Byla e2A-723-440/2018
Dėl bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto padalijimo

1Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės, Linos Muchtarovienės, Vilijos Valantienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo P. Č. apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m. birželio 25 d. sprendimo, civilinėje byloje Nr. e2-2448-721/2018 pagal ieškovės B. B. ieškinį atsakovui P. Č. dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe ir P. Č. priešieškinį dėl bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto padalijimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.

4Ginčo esmė

51.

6Ieškovė B. B. (toliau - ieškovė) ieškiniu prašė pripažinti gyvenamąjį namą (unikalus Nr. ( - )), sandėlį (unikalus Nr. ( - )), sandėlį (unikalus Nr. ( - )), sandėlį (unikalus Nr. ( - )), tvartą (unikalus Nr. ( - )), viralinę (unikalus Nr. ( - ), tvartą (unikalus Nr. ( - )), daržinę (unikalus Nr. ( - ), garažą (unikalus Nr. ( - ), kiemo statinius (unikalus Nr. ( - )), esančius ( - ), karvidę (unikalus Nr. ( - )), esančią ( - ), jos asmenine nuosavybe ir priteisti iš atsakovo P. Č. patirtas bylinėjimosi išlaidas.

72.

8Ieškovė nurodė, kad gyvenant santuokoje su atsakovu P. Č. (toliau – atsakovas) buvo įgytas minėtas nekilnojamasis turtas, kuri ieškovė prašė pripažinti jos asmenine nuosavybe, bei butas (unikalus Nr. ( - )), esantis ( - ) Mažeikių rajono apylinkės teismas ( - ) sprendimu nutraukus jos ir P. Č. santuoką ir su ja likus gyventi nepilnametėms dukroms, santuokos nutraukimo metu turtas, įgytas santuokoje, liko nepadalintas. Tačiau gera valia susitarė, kad ieškovei po santuokos nutraukimo atiteks Nekilnojamojo turto registre jos vardu registruoti gyvenamasis namas su statiniais bei karvidė, esantys ( - ), o atsakovui - jo vardu registruotas butas adresu ( - ). Nepilnamečių dukrų išlaikymo klausimas, nutraukiant šalių santuoką, taip pat nebuvo išspręstas, tačiau ieškovė atsisakė alimentų iš esmės atsižvelgiant į tai, jog nebūtų dalijami šalių santuokoje įgyti nekilnojamieji daiktai, esantys ( - ), o po santuokos nutraukimo jos buvęs sutuoktinis nepilnametėms dukroms jokio išlaikymo neteikė. Po santuokos nutraukimo atsakovas nei materialiai, nei savo darbu neprisidėjo prie gyvenamojo namo ar kitų prie namo esančių statinių, karvidės remonto, kitų pagerinimo darbų. Gyvenamasis namas po šalių santuokos nutraukimo buvo pagerintas iš esmės iš ieškovės asmeninių lėšų. 2003 m. vasario 12 d. ieškovė už asmenines lėšas įsigijo 0,4400 ha žemės sklypą (unikalus Nr. ( - )), ant kurio yra pastatytas minėti gyvenamasis namas ir kiti statiniai. Karvidę, esančią ( - ), ieškovė įsigijo 1994 m. liepos 15 d. už pajus iš ( - ) žemės ūkio bendrovės. Karvidė buvo perduota ieškovės nuosavybėn, nes būtent ji buvo šios žemės ūkio bendrovės narė. 2014 m. rugpjūčio 19 d. atsakovas nutarė padovanoti jam atitekusį butą, esantį ( - ), vyresniajai dukrai, tačiau kadangi notarų biure jam atsisakė patvirtinti dovanojimo sutartį, nes turtas buvo įgytas šalims gyvenant santuokoje, todėl šalys kartu pas notarą pasirašė buto dovanojimo sutartį.

93.

10Atsakovas P. Č. nesutiko su ieškovės ieškiniu ir prašė jį atmesti visiškai. Taip pat atsakovas pateikė priešieškinį, kuriuo prašė padalinti santuokos su ieškove metu įgytą jungtinės nuosavybės teise šalims priklausantį turtą ir pripažinti gyvenamąjį namą (unikalus Nr. ( - )) su statiniais, esančius ( - ), asmenine ieškovės B. B. nuosavybe, o jam asmeninės nuosavybės teise priteisti natūra karvidę (unikalus Nr. ( - )), esančią ( - ). Taip pat prašė priteisti jam 444,00 Eur kompensaciją iš ieškovės už jai atitenkančią didesnę santuokoje įgyto turto dalį, sumokant ją per vieną mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

114.

12Atsakovas priešieškinyje nurodė, kad nei santuokos nutraukimo metu, nei vėliau, santuokos metu įgyto nekilnojamojo turto padalijimo klausimas nebuvo išspręstas. Nors ieškovė, prašydama nepadalintą – gyvenamąjį namą su kitais statiniais, esančius ( - ), karvidę adresu ( - ), pripažinti jos asmenine nuosavybe, nurodė, jog minėti statiniai iš esmės buvo pagerinti jos asmeninėmis lėšomis, bet ji jokių pagerinimo darbų su atsakovu, kuris yra šių statinių bendraturtis, nederino. Be to visas turtas iš ( - ) žemės ūkio bendrovės buvo įgytas iš bendrų šeimos lėšų, naudojant nekilnojamojo turto įsigijimui tiek jo, tiek ieškovės pajus. Kadangi dalintinas turtas nebuvo padalintas teismo sprendimu, sutuoktiniai neprarado nuosavybės teisės į santuokoje įgytą turtą. Nurodė, kad jokio žodinio susitarimo tarp ieškovės ir atsakovo dėl santuokos metu įgyto turto pasidalijimo nebuvo. Paaiškino, jog karvidė, veršidė buvo įgytos iš ( - ) žemės ūkio bendrovės už pajinius įnašus, nes tiek jis, tiek ieškovė dirbo šioje žemės ūkio bendrovėje. Atsakovas sutiko, kad nemokėjo išlaikymo nepilnametėms dukroms todėl, kad visas turtas liko ieškovei. Taip pat atsakovas žinojo, kad karvidėje buvo kilęs gaisras ir remonto darbus atliko ieškovė asmeninėmis lėšomis.

135.

14Ieškovė prašė atsakovo priešieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Pažymėjo, jog tarp šalių nebuvo padalintas nekilnojamasis turtas, įgytas santuokos metu, todėl, kad ieškovė ir atsakovas buvo susitarę, kad kiekvieno iš jų nuosavybėn atitenka turtas jų vardu registruotas Nekilnojamojo turto registre ir tai, kad atsakovas ieškovei iki šiol dėl santuokoje įgyto turto padalijimo jokių pretenzijų nereiškė, akivaizdžiai rodo buvus tokiam šalių susitarimui.

15II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

166.

17Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai 2018 m. birželio 25 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino, priešieškinį atmetė. Pripažino, jog gyvenamasis namas (unikalus Nr. ( - )), sandėlis (unikalus Nr. ( - )), sandėlis (unikalus Nr. ( - )), sandėlis (unikalus Nr. ( - )), tvartas (unikalus Nr. ( - )), viralinė (unikalus Nr. ( - )), tvartas (unikalus Nr. ( - )), daržinė (unikalus Nr. ( - )), garažas (unikalus Nr. ( - )), kiemo statiniai (unikalus Nr. ( - )), esantys ( - ), karvidę (unikalus Nr. ( - )), esanti ( - ), yra B. B., asmens kodas ( - ) asmenine nuosavybe. Priteisė iš P. Č. 399,00 Eur bylinėjimosi išlaidų B. B. naudai.

187.

19Teismas padarė išvadą, kad į bylą pateikti duomenys patvirtina, kad šalys buvo sutarę nekilnojamojo turto tvarkymo klausimus spręsti atskirai, t. y. nutraukiant santuoką tarp šalių buvo susitarimas, kad kiekvieno iš jų vardu Nekilnojamojo turto registre įregistruotas turtas tam asmeniui ir atiteks. Ieškovė pateikė įrodymus, pagrindžiančius aplinkybę, kad ji už nupirktą gyvenamąjį namą su kitais statiniais ir karvidę, esančius ( - ), sumokėjo visą reikalaujamą sumą pajiniais įnašais ir grynais pinigais ir šis turtas buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre kaip jos nuosavybė. Tiek ieškovė, tiek atsakovas teismo posėdyje aiškino, kad butas adresu ( - ), buvo privatizuotas panaudojant atsakovo P. Č. investicinius čekius. Atsakovui P. Č. atiteko santuokoje su ieškove B. B. įgytas butas ( - ) ir jis jokių pretenzijų į buvusiai sutuoktinei atitekusį nekilnojamąjį turtą, esantį ( - ), nereiškė 22 metus po santuokos nutraukimo, nesistengė pakeisti įrašo registre dėl nekilnojamojo turto nuosavybės, kai ieškovė tuo tarpu visu šiuo nekilnojamuoju turtu rūpinosi, jį išlaikė, mokėjo reikiamus mokesčius. Ieškovė ( - ), esantį nekilnojamąjį turtą tvarkė kaip savo asmeninį turtą – ji darė 1920 metų statybos gyvenamojo namo, kitų statinių remontą iš savo asmeninių lėšų, todėl akivaizdu, kad jos indėlis į gyvenamąjį namą, kitus pastatus yra žymiai didesnis, nei atsakovo, dėl ko negali būti taikomas sutuoktinių bendro turto lygių dalių principas ir turtas turi būti pripažintas ieškovės asmenine nuosavybe. Tai, kad atsakovas P. Č. vienas 2014 metais priėmė sprendimą padovanoti butą, esantį ( - ), dukrai įrodo, kad metu buvo aiškiai išreikšta jo valia padovanoti asmeninės nuosavybės teise valdomą turtą, o ne bendrosios su buvusia sutuoktine. Tik sudarant sandorį pas notarę jam buvo paaiškinta, jog šis turtas tebėra jo ir buvusios sutuoktinės B. B. bendroji jungtinė nuosavybė. Be to, atsakovo teigimu, jis neteikė išlaikymo nepilnamečiams vaikams todėl, kad ieškovei paliko visa turtą ( - ), t. y. užskaitė vaikų išlaikymui skirtinas lėšas turtu.

20II.

21Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

228.

23Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti ir tenkinti atsakovo priešieškinį. Taip pat atsakovui priteisti visas bylinėjimosi išlaidas patirtas tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismuose. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

248.1

25Teismas nustatė, kad šalys ginčo turtą įgijo gyvendami santuokoje. Šio turto įgijimui buvo panaudotos abiejų sutuoktinių lėšos. Teismas padarė išvadą, kad turtas priklausę bendrosios jungtinės nuosavybės teise abiem sutuoktiniams. Nutraukiant santuoką turto nepasidalijo, jis išvyko gyventi atskirai. Atsakovas leido ieškovei naudotis visu nekilnojamuoju turtu ( - ), bet tai nereiškia, kad jis atsisakė nuosavybės teisės į jį (CK 4.72 straipsnis, 4.73 straipsnis). Teismo argumentas, kad atsakovas gera valia atsisakė viso nekilnojamojo turto, prieštarauja teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principams.

268.2

27Teismas neteisingai konstatavo, kad ieškovė įrodė, jog ji sumokėjo visą reikalingą sumą pajiniais įnašais ir grynaisiais pinigais už nupirktą namą su kitais statiniais, karvidę, esančius ( - ). Atsakovas byloje yra pateikęs dokumentų kopijas, kurie pagrindžia, kad privatizuoti pastatai buvo apmokėti tiek iš ieškovės, tiek iš atsakovo pajinių įnašų.

288.3

29Teismo argumentas, kad atsakovas neteikė išlaikymo nepilnamečiams vaikams todėl, kad ieškovei paliko visą nekilnojamą turtą ( - ), t. y. užskaitė vaikų išlaikymui skirtinas lėšas yra niekuo nepagrįstas. Pažymėjo, kad santuokos nutraukimo metu dukra L. po keturių mėnesių tapo pilnamete, o dukrai V. tuo metu buvo beveik 17 metų. Ieškovė išlaikymo oficialiai nereikalavo, tačiau tai nereiškia, kad atsakovas neprisidėjo prie dukrų išlaikymo.

308.4

31Teismas klaidingai sprendime nurodė, kad atsakovui atiteko santuokoje įgytas butas adresu ( - ), kurį jis vienas nusprendė padovanoti dukrai, nors toks sprendimas buvo priimtas kartu su ieškove.

328.5

33Teismas atsižvelgęs į tai, kad ieškovė turtą pagerino padarė išvadą, kad dėl to negali būti taikomos sutuoktinių bendro turto lygių dalių principas ir turtas turi būti pripažintas ieškovės asmenine nuosavybe. Ieškovė atliktų pagerinimų neįregistravo Viešosios įstaigos ( toliau -VĮ ) Registrų centre, turto vertė registre nurodyta be pagerinimų, kurią atsakovas ir prašo padalinti lygiomis dalimis. Be to ieškovė į bylą nepateikė jokių duomenų apie turto pagerinimą.

348.6

35Vadovaujantis įstatymų nustatytais reikalavimais turtas turi būti padalintas proporcingai abiem šalims. Prioritetiniu turėtų būti laikomas turto padalijimas natūra. Kadangi ieškovė visą laiką gyveno šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame name, tai būtų teisinga ir sąžininga šį nekilnojamąjį turtą priteisti ieškovei, o karvidę atsakovui kartu atsakovui išmokant kompensaciją už ieškovei atitekusią didesnę dalį nekilnojamojo turto.

368.7

37Teismas nesivadovavo Kasacinio teismo praktika, pažeidė materialines teisės normas dėl turto padalijimo bei procesines teisės normas dėl įrodymų vertinimo taisyklių, neteisingai tas normas aiškindamas ir taikydamas neteisingai išsprendė bylą, todėl teismo sprendimas naikintinas.

389.

39Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė prašė palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priteisti iš atsakovo ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

409.1

41Atsakovas klaidingai nurodė, kad po santuokos nutraukimo visas įgytas nekilnojamasis turtas liko bendrosios jungtinės nuosavybės teise abiem šalims, nors teismo posėdžio metu atsakovas net keletą kartų patvirtino, kad santuokos nutraukimo metu nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas nebuvo dalijamas tik todėl, kad ieškovė ir atsakovas susitarė, kad po santuokos nutraukimo ieškovei atitenka gyvenamasis namas su statiniais ir karvidė, o atsakovui – butas, transporto priemonės bei piniginės lėšos.

429.2

43Atsakovas painiojo datas ir neprisiminė faktinių aplinkybių, nes butas buvo nuomojamas tuo laikotarpiu, kai ieškovė ir atsakovas išsikėlė gyventi į gyvenamąjį namą, o po to, kai atsakovas išsikėlė gyventi atskirai, jis apsigyveno bute ir juo naudojosi nesitardamas su ieškove. Ieškovė dėl to jam nekėlė jokių pretenzijų, nes pagal buvusį susitarimą butas po santuokos nutraukimo tapo atsakovo asmenine nuosavybe.

449.3

45Turtas, įregistruotas viešajame registre tik vieno sutuoktinio vardu, nesant nuorodos, kad jis yra bendroji jungtinė nuosavybė, laikomas asmenine to sutuoktinio nuosavybe, kol neįrodyta kitaip. Ieškovė nesutinka, kad karvidė būtų priteista asmeninės nuosavybės teise atsakovui, nes atsakovas karvidės pastatu nesinaudojo, juo nesirūpino, netvarkė su karvidės pastatu susijusių dokumentų, nesirūpino jo įregistravimu viešajame registre. Karvidę ieškovė įgijo už pajus (436 Lt pajinių įnašų) iš ( - ) žemės ūkio bendrovės. Prašymą įgyti karvidę pateikė ieškovė, o ne atsakovas, todėl jai karvidė ir buvo parduota. 1994 m. liepos 15 d. ieškovė įsigijo karvidę už 2000 Lt. 2011 m. ieškovės iniciatyva, pagal jos užsakymą bei jos asmeninių lėšų sąskaita buvo atlikti karvidės kadastriniai matavimai ir 2011-04-18 buvo suformuotas karvidės pastato – nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla, karvidė Viešosios įstaigos „Registrų centro“ nekilnojamojo turto registre buvo įregistruota 2011-11-21, t. y. ieškovei ir atsakovui jau nebegyvenant santuokoje.

469.4

47Ieškovė gyvenamąjį namą ir karvidę, esančius ( - ), tvarkė kaip savo asmeninį turtą – iš savo asmeninių lėšų darė gyvenamojo namo ir kitų statinių remontus. Atsakovas neneigė aplinkybės, kad ieškovė remontavo gyvenamąjį namą, tačiau gyvenamojo namo remontu nesidomėjo, tam neprieštaravo, jokia pagalba neprisidėjo. Atsakovas žinojo ir apie tai, kad karvidėje buvo kilęs gaisras ir ieškovė atliko remonto darbus savo asmeninėmis lėšomis. Atsižvelgiant į tai, negali būti taikomas sutuoktinių bendro turto lygių dalių principas ir turtas turi būti pripažintinas ieškovės asmenine nuosavybe.

48Teisėjų kolegija

konstatuoja:

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies

49IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

5010.

51Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl ieškovės reikalavimo bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo turto pripažinimo asmenine nuosavybe bei atsakovo reikalavimo padalinti bendrąja jungtine nuosavybės teise priklausantį tą patį turtą.

5211.

53Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

5412.

55Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį, 322 straipsnį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad CPK 321 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, jog įstatymu nustatyta teismo diskrecija tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu byloje esantys duomenys, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė ir konstatavo atitinkamas faktines aplinkybes tam, kad būtų galima įvertinti šio teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą bei padaryti išvadą, ar skundžiamu sprendimu byla buvo išspręsta teisingai, yra pakankami (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

5613.

57Pažymėtina, kad apeliacijos dalykas – neįsiteisėjęs pirmosios instancijos teismo sprendimas (CPK 301 straipsnio 1 dalis), todėl, šio proceso metu patikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, nagrinėjant tiek teisės, tiek fakto klausimus, tačiau tai nėra bylos nagrinėjimas iš naujo. Atsižvelgiant į tai, kad CPK įtvirtintas ribotos apeliacijos institutas, todėl draudžiama apeliacinės instancijos teisme kelti naujus reikalavimus, pateikti naujus įrodymus. Apeliacinis skundas negali būti grindžiamas naujomis aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme (CPK 306 straipsnio 2 dalis, 312, 314 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja aplinkybes buvusias teismo sprendimo priėmimo metu.

58Dėl faktinių bylos aplinkybių

5914.

601996 m. spalio 10 d. ieškovė B. B. (buvusi Č.) ir atsakovas P. Č. nutraukė santuoką (civ. b., t. 1, b. l. 5, 22). Santuokos nutraukimas įregistruotas civilinės metrikacijos skyriuje ( - ). (Duomenys neskelbtini) Mažeikių rajono apylinkės teismo sprendime nurodyta, kad šalys susituokė ( - ) Mažeikių rajono civilinės metrikacijos skyriuje. Teismas patenkino B. Č. ieškinį P. Č.. Sprendime nurodyta, kad iš ieškovės paaiškinimų matyti, kad šalių santuokiniai ryšiai faktiškai nutrūko dėl atsakovo dažnai naudojamo fizinio smurto, dėl to, kad atsakovas gyveno faktiškai kitoje šeimoje, o su ieškove nepalaikė santuokinių ryšių. (civ. b., t. 1, b. l. 22). Sprendime nebuvo sprendžiamas klausimas dėl turto, įgyto santuokoje, padalijimo.

6115.

621992 m. birželio 15 d. atsakovas P. Č. nusipirko butą, adresu ( - ) už 10207 rublius. (civ. b., t. 1, b. l. 85).

6316.

642014 m. rugpjūčio 19 d. dovanojimo sutartimi P. Č. ir B. B. padovanojo dukteriai L. Š. butą, adresu ( - ). Dovanojamojo buto vertė nurodyta 40 000 Lt. (civ. b., t. 1, b. l. 12-15).

6517.

66Valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto išrašo 2018 m. kovo 6 d. duomenimis žemės sklypas: unikalus Nr. ( - ), adresu ( - ), įgytas 2003-12-02 valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties Nr. ( - ) pagrindu (vidutinė rinkos vertė 1011 Eur, vertės nustatymo data: 2014-09-16), nuosavybės teise nuo 2004-03-08 priklauso ieškovei B. B.; gyvenamasis namas: unikalus Nr. ( - ) (vidutinė rinkos vertė 1911 Eur, vertės nustatymo data: 2014-09-16), sandėlis: unikalus Nr. ( - ) (vidutinė rinkos vertė 85 Eur, vertės nustatymo data: 2014-09-16), sandėlis: unikalus Nr. ( - ) (vidutinė rinkos vertė 66 Eur, vertės nustatymo data: 2014-09-16), sandėlis: unikalus Nr. ( - ) (vidutinė rinkos vertė 17 Eur, vertės nustatymo data: 2014-09-16), tvartas: unikalus Nr. ( - ) (vidutinė rinkos vertė 133 Eur, vertės nustatymo data: 2014-09-16), viralinė: unikalus Nr. ( - ) (vidutinė rinkos vertė 50 Eur, vertės nustatymo data: 2014-09-16), tvartas: unikalus Nr. ( - ) (vidutinė rinkos vertė 165 Eur, vertės nustatymo data: 2014-09-16), daržinė: unikalus Nr. ( - ) (vidutinė rinkos vertė 122 Eur, vertės nustatymo data: 2014-09-16), garažas: unikalus Nr. ( - ) (vidutinė rinkos vertė 83 Eur, vertės nustatymo data: 2014-09-16) ir kiti kiemo statiniai: unikalus Nr. ( - ) (vidutinė rinkos vertė 23 Eur, vertės nustatymo data: 2014-09-16), esantys adresu ( - ), įgyti 1992-09-30 pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. ( - ) pagal Lietuvos Respublikos 1991-05-28 įstatymą Nr. I-1374, nuosavybės teise nuo 1992-12-22 priklauso ieškovei B. B. (civ. b., t. 1, b. l. 7-10).

6718.

68VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto išrašo 2018 m. kovo 6 d. duomenimis karvidė: unikalus Nr. ( - ) (vidutinė rinkos vertė 1767 Eur, vertės nustatymo data: 2011-04-18), adresu ( - ), 1994-07-15 priėmimo - perdavimo akto pagrindu nuosavybės teise nuo 2011-11-21 priklauso ieškovei B. B. (civ. b., t. 1, b. l. 11). 1994-07-15 perdavimo-priėmimo aktu ( - ) žemės ūkio bendrovė perdavė pilietei B. Č. bendrovei priklausantį turtą veršidę ( - ) už pajinius įnašus sumoje - 2000 Lt. (civ. b., t. 1, b. l. 83). 1994-07-15 Nuosavybės teisės pažymoje nurodyta, remiantis Mažeikių raj. ( - ) žemės ūkio bendrovės visuotinių narių susirinkimo, įvykusio 1994-07-15 protokolo Nr. 3 nutarimu už pajus bendrovės narei B. Č. privatinės nuosavybės teise priklauso veršidė ( - ) (civ. b., t. 1, b. l. 84).

69Dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimo

7019.

71CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes.

7220.

73Kasacinio teismo praktika dėl turto padalijimo sutuoktiniams būdo parinkimo yra pakankamai gausi ir išplėtota, joje nuosekliai pažymima, kad turto padalijimo natūra principas yra prioritetinis, nes toks padalijimo būdas labiausiai atitinka ir apsaugo savininko teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011; 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476-916/2015). Tačiau šis prioritetas nėra absoliutus ir kiti (ne natūra) turto padalijimo būdai gali būti taikomi esant pakankamai rimtam pagrindui, patvirtinančiam padalijimo natūra nepriimtinumą ar negalimumą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-430/2011, 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-476-916/2015). Tuo pačiu pasisakyta, kad santuokos nutraukimo atveju, nesant teisinių pagrindų netaikyti turto padalijimo natūra būdo, buvę sutuoktiniai turi lygiomis dalimis prisiimti ir turto specifiškumų nulemtą valdymo ir ypač naudojimosi juo nepatogumų naštą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2012; 2015 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015).

7421.

75Taigi, kai teismas sprendžia, kad yra pagrindas nukrypti nuo santuokos metu įgyto turto padalijimo natūra principo, tai jis turi konstatuoti objektyvaus ir subjektyvaus pobūdžio veiksnių, kurie pateisintų tokį nukrypimą, egzistavimą. Tai yra teismas turi įvertinti, ar yra sąlygos spręsti, kad natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, todėl turtas gali būti priteisiamas natūra vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Toks teismo sprendimas turi būti pagrįstas faktinėmis byloje nustatytomis aplinkybėmis, kurios leistų konstatuoti, kad, pirma, natūra turto padalyti sutuoktiniams negalima ir, antra, sutuoktinis, kuriam priteisiamas turtas natūra, turi galimybę kompensuoti kitam sutuoktiniui jo dalį pinigais, t. y. teismas turi įsitikinti, kad tokiu sprendimu nebus pažeidžiamas proporcingumo principas, reikalaujantis, kad naudojamos priemonės atitiktų siekiamą tikslą, o išimtys iš bendrų taisyklių būtų adekvačios keliamiems tikslams. Toks aiškinimas atitiktų anksčiau minėtos CK 3.127 straipsnio 3 dalies nuostatas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą šios teisės normos aiškinimą ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529-916/2016 ).

7622.

77Kasacinio teismo jurisprudencijoje dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės pripažįstama, kad atidalijimas priteisiant piniginę kompensaciją yra teisėtas ir nepažeidžia bendraturčių teisių tik tuo atveju, kai kompensacija atitinka tikrąją atidalijamos dalies vertę. Paprastai kompensacija pripažįstama teisinga, jeigu ji atitinka daikto dalies rinkos vertę (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2014 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Rinkos kaina gali būti nustatoma remiantis viešų registrų duomenimis, ekspertų išvadomis bei bet kuriais įrodymais, kuriais remdamasis teismas suformuoja savo įsitikinimą. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką esminis reikalavimas nustatant kompensaciją (jos dydį) – kad ji būtų teisinga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-416-969/2017, 23 ir 32 punktai). Nors nurodyti išaiškinimai suformuluoti bylose dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, tačiau kriterijai, kuriais remiantis nustatomas priteistinos piniginės kompensacijos dydis, yra tapatūs, kadangi tiek vienu, tiek kitu atveju kompensuojama už bendraturčiui priklausančią turto dalį. Dalijamo turto vertės nustatymas yra viena esminių teisingo turto padalijimo garantijų, todėl svarbu, kad, dalijant turtą, būtų nustatyta jo tikroji vertė. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-137-378/2018).

7823.

79Pagal nustatytą teisinį reguliavimą nutraukiant santuoką turi būti išsprendžiamas ir bendro turto padalijimo klausimas (CK 3.59 straipsnis, CPK 385 straipsnio 1 dalis). Kasacinis teismas laikosi praktikos, kad visi turtiniai sutuoktinių klausimai turi būti išspręsti santuokos nutraukimo byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2011 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-141-378/2017). Sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė laiko atžvilgiu egzistuoja, kol ji nėra padalyta arba nepasibaigia kitokiu būdu (CK 3.87 straipsnio 2 dalis, 3.100 straipsnis).

80Dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės

8124.

82Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog susiklosčius situacijai, kai sutuoktiniai santuokos nutraukimo byloje neišsprendžia visų klausimų, susijusių su santuokinio turto padalijimu, vėliau jie (vienas iš jų) neturi teisinio pagrindo reikalauti pakeisti teismo sprendimu patvirtinto susitarimo dėl santuokos nutraukimo padarinių. Tokiu atveju buvę sutuoktiniai (vienas iš jų) turi galimybę kreiptis į teismą dėl proceso santuokos nutraukimo byloje atnaujinimo, tačiau šia teise galima pasinaudoti tik nesuėjus CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytam penkerių metų naikinamajam terminui. Nutraukus santuoką, turto, kuris pagal šeimos teisės normas buvo priskirtinas bendrajai jungtinei nuosavybei, teisiniam režimui nebetaikomos šeimos teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos, t. y., tokiais atvejais, kai sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas nepadalijamas santuokos nutraukimo byloje, nutraukus santuoką, jis valdomas bendrosios dalinės nuosavybės teise, o buvę sutuoktiniai yra laikomi bendrosios dalinės nuosavybės dalyviais (CK 4.72, 4.73 straipsniai). Tokiu atveju buvę sutuoktiniai bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektą valdo, juo naudojasi ir disponuoja bendru sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Sutuoktiniai turi teisę reikalauti atidalyti kiekvienam jų tenkančią bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo turto dalį (CK 4.80 straipsnis), negalėdami susitarti ir esant suėjusiam CPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytam penkerių metų naikinamajam proceso atnaujinimo terminui, sutuoktiniai turi teisę kreiptis į teismą su atskiru ieškiniu dėl turto atsidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.75 straipsnio 1 dalis, 4.80 straipsnio 1 dalis). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismas 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2011).

8325.

84CK 4.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno bendraturčio teisė reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Pagal šio straipsnio 2 dalį, jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais. Tais atvejais, kai yra bendraturčių nesutarimas dėl atidalijimo būdo, teismas turi įvertinti kiekvieno iš bendraturčių interesus ir spręsti šalių ginčą, remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2014). CK 4.80 straipsnio 2 dalies nuostatose įtvirtinta bendrojo daikto atidalijimo reikalavimo išimtis – visų pirma turi būti sprendžiamas jo atidalijimo natūra galimumas, ir tik nesant galimybės atidalyti daikto natūra arba atidalijant natūra daiktą bus padaryta neproporcinga žala jo paskirčiai, atidalijamajam ar kitiems bendraturčiams gali būti priteista kompensacija pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008).

8526.

86Atidalijimo būdo priteisiant kompensaciją pinigais taikymo išimtinumą lemia Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas bei CK 4.93 straipsnyje nustatytos savininko teisių apsaugos garantijos, todėl, taikant šį atidalijimo būdą, būtina užtikrinti bendraturčių kaip turto savininkų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447-611/2016, 26 punktas).

8727.

88Kaip minėta kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodyta, kad atidalijimas priteisiant piniginę kompensaciją yra teisėtas ir nepažeidžia bendraturčių teisių tik tuo atveju, kai kompensacija atitinka tikrąją atidalijamos dalies vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008). Paprastai kompensacija pripažįstama teisinga, jeigu ji atitinka daikto dalies rinkos vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-466/2008; 2014 m. spalio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2014 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

8928.

90Nagrinėdamas ginčus, kuriuose kilo bendraturčių turto vertės klausimas, kasacinis teismas išaiškino, kad turto rinkos kaina gali būti nustatoma remiantis viešų registrų duomenimis, ekspertų išvadomis bei bet kuriais įrodymais, kuriais remdamasis teismas suformuoja savo įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2008; 2008 m. sausio 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2008). Teismai turi atsižvelgti ne vien į turto dalies rinkos vertę, bet ir į kitus reikšmingus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-416-969/2017).

9129.

92Atkreiptinas dėmesys, kad konkrečiu nagrinėjamu atveju atsakovas P. Č., po santuokos nutraukimo, nereikalavo atidalinti kiekvienam iš sutuoktinių tenkančią bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo turto dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Su ieškiniu į teismą kreipėsi ieškovė B. B. dėl gyvenamojo namo ir kitų statinių bei karvidės pripažinimo asmenine nuosavybe. Tuomet atsakovas pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė padalinti santuokos su ieškove metu įgytą jungtinės nuosavybės teise šalims priklausantį turtą (nutarties 3-4 punktai). Sprendžiant iš byloje turimos medžiagos gyvenamojo namo ir kitų statinių, adresu ( - ), vidutinė rinkos vertė nustatyta 2014-09-16 (nutarties 17 punktas), karvidės, adresu, ( - ), vidutinė rinkos vertė nustatyta 2011-04-18 (nutarties 18 punktas).

9330.

94Kasacinio teismo praktika nuosekliai formuojama ta linkme, kad tarp sutuoktinių kilus ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris laiko, kad tam tikras turtas priklauso jam asmeninės nuosavybės teise, privalo paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, kad santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, tam pateikdamas rašytinius įrodymus, o įstatymui leidžiant – įrodyti šį faktą liudytojų parodymais arba pagrįsti, kad santuokos metu įgyto turto prigimtis ir pobūdis savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.89 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 6 d. nutartis Nr. 3K-3-538/2006; 2007 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-490/2007). Taigi įrodinėjimo našta dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe tenka sutuoktiniui, siekiančiam nuginčyti pirmiau nurodytose normose įtvirtintą turto bendrumo prezumpciją.

9531.

96Atsakovas teigia, kad susitarimo pasidalinti turtą nebuvo, kad nutraukiant santuoką turto nepasidalijo, jis išvyko gyventi atskirai, kad atsakovas leido ieškovei naudotis visu nekilnojamuoju turtu ( - ), bet tai nereiškia, kad jis atsisakė nuosavybės teisės į turtą. Įstatyme nurodyti du bendro sutuoktinių turto padalijimo būdai: sutuoktinių sutarimu ir teismo sprendimu (CK 3.116 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad įstatyme visų pirma suteikiama galimybė sutuoktiniams turtą pasidalyti jų susitarimu. Tokiu atveju sutuoktiniai turi sudaryti notariškai patvirtintą sutartį. Kasacinėje jurisprudencijoje pažymima, kad galimybė turtą, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, pasidalyti sutuoktinių susitarimu leidžia turtą sutuoktiniams pasidalyti optimaliu jiems būdu, maksimaliai atsižvelgiant į kiekvieno iš jų, o esant kitų šeimos narių – ir į šių poreikius, konkretaus turto paskirtį, jo panaudojimo ypatumus, kitas svarbias aplinkybes (2009 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2009). Nesant sutuoktinių susitarimo dėl turto pasidalijimo turtas dalijamas teismo sprendimu (CK 3.116 straipsnio 1 dalis). Įstatyme numatyti atvejai, kada bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę privaloma padalyti. Bendras sutuoktinių turtas teismo sprendimu taip pat padalijamas vieno ar abiejų iš jų kreditorių reikalavimu (CK 3.116 straipsnio 1 dalis, CPK 667 straipsnis), taip pat vieno sutuoktinio reikalavimu nenutraukiant santuokos (CK 3.124 straipsnis) ir kt.

9732.

98Bylos duomenimis teismo posėdžio metu atsakovas sutiko, kad žodinis susitarimas dėl turto padalinimo buvo ir šalys buvo susitarusios, kad kiekvieno iš jų vardu Nekilnojamojo turto registre įregistruotas turtas tam asmeniui ir atitenka (2018 m. birželio 14 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 34 min. 56 sek. iki 34 min. 58 sek.). Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo teisėjai paklausius, kodėl šalių žodinis susitarimas nustojo galioti (2018 m. birželio 14 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 35 min. 01 sek. iki 35 min. 29 sek.), atsakovas nurodė, kad nuvažiuodavo pabūti, o po turto padalinimo ieškovė gali nebeleisti atvažiuoti (2018 m. birželio 14 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 35 min. 20 sek. iki 35 min. 47 sek.). Atsakovas pripažino, kad viską paliko ieškovei ir nieko jam nereikėjo po skyrybų (2018 m. birželio 14 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 33 min. 10 sek. iki 33 min. 34 sek.). Atsakovas pripažino, kad neprisidėjo prie karvidės stogo tvarkymo, šiam sudegus gaisro metu (2018 m. birželio 14 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 46 min. 59 sek. iki 47 min. 37 sek.). Atsakovas sutiko, kad nemokėjo alimentų už nepilnamečių vaikų išlaikymą (2018 m. birželio 14 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 45 min. 52 sek. iki 46 min. 02 sek.). Teismo posėdžio metu atsakovas teigė, kad po skyrybų butą pardavė savo inciatyva, nesitaręs su ieškove (2018 m. birželio 14 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 48 min. 13 sek. iki 48 min. 27 sek.).

9933.

100Ieškovė teismo posėdžio metu pažymėjo, kad su atsakovu santuokoje išgyveno 18 metų, atsakovas nuolat smurtavo (2018 m. birželio 14 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 5 min. 46 sek. iki 6 min. 00 sek.), nurodė, kad skyrybų byloje, šalių buvo paklausta, kaip jie dalinsis turtą, ar jie susitars geruoju ar per teismą ir šalys atsakė, kad pasidalins geruoju, tai kas registruota mano vardu, tas ir lieka mano, o kas jo, tas lieka jo nuosavybe (2018 m. birželio 14 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 6 min. 16 sek. iki 6 min. 40 sek.), pažymėjo, kad iš jos buvo atimtas automobilis, jos turėjo santaupų ir visai tai jam atiteko (2018 m. birželio 14 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 6 min. 42 sek. iki 6 min. 53 sek.). Šalims pas notarę, pasirašant dovanojimo sutartį, atsakovas žadėjo pasirašyti dokumentus, kad gyvenamasis namas su kitais statiniais ir karvidė būtų perduota ieškovei, tačiau suruošus dokumentus, atsakovas nebesutiko pasirašyti (2018 m. birželio 14 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 7 min. 35 sek. iki 7 min. 57 sek.). Ieškovė nurodė, kad atsakovas nemokėjo nepilnamečiams vaikams alimentų, šalys taip buvo susitarusios (2018 m. birželio 14 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 7 min. 59 sek. iki 8 min. 30 sek.). Ieškovė nurodydama kur naudojo gautus pajus, pažymėjo, kad išsipirko gyvenamąjį namą ir kitus statinius už pajus ir ieškovės grynuosius pinigus, taip pat ieškovės vardu buvo išpirkta karvidė už pajus. (2018 m. birželio 14 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 20 min. 17 sek. iki 21 min. 40 sek.). Ieškovė nurodė, kad atsakovas nedavė pinigų ir pajų gyvenamojo namo įsigijimui (2018 m. birželio 14 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 22 min. 20 sek. iki 22 min. 29 sek.). Atsakovas už savo investicinius čekius įsigijo butą (2018 m. birželio 14 d. teismo posėdžio garso įrašas: nuo 22 min. 10 sek. iki 22 min. 15 sek.).

10134.

102Atsižvelgiant į šalių paaiškinimus galima spręsti tikėtinai buvus ieškovės ir atsakovo žodinius susitarimus, tačiau pažymėtina, kad byloje yra kilęs ginčas būtent dėl susitarimo, nes atsakovas nebesutinka su žodinio susitarimo sąlygomis, ir iš esmės neigia buvus susitarimą. Susiklosčius tokiai situacijai, kai nėra notariškai patvirtinto sutuoktinių susitarimo dėl turto padalinimo, teisėjų kolegijos vertinimu, turtas dalintinas teismo sprendimu (CK 3.116 straipsnio 1 dalis).

10335.

104Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl turto, nepadalinto santuoką nutraukus ir įgyto galiojant Lietuvos Respublikos Santuokos ir šeimos kodeksui (toliau kartu – ir SŠK). Teisėjų kolegija pažymi, kad tiek galiojusiame SŠK, tiek ir galiojančiame CK įtvirtintas tas pats principas, pagal kurį nustatomas asmenų santuokoje įgyto turto teisinis režimas, – turtas, įgytas po santuokos sudarymo, laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (SŠK 21 straipsnio 1 dalis, CK 3.87 straipsnio 1 dalis). Be to, esant susituokus, įgytas turtas laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu, t. y. po santuokos sudarymo įgytas turtas laikomas bendrąja jungtine nuosavybe, nepaisant to, kurio iš sutuoktinių vardu tas turtas įgytas (SŠK 21 straipsnio 3 dalis, CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tiek SŠK, tiek CK nustato ir atvejus, kai turtas, nors ir įgytas santuokos metu, pripažįstamas asmenine vieno iš sutuoktinių nuosavybe (SŠK 22 straipsnis, CK 3.89 straipsnis). Nors teisinis reguliavimas tiek pagal SŠK, tiek pagal CK iš esmės nesiskiria, tačiau pagal CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalį CK trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-317/2013, 3K-3-378-248/2015).

10536.

106Nors atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė pažymi, kad turtas, įregistruotas viešajame registre tik vieno sutuoktinio vardu, nesant nuorodos, kad jis yra bendroji jungtinė nuosavybė, bus laikomas asmenine to sutuoktinio nuosavybe, kol neįrodyta kitaip, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad viešo Nekilnojamojo turto registro ir atitinkamai sutuoktinių turto registracijos viešame registre paskirtis yra teisių išviešinimo, bet ne teisių nustatymo, todėl CK 3.88 straipsnio 3 dalies nuostatos nepakeičia ir neapriboja CK 3.88 straipsnio 1, 2 ir 4 dalių normose, 3.90 ir 3.91 straipsniuose įtvirtintų bendrosios jungtinės nuosavybės nustatymo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251-611/2015).

107Dėl turto pripažinimo asmenine ieškovės nuosavybe

10837.

109Sutuoktinis, manydamas, kad jam asmeninės nuosavybės teise priklauso daugiau turto, gali rinktis vieną iš savo turtinių teisių gynimo būdų ir priklausomai nuo pasirinkto būdo tikėtis atitinkamų teisinių padarinių: bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcijos paneigimo, t. y. turto pripažinimo asmenine nuosavybe (CK 3.89 straipsnis), kompensacijos (CK 3.98 straipsnis) ar didesnės turto dalies gavimo (CK 3.117, 3.123 straipsniai). Kiekvienas iš šių institutų skiriasi ne tik padariniais, bet ir sąlygomis, kurios būtinos pageidaujamam teisiniam rezultatui pasiekti (2008 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-623/2008). Pagal CK 3.89 straipsnio 2 dalį faktas, kad tam tikras turtas yra asmeninė vieno sutuoktinio nuosavybė, gali būti įrodytas tik rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.

11038.

111CK 3.89 straipsnyje nustatyta, kad turtas pripažįstamas sutuoktinio asmenine nuosavybe, kai: abiejų sutuoktinių atskirai įgytas iki santuokos sudarymo; sutuoktiniui dovanotas ar jo paveldėtas po santuokos sudarymo, jeigu dovanojimo sutartyje ar testamente nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn; sutuoktinių asmeninio naudojimo daiktai (avalynė, drabužiai, profesinės veiklos įrankiai); intelektinės ir pramoninės nuosavybės teisės, išskyrus pajamas, gaunamas iš intelektinės veiklos; lėšos ir daiktai, reikalingi asmeniniam sutuoktinio verslui, išskyrus lėšas ir daiktus, skirtus verslui, kuriuo verčiasi abu sutuoktiniai bendrai; lėšos, vieno sutuoktinio gautos kaip žalos atlyginimas ar kitokia kompensacija už žalą, padarytą dėl sveikatos sužalojimo, ir neturtinę žalą, tikslinė materialinė parama ir kitokios išmokos, išimtinai susijusios tik su jas gavusio sutuoktinio asmeniu, teisės, kurių negalima perleisti kitiems asmenims; sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn.

11239.

113Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė įrodė, jog ji sumokėjo visą reikalingą sumą pajiniais įnašais ir grynaisiais pinigais už nupirktą gyvenamąjį namą su kitais statiniais bei karvidę. Teismų praktikoje pripažįstama, kad asmenine nuosavybe gali būti pripažintas turtas, sutuoktinio įgytas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą tik tais atvejais, kai leistinomis priemonėmis įrodoma, kad to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įsigyti turtą asmeninėn, o ne bendrojon nuosavybėn (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2005). Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 2 dalis nurodo, kad Civilinio kodekso trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių sandorių sudarymu, taikomos sandoriams, kurie sudaromi įsigaliojus šiam kodeksui. Kadangi CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktu keliamas reikalavimas sandoriui, tai pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 2 dalį turi būti taikomos ne Civilinio kodekso, o Santuokos ir šeimos kodekso normos. Santuokos ir šeimos kodekso 22 straipsnio 1 dalis nustatė, jog turtas, priklausęs sutuoktiniams iki santuokos sudarymo, taip pat jų gautas santuokos metu kaip dovana arba paveldėtas, yra kiekvieno iš jų nuosavybė. Turtas, kuris įgytas gavus pajamas iš asmeninės nuosavybės teise priklausančių teisių, taip pat galėtų būti pripažintas asmenine nuosavybe pagal Santuokos ir šeimos kodekso 22 straipsnio 1 dalį, jei būtų įrodytas realus asmeninio turto turėjimas bei aiškus ir tikslingas pinigų panaudojimas kitai asmeninės nuosavybės teise turimai nuosavybei įgyti.

11440.

115Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad tiek gyvenamąjį namą su kitais statiniais, tiek karvidę įsigijo už savo turimus pajinius įnašus ir asmenines lėšas (grynuosius pinigus), tuo tarpu atsakovas niekaip prie to neprisidėjo. Byloje turimais duomenimis, ieškovė karvidę (veršidę) pirko už pajinius įnašus (nutarties 18 punktas). Pajus (pajinis įnašas) žemės ūkio bendrovėje - bendrovės narių ar pajininkų turtinis ir neturtinis įnašas. Teismų praktikoje išaiškinta, kad santuokai pasibaigus pajiniai įnašai buvo dalijami kaip bendroji jungtinė santuokinė nuosavybė. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2002 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-493) Byloje turimais duomenimis ieškovė turėjo pajų už 9518 rublių, o atsakovas už 14277 rublių (civ. b., t. 1, b. l. 64). Nagrinėjamu atveju, pajiniai įnašai – yra pagrindo spręsti šalių santuokoje įgytas turtas. Ieškovei užregistravus už šiuos įnašus įgytą karvidę ir gyvenamąjį namą (dalį lėšų išmokant grynaisiais pinigais) nuosavybės teise, sutuoktinis pripažintinas bendrasavininkiu - bendrosios jungtinės nuosavybės dalyviu ir turėtu turėti teisę prašyti atidalyti jam tenkančią bendro turto dalį, tas pats pasakytina ir apie atsakovo įsigytą butą. Tačiau konkrečios išvados darytinos tik iš esmės išnagrinėjus visumą įrodymų. Vertintinos aplinkybės atkreipiant dėmesį į tai, kad ieškovė nuosavybės teise žemės sklypą, ant kurio stovi gyvenamasis namas ir kiti statiniai, įsigijo 2003-02-12, t. y. po santuokos nutraukimo, už savo galimai asmenines lėšas, taip pat ieškovė nurodė, kad gyvenamajam namui, po santuokos nutraukimo, iš ieškovės asmeninių lėšų buvo atliktas kapitalinis remontas, taip pat ieškovė po gaisro už savo lėšas remontavo karvidės pastatą. Atsakovas po santuokos nutraukimo nurodė, kad neprisidėjo nei prie gyvenamojo namo ir kitų statinių, nei prie karvidės išlaikymo ar remontų. Svarbu pažymėti ir tai, kad santuoka nutraukta dar ( - ) ir turto padalijimo klausimai sprendžiami praėjus 22 metams.

11641.

117Apeliantas teigia, kad teismas nesivadovavo kasacinio teismo praktika, pažeidė materialines teisės normas dėl turto padalijimo bei procesines teisės normas dėl įrodymų vertinimo taisyklių, neteisingai tas normas aiškindamas ir taikydamas neteisingai išsprendė bylą, todėl teismo sprendimas naikintinas. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškovė pateikė įrodymus, pagrindžiančius aplinkybę, kad ji už nupirktą gyvenamąjį namą su kitais statiniais ir karvidę, sumokėjo visą reikalaujamą sumą pajiniais įnašais ir grynais pinigais ir šis turtas buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre kaip jos nuosavybė. Byloje nėra duomenų, ar butas atsakovo buvo privatizuotas šeimos, ar savo asmeninių poreikių tenkinimui, todėl teismas laikė, jog jis buvo bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje. Teismas nustatė, kad nutraukus santuoką, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektus valdė, jais naudojasi kaip nuosavais ir disponuoja viena ieškovė. Nuo ( - ) metų pradėjus gyventi skyrium su atsakovu, ieškovė gyvenamajame name nuolat gyveno viena su nepilnametėmis dukromis. Atsakovas neatliko jokių veiksmų, kad atgauti bendrosios nuosavybės teise priklausančio turto dalį, nuo jų savo gera valia atsisakė. Ieškovė nekilnojamąjį turtą tvarkė kaip savo asmeninį turtą – ji darė 1920 metų statybos gyvenamojo namo, kitų statinių remontą iš savo asmeninių lėšų, todėl akivaizdu, kad jos indėlis į gyvenamąjį namą, kitus pastatus yra žymiai didesnis, nei atsakovo, dėl ko negali būti taikomas sutuoktinių bendro turto lygių dalių principas ir turtas turi būti prižintas ieškovės asmenine nuosavybe.

11842.

119Atsižvelgiant į bylos faktines aplinkybes, byloje turimų įrodymų visetą, teismo padarytas išvadas sutiktina su apelianto apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas, netinkamai įvertino įrodymus, be to neturėdamas pakankamai įrodymų, konstatavo, kad ieškovė įrodė, jog ji sumokėjo visą reikalingą sumą pajiniais įnašais ir grynaisiais pinigais už nupirktą gyvenamąjį namą su kitais statiniais bei karvidę, nes kaip jau buvo minėta pajiniai įnašai nelaikyti asmenine ieškovės nuosavybe. Taip pat ieškovė turėjo įrodyti, kad gyvenamąjį namą ir kitus pastatus įsigijo už savo asmenines lėšas t. y. turėjo įrodyti realų asmeninio turto turėjimą bei aiškų ir tikslingą pinigų panaudojimą kitai asmeninės nuosavybės teise turimai nuosavybei įgyti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu teismo išvadoms pagrįsti byloje nepakanka duomenų. Byloje trūksta duomenų apie ieškovės turėtas asmenines lėšas ir jų panaudojimą turto įsigijimui asmeninėn nuosavybėn ir kita.

12043.

121Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė prašė pripažinti gyvenamąjį namą ir kitus statinius, esančius ( - ), ir karvidę, esančią ( - ), jos asmenine nuosavybe, ieškovė nereiškė reikalavimo nustatyti, kad ginčo turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, nenurodė, kad prašo nukrypti nuo lygių dalykų principo. Atsakovas prašė padalinti santuokos su ieškove metu įgytą jungtinės nuosavybės teise šalims priklausantį turtą ir pripažinti gyvenamąjį namą asmenine ieškovės nuosavybe, o jam asmeninės nuosavybės teise priteisti natūra karvidę. Taip pat prašė priteisti jam 444,00 Eur kompensaciją iš ieškovės už jai atitenkančią didesnę santuokoje įgyto turto dalį.

12244.

123Pažymėtina, kad konkrečiais įstatyme numatytais atvejais šalys turi galimybę prašyti taikyti santuokos nutraukimo pasekmes sutuoktinių turtinėms teisėms nuo faktinio gyvenimo skyrium. CK 3.67 straipsnyje reglamentuojama santuokos nutraukimo įtaka sutuoktinių turtinėms teisėms. Pagal bendrąją CK 3.67 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą taisyklę santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukelia nuo santuokos nutraukimo bylos iškėlimo. Tačiau sutuoktinis, išskyrus tą, kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo, gali prašyti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi (CK 3.67 straipsnio 2 dalis).

12445.

125Apeliacinio teismo vertinimu pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą ieškinį tenkinti, o priešieškinį atmesti neištyrė ir neįvertino visumos aplinkybių turėjusių įtakos teisingo sprendimo priėmimui.

126Dėl bylos procesinės baigties

12746.

128CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad įstatymų leidėjas, įtvirtindamas civiliniame procese kooperacijos principą, nustatė teismui pareigą imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės, kad byla būtų tinkamai išnagrinėta (CPK 8 straipsnis). Atskleisti bylos esmę bei priimti sprendimą dėl pareikštų konkrečių reikalavimų pagal konkrečias byloje nustatytas faktines aplinkybes yra pirmosios instancijos teismo pareiga.

12947.

130Įvertinus visumą bylos duomenų, atsižvelgiant į teismo nustatytas faktines aplinkybes, pirmosios instancijos teismo sprendimo turinys suteikia pagrindo išvadai, kad šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės ir pagal byloje pateiktus įrodymus jos, atsižvelgiant į tirtinų aplinkybių ir reikalautinų bei tirtinų įrodymų apimtį ir pobūdį, negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Dėl nurodytų proceso teisės normų pažeidimų, netinkamo įrodymų vertinimo teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimas negali būti paliktas galioti, todėl yra naikintinas, o byla perduotina iš naujo nagrinėti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Iš naujo nagrinėdamas bylą, pirmosios instancijos teismas turi tinkamai nustatyti su bylos nagrinėjamu dalyku susijusias faktines aplinkybes, įvertinti ieškinio ir priešieškinio reikalavimus ir esant poreikiui išaiškinti dėl reikalavimų tikslinimo, nurodyti šalims pareigą įrodinėti, pareigą pateikti papildomus įrodymus dėl pareikštų reikalavimų, ir tik papildomai ištyrus ir įvertinus įrodymus tikslinga spręsti tiek dėl ieškinio, tiek dėl priešieškinio pagrįstumo. Be to atsižvelgiant į šalių reikalavimus, ginčo esmę siūlytina taikiai spręsti kilusį ginčą. Apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, nes aukščiau išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą skundžiamą teismo sprendimą naikinti visa apimtimi, nes tik pašalinus apeliacinės instancijos teismo nurodytus procesinius pažeidimus ir ištyrus visas aplinkybes, susijusias su bylos nagrinėjimo dalyku, spręstinas byloje pareikštų reikalavimų pagrįstumas.

131Dėl bylinėjimosi išlaidų

13248.

133Teismų praktikoje yra laikomasi pozicijos, kad, jeigu bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos ar kasaciniame teisme galutinis sprendimas nepriimamas, o panaikinęs procesinį bylą nagrinėjusio teismo sprendimą, teismas grąžina bylą nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų klausimas nesprendžiamas, nes toks apeliacinės instancijos ar kasacinio teismo procesinis sprendimas nelaikytinas palankesniu kuriai nors iš proceso šalių. Šiuo klausimu turi pasisakyti teismas, išnagrinėsiantis bylą iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo teismo civilinių bylų skyriaus 2016 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-199-916/2016). Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir grąžintinas nagrinėti iš naujo, apeliacinės instancijos teismas nepasisako ir dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Grąžinus bylą nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidos šiuo atveju nepriteistinos, nes jų paskirstymo klausimą spręs pirmos instancijos teismas, priimdamas galutinį sprendimą šioje byloje.

134Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 327 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

135Panaikinti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m. birželio 25 d Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2018 m. kovo 23 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-579-767/2018 ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

136Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

137Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti šalims

Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.... 4. Ginčo esmė... 5. 1.... 6. Ieškovė B. B. (toliau - ieškovė) ieškiniu prašė pripažinti gyvenamąjį... 7. 2.... 8. Ieškovė nurodė, kad gyvenant santuokoje su atsakovu P. Č. (toliau –... 9. 3.... 10. Atsakovas P. Č. nesutiko su ieškovės ieškiniu ir prašė jį atmesti... 11. 4.... 12. Atsakovas priešieškinyje nurodė, kad nei santuokos nutraukimo metu, nei... 13. 5.... 14. Ieškovė prašė atsakovo priešieškinį atmesti kaip nepagrįstą.... 15. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 16. 6.... 17. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai 2018 m. birželio 25 d. sprendimu... 18. 7.... 19. Teismas padarė išvadą, kad į bylą pateikti duomenys patvirtina, kad šalys... 20. II.... 21. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 22. 8.... 23. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo... 24. 8.1... 25. Teismas nustatė, kad šalys ginčo turtą įgijo gyvendami santuokoje. Šio... 26. 8.2... 27. Teismas neteisingai konstatavo, kad ieškovė įrodė, jog ji sumokėjo visą... 28. 8.3... 29. Teismo argumentas, kad atsakovas neteikė išlaikymo nepilnamečiams vaikams... 30. 8.4... 31. Teismas klaidingai sprendime nurodė, kad atsakovui atiteko santuokoje įgytas... 32. 8.5... 33. Teismas atsižvelgęs į tai, kad ieškovė turtą pagerino padarė išvadą,... 34. 8.6... 35. Vadovaujantis įstatymų nustatytais reikalavimais turtas turi būti padalintas... 36. 8.7... 37. Teismas nesivadovavo Kasacinio teismo praktika, pažeidė materialines teisės... 38. 9.... 39. Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė prašė palikti... 40. 9.1... 41. Atsakovas klaidingai nurodė, kad po santuokos nutraukimo visas įgytas... 42. 9.2... 43. Atsakovas painiojo datas ir neprisiminė faktinių aplinkybių, nes butas buvo... 44. 9.3... 45. Turtas, įregistruotas viešajame registre tik vieno sutuoktinio vardu, nesant... 46. 9.4... 47. Ieškovė gyvenamąjį namą ir karvidę, esančius ( - ), tvarkė kaip savo... 48. Teisėjų kolegija... 49. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 50. 10.... 51. Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl ieškovės reikalavimo bendrosios... 52. 11.... 53. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 54. 12.... 55. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį, 322 straipsnį apeliacinis skundas... 56. 13.... 57. Pažymėtina, kad apeliacijos dalykas – neįsiteisėjęs pirmosios... 58. Dėl faktinių bylos aplinkybių ... 59. 14.... 60. 1996 m. spalio 10 d. ieškovė B. B. (buvusi Č.) ir atsakovas P. Č. nutraukė... 61. 15.... 62. 1992 m. birželio 15 d. atsakovas P. Č. nusipirko butą, adresu ( - ) už... 63. 16.... 64. 2014 m. rugpjūčio 19 d. dovanojimo sutartimi P. Č. ir B. B. padovanojo... 65. 17.... 66. Valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto išrašo 2018 m. kovo... 67. 18.... 68. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto išrašo 2018 m. kovo 6 d. duomenimis... 69. Dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimo ... 70. 19.... 71. CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra,... 72. 20.... 73. Kasacinio teismo praktika dėl turto padalijimo sutuoktiniams būdo parinkimo... 74. 21.... 75. Taigi, kai teismas sprendžia, kad yra pagrindas nukrypti nuo santuokos metu... 76. 22.... 77. Kasacinio teismo jurisprudencijoje dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės... 78. 23.... 79. Pagal nustatytą teisinį reguliavimą nutraukiant santuoką turi būti... 80. Dėl turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės... 81. 24.... 82. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog susiklosčius situacijai, kai... 83. 25.... 84. CK 4.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno bendraturčio teisė... 85. 26.... 86. Atidalijimo būdo priteisiant kompensaciją pinigais taikymo išimtinumą lemia... 87. 27.... 88. Kaip minėta kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodyta, kad atidalijimas... 89. 28.... 90. Nagrinėdamas ginčus, kuriuose kilo bendraturčių turto vertės klausimas,... 91. 29.... 92. Atkreiptinas dėmesys, kad konkrečiu nagrinėjamu atveju atsakovas P. Č., po... 93. 30.... 94. Kasacinio teismo praktika nuosekliai formuojama ta linkme, kad tarp... 95. 31.... 96. Atsakovas teigia, kad susitarimo pasidalinti turtą nebuvo, kad nutraukiant... 97. 32.... 98. Bylos duomenimis teismo posėdžio metu atsakovas sutiko, kad žodinis... 99. 33.... 100. Ieškovė teismo posėdžio metu pažymėjo, kad su atsakovu santuokoje... 101. 34.... 102. Atsižvelgiant į šalių paaiškinimus galima spręsti tikėtinai buvus... 103. 35.... 104. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl turto, nepadalinto santuoką nutraukus ir... 105. 36.... 106. Nors atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė pažymi, kad turtas,... 107. Dėl turto pripažinimo asmenine ieškovės nuosavybe... 108. 37.... 109. Sutuoktinis, manydamas, kad jam asmeninės nuosavybės teise priklauso daugiau... 110. 38.... 111. CK 3.89 straipsnyje nustatyta, kad turtas pripažįstamas sutuoktinio asmenine... 112. 39.... 113. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovė įrodė, jog ji... 114. 40.... 115. Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad tiek gyvenamąjį namą su kitais... 116. 41.... 117. Apeliantas teigia, kad teismas nesivadovavo kasacinio teismo praktika,... 118. 42.... 119. Atsižvelgiant į bylos faktines aplinkybes, byloje turimų įrodymų visetą,... 120. 43.... 121. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė prašė pripažinti gyvenamąjį namą ir... 122. 44.... 123. Pažymėtina, kad konkrečiais įstatyme numatytais atvejais šalys turi... 124. 45.... 125. Apeliacinio teismo vertinimu pirmosios instancijos teismas priimdamas... 126. Dėl bylos procesinės baigties... 127. 46.... 128. CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad apeliacinės instancijos... 129. 47.... 130. Įvertinus visumą bylos duomenų, atsižvelgiant į teismo nustatytas faktines... 131. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 132. 48.... 133. Teismų praktikoje yra laikomasi pozicijos, kad, jeigu bylą nagrinėjant... 134. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 135. Panaikinti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m. birželio 25 d... 136. Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.... 137. Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti šalims...