Byla 2A-1841-657/2014
Dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės pripažinimo ir kompensacijos išmokėjimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Raimondo Buzelio, Leono Jachimavičiaus rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės R. J. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-264-470/2014 pagal ieškovės R. J. ieškinį atsakovei J. B. dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės pripažinimo ir kompensacijos išmokėjimo.

2Kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovė R. J. kreipėsi į teismą prašydama pripažinti jai bendrosios dalinės nuosavybės teisę į ½ dalį turto: 35,86 m2 bendro ploto buto (unikalus Nr. ( - )), esančio ( - ), įregistruoto A. J. vardu, ir į ½ dalį pajinių įnašų už 36,31 m2 ploto garažo boksą Nr. 105, 10.000,00 Lt vertės, esančio garažų statybos eksploatavimo bendrijoje Nr. ( - ), adresu ( - ), įgyto iki 1996 metų; priteisti iš testamentinės įpėdinės atsakovės J. B. ½ dalies buto vertės 20.050,00 Lt kompensaciją (T.1, b.l. 2-5; 138-140). Nurodė, kad ( - ) susituokė su A. J., tačiau kartu su juo gyveno ir vedė bendrą ūkį kaip partneriai nuo 1977 metų. A. J. 1988 m. buvo skirtas vieno kambario butas, kurį pagal Butų privatizavimo įstatymą bendromis lėšomis privatizavo 1992 m. Bute bendromis lėšomis atliko remontą, bendrai mokėjo mokesčius. Be to, Alytaus miesto Valdybos 1992-09-09 potvarkiu Nr. 383-v A. J. buvo suteiktas garažo boksas Nr.105, esantis garažų statybos eksploatavimo bendrijoje Nr. ( - ), adresu ( - ). Šį garažo boksą A. J. ir ji bendromis lėšomis išsipirko bendrijai sumokėdami pajinius įnašus. ( - ) d. jos sutuoktinis A. J. mirė. Po sutuoktinio mirties nuvykusi į notarų biurą priimti palikimo sužinojo, kad A. J. visą savo turtą testamentu paliko dukterėčiai J. B., kuri yra penktos eilės įpėdinė. Kadangi butą, esantį ( - ), ji ir A. J. įgijo bendromis lėšomis, garažui išsimokėti skirtus įnašus (pajus) taip pat mokėjo bendromis lėšomis, t.y. jiedu su A. J. veikė jungtinės veiklos (partnerystės) pagrindais, ieškovė laiko bendrai įgytą turtą esant bendrąja daline nuosavybe ir siekia nuosavybės teisės pripažinimo į ½ dalį turto bei kompensacijos už savo turto dalį.

5Atsakovė J. B. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti (T.1, b.l. 47-53). Nurodė, kad jos dėdė A. J. testamentu visą savo turtą paliko jai. Šiuo testamentu jis pakeitė ankstesnį testamentą, sudarytą savo brolio, jos tėvo naudai, tokią valią palikėjas išreiškė dėl to, kad palikėjo A. J. brolis mirė anksčiau už jį. Ginčo turtą A. J. buvo įgijęs asmeninėn nuosavybėn iki santuokos su R. J.. Atsakovė nurodė, kad A. J. nesudaręs santuokos su ieškove R. J. (tuomet F.) daug metų gyveno jai priklausančiame bute ( - ), tačiau jų santykiai niekada nebuvo tobuli, jie nevedė bendro ūkio. Be to, A. J. buvo užvedęs ištuokos bylą teisme.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Alytaus rajono apylinkės teismas 2014 m. gegužės 16 d. sprendimu ieškinį atmetė (T.2, b.l. 28-32). Teismas konstatavo, jog nors rašytiniais įrodymais įrodyta, jog butas ( - ), A. J. buvo suteiktas dar 1987 metais, galimybė jį privatizuoti atsirado tik 1991 metais, Seimui priėmus LR Butų privatizavimo įstatymą, todėl ieškovė iki 1991 metų negalėjo žinoti apie ateityje būsiantį įstatymą, leisiantį išsipirkti nuosavybėn butus, juo labiau, jie negalėjo žinoti, kad įstatymo nuostatos draus šeimai privatizuoti du butus. Be to, partneriai santuoką įregistravo tik praėjus ketveriems metams, kai išnyko aplinkybė, kuri anot ieškovės, sudarė kliūtį jų santuokai sudaryti. Teismas sprendė, kad ieškovė savo turėtų investicinių čekių ginčo buto pirkimui negalėjo panaudoti, o visą reikalingą sumą investiciniais čekiais nuo savo sąskaitos apmokėjo tik A. J., ką patvirtina įrašai A. J. taupomojoje knygelėje. Likusi 1280,00 rublių suma pagal buto pirkimo-pardavimo sutartį turėjo būti mokama grynaisiais pinigais. Ieškovės tvirtinimu už butą buvo atsiskaityta išimtinai tik investiciniais čekiais, todėl, teismo nuomone, akivaizdu, jog ji rublinių įnašų už pirkinį neįnešė, kas leidžia daryti išvadą, kad visa reikalinga buto išsipirkimo suma buvo sumokėta išimtinai tik A. J. lėšomis. Teismas sprendė, kad ieškovė nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovė naudojo savo lėšas garažo pajaus įnašams. Remdamasis bylos duomenimis teismas sprendė, kad tarp ieškovės ir A. J. kildavo nesutarimų, dėl to A. J. apie 1993 metus išėjo iš ieškovės buto ir apsigyveno savo bute, esančiame ( - ). Ieškovės tvirtinimas, kad ji kartu persikraustė ir jie toliau vedė bendrą ūkį, nėra įrodytas, o ieškovės paaiškinimai, teismo nuomone, leidžia spręsti, kad jos pačios gyvenimas ( - ) gatvėje esančiame bute galėjo būti tik epizodiškas. Apklausti liudytojai R. S., K. M., A. Z. taip pat negalėjo patvirtinti, kad ieškovė kuriuo nors laikotarpiu būtų išėjusi iš buto ( - ) gatvėje ir apsigyvenusi ( - ) gatvėje esančiame bute, nors, pasak ieškovės, toks periodas truko apie šešerius metus. Ieškovės teiginiai apie iki santuokos bendrai su A. J. vestą ūkį ir partnerystę iš dalies paneigia jos pačios paaiškinimai, kad A. J. slapčia nuo jos pardavė nuosavybėje turėtą sodą, o gautus pinigus panaudojo tik savo asmeninėms reikmėms, kad į jos butą, esantį ( - ) gatvėje A. J. neįdėjo jokio indėlio, kad A. J. neprisidėjo prie jos dviejų nepilnamečių dukterų išlaikymo. Teismo vertinimu R. J. (tuomet F.) ir A. J. negyveno kaip šeima, o jų santykiai nebuvo tiek artimi, kad įgautų šeimai būdingą bendrumą, ir būtų galima pripažinti esant jungtinės veiklos faktą. Be to, teismas pažymėjo, kad A. J. 2013 metais Alytaus rajono apylinkės teisme buvo užvedęs santuokos nutraukimo bylą, kad tiek pirmąjį testamentą, tiek antrąjį surašė ne ieškovės naudai. Teismas darė išvadą, kad šios aplinkybės, patvirtina, kad nesutarimai tarp šių asmenų buvo įgavę tęstinį pobūdį. Teismo vertinimu, ieškovės į bylą pateiktas A. J. 2010-04-12 notarinėje kontoroje rašytas pareiškimas, kuriame A. J. nurodo, kad bendrai gyvena ir veda bendrą ūkį su J. R. nuo 1977 metų, o visą turtą, įgytą jo vardu nuo 1977 metų, laiko jų abiejų jungtine nuosavybe buvo surašytas siekiant materialinės naudos kažkokių kompensacijų sąskaita, o ne nuosavybės formos transformavimui iš asmeninės į bendrąją. Teismas darė išvadą, kad bylos įrodymų visuma neleidžia daryti vienareikšmės išvados, kad gyvendami bendrai R. J. (tuomet F.) ir A. J. sukūrė bendrąją dalinę nuosavybę, t.y. siekė įgyti ir įgijo bendros nuosavybės teisėmis butą ( - ), ir pajinį įnašą Garažų statybos ir eksploatavimo bendrijoje. Teismo nuomone ištirti įrodymai daugiau leidžia spręsti, kad nors šie asmenys gyveno kaip partneriai, tačiau kiekvienas vertino savo nuosavybę, kiekvienas savo nuožiūra tvarkė ją ir valdė atskirai vienas nuo kito, svarbiausius turtinius reikalus tvarkė savarankiškai ir bendrosios nuosavybės nesukūrė, todėl ieškinį atmetė.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9Apeliaciniu skundu ieškovė R. J. prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 16 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti (T.2, b.l. 37-40). Apeliantės nuomone, teismas neteisingai vertino byloje surinktus įrodymus, dėl ko netinkamai taikė materialinės teisės normas. Teismo išvada, kad surinktų įrodymų visuma neleidžia daryti vienareikšmės išvados, kad gyvendami bendrai R. J. (tuomet F.) ir A. J. sukūrė bendrąją dalinę nuosavybę yra nepagrįsta. Teismui buvo pateikta pakankamai įrodymų išvadai dėl jungtinės veiklos su A. J. buvimo, taip pat buvo pakankamas pagrindas manyti, jog abu partneriai sukūrė bendrąją dalinę nuosavybę. Su A. J. iki jo mirties apeliantė kartu pragyveno 19 m., tarp jų susiklostė ne tik asmeniniai, bet ir turtiniai santykiai. Nuo 1977 m. jie pradėjo vesti bendrą ūkį, jų bendras kaip partnerių gyvenimas nebuvo epizodinis, bet truko ilgą laiką, buvo pastovus. Abu dirbo ir gaunamus pinigus laikė bendromis lėšomis, rūpinosi bendra buitimi, vienas kito sveikata, dalyvaudavo draugų ir giminių šventėse. Tokiais savo veiksmais su A. J. abu siekė sukurti bendrąją dalinę nuosavybę. Kadangi tarpusavio santykiai buvo geri, ketino susituokti, jokių rašytinių susitarimų, sutarčių dėl iš bendrų lėšų, įgyto turto nerašė. Šias išvardintas aplinkybes patvirtina byloje surinkti rašytiniai įrodymai, apklausta apeliantės dukra V. F. bei liudytojas A. Z.. Sprendimai tiek dėl buto, esančio ( - ) gatvėje, tiek dėl garažo, esančio ( - ) gatvėje, įgijimo buvo priimti jų abiejų. Teismas neatsižvelgė į apeliantės paaiškinimus. A. J. testamentą surašė tik įkalbėtas savo giminaičių.

10Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė J. B. nurodė, kad su skundu nesutinka, prašė jį atmesti ir skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas (T.2, b.l. 46-55). Nurodė, kad teismas, tinkamai vertino įrodymus, nenukrypo nuo Aukščiausiojo Teismo praktikos. Be to, pažymėjo, jog butą ( - ) įsigijo asmeninė nuosavybėn panaudodamas išskirtinai asmenines lėšas. Ieškovė prie buto įsigijimo neprisidėjo, o priešingiems argumentams pagrįsti jokių įrodymų nepateikė. Pareiškimas, kuriuo remiasi ieškovė dėl turto įgijimo bendrojon nuosavybėn nesukūrė ieškovei bendrosios dalinės ar jungtinės nuosavybės. Santykiai tarp ieškovės ir A. J. nebuvo geri ką patvirtina pateikiami įrodymai – ieškovės skundai siekiant iškeldinti A. J..

11IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12Apeliacinis skundas atmestinas.

13Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

14Teisėjų kolegija, nenustačiusi absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ar pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas, skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą bei pagrįstumą įvertina atsižvelgdama į apeliaciniame skunde nurodytus nesutikimo su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl bendrosios dalinės nuosavybės argumentus, t.y. pasisako dėl įrodymų vertinimo ir sprendimo pagrįstumo.

15Dėl naujų įrodymų pateikimo. Prie atsiliepimo į apeliacinį skundą atsakovė pridėjo rašytinius įrodymus. Vadovaudamasis CPK 314 straipsniu apeliacinės instancijos teismas juos priima ir vertina, nes jie iš esmės tik patvirtina byloje jau esančius įrodymus dėl ieškovės kreipimųsi į policiją dėl netinkamo A. J. elgesio.

16Nagrinėjamoje byloje ginčas tarp šalių kilo dėl nesusituokusių asmenų gyvenimo drauge, ūkio tvarkymo kartu, bendro turto kūrimo abiejų naudotomis iš bendro ūkio gautomis ir asmeninėmis lėšomis, bendru jų darbu, pripažinimo susitarimu dėl bendrosios jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę; dėl gyvenant drauge įgyto ir sukurto turto pripažinimo bendrąją daline nuosavybe ir kompensacijos už šio turto dalį priteisimo.

17Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas abiejų naudotomis iš bendro ūkio gautomis ir asmeninėmis lėšomis, bendru jų darbu, teismui gali būti pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl bendros jungtinės veiklos, sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę (1964 m. CK 472 str., 474 str.; 2000 m. CK 6.969 str., 6.971 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001-10-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1029/2001; 2004-10-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2004; 2009-09-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-336/2009; 2010-11-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2010; 2011-10-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-410/2011).

18Jungtine veikla yra laikomas asmenų susitarimas, kuriuo du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai (CK 6.969 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad teisinę jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties formą gali įgyti labai įvairūs civiliniai santykiai – bet kokie įstatymui neprieštaraujantys kelių asmenų tarpusavio įsipareigojimai kooperuojant turtą ar nematerialines vertybes užsiimti bendra veikla ar siekti bendro tikslo. Būtent vieningi jungtinės veiklos sutarties dalyvių interesai ir bendras jų tikslas (sutarties dalykas) yra skiriamasis šios sutarties požymis, leidžiantis ją atriboti nuo kitų sutartinių teisinių santykių. Esminiai jungtinės veiklos sutarties požymiai yra: kelių asmenų turtinių, intelektualinių ar darbinių išteklių (įnašų) kooperavimas; įsipareigojimas naudojant kooperuotus išteklius bendrai veikti; bendras dalyvių tikslas ir interesas – tam tikros veiklos plėtojimas ar tikslo siekimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-10-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2009; 2011-11-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2011; 2013-03-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-151/2013; 2008-07-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-378/2008).

19Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, sprendžiant dėl nesusituokusių asmenų teisių į gyvenant kartu įgytą turtą, laikomasi pozicijos, kad tokie asmenys gali įgyti bendrąją dalinę ar jungtinę nuosavybę abipusio susitarimo pagrindu; atsižvelgiant į neformalų, artimą gyvenimui santuokoje, faktinių sutuoktinių santykių pobūdį, pakankamu pagrindu tokio susitarimo faktui patvirtinti pripažįstamos faktinės aplinkybės: nesusituokusių asmenų gyvenimas kartu, bendras ūkio tvarkymas, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu ir pan., rašytinio susitarimo dėl bendrosios nuosavybės kūrimo nereikalaujant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-03-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2011; kt.). Nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, bendro ūkio tvarkymas, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų darbu turi būti įrodinėjamas. Savo reikalavimų faktinį pagrindą ieškovas įrodinėjo savo paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, nuotraukomis.

20Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė su A. J. susituokė ( - ) d. (T.1, b.l. 7). A. J. mirė ( - ) (T.1, b.l. 8). Ieškovė teismo prašė ieškinyje nurodytus turto objektus – 35,86 kv.m bendro ploto butą su rūsiu (unikalus Nr. ( - )), esantį ( - ) ir 36,31 kv.m ploto garažo boksą Nr. 105, esantį GSEB Nr. ( - ), adresu ( - ) pripažinti bendrąja daline nuosavybe ir padalinti šią bendrąją dalinę nuosavybę, priteisiant ieškovei kompensaciją už ½ dalį nurodyto turto. Šiuos reikalavimus ieškovė grindė motyvais, kad santuoką su A. J. abipusiu susitarimu sudarė tik 1996 metais, siekdami tam tikrų materialinių interesų patenkinimo – gauti ir vėliau privatizuoti antrą butą, tačiau iki santuokos sudarymo gyveno bendrai šeimoje, tvarkė bendrą ūkį, kūrė bendrą turtą, ir įsigijo jį kaip jungtinės veiklos partneriai bendrosios dalinės nuosavybės teise (CK 6.969 str.). Atsakovė J. B. nesutiko, kad ieškovė su A. J. gyveno kartu kaip šeima ir vedė bendrą ūkį, sukūrė bendrą dalinę nuosavybę; teigė, kad ieškovė šių aplinkybių neįrodė, o santykiai su A. J. nebuvo geri. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad ieškovė nepateikė pagrįstų įrodymų bei neįrodė, jog ginčo turtas buvo įgytas bendrai, yra jungtinės veiklos rezultatas ir bendroji dalinė šalių nuosavybė.

21Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus, spręsdamas nėra pagrindo pripažinti ginčo turtą bendrąja daline ieškovės ir A. J. nuosavybe.

22Įstatymas numato, kad įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str.). Vadovaujantis CPK 176 straipsnio 1 dalimi, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Taigi įrodymai yra pagrindinė priemonė teismo įsitikinimui dėl tam tikrų reikšmingų faktų civilinėje byloje buvimo pasiekti. Pažymėtina, kad įrodymais civilinėje byloje yra bet kokie civilinei bylai reikšmingi faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, bei kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 str. 1 d.). Įrodymais civilinėje byloje gali būti bet kokie faktiniai duomenys, kurie patvirtina ar paneigia turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 177 str. 1 d., 180 str.). Tirdamas įrodymus teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą.

23Byloje nėra ginčo dėl to, kad šalys nuo 1977 metų iki santuokos sudarymo gyveno kartu, tačiau atsakovė nesutinka su tuo, kad A. J. įgydamas turtą siekė jį įgyti bendrosios dalinės nuosavybės teise.

24Byloje nustatyta, kad A. J. 1987 metais buvo suteiktas butas, esantis ( - ) (T.2, b.l. 14), kurį A. J. privatizavo 1992 m. rugsėjo 22 d. pagal LR Butų privatizavimo įstatymą (T.1, b.l. 9; 55-56) už 10.493,99 rub., iš kurių 9.214 rub. sumokėjo valstybinėmis vienkartinėmis išmokomis, o 1.280,00 rub. grynais pinigais. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai – įrašai A. J. taupomojoje knygelėje, kad iš sąskaitos buvo nurašytos piniginės lėšos – 9.214 piniginių vienetų (T.2, b.l. 11-12), pažyma apie gautą darbo užmokestį (T.1, b.l. 78-82), patvirtina tas aplinkybes, kad už įsigyjamą butą A. J. sumokėjo savo asmeninėmis lėšomis. Nors ieškovė teigia, kad ji prisidėjo prie buto įsigijimo, vėliau gyveno bute, mokėjo mokesčius ir darė remontą, tačiau byloje neginčijamų, įstatymo leistinų įrodymų, pagrindžiančių šiuos teiginius, nepateikė. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovės epizodinis gyvenimas bute, esančiame ( - ) neleidžia daryti išvados, kad ginčo butą A. J. siekė įsigyti ir įsigijo bendrosios dalinės nuosavybės teise su ieškove.

25Iš byloje pateiktos Garažų statybos eksploatavimo bendrijos Nr. ( - ) 2013-09-30 pažymos nustatyta, kad garažas boksas Nr. 105, kurį ieškovė prašo pripažinti bendrąja daline nuosavybe, A. J. įgytas 1992-09-09, t.y. iki santuokos su ieškove sudarymo (T.1, b.l. 12). Nors ieškovės teigimu ji prisidėjo prie šio turto įsigijimo, ir dėl garažo gavimo perleido savo automobilį A. J., tačiau šioms aplinkybėms pagrįsti teismui nepateikė jokių įrodymų (CPK 178 str.).

26Vieninteliu įrodymu pagrindžiančiu siekį sukurti bendrą dalinę nuosavybę ieškovė nurodo 2010-04-12 A. J. pareiškimą dėl kompensacijos gavimo, patvirtintą notarės M. B., kuriame nurodyta, kad, jo nuomone turtas, įgytas jo vardu nuo 1977 m. yra bendroji jungtinė nuosavybė (T.1, b.l. 11). Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog pareiškimo tikslas buvo materialinės naudos gavimas kažkokių kompensacijų sąskaita, o ne nuosavybės formos transformavimui iš asmeninės į bendrąją. Teisėjų kolegija su tokia teismo išvada sutinka ir atkreipia dėmesį, kad bendroji jungtinė nuosavybė galėjo būti sukuriama tik po santuokos sudarymo (SŠK (galiojusio iki 2001-07-01) 21 str., CK 3.87 str.), todėl jis negali būti vertinamas kaip rašytinis abipusis susitarimas įgyti bendrąją dalinę ar jungtinę nuosavybę abipusio susitarimo pagrindu. Pažymėtina ir tai, kad nuosavybės teisė įgyjama tik įstatymuose numatytais pagrindais (CK 4.47 str.), kurių ieškovė byloje neįrodė.

27Apeliantė teigia, kad jos santykiai su A. J. buvo geri, ką patvirtina byloje pateiktos fotonuotraukos, tačiau teisėjų kolegijos nuomone, privataus gyvenimo aplinkybės užfiksuotos nuotraukose, neįrodo ieškovės ir A. J. faktinio abipusio susitarimo įgyti ginčo turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise ir nepaneigia kitų byloje nustatytų turto įsigijimo aplinkybių ar konfliktinių santykių tiek iki santuokos sudarymo, tiek ir po santuokos sudarymo (( - ) m. raštai dėl A. J. perdavimo draugiškam teismui ieškovės prašymu, T.2, b.l. 56-59; Alytaus miesto ir rajono PK Viešosios policijos Antrosios miesto policijos nuovados 2007-03-29 raštas dėl A. J. elgesio, T.1, b.l. 14; Teismų informacinės sistemos duomenys apie santuokos nutraukimo bylą).

28Bylos medžiaga nustatytų faktinių aplinkybių visuma sudaro pagrindą konstatuoti, kad A. J. nuo 1977 metų iki santuokos sudarymo ( - ) metais gyvendamas kartu su ieškove R. J. neįsipareigojo veikti bendrai su ieškove, naudojant kooperuotus asmenines ar bendras lėšas įgyti ginčo turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, taikydamas ir aiškindamas materialinės teisės normas, reglamentuojančias jungtinės veiklos dalyvių susitarimą sukurti bendrąją dalinę nuosavybę, bei įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, liudytojų R. S., K. M. ir A. Z. parodymus apie šalių bendro gyvenimo, bendro namų ūkio tvarkymo iki ( - ) metų faktines aplinkybes, nustatė teisiškai reikšmingą aplinkybę, kad A. J. su ieškove nei savo veiksmais, nei piniginėmis lėšomis nesiekė sukurti, naudoti ir valdyti bendrąją dalinę nuosavybę. Teisėjų kolegija su šalių santykių kaip jungtinės veiklos kvalifikavimu visiškai sutinka.

29Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui, sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (( - ), Nr. 4968/99, 2001 m. rugsėjo 27 d. sprendimas), tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (( - ) 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas, A n. 288, p; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-462/2011), todėl apeliacinės instancijos teismas dėl kitų ieškovės apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų nepasisako, kadangi jie nėra teisiškai reikšmingi ir neturi jokios teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui.

30Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, o ieškovės apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo skundžiamą teismo sprendimą pakeisti arba panaikinti (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

31Dėl bylinėjimosi išlaidų. Atsakovė prašė priteisti jos turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, tačiau iki bylos išnagrinėjimo iš esmės jas pagrindžiančių dokumentų nepateikė, todėl jos nepriteistinos (CPK 98 str. 1 d.).

32Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 330 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu teisėjų kolegija

Nutarė

33Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovė R. J. kreipėsi į teismą prašydama pripažinti jai bendrosios... 5. Atsakovė J. B. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti (T.1, b.l. 47-53).... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Alytaus rajono apylinkės teismas 2014 m. gegužės 16 d. sprendimu ieškinį... 8. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 9. Apeliaciniu skundu ieškovė R. J. prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2014... 10. Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė J. B. nurodė, kad su... 11. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 12. Apeliacinis skundas atmestinas.... 13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 14. Teisėjų kolegija, nenustačiusi absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų... 15. Dėl naujų įrodymų pateikimo. Prie atsiliepimo į apeliacinį skundą... 16. Nagrinėjamoje byloje ginčas tarp šalių kilo dėl nesusituokusių asmenų... 17. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog nesusituokusių asmenų gyvenimas... 18. Jungtine veikla yra laikomas asmenų susitarimas, kuriuo du ar daugiau asmenų... 19. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, sprendžiant dėl nesusituokusių... 20. Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė su A. J. susituokė ( - ) d. (T.1,... 21. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino... 22. Įstatymas numato, kad įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas,... 23. Byloje nėra ginčo dėl to, kad šalys nuo 1977 metų iki santuokos sudarymo... 24. Byloje nustatyta, kad A. J. 1987 metais buvo suteiktas butas, esantis ( - )... 25. Iš byloje pateiktos Garažų statybos eksploatavimo bendrijos Nr. ( - )... 26. Vieninteliu įrodymu pagrindžiančiu siekį sukurti bendrą dalinę nuosavybę... 27. Apeliantė teigia, kad jos santykiai su A. J. buvo geri, ką patvirtina byloje... 28. Bylos medžiaga nustatytų faktinių aplinkybių visuma sudaro pagrindą... 29. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1... 30. Vadovaudamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad... 31. Dėl bylinėjimosi išlaidų. Atsakovė prašė priteisti jos turėtas... 32. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 330 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies... 33. Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 16 d. sprendimą palikti...