Byla e2-1914-164/2015
Dėl skolos ir palūkanų priteisimo

1Šilutės rajono apylinkės teismo teisėja Nijolė Šimkienė, sekretoriaujant Redai Vingienei, teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės UAB „4finance“ ieškinį atsakovei G. T. (A.) dėl skolos ir palūkanų priteisimo,

Nustatė

2Į teismo posėdį neatvyko ieškovės atstovas ir atsakovė. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką šalims tinkamai pranešta. Atsakovei procesiniai dokumentai tinkamai įteikti viešo paskelbimo būdu (CPK 130 str.). Iš ieškovės gautas prašymas bylą nagrinėti jos atstovui nedalyvaujant. Byla nagrinėtina iš esmės (CPK 246 str. 2 d.).

3Ieškovė UAB „4finance“ ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės G. T. (A.) 284,41 Eur skolos, 285,59 Eur palūkanų, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas, nurodydama, kad 2012-08-10 tarp ieškovės UAB „4finance“, valdančios sistemą Vivus.lt, ir atsakovės G. T. (Anusaitės) pagal Vivus.lt bendrąsias paskolos sutarties sąlygas buvo sudaryta paskolos sutartis, kuria ieškovė paskolino atsakovei 289,62 Eur dvidešimt keturių mėnesių terminui. Atsakovė paskolą turėjo grąžinti iki 2014-08-10. Atsakovė nesilaikė kredito grąžinimo grafiko, nustatyto sutarties specialiojoje dalyje, todėl ieškovė vienašališkai nutraukė Vartojimo kredito sutartį, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vartojimo kredito įstatymo 19 straipsniu. Atsakovė savo įsipareigojimų neįvykdė ir nustatytu terminu skolos negrąžino.

4Ieškinys tenkintinas iš dalies.

5Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2012-08-10 tarp ieškovės UAB „4finance“, valdančios sistemą Vivus.lt, ir atsakovės G. T. (A.) pagal Vivus.lt bendrąsias paskolos sutarties sąlygas buvo sudaryta paskolos sutartis, kuria ieškovė paskolino atsakovei 289,62 Eur dvidešimt keturių mėnesių terminui. Atsakovė paskolą turėjo grąžinti iki 2014-08-10. Atsakovė nesilaikė kredito grąžinimo grafiko, nustatyto sutarties specialiojoje dalyje, todėl ieškovė vienašališkai nutraukė Vartojimo kredito sutartį, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vartojimo kredito įstatymo 19 straipsniu. Atsakovė savo įsipareigojimų neįvykdė ir nustatytu terminu skolos negrąžino.

6Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 str. 1 d., 6.38 str.). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę (CK 6.59 str.). Paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka (CK 6.873 str.). Atsakovė prievolę mokėti pagal sutartį pažeidė, todėl iš jos ieškovės naudai priteistina 284,41 Eur skola (CK 6.63 str. 1 d. 1 p. ir 2 p., 6.256 str. 2 d.).

7Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovės 285,59 Eur palūkanų.

8Ieškovę ir atsakovę sieja teisiniai santykiai, atsiradę iš jų sudarytos Vartojimo kredito sutarties. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad valstybė gina vartotojo interesus. Ir Europos Sąjungos, ir nacionaliniai teisės aktai įtvirtina padidintą vartotojo teisių apsaugą ir numato, jog vartojimo sutartims, be bendrųjų sutarčių teisės normų, taip pat taikomos specialios normos, užtikrinančios didesnę vartotojo teisių apsaugą. Būtinybę užtikrinti vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties šalies, teisių ir teisėtų interesų apsaugą savo praktikoje ne kartą yra akcentavęs Lietuvos A. T., konstatuodamas, kad su vartotojų teisių apsauga susijusiuose ginčuose neretai peržengiamos privačių santykių ribos, o vartotojų teisių gynimas vertintinas kaip viešasis interesas, svarbus ne tik pačiam vartotojui, bet ir didelei visuomenės daliai. Todėl teismas turi pareigą vartojimo sutarčių sąlygų atitiktį sąžiningumo kriterijams vertinti ex officio, o vartotojų teisių bylų specifika lemia teismo pareigą būti aktyviam procese, vartojimo sutarties šalis vertinant kaip nelygiavertes ir vartotoją laikant silpnesniąja šalimi, o jo teisių apsaugai taikant specialų vartotojo teisių gynimo mechanizmą, kurio vienas iš aspektų yra tas, kad vartotojas nesaistomas vartojimo sutartyje įtvirtintų nesąžiningų sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėse bylose Nr.3K-3-536/2008; Nr.3K-3-502/2009; Nr.3K-3-397/2011). Teismo pareiga ex officio įvertinti vartojimo sutarties sąlygas sąžiningumo aspektu turi būti vykdoma visuotinai, nepriklausomai nuo to, kokią teisminę procedūrą taikant priimamas su tokių sąlygų vertinimu susijęs procesinis sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-272/2011). CK 6.874 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai paskolos gavėjas pažeidžia prievolę laiku grąžinti paskolą, jis privalo mokėti paskolos davėjui CK 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas arba sutartines palūkanas nuo tos dienos, kurią paskolos suma turėjo būti grąžinta iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų CK 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartyje nenustatyta ko kita. Šios palūkanos kompensuoja minimalius kreditoriaus nuostolius dėl tolesnio naudojimosi pinigais po sutarties įvykdymo termino praleidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-751/2003, 2004 m. kovo 3 d nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-161/2004, 2005 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2005, 2007 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298/2007). Tačiau kreditorius gali nesąžiningai nustatyti neprotingai dideles palūkanas, ir iš to pasipelnyti, todėl teismas turi vertinti, ar susitarimas dėl palūkanų dydžio nepažeidžia iš esmės šalių interesų pusiausvyros, ar jis neprieštarauja sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-908/2001). Kaip nutartyse ne kartą yra konstatavęs Lietuvos apeliacinis teismas, palūkanoms mutatis mutandis taikomos CK 6.73 straipsnio 2 dalies ir 6.258 straipsnio 3 dalies normos, leidžiančios teismui mažinti akivaizdžiai per dideles netesybas (nutartys civilinėse bylose Nr. 2A-174/2005; Nr. 2A-325/2007; Nr. 2A-131/2012), todėl teismas turi teisę sumažinti ir šalių susitarimu nustatytas palūkanas, kurios yra neprotingai didelės ir pažeidžia sąžiningumo ir teisingumo principus. Lietuvos Respublikos Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnyje numatyta, kad bendra vartojimo kredito kaina turi būti protinga, pagrįsta, atitikti sąžiningos verslo praktikos reikalavimus ir nepažeisti vartojimo kredito gavėjo ir vartojimo kredito davėjo interesų pusiausvyros. Ieškovės prašomos priteisti palūkanos laikytinos neprotingai didelėmis. Šiuo atveju palūkanų mokėjimo funkcija transformuojasi į kreditoriaus pasipelnymą lupikaujant. Taip įgyvendinama kreditoriaus teisė į mokėjimo palūkanas prieštarauja šios subjektinės teisės paskirčiai, geriems verslo papročiams ir visuomenės moralės principams, pagal kuriuos pelnymasis iš skolininko nemokumo yra tradiciškai smerkiami. Atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes ir remdamasis CK 1.5 straipsniu, 6.73 straipsnio 2 dalimi ir 6.258 straipsnio 3 dalimi, teismas turi teisę mažinti sutartimi nustatytas palūkanas, todėl paskaičiuotos palūkanos mažintinos dviem trečdaliais - iki 95,20 Eur.

9Taip pat už termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimą iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str., 6.210 str. 1 d.).

10Iš atsakovės priteistinos ieškovei ir bylinėjimosi išlaidos – 15 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 93 str.).

11Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 270 str., 441 str.,

Nutarė

12Ieškinį patenkinti iš dalies.

13Priteisti iš G. T. (A.), asmens kodas ( - ) ieškovės UAB „4finance“, įmonės kodas 301881644, naudai 284,41 Eur skolos, 95,20 Eur palūkanų, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą 379,61 Eur sumą nuo 2015-06-09 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15 Eur bylinėjimosi išlaidų.

14Kitą ieškinio dalį atmesti.

15Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Šilutės rajono apylinkės teismui.

Proceso dalyviai
Ryšiai