apie 12.30 val., tikslus laikas nenustatytas, neturėdamas leidimo, S. P. priklausančiame garaže ( - ), iki 2011 m. balandžio 21 d. 10.30 val. neteisėtai laikė tris šaunamuosius ginklus (jų techniniai duomenys nurodyti skundžiamuose teismų sprendimuose) ir keturiolika šaudmenų (jų techniniai duomenys taip pat nurodyti skundžiamuose teismų sprendimuose), kol buvo sulaikytas ( - ) pareigūnų.

8Kasaciniu skundu nuteistojo M. P. gynėjas advokatas M. Bakanas prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ir apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis dėl BK 253 straipsnio 2 dalies taikymo ir nuteistąjį dėl šios veikos išteisinti. Taip pat jis prašo pripažinti nuteistojo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis numatytąsias BK 59 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktuose, taikyti BK 62 straipsnio 2 dalį ir M. P. paskirti bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu.

9Kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis dėl BK 253 straipsnio 2 dalies taikymo yra neteisėta ir nepagrįsta, nes teismas netinkamai aiškino bei taikė šias baudžiamojo įstatymo nuostatas ir padarė esminius BPK 20 straipsnio pažeidimus. Gynėjas aptaria šio baudžiamojo įstatymo nuostatas, pažymi, kad toks nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalis), ir teigia, kad jo ginamasis nepagrįstai nuteistas dėl šaunamųjų ginklų ir šaudmenų, buvusių pagrobtame seife, laikymo. Nors teismų praktikoje laikymas apibrėžiamas kaip atitinkamo daikto turėjimas savo žinioje, tačiau nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog nuteistasis iš nukentėjusiosios gyvenamojo namo pagrobtą seifą autobusu atsigabeno į garažą ir ten paliko kartu su ginklais ir šoviniais, o pasiėmė tik pinigus. Be to, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad M. P. po šių veiksmų buvo grįžęs į garažą ir atliko kokius nors veiksmus su ginklais. Juolab kad tuo metu, kai M. P. buvo sulaikytas, t. y. 2011 m. balandžio 23 d., atlikus kratą garaže, jame ginklų nerasta, jie rasti po daugiabučio ( - ) balkonu 2011 m. gegužės 8 d., t. y. tuo metu, kai M. P. buvo suimtas. Gynėjas teigia, kad šie duomenys patvirtina, jog jo ginamasis nedisponavo ginklais ir šaudmenimis, o po vagystės jais disponavęs asmuo byloje liko nenustatytas. Anot kasatoriaus, šios aplinkybės rodo, kad M. P. jokių valingų veiksmų, kuriuos galima apibrėžti kaip tyčinį šaunamųjų ginklų laikymą, neatliko. Tai, kad jis minėtame garaže palikdamas šaunamuosius ginklus sukėlė grėsmę visuomenės saugumui, nėra pagrindas konstatuoti tyčinį neteisėtą ginklų laikymą. Dėl to kasatorius mano, kad teismai nesilaikė BPK 20 straipsnio reikalavimų, nes nagrinėjamoje byloje neteisėto šaunamųjų ginklų laikymo neįrodo jokie byloje surinkti ir ištirti įrodymai. Juolab kad M. P. dėl ginklų ir šaudmenų pagrobimo pagal BK 254 straipsnio 2 dalį išteisintas, nenustačius tyčios juos pagrobti. Be to, nors kasatoriaus ginamasis pripažintas kaltu dėl šaunamųjų ginklų ir šaudmenų laikymo nuo to momento, kai jis atidarė pagrobtą seifą, iki jo sulaikymo BPK 140 straipsnio pagrindu, tačiau byloje nenustatyta būtina tiesioginės tyčios sąlyga – norėjimas pavojingų pasekmių, t. y. laikyti ginklus, rastus seife. Maža to, inkriminuoti ginklų ir šaudmenų laikymą tik dėl to, kad M. P., nežinodamas apie pagrobtame seife esančius ginklus bei šaudmenis ir neturėdamas tikslo juos pagrobti, negrąžino jų teisėtam savininkui, prieštarauja tiesioginės tyčios aiškinimui. Kasatorius pažymi, kad jo ginamasis viso proceso metu nuosekliai paaiškino, kad neturėjo nei tyčios pagrobti ginklus, nei jokių ketinimų disponuoti jais. Anot kasatoriaus, apeliacinės instancijos teismo nutarties teiginiai, kad M. P. su bendrininku E. A. kalbėjosi apie tai, ką su šiais ginklais daryti, svarstė jų gražinimo savininkams, pardavimo galimybes, nėra patikimi įrodymai BPK 20 straipsnio 2 dalies prasme, nes šis teismas E. A. parodymus pripažino nenuosekliais ir prieštaringais, todėl negalėjo jais remtis (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Gynėjo nuomone, tai, kad M. P. pagrobtame seife rastus ginklus ir šaudmenis kartu su seifu paliko svetimame garaže, įrodo jo abejingumą šiems daiktams, o ne tiesioginę tyčią juos laikyti. Dėl to kasatorius mano, kad tokia situacija nagrinėjamoje byloje turi būti vertinama kaip teisinis kazusas, nes M. P. neturėjo tikslo nei įgyti, nei laikyti pavogtų ginklų, nei norėjo taip veikti, t. y. laikyti jų. Gynėjas teigia, kad tokioje situacijoje jo ginamasis tiesiog neturėjo jokio kito pasirinkimo, nes ginklų grąžinimas nukentėjusiajai arba jų atidavimas policijai iš esmės reikštų parodymų prieš save davimą, t. y. reikėtų nurodyti aplinkybes, iš kur tokie daiktai pas jį atsirado, nors tuo pačiu metu būtų pažeistos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 3 dalies nuostatos, nekaltumo prezumpcijos ir in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai) principai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2009, 2K-510/2012, 2K-315/2012, 2K-205/2012).

10Skunde teigiama ir tai, kad teismai nepagrįstai nepripažino nuteistojo M. P. atsakomybės lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte, to, kad jis atsiprašė nukentėjusiosios, bandė atlyginti nukentėjusiajai padarytą žalą, paruošė perlaidas, tačiau nukentėjusioji atsisakė pateikti banko sąskaitos duomenis, grynųjų pinigų neėmė, o pervestus pinigus grąžino. Kasatorius mano, kad toks nukentėjusiosios elgesys neturi pasunkinti nuteistojo padėties, nes tai nepriklauso nuo jo valios. Dėl to gynėjas teigia, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo BK 59 straipsnio 2 dalimi ir netinkamai aiškino bei taikė baudžiamąjį įstatymą – BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktą.

11Be to, teismai nepagrįstai nepripažino nuteistojo atsakomybę lengvinančiąja aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punkte, ir taip nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-428/2009, 2K-520/2012, 2K-60/2014 ir kt.). Kasatorius nurodo, kad M. P. nusikalto būtent dėl sunkios materialinės padėties, siekdamas išsaugoti savo šeimos gyvenamąjį būstą (buvo paėmęs iš banko būsto paskolą, tačiau neteko darbo, bankas dėl įmokų mokėjimo uždelsimo buvo pradėjęs priverstinį skolos išieškojimą, o jo šeimai, auginančiai du mažamečius vaikus, būsto praradimas būtų buvusi didelė netektis). Nors apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad nuteistasis dalį pavogtų pinigų panaudojo turimiems įsipareigojimams bankui – sumokėjo 1338,13 Lt būsto kreditui padengti ir papildė banko sąskaitą 90 Lt, tačiau nepagrįstai nagrinėjo aplinkybes, kur nuteistasis išleido likusią dalį pinigų. Gynėjo nuomone, tokios aplinkybės sprendžiant klausimą dėl M. P. veikoje lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punkte, buvimo ar nebuvimo, neturi jokios reikšmės. Kasatorius pažymi, kad minėtų nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių konstatavimas turi didelę reikšmę, t. y. būtų pagrindas nuteistajam taikyti BK 62 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punkto nuostatas. Juolab kad jo mažametės dukters motina yra neįgali, todėl faktiškai jis yra vienintelis asmuo, galintis jomis pasirūpinti. Be to, byloje nustatyta M. P. atsakomybę lengvinant aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Apibendrindamas gynėjas teigia, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas M. P. taikyti BK 62 straipsnio 2 dalies nuostatas ir skirti švelnesnę bausmę, negu įstatymo numatyta.

12Atsiliepimu į kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Jolita Urbelienė prašo nuteistojo M. P. gynėjo advokato M. Bakano kasacinį skundą atmesti.

13Prokurorė teigia, kad kasacinio skundo argumentai dėl M. P. nuteisimo pagal BK 253 straipsnio 2 dalį yra nepagrįsti. Priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, abiejų instancijų teismai pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes padarė teisingą išvadą apie nuteistojo M. P. tyčios kryptingumą, kad šis ginklus paliko garaže tikslingai, jų neatsikratė, negrąžino savininkei, t. y. suvokė, kad laiko ginklus, ir norėjo taip veikti. Prokurorės nuomone, šioje baudžiamojoje byloje ginklų bei šaudmenų laikymo požymį teismai įvertino nenukrypdami nuo įprastinės, nusistovėjusios baudžiamojo įstatymo interpretavimo ir taikymo praktikos. Pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes BK 253 straipsnio 2 dalis, kvalifikuojant padarytą nusikaltimą, pritaikyta teisingai.

14Atsiliepime teigiama, kad teismai pagrįstai nusprendė nepripažinti M. P. veiksmų, kuriais jis atlygino dalį nukentėjusiesiems priteistos žalos, atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Nors teismų praktikoje dalinis žalos atlyginimas atskirais atvejais pripažįstamas atsakomybę lengvinančia aplinkybe, tačiau laikomasi nuostatos, kad toks atlygintos žalos dydis turi būti pakankamai didelis, kuris sudaro pagrįstas prielaidas tikėtis neuždelsto likusios žalos dalies atlyginimo, kaltininko pastangos atlyginti likusią padarytosios žalos dalį yra nuoširdžios ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-420/2007). Prokurorė, nurodydama kokio dydžio nukentėjusiosios civilinis ieškinys yra priteistas solidariai iš abiejų nuteistųjų (37 927,27 Lt turtinei ir 2000 Lt neturtinei žalai atlyginti) ir kokio dydžio sumą M. P. norėjo atlyginti (1300 Lt), pažymi, kad skundžiamoje apeliacinės instancijos teismo nutartyje argumentuotai pasisakyta, kodėl šiuo atveju nėra pagrindo pripažinti atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Anot prokurorės, teismas pagrįstai pripažino, kad M. P. S. B. pervesta pinigų suma (1300 Lt), kurią nukentėjusioji atsisakė priimti, sudaro tik nedidelę dalį jai priteistos turtinės bei neturtinės žalos. Be to, atsižvelgiant į nuo nusikaltimų padarymo praėjusį pakankami ilgą laiko tarpą (daugiau kaip treji metai), teismas teisingai įvertino, kad toks bandymas atlyginti nedidelę žalos dalį nesudaro prielaidų pagrįstai tikėtis neuždelsto likusios žalos dalies atlyginimo.

15Atsiliepime nesutinkama ir su kasacinio skundo argumentu, kad M. P. nusikalstamas veikas įvykdė dėl labai sunkios turtinės padėties ir tai turi būti vertintina kaip nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punkte. Prokurorė nurodo, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog nusikalstamos veikos padarytos dėl labai sunkios turtinės padėties, kai nustatoma, kad kaltininko elgesį nulėmė susiklosčiusios objektyvios sąlygos (pvz.: darbo netekimas, turto praradimas, sunki paties asmens ar jo šeimos nario liga ir pan.). Tačiau, jei sudėtinga turtinė padėtis susiklosto dėl paties kaltininko tyčinių veiksmų (pvz.: nuolatinio girtavimo, narkotikų vartojimo, įvairių neteisėtų veiksmų atlikimo ir pan.), BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimas nekonstatuojamas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-154/2011, 2K-456/2013, 2K-531/2014). Nagrinėjamoje byloje yra duomenų, patvirtinančių, kad M. P. ir jo sutuoktinei I. P. yra suteiktas kreditas gyvenamajam būstui įsigyti, jauna šeima nesugebėjo laiku ir tinkamai vykdyti finansinių įsipareigojimų. Tačiau vien ši aplinkybė nėra pakankamas pagrindas manyti, kad laikini finansiniai sunkumai jauno amžiaus, sveiką ir fiziškai pajėgų dirbti vyrą privertė manyti, kad vienintelė išeitis išspręsti finansines problemas – nusikalstamos veikos įvykdymas. Juolab kad byloje nustatyta, jog iš nusikalstamu būdu įgytos sumos – 35 000 Lt, kuria (išskyrus 1000 Lt, perduotus E. A.) disponavo M. P., tik labai nedidelė dalis – 1338,13 Lt buvo sumokėta būsto kreditui padengti, o likusią sumą (išskyrus 200 Lt, kuriuos nuteistasis pateikė ikiteisminio tyrimo pareigūnui) M. P. per keletą dienų išleido pramogaudamas, įsigydamas įvairius daiktus ir pan. Šios faktinės aplinkybės visiškai paneigia nuteistojo teiginius, kad nusikalsti jį vertė būtent sunki finansinė padėtis ir siekis tokiu būdu išspręsti šeimos finansines problemas.

16Anot prokurorės, kasaciniame skunde nepagrįstai ginčijamas ir teismų atsisakymas nuteistajam M. P. taikyti BK 62 straipsnio 2 dalies nuostatas. Prokurorė, aptardama BK 62 straipsnio 2 dalies nuostatas, suformuotą teismų praktiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-740/2006, 2K-424/2007, 2K-449/2007, 2K-123/2008, 2K-7-287/2009, 2K-650/2012 ir kt.), pažymi, kad nagrinėjamoje byloje nustatyta tik viena M. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Apeliacinės instancijos teismas sutiko su tokia pirmosios instancijos teismo išvada ir, priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, išsamiai išnagrinėjo apeliacinį skundą. Prokurorės nuomone, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad byloje nėra BK 62 straipsnio 2 dalies nuostatų taikymui reikalingos sąlygų visumos, ir neprivalėjo vertinti, ar yra BK 62 straipsnio 2 dalies 1–6 punktuose reikalingos sąlygos, nes šios aplinkybės yra reikšmingos tik nustačius įstatyme reikalaujamą atsakomybę lengvinančių aplinkybių skaičių. Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas neturėjo pagrindo svarstyti klausimo dėl M. P. už sunkių nusikaltimų padarymą paskirtų bausmių švelninimo vadovaujantis BK 62 straipsnio 2 dalies nuostatomis. Apibendrindama prokurorė teigia, kad, nesant BPK 369 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų keisti ar naikinti pirmosios instancijų teismo nuosprendžio bei apeliacinės instancijos teismo nutarties, nuteistojo M. P. gynėjo advokato M. Bakano kasacinis skundas atmestinas.

17Nuteistojo M. P. gynėjo advokato Murado Bakano kasacinis skundas netenkintinas.

18Dėl BK 253 straipsnio 2 dalies taikymo

19Kasaciniame skunde teigiama, kad nagrinėjamoje byloje buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, t. y., pasak kasatoriaus, M. P. veika nepagrįstai kvalifikuota pagal BK 253 straipsnio 2 dalį, nes nenustatyta jo tyčia laikyti šaunamuosius ginklus bei šaudmenis. Tokie kasacinio skundo teiginiai nepagrįsti.

20Pagal BK 253 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas neturėdamas leidimo pagamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo ne mažiau kaip tris šaunamuosius ginklus, didelės sprogstamosios galios arba didelį kiekį šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų. Šio nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl nusikaltimas yra baigtas nuo minėto kiekio ir galios šaunamųjų ginklų, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų pagaminimo, įgijimo, laikymo, nešiojimo, gabenimo pradžios momento arba jų realizavimo. Nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia. Šaunamųjų ginklų, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų laikymas – tai šių objektų buvimas kaltininko žinioje, nepriklausomai nuo jų turėjimo laiko trukmės ar buvimo vietos (su savimi, patalpoje, slėptuvėje ar kitose vietose).

21Byloje nustatyta, kad nuteistasis M. P. garaže ( - ), neteisėtai laikė tris šaunamuosius ginklus (jų techniniai duomenys nurodyti skundžiamuose teismų sprendimuose) ir keturiolika šaudmenų (jų techniniai duomenys taip pat nurodyti skundžiamuose teismų sprendimuose). Teismai konstatavo, kad šį nusikaltimą M. P. padarė tiesiogine tyčia, t. y. iš nukentėjusiosios S. B. gyvenamojo namo pagrobtame seife rastus šaunamuosius ginklus ir šaudmenis jis (M. P.) paliko S. P. garaže, šį užrakino, raktą paslėpė jam žinomoje vietoje, o vėliau su bendrininku E. A. sprendė, ką toliau daryti su šiuo aptariamos nusikalstamos veikos dalyku. Tai reiškia, kad nuo nusikaltimo padarymo (2011 m. balandžio 15 d.) iki M. P. sulaikymo (2011 m. balandžio 21 d.) kasatoriaus ginamasis šaunamuosius ginklus ir šaudmenis turėjo savo žinioje ir, palikdamas juos užrakintame garaže, su jais elgėsi savo nuožiūra, t. y. neteisėtai, neturėdamas leidimo laikė tris šaunamuosius ginklus ir keturiolika šaudmenų. Taigi pagal nustatytas bylos faktines aplinkybes M. P. veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 253 straipsnio 2 dalį. Priešingai nei teigia kasatorius, tokias išvadas dėl M. P. kaltės teismai padarė laikydamiesi BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytų taisyklių, tiesiogiai teisiamajame posėdyje ištyrę byloje surinktus įrodymus: įvykių vietų apžiūros 2011 m. balandžio 15 d. ir 2011 m. gegužės 8 d. protokolus, kuriuose užfiksuotos turto (seifo su pinigais, šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis) pagrobimo iš S. B. gyvenamojo namo ir šių pagrobtų šaunamųjų ginklų bei šaudmenų radimo aplinkybės; specialisto išvadą ( - ) dėl pateiktų pistoletų ir šaudmenų tyrimo ir joje nustatytas aplinkybes; nukentėjusiosios S. B. parodymus dėl šaunamųjų ginklų ir šaudmenų teisėto įsigijimo, laikymo aplinkybes ir jas patvirtinančią bylos rašytinę medžiagą; liudytojos T. V. parodymus apie aptariamų ginklų ir šaudmenų suradimo aplinkybes po gyvenamojo namo balkonu; paties nuteistojo M. P. parodymus apie seifo, kuriame buvo pinigai, ginklai ir šaudmenys, pagrobimą ir jų palikimą S. P. garaže, šio užrakinimą ir rakto paslėpimą kasatoriaus ginamajam žinomoje vietoje; nuteistojo E. A. parodymus apie tai, kad abu nuteistieji kalbėjosi apie tolimesnį šių ginklų ir šaudmenų likimą, t. y. įvertinę kiekvieną iš jų atskirai ir jų visumą, taip pat jų patikimumą, todėl konstatuoti, kad nagrinėjant bylą padaryti esminiai BPK pažeidimai, nėra teisinio pagrindo. Be to, abiejų instancijų teismų padarytos išvados dėl nuteistojo veikos kvalifikavimo pagal BK 253 straipsnio 2 dalį atitinka ir teismų praktiką šios kategorijos bylose (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-399/2007).

22Dėl atsakomybę lengvinančių aplinkybių

23Kasacinio skundo autoriaus nuomone, nagrinėjamoje byloje teismai netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, t. y. nepagrįstai nenustatė nuteistojo M. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nurodytų BK 59 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktuose.

24Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis suprantamos aplinkybės, parodančios teismui tuos teigiamus momentus, kurie mažina nusikalstamos veikos ar kaltininko asmenybės pavojingumą ir leidžia švelninti baudžiamąją atsakomybę. BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad kaltininkas savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą. Teismų praktikoje ši lengvinanti aplinkybė pripažįstama tada, kai kaltininkas pats savo noru ar jo valia kiti asmenys nukentėjusiajam atlygino ar pašalino visą žalą (t. y. tiek turtinę, tiek neturtinę) iki teismo nuosprendžio priėmimo, o jį apskundus – iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-211/2014, 2K-560/2014 ir kt.). Teismas, vadovaudamasis BK 59 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, atsakomybę lengvinančia aplinkybe gali pripažinti ir dalinį žalos atlyginimą, tačiau tokiais atvejais atlygintos žalos dydis turi būti pakankamai didelis, sudaryti pagrįstas prielaidas nukentėjusiesiems tikėtis neuždelsto likusios žalos dalies atlyginimo, o kaltininko pastangos atlyginti likusią padarytos žalos dalį – nuoširdžios (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-579/2010, 2K-345/2013 ir kt.).

25Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas priteisė solidariai iš nuteistųjų M. P. ir E. A. nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajai S. B. padarytai 37 927,27 Lt turtinei ir 2000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Kasatorius teigia, kad jo ginamasis norėjo atlyginti dalį padarytos žalos – 1300 Lt, tačiau šių pinigų nukentėjusioji nepriėmė. Kolegijos vertinimu, kasatoriaus nurodyta minėta suma, net jei šiuos pinigus nukentėjusioji ir būtų priėmusi, sudaro tik labai nedidelę nukentėjusiajai priteistos žalos dalį, todėl nėra pagrindo teigti, kad M. P. atlygino visą ar nemažą dalį žalos. Tai reiškia, kad BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė negalėjo būti konstatuota. Kadangi nuteistasis M. P. neatlygino pakankamai didelės dalies turtinės ir neturtinės žalos, byloje nėra pagrįstų prielaidų nukentėjusiajai tikėtis neuždelsto likusios žalos dalies atlyginimo, o BK 59 straipsnio 2 dalies taikymo galimybės taip pat nebuvo. Byloje nėra duomenų, kurių nepateikė ir kasatorius, ir (ar) jo ginamasis, apie tai, kad netrukus nukentėjusiajai bus atlyginta nemaža turtinės žalos dalis ir visa neturtinė žala ir kad M. P. deda nuoširdžias pastangas atlyginti šią žalą.

26Taip pat atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kai nusikalstama veika padaroma dėl labai sunkios turtinės arba beviltiškos kaltininko padėties (BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Teismų praktikoje tokia aplinkybe paprastai pripažįstama tada, kai nustatoma, kad kaltininko elgesį nulėmė susiklosčiusios objektyvios sąlygos, tokios, kaip darbo netekimas, turto praradimas, sunki paties asmens ar jo šeimos nario liga ir pan. Būtent šios susiklosčiusios objektyvios sąlygos, turėjusios tiesioginę įtaką kaltininko apsisprendimui nusikalsti, leidžia teismui manyti, jog jei tokių sąlygų nebūtų buvę, asmuo nusikalstamos veikos nebūtų padaręs, o tai jau savaime parodo mažesnį jo pavojingumą visuomenei. Tačiau jei sudėtinga turtinė padėtis susiklosto dėl paties kaltininko tyčinių veiksmų (pvz., nuolatinio girtavimo, narkotikų vartojimo, įvairių neteisėtų veiksmų atlikimo ir pan.), dėl to kilęs jo apsisprendimas padaryti nusikalstamą veiką negali būti pripažintas lengvinančia aplinkybe, t. y. BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimas nekonstatuojamas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-154/2011, 2K-456/2013 ir kt.). Kartu pažymėtina ir tai, kad labai sunki turtinė ar beviltiška kaltininko padėtis yra fakto klausimas, kurį teismas nustato atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes – objektyvias kaltininko gyvenimo aplinkybes, psichologinę būseną dėl šių aplinkybių, jo suvokimą, ar galėjo jis išvengti nusikalstamos veikos padarymo, ir pan. Tik įvertinus aplinkybių visumą gali būti konstatuojama, kad kaltininkui dėl objektyvių priežasčių buvo susidariusi išskirtinai sudėtinga situacija (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-194-895/2015).

27Priešingai nei teigia kasatorius, byloje nustatytos faktinės aplinkybės nesuteikia pagrindo pripažinti, kad M. P. nusikalstamas veikas padarė dėl labai sunkios turtinės padėties. Pažymėtina ir tai, kad sprendžiant, ar kaltininko materialinė padėtis laikytina sunkia, be kitų aplinkybių, svarbios ir šioje byloje teismų nustatytos ir įvertintos aplinkybės, rodančios, kad M. P. beveik visą nusikalstamu būdu įgytą turtą per kelias dienas išleido pramogoms (iš 35 000 Lt joms išleido 32 371,87 Lt). Iš nuteistojo asmenybės apibūdinimo matyti, kad jis yra jauno amžiaus (gim. ( - )) ir darbingas, turintis pagrindinį išsilavinimą, neturintis sveikatos problemų, galintis dirbti ir gauti legalias pajamas. Šios aplinkybės rodo, kad kasatoriaus turtinė padėtis nebuvo tokia sunki, kad reikėtų daryti savanaudiškas nusikalstamas veikas, jam tiesiog buvo priimtinesnis būdas pinigus uždirbti nusikalstamu būdu.

28Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad teismai pagrįstai nepripažino kasatoriaus ginamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų BK 59 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktuose.

29Dėl BK 62 straipsnio taikymo

30Kasatorius nesutinka ir su jo ginamajam paskirta bausme bei prašo jam taikyti BK 62 straipsnio 2 dalies nuostatas.

31Kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu (BPK 376 straipsnio 3 dalis). Pagal baudžiamąjį įstatymą teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymėtina, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-576/2006, 2K-603/2010, 2K-118/2011 ir kt.). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

32Pirmosios instancijos teismas nuteistajam M. P. pagal BK 253 straipsnio 2 dalį paskyrė minimalią sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą ketveriems metams, pagal 178 straipsnio 3 dalį – daug mažesnę nei sankcijos vidurkis – laisvės atėmimą dvejiems metams. BK 253 straipsnio 2 dalies sankcija numato tik vieną bausmės rūšį – laisvės atėmimą nuo ketverių iki aštuonerių metų. Taip pat ir BK 178 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta tik viena bausmės rūšis – laisvės atėmimas iki aštuonerių metų. Tai sunkūs nusikaltimai (BK 11 straipsnio 5 dalis). Už nesunkaus nusikaltimo padarymą (BK 187 straipsnio 1 dalis) jam paskirtas sankcijoje numatytos vienos iš bausmių rūšių vidurkis – laisvės atėmimas vieneriems metams. Minėta, kad teismas skirdamas bausmę turi laikytis BK 54 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nuostatos, kad bausmė skiriama pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis bendrosios dalies nuostatų.

33Nesutikdamas su paskirta bausme, nuteistasis M. P. nuosprendį apskundė apeliacine tvarka, prašydamas taikyti BK 62 straipsnio nuostatas ir paskirti švelnesnę bausmės rūšį.

34Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs nuteistojo M. P. apeliacinį skundą, nustatė, kad nėra BK 62 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų sąlygų visumos, be to, nėra ir išimtinių aplinkybių taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį, todėl nėra teisinio pagrindo apeliantui paskirti švelnesnę bausmės rūšį. Skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodyta, kad teismas gali apeliantui taikyti BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalies nuostatas ir paskirti švelnesnę bausmės rūšį tik nustatęs minėtose dalyse nurodytų sąlygų visumą. Šis teismas nurodė, kad nuteistasis nepateikė ir byloje nėra duomenų, patvirtinančių nurodytas aplinkybes dėl jo mažametės dukters motinos I. K. sveikatos būklės ir kad tik jis (M. P.) yra vienintelis asmuo, galintis jomis pasirūpinti. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad šioje byloje nėra BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalyse nustatytų sąlygų visumos, o kartu nėra teisinio pagrindo nuteistajam M. P. taikyti minėtas nuostatas ir paskirti švelnesnę bausmės rūšį, yra teisinga. Taigi teisėjų kolegija konstatuoja, kad skiriant bausmę M. P. baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai, teismai vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, BK 54 straipsnio 2 dalies ir 62 straipsnio nuostatos nebuvo pažeistos.

35Nenustačius BPK 369 straipsnyje nurodytų pirmosios instancijos teismo nuosprendžio arba apeliacinės instancijos teismo nutarties keitimo ar naikinimo pagrindų, kasacinis skundas atmestinas, o teismų sprendimai, neperžengiant kasacinio skundo ribų, pripažintini teisėtais.

36Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

37Nuteistojo M. P. gynėjo advokato Murado Bakano kasacinį skundą atmesti.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. Šiuo teismo nuosprendžiu M. P. išteisintas pagal BK 254 straipsnio 2 dalį... 3. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 4. Teisėjų kolegija... 5. M. P. nuteistas už tai, kad, padedant E. A., bendrais tyčiniais veiksmais, E.... 6. 2011 m. balandžio mėn., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas,... 7. Taip pat jis nuteistas už tai, kad nuo 2011 m. balandžio 15 d., apie 12.30... 8. Kasaciniu skundu nuteistojo M. P. gynėjas advokatas M. Bakanas prašo pakeisti... 9. Kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis dėl BK... 10. Skunde teigiama ir tai, kad teismai nepagrįstai nepripažino nuteistojo M. P.... 11. Be to, teismai nepagrįstai nepripažino nuteistojo atsakomybę... 12. Atsiliepimu į kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės... 13. Prokurorė teigia, kad kasacinio skundo argumentai dėl M. P. nuteisimo pagal... 14. Atsiliepime teigiama, kad teismai pagrįstai nusprendė nepripažinti M. P.... 15. Atsiliepime nesutinkama ir su kasacinio skundo argumentu, kad M. P.... 16. Anot prokurorės, kasaciniame skunde nepagrįstai ginčijamas ir teismų... 17. Nuteistojo M. P. gynėjo advokato Murado Bakano kasacinis skundas... 18. Dėl BK 253 straipsnio 2 dalies taikymo... 19. Kasaciniame skunde teigiama, kad nagrinėjamoje byloje buvo netinkamai... 20. Pagal BK 253 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas neturėdamas leidimo pagamino,... 21. Byloje nustatyta, kad nuteistasis M. P. garaže ( - ), neteisėtai laikė tris... 22. Dėl atsakomybę lengvinančių aplinkybių ... 23. Kasacinio skundo autoriaus nuomone, nagrinėjamoje byloje teismai netinkamai... 24. Atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis suprantamos aplinkybės,... 25. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas priteisė solidariai iš... 26. Taip pat atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kai... 27. Priešingai nei teigia kasatorius, byloje nustatytos faktinės aplinkybės... 28. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad teismai... 29. Dėl BK 62 straipsnio taikymo... 30. Kasatorius nesutinka ir su jo ginamajam paskirta bausme bei prašo jam taikyti... 31. Kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti bausmę, jeigu neteisinga... 32. Pirmosios instancijos teismas nuteistajam M. P. pagal BK 253 straipsnio 2 dalį... 33. Nesutikdamas su paskirta bausme, nuteistasis M. P. nuosprendį apskundė... 34. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs nuteistojo M. P. apeliacinį... 35. Nenustačius BPK 369 straipsnyje nurodytų pirmosios instancijos teismo... 36. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 37. Nuteistojo M. P. gynėjo advokato Murado Bakano kasacinį skundą atmesti....