Byla 2A-1461-826/2015
Dėl kredito sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir negaliojančiu ab initio, įpareigojimo vykdyti sutartį, sutarties 5.2 punkto panaikinimo, sutarties pakeitimo, tretieji asmenys I. T., R. V., O. A., antstolis A. S

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo teisėjo Mariaus Dobrovolskio, kolegijos teisėjų Erinijos Kazlauskienės ir Almanto Padvelskio, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovo V. T. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. T. ieškinį atsakovei AB SEB bankui dėl kredito sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir negaliojančiu ab initio, įpareigojimo vykdyti sutartį, sutarties 5.2 punkto panaikinimo, sutarties pakeitimo, tretieji asmenys I. T., R. V., O. A., antstolis A. S.,

Nustatė

2ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti vienašališkai atsakovės AB SEB banko atliktą tarp V. T. ir AB SEB banko sudarytos Kredito sutarties Nr. 0450718015195-34 (toliau – ir Sutartis) nutraukimą neteisėtu ab initio ir jį panaikinti; panaikinti tarp V. T. ir AB SEB banko sudarytos Kredito sutarties Nr. 0450718015195-34 5.2 punktą, reglamentuojantį sutarties vienašalį nutraukimą, kaip nesąžiningą bei neteisėtą; pakeisti tarp V. T. ir AB SEB banko sudarytos Kredito sutarties Nr. 0450718015195-34 4.5, 4.6 punktus bei sumažinti 0,1 proc. dydžio delspinigius iki 0,01 proc. dydžio. Nurodė, kad Sutarties bendrosios dalies 5.2 punkte buvo numatyta, kad tuo atveju, jeigu kredito gavėjas nesumoka laiku pagal mokėjimo grafiką mokėtino kredito (ar jo dalies) ir (arba) priskaičiuotų palūkanų, bankas turi teisę vienašališkai nutraukti kredito sutartį prieš 15 kalendorinių dienų įspėjęs kredito gavėją. Ieškovas negavo iš atsakovo jokio įspėjimo dėl Kredito sutarties nutraukimo, o vėliau iš antstolio bei www.evarzytines.lt sužinojo, kad sutartis yra nutraukta, o jam nuosavybės teise priklausantis turtas yra parduodamas iš varžytynių. Būtent šis faktas yra laikytinas sutarties pažeidimu, kuris buvo atliktas atsakovo. Sutartis, sudaryta tarp ieškovo ir atsakovo, turi būti pripažinta ir laikoma vartojimo sutartimi, nes ieškovas imdamas iš atsakovo kreditą įsigijo asmeninį būstą – butą asmeniniams ieškovo šeimos poreikiams tenkinti. Sutarties 5.2 punkte numatytas 15 kalendorinių dienų terminas nuo pranešimo išsiuntimo registruotąja pašto siunta, kuriam praėjus atsakovas vienašališkai gali nutraukti sutartį, sukelia sunkių pasekmių ieškovui, yra neprotingai trumpas ir nesąžiningas ieškovo kaip vartotojo atžvilgiu, todėl turi būti panaikintas. Taip pat mano, kad Sutarties 4.5, 4.6 punktai dėl 0,1 proc. dydžio delspinigių turi būti panaikinti ir delspinigiai turi būti sumažinti iki 0,01 proc., nes tokios netesybos yra akivaizdžiai baudinės, o ne kompensacinės, kadangi per metus jos sudaro net 36,5 proc. Atsižvelgiant į tai, kad ši Sutarties nuostata buvo vienašališkai atsakovo nustatyta tipine sutartimi, tokios netesybos yra nesąžiningos ieškovo atžvilgiu ir turi būti mažinamos iki 0,01 proc.

3Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-05-14 sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo 289,52 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovės AB SEB banko naudai ir 4,69 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei bei panaikino Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-09-26 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – antstolio A. S. vykdymo veiksmų sustabdymą vykdomosiose bylose Nr. 0010/13/01614 ir Nr. 0010/13/01615. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad atsakovas vienašališkai nutraukė kredito sutartį laikydamasis sutarties ir teisės aktų reikalavimų, todėl padarė išvadą, kad nėra pagrindo laikyti vienašališką sutarties nutraukimą neteisėtu, ieškovas neįrodė ir nepagrindė, jog Kredito sutarties 5.2, 4.5 ir 4.6 punktai yra nesąžiningi ir pažeidžia jo kaip vartotojo teises, o Sutarties 4.5 ir 4.6 punktų sąlygos sudarytos ne bendra šalių valia, todėl ieškovo ieškinį atmetė kaip nepagrįstą. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad tarp šalių 2007-11-21 sudarytos Kredito sutarties pagrindu atsakovas suteikė ieškovui ir jo sutuoktinei 261 308,87 Eur / 900 000 Lt vartojimo kreditą buto įsigijimui 20 metų terminui, mokėjimus atliekant kas mėnesį kiekvieno mėnesio dvidešimt pirmą dieną, o ieškovas įsipareigojo sutartyje nustatytais terminais grąžinti gautą kreditą, mokėti apskaičiuotas palūkanas ir kitus mokesčius. Teismas konstatavo, kad ieškovas nemokėjo kredito įmokų nuo 2009 m. gegužės mėnesio, todėl sprendė, kad ieškovui V. T. ir jo sutuoktinei I. T. nesilaikant kredito sutarčių terminų, bankas iš esmės negavo to, ko pagal Sutartį galėjo tikėtis, o tai atitinka CK 6.217 straipsnio 2 d. 1 punkte nustatytą kriterijų, pagal kurį sprendžiama, ar sutarties pažeidimas vertintinas kaip esminis. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad atsakovo pateiktų pranešimų kopijos, kurios buvo adresuotos tiek ieškovui, tiek jo sutuoktinei ir siųstos abiem banko byloje esančiais ieškovo adresais, įrodo, jog ieškovas ir jo sutuoktinė 2009-10-13 raštu buvo tinkamai informuoti apie netinkamą sutarties vykdymą, be to, bankas tik po penkių mėnesių po įspėjimo pateikimo, t. y. 2010-03-05, nutraukė Kredito sutartį, tačiau ir nutraukus Kredito sutartį ieškovui buvo keletą kartų, t. y. 2010-10-12, 2011-08-09, 2012-04-19, suteikta galimybė įvykdyti bankui savo įsipareigojimus arba tartis su banku dėl tinkamo prievolių įvykdymo. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog Kredito sutarties pažeidimas: kredito įmokų ir palūkanų nemokėjimas nustatytais terminais ir tvarka, pripažintinas esminiu sutarties pažeidimu, ieškovas 2009-10-13 buvo tinkamai įspėtas dėl sutarties nevykdymo ir banko ketinimo ateityje nutraukti Sutartį, taip pat ir apie Sutarties nutraukimą, todėl Sutarties nutraukimas dėl esminio sutarties pažeidimo yra teisėtas. Pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo, kad byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad ieškovas nevykdė savo įsipareigojimų grąžinti suteikto kredito įmokas, mokėti palūkanas ir kitus mokėjimus, ieškovas daugiau kaip 10 mėnesių iš eilės negrąžino numatytų kredito įmokų, palūkanų ir delspinigių, apie kredito įmokų nemokėjimą bankas tinkamai įspėjo ieškovą ir jo sutuoktinę, nurodydamas, jog bankas vienašališkai nutrauks sutartį, ir sutartis buvo nutraukta tik po penkių mėnesių po įspėjimo, todėl atmetė ieškovo argumentus, jog Sutarties 5.2 punktas pažeidžia jo kaip vartotojo teises ir jame nurodytas 15 dienų terminas yra neprotingai trumpas. Spręsdamas dėl ieškovo reikalavimo sumažinti delspinigius iki 0,01 proc., pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad visą Kredito sutarties vykdymo laikotarpį ieškovui nekilo abejonių dėl per didelių netesybų, atsakovas nutraukdamas sutartį ieškovui apskaičiavo 1398,83 Eur delspinigius, kurie, įvertinus 252 159,37 Eur negrąžinto kredito likutį ir laikotarpį, už kurį jie buvo apskaičiuoti, nėra vertintini kaip baudiniai arba nesąžiningi ieškovo atžvilgiu.

4Apeliaciniu skundu ieškovas V. T. prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-05-14 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliantas nurodo, kad šalių sudaryta kredito sutartis yra vartojimo sutartis, todėl teismas turėjo įvertinti ne tik šios sutarties sąlygų, reglamentuojančių sutarties nutraukimo pagrindus ir tvarką, sąžiningumą, tačiau ir tai, ar jų buvo laikomasi. Apelianto teigimu, jis nebuvo tinkamai informuotas apie sutarties nutraukimą, jam nebuvo sudarytos galimybės pašalinti pažeidimus, todėl sutarties nutraukimas yra neteisėtas. Sutarties 5.2 punkte nustatytas terminas bankui vienašališkai nutraukti sutartį po 15 kalendorinių dienų yra nesąžiningas jo atžvilgiu (sutarties galiojimo laikotarpis – iki 2027 metų), sutartis buvo pasirašyta tipinė, primesta stipresnės šalies, todėl turi būti panaikinta. Atsakovas nesilaikė CK 6.217, 6.218 str. numatytų sąlygų dėl vienašališko sutarties nutraukimo, todėl sutarties nutraukimas yra neteisėtas, panaikintinas, o atsakovas turi būti įpareigotas vykdyti sutartį. Sutarties 4.5, 4.6 punktuose numatytas delspinigių dydis yra baudinės, o ne kompensacinės netesybos, nes jos sudaro 36,5 proc. per metus, todėl delspinigių dydis turi būti sumažintas iki 0,1 proc.

5Atsakovė AB SEB bankas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, juo prašo apeliacinį skundą atmesti, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-05-14 sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti iš apelianto bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė, kad byloje yra pateikti duomenys apie tai, kad 2009-10-13 įspėjimas registruotąja pašto siunta apeliantui ir jo sutuoktinei išsiųstas dviem adresais, kurie buvo žinomi bankui ir kurių vienas buvo paties apelianto kredito sutartyje nurodytas kaip kontaktinis. Tais pačiais adresais buvo išsiųstas ir 2010-03-08 raštas, konstatuojantis Kredito sutarties nutraukimą, jį apeliantas pateikė pats. Pirmosios instancijos teismas tinkamai nusprendė, kad pateiktų pranešimų kopijos, kurios buvo išsiųstos abiem banko byloje esančiais ieškovo adresais, įrodo, jog apeliantas ir jo sutuoktinė buvo tinkamai informuoti apie netinkamą sutarties vykdymą. Visuose po 2010-03-05 siųstuose banko raštuose buvo konstatuojamas sutarties nutraukimas, todėl apeliantui dėl to neturėjo kilti jokių abejonių. Bylos medžiaga patvirtina, kad kredito sutartis buvo nutraukta iš esmės nevykdant sutartinių įsipareigojimų, bankas suteikė beveik penkių mėnesių laiką pažeidimams pašalinti, paskui dar laukė dvejus metus, kol pradėjo vykdymo veiksmus. Bankas davė daug ilgesnį laikotarpį nei 15 dienų, kol nutraukė sutartį. Apelianto netinkamas Kredito sutarties vykdymas tęsėsi apie dešimt mėnesių, sprendimą nutraukti Sutartį bankas priėmė tik po trijų mėnesių nuo įspėjime duoto termino suėjimo. Apeliantas nevykdė sutarties ir tai laikoma esminiu sutarties pažeidimu pagal Kredito sutartį ir Civilinio kodekso normas. Pirmosios instancijos teismas įvertino esmines Kredito sutarties nutraukimo aplinkybes (apelianto prievolių nevykdymo mastą ir trukmę, atsakovo veiksmus bendradarbiaujant su apeliantu, siekiant išlaikyti sutartinius santykius, atsakovo veiksmų atitiktį Kredito sutarties ir įstatymo nuostatoms ir vartotojų interesams), faktines bei teisines bylos aplinkybes ir pagrįstai atmetė ieškinio reikalavimą dėl Kredito sutarties 5.2 punkto panaikinimo. Apeliantas nepateikė jokių objektyvių aplinkybių, galinčių pagrįsti, kad Kredito sutartyje nustatytą delspinigių dydį būtų galima sumažinti CK 6.73 str. 2 d. nustatyta tvarka ir pagrindais, ir paneigti šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą. Apeliantas nepateikė visiškai jokių argumentų ar įrodymų, kuo remiantis sprendimo dalis, netenkinusi jo reikalavimo, priimta neteisėtai.

6Daugiau atsiliepimų į apeliacinį skundą gauta nebuvo.

7Apeliacinis skundas atmestinas.

8CPK 321 str. 1 d. nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 str. nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

9Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1, 2 d.). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 str. 2 d., todėl nagrinėja bylą neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

10Dėl kredito sutarties sąlygų, reglamentuojančių sutarties nutraukimo tvarką, sąžiningumo ir vienašalio sutarties nutraukimo teisėtumo

11Apeliaciniame skunde apeliantas teigia, jog Kredito sutarties 5.2 punkto sąlyga, nustatanti atsakovo teisę vienašališkai nutraukti kredito sutartį, jeigu kredito gavėjas ilgiau kaip 15 dienų nemoka kredito įmokų ir per banko nustatytą papildomą ne trumpesnį kaip 15 kalendorinių dienų terminą nepadengia įsiskolinimo, ir reikalauti grąžinti visą kreditą prieš terminą, yra nesąžininga. Dėl to, apelianto nuomone, šių sutarties sąlygų pagrindu atliktas vienašalis sutarties nutraukimas laikytinas neteisėtu. Apeliacinės instancijos teismas su nurodytais apeliacinio skundo argumentais nesutinka.

12Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 str. 1 d.). Vykdydamos sutartį šalys privalo elgtis sąžiningai, bendradarbiauti ir kooperuotis (CK 6.200 str.). Sutarties privalomumo ir vykdytinumo (pacta sunt servanda) principai, kuriais grindžiami sutartiniai santykiai, lemia, kad bet koks sutarties netinkamas vykdymas reiškia sutarties pažeidimą, už kurį atsakinga sutartinių įsipareigojimų nevykdanti sutarties šalis. Vienašališko sutarties nutraukimo atvejai, sąlygos ir tvarka yra nustatyti CK 6.217 str. bei 6.218 str. Pažymėtina, kad pagal CK 6.217 str. 5 d. sutarties šalys gali ir pačios susitarti, kokie sutarties pažeidimai bus laikomi esminiais, ir vienašališkai nutraukti sutartį joje numatytais vienašališko jos nutraukimo pagrindais.

13Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad šalių sudarytos 2007-11-21 kredito sutarties bendrosios dalies 5.2 punkte numatyta, jog atsakovas turi teisę nutraukti sutartį anksčiau, negu nustatyta sutartyje, prieš 15 kalendorinių dienų raštu (registruotu laišku) įspėjęs kredito gavėją (gavėjus), jeigu kredito laikotarpiu kredito gavėjas padaro esminių sutarties pažeidimų ar paaiškėja, kad kredito gavėjas pateikė klaidingą informaciją ar nuslėpė informaciją. Pagal kredito sutarties 5.2.1 punktą esminiais sutarties pažeidimais laikomi bendrosios dalies 4.1–4.10 punktuose nustatytų kredito gavėjo įsipareigojimų nevykdymas arba netinkamas vykdymas. Kredito sutarties bendrosios dalies 4.1 punkte numatyta, kad kredito gavėjas įsipareigoja kreditą naudoti pagal sutartyje nustatytą paskirtį ir nuo gautos kredito sumos mokėti palūkanas, vykdyti prievoles bankui pagal sutartį ir mokėjimo dienomis pagal grafiką grąžinti kreditą bankui bei sumokėti apskaičiuotas palūkanas. Įvertinus aptartas šalių sudarytos kredito sutarties sąlygas, darytina išvada, jog kredito grąžinimo ir kitų pagal sutartį mokėtinų sumų nemokėjimas sutartyje nustatytu terminu ir tvarka yra laikomas esminiu sutarties pažeidimu, suteikiančiu teisę bankui vienašališkai nutraukti sutartį ir reikalauti prieš terminą grąžinti visą negrąžinto kredito ir kitų pagal sutartį mokėtinų piniginių sumų dalį.

14Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuo 2009 metų gegužės mėnesio ieškovas nevykdė įsipareigojimų pagal šalių sudarytą kredito sutartį. Byloje nustatyta, kad paskutinis mokėjimas vykdant sutartį buvo atliktas 2010-07-23 (T. 1, b. l. 156). Iš atsakovo pateiktų rašytinių įrodymų matyti, jog ieškovui buvo siunčiami priminimai apie jo pradelstus mokėjimus bei nustatomi papildomi terminai, per kuriuos ieškovui buvo sudaryta galimybė įvykdyti prievoles bankui, tačiau kredito grąžinimo įmokos ir toliau nebuvo mokamos (T. 1, b. l. 48, 49, 58, 61, 62, 64–66, 77–79, 91–92, 168). Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad nuo 2009 metų gegužės mėnesio iki kredito sutarties nutraukimo dienos ieškovas ar jo sutuoktinė būtų atlikę mokėjimus pagal kredito sutartį.

15Esant nurodytoms aplinkybėms teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovas sistemingai nevykdė pagal kredito sutartį prisiimtų įsipareigojimų, todėl atsakovas ieškovo prievolių nevykdymą pagrįstai įvertino kaip esminį sutarties pažeidimą, suteikiantį teisę vienašališkai nutraukti Kredito sutartį pagal šios sutarties 5.2 punktą.

16Nors apeliaciniu skundu apeliantas teigia, kad nebuvo tinkamai informuotas apie atsakovo ketinimą nutraukti Kredito sutartį, tačiau byloje esantys atsakovo 2009-10-13 pranešimai, siųsti ieškovui, apie numatomą Kredito sutarties nutraukimą, 2010-10-12 įspėjimai apie Kredito sutarties nutraukimą ir siuntų, perduotų Pasiuntinių pašto skyriui, registrai patvirtina, kad atsakovas laikėsi sutarties bendrosios dalies 5.2 punkte numatytos sutarties nutraukimo tvarkos. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog atsakovas turėjo teisę vienašališkai nutraukti kredito sutartį ir šia teise pasinaudojo laikydamasis sutartyje nustatytos sutarties nutraukimo tvarkos.

17Apeliantas skunde nurodo, jog kredito sutarties nutraukimą reglamentuojančios sutarties sąlygos pažeidžia jo, kaip vartotojo, teises, nes yra nesąžiningos ir dėl to turėjo būti pripažintos negaliojančiomis. Teisėjų kolegija su šiais skundo argumentais nesutinka. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, jog kreditavimo sutartyje įtvirtintos sutarties nutraukimą reglamentuojančios sąlygos ta apimtimi, kuria jos suteikia kreditoriui teisę, jei kredito gavėjas sutartyje nustatytais terminais negrąžina bankui bent vienos kredito dalies, nutraukti kreditavimo sutartį ir reikalauti iki sutarties nutraukimo termino suėjimo sugrąžinti visą paimtą kreditą, palūkanas, delspinigius bei kitus sutartyje numatytus mokėjimus, prieštarauja bendriesiems sąžiningumo reikalavimams ir iš esmės pažeidžia šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą vartotojo (kredito gavėjo) nenaudai (iki 2014-06-13 galiojusio CK 6.188 str. 1 ir 2 d. redakcija), todėl nurodytos sutarties sąlygos pripažįstamos negaliojančiomis ab initio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-06-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-297/2012). Teisėjų kolegija pažymi, jog nurodyti kasacinio teismo išaiškinimai negali būti taikomi formaliai ir atitinkamų sutarties sąlygų sąžiningumas kiekvienu atveju turi būti vertinamas atsižvelgus į konkrečioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą. Vartotojams suteikiama papildoma apsauga yra skirta išvengti stipresnės šalies primestų sąlygų, taip siekiant atkurti šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą, tačiau ši papildoma apsauga nedaro išimčių iš vieno svarbiausių privatinės teisės principų, jog sutarčių reikia laikytis – pacta sunt servanda (CK 6.38, 6.59 str.). Dėl to vartotojas negali naudotis įstatymo jam suteiktomis vartotojų apsaugos priemonėmis siekdamas išvengti laisva valia prisiimtų prievolių vykdymo.

18Minėta, jog šalių sudarytos 2007-11-21 Kredito sutarties bendrosios dalies 5.2 punktas suteikia bankui teisę nutraukti sutartį anksčiau, negu nustatyta sutartyje, prieš 15 kalendorinių dienų raštu (registruotu laišku) įspėjus kredito gavėją (gavėjus), jeigu kredito laikotarpiu kredito gavėjas padaro esminių sutarties pažeidimų ar paaiškėja, kad kredito gavėjas pateikė klaidingą informaciją ar nuslėpė informaciją. Byloje nustatyta, kad ieškovui nevykdant įsipareigojimų, atsakovas 2009-10-13 su raštu kreipėsi į ieškovą ir paragino iki 2009-11-15 sumokėti susidariusį įsiskolinimą bei įspėjo, kad nustatytu terminu reikalavimo neįvykdžius, sutartis bus nutraukta. Ieškovui į raginimą nereaguojant, nedengiant susidariusių įsiskolinimų, atsakovas sutartį nutraukė tik 2010 m. kovo 5 d., tai yra praėjus beveik dešimt mėnesių nuo paskutinės įmokos pagal kredito sutartį gavimo.

19Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, jog po sutarties nutraukimo atsakovas iš karto nesiėmė priverstinio skolos išieškojimo priemonių ir sudarė galimybę ieškovui vykdyti įsipareigojimus bei atnaujinti ir tęsti Kredito sutarties galiojimą. Bylos duomenys patvirtina, kad ir po Sutarties nutraukimo ieškovas atliko tik vieną mokėjimą, įrodymų, kad po 2010 m. liepos 23 d. buvo atliktas nors vienas mokėjimas, nebuvo pateikta, todėl 2012-06-01 atsakovas kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą dėl skolos išieškojimo priverstine tvarka.

20Taigi iš byloje esančios medžiagos matyti, kad kredito sutarties nutraukimą reglamentuojančios sutarties sąlygos buvo taikomos ieškovo naudai, nukeliant sutarties nutraukimo terminą daug ilgesniam laikui, nei buvo numatyta Kredito sutartyje. Įvertinęs šioje byloje nustatytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pripažinti, jog 2007-11-21 Kredito sutarties bendrosios dalies 5.2 punktas yra nesąžiningas ir nepagrįstai iškreipia Sutarties šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą ieškovo nenaudai, todėl pripažinti šią Sutarties sąlygą negaliojančia nėra teisinio pagrindo.

21Nors apeliantas prašo įpareigoti atsakovą vykdyti Kredito sutartį, tačiau byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovas yra nepajėgus vykdyti 2007-11-21 Kredito sutarties, todėl šis jo reikalavimas pagrįstai pirmosios instancijos teismo buvo atmestas kaip nepagrįstas.

22Dėl kredito sutarties 4.5 ir 4.6 punktų pakeitimo

23Apelianto nuomone, Kredito sutarties 4.5 ir 4.6 punktuose įtvirtinta delspinigių norma (0,1 proc.) yra baudinės, o ne kompensacinės netesybos ir prašo jas mažinti iki 0,01 proc.

24Teisėjų kolegija su šiuo apeliacinio skundo argumentu nesutinka.

25Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Už sutartinių prievolių nevykdymą ar netinkamą vykdymą pažeidusiai sutartį šaliai gali būti taikomos netesybos (CK 6.73, 6.258 straipsniai). Tokia galimybė skatina skolininką laiku ir tinkamai įvykdyti savo įsipareigojimus. Aptariant sutartines netesybas, svarbu pažymėti tai, kad šalių sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo sutartinę prievolę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 12 d. nutartį civilinėje byloje VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija v. UAB „Ferteksos transportas“, bylos Nr. 3K-7-367/2006; 2007 m. spalio 12 d. nutartį civilinėje byloje J. N. v. T. M., bylos Nr. 3K-7-304/2007; 2007 m. lapkričio 19 d. nutartį civilinėje byloje UAB „Schmitz Cargobull Baltic“ v. UAB „Vilniaus universaliųjų metalo konstrukcijų gamykla“, bylos Nr. 3K-3-503/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartį civilinėje byloje UAB „Kaduva“ v. UAB „Okadeta“, bylos Nr. 3K-3-401/2008; kt.). Taigi šalių sutartyje sulygtos netesybos yra jų suderinta valia nustatyta sutarties sąlyga, kuri saisto šalis tuo atveju, jeigu sutartis neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma. Jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. Tokiems atvejams įstatymų leidėjo įtvirtinta teismo teisė mažinti netesybas (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Taip teismas kontroliuoja netesybų dydį, kad nebūtų sudaryta pagrindo šaliai piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti.

26Sutartyje šalių nustatytos netesybos už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą gali būti sumažintos tik CK 6.73 straipsnio 2 dalies, 6.258 straipsnio 3 dalies nustatyta tvarka ir pagrindais. Teismas turi teisę mažinti pagal sutartį atsiradusias netesybas tik nustatęs, kad konkrečiu atveju netesybos aiškiai per didelės (neprotingai didelės) arba prievolė iš dalies įvykdyta. Sąvokos „aiškiai per didelės netesybos“ (CK 6.73 straipsnio 2 dalis) arba „neprotingai didelės netesybos“ (CK 6.258 straipsnio 3 dalis) įstatymo nesukonkretintos. Kriterijus, pagal kuriuos sprendžiama, ar netesybos ne per didelės, nustato ir pagal juos netesybas vertina teismai, nagrinėdami konkrečias bylas.

27Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką teismas, nustatydamas, ar yra pagal CK 6.73 ir 6.258 straipsnių nuostatas pagrindas pripažinti netesybas neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, ir spręsdamas, iki kokio dydžio jas mažinti, kiekvienu atveju turi vertinti konkrečios bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.), vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais ir siekti nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Škotijos firma „Forthmill Limited“ v. UAB „ Pakrijas“, bylos Nr. 3K-3-85/2007; 2007 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. N. v. T. M., bylos Nr. 3K-7-304/2007; 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Schmitz Cargobull Baltic“ v. UAB „Vilniaus universaliųjų metalo konstrukcijų gamykla“, bylos Nr. 3K-3-503/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Kaduva“ v. UAB „Okadeta“, bylos Nr. 3K-3-401/2008; kt.).

28Kasacinio teismo pabrėžta, kad netesybų dydis turi būti vertinamas atsižvelgiant į kiekvienos individualios bylos aplinkybes. Priklausomai nuo faktinės situacijos tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu. Dėl to ir teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose nustatytų kriterijų ir turi būti mažinamos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Kaduva“ v. UAB „Okadeta“, bylos Nr. 3K-3-401/2008; kt.). Atitinkamai negali būti ir vieno iš anksto nustatyto konkretaus dydžio, kuris reikštų protingas netesybas visiems galimiems atvejams ir iki kurio netesybos turi būti mažinamos.

29Kasacinio teismo taip pat nurodyta, kad, sprendžiant dėl priteistinų sutartinių netesybų dydžio, svarbu atsižvelgti į tai, jog netesybos nustatytos šalių valia jų sudarytoje sutartyje, įvertinti konkrečių sutartinių santykių pobūdį (pvz., abi sutarties šalys – privatūs verslo subjektai, turintys patirties verslo bei derybų srityje, galintys numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius ir laisva valia pasirenkantys sutarties sąlygas). Teismas neturėtų iš esmės paneigti šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Baltarusijos Respublikos Prezidento reikalų valdybos valstybinės gamybos ir prekybos unitarinė įmonė „Belaja Rus“ v. Britų Virginijos salų bendrovė Westintorg Corp., bylos Nr. 3K-3-443/2008; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „ Kaduva“ v. UAB „ Okadeta“, bylos Nr. 3K-3-401/2008; kt.).

30Šiuo atveju nustatyta, kad apeliantas sutartinių įsipareigojimų nevykdė nuo 2008 m. gegužės mėnesio iki pat sutarties nutraukimo 2009-03-05, atsakovas ieškovui nuo 252 159,37 Eur negrąžintos kredito sumos apskaičiavo 1 398,83 EUR delspinigius, kurie sudaro tik 0,55 proc. nuo visos skolos sumos, tokio dydžio netesybos nelaikytinos baudinėmis, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovo reikalavimą dėl delspinigių mažinimo.

31Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad kiti apelianto teiginiai neturi teisinės reikšmės, todėl kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje

32Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

33Įvertinęs nustatytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, visapusiškai ir nuodugniai ištyrė šalių pateiktus įrodymus ir juos tinkamai įvertino bei priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, todėl jo naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo, jis paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

34Atmetus apeliacinį skundą, ieškovo (apelianto) patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos. Atsakovas įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme nepateikė, todėl jų priteisimo klausimas nespręstinas.

35Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 321, 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

36Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti... 3. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-05-14 sprendimu ieškinį atmetė,... 4. Apeliaciniu skundu ieškovas V. T. prašo panaikinti Klaipėdos miesto... 5. Atsakovė AB SEB bankas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, juo... 6. Daugiau atsiliepimų į apeliacinį skundą gauta nebuvo.... 7. Apeliacinis skundas atmestinas.... 8. CPK 321 str. 1 d. nustatyta, kad apeliacinis skundas... 9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 10. Dėl kredito sutarties sąlygų, reglamentuojančių sutarties nutraukimo... 11. Apeliaciniame skunde apeliantas teigia, jog Kredito sutarties 5.2 punkto... 12. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią ( 13. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad šalių sudarytos 2007-11-21... 14. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuo 2009 metų gegužės mėnesio... 15. Esant nurodytoms aplinkybėms teisėjų kolegija sutinka su pirmosios... 16. Nors apeliaciniu skundu apeliantas teigia, kad nebuvo tinkamai informuotas apie... 17. Apeliantas skunde nurodo, jog kredito sutarties nutraukimą reglamentuojančios... 18. Minėta, jog šalių sudarytos 2007-11-21 Kredito sutarties bendrosios dalies... 19. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, jog po sutarties nutraukimo... 20. Taigi iš byloje esančios medžiagos matyti, kad kredito sutarties nutraukimą... 21. Nors apeliantas prašo įpareigoti atsakovą vykdyti Kredito sutartį, tačiau... 22. Dėl kredito sutarties 4.5 ir 4.6 punktų pakeitimo... 23. Apelianto nuomone, Kredito sutarties 4.5 ir 4.6 punktuose įtvirtinta... 24. Teisėjų kolegija su šiuo apeliacinio skundo argumentu nesutinka.... 25. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais... 26. Sutartyje šalių nustatytos netesybos už prievolės neįvykdymą ar... 27. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką teismas,... 28. Kasacinio teismo pabrėžta, kad netesybų dydis turi būti vertinamas... 29. Kasacinio teismo taip pat nurodyta, kad, sprendžiant dėl priteistinų... 30. Šiuo atveju nustatyta, kad apeliantas sutartinių įsipareigojimų nevykdė... 31. Išdėstytų argumentų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad kiti... 32. Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje... 33. Įvertinęs nustatytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja,... 34. Atmetus apeliacinį skundą, ieškovo (apelianto) patirtos bylinėjimosi... 35. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 321, 325–331... 36. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 14 d. sprendimą palikti...