Byla 2A-510-555/2015
Dėl rangos

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Lozoraitytės, Arūno Rudzinsko (kolegijos pirmininkas) ir Egidijaus Tamašausko (pranešėjas) rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. T. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-8347-475/2014 pagal ieškovo A. P. ieškinį atsakovui A. T., trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Schema“ dėl rangos.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

42006 m. lapkričio 2 d. ieškovas su UAB „Schema“ sudarė projektavimo darbų sutartį Nr. 32.4-1106, pagal kurią ieškovas (rangovas) įsipareigojo atlikti ir perduoti projektuojamo daugiabučio gyvenamojo namo, esančio Kiškių g. 20, Kaunas, projekto konstruktyvinę - statybinę dalį (KS techninio projekto stadiją), kuri atitiktų projekto ekspertizės reikalavimus, o UAB „Schema“ įsipareigojo per dešimt darbo dienų sumokėti 97 000 Lt (28 093,14 Eur) ieškovui po projekto perdavimo - priėmimo akto surašymo bei sąskaitos - faktūros gavimo dienos. Ieškovas sutartyje numatytus darbus atliko ir perdavė atsakovui 2007 m. vasario 16 d., UAB „Schema“ pretenzijų dėl darbo kokybės ar savalaikiškumo ieškovui nepateikė, tačiau su ieškovu neatsiskaitė. Dėl šios priežasties ieškovas 2008 m. birželio 26 d. kreipėsi į Kauno apygardos teismą su ieškiniu dėl atsiskaitymo pagal projektavimo darbų sutartį. Kauno apygardos teismas 2012 m. sausio 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-67-527/2012 ieškinį tenkino: priteisė iš UAB „Schema“ 97 000 Lt (28 093,14 Eur) skolą už atliktus projektavimo darbus bei 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, taip pat bylinėjimosi išlaidas. Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. liepos 9 d. nutartimi Kauno apygardos teismo sprendimą paliko nepakeistą bei priteisė iš UAB „Schema“ A. P. bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. UAB „Schema“ nevykdant teismo sprendimo, Kauno apygardos teismas 2013 m. liepos 25 d. išdavė vykdomąjį raštą Nr. 2-67-527/2012. Pagal išduotą vykdomąjį raštą antstolės R. S. kontoroje buvo užvesta vykdomoji byla Nr. 0106/13/04280. 2014 m. kovo 5 d. antstolė R. S. pateikė ieškovui A. P. išieškojimo negalimumo aktą, kuriame nurodoma, jog patikrinus VĮ „ Registrų centras“, VĮ „Regitra“, Sodra, vykdomųjų bylų sąvado duomenų bazes, bankų sąskaitas, nustatyta, kad UAB „Schema“ nekilnojamojo turto, transporto priemonių, piniginių lėšų banko sąskaitose neturi, Sodros duomenimis joje nėra darbuotojų, veiklos nurodytu adresu nevykdo, kitas adresas nežinomas.

5Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo A. T. 102 810 Lt (29 775,83 Eur) nuostolių, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad atsakovas nuo 2004 m. rugsėjo 22 d. buvo IĮ „Schema“ direktorius, o nuo 2007 m. balandžio 4 d. yra vienintelis UAB „Schema“ dalyvis ir akcininkas bei bendrovės UAB „Schema“ direktorius. Atsakovas, veikdamas UAB „Schema“ vardu, sudarė su ieškovu projektavimo darbų sutartį, prieš ją sudarydamas privalėjo įvertinti UAB „Schema“ mokumo galimybes, UAB „Schema“ delsė atsiskaityti su ieškovu, todėl galima spręsti, jog įmonės mokumas buvo žemas. Galimai dėl šios priežasties IĮ „Schema“ 2007 m. balandžio 4 d. buvo pertvarkyta į UAB „Schema“, įmonės savininkams siekiant piktnaudžiauti ribota uždarosios akcinės bendrovės atsakomybe.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Kauno apylinkės teismas 2014 m. spalio 22 d. sprendimu ieškinį tenkino, priteisė iš atsakovo A. T. ieškovui A. P. 102 810 Lt (29 775,83 Eur) nuostolių, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014 m. kovo 26 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 3 058 Lt (885,66 Eur) žyminio mokesčio, 2 678,00 Lt (775,60 Eur) už teisines paslaugas, priteisė valstybei iš atsakovo A. T. 34 Lt (9,85 Eur) už procesinių dokumentų siuntimą.

8Teismas sprendė, kad faktinės bylos aplinkybės patvirtina, jog yra visos civilinei juridinio asmens vadovo atsakomybei taikyti būtinos sąlygos: neteisėti veiksmai (vengiant pinginių lėšų arešto atidaryta kita sąskaita, tuoj po piniginių lėšų iš UAB „Rodena“ gavimo sudarytos sutartys, kurių pagrindu už neatliktus darbus avansu išmokėta 240 000 Lt (69 508,80 Eur) suma bendrovei, kuriai po 9 mėnesių buvo paskelbtas bankrotas), žala (nuostoliai) (neareštavus UAB „Schema“ 2011 m. gruodžio 23 d. gautų piniginių lėšų ieškovo reikalavimų Kauno apygardos civilinėje byloje Nr. 2-67-527/2013 užtikrinimui, ieškovui priteista 102 810 Lt (29 775,83 Eur) suma nebuvo padengta, nes UAB „Schema“ sprendimo vykdymo metu neturėjo jokio turto), priežastinį ryšį (jei 2011 m. gruodžio 23 d. UAB „Schema“ sąskaitoje buvusios lėšos būtų areštuotos, arba UAB „Schema“, atstovaujama atsakovo, būtų atsiskaičiusi su ieškovu gavusi pakankamai piniginių lėšų tai padaryti, o nesudarius kitas dvi sutartis ir išmokėjusi 240 000 Lt (69 508,80 Eur) avanso, ieškovui priteista 102 810 Lt (29 775,83) suma būtų padengta) (CK 6.246–6.247 straipsniai). Teismas pažymėjo, kad atsakovas nepateikė jo neteisėtus veiksmus, lėmusius nuostolių atsiradimą, paneigiančių įrodymų, todėl atsakovo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Dėl nurodytų priežasčių teismas konstatavo, jog dėl atsakovo veiksmų, vykdant UAB „Schema“ direktoriaus pareigas, ieškovas patyrė 102 810 Lt (29 75,83 Eur) nuostolių ir ši pinigų suma bei 5 procentų procesinės palūkanos priteistina iš atsakovo.

9III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

10Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

11Apeliaciniame skunde nurodoma, kad ieškovas, nurodydamas, kad atsakovo neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad atsakovas, žinodamas, kad negalės atsiskaityti su ieškovu, sudarė didelio masto projektavimo darbų sutartį, nesiėmė visų būtinų priemonių, jog UAB „Schema“ išliktų mokia, nesiėmė visų galimų priemonių, kad būtų atsiskaityta su ieškovu, galimai nepradėjo išieškojimo procedūros iš skolininko UAB „Rodena“, dėl ko ieškovas iki ieškinio padavimo nėra atgavęs jam priteistos sumos, konkrečiai apibrėžė įrodinėjimo bei vertinimo ribas, todėl teismas privalėjo įvertinti byloje surinktus įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia būtent ieškovo ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes. Ieškinys nebuvo tikslinamas, todėl teismas, tenkindamas ieškinį, privalėjo pasisakyti dėl byloje nustatytų faktų, surinktų įrodymų, kurie patvirtina ar paneigia būtent ieškovo nurodytas faktines aplinkybes. Apeliantas mano, kad nurodyto reikalavimo teismas nesilaikė. Apeliantas taip pat mano, kad teismas, nepagrįstai teigė, jog atsakovas neįrodė, kodėl gavęs 264 772,19 Lt (76 683,33 Eur) iš UAB „Rodena“ neatsiskaitė su ieškovu. Apeliantas pabrėžia, kad ieškovas tuo metu neturėjo neabejotinos ir neginčijamos teisės į 102 810 Lt (29 775,83 Eur) sumą, kadangi dar galutinai nebuvo išspręstas ginčas tarp UAB „Rodena“ ir UAB „Schema“. Apelianto vertinimu, teismas privalėjo pasisakyti dėl įrodymų, kurie patvirtina arba paneigia būtent ieškovo nurodytas aplinkybes, t. y. kad atsakovas A. T., žinodamas, kad negalės atsiskaityti su ieškovu, sudarė didelio masto projektavimo darbų sutartį, nesiėmė visų būtinų priemonių, jog UAB „Schema“ išliktų mokia, nesiėmė visų galimų priemonių, kad būtų atsiskaityta su ieškovu, galimai nepradėjo išieškojimo procedūros iš skolininko UAB „Rodena“, dėl ko ieškovas iki ieškinio padavimo nėra atgavęs jam priteistos sumos. Teismas nemotyvavo ir nenurodė kokie įrodymai patvirtina ieškovo argumentus. Teismas nurodė, kad UAB „Schema“ po pinigų iš UAB „Rodena“ gavimo sudarė du sandorius, pervesdama 240 000 Lt (69 508,80 Eur) sumą į UAB „Steila“ sąskaitą, kuriai neužilgo buvo iškelta bankroto byla, tačiau teismas nepagrindė, ką šis faktas visų aplinkybių kontekste reiškia. Apeliantas mano, kad teismo sprendime visiškai nepasisakyta dėl įrodymų, kurie patvirtintų arba paneigtų ne teismo, o ieškovo ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes, todėl jo vertinimu teismo sprendimas iš dalies yra be motyvų.

12Apeliantas pažymi, kad teismas vertino ir sprendime pasisakė dėl kitos, ieškinyje nenurodytos, bet iš ieškovo pateiktų įrodymų nustatytos aplinkybės apie tai, kad atsakovas 2011 m. atidarė UAB „Schema“ kitą sąskaitą banke, į kurią nurodė pervesti lėšas, išieškotas iš UAB „Rodena“. Šis įrodymais patvirtintas faktas turi sąsajas su įrodinėjimo dalyku byloje, todėl teismas privalėjo įvertinti ir kitus įrodymus, susijusius su teismo vertinamu faktu, t. y. atsakovo paaiškinimus, kad kitos sąskaitos atidarymo metu buvo ne vengiama, o atvirkščiai siekiama atsiskaityti su ieškovu. Kaip byloje nurodė atsakovas ir patvirtino ieškovas, 2011 m. pabaigoje kitos sąskaitos atidarymas buvo suderintas su ieškovu ir taip pasielgta tik todėl, kad 2011 m. gruodžio mėnesį tapo žinoma, jog yra priimtas UAB „Rodena“ kasacinis skundas, todėl reikėjo spręsti dėl antstolio išieškotų pinigų panaudojimo, nes tiek atsakovas, tiek ieškovas negalėjo žinoti, kaip galutinai bus išspręstas ginčas. Tiek ieškovas, tiek atsakovas, duodami paaiškinimus teismui, patvirtino, jog tuo metu buvo susitarta dėl 45 000 Lt (13 032,90 Eur) ieškovui sumokėjimo, bet ieškovas teismo posėdžio metu atsisakė paimti nurodytą sumą. Akivaizdu, jog pats naujos sąskaitos atidarymo faktas, neįvertinus kitų įrodymų gali būti vertinamas kaip vengimas atsiskaityti, bet teismas privalo vertinti tiek kiekvieną atskirą įrodymą, tiek įrodymų visetą ir tik tada daryti išvadas.

13Apelianto vertinimu, teismo sprendimo išvada, kad jis nepasisako dėl kitų šalių argumentų, kadangi jie yra teisiškai nereikšmingi, yra neteisėta, kadangi tik tinkamai, pagal materialinių ir procesinių teisės normų reikalavimus pareikštas ieškinys gali būti patenkintas, kai įrodomas ieškinio pagrindas bei pasisakoma dėl visų, tiek ieškovo, tiek atsakovo procesiniuose dokumentuose nurodytų argumentų. Teismas, išnagrinėjęs bylą, privalėjo pasisakyti dėl atsakovo atsiliepime į ieškinį nurodyto argumento, t. y. dėl ieškovo subjektinės teisės pateikti tiesioginį ieškinį skolininko įmonės vadovui, kai patį ieškovą su atsakovu nesieja kreditoriniai santykiai. Net darant prielaidą, kad ieškinio faktiniu pagrindu nurodytos aplinkybės yra įrodytos, teismas turi atlikti jų teisinį įvertinimą, nustatyti kokias ginčo teisinį santykį reglamentuojančios teisės normos turi būti taikomos ir spręsti, ar tokio pažeistų teisių gynimo būdo pagrįstai reikalaujama, ar jis taikytinas ir kokia apimtimi.

14Ieškovas atsiliepimu į skundą prašo jo netenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Nurodo, kad iš byloje nustatytos įvykių sekos akivaizdu, jog UAB „Schema“, vadovaujama atsakovo A. T. atliko veiksmus (gavo išieškotas pinigines sumas iš UAB „Rodena“, tačiau iš jų neatsiskaitė su ieškovu A. P., pateikė apeliacinį skundą, kurį atmetus vis tiek neatsiskaitė su ieškovu) galimai siekiant nemokėti ieškovui A. P. priteistos sumos, todėl teismas, tenkindamas ieškinį, priėmė pagrįstą sprendimą.

15Teisėjų kolegija konstatuoja:

16IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17Apeliacinis skundas netenkintinas.

18Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines ir procesines teisės normas. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

19Byloje nustatyta, kad 2006 m. lapkričio 2 d. ieškovas su UAB „Schema“ sudarė projektavimo darbų sutartį, pagal kurią ieškovas (rangovas) įsipareigojo atlikti ir perduoti projektuojamo daugiabučio gyvenamojo namo, esančio Kiškių g. 20. Kaunas, projekto konstruktyvinę - statybinę dalį, o UAB „Schema“ įsipareigojo per dešimt darbo dienų sumokėti 97 000 Lt (28 093,14 Eur) ieškovui po projekto perdavimo - priėmimo akto surašymo bei sąskaitos - faktūros gavimo dienos. Ieškovas sutartyje numatytus darbus atliko ir 2007 m. vasario 16 d. perdavė atsakovui, UAB „Schema“ pretenzijų dėl darbo kokybės ar savalaikiškumo ieškovui nepateikė, tačiau su ieškovu neatsiskaitė. Ieškovas 2008 m. birželio 26 d. kreipėsi į Kauno apygardos teismą su ieškiniu dėl atsiskaitymo pagal projektavimo darbų sutartį. Kauno apygardos teismas 2012 m. sausio 13 d. sprendimu ieškinį tenkino: priteisė iš UAB „Schema“ 97 000 Lt (28 093,14 Eur) skolą už atliktus projektavimo darbus bei 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, taip pat bylinėjimosi išlaidas. Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. liepos 9 d. nutartimi Kauno apygardos teismo sprendimą paliko nepakeistą bei priteisė iš UAB „Schema“ A. P. bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Taigi, byloje nėra ginčo, kad ieškovas, tinkamai ir laiku atlikęs darbus, išrašė UAB „Schema“ PVM sąskaitas–faktūras, tačiau UAB „Schema“ už juos su ieškovu neatsiskaitė. Dėl to, iš atsakovo UAB „Schema“ ieškovui pagrįstai priteista 97 000 Lt (28 093,14 Eur) skola už atliktus projektavimo darbus. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas įmonės vadovo A. T. civilinės atsakomybės klausimas, įmonei negalint atsiskaityti su kreditoriumi (ieškovu). Taigi byloje kilo ginčas dėl vadovo civilinės atsakomybės, taip pat įrodinėjimą reglamentuojančių teisės normų taikymo ir aiškinimo.

20Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „Schema“ nevykdant įsiteisėjusio 2012 m. sausio 13 d. Kauno apygardos teismo sprendimo, 2013 m. liepos 25 d. buvo išduotas vykdomasis raštas Nr. 2-67-527/2012. Pagal išduotą vykdomąjį raštą antstolės R. S. kontoroje buvo užvesta vykdomoji byla Nr. 0106/13/04280. 2014 m. kovo 5 d. antstolė R. S. pateikė ieškovui A. P. išieškojimo negalimumo aktą, kuriame nurodoma, jog UAB „Schema“ nekilnojamojo turto, transporto priemonių, piniginių lėšų banko sąskaitose neturi, Sodros duomenimis joje nėra darbuotojų, veiklos nurodytu adresu nevykdo, kitas adresas nežinomas. Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš UAB „Schema“ vadovo A. T. 102 810 Lt (29 775,83 Eur) nuostolių, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Kauno apylinkės teismas ieškinį tenkino. Su tokiu teismo sprendimu nesutinka atsakovas nurodydamas, kad teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, išėjo už ieškinio ribų ir priėmė nemotyvuotą bei nepagrįstą sprendimą. Su šiais argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka.

21Pagal CK 2.33 straipsnį juridinis asmuo yra savo pavadinimą turinti įmonė, įstaiga ar organizacija, kuri gali savo vardu įgyti ir turėti teises bei pareigas, būti ieškovu ar atsakovu teisme. Taigi šioje normoje nustatyta, kad juridinis asmuo yra savarankiškas teisės subjektas tiek materialiuoju teisiniu, tiek procesiniu teisiniu aspektu. Vienas svarbiausių juridinio asmens savarankiškumo elementų yra jo savarankiška atsakomybė pagal savo prievoles. CK 2.50 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad juridinis asmuo atsako pagal savo prievoles jam nuosavybės ar patikėjimo teise priklausančiu turtu. Pažymėtina, kad juridinio asmens savarankiškumo principas lemia juridinio asmens savarankišką atsakomybę ne tik dalyvių, bet ir kitų juridinio asmens veikloje dalyvaujančių asmenų – vadovų ir darbuotojų – aspektu. Jei nėra jų pačių ar įstatymo leidėjo valios, pastarieji taip pat neatsako pagal juridinio asmens prievoles.

22Viena vertus, savarankiška ir ribota juridinio asmens atsakomybė yra reikšminga valstybės ūkiui, todėl įtvirtinama įstatyme. Kita vertus, juridinio asmens vardu veikiantys asmenys gali, prisidengdami savarankiška ir ribota juridinio asmens atsakomybe, elgtis nesąžiningai kreditorių atžvilgiu. Jei dalyviai ir vadovai linkę veikti pernelyg rizikingai, visiškai neatsižvelgiant į kreditorių interesus, gali būti iššvaistytas juridinio asmens turtas, dėl ko kreditorių reikalavimų patenkinimas taps neįmanomas ar sunkiai įgyvendinamas. Dėl to, siekiant sutrukdyti nesąžiningoms schemoms, kurių tikslas – kreditorių pinigus perkelti sau ar kitaip pažeisti jų interesus piktnaudžiaujant juridinio asmens savarankiška ir ribota atsakomybe, įstatymas nustato vadovų ir dalyvių civilinę atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012).

23Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, jog įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja fiduciariniai santykiai, nuo pat tapimo įmonės vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Ar vadovas konkrečiu atveju šią pareigą įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą. Įmonės vadovas (vienasmenis ar kolegialus) privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų jos veiklos apribojimų ir kt. Taigi įmonė ir jos valdymo organai (kolegialūs ir (ar) vienasmeniai) privalo laikytis įmonių veiklą reglamentuojančių įstatymų, nepriešpastatyti įmonės interesų visuomenės interesams. Dėl šios priežasties įmonės vadovo (vienasmenio ar kolegialaus) civilinė atsakomybė gali atsirasti tiek įmonei, kai įmonės vadovas veikia priešingai įmonės interesams, tiek tretiesiems asmenims, kai įmonės vadovas pažeidžia apribojimus, nustačius tam tikras trečiųjų asmenų teisių apsaugos garantijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006).

24Byloje nustatyta, kad ieškovas 2008m. rugpjūčio 26 d. kreipėsi į Kauno apygardos teismą dėl skolos iš UAB „Schema“ priteisimo. Kauno apygardos teismas 2008 m. spalio 8 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje. Antstolė R. S., vykdydama Kauno apygardos teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių nustatė, kad UAB „Schema“ vardu buvo atidaryta viena banko sąskaita „Swedbank“, AB. Kauno apygardos teismas kitoje civilinėje byloje sprendimu, kurį Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. lapkričio 11 d. nutartimi paliko nepakeistą, priteisė iš UAB „Rodena“ UAB „Schema“ pagal 2006 m. rugpjūčio 17 d. 186 013 Lt (53 873,09 Eur) skolą už atliktus projektavimo darbus ir 9 031,73 Lt (2 615,77 Eur) delspinigius, viso 195 044,73 Lt (56 488,86), bei 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2007 m. birželio 29 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir kt. (1 t. b. l. 32-40). Taigi ginčas tarp UAB „Rodena“ ir UAB „Schema“ buvo išspręstas anksčiau nei priimtas sprendimas Kauno apygardos teisme civilinėje byloje Nr. 2-67-527/2012 pagal ieškovo A. P. ieškinį atsakovui UAB „Schema“. Atsakovas, atstovaudamas UAB „Schema“ ieškovo pareikšto ieškinio UAB „Schema“ dėl skolos nagrinėjimo metu, po to kai buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir areštuota UAB „Schema“ sąskaita, atidarė kitą sąskaitą AB SEB banke, į kurią išieškojimą iš UAB „Rodena“ UAB „Schema“ naudai vykdančiam antstoliui M. L. 2011 m. gruodžio 23 d. pateikė prašymą pervesti UAB „Rodena“ sumokėtą skolą (1 t. b. l. 122). Kauno apygardos teismas 2012 m. sausio 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-67-527/2012 patenkino ieškovo A. P. ieškinį ir priteisė iš UAB „Schema“ 97 000 Lt (28 093,14 Eur) skolą už atliktus projektavimo darbus, pagal 2006 m. lapkričio 2 d. projektavimo darbų sutartį Nr. 32.4-1106, bei 6 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2008 m. birželio 26 d.) iki visiško teismo sprendinio įvykdymo, taip pat bylinėjimosi išlaidas (1 t. b. l. 14-15). 2012 m. vasario 1 d. antstolis M. L. patvarkymu užbaigė vykdomąją bylą pagal Kauno apygardos teismo 2011 m. lapkričio 22 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 2-88-230, konstatavęs, kad priteista suma buvo visiškai išieškota (1 t. b. l. 120). Taigi, UAB „Schema“, gavusi išieškotą sumą iš UAB „Rodena“ turėjo galimybę 2012 m. vasario 1 d. atsiskaityti su ieškovu A. P., tačiau to nepadarė. Lietuvos apeliacinis teismas, sprendimą atsakovui apskundus, 2013 m. liepos 9 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2012 m. sausio 13 d. sprendimą paliko nepakeistą bei priteisė iš UAB „Schema“ A. P. bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme (1 t. b. l. 16-24).

25Atsakovas ginčija teismo sprendimą nurodydamas tai, kad teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, priėmė nemotyvuotą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas su šiais argumentais nesutinka. Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; kt.).

26Ginčo atveju žalos atlyginimo reikalavimą ieškovas kildina iš vienasmenio bendrovės vadovo nesąžiningų ir neteisėtų veiksmų, kuris grindžiamas 2006 m. lapkričio 2 d. ieškovo su UAB „Schema“ sudaryta projektavimo darbų sutartimi Nr. 32.4-1106, UAB „Schema“ esant faktiškai nemokiai.

27Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju svarbu įvertinti, ar ginčo sandoris sudarytas bendrovei prisiimant įprastą jos veikloje ūkinę–komercinę riziką. Bendrovės vadovas teisiškai būtų atsakingas už CK 2.87 straipsnyje nurodytų bendrovės vadovo pareigų nevykdymą ir turėtų atsakyti už padarytą žalą įrodžius, kad sandorių, iš kurių ieškovas kildina padarytą žalą, sudarymu iš anksto būtų žinoma, kad dėl jų atsiras bendrovei žala, tačiau to nepaisydamas vadovas vis dėlto sudarytų tokius sandorius, arba sprendimas sudaryti žalą nulėmusį sandorį priimtas akivaizdžiai aplaidžiai (nesurinkus pakankamai informacijos, ją nerūpestingai įvertinus ir pan.) taip, kad protingas ir apdairus bendrovės vadovas analogiškomis sąlygomis sandorio nebūtų sudaręs, arba sandorio sudarymo metu, atsižvelgiant į bendrovės įprastą veiklos praktiką, prisiėmė neprotingai didelę nuostolių bendrovei atsiradimo riziką.

28Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad įmonė, sudarydama sandorį su ieškovu, buvo nemoki, jos mokėtinos sumos viršijo įmonės turtą (CPK 353 straipsnio 1 dalis), ji, su ieškovu sudariusi sandorį, turėjo tikslą gauti lėšas iš UAB „Rodena“ ir jomis atsiskaityti su ieškovu, tačiau išsiieškojusi skolą iš UAB „Rodena“ gautomis lėšomis su ieškovu neatsiskaitė, o gautą sumą pervedė kitai bendrovei, kuriai po 9 mėnesių buvo iškelta bankroto byla. Byloje esantys ir pirmosios instancijos teismo ištirti įrodymai patvirtina, kad bendrovė nesiekė atkurti įmonės mokumo ir tęsti (plėtoti) ūkinę–komercinę veiklą, be to, įmonės vadovas nesikreipė dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo.

29Teisėjų kolegija pažymi, kad, įmonei veikiant įprastai, vadovai neturi fiduciarinių pareigų kreditoriams. Šiuo laikotarpiu pagrindinė vadovų pareiga – tenkinti nuosavo kapitalo teikėjų – dalyvių interesus. Kuo įmonės finansinė būklė prastėja ir ji turi daugiau skolų, tuo didėja įmonės skolinto kapitalo teikėjų – kreditorių interesų reikšmė. Tai lemia, kad suprastėjus įmonės būklei atsiranda vadovų fiduciarinės pareigos priimant su bendrovės veikla susijusius sprendimus atsižvelgti ir į kreditorių interesus. Įmonės finansinei padėčiai tapus ypač sunkiai ar net kritinei, t. y. įmonei pasiekus nemokumo ribą, kreditorių interesai pradeda vyrauti. Tai, kad tiesioginių prievolinių santykių tarp bendrovės vadovo ir kreditoriaus nėra, o fiduciarinės pareigos atsiranda pablogėjus įmonės finansinei būklei, suponuoja, kad vadovo atsakomybė atsiranda tik tuo atveju, kai bendrovė nebepajėgi pati patenkinti kreditoriaus reikalavimų. Tai reiškia, kad bendrovės vadovo, kaip ir jos dalyvio, atsakomybė yra subsidiaraus pobūdžio (CK6.245 straipsnio 5 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012).

30Teismų praktikoje nėra plačiai taikoma asmeninė bendrovės vadovo atsakomybė kreditoriams bendrųjų atsakomybę nustatančių teisės normų pagrindu. Tokia praktika pagrįsta siekiu suderinti verslo riziką siekiant pelno. Tačiau tais atvejais, kai įmonė nevykdo veiklos ir didėja nuostoliai dėl neatsiskaitymo su kreditoriais, tokie veiksmai neatitinka protingos verslo rizikos ir prieštarauja geriems verslo standartams. Tam, kad būtų galima taikyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas. Jos yra neteisėti įmonės vadovo veiksmai, dėl jų atsiradusi žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos bei kaltė. Nustačius įmonės vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad ieškovas neprivalo įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją ir remtis kaltės nebuvimu, turi bendrovės vadovas.

31Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių ir atsižvelgiant į nustatytas byloje aplinkybes pagrįstai sprendė, kad atsakovas A. T., būdamas įmonės vadovu, turėdamas visą informaciją apie įmonės finansinę padėtį ir galimus padarinius, veikė neatidžiai ir nerūpestingai, sudarydamas Projektavimo sutartį, viršydamas normalią verslo riziką, dėl ko ieškovas patyrė žalą. Pirmosios instancijos teismas, išanalizavęs visus byloje esančius įrodymus, šalių paaiškinimus ir juos įvertinęs pagal vidinį savo įsitikinimą pagrįstai sprendė, kad yra visos civilinei juridinio asmens vadovo atsakomybei taikyti būtinos sąlygos: neteisėti veiksmai (bendrovės nemokumas sandorio sudarymo metu, vengimas atsiskaityti su ieškovu, gavus lėšų), žala (nuostoliai) (ieškovui prisiteisus iš UAB „Schema“ skolą, jos išieškoti buvo neįmanoma, nes bendrovė sprendimo vykdymo metu neturėjo jokio turto), priežastinį ryšį. Pažymėtina, kad teismas įvertino ir tai, kad atsakovas nepateikė įrodymų, paneigiančių jo kaltę dėl žalos kreditoriui atsiradimo, todėl kaltės prezumpcija byloje nenuginčyta (CPK 178 straipsnis). Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad nustatęs visas atsakovo atsakomybės sąlygas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai žalos atlyginimą priteisė iš atsakovo, tokį savo sprendimą tinkamai motyvavo.

32Apeliantas skunde taip pat nurodė, kad teismas nepagrįstai sprendime neaptarė visų šalių argumentų konstatuodamas, kad jie neturi teisinės reikšmės. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, nors ir privalėjo pasisakyti dėl visų tiek ieškovo, tiek ir atsakovo procesiniuose dokumentuose išdėstytų argumentų, tarp jų ir atsakovo atsiliepime į ieškinį nurodyto argumento dėl ieškovo subjektinės teisės pateikti tiesioginį ieškinį skolininko įmonės vadovui, kai pati ieškovą su atsakovu nesieja kreditoriniai santykiai, tai nėra pagrindas panaikinti ar pakeisti iš esmės teisingą teismo sprendimą.

33Pažymėtina tik tai, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai žalos atlyginimą priteisęs iš A. T., nenurodė, kad jo atsakomybė yra subsidiari su UAB „Schema“, kaip papildomo skolininko. Esminis subsidiariosios civilinės atsakomybės bruožas tas, kad subsidiarusis skolininkas atsako kreditoriui papildomai greta pagrindinio skolininko, t. y. tada ir tiek, kiek prievolės neįvykdo pagrindinis skolininkas. Pagal CK 6.245 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą bendrąją subsidiariojo skolininko atsakomybės taisyklę kreditorius iki pareikšdamas reikalavimus asmeniui, kuris pagal įstatymus ar sutartį atsako papildomai, kartu su kitu asmeniu (subsidiarioji atsakomybė), turi pagrindiniam skolininkui pareikšti reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo; jeigu pagrindinis skolininkas atsisakė atlyginti nuostolius arba kreditorius per protingą terminą iš skolininko negavo atsakymo į pareikštą reikalavimą, tai kreditorius gali pareikšti reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo subsidiariai atsakingam skolininkui.

34Remdamasi nustatytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, nustatė visas atsakovo civilinei atsakomybei atsirasti būtinas sąlygas ir nepažeidė nagrinėjamu atveju taikytinų materialiosios ir proceso teisės normų, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

35Apeliacinį skundą atmetus, ieškovui priteistinos išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme: iš atsakovo priteistinos išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą, sumažinant jas iki 450 Eur, kas atitinka Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalius dydžius.

36Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

37Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

38Patikslinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 22 d. sprendimo rezoliucinę dalį nurodant, kad iš atsakovo A. T. ieškovui A. P. priteisiama nuostolių suma subsidiariai su UAB „Schema“.

39Priteisti iš atsakovo A. T. (a. k. ( - ) ieškovui A. P. (a. k. ( - ) 450 Eur (keturis šimtus penkiasdešimt eurų) atstovavimo išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. 2006 m. lapkričio 2 d. ieškovas su UAB „Schema“ sudarė projektavimo... 5. Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovo A. T. 102 810... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Kauno apylinkės teismas 2014 m. spalio 22 d. sprendimu ieškinį tenkino,... 8. Teismas sprendė, kad faktinės bylos aplinkybės patvirtina, jog yra visos... 9. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 10. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m.... 11. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad ieškovas, nurodydamas, kad atsakovo... 12. Apeliantas pažymi, kad teismas vertino ir sprendime pasisakė dėl kitos,... 13. Apelianto vertinimu, teismo sprendimo išvada, kad jis nepasisako dėl kitų... 14. Ieškovas atsiliepimu į skundą prašo jo netenkinti, priteisti bylinėjimosi... 15. Teisėjų kolegija konstatuoja:... 16. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai... 17. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 18. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos... 19. Byloje nustatyta, kad 2006 m. lapkričio 2 d. ieškovas su UAB „Schema“... 20. Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „Schema“ nevykdant įsiteisėjusio 2012... 21. Pagal CK 2.33 straipsnį juridinis asmuo yra savo pavadinimą turinti įmonė,... 22. Viena vertus, savarankiška ir ribota juridinio asmens atsakomybė yra... 23. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad vadovas privalo dirbti... 24. Byloje nustatyta, kad ieškovas 2008m. rugpjūčio 26 d. kreipėsi į Kauno... 25. Atsakovas ginčija teismo sprendimą nurodydamas tai, kad teismas pažeidė... 26. Ginčo atveju žalos atlyginimo reikalavimą ieškovas kildina iš vienasmenio... 27. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju svarbu įvertinti, ar... 28. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad įmonė, sudarydama sandorį su... 29. Teisėjų kolegija pažymi, kad, įmonei veikiant įprastai, vadovai neturi... 30. Teismų praktikoje nėra plačiai taikoma asmeninė bendrovės vadovo... 31. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepažeidė... 32. Apeliantas skunde taip pat nurodė, kad teismas nepagrįstai sprendime... 33. Pažymėtina tik tai, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai žalos... 34. Remdamasi nustatytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 35. Apeliacinį skundą atmetus, ieškovui priteistinos išlaidos, patirtos... 36. Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 37. Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.... 38. Patikslinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 22 d. sprendimo rezoliucinę... 39. Priteisti iš atsakovo A. T. (a. k. ( - ) ieškovui A. P. (a. k. ( - ) 450 Eur...