Byla 2A-872/2013
Dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo RUAB „Rukesa ir Ko”

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Vyto Miliaus ir Egidijos Tamošiūnienės (teisėjų kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens restruktūrizuojamos UAB ,,Rukesa ir Ko” apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 10 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas, civilinėje byloje Nr. 2-206-560/2012 pagal ieškovo AB DnB NORD bankas (dabar – AB DNB bankas) ieškinį atsakovui G. R. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo RUAB „Rukesa ir Ko”.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.Ginčo esmė

4Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti jo naudai iš atsakovo:

5- 1 274 637,46 Lt bei 15,72 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

6- 2 087 256,48 Lt bei 5,04 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

7- 903 029,79 Lt bei 5,04 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

8- bylinėjimosi išlaidas.

9Nurodė, jog tarp ieškovo ir trečiojo asmens UAB „Rukesa ir Ko” buvo sudarytos trys sutartys: 2006-06-15 sudaryta Kredito linijos sutartis Nr. 2493-06IL, kurios sąlygos buvo keičiamos 2007-05-24 Susitarimu Nr. 2493-06IL/1 ir 2008-05-23 Susitarimu Nr. 2493-06IL/2 (toliau – Kredito linijos sutartis Nr. 2493-06IL), kurios pagrindu kredito gavėjui suteikta 900 000 Lt kredito linijos limito suma su kintama palūkanų norma, nustatant galutinį kredito linijos limito grąžinimo terminą 2009-05-31; 2006-06-19 Kreditavimo sutartis Nr. 2494-06 IV, kurios sąlygos buvo keičiamos 2007-08-07 Susitarimu Nr. 2494-06IV/1 ir 2007-10-29 Susitarimu Nr. 2494-06IV/2, (toliau – Kreditavimo sutartis Nr. 2494-06 IV), kurios pagrindu kredito gavėjui suteikta 1 013 032,90 EUR kredito suma su kintama palūkanų norma, nustatant galutinį kredito limito grąžinimo terminą 2015-05-31; 2006-06-15 Kreditavimo sutartis Nr. 2468-06 IV, kurios sąlygos buvo keičiamos 2008-05-23 Susitarimu Nr. 2468-06IV/1 (toliau – Kreditavimo sutartis Nr. 2468-06IV), kurios pagrindu kredito gavėjui suteikta 351 888,32 EUR kredito suma su kintama palūkanų norma, nustatant galutinį kredito limito grąžinimo terminą 2013-05-31.

10Prievolių pagal Kreditavimo sutartis įvykdymo užtikrinimui tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudarytos trys laidavimo sutartys - 2006-06-15 Laidavimo sutartis Nr. 100-06L; 2006-06-19 Laidavimo sutartis Nr. 102-06L; 2006-06-15 Laidavimo sutartis Nr. 101-06L, kuriomis laiduotojas įsipareigojo atsakyti solidariai visu savo turtu, jei kredito gavėjas UAB „Rukesa ir Ko” neįvykdys visų, dalies ar įvykdys netinkamai prievoles bankui (Laidavimo sutarčių 1.1, 2.1.1 p.).

11Ieškovas nurodė, jog kredito gavėjas trečiasis asmuo UAB „Rukesa ir Ko” Kreditavimo sutartimis prisiimtus įsipareigojimus vykdė netinkamai, nesilaikė Kredito linijos sutarties Nr. 2493-06IL nustatyto galutinio kredito linijos limito grąžinimo termino bei nesilaikė Kreditavimo sutarties Nr. 2494-06 IV ir Kreditavimo sutarties Nr. 2468-06IV nustatytų tarpinių kredito grąžinimo terminų, nemokėjo palūkanų ir delspinigių, todėl įspėjo kredito gavėją ir laiduotoją apie netinkamai vykdomus įsipareigojimus ir paragino padengti skolą. Kadangi įsiskolinimas nebuvo padengtas, ieškovas 2010-08-19 nutraukė Kreditavimo sutartį Nr. 2494-06 IV ir Kreditavimo sutartį Nr. 2468-06IV bendrųjų dalių 38 p., 41.1 p. pagrindais.

12Iš skolos grafikų matyti, jog kredito gavėjo UAB „Rukesa ir Ko” skola ieškovui sudaro: pagal Kredito linijos sutartį Nr. 2493-06IL - 900 000 Lt pradelstas kreditas; 331 067,05 Lt pradelstos palūkanos; 43 570,41 Lt delspinigiai, viso – 1 274 637,46 Lt; pagal Kreditavimo sutartį Nr. 2494-06 IV – 1 934 212,91 Lt pradelstas kreditas; 140 406,94 Lt pradelstos palūkanos;12 636,62 Lt delspinigiai, viso – 2 087 256,48 Lt; pagal Kreditavimo sutartį Nr. 2468-06 IV – 839 271,27 Lt pradelsta skola; 58 494,06 Lt pradelstos palūkanos; 5 264,47 Lt delspinigiai, viso – 903 029,79 Lt. Bendra skola ieškovui yra 4 264 923,73 Lt.

13Vadovaujantis Civilinio kodekso 6.81 str., Laidavimo sutarčių 2.1 p., 3.2 p., trečiasis asmuo UAB „Rukesa ir Ko” ir laiduotojas - atsakovas G. R. pagal Kreditavimo sutartis atsako ieškovui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai. Jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 str. 4 d.), todėl ieškovas reikalavo priteisti visą skolos sumą tik iš solidaraus skolininko laiduotojo G. R.

14II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

15Vilniaus apygardos teismas 2012 m. balandžio 10 d. sprendimu ieškovo AB DNB banko ieškinį patenkino. Priteisė iš atsakovo G. R. ieškovo AB DNB banko naudai:

16- pagal Kredito linijos sutartį Nr. 2493-06IL - 900 000 Lt pradelstą kreditą; 331 067,05 Lt - pradelstų palūkanų; 43 570,41 Lt - delspinigių, viso priteisė 1 274 637,46 Lt bei 15,72 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos 1 274 637,46 Lt sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2011-08-26 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

17- pagal Kreditavimo sutartį Nr. 2494-06 IV – 1 934 212,91 Lt pradelstą kreditą; 140 406,94 Lt pradelstų palūkanų; 12 636,62 Lt - delspinigių, viso priteisė 2 087 256,48 Lt bei 5,04 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos 2 087 256,48 Lt sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2011-08-26 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

18- pagal Kreditavimo sutartį Nr. 2468-06 IV – 839 271,27 Lt pradelstą skolą; 58 494,06 Lt pradelstų palūkanų; 5 264,47 Lt - delspinigių, viso priteisė 903 029,79 Lt bei 5,04 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos 903 029,79 Lt sumos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme, t.y. nuo 2011-08-26 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

19Priteisė iš atsakovo G. R. ieškovo AB DNB banko naudai 30 000 Lt žyminį mokestį bei 3 146 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Bendra ieškovo AB DNB banko naudai priteista suma iš atsakovo G. R. yra 4 298 069,73 Lt.

20Priteisė į valstybės biudžetą iš atsakovo G. R. 30,85 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

21Teismas konstatavo, kad tarp ieškovo ir trečiojo asmens kreditavimo sutarčių pagrindu buvo atsiradę sutartiniai teisiniai santykiai - kreditų gavėjas UAB „Rukesa ir Ko” įgijo prievolę grąžinti gautą kreditą kredito davėjui - ieškovui - sutartyse nustatytu laiku ir tvarka, tinkamai vykdyti sutartimis prisiimtus įsipareigojimus (CK 6.870 str. 1 d., 6.873 str. 1 d., 6.881 str.). Kredito gavėjui neįvykdžius prievolių, ieškovas, vadovaudamasis Civilinio kodekso 6.6 str. 4 d., 6.81 str., Laidavimo sutarčių 1.1 p., 2.1.1. p., skolą prašė priteisti iš solidaraus skolininko - atsakovo G. R. Teismas nurodė, kad pagal Civilinio kodekso 6.76 str. 1 d. laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės. Laiduotojas atsako tiek pat kaip ir skolininkas (už palūkanų sumokėjimą, už nuostolių atlyginimą, už netesybų mokėjimą), jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis. Civilinio kodekso 6.81 str. nustatyta, kad skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui solidariai, laiduotojas atsako tiek pat kaip ir skolininkas, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis. Teismas motyvavo, kad šalių sudarytose Laidavimo sutartyse šiuo klausimu jokių išlygų nenustatyta. Priešingai, Laidavimo sutarties 1.1. p. nurodyta, kad šia sutartimi laiduotojas, kaip solidarus skolininkas, prisiima įsipareigojimus atsakyti visu savo turtu, kur jis bebūtų ir iš ko besusidarytų, bankui, jeigu skolininkas neįvykdys visų, dalies arba įvykdys netinkamai skolininko prievoles pagal kreditavimo sutartis. Taigi laiduotojas atsako ta pačia apimtimi kaip ir kredito gavėjas už kredito grąžinimą, palūkanų, įsipareigojimų nevykdymo palūkanų, papildomų palūkanų sumokėjimą, kitų kredito gavėjo mokėjimo įsipareigojimų pagal Kreditavimo sutartį įvykdymą ir nuostolių atlyginimą. Laidavimo sutartys yra galiojančios, todėl ieškovas turi teisę reikalauti, kad visą prievolę įvykdytų laiduotojas (CK 6.6 str. 4 d.). Šių argumentų pagrindu teismas pripažino, kad ieškovo prašymas priteisti iš atsakovo, kaip solidaraus skolininko, negrąžintą kreditą bei sumokėti kitas pagal Kredito sutartis mokėtinas sumas yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

22Teismas taip pat konstatavo, kad tarp šalių nėra ginčo dėl sudarytų sutarčių nutraukimo teisėtumo, atsakovas iš esmės neginčija skolos dydžio, tačiau nurodo, jog trečiajam asmeniui iškėlus restruktūrizavimo bylą, RUAB „Rukesa ir Ko” negali vykdyti prievolių ieškovo atžvilgiu, tačiau tai nesudaro teisinio pagrindo atsakovo G. R. solidariosios atsakomybės vykdymui. Teismas su tokiais atsakovo argumentais nesutiko. Nurodė, kad Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 8 str. 1 p., kuriuo remiasi atsakovas, yra numatyta, jog „nuo teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą priėmimo dienos yra draudžiama vykdyti visas pinigines prievoles, neįvykdytas iki teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą priėmimo dienos, įskaitant palūkanų, netesybų ir privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka, nustatyti priverstinę hipoteką, servitutus, uzufruktą, įskaityti reikalavimus, įkeisti, parduoti ar kitaip perduoti įmonės turtą, reikalingą įmonės veiklai tęsti”. Šiuo nagrinėjamu atveju laiduotojo atsakomybė kyla pagrindiniam skolininkui pažeidus prievolę, todėl pagrindinio skolininko teisinis statusas gali būti reikšmingas sprendžiant laiduotojo atsakomybės klausimą tuo atveju, jei toks teisinis statusas lemtų pagrindinės prievolės pažeidimo nebuvimą. Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 8 str. 1 p. nėra numatyta, jog pagrindiniam skolininkui iškėlus restruktūrizavimo bylą, prievolių užtikrinimo priemonės tampa negaliojančiomis arba kad laiduotojai yra atleidžiami nuo savo prievolių vykdymo. Pagrindiniam skolininkui pažeidus prievolę, atsiranda tiek jo, tiek laiduotojo pareiga atsakyti ieškovui. Po prievolės pažeidimo įgytas teisinis statusas, leidžiantis laikinai nevykdyti prievolės, yra susijęs tik su pagrindinio skolininko asmeniu (CK 6.82 str. 3 d.) ir neturi jokios įtakos laiduotojo atsakomybei. Dėl šių priežasčių teismas priešingus atsakovo ir trečiojo asmens argumentus atmetė kaip nepagrįstus.

23Teismas konstatavo, kad ieškovas į bylą pateikė skolų grafikus, iš kurių matyti, kiek trečiasis asmuo yra atsiskaitęs su ieškovu, tačiau nei atsakovas, nei trečiasis asmuo teismui nepateikė jokių įrodymų, jog šie paskaičiavimai yra netikslūs ir neteisingi (CPK 178 str.). Dėl šių priežasčių teismas padarė išvadą, jog ieškovas yra pilnai įrodęs skolos dydį, kuris yra pagrįstas dokumentais. Atsakovas dėl prašomų priteisti palūkanų dydžio prieštaravimų nepareiškė, todėl teismas laikė, jog su jomis sutiko.

24III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

25Trečiasis asmuo restruktūrizuojama UAB ,,Rukesa ir Ko” apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškovo AB DNB banko ieškinį atmesti.

26Nurodo, kad laiduotojo atsakomybė kyla pagrindiniam skolininkui pažeidus prievolę ir pagrindinio skolininko teisinis statusas teisiškai reikšmingas sprendžiant laiduotojo atsakomybės klausimą. Skundžiamame teismo sprendime dėstoma pozicija iš esmės sutapatina skolininko ir laiduotojo atsakomybę bei jos atsiradimo momentą kreditoriaus atžvilgiu. Priešingai, įstatymų leidėjas, Civilinio kodekso 6.81 str. 1 d. nurodo, kad laiduotojo atsakomybė atsiranda, kai prievolė neįvykdyta. Tokie atsakovo atsakomybės pagrindai nurodyti ir ieškovo pateiktose laidavimo sutartyse. Byloje pateikta Vilniaus apygardos teismo 2011-05-31 nutartis (civilinėje byloje Nr. B2-4072-560/2011) patvirtina, kad UAB „Rukesa ir Ko” už kurią ieškovo atžvilgiu laidavimo sandoriais yra laidavęs atsakovas, iškelta restruktūrizavimo byla. Vadovaujantis Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 8 str. 1 p., nuo teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą priėmimo dienos: draudžiama vykdyti visas pinigines prievoles, neįvykdytas iki teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą priėmimo dienos, įskaitant palūkanų, netesybų ir privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka, nustatyti priverstinę hipoteką, servitutus, uzufruktą, įskaityti reikalavimus, įkeisti, parduoti ar kitaip perduoti įmonės turtą, reikalingą įmonės veiklai tęsti. Dėl šios objektyvios priežasties restruktūrizuojama UAB „Rukesa ir Ko” negalėjo vykdyti prievolių ieškovo atžvilgiu. Tačiau, tai nesudaro teisinio pagrindo atsakovo G. R. solidariosios atsakomybės vykdymui.

27UAB „Rukesa ir Ko” restruktūrizavimo procesas, nepatvirtina ieškovo motyvų, kad bendrovė negalės įvykdyti prisiimtų prievolių ieškovui. Restruktūrizavimo bylos iškėlimas nesukelia ieškovo nurodomos teisės reikšti reikalavimus atsakovui kaip UAB „Rukesa ir Ko” laiduotojui. Ieškovas dalyvauja kaip proceso šalis restruktūrizavimo byloje, todėl būtent joje ir bus sprendžiamos bendrovės galimybės dėl turimų prievolių tolimesnio vykdymo. Tuo tarpu ieškovo siekis ignoruoti vykdomą teisinę procedūrą ir konstatuoti skolininko atsisakymą vykdyti prisiimtas prievoles yra teisiškai nepagrįstas. Skundžiamo teismo sprendimo motyvai šioje dalyje sudaro prielaidas teisiškai nepagrįstai situacijai, kada ieškovas gali ignoruoti vykdomą teisinę restruktūrizavimo procedūrą ir konstatuoti kredito gavėjo atsisakymą vykdyti prisiimtas prievoles.

28Teismo nurodomos kreditavimo sutartys ir su atsakovu sudarytos laidavimo sutartys nepatvirtina teiginio, kad restruktūrizavimo bylos iškėlimas skolininko atžvilgiu preziumuoja skolininko prisiimtų prievolių nevykdymą ir kreditoriaus reikalavimo teisę į laiduotoją. Todėl teismas vadovaudamasis Civilinio kodekso 6.82 str. 3 d. nepagrįstai konstatavo, kad UAB „Rukesa ir Ko” teisinis statusas neturi jokios įtakos laiduotojo atsakomybei. Teismo nurodoma materialinė teisės norma reglamentuoja visiškai ne nagrinėjamą teisinę situaciją.

29Teismas skundžiamame sprendime, pažeisdamas Civilinio proceso kodekso 265 str., 270 str. 4 d. nuostatas, nepasisakė ir nevertino apelianto argumentų, kad ieškovo teiginiai, jog UAB „Rukesa ir Ko” restruktūrizavimo byla iškelta tik 2011-05-31 yra nepagrįsti. Vilniaus apygardos teismo 2009-12-23 nutartimi (civilinėje byloje Nr. B2-737-578/2010) buvo iškelta pirmoji UAB „Rukesa ir Ko” restruktūrizavimo byla, kuri tęsėsi iki 2010-12-09, kada Lietuvos apeliacinis teismas (civilinėje byloje Nr. 2-1605/2010) paliko pirmosios instancijos teismo nutartį dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo nepakeistą. Laikotarpiu nuo 2009-12-23 iki 2010-12-09 trečiasis asmuo UAB „Rukesa ir Ko” turėjo restruktūrizuojamos įmonės statusą. Todėl ieškovo nurodomos aplinkybės, kad kredito sutartys su skolininku šiuo atveju buvo nutrauktos dar iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo neatitinka tikrovės. Be to, ieškovas dalyvavo nurodytoje restruktūrizavimo byloje kaip proceso šalis, todėl jam šie procesiniai teismų sprendimai yra žinomi.

30Teismas taip pat nevertino tos aplinkybės, kad UAB „Rukesa ir Ko” atsakomybės klausimas ieškovo atžvilgiu bus sprendžiamas restruktūrizavimo byloje. Nepaisant šios aplinkybės ieškovas nesulaukęs iškeltos restruktūrizavimo bylos baigties pareiškė ieškinį atsakovo kaip laiduotojo atžvilgiu. Vadovaujantis Civilinio kodekso 6.82 str. 1 d. nuostatomis atsakovas atsiliepime į ieškinį pareiškė teismui prašymą dėl UAB „Rukesa ir Ko” procesinės padėties pakeitimo į atsakovo. Tačiau, teismas nepagrįstai atmetė šį atsakovo prašymą dėl bendrovės procesinės padėties pakeitimo. Vadovaujantis Civilinio kodekso 6.82 str. 1 d. nuostatomis, jei kreditorius pareiškia ieškinį laiduotojui, tai šis privalo patraukti skolininką dalyvauti byloje. Šiuo įstatymų leidėjo numatytu atveju pagrindinis skolininkas (UAB „Rukesa ir Ko”) atsakovo prašymu turėjo būti įtraukiamas kaip benraatsakovis. Toks teisinis aiškinimas siejamas su skolininko teise pareikšti kreditoriui savo atsikirtimus.

31Skundžiamame teismo sprendime nebuvo vertinama ir kita aplinkybė, kad vadovaujantis ieškovo pateikta 2011-02-14 Alliance Turto vertės nustatymo pažymoje formaliai teigiama, kad nekilnojamojo turto, kuriuo užtikrintas prievolių ieškovui įvykdymas, vertė yra 1 006 000 Lt. Tačiau minėtame dokumente nurodoma, kad trečiojo asmens nekilnojamojo turto rinkos vertė yra 2 006 000 Lt. Turto ir verslo vertinimą Lietuvos Respublikoje reglamentuoja Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymas. Vadovaujantis šio įstatymo 2 str. 8 d., turto vertinimas yra turto vertintojo nuomonė apie turto būklę, jo tinkamumą naudoti ir tikėtiną piniginę vertę rinkoje, todėl turto vertintojo nuomonės dėl turto rinkos vertės pateikimas užsakovui visais atvejais yra laikomas turto vertinimu. Todėl šiuo atveju ieškovas nepagrįstai nurodė net du kartus mažesnę UAB „Rukesa ir Ko” nekilnojamojo turto vertę, tuo pažeisdamas šios proceso šalies interesus.

32Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesustabdė nagrinėjamos civilinės bylos ir išnagrinėjo ją nesulaukęs UAB „Rukesa ir Ko” restruktūrizavimo proceso pabaigos. Tarp šios ir UAB „Rukesa ir Ko” restruktūrizavimo bylos egzistuoja tiesioginis prejudicinis ryšys. Taip pat egzistuoja objektyviai pagrįsta galimybė, kad užbaigus restruktūrizavimo bylą nebeliks ir ieškovo turtinio reikalavimo.

33Motyvuojamoje teismo sprendimo dalyje, teismas privalo išanalizuoti byloje dalyvaujančių asmenų motyvus, įvertinti įrodymus ir jų pagrindu konstatuoti pagrįstas išvadas. Šių reikalavimų Vilniaus apygardos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą nesilaikė ir juos pažeidė. Minėtų procesinės teisės normų pažeidimas turėjo tiesioginę reikšmę priimant neteisėtą sprendimą, todėl toks sprendimas naikintinas.

34Atsakovas G. R. pateikė teismui pareiškimą dėl prisidėjimo prie trečiojo asmens RUAB „Rukesa ir Ko” apeliacinio skundo, kuriame nurodo, kad pritaria paduoto ir jau Civilinio proceso kodekso 315, 317 str. nustatyta tvarka priimto apeliacinio skundo dalykui ir pagrindui, t. y. apeliaciniame skunde nurodytiems apelianto reikalavimams ir jį pagrindžiantiems argumentams. Atsakovas taip pat nurodė, kad nesutinka su apeliacine tvarka skundžiamu Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 10 d. sprendimu ir prašo tikrinti apskųstą teismo procesinį sprendimą ir jo atžvilgiu. Trečiojo asmens RUAB „Rukesa ir Ko” apeliacinis skundas parengtas tinkamai aiškinant materialines teisės normas, vadovaujantis byloje pateiktais įrodymais, todėl yra tenkintinas, o skundžiamas teismo procesinis sprendimas naikintinas.

35Atsakovas G. R. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo tenkinti trečiojo asmens restruktūrizuojamos UAB „Rukesa ir Ko” apeliacinį skundą ir panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 10 d. sprendimą bei priimti naują sprendimą, kuriuo ieškovo ieškinį atmesti.

36Ieškovas AB DNB bankas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo trečiojo asmens apeliacinį skundą atmesti bei priteisti banko naudai bylinėjimosi išlaidas, susidariusias už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą. Nurodo, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra visiškai teisėtas ir pagrįstas, pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė visas bylos aplinkybes ir teisingai pritaikė šiuos santykius reguliuojančias materialinės teisės normas bei nepažeidė procesinių teisės normų. Apeliacinis skundas yra visiškai nepagrįstas, jame išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą teismo sprendimą.

37IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

38Apeliacinis skundas atmestinas.

39Pagal Civilinio proceso kodekso 320 str. 1 ir 2 d. nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

40Šioje byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl laiduotojo atsakovo G. R. atsakomybės už pagrindinio skolininko RUAB „Rukesa ir Ko” prievolę, kilusią iš kredito linijos ir kreditavimo sutarčių.

41Byloje surinktais įrodymais nustatyta, jog tarp ieškovo AB DNB bankas ir trečiojo asmens UAB „Rukesa ir Ko” 2006-06-15 buvo sudaryta Kredito linijos sutartis Nr. 2493-06IL, kurios sąlygos buvo keičiamos 2007-05-24 Susitarimu Nr. 2493-06IL/1 ir 2008-05-23 Susitarimu Nr. 2493-06IL/2 (toliau – Kredito linijos sutartis Nr. 2493-06IL), kurios pagrindu kredito gavėjui suteikta 900 000 Lt kredito linijos limito suma su kintama palūkanų norma, nustatant galutinį kredito linijos limito grąžinimo terminą 2009-05-31 (t. 1, b. l. 7-18). Tą pačią dieną tarp ieškovo ir atsakovo G. R. buvo sudaryta Laidavimo sutartis Nr. 100-06L, pagal kurią laiduotojas įsipareigojo ieškovui atsakyti ta pačia apimtimi, kaip ir skolininkas (UAB „Rukesa ir Ko”), jeigu skolininkas neįvykdys visų, dalies ar įvykdys netinkamai skolininko prievoles (t. 1, b. l. 19-20).

42Tarp ieškovo ir trečiojo asmens 2006-06-19 buvo sudaryta Kreditavimo sutartis Nr. 2494-06IV, kurios sąlygos buvo keičiamos 2007-08-07 Susitarimu Nr. 2494-06IV/1 ir 2007-10-29 Susitarimu Nr. 2494-06IV/2, (toliau – Kreditavimo sutartis Nr. 2494-06 IV), kurios pagrindu kredito gavėjui suteikta 1 013 032,90 EUR kredito suma su kintama palūkanų norma, nustatant galutinį kredito limito grąžinimo terminą 2015-05-31 (t. 1, b. l. 24-42). Tą pačią dieną tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta Laidavimo sutartis Nr. 102-06L, pagal kurią laiduotojas įsipareigojo ieškovui atsakyti ta pačia apimtimi, kaip ir skolininkas, jeigu skolininkas neįvykdys visų, dalies ar įvykdys netinkamai skolininko prievoles (t. 1, b. l. 43-44).

432006-06-15 tarp ieškovo ir trečiojo asmens buvo sudaryta Kreditavimo sutartis Nr. 2468-06 IV, kurios sąlygos buvo keičiamos 2008-05-23 Susitarimu Nr. 2468-06IV/1 (toliau – Kreditavimo sutartis Nr. 2468-06IV), kurios pagrindu kredito gavėjui suteikta 351 888,32 EUR kredito suma su kintama palūkanų norma, nustatant galutinį kredito limito grąžinimo terminą 2013-05-31 (t. 1, b. l. 48-61). Tą pačią dieną tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta Laidavimo sutartis Nr. 101-06L, pagal kurią laiduotojas įsipareigojo ieškovui atsakyti ta pačia apimtimi, kaip ir skolininkas, jeigu skolininkas neįvykdys visų, dalies ar įvykdys netinkamai skolininko prievoles (t. 1, b. l. 62-63).

44Trečiajam asmeniui nevykdant savo įsipareigojimų pagal su ieškovu sudarytas sutartis, ieškovas 2010-07-21 raštais (t. 1, b. l. 67, 68) įspėjo trečiąjį asmenį ir laiduotoją - atsakovą - apie netinkamai vykdomus įsipareigojimus ir paragino padengti skolą. Kadangi įsiskolinimas nebuvo padengtas, ieškovas 2010-08-19 raštu nutraukė Kreditavimo sutartį Nr. 2494-06 IV ir Kreditavimo sutartį Nr. 2468-06IV bendrųjų dalių 38 p., 41.1 p. pagrindais (t. 1, b. l. 69).

45Lietuvos informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2009-12-23 nutartimi UAB „Rukesa ir Ko” buvo iškelta restruktūrizavimo byla, kuri 2010-07-10 nutartimi nutraukta (ši nutartis įsiteisėjo Lietuvos apeliaciniam teismui 2010-12-09 nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2010-07-10 nutartį palikus nepakeistą). Vilniaus apygardos teismo 2011-05-31 nutartimi UAB „Rukesa ir Ko” dar kartą buvo iškelta restruktūrizavimo byla, kuri 2012-02-27 nutartimi nutraukta (ši nutartis įsiteisėjo Lietuvos apeliaciniam teismui 2012-05-03 nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2012-02-27 nutartį palikus nepakeistą).

46Taip pat pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismo 2012-06-18 nutartimi UAB „Rukesa ir Ko” buvo iškelta bankroto byla, 2013-03-12 nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, patvirtintas AB DNB banko finansinis reikalavimas, užtikrintas hipoteka, 4 589 938,72 Lt sumai.

47Apeliantas, neigdamas savo kaip laiduotojo prievolę įvykdyti UAB „Rukesa ir Ko” įsipareigojimus, rėmėsi Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 8 str. 1 p., pagal kurį draudžiama vykdyti visas pinigines prievoles, neįvykdytas iki teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą priėmimo dienos, įskaitant palūkanų, netesybų ir privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka, nustatyti priverstinę hipoteką, servitutus, uzufruktą, įskaityti reikalavimus, įkeisti, parduoti ar kitaip perduoti įmonės turtą, reikalingą įmonės veiklai tęsti. Apeliantas teigia, kad restruktūrizavimo bylos iškėlimas yra tokia aplinkybė, dėl kurios UAB „Rukesa ir Ko” objektyviai negalėjo vykdyti prievolių bankui, dėl to atsakovo G. R. atsakomybė už UAB „Rukesa ir Ko” prievoles negalėjo kilti. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka.

48Šios bylos išnagrinėjimui yra svarbu išanalizuoti laidavimo teisinius santykius reglamentuojančias teises normas, nustatyti laiduotojo prievolės sumokėti pagrindinio skolininko skolą atsiradimo momentą bei restruktūrizavimo bylos iškėlimo įtaką tokiai laiduotojo prievolei.

49Civilinio kodekso 6.76 str. 1 d. nustatyta, kad laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės. Civilinio kodekso 6.81 str. 1 d. nustatyta, kad kai prievolė neįvykdyta, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis. Šioje byloje ginčo, kad atsakovo prievolė pagal laidavimo sutartis yra solidari, nėra. Taigi iškilusiam ginčui esminę reikšmę turi Civilinio kodekso 6.6 str. 4 d., kurioje numatyta: jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį. Taigi iš to seka, kad ieškovas turi teisę pareikšti ieškinį tiek laiduotojui, tiek pagrindiniam skolininkui, tiek jiems kartu. Vadovaudamasis šiomis teisės normomis ieškovas šioje byloje ieškinį pareiškė būtent atsakovui kaip laiduotojui.

50Iš jau minėtos Civilinio kodekso 6.81 str. 1 d. aiškiai matyti, kad laiduotojo atsakomybė kyla pagrindiniam skolininkui neįvykdžius prievolės. Ginčo dėl fakto, kad pagrindinis skolininkas UAB „Rukesa ir Ko” pažeidė kreditavimo sutartyse nustatytus prievolių įvykdymo terminus ir savo prievolių ieškovui neįvykdė, šioje byloje nėra. Taigi iš Civilinio kodekso 6.81 str. 1 d. seka, kad atsakovo kaip laiduotojo prievolė atsakyti ieškovui kilo kitą dieną po termino UAB „Rukesa ir Ko” prievolėms įvykdyti pasibaigimo. Byloje taip pat nėra ginčo dėl to, kad Kredito linijos sutartis Nr. 2493-06IL yra pasibaigusi ir kreditas pagal šią sutartį turėjo būti grąžintas iki 2009-05-31. Taip pat nėra nuginčytas ir Kreditavimo sutarčių Nr. 2494-06IV bei Nr. 2468-06IV nutraukimas, o pagal ieškovo 2010-08-19 raštą Nr. 30.58.37/1756 (t. 1, b. l. 69) pastarosios sutartys buvo nutrauktos praėjus 10 dienų nuo šio rašto išsiuntimo. Taigi iš aptarto seka, kad UAB „Rukesa ir Ko” savo prievolių neįvykdė, ir vadovaujantis Civilinio kodekso 6.81 str. 1 d. bei tarp ieškovo ir atsakovo sudarytų laidavimo sutarčių 1.1. p. atsakovui kilo prievolė įvykdyti prievoles už UAB „Rukesa ir Ko”.

51Apeliantas apeliaciniame skunde teigia, kad UAB „Rukesa ir Ko” turėjo restruktūrizuojamos įmonės statusą nuo 2009-12-23 iki 2010-12-09, o būtent šiuo laikotarpiu ir buvo nutrauktos 2006-06-15 Kreditavimo sutartis Nr. 2468-06 IV ir 2006-06-19 Kreditavimo sutartis 2494-06 IV. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šios aplinkybės nesudaro pagrindo pripažinti, kad atsakovas kaip laiduotojas neatsako už UAB „Rukesa ir Ko” prievoles. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovo kaip laiduotojo prievolė atsakyti už UAB „Rukesa ir Ko” neįvykdytas prievoles kilo dar iki UAB „Rukesa ir Ko” 2009-12-23 įgyjant restruktūrizuojamos įmonės statusą. Kaip matyti, 2006-06-15 Kredito linijos sutarties Nr. 2493-06IL galutinis galiojimo ir grąžinimo terminas suėjo 2009-05-31. Taigi, 1 274 637,46 Lt skola pagal Kredito linijos sutartį privalėjo būti grąžinama iki 2009-05-31, t. y. iki UAB „Rukesa ir Ko” 2009-12-23 įgyjant restruktūrizuojamos įmonės statusą. Taip pat iš ieškovo 2010-07-21 raštų UAB „Rukesa ir Ko” ir G. R. dėl įsipareigojimų bankui nevykdymo (t. 1, b. l. 67-68) matyti, jog 2010-07-21 dienai UAB „Rukesa ir Ko” skola sudarė 1 086 973,46 Lt ir 209 980,75 EUR. Lyginant šią sumą su skolos grafikais matyti, kad 2010-07-21 dienai skola buvo susidariusi už maždaug pusantrų metų, t. y. skola atsirado dar iki UAB „Rukesa ir Ko” 2009-12-23 įgyjant restruktūrizuojamos įmonės statusą. Taigi ir atsakovo kaip laiduotojo atsakomybė kilo iki UAB „Rukesa ir Ko” pirmą kartą įgyjant restruktūrizuojamos įmonės statusą. Iš aukščiau nurodytų faktinių aplinkybių taip pat matyti, kad tiek pirmoji, tiek antroji UAB „Rukesa ir Ko” restruktūrizavimo bylos buvo nutrauktos. Ši aplinkybė reiškia, kad restruktūrizavimo bylos pasibaigė nemodifikuojant UAB „Rukesa ir Ko” prievolių ieškovui.

52Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad restruktūrizuojama įmonė nėra atleidžiama nuo prievolės mokėti einamąsias įmokas pagal galiojančias sutartis, kadangi iškėlus restruktūrizavimo bylą draudžiama vykdyti tik tas prievoles, kurios buvo neįvykdytos iki teismo nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą priėmimo dienos. Restruktūrizavimo bylos iškėlimas nesustabdo įmonės sudarytų sutarčių galiojimo. Įmonių restruktūrizavimo įstatyme įtvirtintu reguliavimu siekiama visuomenei svarbių tikslų, inter alia, sudaryti sąlygas juridiniams asmenims, turintiems finansinių sunkumų ir nenutraukusiems ūkinės komercinės veiklos, išsaugoti ir plėtoti šią veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto, užtikrinti visų įmonės kreditorių ir pačios įmonės interesų pusiausvyrą ir apsaugą. Todėl UAB „Rukesa ir Ko” restruktūrizavimo bylos metu nevykdant sutarčių (nemokant eilinių mokėjimų pagal nepasibaigusias sutartis), ieškovas neprarado įstatymuose ir Kreditavimo sutartyse numatyto savo pažeistų teisių gynybos būdo - teisės nutraukti Kreditavimo sutartis. Be to jokia Įmonių restruktūrizavimo įstatymo nuostata ar tarp ieškovo ir atsakovo sudarytos laidavimo sutartys nenumato, kad UAB „Rukesa ir Ko” restruktūrizavimo bylos iškėlimo atveju atsakovo kaip laiduotojo prievolių vykdymas yra sustabdomas ar kad atsakovas yra atleidžiamas nuo prievolių vykdymo.

53Atsakovo prievolė pagal laidavimo sutartis yra solidarioji. Solidarumas teisėje reiškia skolos nedalomumą esant skolininkų daugetui. Solidarumas pirmiausia atspindi būtinybę apsaugoti kreditoriaus interesus. Solidariosios prievolės nustatomos grynai praktiniais sumetimais, kad kreditorius turėtų garantiją, jog vieno skolininko nemokumas neturės įtakos prievolės įvykdymui, nes galima reikalauti, kad ją įvykdytų mokus bendraskolis. Solidariosios prievolės institutas leidžia apsaugoti kreditoriaus interesus ir tada, kai yra tik vienas pagrindinės prievolės skolininkas, susitariant dėl papildomos (šalutinės) prievolės, kurios skolininkas atsakys solidariai su pagrindinės prievolės skolininku. Tokiu atveju kreditorius taip pat yra apsaugomas nuo pagrindinio skolininko nemokumo. Tai, kad laidavimas apsaugo kreditorių nuo vieno iš bendraskolių nemokumo, yra pripažinęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas: „Kai bankrutuojanti įmonė yra laiduotojas, jai gali būti reiškiami iš šios sutarties kylantys reikalavimai. Vieno iš solidariąją prievolę turinčių bendraskolių nemokumas suteikia kreditoriui teise reikalauti prievolės įvykdymo iš abiejų, jei laidavimo sutartis nenustato ko kita (CK 6.81 str.)” (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2001 m. gruodžio 21 d. nutarimas Nr. 33 “Dėl įstatymų taikymo įmonių bankroto bylose”).

54Pažymėtina, kad Įmonių bankroto įstatymo 10 str. 7 d. 3 p. nustato iš esmės analogišką teisės normą kaip ir Įmonių restruktūrizavimo įstatymo 8 str. 1 p. - draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka. Nutraukiamas netesybų ir palūkanų už visas įmonės prievoles, tarp jų už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą, skaičiavimas. Negali būti nustatoma priverstinė hipoteka. Įmonės kolektyvinės sutarties galiojimas ribojamas kreditorių susirinkimo nustatyto tvarka. Iš paminėtos teisės normos seka, kad restruktūrizavimo bylos iškėlimo teisinės pasekmės laidavimo prievolės galiojimui turi iš esmės panašias teisines pasekmes kaip ir bankroto bylos iškėlimas. Dėl šios priežasties šioje byloje būtina vadovautis ir teismų praktika, kuri susiformavo nagrinėjant kreditorių reikalavimus laiduotojams dėl bankrutuojančių įmonių prievolių neįvykdymo, kadangi teismų praktika dėl reikalavimų laiduotojams, kai pagrindiniam skolininkui iškelta restruktūrizavimo byla, nėra susiformavusi.

55Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011-04-04 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011 išaiškino, kad: „Jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis, tai, skolininkui laiku neįvykdžius pagrindinės prievolės, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai (CK 6.81 str. 1 d.). Tokiu atveju laiduotojas ne disponuoja teise reikalauti, kad kreditorius pirmiausiai nukreiptų išieškojimą į konkretų pagrindinio skolininko turtą (CK 6.80 str. 2 d.), priešingai, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek pagrindinis skolininkas ir laiduotojas bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 str. 4 d.).

56Lietuvos apeliacinis teismas 2011-05-13 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1385/2011 išaiškino, kad „Pagal Įmonių bankroto įstatymo 10 str. 7 d. 3 p., įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka. Nutraukiamas netesybų ir palūkanų už visas įmonės prievoles, tarp jų už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą, skaičiavimas <...> Bankroto bylos iškėlimo (įsiteisėjus dėl to priimtai teismo nutarčiai) skolininkui faktas reiškia tik prievolių tolesnio vykdymo uždraudimą, t. y. juo nutraukiami dar nesibaigę prievolių vykdymo terminai. Tai neduoda pagrindo išvadai, jog bankroto bylos skolininkui iškėlimo faktas modifikuoja kreditoriaus ir laiduotojo (nepriklausomai nuo jų valios) susitarimą dėl prievolių pagal laidavimą galiojimo iki visiško prievolių pagal pagrindinę (paskolos, kreditavimo) sutarti įvykdymo”.

57Taigi visi aukščiau išdėstyti argumentai pagrindžia, kad pagrindinio skolininko restruktūrizavimo bylos iškėlimas negali turėti įtakos laiduotojo atsakomybei, ypač įvertinant tai, kad laiduotojas prievoles pagal laidavimo sutartis pažeidė dar iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė skolą iš atsakovo kaip UAB „Rukesa ir Ko” laiduotojo.

58Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad kadangi laiduotojo atsakomybė kyla pagrindiniam skolininkui pažeidus prievolę, pagrindinio skolininko teisinis statusas gali būti reikšmingas sprendžiant laiduotojo atsakomybės klausimą tuo atveju, jei toks teisinis statusas lemtų pagrindinės prievolės pažeidimo nebuvimą. Šiuo atveju restruktūrizavimo bylos iškėlimas nepanaikino UAB „Rukesa ir Ko” Kreditavimo ir Kredito linijos sutarčių pažeidimo fakto. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime visiškai pagrįstai nurodė, kad po prievolės pažeidimo įgytas teisinis statusas, leidžiantis laikinai nevykdyti prievolės, yra susijęs tik su pagrindinio skolininko asmeniu ir neturi jokios įtakos laiduotojo atsakomybei. Taigi ir UAB „Rukesa ir Ko” antrosios restruktūrizavimo bylos iškėlimas nepanaikino Kreditavimo ir Kredito linijos sutarčių pažeidimų fakto bei atsakovo kaip laiduotojo prievolės įvykdyti prievoles už UAB „Rukesa ir Ko”. Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismas 2012-02-27 nutartimi nutraukė antrąją restruktūrizavimo bylą. Ši nutartis įsiteisėjo Lietuvos apeliaciniam teismui 2012-05-03 nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2012-02-27 nutartį palikus nepakeistą.

59Apeliantas laikosi pozicijos, kad jo procesinė padėtis šioje byloje keistina iš trečiojo asmens į atsakovo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Civilinio kodekso 6.82 str. 1 d. numato ne kreditoriaus, o laiduotojo pareigas. Taigi laiduotojas, gavęs kreditoriaus ieškinį, privalo pasirūpinti pagrindinio skolininko dalyvavimu byloje. Tačiau Civilinio kodekso 6.82 str. 1 d. neįvardina, kokia turi būti pagrindinio skolininko procesinė padėtis byloje. Todėl Civilinio kodekso 6.82 str. 1 d. turi būti taikoma kartu su Civilinio proceso kodekso nuostatomis, pagal kurias tik ieškovas sprendžia, kas byloje trauktinas atsakovu ir kokie reikalavimai byloje bus nagrinėjami. Tuo tarpu laiduotojas kaip atsakovas turi teisę remtis tik Civilinio proceso kodekso 47 str. ir prašyti, kad pagrindinis skolininkas būtų įtrauktas trečiuoju asmeniu. Priešingas aiškinimas reikštų, kad galėtų susidaryti tokia situacija, kai reikalavimas pagrindiniam skolininkui būtų nagrinėjamas antrą kartą, pavyzdžiui, bankroto byloje teismui nutartimi patvirtinus kreditoriaus reikalavimą, kas pagal teismų praktiką prilygsta ginčo išsprendimui iš esmės, ir byloje pagal kreditoriaus ieškinį laiduotojui įtraukus pagrindinį skolininką atsakovu, kreditoriaus patvirtintas reikalavimas pagrindiniam skolininkui turėtų būti nagrinėjamas iš naujo, nors ginčas tarp tų pačių šalių, tuo pačiu pagrindu ir dėl to paties dalyko, kai jis jau yra išspręstas įsiteisėjusiu teismo procesiniu dokumentu, nėra galimas. Be to, pagrindinio skolininko įtraukimas atsakovu prieš kreditoriaus valią paneigtų laidavimo kaip solidariosios prievolės esmę, kadangi tokiu atveju kreditorius būtų priverstas skolą prisiteisti ir iš pagrindinio skolininko, ir iš laiduotojo, nors esant solidariai prievolei būtent kreditorius apsisprendžia, ar reikalauti prievolės įvykdymo iš abiejų solidarių skolininkų, ar tik iš kurio nors vieno. Iš to kas išdėstyta apeliacinės instancijos tesimas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė UAB „Rukesa ir Ko” procesinę padėtį pakeisti iš trečiojo asmens į atsakovo.

60Apeliantas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad liko nepaneigta UAB „Rukesa ir Ko” pozicija, kad bendrovė restruktūrizavimo proceso metu realizavus ieškovui įkeistą turtą įvykdys prievoles ieškovui. Pažymėtina, kad atitinkamus faktus, kurie nėra preziumuojami pagal įstatymą, privalo įrodyti ta šalis, kuri jais remiasi. Nei Įmonių restruktūrizavimo įstatymas, nei kitas įstatymas neįtvirtina prezumpcijos, kad restruktūrizuojama įmonė restruktūrizavimo proceso metu tikrai įvykdys visas prievoles. Todėl UAB „Rukesa ir Ko” galėjimą įvykdyti prievoles turi įrodyti bendrovė, tačiau tokių įrodymų į bylą pateikta nebuvo. Analizuojant laidavimo santykius reglamentuojančias teisės normas darytina išvada, kad šiuo konkrečiu atveju atsakovo kaip laiduotojo atsakomybė kyla ne tada, kai UAB „Rukesa ir Ko” išnaudoja visas įmanomas galimybes prievolėms įvykdyti, o tada, kai bendrovė pažeidžia savo prievoles. Ginčo, kad bendrovė pažeidė prievoles iki restruktūrizavimo bylos iškėlimo, šioje byloje nėra.

61Apeliantas apeliaciniame skunde teigia, kad egzistuoja privalomasis civilinės bylos sustabdymo pagrindas, kadangi užbaigus restruktūrizavimo bylą nebeliks ieškovo turtinio reikalavimo. Kadangi UAB „Rukesa ir Ko” restruktūrizavimo byla buvo nutraukta, prašymas dėl civilinės bylos sustabdymo ir su tuo susiję apelianto argumentai neteko prasmės ir įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui neturi.

62Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentą, kad teismas pažeidė Civilinio proceso kodekso 265 str., 270 str. 4 d. nuostatas, pažymi, jog teismo pareiga motyvuoti sprendimą (nutartį) nustatyta Civilinio proceso kodekso 270 str. 4 d., tačiau ši teismo pareiga neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo, tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (Hirvisaari v. Finland, no. 4968/99, judgement of 27 September 2001, par. 30). Teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Van de Hurk v. Netherlands, judgement of 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2009; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 d. 4 p. absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Teismo sprendimo nepakankamas motyvavimas nėra absoliutus jo negaliojimo pagrindas pagal Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 d. 4 p. Tuo atveju, kai teismo sprendimo (nutarties) motyvai yra neišsamūs, šis pažeidimas gali būti pripažintas esminiu, jeigu sprendimo (nutarties) motyvuojamojoje dalyje neatsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-603/2008; 2012 m. gegužės mėn. 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2012ir kt.). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu įvertino pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, ir bylą iš esmės išsprendė teisingai. Iš esmės teisėtas ir pagrįstas teismo sprendimas ar nutartis negali būti panaikinami vien formaliais pagrindais (CPK 328 str.).

63Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai tenkino ieškovo ieškinio reikalavimus, apeliacinio skundo motyvais nėra faktinio ir teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje, nenustatyta, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas galioti nepakeistas.

64Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

65Trečiojo asmens apeliacinį skundą atmetus visiškai, iš trečiojo asmens ieškovo naudai priteistinos bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str. 1 d.). Kaip matyti iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų, ieškovas patyrė 1 452 Lt dydžio išlaidas advokato, atstovavusio atsakovą bylos nagrinėjimo metu apeliacinės instancijos teisme, teisinei pagalbai apmokėti (t. 3, b. l. 51). Prašymas atlyginti atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas pateiktas iki apeliacinio skundo išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Atsižvelgusi į nagrinėjamos bylos sudėtingumą, ginčo pobūdį, atsakovo advokato atliktus procesinius veiksmus – paruoštą atsiliepimą į apeliacinį skundą, į tai, kad tas pats advokatas atstovavo atsakovą ir pirmosios instancijos teisme, į Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytus užmokesčių dydžius bei vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, apeliacinės instancijos teismo kolegija ieškovo naudai priteistinas išlaidas už advokato teisinę pagalbą apeliacinėje instancijoje sumažina, priteisdama ieškovo naudai iš trečiojo asmens 1 200 Lt (CPK 98 str. 2 d., Rekomendacijų 8.11 p.).

66Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

67Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

68Priteisti iš trečiojo asmens BUAB „Rukesa ir Ko” (į. k. 1123811753) ieškovo AB DNB banko (į. k. 112029270) naudai 1 200 Lt (vienas tūkstantis du šimtai litų) atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.Ginčo esmė... 4. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti jo naudai... 5. - 1 274 637,46 Lt bei 15,72 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo... 6. - 2 087 256,48 Lt bei 5,04 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo... 7. - 903 029,79 Lt bei 5,04 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo... 8. - bylinėjimosi išlaidas.... 9. Nurodė, jog tarp ieškovo ir trečiojo asmens UAB „Rukesa ir Ko” buvo... 10. Prievolių pagal Kreditavimo sutartis įvykdymo užtikrinimui tarp ieškovo ir... 11. Ieškovas nurodė, jog kredito gavėjas trečiasis asmuo UAB „Rukesa ir Ko”... 12. Iš skolos grafikų matyti, jog kredito gavėjo UAB „Rukesa ir Ko” skola... 13. Vadovaujantis Civilinio kodekso 6.81 str., Laidavimo sutarčių 2.1 p., 3.2 p.,... 14. II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė... 15. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. balandžio 10 d. sprendimu ieškovo AB DNB... 16. - pagal Kredito linijos sutartį Nr. 2493-06IL - 900 000 Lt pradelstą... 17. - pagal Kreditavimo sutartį Nr. 2494-06 IV – 1 934 212,91 Lt pradelstą... 18. - pagal Kreditavimo sutartį Nr. 2468-06 IV – 839 271,27 Lt pradelstą... 19. Priteisė iš atsakovo G. R. ieškovo AB DNB banko naudai 30 000 Lt žyminį... 20. Priteisė į valstybės biudžetą iš atsakovo G. R. 30,85 Lt išlaidų,... 21. Teismas konstatavo, kad tarp ieškovo ir trečiojo asmens kreditavimo... 22. Teismas taip pat konstatavo, kad tarp šalių nėra ginčo dėl sudarytų... 23. Teismas konstatavo, kad ieškovas į bylą pateikė skolų grafikus, iš kurių... 24. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai... 25. Trečiasis asmuo restruktūrizuojama UAB ,,Rukesa ir Ko” apeliaciniu skundu... 26. Nurodo, kad laiduotojo atsakomybė kyla pagrindiniam skolininkui pažeidus... 27. UAB „Rukesa ir Ko” restruktūrizavimo procesas, nepatvirtina ieškovo... 28. Teismo nurodomos kreditavimo sutartys ir su atsakovu sudarytos laidavimo... 29. Teismas skundžiamame sprendime, pažeisdamas Civilinio proceso kodekso 265... 30. Teismas taip pat nevertino tos aplinkybės, kad UAB „Rukesa ir Ko”... 31. Skundžiamame teismo sprendime nebuvo vertinama ir kita aplinkybė, kad... 32. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesustabdė nagrinėjamos civilinės... 33. Motyvuojamoje teismo sprendimo dalyje, teismas privalo išanalizuoti byloje... 34. Atsakovas G. R. pateikė teismui pareiškimą dėl prisidėjimo prie trečiojo... 35. Atsakovas G. R. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo tenkinti trečiojo... 36. Ieškovas AB DNB bankas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo trečiojo... 37. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 38. Apeliacinis skundas atmestinas.... 39. Pagal Civilinio proceso kodekso 320 str. 1 ir 2 d. nuostatas, bylos... 40. Šioje byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl laiduotojo atsakovo G. R.... 41. Byloje surinktais įrodymais nustatyta, jog tarp ieškovo AB DNB bankas ir... 42. Tarp ieškovo ir trečiojo asmens 2006-06-19 buvo sudaryta Kreditavimo sutartis... 43. 2006-06-15 tarp ieškovo ir trečiojo asmens buvo sudaryta Kreditavimo sutartis... 44. Trečiajam asmeniui nevykdant savo įsipareigojimų pagal su ieškovu sudarytas... 45. Lietuvos informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Vilniaus... 46. Taip pat pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismo 2012-06-18 nutartimi UAB... 47. Apeliantas, neigdamas savo kaip laiduotojo prievolę įvykdyti UAB „Rukesa ir... 48. Šios bylos išnagrinėjimui yra svarbu išanalizuoti laidavimo teisinius... 49. Civilinio kodekso 6.76 str. 1 d. nustatyta, kad laidavimo sutartimi laiduotojas... 50. Iš jau minėtos Civilinio kodekso 6.81 str. 1 d. aiškiai matyti, kad... 51. Apeliantas apeliaciniame skunde teigia, kad UAB „Rukesa ir Ko” turėjo... 52. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad restruktūrizuojama... 53. Atsakovo prievolė pagal laidavimo sutartis yra solidarioji. Solidarumas... 54. Pažymėtina, kad Įmonių bankroto įstatymo 10 str. 7 d. 3 p. nustato iš... 55. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011-04-04 nutartimi civilinėje byloje Nr.... 56. Lietuvos apeliacinis teismas 2011-05-13 nutartimi civilinėje byloje Nr.... 57. Taigi visi aukščiau išdėstyti argumentai pagrindžia, kad pagrindinio... 58. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo... 59. Apeliantas laikosi pozicijos, kad jo procesinė padėtis šioje byloje keistina... 60. Apeliantas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad liko nepaneigta UAB... 61. Apeliantas apeliaciniame skunde teigia, kad egzistuoja privalomasis civilinės... 62. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo... 63. Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių darytina išvada, kad pirmosios... 64. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo... 65. Trečiojo asmens apeliacinį skundą atmetus visiškai, iš trečiojo asmens... 66. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 67. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 10 d. sprendimą palikti... 68. Priteisti iš trečiojo asmens BUAB „Rukesa ir Ko” (į. k. 1123811753)...