Byla 2A-1095-896/2018
Dėl žalos atlyginimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolios Indreikienės, Virginijos Lozoraitytės ir Tomo Romeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. O. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-557-246/2018 pagal ieškovės V. O. ieškinį atsakovams V. M. ir ERGO Life Insurance Lietuva dėl žalos atlyginimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Ieškovė V. O. prašė priteisti jai 7 000 Eur neturtinei žalai atlyginti: 5 000 Eur priteisti iš atsakovės ERGO Insurance SE Lietuva, o iš atsakovės V. M. priteisti 2 000 Eur sumą; priteisti ieškovei iš atsakovės ERGO Insurance SE Lietuva 4 865,52 Eur turtinei žalai atlyginti; priteisti 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
  2. 2015 m. gruodžio 18 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu V. M. pripažinta kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, ir jai paskirta bausmė - 15 MGL dydžio (564,90 Eur) bauda. Nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei V. O. pripažinta teisė į civilinio ieškinio patenkinimą dėl nusikaltimu padarytos turtinės bei neturtinės žalos, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotas nagrinėti pirmosios instancijos teismui civilinio proceso tvarka.
  3. Atsakovė V. M. nusikalstamą veiką padarė vairuodama automobilį, atsakovės, kaip transporto priemonės valdytojos, civilinė atsakomybė buvo apdrausta ERGO Insurance SE Lietuva. Eismo įvykio metu ieškovė patyrė kūno sužalojimus, dėl kurių jai buvo konstatuotas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Ieškovė, prašydama priteisti jai padarytą 4 865,52 Eur turtinę žalą, nurodė, kad žalą sudaro: eismo įvykio metu ieškovei priklausančių drabužių sugadinimas; išlaidos vaistams; valstybės nekompensuojamiems tyrimams/priemonėms; išlaidos reabilitacinėms priemonėms; išlaidos reabilitacijai baseine (metams); nuostoliai dėl AB „( - )” darbo užmokesčio ir išmokos dėl nedarbingumo skirtumo laikotarpiu nuo 2013 m. liepos 11 d. iki 2014 m. sausio 31 d.; paskolos įmokos; pinigų praradimas automobilio draudimui; teismo išlaidos (dokumentų kopijavimas, spausdinimas). Dėl sužalojimo ieškovė nešiojo kojos įtvarus, jai buvo reikalinga patogi avalynė (be kulno, lygiu padu), tuo tikslu ieškovė pirko batelius, vasaros basutes, rudeninius batelius, dėl ko patyrė 372,14 Eur išlaidas. Kad būtų patogu dėvėti kelio įtvarą, pirko plačias kelnes 27,51 Eur vertės. Po įvykusio eismo įvykio patirtos išlaidos, susijusios su gydymu iki 2014 m. kovo 25 d. buvo: vaistai - 1 357,14 Eur; išlaidos valstybės nekompensuojamiems tyrimams/priemonėms - 103,83 Eur; išlaidos reabilitacinėms priemonėms - 40,07 Eur; išlaidos reabilitacijai baseine (metams) – 660 Eur. Taip pat prarado pinigus automobilio draudimui - 31 Eur; transporto išlaidos kelionėms į gydymo ir su autoįvykiu susijusias įstaigas - 299,42 Eur. Be to, ieškovė patyrė teismo išlaidas, t. y. kopijuojant ir spausdinant dokumentus - 40,11 Eur. Nuostolius sudaro jos 8 mėnesių negautos pajamos dėl nedarbingumo už laikotarpį nuo 2013 m. liepos mėn. iki 2014 m. vasario mėn. - 861,30 Eur negautų pajamų. Dėl padidėjusių išlaidų, dėl nedirbto laikotarpio ieškovė nurodo, kad jai nuolat teko skolintis pinigų iš kitų žmonių. Per laikotarpį, kurį buvo nedarbinga, t. y. 8 mėn., paskolų suma, skaičiuojant kas mėnesį, susidarė 1 073 Eur.
  4. Atsakovė V. M. su ieškiniu nesutiko, laikė, kad žalą turėtų atlyginti pilnai draudimo bendrovė ERGO Insurance SE. Ieškovė nepateikė nei vieno dokumento, patvirtinančio, kad realiai būtų patyrusi kokias nors išlaidas. Nukentėjusioji dėl turtinės žalos turėjo kreiptis į draudimo kompaniją ir pateikti visus būtinus ir privalomus dokumentus, įrodančius patirtos turtinės žalos dydį. Be to, ieškovės nurodyti visi negalavimai ir sužalojimai neatitinka tikrovės, nes ne visi sužalojimai buvo patirti būtent įvykusio eismo įvykio metu. Neturtinės žalos dydis pagal formuojamą teisminę praktiką analogiškose bylose galėtų būti priteistas ne daugiau nei 1 000-2 000 Eur.
  5. Atsakovė ERGO Insurance SE su ieškiniu nesutiko, prašė neturinę žalą mažinti atsižvelgiant į teismų praktiką, reikalavimą dėl turtinės žalos priteisimo pripažino tik iš dalies, laikė pagrįstomis ir būtinomis kelionės išlaidas, išlaidas vaistams, išlaidas automobilio parkavimui, magnetinio rezonanso išlaidas.

    6

7II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8

  1. Kauno apylinkės teismas 2018 m. vasario 26 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovės ERGO Life Insurance SE ieškovei V. O. 860,23 Eur turtinei žalai atlyginti ir 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti bei 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos (3 860,23 Eur) sumos nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; ieškinį dalyje dėl žalos priteisimo iš atsakovės V. M. atmetė; priteisė iš atsakovės ERGO Life Insurance SE 316 Eur žyminį mokestį valstybei; priteisė iš atsakovės ERGO Life Insurance SE ieškovei V. O. 195,18 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti; priteisė iš ieškovės V. O. atsakovei ERGO Life Insurance SE 770,64 Eur atstovavimo ir ekspertizės atlikimo išlaidų; priteisė iš ieškovės V. O. atsakovei V. M. 303,61 Eur atstovavimo išlaidų.
  2. Teismas nustatė, kad ieškovė pareiškė ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atsakovei V. M., kuri pripažinta kalta dėl eismo įvykio, kurio metu ieškovė patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą, ir atsakovės draudimo kompanijai.
  3. Teismas, įvertinęs bylos duomenis, sprendė, kad ieškovei priteistina 860,23 Eur turtinei žalai atlyginti. Teismas laikė pagrįstomis ir būtinosiomis išlaidas: 372,14 Eur už naują avalynę, 27,51 Eur už kelnes, 96,57 Eur už vaistus, 103,83 Eur magnetinio rezonanso tyrimai ir išlaidos spec. aprangai tyrimams, 40,07 Eur išlaidos reabilitacinėms priemonėms, 180 Eur išlaidos kelionei ir 40,11 Eur išlaidos už dokumentų kopijavimą ir spausdinimą.
  4. Iš byloje esančių medicininių dokumentų, ekspertizės išvados teismas sprendė, kad ieškovė ne tik 2013 m. gegužės 3 d. eismo įvykio metu patyrė traumą, bet ir turi lėtinių susirgimų, kurių gydymo išlaidos su nagrinėjamu atveju nesusiję, kaip ir metai po eismo įvykio 2014 m. kovo 22 d. namuose įvykusi trauma, kurios metu ieškovė pakartotinai susižeidė kairįjį kelį. Teismas pažymėjo, kad ieškovei netektas nedarbingumas 2014 m. lapkričio 7 d. darbingumo lygio vertinimu aktu Nr. DL-2332 nustatytas ne dėl 2013 m. gegužės 3 d. traumos, o dėl lėtinių-degeneracinių procesų. Be to, nuo 2013 m. gruodžio 9 d. iki 2013 m. gruodžio 27 d. ieškovei buvo taikytas reabilitacinis gydymas, po kurio jos būklė pagerėjo, sumažėjo kelių sąnarių bei juosmens skausmai, pagerėjo operuoto kelio sąnario funkcija, sumažėjo tinimas, pagerėjo mobilumas bei apsitarnavimas. Ekspertų išvados 9 punkte konstatuota, kad V. O., galimai, eismo įvykio metu patirti kūno sužalojimai buvo gydomi iki 2014 m. vasario 3 d., kai nedarbingumo lapelis buvo pratęstas po 2014 m. sausio 27 d. apsilankymo. Po to ieškovė į polikliniką kreipėsi daugiau nei po 1,5 mėnesio, t. y. 2014 m. kovo 25 d., dėl 2014 m. kovo 22 d. įvykusios pakartotino kairio kelio traumavimo nukritus namuose. Teismas sprendė, kad ieškovei turi būti priteistos gydymo išlaidos už laikotarpį nuo 2013 m. gegužės 3 d. iki 2014 m. vasario 3 d.
  5. Teismas pripažino, kad ieškovė turėjo pirkti vaistus gydymuisi, tačiau sprendė, kad ieškovė neįrodė konkrečiai kurie vaistai buvo reikalingi ir buvo pirkti eismo įvykio metu turėtai traumai gydyti. Teismas nuostolių dydį įvertino vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijais, laikė pagrįstu nuostolių suvestine nustatytas V. O. padarytos žalos už pirktus vaistus dydį – 96,57 Eur.
  6. Teismas sprendė, kad 660 Eur išlaidos baseinui nesusijusios su eismo įvykio trauma, nes turėtos jau po 2014 m. vasario 3 d. ekspertų išvadoje nurodyto gydymo dėl eismo įvykio traumos pabaigos, vadinasi reabilitacija buvo reikalinga ir dėl įsisenėjusių susirgimų, todėl išlaidų už baseiną ieškovei nepriteisė. Teismas netenkino reikalavimo dėl 299,42 Eur išlaidų transporto išlaidų kelionėms į gydymo ir su autoįvykiu susijusias įstaigas priteisimo, kadangi ieškovės dalis pateiktų kvitų buvo susiję su kelionėmis į Jonavą, Žeimius, t. y. nesusiję su gydymu. Teismas laikė nepagrįstu reikalavimu priteisti 861,30 Eur negautų pajamų laikotarpiu nuo 2013 m. liepos mėnesio iki 2014 m. vasario mėn., kadangi jos buvo kompensuotos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus ir draudimo bendrovės. Teismas nepriteisė 1 073 Eur išlaidų paskoloms, kadangi nelaikė šių nuostolių susijusiais su eismo įvykiu. Teismo nuomone, ieškovė, imdama paskolas, turėjo įvertinti savo galimybes grąžinti jas. Be to, ieškovė nedarbingumo laikotarpiu gavo nedarbo išmokas, negautų pajamų atlyginimą iš draudimo bendrovės, todėl kreditų ir paskolų ėmimas nėra įrodytas, kaip būtinas nedarbingumo laikotarpiu ir susijęs su išlaidomis dėl turėtos traumos eismo įvykio metu. Teismas nepriteisė 31 Eur išlaidų automobilio draudimui, kadangi išlaidos nėra susiję su eismo įvykiu.
  7. Teismas sprendė, kad ieškovė neginčijamai patyrė neturtinę žalą, nes dėl eismo įvykio metu patirtos traumos jautė skausmą, diskomfortą, vaikščiojo su ramentais, gydymas ir reabilitacija truko ilgai, dėl ko ji negalėjo pilnavertiškai auginti ir rūpintis sūnumi, dalyvauti kartu su nepilnamečiu vaiku jo renginiuose. Ieškovės socialinis gyvenimas buvo apsunkintas, suvaržytas. Atsižvelgęs į teismų praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo, ieškovės patirtus sužalojimus, susidariusias tiek sveikatos, tiek kitas pilnaverčio gyvenimo netekimo pasekmes, atsižvelgęs į ieškovės jauną amžių, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas pripažino, kad ieškovės prašoma priteisti neturtinė žala šiuo atveju yra aiškiai per didelė ir neatitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų, todėl mažintina. Teismas ieškovės neturtinę žalą įvertino 3 000 Eur suma.

9III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

10

  1. Apeliaciniu skundu ieškovė V. O., atstovaujama advokatės Austėjos Gylytės Masaitienės, prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. vasario 26 d. sprendimą dalyje, kuria atmestas ieškovės reikalavimas dėl 4 000 Eur neturtinės žalos ir 4 005,29 Eur turtinės žalos ir procesinių palūkanų dalies bei teismo ekspertizės išlaidų, ir šioje dalyje priimti naują sprendimą - ieškovės ieškinį tenkinti visiškai: ieškovei priteisti 7 000 Eur neturtinei žalai atlyginti: 5 000 Eur priteisti iš atsakovės ERGO Insurance SE Lietuva, o iš atsakovės V. M. priteisti 2 000 Eur sumą; priteisti ieškovei iš atsakovės ERGO Insurance SE Lietuva 4 865,52 Eur turtinei žalai atlyginti; priteisti 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisti iš atsakovių visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas; pripažinti teismo ekspertizės išlaidas neatlygintinomis išimtinai atsakovės ERGO Insurance SE išlaidomis. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1113.1. Teismas netinkamai įvertino įrodymus byloje. Iš prašomų priteisti 1 357,14 Eur išlaidų vaistams, teismas ieškovei priteisė tik 96,57 Eur. Teismo priteista suma neobjektyvi atsižvelgiant į sužalojimo eismo įvykio metu mastą ir gydymosi trukmę, kurie nustatyti apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu ir teismo medicinos ekspertizės. Priteista suma neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, neatitinka visiško nuostolių atlyginimo principo, nustatyta neįvertinus į bylą ieškovės pateiktų įrodymų dėl išlaidų vaistams, nepagrįstai paremta atsakovės įvertinimu dėl vaistų būtinumo, prieštarauja atliktai teismo ekspertizei ir byloje surinktiems įrodymams. Į bylą pateikti gydytojų išrašyti receptai bei vaistų įsigijimo kvitai, kurie patvirtina, kad išlaidos vaistams buvo patirtos. Visi vaistai įsigyti laikotarpiu po eismo įvykyje patirtos traumos, po operacijos dėl patirtos traumos ir reabilitacijos bei nedarbingumo laikotarpiais. Dauguma vaistų, kurių išlaidas reikalaujama kompensuoti, skirti skausmui ir nerimui slopinti, todėl pagal paskirtį vaistai nėra nutolę ar nesusiję su patirtomis traumomis. Ieškovei po eismo įvykio diagnozuotos kairio kelio raiščių plyšimo ir girnelės panirimo buvo skirtas gydymas nesteroidiniais vaistais nuo uždegimo, po antrinės reabilitacijos skirti vaistai analgetikai, hialurono rūgšties injekcijos į sąnarį bei pataria sąnarį mobilizuoti elastiniu bintu. Ekspertizės akto išvados 4 p. konstatuota, kad po eismo įvykio ieškovei buvo skirti nesteroidiniai priešuždegiminiai vaistai, analgetikai, skirta antibiotikų terapija, vėliau hialurono rūgšties injekcijos į kelio sąnarį. Vien išlaidos šešioms hialurono rūgšties injekcijoms kainavo 1 042,63 Eur. Teismas išimtinai rėmėsi atsakovės pateikta vaistų suvestine, kuri neobjektyvi, nes sudaryta 2013 m. lapkričio 7 d., t. y. dar nebaigus gydymo, hialurono injekcijos buvo paskirtos po minėtos suvestinės sudarymo. Todėl atsakovės vaistų suvestine nėra objektyvi, neapima visų ieškovės patirtų nuostolių, suvestinės duomenys prieštarauja byloje esantiems įrodymams ir ekspertizės aktui.

1213.2. Teismas nepagrįstai atmetė reikalavimą dėl 660 Eur išlaidų reabilitacijai baseine atlyginimo. Rekomendacija tęsti reabilitacinius užsiėmimus kilo po pirmosios operacijos (2013 m. lapkričio 11 d.) ir atliktos reabilitacijos (2013 m. gruodžio 9 d. – 2013 m. gruodžio 27 d.), dėl kairio kelio sąnario traumos, ką patvirtina gyd. V. N. išduotas 2013 m. gruodžio 27 d. išrašas. Faktas, kad šią reabilitaciją ieškovei dėl gydymo pavyko pradėti tik po 2014 m. gruodžio 10 d., t. y. po atliktos antros operacijos bei pravestos reabilitacijos, nepaneigia šių išlaidų ryšio su atsakovės neteisėtais veiksmais ir sukelta žala. Vadovaujantis ieškovės medicininiais dokumentais pateiktais byloje bei Ekspertizės aktu, jokių lėtinių ligų iki 2013 m. gegužės 3 d., dėl kurių būtų atsiradęs poreikis pradėti ar tęsti reabilitaciją, ieškovei diagnozuota nebuvo. 2017 m. spalio 26 d. ir 2018 m. sausio 11 d. teismo posėdžių metu apklausti ekspertė J. G. – D. bei Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus Sprendimų kontrolės skyriaus vyresnysis specialistas K.R. G. apklausos metu patikslino ir patvirtino, kad antroji trauma bei operacija nėra tiesiogiai sietina su eismo įvykio metu patirta trauma, bet tai yra pirmosios, 2013 m. gegužės 3 d. patirtos traumos pasekmė ir liekamasis reiškinys. Pasak abiejų ekspertų, pirmoji trauma, patirta eismo įvykio metu, ypatingai pablogino kelio sąnario būklę, o antrinis operacinis gydymas buvo kaip pasekmės bei liekamieji reiškiniai po patirtos tokio pobūdžio traumos, kadangi ji žymiai ir neatstatomai pablogino kelio sąnario būklę ir funkcijas.

1313.3. Patirtos išlaidos transportui ir reikalaujama suma nėra didelės lyginant su gydymosi laikotarpiu ir gydymo forma, t. y. operacijos, reabilitacijos. Ieškovė pateikė į bylą visus kvitus dėl transporto išlaidų, kurios kilo dėl būtinybės gydytis eismo įvykio metu patirtus sužalojimus ir šalinti eismo įvykio padarinius bei kurias patyrė sužalojimų gydymosi laikotarpiu. Visos 299,42 Eur transporto išlaidos pagrįstos į bylą pateiktais įrodymais. Teismas neįvertino, kad ieškovei gydymosi laikotarpiu buvo reikalingas lydintis asmuo, kurio transporto išlaidas mokėjo ieškovė ir ieškiniu taip pat prašo priteisti. Ieškovė į bylą pateikė E-bilieto papildymus su 80 proc. nuolaida ir pilna kaina už tą patį mėnesį, kadangi papildomas bilietas buvo reikalingas ją lydinčiam asmeniui.

1413.4. Ieškovės reikalavimas dėl 861,30 Eur negautų pajamų atlyginimo turi būti tenkinamas. Ieškovė buvo nedarbinga daugiau nekaip 6 mėnesius. Valstybinis socialinis draudimas nekompensuoja 100 proc. vidutinio darbo užmokesčio laikino nedarbingumo laikotarpiu, dėl ko susidaro skirtumas, tarp asmens gauto darbo užmokesčio ir pajamų, gaunamų laikino nedarbingumo laikotarpiu. Šis pajamų netekimas laikino nedarbingumo laikotarpiu yra nuostoliai, kuriuos ieškovė patyrė dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ir kurie privalo būti atlyginti. Šis skirtumas yra 861,30 Eur. Ieškovės vidutinis darbo užmokestis AB „( - )“ iki eismo įvykio buvo 1975Lt/572 Eur per mėnesį. 2014 m. rugsėjo 9 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo Kauno skyriaus pažymoje apie asmeniui priskaičiuotas ir išmokėtas išmokas tiksliai nurodomos sumos, kurios ieškovei buvo išmokėtos už nedarbingumo laikotarpius. Teismas nepagrįstai nurodė, kad negautas pajamas kompensavo draudimo kompanija. 2013 m. rugpjūčio 14 d. atsakovės pranešime apie draudimo išmoką nurodomos atlygintinos negautos pajamos laikotarpiu nuo 2013 m. gegužės 9 d. iki 2013 gegužės 14 d., kurios lygios 104,99 Lt/30,43 Eur, kurių ieškovė neįtraukė į prašomų priteisti negautų pajamų sumą. Atsakovė draudimo kompanija pripažįsta ieškovės teisę į negautų pajamų atlyginimą.

1513.5. Pirmosios instancijos teismas klaidingai konstatavo, kad ieškovės prašomos priteisti 31 Eur išlaidos automobilio draudimui nėra susijusios su eismo įvykiu, todėl nepriteisiamos. Remiantis 2013 m. gegužės 21 d. pranešimu apie draudimo išmoką už Mazda 323, valst. Nr. ( - ), automobilis buvo pripažintas neremontuojamu, todėl išlaidos išleistos šio automobilio draudimui po eismo įvykio laikytinos nuostoliais, patirtais dėl atsakovės neteisėtų veiksmų.

1613.6. Ieškovės prašoma priteisti 1073 Eur paskolų suma padidėjusioms buities išlaidoms kompensuoti, atsižvelgiant į eismo įvykio sukeltus padarinius, laikytina pagrįsta ir teisinga. Ieškovė byloje nurodė, kad laikotarpiu nuo 2013 m. liepos 11 d. iki 2014 m. vasario 3 d. ieškovės išlaidos priverstinai buvo didesnės nei gyvenant įprastą gyvenimą iki eismo įvykio. Ieškovė prašo priteisti paskolų sumas kaip tiesiogines išlaidas, kurias patyrė dėl išaugusių poreikių gydymosi po eismo įvykio laikotarpiu dėl eismo įvykio sukeltų padarinių. Dėl ieškovės apribojimų judėti (kojos imobilizacijos, vaikščiojimo ramentų pagalba), tvarkytis buityje, pilnavertiškai apsipirkti bei parsinešti pirkinius, gaminti naminį maistą tiek sau, tiek nepilnamečiam sūnui buvo labai sudėtinga o esant tausojančiam režimui po operacijos - neįmanoma, todėl išlaidos pragyvenimui tuo metu priverstinai tapo didesnės nei gyvenant įprastai iki eismo įvykio metu patirtos traumos ir ieškovė buvo priversta skolintis šioms išlaidoms padengti. Nuo 2013 m. liepos 11 d. iki 2014 m. vasario 3 d., t. y. 7,5 mėn., suma tenkanti 1 mėnesiui: 1073/7,5=143 Eur.

1713.7. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, tinkamai neįvertino eismo įvykio padarinių ir įtakos ieškovės gyvenimui. Žala sveikatai, padaryta neteisėtais atsakovės veiksmais, sukėlė ieškovei itin sunkius padarinius. Ieškovei daugiau kaip metus laiko buvo tęsiamas gydymas, atliktos operacijos, skirtos reabilitacijos ir prarastas 40 procentų darbingumas, kuris po eismo įvykio sukeltos žalos siekia tik 60 proc. Akivaizdu, kad toks ilgai trunkantis gydymas ir netektas darbingumas, kurio pasekmes ieškovė jaus visą gyvenimą, sukėlė išimtinai didelius išgyvenimus, kurie dėl sumažėjusio ieškovės darbingumo ir nuolat juntamo skausmo taip pat gali tęstis visą gyvenimą. Teismas netinkamai įvertino įrodymus dėl ieškovės sveikatos būklės iki eismo įvykio, galimai dėl ko netinkamai nustatė ir neturtinės žalos dydį. Teismo išvados prieštarauja eksperto L. G. parodymams ir atsakymams į klausimus, Ekspertizės akto išvadoms, pagal kuriuos nenustatyta jokių kreipimųsi į gydymo įstaigas dėl kairio kelio skausmų nuo 2003 m. iki pat eismo įvykio dienos. Sveikatos sužalojimas patirtas išimtinai dėl įvykusio eismo įvykio, rimtų sveikatos sutrikimų ieškovė iki eismo įvykio neturėjo, todėl visa dėl šio sužalojimo patirta neturtinė žala laikytina sukelta eismo įvykio, už kurį atsako atsakovė. Netinkamai nustatęs ieškovės sveikatos būklę iki eismo įvykio, pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino eismo įvykio sukeltus padarinius, kurie turi lemiamos reikšmės nustatant neturtinės žalos dydį. Ieškovė dėl eismo įvykio visą likusį gyvenimą negalės sulenkti kairės kojos daugiau nei 90 laipsnių kampu, kas konstatuota 2013 m. lapkričio 14 d. VšĮ Kauno klinikinės ligoninės išraše Nr. S13-8188. Kojos riboti judesiai ieškovei sukelia labai didelių nepatogumų buityje, namų ruošos darbuose, apsitarnavime, kenčia sūnus, nes ieškovė negali pilnavertiškai su juo leisti laisvalaikio, stovyklauti gamtoje. Ieškovė negali atsitūpti, atsiremti į operuotą sąnarį dėl didelio skausmo, turi baisius randus liksiančius visam gyvenimui, nuolat jaučia skausmą, negali ilgai stovėti. Ieškovė nebevaldo kairės kojos taip, kaip iki eismo įvykio, šie apribojimai sukelia didelius nepatogumus, ieškovė privalėjo keisti savo gyvenimą ir šie padariniai ieškovę lydės visą gyvenimą. Šios aplinkybės nebuvo tinkamai teismo įvertintos. Be to, eismo įvykio metu ieškovei buvo 29-eri metai. Tokio jauno amžiaus būti sužalotai ir netekti 40 proc. darbingumo vertintina kaip itin sunkus padarinys. Teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad ieškovei netektas darbingumas darbingumo lygio vertinimo aktu Nr. DL-2332 nustatytas ne dėl 2013 m. gegužės 3 d. traumos, o dėl lėtinių-degeneracinių procesų. Išvada iš esmės prieštarauja byloje esantiems įrodymams, ekspertų išvadoms. Ekspertizės akto 11 p. nurodytos pagrindines diagnozes nėra lėtiniu, buvusiu iki 2013 m. gegužės 3 d. eismo įvykio ligų pasekmė, vertinimas vyko po pakartotinio kairio kelio sąnario traumavimo. Teismas nesivadovavo K. R. G. apklausos metu gautais atsakymais, kuomet buvo patikslinta, jog nustatant nedarbingumo lygį nebuvo vertinamos jokios ligos ar sveikatos sutrikimai turėti iki 2013 m. gegužės 3 d. Ieškovę nuo 2013 m. gegužės 3 d. dėl stiprių sąnario struktūrų pažeidimų bei ribotų kojos lankstumo galimybių nuolatos lydi kairio kelio sąnario traumos (2014-03-22, 2015-02-10, 2016-01-10), įvykstančios be priežasties, ir kurių iki eismo įvykio nebuvo turėjusi nuo 2001 metų. Pasak ekspertės J. G.-D., padidėjusi sužeidimų rizika išlieka nuolatos. Tai patvirtina tęstinį ieškovės patiriamą stresą, įtampą ir didelius išgyvenimus dėl sveikatos būklės. Ieškovei reikalinga nuolatinė reabilitacija. Dėl nuolatinio skausmo ir streso 2015 m. vasario 4 d. diagnozuota migrena. Ieškovė dėl patirtų sužalojimų ir gydymo turėjo išeiti iš 2 darboviečių, nukentėjo ieškovės karjeros perspektyvos, ilgą laiką ieškovė buvo bedarbė (2014-07-31 iki 2015-06-07), kas sukėlė dar didesnį stresą, nes negalėjo aprūpinti nei savęs, nei nepilnamečio sūnaus, negalėjo apmokėti reikalingos ambulatorinės reabilitacijos, todėl buvo priversta skolintis, patyrė nepilnavertiškumo jausmą kaip asmenybė. Dėl ilgalaikio gydymo ieškovė praleido labai daug svarbių įvykių savo sūnaus gyvenime, dėl ko nukentėjo ir ieškovės sūnus, o ieškovė patyrė didelius išgyvenimus.

1813.8. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė galiojančias teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos procesinių palūkanų klausimu, todėl nepagrįstai priteisė procesines palūkanas nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Sprendimo dalis keistina, priteisiant ieškovei 5 procentų metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis).

1913.9. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš ieškovės priteisė dalį išlaidų už ekspertizės atlikimą. Pakartotinos teismo medicinos ekspertizės Nr. EKG 26/2017 iniciatorė buvo atsakovė, visi klausimai, užduoti medicinos ekspertams, suformuoti atsakovės. Iki pakartotinės ekspertizės jau buvo atlikta viena teismo medicinos ekspertizė baudžiamojoje byloje Nr. 1-362-240/2015. Vadovaujantis bylos medžiaga, pirmosios ekspertizės duomenimis, pateiktais medicininiais dokumentais bei pačio teismo kompetencija, byloje buvo pateikta pakankamai įrodymų užbaigti bylą be pakartotinės ekspertizės, todėl ekspertizės atlikimo išlaidas turi apmokėti šalis, kurį ją iniciavo bei kurios klausimai ir buvo papildomai nagrinėjami. Ekspertizės metu nebuvo nagrinėta nei vieno klausimo, kurio negalima buvo išsiaiškinti teismo proceso eigoje be papildomos ekspertizės atlikimo, pateikti klausimai nereikalavo specialistų medicininių žinių, jie apėmė tik duomenų susisteminimą.

2014. Atsakovė V. M., atstovaujama advokato Lino Stanislavo Bagdono, atsiliepimu į ieškovės V. O. apeliacinį skundą prašo Kauno apylinkės teismo 2018 m. vasario 26 d. sprendimą palikti nepakeistą, ieškovės apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

2114.1. Ieškovė nei su ieškiniu, nei su apeliaciniu skundu nepateikė naujų įrodymų, kurie patvirtintų, kad realiai patyrė tokio pobūdžio išlaidas ir kad visos išlaidos tiesiogiai susijusios su patirtu sužalojimu eismo įvykio metu. Autoįvykio metu nebuvo konstatuotas regos sužalojimas ar regos sutrikimas, todėl minėtos išlaidos nėra susijusios su autoįvykiu ir atsakovės veiksmais.

2214.2. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino esamas aplinkybes ir pagrįstai priteisė gydymo išlaidas už laikotarpį nuo 2013 m. gegužės 3 d. iki 2014 m. vasario 3 d. Minėtas laikotarpis yra tiesiogiai susijęs ir su reiškiamu reikalavimu dėl neturtinės žalos priteisimo.

2314.3. Teismo priteista 3 000 Eur neturtinės žalos suma iš atsakovės draudimo bendrovės yra teisinga, protinga ir pakankama, atitinkanti padarytos veikos pavojingumą, nukentėjusiajai padarytą sveikatos pavojingumą, nukentėjusiajai padaryto sveikatos sutrikimo sunkumą ir pobūdį, teismų praktikos tendencijas.

2415. Atsakovė ERGO Insurance SE, atstovaujama advokato Juliaus Sakalausko, atsiliepimu į ieškovės V. O. apeliacinį skundą prašo Kauno apylinkės teismo 2018 m. vasario 26 d. sprendimą palikti nepakeistą, ieškovės apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš ieškovės 496,10 Eur už advokato teisinę pagalbą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

2515.1. Kauno apygardos teismo 2015 m. gruodžio 18 d. nuosprendyje teisėjų kolegija pažymėjo, kad prie baudžiamojoje byloje esančio civilinio ieškinio nukentėjusioji nepateikė jokių įrodymų apie tuo metu patirtą turtinės žalos dydį. Pažymėjo, kad nėra aišku dėl nukentėjusiosios nuostolių suvestinėje pateikiamų sumų dydžio ir jų pagrįstumo, taip pat dėl šių duomenų sąsajos su padaryta nusikalstama veika. Nepaisant šių Kauno apygardos teismo motyvų bei baudžiamojoje byloje nustatytų prejudicinę galią turinčių faktų, ieškovė Kauno apylinkės teismui pateikė iš esmės tą patį ieškinį dėl 20 686,47 Eur turtinės ir 21 000 Eur neturtinės žalos, o kartu su juo nepateikė jokių naujų rašytinių įrodymų dėl žalos dydžio, tik kiek pakoreguotas savo pačios sudarytas nuostolių suvestines.

2615.2. Ieškovė dėl 2013 m. gegužės 3 d. eismo įvykio metu padalytų sužalojimų gydymo eigos ir trukmės teigė absoliučiai tikrovės neatitinkančias aplinkybes. Ieškovės negrįstiems teiginiams paneigti Kauno apylinkės teismas paskyrė teismo ekspertizę. 2017 m. sausio 12 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus Ekspertizės aktu Nr. EKG 26/2017 (01) ekspertų komisija galutinai patvirtino, kad galimai eismo įvykio metu patirti kūno sužalojimai buvo gydomi iki 2014 m vasario 3 d. (apie 7 mėn.). Gydymo metu - 2013 m. lapkričio 11 d. VšĮ Kauno klinikinėje ligoninėje buvo atlikta viena artroskopinė operacija, 7 rentgenogramos, vienas magnetinio rezonanso tyrimas. Be to, medicininiuose dokumentuose nėra jokių įrašų, kad ieškovei būtų diagnozuota migrena, ar širdies patologija, regėjimas, lyginant aštrumą prieš ir po eismo įvykio, po įvykio netgi pagerėjo. Ieškovei nebuvo rekomenduota kažkokia speciali (ortopedinė) avalynė. Teismo ekspertizėje konstatuota, kad komisijos tyrimui pateikti medicininių dokumentų duomenys liudija, jog dar 2004 m. metais ieškovei buvo diagnozuotas kairio kelio sąnario raiščių laisvumas, o nuo 2009 m. ji buvo gydoma dėl dešinio kelio sąnario traumos. Ir 2009 m liepos, rugpjūčio ir 2010 m. liepos mėn., t. y. net 3 kartus jai buvo atlikta analogiška kaip ir nagrinėjamu atveju artroskopinė dešinės girnelės operacija, kurios metu konstatuoti tokie patys, kaip ir netrukus po eismo įvykio kairiajame kelyje rasti degeneraciniai pakitimai: III laipsnio girnelės sąnario kremzlės suminkštėjimas (chondromaliacija). Tuo tarpu 40 proc. netektas darbingumas buvo nustatytas jau po pakartotinio kairio kelio sąnario traumavimo, kuris nėra siejamas su bylos aplinkybėse nagrinėjamu eismo įvykiu.

2715.3. Didelė vaistų dalis yra įsigyta jau po to, kai eismo įvykio metu patirtos traumos gydymas 2014 m. vasario 3 d. buvo pilnai baigtas. Remiantis Teismo ekspertizės 1 ir 4 - oje išvadose pateikta informacija apie traumos gydymui ieškovei skirtus nesteroidinius priešuždegiminius vaistus, analgetikus, profilaktiškai skirtus priešuždegiminius antibiotikus, iš kurių galėtų būti susiję tik: 2013 m. gegužės 22 d. čekis (Neurorubine, Valeradix, Ibuprom, Sedatif, Neoromed) - 20,29 Eur (70,05 Lt); 2013 m. gegužės 26 d. čekis Nimesil - 1,98 Eur (6,85 Eur); 2013 m. spalio 3 d. čekis Neurorubine - 4,70 Eur (16,22 Eur); 2013 m. lapkričio 17 d. čekis Diclofenax - 0,89 Eur (3,08 Lt); 2013 m. lapkričio 18 d. čekis Ibuprom - 2,87 Eur (9,99 Lt); 2013 m. gruodžio 27 d. čekis Arthryl - 13,97 Eur (48,25 Lt). O jų suma - 44,72 Eur, kuri dvigubai mažesnė, nei vadovaudamasis protingumo ir teisingumo kriterijumi ieškovei priteisė pirmosios instancijos teismas (96,57 Eur).

2815.4. Ieškovė nepateikė teismui hialurono vaistų įsigijimo dokumentų ir patikimų duomenų, kad šios injekcijos iš tiesų ir buvo suleistos (pvz. medicinos dokumentų išrašai, nes šią procedūrą galima atlikti tik medicinos įstaigoje), todėl nebuvo pagrindo ieškovei priteisti net 1 042 Eur.

2915.5. Nebuvo pagrindo ieškovei priteisti 660 Eur reabilitacijos išlaidas, kadangi ieškovė nepateikė jokių duomenų, kad jai po 2013 m. gruodžio mėn. atlikto II-ojo lygio reabilitacijos būtų paskirta papildoma reabilitacija.

3015.6. Reikalavimas ieškovei priteisti 1 073 Eur už greitąjį kreditą, kuris paimtas dėl to, kad, kaip nurodoma, išaugo elementarios buitinės išlaidos, yra nepagrįstas. Nurodytos išlaidos nepatenka nei į TPVCAPDĮ 15 straipsnio 4 dalyje apibrėžtą žalos asmeniui sampratą, nei atitinka CK 6.249 straipsnyje apibrėžtus nuostolius, jų prasmę. Be to, viso nedarbingumo laikotarpiu ieškovė gavo ne mažesnio nei iki sužalojimo gauto darbo užmokesčio dydžio ligos pašalpas.

3115.7. Padidinti pirmosios instancijos teismo priteistą 3 000 Eur kompensaciją, kuri prilygsta maksimalioms nesunkių sveikatos sutrikdymų atvejais priteisiamoms sumoms, nėra jokių priežasčių.

3215.8. Pirmosios instancijos teismas tinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Prašymą skirti Teismo ekspertizę iš esmės sąlygojo pačios ieškovės nesąžiningumas, pradiniame ieškinyje teigiant absoliučiai tikrovės neatitinkančias aplinkybes, pvz. dėl eismo įvykio apie 2 metus trukusį gydymą, diagnozuotą migreną, nustatytą regos pablogėjimą ir problemas su širdimi, nes tam nustatyti reikalingos specialios žinios. Ir kadangi Teismo ekspertizė visus šiuos ieškovės teiginius paneigė, be to, pati ieškovė vis tikslindama savo reikalavimus bei teikdama įvairius nepagrįstus prašymus, dėl kurių bylos nagrinėjimas nuolat buvo atidedamas, pati piktnaudžiavo, t. y. vilkino procesą, visos ekspertizės išlaidos turėtų būti priteistos tik iš ieškovės. Teisėjų kolegija

konstatuoja:

33IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

  1. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

34Dėl naujo reikalavimo

  1. Apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 str.). Apeliantė, be kitų reikalavimų, apeliaciniame skunde pareiškė reikalavimą pripažinti traumas, patirtas 2014 m. kovo 22 d. ir 2016 m. birželio 6 d. ir gydymą, sektiną, po jų, kaip traumos, patirtos 2013 m. gegužės 3 d. eismo įvykio pasekmėmis ir liekamaisiais reiškiniais, kadangi trauma žymiai ir neatstatomai pablogino kelio sąnario būklę ir funkcijas. Teisėjų kolegija pažymi, kad šis reikalavimas nebuvo pareikštas pirmosios instancijos teisme, jis nėra neatsiejamai susijęs su pareikštais reikalavimais, gali būti nagrinėjamas savarankiškai, todėl apeliacinis skundas šioje dalyje atsisakytinas priimti, o reikalavimas nenagrinėtinas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismo atsisakymas priimti šį reikalavimą neužkerta kelio apeliantei reikšti šį reikalavimą ieškiniu pirmosios instancijos teisme.

35Dėl turtinės žalos atlyginimo

  1. Tarp šalių kilo ginčas dėl turtinės atlyginimo.
  2. Ieškovė prašė jai iš atsakovės ERGO Insurance SE Lietuva priteisti 4 865,52 Eur turtinei žalai atlyginti. Pirmosios instancijos teismas šioje dalyje ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovei 860,23 Eur turtinei žalai atlyginti. Ieškovė apeliacinį skundą grindžia tuo, kad teismas neatliko išsamaus ieškovės pateiktų įrodymų tyrimo, netinkamai įvertino bylos aplinkybes.
  3. Ginčas apeliacinės instancijos teisme kyla dėl gydymo išlaidų, kurias sudaro 1260,57 Eur vaistams, 660 Eur reabilitacijai baseine.
  4. Nustatyta, kad iš byloje esančių medicininių dokumentų, ekspertizės išvados pirmosios teismas sprendė, kad ieškovė ne tik 2013 m. gegužės 3 d. eismo įvykio metu patyrė traumą, bet ir turi lėtinių susirgimų, kurių gydymo išlaidos su nagrinėjamu atveju nesusiję, kaip ir metai po eismo įvykio 2014 m. kovo 22 d. namuose įvykusi trauma, kurios metu ieškovė pakartotinai susižeidė kairįjį kelį. Teismas pažymėjo, kad ieškovei netektas nedarbingumas 2014 m. lapkričio 7 d. darbingumo lygio vertinimu aktu Nr. DL-2332 nustatytas ne dėl 2013 m. gegužės 3 d. traumos, o dėl lėtinių-degeneracinių procesų. Be to, nuo 2013 m. gruodžio 9 d. iki 2013 m. gruodžio 27 d. ieškovei buvo taikytas reabilitacinis gydymas, po kurio jos būklė pagerėjo, sumažėjo kelių sąnarių bei juosmens skausmai, pagerėjo operuoto kelio sąnario funkcija, sumažėjo tinimas, pagerėjo mobilumas bei apsitarnavimas. Ekspertų išvados 9 punkte konstatuota, kad V. O., galimai, eismo įvykio metu patirti kūno sužalojimai buvo gydomi iki 2014 m. vasario 3 d., kai nedarbingumo lapelis buvo pratęstas po 2014 m. sausio 27 d. apsilankymo. Po to ieškovė į polikliniką kreipėsi daugiau nei po 1,5 mėnesio, t. y. 2014 m. kovo 25 d., dėl 2014 m. kovo 22 d. įvykusios pakartotino kairio kelio traumavimo nukritus namuose. Teismas sprendė, kad ieškovei turi būti priteistos gydymo išlaidos už laikotarpį nuo 2013 m. gegužės 3 d. iki 2014 m. vasario 3 d.
  5. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, padarydamas išvadą, jog ieškovei netektas darbingumas 2014 m. lapkričio 7 d. darbingumo lygio vertinimo aktu Nr. DL-2332 nustatytas ne dėl 2013 m. gegužės 3 d. traumos , o dėl lėtinių – degenaracinių procesų, neteisingai įvertino darbingumo lygio vertinimo aktą ir ekspertizės išvadą. Pažymėtina, kad darbingumo lygio vertinimo akto 25.1.1. punkte nurodoma, jog darbingumo lygis šešiasdešimt proc. (60 proc.) (DL = 55 * 1,1), nustatytas pagal darbingumo lygio nustatymo XV 81.2 (55 proc.), XIII. 76.1.1. (100 proc. punktus. To paties akto 21 punkte nurodoma, jog XV 81.2 (55 proc.) – M22.1, M22.4-2013-05-03 trauma, atlikta k.kelio artroskopija, girnelės raiščio plastika, rasta III° girnelės subluksacija, medialinio patelofemoralinio raiščio plyšimas, dalinis kolatalinio raiščio plyšimas, K.kelio judesiai skausmingi, riboti, T/0/L – 0°/0/100°, eina kiek šlubuodama, be pagalbinių priemonių – vid. sunkumo funkcinis sutrikimas. Patvirtinta 2014-07-21 ortop.k, 2014-08-22 radio.k., apžiūros SKS duom. (t. 1, b.l. 100-107). Ekspertizės akto išvados 11 punkte nurodoma, jog neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos Kauno II teritorinio skyrius 2014 m. lapkričio 7 d. akte Nr. DL2332 V. O. nustatant 40 procentų netektą darbingumą nurodė pagrindines diagnozes; M22.1 (pasikartojantis girnelės panirimas) ir M22.4 (girnelės kremzlės suminkštėjimas (chondromaliacija), kurios nėra lėtinių, buvusių iki 2013-05-03 eismo įvykio ligų pasekmė, bet atkreiptinas dėmesys, kad vertinimas vyko po pakartotinio kelio sąnario traumavimo. Darytina išvada, kad ieškovei nustatytą nedarbingumą iš dalies lėmė ir eismo įvykio metu patirtos traumos liekamieji reiškiniai. Tačiau kartu pažymėtina, jog ir iki patirtos traumos ieškovės kairys kelias buvo gydomas, buvo traumuotas 2004 m., o taip pat traumuotas 2014 m., t.y. jau pasibaigus gydymui po eismo įvykio. Atsižvelgtina į tai, kad ekspertė J. G. - D. teismo posėdžio metu nurodė, kad bet kuris ankstesnis kelio sąnario traumavimas didina traumų riziką ateityje. (teismo posėdžio, vykusio 2017-10-26, garso įrašas, 37 – 38 min.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančių įrodymų visumą, sprendžia, kad ieškovei nustatytas nedarbingumas yra iš dalies nulemtas ir eismo įvykio metu patirtos traumos, todėl darytina išvada, kad ieškovei turi būti iš dalies atlygintos ir gydymo išlaidos, patirtos po 2014 m. vasario 3 d. Spręsdama dėl patirtų gydymo išlaidų apimties, teisėjų kolegija vadovaujasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 str. 3 d.) ir daro išvadą, kad ieškovei atlygintina 70 proc. jos patirtų gydymo išlaidų.
  6. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškovei turi būti priteistos gydymo išlaidos už laikotarpį nuo 2013 m. gegužės 3 d. iki 2014 m. vasario 3 d. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ekspertizės akto 9 punkto išvada, jog V. O., galimai, eismo įvykio metu patirti kūno sužalojimai buvo gydomi iki 2014 m. vasario 3 d., yra pakankamas įrodymas apibrėžti ieškovės gydymo laikotarpį, susijusį su dėl eismo įvykio patirtos traumos gydymu. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo laikotarpiu susidariusios išlaidos ieškovės gydymui yra priteistinos visa apimtimi. Pateikti nuostolių dydį patvirtinančius ar paneigiančius įrodymus yra ginčo šalių pareiga (CPK 12, 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2010). Teisėjų kolegija pažymi, kad civilinis procesas grindžiamas ginčo šalių rungimosi principu (CPK 12 str.), kuris reiškia, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims: kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Tai reiškia, kad ieškovė, prašydama priteisti turtinę žalą, turėjo įrodyti, kokias išlaidas gydymui patyrė, t.y. pateikti išlaidas patvirtinančius įrodymus, bei įrodyti, jog šios išlaidos atsirado dėl eismo įvykio metu patirtos traumos.
  7. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad (atlygintina) žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; piniginė žalos išraiška yra nuostoliai; jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Viešoji atsakomybė remiasi restitutio in integrum principu, kuris reiškia, kad asmuo, patyręs žalą, turi teisę į visišką žalos atlyginimą, kuri sugrąžintų jį į tokią padėtį, kokia egzistuotų, jei žala nebūtų atsiradusi. CK 6.247 straipsnyje numatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Kasacinio teismo praktikoje priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procesą sąlygiškai galima padalyti į du etapus. Pirmajame etape conditio sine qua non (būtina, privaloma sąlyga) testu (ekvivalentinio priežastinio ryšio teorija) nustatomas faktinis priežastinis ryšys ir sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Antrajame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisiškai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo. Nustatant teisinį priežastinį ryšį, reikia įvertinti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo, galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimą, neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę bei pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginį tikslą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-345/2007). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstamas ir netiesioginis priežastinis ryšys, kai asmens veiksmais tiesiogiai nepadarytas neigiamas turtinis poveikis, bet sudarytos sąlygos žalai atsirasti. Tačiau netiesioginis priežastinis ryšys kaip civilinės atsakomybės sąlyga neturi būti pernelyg nutolęs nuo neteisėto veiksmo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2014).
  8. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovė pagrindė tik dalį prašomų priteisti išlaidų vaistams: 2013 m. lapkričio 18 d. pirkta Ibuprom, mokėta 9,99 Lt (2,89 Eur) (t. 3, b.l. 23), 2013 m. gruodžio 20 d. pirkta Your life super multi V, mokėta 42 Lt (12,16 Eur) (t. 1, b.l. 26), 2013 m. gruodžio 27 d. pirkta Arthryl milteliai geriamajam tirpalui, mokėta 48,2 Lt (13,97 Eur) (t. 3, b.l. 26), 2013 m. gegužės 22 d. pirkta Neurorubine, mokėta 16,22 Lt (4,69 Eur), valeradix anti stress tablets, mokėta 12,50 Lt (3,62 Eur), švirkštai, mokėta 2,47 Lt (0,72 Eur), sedafit PC tabletės, mokėta 13,79 Eur (3,99 Eur) (t. 3, b.l. 98), 2013 m. lapkričio 17 d. pirkta Diclofenac retard-ratiopharm, mokėta 3,08 Lt (0,89 Eur), zolpidem sandoz, mokėta 26,19 Lt (7,59 Eur), medžiaginis pleistras, mokėta 5,66 Lt (1,64 Eur), sterilios servetėlės, mokėta 12,18 Lt (3,53 Eur), 2013 m. lapkričio 15 d. pirktas pleistras, mokėta 2,90 Lt (0,84 Eur) (t. 3, b.l. 105), viso 56,53 Eur. Taip pat iš atsakovės draudimo bendrovės pateiktos nuostolių suvestinės (t. 1, b.l. 129) matyti, kad ieškovė per nurodytą laikotarpį atsakovei buvo pateikusi mokėjimo dokumentus, kurių atsakovė nepripažino kaip susijusių su eismo įvykio metu patirta trauma. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į byloje esančių įrodymų visumą, sprendžia, kad susijusios išlaidos yra Lexotanil, mokėta 2013 m. rugpjūčio 17 d., 14 Lt (4,05 Eur), Amociklav, pirkta 2013 m. spalio 4 d., mokėta 27,09 Lt (7,85 Eur), naklofenak, Spirix, Gabagama, švirkštas, pirkta 2013 m. rugsėjo 21 d., mokėta 36,25 Eur (10,50 Eur). Teisėjų kolegija sprendžia, kad kiti ieškovės pateikti duomenys neįrodo, jog ieškovė turėjo išlaidų vaistams ar papildams, kurie buvo reikalingi gydyti eismo įvykio pasekmes. Per laikotarpį nuo 2014 m. vasario 3 d. ieškovė patyrė šias pagrįstas išlaidas kurios iš dalies pripažintinos pagrįstos eismo įvykio metu patirtos traumos gydymui: 2014 m. rugpjūčio 3 d. pirkta papildai kalcis-magnis-cinkas, mokėta 19,99 Lt (5,79 Eur) (t. 3, b.l. 31), 2016 m. birželio 8 d. pirkta Highway Joint health kaps, Dolmen, Artrose kaps., mokėta 16,84 Eur, (t. 1, b.l. 165), kurių 70 proc. dalis sudaro 15,84 Eur. Todėl darytina išvada, kad ieškovės pagrįstos išlaidos gydymui sudaro 94,77 Eur. Pažymėtina, kad gydytojų išrašyti receptai neįrodo, jog ieškovė tuose receptuose nurodytus vaistus pirko, pvz., Hialuron. Nors ieškovė pateikė įrodymus (baudžiamoji byla Nr. 1-362-240/2015, t. 2, b.l. 124), patvirtinančius šių vaistų kainą, tačiau nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad šituos vaistus pirko. Dalis ieškovės pateiktų kvitų neįskaitoma ar iš dalies neįskaitoma (neįskaitoma data, suma, neidentifikuojama pirkta prekė), arba užrašai ant kvitų padaryti ranka, dalis pirktų prekių pripažintina nesusijusios su eismo įvykio metu patirtos traumos gydymu, pvz., pirktas vaistinis preparatas Brontex, skirtas atsikosėjimui gydyti. Atsižvelgdamas į tai, kad pirmosios instancijos teismas iš atsakovo priteisė 96,57 Eur, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nėra pagrindo keisti sprendimo ir priteisti didesnę sumą.
  9. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog išlaidos reabilitacijai baseine susijusios su eismo įvykio metu patirtos traumos gydymu. Pažymėtina, kad ieškovei gydytojų buvo rekomenduojama reabilitacija (ekspertizės akte nurodytas UAB „Saulės šeimos medicinos centro“ ambulatorinė asmens sveikatos istorijos įrašas, t. 2, b.l. 155). Spręsdamas dėl priteistinų išlaidų dydžio, teismas pažymi, kad ieškovės pateikti įrodymai, patvirtinantys išlaidas reabilitacijai, yra UAB „Amžių linija“ kvitas 55 Eur (t. 1, b.l. 64). Kaip galima suprasti iš kvito ir užrašo ant jo, kvitas yra už vieno mėnesio paslaugas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovė nepateikė jokių įrodymų, jog reabilitaciją atliko ne vieną, o 12 mėn. Todėl teismas sprendžia, kad ieškovė įrodė tik 55 Eur išlaidas reabilitacijai baseine, ir iš atsakovės draudimo bendrovės priteistina 70 proc. nuo šios sumos, t.y. 38,50 Eur.
  10. Spręsdamas dėl transporto išlaidų priteisimo, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovė prašė priteisti 299,42 Eur transporto išlaidas, pirmosios instancijos teismas priteisė 180 Eur. Ieškovės apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino, jog ieškovė po traumos turėjo judėjimo sutrikimų, todėl kelionių metu ją turėjo lydėti kitas asmuo, už kurio kelionę turėjo mokėti ieškovė. Be to, teismas neatsižvelgė į tai, kad teisė į nuolaidą viešajam transportui ieškovei atsirado tik 2014 m. lapkričio 17 d., kai buvo nustatytas netektas darbingumas.
  11. Ieškovė reikalavimą dėl transporto išlaidų priteisimo grindė rašytiniais įrodymais – transporto bilietais bei išlaidų apskaičiavimu (t. 2, b.l. 179), o taip pat savo paaiškinimais.
  12. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai byloje esančių įrodymų tyrimo ir įvertinimo pagrindu įsitikinama dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Marių žvejys“, bylos Nr. 3K-3-416/2007).
  13. Teisėjų kolegijos vertinimu, pateiktų įrodymų visuma leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad ieškovei gydymo po traumos laikotarpiu reikėjo ją lydinčio asmens, todėl ji turėjo išlaidų ir to asmens kelionei apmokėti. Ieškovės paaiškinimai logiški, nuoseklūs, pagrįsti rašytiniais įrodymais, patvirtinančiais patirtas išlaidas, be to, prašomų priteisti transporto išlaidų suma protinga. Todėl apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad yra pagrindas ieškovei priteisti 299,42 Eur transporto išlaidas.
  14. Ieškovė teismą prašo priteisti nuostolius dėl negautų pajamų už laikotarpį nuo 2013 m. liepos mėn. 11 d. iki 2014 m. vasario mėn. 3 d.. Ieškovė nurodo, kad jos negautos pajamos sudaro 861,30 Eur (t. 3, b.l. 40). Ieškovė negautas pajams apskaičiuoja pagal skirtumą tarp VSDFV išmokėtos ligos pašalpos ir buvusio darbo užmokesčio.
  15. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad CK 6.283 straipsnio 1 dalyje reglamentuoti žalos atlyginimo sužalojus asmens sveikatą padariniai. Jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Pagal CK 6.283 straipsnio 2 dalį nuostolius sveikatos sužalojimo atvejais sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad negautos pajamos apskaičiuojamos kaip pajamų, kurias nukentėjusysis realiai gavo arba realiai galėjo gauti iki ir po sveikatos sužalojimo, skirtumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. Š. v. UAB „Y. W. Technologies Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-174/2009).
  16. Iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų (t. 3, b.l. 41) matyti, kad iki eismo įvykio ieškovė dirbo AB „( - )“. Jos darbo užmokestis per paskutinius keturis mėnesius iki eismo įvykio buvo vidutiniškai 1975 Lt (572 Eur). Iš VSDFV pažymos apie asmeniui priskaičiuotas ir išmokėtas išmokas (t. 1, b.l. 43) matyti, kad ieškovei už laikotarpį nuo 2013 m. liepos mėn. iki 2014 m. vasario mėn. išmokėta 10192,24 Lt (2951,88 Eur) ligos pašalpa. Darytina išvada, kad VSDFV mokėta ligos pašalpa ne visiškai kompensavo ieškovės turėtas pajamas, todėl ieškovė dėl negauto darbo užmokesčio patyrė 861,30 Eur nuostolius.
  17. Spręsdama dėl ieškovės apeliacinio skundo dalyje dėl 1073 Eur paskolų, kurias ieškovė nurodo ėmusi tam, kad reikėjo kompensuoti sumažėjusį darbo užmokestį, bei dėl didesnių išlaidų atsiradimo, teisėjų kolegija pažymi, kad sumažėjusio darbo užmokesčio klausimas yra išspręstas. Tuo atveju, jeigu būtų priteista ieškovės imtų paskolų suma dėl sumažėjusio darbo užmokesčio, susidarytų situacija, kai tie patys nuostoliai būtų priteisti du kartus. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovė neįrodė, jog jai dėl traumos atsirado papildomos išlaidos, nesusijusios su vaistais ir gydymu. Ieškovė be savo paaiškinimų, nepateikė jokių kitų įrodymų, patvirtinančių išlaidų padidėjimą, papildomų prekių ir paslaugų įsigijimo būtinumą. Todėl apeliacinis skundas dalyje dėl 1073 Eur paskolų, kaip nuostolių, atmestinas.
  18. Spręsdamas dėl ieškovės apeliacinio skundo dalyje dėl 31 Eur nuostolių dėl draudimo įmokos priteisimo, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad iš byloje esančių rašytinių įrodymų (baudžiamoji byla Nr. 1-362-240/2015) matyti, kad ieškovės transporto priemonė Mazda 323, valst. Nr. ( - ), buvo drausta AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialo Lietuvoje transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir ieškovė už laikotarpį nuo 2013 m. balandžio 6 d. iki 2013 m. spalio 5 d. sumokėjo 103,50 Lt (29,98 Eur). Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog draudėjas turi teisę nutraukti įprastinę draudimo sutartį, apie tai raštu įspėjęs draudiką ne mažiau kaip prieš 15 dienų iki numatomo draudimo sutarties nutraukimo dienos. Šiuo atveju draudėjui grąžinama sumokėta draudimo įmoka už likusį draudimo sutarties galiojimo laikotarpį, atskaičius sutarties sudarymo ir vykdymo administracines išlaidas. Ieškovė nepateikė įrodymų, jog pasinaudojo įstatymo numatyta galimybe nutraukti draudimo sutartį, todėl darytina išvada, kad ieškovės nuostoliai atsirado dėl jos pačios kaltės ir nėra pagrindo juos priteisti iš atsakovės.
  19. Apeliantei priteistina 2059,45 Eur turtinė žala.

36Dėl neturtinės žalos atlyginimo

  1. Apeliantė prašė teismą priteisti jai 7000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
  2. Pirmosios instancijos teismas priteisė 3000 Eur. Teismas atsižvelgė į teismų praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo, ieškovės patirtus sužalojimus, susidariusias tiek sveikatos, tiek kitas pilnaverčio gyvenimo netekimo pasekmes, į ieškovės jauną amžių, vadovavosi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais.
  3. Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, tinkamai neįvertino eismo įvykio padarinių ir įtakos ieškovės gyvenimui, netinkamai įvertino įrodymus dėl ieškovės sveikatos būklės iki eismo įvykio ir dėl to padarė netinkamas išvadas.
  4. Ginčo esmė - neturtinės žalos dydis.
  5. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį iš dalies, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir tinkamai bei išsamiai motyvavo teismo sprendimą, nepažeidė šiose bylose nusistovėjusios teisminės praktikos, todėl pritaria šiems motyvams ir jų nekartoja, o tik, atsakydamas į apeliacinio skundo argumentus, juos papildo.
  6. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad gausioje kasacinio teismo praktikoje, suformuotoje sprendžiant ginčus dėl neturtinės žalos atlyginimo, konstatuota, kad įstatyme nustatytas nebaigtinis neturtinės žalos dydžiui nustatytų reikšmingų kriterijų sąrašas laikytinas pagrindiniu (universaliu) sąrašu tokių kriterijų, kurie turėtų būti teismo ištirti ir įvertinti kiekvienu konkrečiu atveju. Kadangi neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nebaigtinis, o kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, tai teismas turėtų spręsti dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgdamas į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus, į kurių visumą įeina ir aplinkybės, dėl kurių neturtinės žalos atlyginimo dydis gali būti nustatytas ir mažesnis už reikalaujamą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2014 ir joje nurodytą praktiką).
  7. Iš civilinėje byloje esančių duomenų matyti, kad apeliantei nustatyti kairiojo sąnario raiščių plyšimai ir nepilnas kairės girnelės išnirimas, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą (t. 1, b.l. 18-270. Apeliacinės instancijos teismas šios nutarties 21 p. yra konstatavęs, kad ieškovei nustatytas nedarbingumas yra iš dalies nulemtas ir eismo įvykio metu patirtos traumos.
  8. Apeliantei priteista 3000 Eur neturtinė žala. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad tokio dydžio neturtinė žala yra pakankama kompensacija ieškovei dėl eismo įvykio metu padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo, dėl kurio ji patyrė dvasinių išgyvenimų, buitinių nepatogumų, diskomfortą, skausmą, stresą. Teismų praktikoje panašaus pobūdžio byloje tokio dydžio neturtinė žala nesunkaus sveikatos sutrikdymo atvejais yra įprastinė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu nėra jokių pagrindų nukrypti nuo teismų praktikos, ieškovė neįrodė, jog yra pagrindas nustatyti didesnę nei pirmosios instancijos teismo nustatyta, neturtinę žalą.
  9. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė dėl neturtinės žalos nustatymo kriterijus. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovės apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti skundžiamo sprendimo ir nustatyti didesnį neturtinės žalos atlyginimą.

37Dėl procesinių palūkanų priteisimo

  1. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl procesinių palūkanų priteisimo, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos priteisė nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Procesinės palūkanos mokamos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d.) Bylos iškėlimo momentu laikomas teisėjo rezoliucijos priėmimo momentas (LR CPK 137 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad sprendimas šioje dalyje keistinas ir iš atsakovo procesinės palūkanos priteistinos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. nuo 2016 m. gegužės 23 d.

38Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

  1. Kadangi teismo sprendimas pakeičiamas, todėl yra pagrindas perskirstyti šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas. Bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.). Ieškovė iš viso prašė priteisti 7000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 4865,52 Eur turtinei žalai atlyginti, ieškinio kaina buvo 11865,52. Ieškovei priteista 3000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 2059,45 Eur turtinei žalai atlyginti, iš viso 5059,45 Eur. Ieškinys tenkintas 42,64 proc. Iš atsakovo priteistinas žyminis mokestis nuo kurio ieškovė buvo atleista (CPK 96 str.), t.y. 151,78 Eur.
  2. Atsakovas Ergo Life Insurance SE turėjo 550 Eur atstovavimo išlaidų (t. 3, b.l. 5-6) ir 592,20 Eur išlaidas už ekspertizę. Apeliacinės instancijos teismas atmeta ieškovės argumentus dėl ekspertizės netikslingumo. Byloje buvo nustatinėjamos faktinės aplinkybės, susijusios su ieškovės sveikatos sutrikdymais, todėl, teismui neturint specialių medicinos žinių, buvo reikalinga teismo ekspertizė. Teismas, priimdamas sprendimą, ekspertizės išvadomis vadovavosi. Iš ieškovės atsakovui Ergo Life Insurance SE priteistina 655,17 Eur bylinėjimosi išlaidų.
  3. Iš atsakovo Ergo Life Insurance SE ieškovei priteistina proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovė turėjo 600 Eur bylinėjimosi išlaidas, todėl iš atsakovo jai priteistina 255,84 Eur.
  4. Ieškinys dalyje dėl atsakovei V. M. pareikštų reikalavimų atmestas. Atsakovė V. M. turėjo 450 Eur bylinėjimosi išlaidas. Todėl iš ieškovės šiai atsakovei priteistina proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai, t.y. 258,12 Eur. Ieškovės argumentas, jog atsakovė yra pripažinta padariusi nusikalstamą veiką ir todėl bylinėjimosi išlaidas turi pasidengti pati, atmestinas. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovas, pareikšdamas ieškinį turi įvertinti jo pagrįstumą ir prisiimti dėl atmesto ieškinio (ar jo dalies) susidariusių bylinėjimosi išlaidų sumokėjimo naštą. Ieškovė, reikšdama nepagrįstai didelį reikalavimą neturtinei žalai atlyginti, ir tuo į bylą įtraukdama atsakove V. M., turėjo įvertinti, jog ši gindamasi gali patirti bylinėjimosi išlaidų.

39Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

  1. Bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos proporcingai patenkintų ir atmestų apeliacinio skundo reikalavimų daliai (93 str. 5 d.). Apeliacinis skundas patenkintas 14,98 proc. Iš atsakovo priteistinas žyminis mokestis nuo kurio ieškovė buvo atleista (CPK 96 str.), t.y. 35,98 Eur. Ieškovė apeliacinės instancijos teisme patyrė 600 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti, todėl iš atsakovo Ergo Life Insurance SE jai priteistina 89,88 Eur. Atsakovas Ergo Insurance SE patyrė 496,10 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti, todėl iš ieškovės šiam atsakovui priteistina proporcingai atmestų apeliacinio skundo reikalavimų daliai, t.y. 421,78 Eur. Atsakovė V. M. patyrė 300 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti, todėl iš ieškovės šiai atsakovei priteistina proporcingai atmestų apeliacinio skundo reikalavimų daliai, t.y. 255,06 Eur.
  2. Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu susidarė 1,66 Eur pašto išlaidos, kurios nepaskirstytinos, nes yra mažesnės, negu nustatyti minimalūs priteistini dydžiai, todėl nepriteistinos (CPK 96 str. 6 d.).
  3. Priešpriešinės priteistos sumos dėl bylinėjimosi išlaidų įskaitytinos siekiant išvengti galimų priverstinio sprendimo vykdymo išlaidų.

40Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

41Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 26 d. sprendimą pakeisti.

42Priteisti ieškovei V. O., a.k. ( - ), iš atsakovo ERGO Insurance SE, j.a.k. 302912288, 3000 Eur (tris tūkstančius eurų) neturtinei žalai atlyginti ir 2059,45 Eur (du tūkstančius penkiasdešimt devynis eurus 45 ct) turtinei žalai atlyginti, 5 (penkis) proc. metines palūkanas už priteistą sumą (5059,45 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-05-23) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

43Priteisti ieškovei V. O., a.k. ( - ), iš atsakovo ERGO Insurance SE, j.a.k. 302912288, 731,23 Eur bylinėjimosi išlaidas.

44Priteisti atsakovei V. M., a.k. ( - ), iš ieškovės V. O., a.k. ( - ), 513,18 Eur (penkis šimtus trylika eurų 18 ct) bylinėjimosi išlaidas.

45Priteisti iš atsakovo ERGO Insurance SE, j.a.k. 302912288, 187,76 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt septynis eurus 76 ct) žyminį mokestį.

46Apeliacinio skundo reikalavimą pripažinti traumas, patirtas 2014 m. kovo 22 d. ir 2016 m. birželio 6 d. ir gydymą, sektiną, po jų, kaip traumos, patirtos 2013 m. gegužės 3 d. eismo įvykio pasekmėmis ir liekamaisiais reiškiniais, kadangi trauma žymiai ir neatstatomai pablogino kelio sąnario būklę ir funkcijas laikyti nepaduotu ir apeliacinį skundą šioje dalyje grąžinti apeliantei.

47Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5.
  1. Ieškovė V. O. prašė priteisti jai 7 000 Eur neturtinei... 6.
... 7. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 8.
  1. Kauno apylinkės teismas 2018 m. vasario 26 d.... 9. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą teisiniai... 10.
    1. Apeliaciniu skundu ieškovė V. O., atstovaujama... 11. 13.1. Teismas netinkamai įvertino įrodymus byloje. Iš prašomų priteisti 1... 12. 13.2. Teismas nepagrįstai atmetė reikalavimą dėl 660 Eur išlaidų... 13. 13.3. Patirtos išlaidos transportui ir reikalaujama suma nėra didelės... 14. 13.4. Ieškovės reikalavimas dėl 861,30 Eur negautų pajamų atlyginimo turi... 15. 13.5. Pirmosios instancijos teismas klaidingai konstatavo, kad ieškovės... 16. 13.6. Ieškovės prašoma priteisti 1073 Eur paskolų suma padidėjusioms... 17. 13.7. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį,... 18. 13.8. Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė galiojančias... 19. 13.9. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš ieškovės priteisė dalį... 20. 14. Atsakovė V. M., atstovaujama advokato Lino Stanislavo Bagdono, atsiliepimu... 21. 14.1. Ieškovė nei su ieškiniu, nei su apeliaciniu skundu nepateikė naujų... 22. 14.2. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino esamas aplinkybes ir... 23. 14.3. Teismo priteista 3 000 Eur neturtinės žalos suma iš atsakovės... 24. 15. Atsakovė ERGO Insurance SE, atstovaujama advokato Juliaus Sakalausko,... 25. 15.1. Kauno apygardos teismo 2015 m. gruodžio 18 d. nuosprendyje teisėjų... 26. 15.2. Ieškovė dėl 2013 m. gegužės 3 d. eismo įvykio metu padalytų... 27. 15.3. Didelė vaistų dalis yra įsigyta jau po to, kai eismo įvykio metu... 28. 15.4. Ieškovė nepateikė teismui hialurono vaistų įsigijimo dokumentų ir... 29. 15.5. Nebuvo pagrindo ieškovei priteisti 660 Eur reabilitacijos išlaidas,... 30. 15.6. Reikalavimas ieškovei priteisti 1 073 Eur už greitąjį kreditą, kuris... 31. 15.7. Padidinti pirmosios instancijos teismo priteistą 3 000 Eur... 32. 15.8. Pirmosios instancijos teismas tinkamai paskirstė bylinėjimosi... 33. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 34. Dėl naujo reikalavimo
      1. Apeliaciniame skunde... 35. Dėl turtinės žalos atlyginimo
        1. Tarp šalių... 36. Dėl neturtinės žalos atlyginimo
          1. Apeliantė... 37. Dėl procesinių palūkanų priteisimo
            1. Pirmosios... 38. Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme
                39. Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
                  40. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 41. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 26 d. sprendimą pakeisti.... 42. Priteisti ieškovei V. O., a.k. ( - ), iš atsakovo ERGO Insurance SE, j.a.k.... 43. Priteisti ieškovei V. O., a.k. ( - ), iš atsakovo ERGO Insurance SE, j.a.k.... 44. Priteisti atsakovei V. M., a.k. ( - ), iš ieškovės V. O., a.k. ( - ), 513,18... 45. Priteisti iš atsakovo ERGO Insurance SE, j.a.k. 302912288, 187,76 Eur (vieną... 46. Apeliacinio skundo reikalavimą pripažinti traumas, patirtas 2014 m. kovo 22... 47. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....