Byla 3K-3-538/2006

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Prano Žeimio (kolegijos pirmininko), Algio Norkūno, Janinos Stripeikienės (pranešėja), rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės S. Z. kasacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 8 d. sprendimo ir Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 27 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. Z. ieškinį atsakovei S. Z. dėl turto padalijimo ir atsakovės S. Z. priešieškinį ieškovui V. Z. dėl turto padalijimo, išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo, byloje dalyvaujant Alytaus miesto savivaldybės vaikų teisių apsaugos tarnybai.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas V. Z. pareiškė ieškinį, kuriuo prašė padalyti santuokoje su atsakove S. Z. įgytą turtą: atsakovei priteisti 36 200 Lt vertės dviejų kambarių butą su rūsiu, esantį ( - ), o jam – 247 Lt vertės 0,34 ha žemės sklypą, esantį ( - ), ir 17 976,50 Lt piniginę kompensaciją už atsakovei tenkančią didesnę turto dalį. Ieškovas nurodė, kad 1988 m. gruodžio 23 d. su atsakove sudaryta santuoka buvo nutraukta Alytaus rajono apylinkės teismo 1998 m. vasario 4 d. sprendimu. Po to šalys gyveno kartu, tvarkė bendrą ūkį, santuokos nutraukimas įstatymo nustatyta tvarka įregistruotas tik 2002 m. liepos 23 d. Šalių santuokinis turtas nebuvo padalytas. Prašomas padalyti turtas įgytas santuokos metu, sutuoktiniams priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise, todėl, ieškovo nuomone, dalytinas lygiomis dalimis.

5Atsakovė S. Z. pareiškė priešieškinį, prašydama: pripažinti jos asmenine nuosavybe 4000 Lt vertės 0,34 ha ploto žemės sklypą, esantį ( - ); nukrypstant nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo padalyti dviejų kambarių butą, esantį ( - ), atsakovei priteisiant 2/3 dalis, o ieškovui – 1/3 dalį; pakeisti Alytaus rajono apylinkės teismo 2002 m. rugsėjo 26 d. sprendimą, kuriuo iš ieškovo šalių dukteriai V. Z. išlaikyti priteista po 125 Lt kiekvieną mėnesį nuo 2002 m. liepos 1 d. iki pilnametystės, nustatant išlaikymą turtu –12 066,64 Lt vertės 1/3 dalimi dviejų kambarių buto, esančio ( - ). Atsakovė nurodė, kad 2001 m. lapkričio 27 d. įsigytas 0,34 ha ploto ginčo žemės sklypas yra jos asmeninė nuosavybė, nes pirktas už 2001 m. lapkričio 26 d. gautą paskolą, kurią ji grąžino iš asmeninių lėšų. Žemės sklypo rinkos verte turėtų būti pripažįstama pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta 4000 Lt kaina. Atsakovė prašė teismo pakeisti priteisto dukters išlaikymo formą, nes ieškovas neteikė išlaikymo periodinėmis išmokomis, todėl iki 2005 m. birželio 1 d. susidarė 4375 Lt skola. Atsakovės nuomone, vaiko interesus geriau atitiks išlaikymas turtu, nes bendras gyvenimas su ieškovu neįmanomas, jis girtauja, triukšmauja.

6II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

7Alytaus rajono apylinkės teismas 2005 m. lapkričio 8 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies: nustatė, kad ieškovui V. Z. atitenka 1/3 dalis santuokoje įgyto turto, o atsakovei S. Z. – 2/3 dalys; priteisė ieškovui asmeninės nuosavybės teise 4000 Lt vertės 0,34 ha žemės sklypą, esantį ( - ), įpareigodamas jį išmokėti atsakovei 2666 Lt kompensaciją už 2/3 dalis sklypo vertės, kitą ieškinio dalį atmetė; priteisė atsakovei asmeninės nuosavybės teise 24 133,28 Lt vertės 2/3 dalis buto su rūsiu, esančio ( - ), o ieškovui – 12 066,64 Lt vertės 1/3 dalį šio buto su rūsiu; pakeitė Alytaus rajono apylinkės teismo 2002 m. rugsėjo 26 d. sprendimą dėl išlaikymo nepilnametei V. Z., gim. 1990 m. sausio 29 d., priteisimo iš V. Z., priteisiant V. Z. išlaikymą turtu – ieškovui priteista 1/3 dalimi buto su rūsiu, esančio ( - ); kitą priešieškinio dalį atmetė. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad šalių nepilnametė duktė gyvena su motina, yra jos išlaikoma, ieškovas piktnaudžiavo alkoholiu, mažindamas šeimos biudžetą, atsakovės pajamos 2000-2003 metais buvo gerokai didesnės nei ieškovo, teismas nukrypo nuo santuokinio turto lygių dalių principo ir priteisė ieškovui 1/3 dalį turto, o atsakovei – 2/3 dalis. Teismas taip pat padarė išvadą, kad atsakovė neįrodė, jog 0,34 ha ploto žemės sklypas, esantis ( - ), yra įgytas už jos asmenines lėšas ir kad šio turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta atsakovės valia įsigyti jį asmeninėn nuosavybėn. Konstatavęs, kad ieškovas nevykdė Alytaus rajono apylinkės teismo 2002 m. rugsėjo 26 d. sprendimo dėl nepilnametės dukters V. Z. išlaikymo, įsiskolinimo suma yra didelė, ieškovas nuolatinių pajamų neturi ir nėra pagrindo tikėti, kad jis galės mokėti periodines išmokas dukteriai išlaikyti, be to, teismo priteistas išlaikymas, atsižvelgiant į dukters poreikius, yra per mažas, teismas pakeitė Alytaus rajono apylinkės teismo 2002 m. rugsėjo 26 d. sprendimu priteistą V. Z. išlaikymo formą į išlaikymą turtu – 1/3 dalimi buto su rūsiu, esančio ( - ).

8Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. vasario 27 d. nutartimi Alytaus rajono apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 8 d. sprendimą pakeitė – ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies: nustatė, kad ieškovui V. Z. atitenka 1/3 dalis santuokoje įgyto turto, o atsakovei S. Z. – 2/3 dalys; priteisė ieškovui asmeninės nuosavybės teise 0,34 ha žemės sklypą, esantį ( - ); priteisė atsakovei asmeninės nuosavybės teise butą su rūsiu, esantį ( - ); priteisė iš atsakovės ieškovui 9400 Lt piniginę kompensaciją; pakeitė Alytaus rajono apylinkės teismo 2002 m. rugsėjo 26 d. sprendimu priteisto išlaikymo nepilnametei V. Z., gim. 1990 m. sausio 29 d., iš V. Z. dydį, priteisiant kas mėnesį po 250 Lt periodinių išmokų iki V. Z. pilnametystės. Teismas, motyvuodamas priimtą nutartį, nurodė, kad atsakovei leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nenuginčijus prezumpcijos, kad santuokoje įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji nuosavybė, apylinkės teismas sprendime pagrįstai konstatavo, jog šalių dalytiną turtą sudaro butas ir žemės sklypas, taip pat pagrįstai nukrypo nuo lygių dalių principo. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad teismas be pagrindo netaikė ieškovo pasiūlyto buto padalijimo būdo visą butą natūra paskiriant atsakovei. Su tokiu buto padalijimo būdu sutiko pats ieškovas, dviejų kambarių bute ieškovui paskyrus natūra dalį buto, atsakovei su nepilnamete dukteria tektų gyventi viename kambaryje, be to, šalys nuolat konfliktuoja. Dėl to kolegija atsakovei paskyrė natūra visą butą, o iš atsakovės ieškovui priteisė 1/3 dalies buto vertės piniginę kompensaciją. Kolegija nurodė, kad priteisti išlaikymą turtu yra tikslinga tuo atveju, kai toks turtas nuolat duoda pajamų, kurios gali būti naudojamos vaikui išlaikyti. Nagrinėjamoje byloje priteisus šalių nepilnametei dukteriai 1/3 dalį dviejų kambarių buto, parduoti šią buto dalį ar ją išnuomoti ir tokiu būdu gauti pajamų praktiškai neįmanoma, todėl ši buto dalis neturėtų reikšmės nepilnamečio vaiko išlaikymui. Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad išlaikymo dydis – 125 Lt kas mėnesį, atsižvelgiant į dabartinius šalių dukters poreikius, yra aiškiai per mažas, todėl, pakeisdama sprendimo dalį dėl išlaikymo formos pakeitimo, priteisė iš ieškovo 250 Lt dydžio mėnesinį išlaikymą šalių nepilnametei dukteriai.

9III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

10Kasaciniu skundu atsakovė S. Z. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 27 d. nutartį, o Alytaus rajono apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 8 d. sprendimą pakeisti ir priešieškinį patenkinti visiškai - pripažinti asmeninės nuosavybės teisę į 4000 Lt vertės, 0,34 ha ploto žemės sklypą, esantį ( - ), bei pakeisti bylinėjimosi išlaidų paskirstymą šalims. Kasatorė savo prašymą motyvuoja šiais argumentais:

111. Pagal CK 3.192 straipsnį teismas, spręsdamas klausimą dėl vaiko išlaikymo dydžio, turi nustatyti vaiko poreikius, abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė V. Z. poreikių turinio ir nemotyvavo, kodėl nustatytas išlaikymo dydis – 250 Lt, neatsižvelgė į tai, kad atsakovė viena išlaiko ne tik V. Z., bet ir pilnametę savo dukterį V. M.

122. Išlaikymas turėtų užtikrinti nuolatinį, reguliarų kasdienių vaiko poreikių tenkinimą. Ieškovas niekur nedirba ir neteikia išlaikymo dukteriai, todėl išlaikymo kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis forma nėra tinkamiausia V. Z., o jos interesus geriausiai atitinka išlaikymas turtu.

133. Apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 54 „Dėl įstatymų, reglamentuojančių tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, taikymo teismų praktikoje“ 8-12 punktų nuostatų, neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 30 d. priimtą nutartį Nr. 3K-3-208/2005 ir 2004 m. balandžio 26 d. priimtą nutartį Nr. 3K-3-259/2004.

144. Atsakovė, įsigydama ginčo žemės sklypą, aiškiai išreiškė valią jį įsigyti asmeninėn nuosavybėn, o paskolą grąžino iš savo darbo užmokesčio jau po ištuokos įregistravimo, todėl sklypas pripažintinas asmenine jos nuosavybe.

15Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas V. Z. prašo skundą atmesti, savo pašymą motyvuodamas šiais argumentais:

161. Teismai pagrįstai padarė išvadą, kad atsakovė neįrodė ginčo žemės sklypo įgijimo už jos asmenines lėšas ir leistinomis įrodinėjimo priemonėmis nenuginčijo prezumpcijos, jog santuokoje įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji nuosavybė.

172. Priteisus šalių nepilnametei dukteriai 1/3 dalį dviejų kambarių buto, iš priteisto turto gauti pajamų vaikui išlaikyti nėra galimybės, todėl netikslinga priteisti išlaikymą tokia forma.

183. Apeliacinės instancijos teismas tinkamai taikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 54 „Dėl įstatymų, reglamentuojančių tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, taikymo teismų praktikoje“ 8-12 punktuose išdėstytus teisės taikymo ir aiškinimo principus, įvertino vaiko poreikių turinį, tinkamai parinko išlaikymo formą.

19Teisėjų kolegija

konstatuoja:

20IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės

21Ieškovo V. Z. ir atsakovės S. Z. santuoka sudaryta 1988 m. gruodžio 23 d., o nutraukta Alytaus rajono apylinkės teismo 1998 m. vasario 4 d. sprendimu. Po santuokos nutraukimo šalys gyveno kartu, tvarkė bendrą ūkį. Santuokos nutraukimas įregistruotas 2002 m. liepos 23 d. Santuokos metu įsigytas turtas: dviejų kambarių butas su rūsiu, esantis ( - ), 0,34 ha žemės sklypas, esantis ( - ). Šis sklypas įsigytas 2001 m. lapkričio 27 d. panaudojus 2001 m. lapkričio 26 d. gautą 4000 Lt paskolą. Alytaus rajono apylinkės teismo 2002 m. rugsėjo 26 d. sprendimu iš ieškovo jo dukteriai V. Z., gim. 1990 m. sausio 29 d., išlaikyti priteista po 125 Lt kiekvieną mėnesį nuo 2002 m. liepos 1 d. iki dukters pilnametystės. Ieškovas neteikė išlaikymo, todėl iki 2005 m. birželio 1 d. susidarė 4375 Lt skola.

22V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

23Dėl CK 3.89 straipsnio taikymo, ginčijant įstatyminę prezumpciją, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė

24Įstatyminis sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Šios nuostatos išimtį nustato CK 3.89 straipsnis. Jo 1 dalyje išvardyti kriterijai, pagal kuriuos turtas gali būti priskirtas vieno sutuoktinio asmeninei nuosavybei: turto įgijimo laikas, turto įgijimo pagrindas, turto pobūdis, vieno iš sutuoktinių asmeninių lėšų panaudojimas, aiškiai išreikšta valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Nagrinėjamoje byloje reikšmingi faktai: šalių žemės sklypas buvo įgytas neįregistravus ištuokos; bylos šalys bendrai tvarkė kitą savo bendrą turtą (buto pardavimas); 2001 m. lapkričio 27 d. notarinė sutartis, kurios 1 punkte išreikšta kasatorės valia įgyti butą bendrosios jungtinės nuosavybės teise su sutuoktiniu. Šie faktai neatitinka CK 3.89 straipsnio 1 dalyje nustatytų turto priskyrimo asmeninei nuosavybei kriterijų. Teismai, nepripažindami žemės sklypo atsakovės asmenine nuosavybe, šių įstatymo nuostatų nepažeidė. Dėl santuokinio turto padalijimo

25Pagal CK 3.118 straipsnį dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, nustatomas bendras sutuoktinių turtas, priteisiamos iš šio turto mokėtinos skolos. Jeigu sudarius turto balansą paaiškėja, kad bendro turto liko, šis turtas padalijamas sutuoktiniams lygiomis dalimis. Nagrinėjamoje byloje teismai nustatė bendrą turtą: butą ir žemės sklypą, iš viso – 40 200 Lt vertės. Solidariųjų prievolių sutuoktiniai neturėjo. Teismas neįvertino byloje nustatyto fakto, kad ieškovas turi asmeninio tęstinio pobūdžio prievolę išlaikyti nepilnametę dukterį (CK 3.192 straipsnis, Alytaus rajono apylinkės teismo 2002 m. rugsėjo 26 d. sprendimas). Priešieškinio pareiškimo momentu ieškovo skola dukteriai buvo 4375 Lt. Tokio dydžio skolinis reikalavimas turėjo būti sumokėtas iš ieškovui tenkančio turto dalies, o ieškovui priteista likusi jam tenkančio turto dalis (CK 3.118 straipsnio 2, 5 dalis). Teismas nepilnametį kreditorių privalėjo apginti vadovaudamasis CPK 376 straipsnio 3 dalimi. Kolegija konstatuoja, kad tais atvejais, kai dalijant sutuoktinių turtą paaiškėja, jog vienas iš sutuoktinių nevykdo išlaikymo prievolės, išlaikymo skola turi būti priteista iš sutuoktinio nepilnamečio vaiko naudai ir nesant pareikšto tokio reikalavimo (CK 3.118 straipsnio 2 dalis, CPK 376 straipsnio 3 dalis).

26Santuokinis turtas padalijamas lygiomis dalimis, jeigu kiekvienu konkrečiu atveju nenustatytos svarbios aplinkybės, sudarančios teisinį pagrindą teismui nukrypti nuo lygių dalių principo (CK 3.123 straipsnio 1 dalis). Šioje normoje nurodytos aplinkybės, kurios pripažintinos svarbiomis: sveikatos būklė, turtinė kiekvieno sutuoktinio padėtis, nepilnamečių vaikų interesai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas suformavo teismų praktiką, kad, nukrypstant nuo lygių dalių principo, turi būti pakankamai aiškūs kriterijai, nustatant sutuoktiniams tenkančias turto dalis, ir toks nukrypimas būtinas apginti sutuoktinio, nepilnamečių vaikų interesus. Nustačius kelias tokias aplinkybes, reikšmingas nukrypimui nuo lygių dalių principo, būtina nurodyti, kuriai iš jų teikiamas prioritetas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 10 d. priimta nutartis Nr. 3K-3-251/2006). Svarbių aplinkybių sąrašas teismų praktikoje papildytas šiomis aplinkybėmis: vieno iš sutuoktinio giminaičių prisidėjimas įgyjant santuokinį turtą (jau minėtoje kolegijos nutartyje); vieno iš sutuoktinių iki santuokos įgytų asmeninių lėšų panaudojimas kuriant bendrąją jungtinę nuosavybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 15 d. priimta nutartis Nr. 3K-3-126/2006); kai vienas iš sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą valdė nesąžiningai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 4 d. priimta nutartis Nr. 3K-3-226/2005). Teismai nukrypsta nuo lygių dalių principo, atsižvelgdami į nepilnamečių vaikų interesus. Ši svarbi įstatyminė aplinkybė reikšminga, nukrypstant nuo lygių dalių principo, ginant tiek vieno, tiek kelių vaikų interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 13 d. priimta nutartis Nr. 3K-3-435/2004).

27Nagrinėjamoje byloje teismai nustatė nelygias šalių dalis į bendrą turtą. Kolegija konstatuoja, kad, atsižvelgdami į nepilnametės dukters interesus, teismai tinkamai taikė CK 3.123 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisinį pagrindą nukrypti nuo lygių dalių principo. Atsakovei teko 26 800 Lt vertės turtas, o ieškovui – 13 400 Lt vertės. Atsakovei natūra buvo paskirta 2/3 dalys buto, o ieškovui – 1/3 dalis buto ir žemės sklypas. Ieškovui priteisiant santuokinio turto dalį nebuvo atsižvelgta į įrodytą faktą, kad 2005 m. birželio 1 d. ieškovas skolingas už nepilnametės dukters išlaikymą 4375 Lt. Ieškovui priteistino turto dalis turi būti mažinama skolos dydžiu nepilnametei dukteriai, todėl ieškovui galėjo būti priteista likusi turto dalis už 9025 Lt. Nagrinėjamoje byloje paskirstant šalių turtą – butą ir žemės sklypą – šalims turi reikšmės tolimesnis ieškovo pareigos teikti išlaikymą nepilnametei dukteriai vykdymas. Ieškovui tenkanti buto dalis – iš esmės vienintelis objektas, į kurį gali būti nukreiptas išlaikymo prievolės vykdymas. Atsižvelgiant į tokios prievolės nevykdymą iki turto padalijimo, kai dukters kasdienius poreikius tenkino atsakovė, o ieškovas išlaikymo net priverstine tvarka nevykdė, laikytina, kad nepilnametės dukters išlaikymui užtikrinti tinkamiausias būdas yra išlaikymo formos periodinėmis įmokomis pakeitimas į išlaikymą turtu, priteisiant V. Z. nuosavybės teisę į 1/3 dalį buto, kuriuo nepilnametė naudojasi (CK 3.201 straipsnio 3 dalis). Ieškovo išlaikymo prievolė baigsis 2008 m. sausio 29 d., todėl šiuo laikotarpiu, paskiriant ieškovui tenkančio buto dalį dukteriai, išlaikymo vertė nebūtų per didelė, kai šia buto dalimi bus padengta ir 4375 Lt išlaikymo skola. Paskyrus ieškovui tenkančią 12 066,64 Lt vertės buto dalį jo išlaikymo prievolei įvykdyti, jam lieka 1333,36 Lt vertės santuokinio turto, todėl, priteisus ieškovui 4000 Lt vertės žemės sklypą natūra, jis turi sumokėti atsakovei 2/3 dalis sklypo vertės kompensaciją. Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su turto padalijimu ne lygiomis dalimis, nesprendė ieškovo skolos nepilnametei dukteriai klausimo bei, neatsižvelgęs į reikšmingą šios prievolės nevykdymo aplinkybę, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. priimta nutartis Nr. 3K-3-259/2004). Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teismų praktikos, todėl šios instancijos teismo priimtas sprendimas iš esmės teisingas ir pagrįstas. Teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodydamas, kad 1/3 dalis buto priteisiama ieškovui, po to ši priteisiama šalių dukteriai, priėmė sprendimą, kurio rezoliucinė dalis yra prieštaringa. Ieškovui negalėjo būti priteista buto dalis, nes tas turtas priteistas jo išlaikymo prievolei įvykdyti. Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria ieškovui priteista 1/3 dalis buto, panaikintina, o kitos sprendimo dalys paliktinos nepakeistos (CPK 359 straipsnio 2, 3 punktai).

28Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktais ir 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

29Panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 27 d. nutartį.

30Alytaus rajono apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 8 d. sprendimą pakeisti: panaikinti sprendimo dalį, kuria ieškovui V. Z. priteista asmeninės nuosavybės teise 12 066,64 Lt vertės 1/3 dalis buto su rūsiu, esančio ( - ), unikalus Nr. ( - ); pašalinti iš sprendimo rezoliucinės dalies žodžius „priteisto šiuo sprendimu V. Z., asmens kodas ( - ), asmeninės nuosavybės teise“.

31Kitą Alytaus rajono apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 8 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

32Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas V. Z. pareiškė ieškinį, kuriuo prašė padalyti santuokoje su... 5. Atsakovė S. Z. pareiškė priešieškinį, prašydama: pripažinti jos... 6. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė... 7. Alytaus rajono apylinkės teismas 2005 m. lapkričio 8 d. sprendimu ieškinį... 8. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m.... 9. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 10. Kasaciniu skundu atsakovė S. Z. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo... 11. 1. Pagal CK 3.192 straipsnį teismas, spręsdamas klausimą dėl vaiko... 12. 2. Išlaikymas turėtų užtikrinti nuolatinį, reguliarų kasdienių vaiko... 13. 3. Apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo... 14. 4. Atsakovė, įsigydama ginčo žemės sklypą, aiškiai išreiškė valią... 15. Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas V. Z. prašo skundą atmesti, savo... 16. 1. Teismai pagrįstai padarė išvadą, kad atsakovė neįrodė ginčo žemės... 17. 2. Priteisus šalių nepilnametei dukteriai 1/3 dalį dviejų kambarių buto,... 18. 3. Apeliacinės instancijos teismas tinkamai taikė Lietuvos Aukščiausiojo... 19. Teisėjų kolegija... 20. IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės... 21. Ieškovo V. Z. ir atsakovės S. Z. santuoka sudaryta 1988 m. gruodžio 23 d., o... 22. V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 23. Dėl CK 3.89 straipsnio taikymo, ginčijant įstatyminę... 24. Įstatyminis sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas,... 25. Pagal CK 3.118 straipsnį dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę... 26. Santuokinis turtas padalijamas lygiomis dalimis, jeigu kiekvienu konkrečiu... 27. Nagrinėjamoje byloje teismai nustatė nelygias šalių dalis į bendrą... 28. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 29. Panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 30. Alytaus rajono apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 8 d. sprendimą pakeisti:... 31. Kitą Alytaus rajono apylinkės teismo 2005 m. lapkričio 8 d. sprendimo dalį... 32. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis galutinė, neskundžiama ir...