Byla 2A-838/2013
Dėl varžytinių akto pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo antstolis D. Š

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko, Egidijos Tamošiūnienės (teisėjų kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijaus Žirono, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų M. K. ir S. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 6 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas, priešieškinys atmestas, civilinėje byloje Nr. 2-359-656/2012 pagal ieškovo R. T. ieškinį atsakovams M. K., M. K. ir S. K. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, ir atsakovų M. K., S. K. ir M. K. priešieškinį ieškovui R. T., atsakovui S. Š. dėl varžytinių akto pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo antstolis D. Š.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I.Ginčo esmė

4Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo, vadovaudamasis Civilinio kodekso 6.66 str., prašė pripažinti negaliojančia 2009 m. gegužės 26 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 3660. Nurodė, kad jis ir A. K. 2007 m. liepos 25 d. sudarė paskolos sutartį, pagal kurią ieškovas paskolino M. K. 212 000 Lt, o A. K. paskolino atsakovei 53 000 Lt. M. K. skolos sutartyje nustatytu laiku negrąžino, todėl ieškovas kreipėsi į Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyrių, kuris priėmė nutartį išieškoti ieškovo naudai 294 150 Lt ir A. K. naudai 70 762 Lt bei priverstinai parduoti iš varžytinių įkeistą nekilnojamąjį daiktą 0,9700 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ), nuosavybės teise priklausantį M. K. Pardavus turtą ir paskirsčius lėšas, A. K. perleido ieškovui reikalavimo teisę į likusią M. K. skolą – 308 235,28 Lt sumą. Atsakovai M. K. ir M. K., siekdami išvengti prievolės atsiskaityti su ieškovu, sudarė eilę fiktyvių sandorių su savo giminaičiais. 2009 m. gegužės 26 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 3660 pardavė gyvenamąjį namą, ūkinį pastatą, kiemo statinius, esančius ( - ), savo sūnui S. K. Šis sandoris pažeidžia kreditorių interesus, nes yra galimybė skolą išieškoti iš parduoto turto.

5Atsakovai M. K., S. K. ir M. K. pateikė teismui priešieškinį, kuriuo prašė Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartimi patvirtintą antstolio D. Š. surašytą varžytinių aktą dėl 0,9700 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), pardavimo pripažinti negaliojančiu. Nurodė, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyrius priėmė nutartį išieškoti ieškovo naudai 294 150 Lt ir A. K. naudai 70 762 Lt bei priverstinai parduoti iš varžytinių įkeistą nekilnojamąjį daiktą 0,9700 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esantį ( - ). 2008 m. liepos 14 d. antstolis D. Š. paskyrė ekspertizę žemės sklypo rinkos vertei nustatyti. UAB „Butas tau” 2008 m. liepos 30 d. ekspertizės metu nustatė rinkos vertę 118 000 Lt. Atsakovė su šia kaina nesutiko, nes pagal skelbimus spaudoje 1 aro rinkos vertė šioje vietovėje buvo nuo 10 000 Lt iki 15 000 Lt už arą, o viso sklypo rinkos vertė apie 1 mln. Lt. Atsakovė kreipėsi į UAB „Krivita”, kuri nustatė rinkos vertę – 900 000 Lt, tačiau antstolis į atsakovės prašymą skirti pakartotinę ekspertizę nereagavo ir nustatė pirmų varžytinių kainą – 94 000 Lt. Vilniaus rajono apylinkės teismas, tenkindamas atsakovės skundą dėl antstolio veiksmų, 2008 m. lapkričio 20 d. priėmė nutartį pripažinti neteisėtu ir panaikinti antstolio D. Š. 2008 m. rugsėjo 4 d. patvarkymą parduoti turtą ir paskirti pakartotinę ekspertizę areštuoto turto rinkos vertei nustatyti. 2009 m. balandžio 15 d. atlikta teismo paskirta papildoma ekspertizė, kurią atliko UAB „Ober-Haus”. Žemės sklypas įvertintas 100 000 Lt. Nors teismas antstolį įpareigojo papildomą ekspertizę atlikti ne vėliau kaip per 7 dienas nuo užsakymo gavimo dienos, tačiau antstolis kreipėsi dėl ekspertizės atlikimo po mėnesio. Ekspertizę atlikęs UAB „Ober-Haus” ir ekspertizę atlikęs asmuo nebuvo įtrauktas į teismo ekspertų sąrašą, t. y. teismo ekspertizę atliko ne teismo ekspertai. Teismo eksperto atlikta ekspertizė yra objektyvesnis ir patikimesnis įrodymas. 2011 m. gegužės 11 d. atsakovai užsakė UAB „Negrita” turto vertinimą. Turto vertintojas nustatė rinkos vertę – 670 000 Lt. Antstolio D. Š. veiksmai parduodant turtą už mažesnę nei rinkos kaina, pažeidė atsakovės interesus. Aplinkybė, kad žemės sklypas praduotas už iš esmės mažesnę nei rinkos kainą, sudaro pagrindą varžytinių aktą pripažinti niekiniu ir taikyti restituciją (CK 1.80 str. 2 d.) paimant nesąžiningai įgytą daiktą iš pirkėjo S. Š.

6Atsakovai M. K. ir S. K. prašė ieškinį atmesti ir taikyti vienerių metų ieškinio senatį. Nurodė, kad ieškovas bendravo su antstoliu ir žinojo apie sudarytą sandorį. Nurodė, kad prašė M. K. perleisti žemę sūnui S. K., nes bijojo, kad dėl neatsakingo M. K. elgesio skolinantis pinigus nekilnojamasis turtas gali atitekti kreditoriams. M. K. iš ieškovo pinigus skolinosi asmeniniams poreikiams. Ieškovas buvo nesąžiningas. Paskolos sutartyse buvo nustatytos nesąžiningos palūkanos – 0,25 proc. per dieną ir dėl to ieškovas papildomai prisiteisė vien palūkanų 120 000 Lt.

7Ieškovas prašė priešieškinį atmesti, nes ginčo sklypui nustatytos specialios naudojimo sąlygos – naudingųjų iškasenų telkinių eksploatacijai. Geologijos tarnyboje paaiškino, kad sklype galima statyti tik laikinus statinius. Kompensacijų tokių sklypų savininkams klausimas bus sprendžiamas tik po 2025 metų. Atsakovų pateikti bei teismo paskirtos ekspertizės (eksperto D. G. ekspertizės aktas Nr. DG111125) vertinimai nepagrįsti, nes neatsižvelgta į specialiąsias sklypo naudojimo sąlygas. Antstolis du kartus skyrė ekspertizes žemės sklypo rinkos vertei nustatyti ir išvados dėl kainos iš esmės nesiskyrė.

8Atsakovas S. Š., kuris yra žemės sklypo pirkėjas pagal ginčijamą varžytinių aktą, prašė priešieškinį atmesti. Nurodė, kad sklypą pirko pardavimui. Per metus nepavyko sklypo parduoti už 120 000 Lt. Sklypui taikomos specialios naudojimo sąlygos – naudingųjų iškasenų (žvyro) karjero. Geologijos tarnyba neduos sutikimo statyboms, nes pagal specialiąsias sąlygas statyba negalima, ir ši aplinkybė iš esmės mažina sklypo kainą.

9II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

10Vilniaus apygardos teismas 2012 m. kovo 6 d. sprendimu ieškovo ieškinį patenkino, priešieškinį atmetė. Pripažino negaliojančia 2009 m. gegužės 26 d. pirkimo-pardavimo sutartį, patvirtintą notarės D. S., notarinio registro Nr. 3660. Grąžino atsakovams M. K. ir M. K. nuosavybėn po ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ), ūkinio pastato, unikalus Nr. ( - ), ir kiemo statinių, unikalus Nr. ( - ), esančių ( - ). Priteisė atsakovui S. K. iš atsakovų M. K. ir M. K. po 1 000 Lt.

11Priteisė ieškovui R. T. iš atsakovų S. K., M. K. ir M. K. po 2 522 Lt bylinėjimosi išlaidų. Priteisė valstybės naudai iš atsakovų S. K., M. K. ir M. K. po 23 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

12Dėl ieškinio

13Teismas konstatavo, kad byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, jog pagal 2007 m. liepos 25 d. paskolos sutartį, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2008 m. gegužės 27 d. vykdomąjį raštą ir 2009 m. gruodžio 9 d. reikalavimo perleidimo sutartį ieškovas po dalies skolos išieškojimo turi į atsakovę galiojančią reikalavimo teisę - reikalauti 308 235,28 Lt sumos grąžinimo. Šią aplinkybę patvirtina antstolio D. Š. 2011 m. balandžio 4 d. raštas. Teismas nurodė, kad atsakovų nurodytos aplinkybės, jog 0,25 procentų palūkanos per dieną yra nesąžiningos, sprendžiant šį ginčą teisiškai nereikšmingos, nes išieškoma pagal galiojantį teismo išduotą ir atsakovų neužginčytą vykdomąjį raštą. 2009 m. gegužės 26 d. pirkimo-pardavimo sutartimi atsakovai pardavėjai M. K. ir M. K. pardavė savo sūnui S. K. po ½ dalį žemės sklypo, gyvenamojo namo, ūkinio pastato ir kiemo įrenginių, esančių ( - ). Visas turtas parduotas už 300 000 Lt, sutarties sudarymo metu S. K. pardavėjams sumokėjo 2 000 Lt, o likusią dalį kainos 298 000 Lt įsipareigojo sumokėti dalimis iki 2014 m. balandžio 1 d. M. K. skola ieškovui yra asmeninė M. K. prievolė. Ieškovas apie visą M. K. 2009 metais turėtą turtą ir aplinkybę, kad M. K. 2010 m. gruodžio 30 d. jokio nekilnojamojo turto nebeturi, sužinojo iš 2010 m. gruodžio 30 d. antstolio D. Š. rašto, todėl ieškovas nepraleido Civilinio kodekso 6.66 str. 3 d. nustatyto vienerių metų senaties termino. Ginčijamas sandoris pažeidė ieškovo kaip kreditoriaus teises, nes po šio sandorio sudarymo atsakovė M. K. iš viso neturi jokio nekilnojamojo turto, į kurį ieškovas galėtų nukreipti 308 235,28 Lt skolos išieškojimą. Tiek pardavėjas M. K., tiek pirkėjas S. K., duodami teisme paaiškinimus, patvirtino, kad ginčijamas sandoris sudarytas siekiant, kad dėl neatsakingo M. K. elgesio skolinantis pinigus nekilnojamasis turtas neatitektų kreditoriams. Teismas sprendė, kad šie sandorio šalių elgesio motyvai patvirtina, jog šalys neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio, buvo nesąžiningos ir žinojo, kad sudaroma sutartis pažeis kreditorių interesus. Turto pirkėjas S. K. yra turto pardavėjų sūnus, todėl sandorio šalims taikoma Civilinio kodekso 6.67 str. 1 p. nustatyta nesąžiningumo prezumpcija. Be to, sandorio sudarymo metu pirkėjas sumokėjo pardavėjams tik 2 000 Lt, o likusius 298 000 Lt įsipareigojo sumokėti per keturis metus ir vienuolika mėnesių. Aplinkybės, kad S. K. realiai mokėjo už įsigytą turtą, M. K. neįrodinėjo. Teismas konstatavo, kad nustatyta priešpriešinių įsipareigojimų disproporcija, nes įvykdymo, kurį pagal tą sandorį turėjo atlikti skolininkas, vertė žymiai viršija kitos sandorio šalies pateiktą įvykdymą, todėl taikoma Civilinio kodekso 6.67 str. 4 p. nustatyta nesąžiningumo prezumpcija. Teismas padarė išvadą, kad byloje yra nustatytas visetas sąlygų, leidžiančių taikyti actio Pauliana. Teismas motyvavo, kad nenukreipus kreditoriaus reikalavimo į grąžintą turtą, nebūtų atkurta padėtis, buvusi iki kreditoriaus teisių pažeidimo. Restitucijos ir kitų sandorio pripažinimo negaliojančiu pasekmių klausimą teismas, remdamasis Civilinio kodekso 6.145 straipsnio 1 dalimi, išsprendė savo iniciatyva. Nurodė, kad net ir nesant šalių prašymo, tai negali būti laikoma ieškinio ribų peržengimu. Teismas pripažino negaliojančia 2009 m. gegužės 26 d. pirkimo-pardavimo sutartį ir turtą grąžino M. K. ir M. K., o S. K. priteisė iš M. K. ir M. K. po 1 000 Lt.

14Dėl priešieškinio

15Atsakovai priešieškiniu prašė pripažinti negaliojančiu Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartimi patvirtintą antstolio D. Š. surašytą varžytinių aktą dėl 0,9700 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ). pardavimo už 62 425 Lt pirkėjui S. Š. Skolos išieškojimas buvo vykdomas ieškovo R. T. naudai. Atsakovai M. K., S. K. ir M. K. įrodinėjo, kad varžytinių aktas yra niekinis (CK 1.80 str.), nes sklypas parduotas už iš esmės mažesnę kainą negu buvo žemės sklypo rinkos kaina.

16Teismas nurodė, kad Civilinio proceso kodekso 602 straipsnis nustato konkrečius turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu pagrindus. Civilinio proceso kodekso 602 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad varžytinių aktas suinteresuotų asmenų reikalavimu gali būti teismo pripažintas negaliojančiu, jeigu turtas parduotas už kainą, mažesnę, negu ji turėjo būti nustatyta šio Kodekso 713 straipsnio 4 dalyje, 718 straipsnyje ir 722 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Tarp šalių nėra ginčo dėl aplinkybės, kad antstolis D. Š. pažeidė Civilinio proceso kodekso 713 straipsnio 4 dalyje, 718 straipsnyje ir 722 straipsnio 1 dalyje nustatytas kainų keitimo ir varžytinių procedūras. Tačiau tarp šalių iš esmės kilo ginčas dėl areštuoto turto kainos nustatymo Civilinio proceso kodekso 681 str. tvarka. Žemės sklypo kainų nustatymas reikalauja specialių žinių, kurias turi licencijuoti turto vertintojai ir teismo ekspertai nekilnojamojo turto vertinimo srityje. Teismo paskirtos turto vertinimo ekspertizės, kurią atliko ekspertas D. G., aprašomoje dalyje ekspertas konstatavo, kad vertinamas sklypas patenka į būsimo užstatymo (gyvenvietės) zoną. Nustatant ginčo sklypo kainą varžytinių dienai 2009 m. balandžio 15 d. – 586 000 Lt buvo lyginamos kitų analogiškų žemės ūkio paskirties žemės sklypų kainos, tačiau ekspertinio tyrimo metu iš viso nepasisakyta kaip sklypo kainą įtakoja specialiosios sklypo naudojimo naudingųjų iškasenų telkiniui eksploatuoti sąlygos. Pagal Geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos pažymą nustatyta, kad ginčo sklypas patenka į detaliai išžvalgytą ( - ) (II sklypo) žvyro telkinio plotą. Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. Nr. 343 nutarimo „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų” 101 punkte nustatyta, kad išžvalgytuose naudingųjų iškasenų telkiniuose, kurių ištekliai patvirtinti, ir prie jų esančiuose perspektyviuose naudingųjų iškasenų plotuose žemės savininkui, naudotojui draudžiama: statyti gyvenamuosius namus, gamybinius statinius, įrenginius; kasti naudingąsias iškasenas, išskyrus kasamas savo reikmėms. Pagal Žemės gelmių įstatymo 2 straipsnį ir 3 straipsnio 2 dalį žemės gelmėse esančios naudingos iškasenos yra valstybės nuosavybė. Byloje nėra duomenų, kad žemės sklypo, kuriame yra neeksploatuojami naudingųjų iškasenų telkiniai, savininkams bus mokamos kompensacijos. Teismas sprendė, kad negalimumo panaudoti sklypą gyvenamųjų namų statybai aplinkybė iš esmės įtakoja (mažina) sklypo rinkos vertę, todėl teismo ekspertizės, kurią atliko ekspertas D. G., aktą Nr. DG111125, atmetė kaip nepatikimą įrodymą. Antstolis D. Š. rėmėsi UAB „Butas tau” 2008 m. liepos 30 d. nekilnojamojo turto ekspertizės aktu Nr. 08/07-30;08, kuriame nustatyta ginčo sklypo rinkos vertė 2008 m. liepos 30 d. - 118 000 Lt ir UAB „Ober-Haus” 2009 m. balandžio 15 d. turto vertės pažyma Nr. 0603V:09AS, kurioje ginčo sklypo rinkos vertė nustatyta 100 000 Lt. Nurodytus aktus surašė licencijuoti turto vertintojai ir vertinimai atlikti atsižvelgiant į specialiąsias žemės sklypo naudojimo sąlygas, todėl aplinkybę, kad turto vertintojai nebuvo teismo ekspertų sąrašuose, teismas laikė nereikšminga. Teismas konstatavo, kad 2009 m. rugpjūčio 10 d. turto pardavimo iš varžytinių akto teisėtumas ir kainų nustatymo procedūra įvertinti Vilniaus rajono apylinkės teisme žodinio proceso tvarka nagrinėjant varžytinių akto patvirtinimo klausimą. Teismas sprendė, kad antstolis D. Š. tinkamai įkainojo ginčo sklypą ir ši aplinkybė sudaro pagrindą atmesti priešieškinį.

17III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

18Atsakovai M. K. ir S. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo sprendimą ir priimti naują - ieškinį atmesti pilnai, o priešieškinį tenkinti pilnai. Priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas atsakovams M. K., M. K., S. K. Bylą prašo nagrinėti žodinio proceso tvarka.

19Dėl ieškinio

20Teismas sprendime nurodė, kad ieškovas apie atsakovės M. K. nekilnojamo turto sandorį sužinojo 2010 m. gruodžio 30 d. iš antstolio D. Š., tačiau teismas nustatydamas fakto sužinojimo datą net neįsigilino, kad sandoris tarp M. K., M. K. ir S. K. buvo sudarytas 2009 m. gegužės 26 d., o turto pardavimas iš varžytinių įvyko 2009 m. rugpjūčio 10 d., t. y. kad antstolis vykdydamas varžytinių procesą, duomenų bazėje turėjo matyti informaciją apie sudarytą sandorį ir atsakovei likusį turtą, ko pasekoje turėjo apie tai informuoti ir ieškovą. Apeliantų manymu Vilniaus apygardos teismas neteisingai nustatė fakto sužinojimo datą. Sužinojimo apie sandorį data yra turto iš varžytinių pardavimo data, t. y. 2009 m. rugpjūčio 10 d. Sunku būtų patikėti, kad antstolis įvykdęs varžytines ir matydamas kiek lėšų trūksta kreditoriams grąžinant skolą, nesidomėjo skolininkės turtu ir pajamomis pusantrų metų. Todėl šiuo atveju teismas turėjo taikyti senaties terminą ieškovo ieškiniui paduoti.

21Dėl priešieškinio

22Atsakovai priešieškiniu prašė pripažinti negaliojančiu Vilniaus rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. nutartimi patvirtintą antstolio D. Š. surašytą varžytinių aktą dėl 0,9700 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ) pardavimo už 62 425 Lt pirkėjui S. Š. Įkeičiant žemės sklypą kreditoriams hipotekos lakšte nurodyta 872 042 Lt kaina nei vienai iš ginčo šalių klausimų nekėlė. Tarp šalių kilus ginčams atsakovė 2008 m. rugpjūčio 14 d. kreipėsi į UAB „Krivita” dėl nekilnojamojo turto vertės nustatymo ir gavo turto vertės nustatymo pažymą, kurioje minėtas žemės sklypas buvo įvertintas 900 000 Lt. Proceso metu buvo kreiptasi į teismo ekspertus, kurie sklypą 2009 m. balandžio 15 d. įvertino 586 000 Lt. Tarp vertintojų ir ekspertų išvadų ir realiai iš varžytinių parduoto žemės sklypo kainų skirtumas yra apie dešimt kartų. Toks didelis skirtumas tarp kainų ir ne specialistui keltų daug abejonių. Teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas - visų pirma antstolio pareiga, kurią vykdyti jis privalo nepaisant to, kaip vykdymo proceso šalys naudojasi savo procesinėmis teisėmis. Įstatymas antstoliui nustato pareigą ir suteikia realias galimybes taip įkainoti areštuotą turtą, kad įkainojimas atitiktų galimas realias rinkos kainas ir optimaliai atitiktų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus. Teismo pareiga patikrinti, ar turtas įvertintas ir varžytynėse parduotas už tinkamą kainą nepriklauso nuo to, ar buvo reiškiama prieštaravimų dėl turto įkainojimo, taip pat nepriklausomai nuo to, ar buvo apskųsti antstolio veiksmai parduodant turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2005; 2007 m. sausio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-161/2007). Šiuo atveju iš varžytinių parduoto 0,9700 ha žemės sklypo kaina 62 425 Lt yra akivaizdžiai per maža.

23Apeliantai taip pat pažymi, kad antstolis organizuodamas nekilnojamojo turto pardavimą iš varžytinių ir įpareigotas teismo paskirti ekspertą turto kainai nustatyti, rėmėsi ne teismo eksperto išvadomis, o vertintojo išvadomis. Peržiūrėjus teismo ekspertų sąrašus paaiškėjo, kad UAB „Ober-Haus” ir ją atlikęs asmuo nėra ir nebuvo teismo ekspertų sąrašuose, todėl ir atlikti teismo paskirtos papildomos ekspertizės šį įmonė ar jos darbuotojas negalėjo. Ekspertus parinkti teismas nurodė antstoliui, todėl iš aukščiau išvardintų aplinkybių akivaizdu, kad antstolis pažeidė turto pardavimo iš varžytinių procesą. Teismo ekspertas tai asmuo, turintis teismo eksperto kvalifikaciją ir įrašytas į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą (Teismo ekspertizės įstatymo 3 str. 3 d.). Jeigu teismo paskirtą papildomą ekspertizę atliko asmuo neturėdamas teisės ją atlikti, tai ir turto pardavimo iš varžytinių aktas tampa negaliojančiu. Ekspertas prieš įrašant jį į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą privalo prisiekti ir laikomas įspėtu dėl atsakomybės už melagingos išvados ir paaiškinimų davimą. Atsakomybė dėl klaidingai duotų paaiškinimų ar išvados - tai ir yra skirtumas tarp teismo eksperto ir paprasčiausio nekilnojamojo turto vertintojo. Kada objektyviai reikia nustatyti nekilnojamojo turto kainą ir kada jau yra padarytas nekilnojamojo turto vertinimas, pakartotinis teismo eksperto nekilnojamojo turto vertinimas ir yra tas objektyvus atspirties taškas, kuriuo antstolis ir turi vadovautis nustatant iš varžytinių parduodamo nekilnojamojo turto kainą, kadangi tikimybė, kad teismo ekspertas ryšis neobjektyviai nustatyti nekilnojamojo turto kainą yra minimali (CPK 681 str. 4 d.).

24Teismo sprendime yra nurodyta, kad žemės sklypo pirkėjas prašė priešieškinį atmesti, nors aiškino, kad sklypą pirko pardavimui, tačiau per metus jo parduoti už 120 000 Lt jam nepavyko. Taip kalbėdamas žemės sklypo pirkėjas lyg ir yra sklypu nusivylęs, tačiau kad būtų tenkintas priešieškinys ir taikyta restitucija nepageidauja. Taikant restituciją, sąžiningumo principas yra teisiškai reikšmingas sprendžiant klausimą dėl restitucijos šalių tarpusavio interesų balanso (CK 6.145 str. 1 d.). Remiantis suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys, priimtos civilinėse bylose Nr. 3K-3-360/2005, Nr. 3K-3-4/2007), daikto įgijėjo nesąžiningumas yra siejamas su parduodamo daikto kaina (daiktas nupirktas už mažą ir neteisingą kainą). Kaip matyti iš internetinių puslapių, žemės sklypo parduoto iš varžytinių pirkėjas S. Š. gerai orientuojasi nekilnojamojo turto rinkoje, todėl galima numanyti, kad jis verčiasi prekyba nekilnojamuoju turtu, todėl, būdamas pakankamai apdairus ir rūpestingas, jis turėjo žinoti, kad varžytynių aktas sudarytas pažeidžiant imperatyvias proceso teisės normas yra niekinis.

25Ieškovas R. T. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atsakovų M. K. ir S. K. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad atsakovai netinkamai taikė ir aiškino teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos. Atsakovai pareiškė prieštaravimus dėl varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu tik ieškovui pateikus ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kai antstolio buvo nustatyta, kad atsakovai, siekdami išvengti pastariesiems nuosavybės teise priklausančių nekilnojamųjų ir kilnojamųjų daiktų arešto bei apgaulės būdu išsisukti nuo prievolės įvykdymo ieškovui, prievolės vykdymo laikotarpiu sudarė su savo giminaičiais eilę fiktyvių sandorių. Atsakovai iš esmės teismui nieko naujo nepateikė apart UAB „Negrita” 2011 m. kovo 10 d. atliktos turto vertinimo ataskaitos. Ieškovas pažymi, kad UAB „Negrita” pažyma surašyta 2011 m. kovo 10 d., t. y. praėjus dvejiems metams po pakartotinės ekspertizės skyrimo vykdomojoje byloje. Šioje pažymoje nėra aptartos sklypo specialiosios naudojimo sąlygos, o tai turėjo įtakos nustatant sklypo kainą.

26Atsakovas S. Š. ir trečiasis asmuo antstolis D. Š. atsiliepimais į apeliacinį skundą taip pat prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliantų apeliacinį skundą atmesti.

27IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

28Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

29Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas apibrėžia apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str.) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde numatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1-2 d.).

30Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

31Civilinio proceso kodekso 322 str. nuostatos numato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertintinos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Pažymėtina, kad tokių aplinkybių ar kitų svarių argumentų nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka nenurodė ir prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pareiškę apeliantai, todėl apeliantų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka netenkintinas.

32Dėl sprendimo dalies, kuria ieškovo ieškinys patenkintas

33Šioje byloje nagrinėjamas ginčas tarp šalių kilo dėl to, ar tarp atsakovų M. K. ir M. K. bei S. K. 2009 m. gegužės 26 d. sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, pažeidžia ieškovo R. T., kaip atsakovės M. K. kreditoriaus, teises bei ar yra visos Civilinio kodekso 6.66 straipsnyje nustatytos sąlygos pripažinti šią sutartį negaliojančia actio Pauliana pagrindu.

34Civilinio kodekso 6.66 straipsnyje yra nustatytos sąlygos, kurioms esant galimas actio Pauliana ieškinys. Civilinio kodekso 6.66 straipsnyje įtvirtintos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išskiriamos actio Pauliana taikymo sąlygos yra šios: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas; 4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 5) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas; 7) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2009; 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-587/2008;). Nustačius, kad yra šios sąlygos, ginčijamas sandoris pripažįstamas negaliojančiu.

35Pagal Civilinio kodekso 6.66 straipsnio 1 dalies nuostatą, kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana). Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Dvišalį sandorį pripažinti negaliojančiu Civilinio kodekso K 6.66 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu galima tik tuo atveju, kai trečiasis asmuo, sudarydamas su skolininku sandorį, buvo nesąžiningas, t. y. žinojo arba turėjo žinoti, kad sandoris pažeidžia skolininko kreditoriaus teises. Neatlygintinis sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu nepaisant trečiojo asmens sąžiningumo ar nesąžiningumo (CK 6.66 str. 2 d.). Civilinio kodekso 6.66 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu kreditorius turi teisę pareikšti per vienerių metų ieškinio senaties terminą. Šis terminas pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo teises pažeidžiantį sandorį (CK 6.66 str. 3 d.).

36Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad ginčijamas sandoris pažeidė ieškovo kaip kreditoriaus teises, nes po šio sandorio sudarymo atsakovė M. K. iš viso neturi jokio nekilnojamojo turto, į kurį ieškovas galėtų nukreipti 308 235,28 Lt skolos išieškojimą. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad M. K. ir S. K. patvirtino, jog ginčijamas sandoris sudarytas siekiant, kad dėl neatsakingo M. K. elgesio skolinantis pinigus nekilnojamasis turtas neatitektų kreditoriams. Šie sandorio šalių elgesio motyvai patvirtina, jog šalys neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio, buvo nesąžiningos ir žinojo, kad sudaroma sutartis pažeis kreditorių interesus. Turto pirkėjas S. K. yra turto pardavėjų sūnus, todėl sandorio šalims taikoma Civilinio kodekso 6.67 str. 1 p. nustatyta nesąžiningumo prezumpcija. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai konstatavo, kad nustatyta priešpriešinių įsipareigojimų disproporcija, nes įvykdymo, kurį pagal tą sandorį turėjo atlikti skolininkas, vertė žymiai viršija kitos sandorio šalies pateiktą įvykdymą, todėl taikė Civilinio kodekso 6.67 str. 4 p. nustatytą nesąžiningumo prezumpciją. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė bylos aplinkybes susijusias su ieškovo pareikštu ieškiniu ir teisingai pritaikė šiuos santykius reguliuojančias materialinės teisės normas bei nepažeidė procesinių teisės normų, taigi visiškai pagrįstai tenkino ieškovo ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu actio Paulino pagrindu.

37Atsižvelgiant į tai, kad ginčijant šioje byloje priimtą pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliantai teismo sprendimo nepagrįstumą ir neteisėtumą sieja tik su ieškinio senaties instituto taikymu, apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako dėl kitų actio Pauliana taikymo sąlygų.

38Apeliantai apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas turėjo taikyti senaties terminą ieškovo ieškiniui paduoti, kadangi jis apie sudarytą sandorį turėjo sužinoti turto iš varžytinių pardavimo dieną, t. y. 2009 m. rugpjūčio 10 d. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad ieškovas nepraleido Civilinio kodekso 6.66 str. 3 d. nustatyto vienerių metų senaties termino, kadangi apie visą M. K. 2009 metais turėtą turtą ir aplinkybę, kad M. K. 2010 m. gruodžio 30 d. jokio nekilnojamojo turto nebeturi, sužinojo iš 2010 m. gruodžio 30 d. antstolio D. Š. rašto (t. 1, b. l. 12). Apeliantų argumentai, kad jau turto, į kurį buvo nukreiptas išieškojimas, pardavimo iš varžytinių dieną turėjo paaiškėti, kad M. K. kito turto neturi, teisiškai nepagrįsti. Pagal CPK 662 ir 664 straipsnius išieškojimas iš skolininko turto ir pajamų vyksta laikantis įstatyme nustatyto išieškojimo eilės. Pagal šias taisykles pirmąja eile išieškoma iš hipotekos ir įkeisto turto, jeigu išieškoma hipotekos kreditoriaus ar įkaito turėtojo naudai; antrąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančių pinigų, turtinių teisių, vertybinių popierių, darbo užmokesčio, stipendijos ar kitų pajamų arba kilnojamojo turto; trečiąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančio nekilnojamojo turto, išskyrus nurodytą šio straipsnio 4 ir 5 dalyse; ketvirtąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančios žemės ūkio paskirties žemės, jeigu skolininko pagrindinis verslas yra žemės ūkis; penktąja eile išieškoma iš skolininkui priklausančio gyvenamojo būsto, kuriame jis gyvena. Tai, kad varžytinėse buvo realizuotas turtas, iš kurio turėjo būti išieškoma pirmąja eile, dar nereiškia, kad tą pačią dieną antstolis turėjo imtis veiksmų ir nukreipti išieškojimą dėl likusios išieškomos sumos į skolininkei priklausantį kitą nekilnojamąjį turtą. Antstolis, tęsdamas išieškojimą tokioje vykdomojoje byloje turėjo atlikti turto ir pajamų paieškos veiksmus, laikydamasis išieškojimo eilės tokį turtą areštuoti ir tik tada jį realizuoti CPK nustatyta tvarka. Visus šiuos veiksmus atlieka vykdomąjį dokumentą vykdantis antstsolis ir tik CPK nustatytais atvejais apie priverstinio vykdymo veiksmų atlikimą informuoja išieškotoją. Todėl apeliacinės instancijos teismas laiko pagrįstu pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentą, kad ieškovui apie tai, kad skolininkė neturi turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, tapo žinoma tik gavus 2010 m. gruodžio 30 d. antstolio D. Š. raštą (t. 1, b. l. 12). Apeliantai nepateikė teismui jokių įrodymų, kurie patvirtintų aplinkybę, kad ieškovas galėjo žinoti apie savo pažeistas teises turto iš varžytinių pardavimo dieną, t. y. 2009 m. rugpjūčio 10 d.

39Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 6 d. sprendimo dalis, kuria ieškovo ieškinys patenkintas, paliktina nepakeista.

40Dėl sprendimo dalies, kuria atsakovų priešieškinys atmestas

41Parduodant turtą iš varžytynių yra sukuriama jo pardavimo teisėtumo prezumpcija, nes procesą vykdo valstybės įgaliotas asmuo – antstolis, o turto pardavimo iš varžytynių aktą tvirtina teismas. Taip siekiama užtikrinti šalių, dalyvavusių vykdymo procese, teisinių santykių stabilumą, teisėtų interesų pusiausvyrą bei įgyvendinti vykdymo proceso operatyvumo principą, t. y. kad turtas būtų parduotas kuo efektyviau ir per protingą terminą. Dėl šių priežasčių CPK 602 straipsnyje nustatytas antstolio ir teismo klaidų vykdymo procese ištaisymo būdas – turto pardavimo iš varžytynių akto negaliojimo institutas, pagal kurį teismo patvirtintas turto pardavimo iš varžytynių aktas gali būti pripažįstamas negaliojančiu, taikytinas tik išimtiniais atvejais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad turto pardavimo iš varžytynių aktas teismo sprendimu gali būti pripažintas negaliojančiu tik specialiojoje teisės normoje – Civilinio proceso kodekso 602 straipsnyje - įtvirtintais pagrindais. Pagal Civilinio proceso kodekso 602 straipsnio 6 punktą teismo patvirtintas turto pardavimo iš varžytynių aktas gali būti pripažintas negaliojančiu, jeigu turtas parduotas už kainą mažesnę, negu ji turėjo būti nustatyta Civilinio proceso kodekso 713 straipsnio 4 dalyje, 718 straipsnyje ir 722 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Tačiau kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad kiekvienu konkrečiu atveju teismas, vertindamas, ar yra pagrindas pripažinti turto pardavimo iš varžytynių aktą negaliojančiu, Civilinio proceso kodekso 602 straipsnio nustatytus akto pripažinimo negaliojančiu pagrindus turi aiškinti ir taikyti kartu su kitomis Civilinio proceso kodekso nuostatomis. Civilinio proceso kodekso 602 straipsnio 6 punktas dėl turto pardavimo kainos taikytinas ne tik su Civilinio proceso kodekso 713 straipsnio 4 dalimi, 718 straipsniu ir 722 straipsnio 1 dalimi, bet ir su 681 straipsnyje nustatyta areštuojamo turto įkainojimo procedūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009; 2009 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2009). Būtent tinkamos priverstine tvarka realizuojamo turto įkainojimo procedūros klausimą kelia apeliantai. Rinkos vertės ir kainos, už kurią turtas realizuotas varžytynėse, skirtumas, sudarantis pagrindą taikyti Civilinio proceso kodekso 602 straipsnio 6 punktą ir pripažinti varžytynių aktą negaliojančiu, yra vertinamojo pobūdžio ir kiekvienoje byloje nustatomas, atsižvelgiant į egzistuojančias reikšmingas aplinkybes.

42Kasacinėje praktikoje aiškinama, kad Civilinio proceso kodekso 602 straipsnio 6 punkte nustatyto pagrindo konstatavimas ir varžytynių akto pripažinimas negaliojančiu galimas tada, kai turto pardavimo iš varžytynių kaina yra esmingai mažesnė už kainą, kuri turėjo būti nustatyta pagal įstatymą, gauta už turtą suma neproporcinga to turto rinkos vertei ir tokiu būdu yra neproporcingai apribotos skolininko nuosavybės teisės. Tai, ar kaina yra „esmingai mažesnė“, taip pat kitos pirmiau nurodytos reikšmingos aplinkybės turėtų būti nustatomos įvertinus konkrečios bylos duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009).

43Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką laikomasi nuoseklios pozicijos, kad areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija. Jos metu antstoliui keliami reikalavimai maksimaliai ir objektyviai įkainoti areštuotą turtą. Nepaisant to, kad šio proceso paskirtis yra patenkinti kreditoriaus (išieškotojo) reikalavimus, antstolis privalo atsižvelgti tiek į išieškotojo, tiek į skolininko interesus. Šių interesų pusiausvyros išlaikymas įpareigoja antstolį elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2007; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-434/2008).

44Civilinio proceso kodekso 681 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę.

45Vykdomosios bylos Nr. 0178/08/01166 duomenimis nustatyta, jog antstolis D. Š. 2008-07-14 patvarkymu (vykd. bylos t. 1, b. l. 18-20) paskyrė ekspertizę nekilnojamojo turto vertei nustatyti: žemės ūkio paskirties žemės sklypui, esančiam ( - ), kurio bendras plotas 0,9700 ha, unikalus Nr. ( - ), ekspertizę atlikti pavedė UAB „Butas tau“. 2008-07-30 UAB „Butas tau” nekilnojamojo turto ekspertizės akte Nr. 08/07-30:08 pažymėta, kad ekspertizės tikslas ir paskirtis nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymas vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 613 str. 1 d., 681 str., 682 str. ir 704 str. nuostatomis. Ekspertizės akto išvadoje nurodyta, kad nustatyta žemės sklypo rinkos vertė 2008-07-30, t. y. vertinamo turto apžiūros dieną, yra 118 000 Lt.

46Atsakovei M. K. apskundus antstolio veiksmus dėl netinkamo turto įkainojimo ir Vilniaus rajono apylinkės teismui 2008-11-20 nutartimi (palikta nepakeista Vilniaus apygardos teismo 2009-03-05 nutartimi) paskyrus pakartotinę ekspertizę areštuoto turto įkainojimui, antstolis D. Š. 2009-04-06 patvarkymu (vykd. bylos t. 1, b.l. 80-82) paskyrė pakartotinę ekspertizę nekilnojamojo turto vertei nustatyti. 2009-04-15 UAB „Ober Haus” pateiktoje turto vertės nustatymo pažymoje Nr. 0603 V:09 AS nurodoma, kad vertinamo turto rinkos vertė yra 100 000 Lt.

47Kartu su pateiktu priešieškiniu atsakovai pateikė teismui 2011-05-11 turto vertinimo ataskaitą Nr. 11-05-11:01 (t. 1, b. l. 91), kurioje yra įvertintas iš varžytinių parduotas turtas, žemės ūkio paskirties žemės sklypas, kurio bendras plotas 0,9700 ha, esantis ( - ). Vertinimą atliko UAB „Negrita“ vertintojas K. K. Turto vertinimo išvadoje turto vertė 2011-05-10 dienai yra 670 000 Lt.

48Vilniaus apygardos teismas 2011 m. spalio 20 d. nutartimi (t. 1, b. l. 164-165) paskyrė nekilnojamojo turto vertinimo ekspertizę, ją pavedė atlikti teismo ekspertui D. G. Ekspertui pavedė atsakyti į šiuos klausimus: 1) kokia buvo žemės sklypo, esančio ( - ), rinkos vertė 2009-04-15 dieną?; 2) kokia žemės sklypo vertė ekspertizės atlikimo dieną? 2012-01-10 teismui pateiktas teismo ekspertizės aktas Nr. DG111125 (t. 1, b. l. 186), kuriame ekspertas pateikė išvadą, kad vertinamo nekilnojamojo turto rinkos vertė 2009-04-15 dienai paskaičiuota lyginamosios vertės metodu pagal analogiškų objektų faktinius sandorius yra 586 000 Lt, o 2011-11-25 dienai – 610 000 Lt.

49Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad 2012-01-10 teismo ekspertizės akte nepasisakyta kaip sklypo kainą įtakoja specialiosios sklypo naudojimo naudingųjų iškasenų telkiniui eksploatuoti sąlygos ir dėl to teismo ekspertizės, kurią atliko ekspertas D. G., aktą Nr. DG111125, atmetė kaip nepatikimą įrodymą, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nėra pakankamo pagrindo daryti išvadą, kad šios sąlygos nebuvo vertintos nustatant nekilnojamojo turto vertę. Atkreiptinas dėmesys, kad visuose aukščiau paminėtose turto vertinimuose specialiosios sklypo naudojimo sąlygos ekspertams buvo žinomos, tai liudija prie turto vertinimo aktų pridėti priedai (Nekilnojamojo turto registro išrašai). Nekilnojamojo turto registro išrašo (vykd. bylos t. 1, b. l. 5-6) punkte 9 pažymėta, kad sklypui taikomos specialios naudojimo sąlygos: naudingųjų iškasenų telkiniai, įregistravimo pagrindas Apskrities viršininko sprendimas, 2005-10-12, Nr. 2.5-41-21246, nuo 2005-11-21. Teismas atkreipia dėmesį, kad nors UAB „Butas tau“, UAB „Ober-Haus“ atliktuose nekilnojamo turto vertinimo dokumentuose pažymėta apie specialiųjų sąlygų vertintam sklypui taikymą, tačiau šios sąlygos įtaka sklypo rinkos vertei nedetalizuota. Šių sąlygų įtaka turto vertei neanalizuota ir teismui 2012-01-10 pateiktame teismo ekspertizės akte Nr. DG111125 bei UAB „Negrita“ 2011-05-11 turto vertinimo ataskaitoje Nr. 11-05-11:01. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, atsižvelgiant į šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismo sprendime padaryta išvada dėl 2012-01-10 teismui pateikto teismo ekspertizės akto Nr. DG111125 nepatikimumo nebuvo pakankamai pagrįsta. Pagal CPK 218 straipsnį eksperto išvada teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu. Teismo nesutikimas su eksperto išvada turi būti motyvuojamas bylos sprendime arba nutartyje. Šioje byloje pirmosios instancijos teismas, nesutikdamas su eksperto išvada rėmėsi Geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos pažyma (t. 2, b. l. 11) ir sprendė, kad negalimumas panaudoti sklypą gyvenamųjų namų statybai iš esmės įtakoja (mažina) sklypo rinkos vertę. Tačiau tokia teismo išvada nėra pagrįsta jokiais kitais bylos duomenimis, neanalizuota kokia apimtimi specialiųjų sąlygų nustatymas ginčo žemės sklypui įtakoja jo rinkos vertę. Priešingai pagal byloje esančius įrodymus (prieštaringas turto vertinimo ataskaitas, pažymas, ekspertizės aktą ir kt.) teismui turėjo kilti abejonė dėl galimos tokių specialiųjų sąlygų įtakos turto vertei. Pagal 2005-12-19 Pažymėjimą apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimą nekilnojamojo turto registre (vykd. bylos t. 2, b. l. 8-9).vidutinė žemės sklypo vertė – 271 627 (vertės nustatymo data 2005-11-18), pagal UAB „Butas tau“ ekspertizės akte esantį Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą tokia vertė 2007-07-23 dienai – 872 042 Lt. Atsakovė (skolininkė) M. K. antstoliui buvo pateikusi panašaus žemės sklypo, esančio toje pačioje vietovėje, pirkimo-pardavimo sutartį (vykd. bylos t. 2, b. l. 39-42), kuris 2005-11-21 buvo parduotas už 717 000 Lt sumą (po 8337 už arą). Kaip matyti iš šio sklypo pirkimo-pardavimo sutarties 9 punkto, sklypui taikytos analogiškos specialios naudojimo sąlygos: naudingųjų iškasenų telkiniai. Sprendžiant dėl galimos turto rinkos vertės reikšminga ir tai, kad 2007-07-25 įkeičiant minėtą žemės sklypą šalių susitarimu jo vertė buvo nustatyta 872 042 Lt (vykd. bylos t. 2, b. l. 49-51). Šios aplinkybės pirmosios instancijos teisme nebuvo nustatinėjamos ir abejonės dėl priverstinai parduoto turto vertės nebuvo pašalintos.

50Tam, jog būtų pripažintas turto pardavimo iš varžytynių aktas negaliojančiu, teismas turi būti neginčijamai įsitikinęs, kad turtas parduotas už kainą, neatitinkančią to meto rinkos kainos. Tokiu atveju teismas turi skirti ekspertizę ginčijamai turto kainai nustatyti ir, ekspertizei nustačius realią to meto ginčo objekto kainą, yra objektyvus pagrindas pripažinti turto pardavimo iš varžytynių aktą negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2007).Taigi turto rinkos kaina bei kainų (ginčijamo pardavimo ir pardavimo įstatymų nustatyta tvarka) skirtumas teisme nagrinėjant ginčą dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu nustatomi teismui paskyrus ekspertizę CPK 212-219 straipsniuose nustatyta tvarka. Tik žinant turto rinkos kainą turto pardavimo iš varžytynių metu, galima spręsti apie varžytynių teisėtumą. Kaip jau buvo minėta šioje byloje teismas skyrė turto vertės nustatymo ekspertizę, tačiau teismo ekspertizės aktą pripažino nepatikimu įrodymu ir juo nesivadovavo. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, byloje esant tokiems prieštaringiems duomenims dėl turto rinkos vertės, teismas šias abejones galėjo pašalinti tinkamai suformuluodamas ekspertui adresuojamus klausimus arba skirdamas pakartotinę ekspertizę. Pagal CPK 219 straipsnio 2 dalį, jeigu teismui kyla abejonių dėl eksperto išvados pagrįstumo, taip pat jeigu yra prieštaravimų tarp kelių ekspertų išvadų, teismas gali paskirti pakartotinę ekspertizę ir pavesti ją daryti kitam ekspertui ar ekspertams. Tačiau pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad žemės sklypui, kuris buvo parduotas varžytinėse yra taikomos specialios naudojimo sąlygos, nesiaiškino šių sąlygų įtakos turto vertei, o padarė vienareikšmę išvadą, kad ši aplinkybė iš esmės įtakoja (mažina) sklypo rinkos vertę. Netinkamai įkainojus turtą pažeidžiamos skolininko ir kreditoriaus teisės bei nesilaikoma interesų pusiausvyros principo. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, tik žinant turto rinkos kainą turto pardavimo iš varžytynių metu, galima spręsti apie varžytynių teisėtumą. Spręsdamas dėl CPK 602 straipsnio 6 punkte nustatyto pagrindo egzistavimo konstatavimo, teismas turi atsižvelgti į kainų skirtumo dydį, įvertinti pažeidimo esmingumą, gautos už turtą sumos proporcingumą to turto rinkos vertei. Šioje byloje tokios teisiškai reikšmingos aplinkybės bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo nustatytos, nebuvo pašalinti prieštaravimai tarp duomenų dėl turto vertės, todėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 6 d. sprendimo dalis, kuria priešieškinys atmestas naikintina.

51Apeliacinės instancijos teismas yra kompetentingas spręsti tiek fakto, tiek teisės klausimus, todėl dažniausiai gali ištaisyti pirmosios instancijos teismo klaidas. Bylos perdavimo nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui atvejai yra riboti įstatymo, konkretūs tokio perdavimo pagrindai nustatyti Civilinio proceso kodekso 327 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas panaikina apskųstą teismo sprendimą ir perduoda bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Sprendžiant, ar yra Civilinio proceso kodekso 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto taikymo sąlygos, turi būti atsižvelgiama į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo galimybes. Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009). Konstatuotina, jog nustačius, kad iš byloje esančių nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitų nėra galimybės spręsti dėl turto vertės, o šių aplinkybių aiškinimasis ir vertinimas reikštų bylos nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme iš naujo, todėl bylos dalis dėl priešieškinio gražinama nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

52Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta neįtraukus į bylos nagrinėjimą visų asmenų, kurių teisėms arba pareigoms gali turėti įtakos bylos išsprendimas (CPK 47 straipsnio 1 dalis). 2012-01-10 teismo ekspertizės akte Nr. DG111125 esančius duomenis apie vertinamą nekilnojamąjį turtą matyti, kad S. Š. priklausantis žemės sklypas yra apsunkintas hipoteka. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, teismo sprendimas šioje byloje gali turėti įtakos hipotekos kreditoriaus teisėms ir pareigoms, kadangi yra sprendžiamas klausimas dėl varžytinių akto pripažinimo negaliojančiu. Varžytinių aktą pripažinus negaliojančius gali būti sprendžiama dėl restitucijos taikymo (CK 6.145 straipsnis). Be to šioje situacijoje net ir pripažinus varžytinių aktą negaliojančiu ir grąžinus jį savininkui, iš tokio turto turėtų būti tęsiamas išieškojimas ieškovo naudai. Tai gali įtakoti ir hipotekos kreditoriaus interesus, be to apsunkinti ir tolimesnį išieškojimą iš tokio turto. Pagal CPK 747 straipsnio 1 dalį išieškodamas iš hipoteka ar įkeitimu įkeisto skolininko turto, antstolis raštu kreipiasi į hipotekos ar įkeitimo kreditorių, siūlydamas duoti sutikimą, kad būtų išieškoma iš hipoteka ar įkeitimu įkeisto skolininko turto. Savo sutikimą, kad būtų išieškoma iš hipoteka ar įkeitimu įkeisto skolininko turto, hipotekos ar įkeitimo kreditorius pateikia raštu. Davęs tokį sutikimą, hipotekos ar įkeitimo kreditorius netenka teisės reikalauti vykdyti išieškojimą iš įkeisto turto perduodant šį turtą jam administruoti ar vykdyti išieškojimą iš įkeisto turto CK 4.219 ir 4.220 straipsniuose nustatyta tvarka. Jeigu hipotekos ar įkeitimo kreditorius nesutinka, kad būtų išieškoma iš hipoteka ar įkeitimu įkeisto turto, arba per keturiolika dienų nepateikia antstoliui savo rašytinio sutikimo dėl išieškojimo, išieškoti iš hipoteka ar įkeitimu įkeisto turto negalima. Pagal 4.170 straipsnio 6 dalį, jeigu hipotekos sandoryje nenustatyta kitaip, įkeistas daiktas gali būti perleidžiamas kito asmens nuosavybėn. Perleidžiant įkeistą daiktą kito asmens nuosavybėn, hipoteka seka paskui daiktą, jeigu CK nenustatyta kitaip. Teisėjų kolegija pažymi, kad atvejis, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų, pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą pripažįstamas absoliučiu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu. Teismas neturi teisės spręsti klausimo dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ar pareigų (CPK 266 straipsnis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. liepos 30 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-343/2010, pažymėjo, kad šios teisės normos tikslas – užtikrinti, jog teismuose nebūtų nagrinėjami su asmens teisėmis bei pareigomis susiję klausimai, šiam apie tokį nagrinėjimą nežinant ir negalint išreikšti savo pozicijos, t. y. ši teisės norma skirta užtikrinti asmens teisę būti išklausytam. Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad į bylos, kurioje sprendžiamas varžytinių, kuriose realizuotas turtas jau po varžytinių apsunkintas hipoteka, akto teisėtumo klausimas privalo būti įtrauktas hipotekos kreditorius. Tai sudaro pagrindą apeliacinės instancijos teismui panaikinti apskųstą teismo sprendimą ir perduoti bylą dalyje dėl priešieškinio pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalis).

53Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktais,

Nutarė

54Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 6 d. sprendimo dalį, kuria ieškovo ieškinys patenkintas, palikti nepakeistą.

55Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 6 d. sprendimo dalį, kuria atsakovų priešieškinys atmestas, panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I.Ginčo esmė... 4. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo, vadovaudamasis Civilinio... 5. Atsakovai M. K., S. K. ir M. K. pateikė teismui priešieškinį, kuriuo... 6. Atsakovai M. K. ir S. K. prašė ieškinį atmesti ir taikyti vienerių metų... 7. Ieškovas prašė priešieškinį atmesti, nes ginčo sklypui nustatytos... 8. Atsakovas S. Š., kuris yra žemės sklypo pirkėjas pagal ginčijamą... 9. II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė... 10. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. kovo 6 d. sprendimu ieškovo ieškinį... 11. Priteisė ieškovui R. T. iš atsakovų S. K., M. K. ir M. K. po 2 522 Lt... 12. Dėl ieškinio... 13. Teismas konstatavo, kad byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, jog pagal 2007 m.... 14. Dėl priešieškinio... 15. Atsakovai priešieškiniu prašė pripažinti negaliojančiu Vilniaus rajono... 16. Teismas nurodė, kad Civilinio proceso kodekso 602 straipsnis nustato... 17. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 18. Atsakovai M. K. ir S. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus... 19. Dėl ieškinio... 20. Teismas sprendime nurodė, kad ieškovas apie atsakovės M. K. nekilnojamo... 21. Dėl priešieškinio... 22. Atsakovai priešieškiniu prašė pripažinti negaliojančiu Vilniaus rajono... 23. Apeliantai taip pat pažymi, kad antstolis organizuodamas nekilnojamojo turto... 24. Teismo sprendime yra nurodyta, kad žemės sklypo pirkėjas prašė... 25. Ieškovas R. T. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atsakovų M. K. ir S.... 26. Atsakovas S. Š. ir trečiasis asmuo antstolis D. Š. atsiliepimais į... 27. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 28. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 29. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas apibrėžia apeliacinio skundo... 30. Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka... 31. Civilinio proceso kodekso 322 str. nuostatos numato, kad apeliacinis skundas... 32. Dėl sprendimo dalies, kuria ieškovo ieškinys patenkintas... 33. Šioje byloje nagrinėjamas ginčas tarp šalių kilo dėl to, ar tarp... 34. Civilinio kodekso 6.66 straipsnyje yra nustatytos sąlygos, kurioms esant... 35. Pagal Civilinio kodekso 6.66 straipsnio 1 dalies nuostatą, kreditorius turi... 36. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo... 37. Atsižvelgiant į tai, kad ginčijant šioje byloje priimtą pirmosios... 38. Apeliantai apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas... 39. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, apeliacinės instancijos teismas... 40. Dėl sprendimo dalies, kuria atsakovų priešieškinys atmestas... 41. Parduodant turtą iš varžytynių yra sukuriama jo pardavimo teisėtumo... 42. Kasacinėje praktikoje aiškinama, kad Civilinio proceso kodekso 602 straipsnio... 43. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką laikomasi... 44. Civilinio proceso kodekso 681 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad areštuodamas... 45. Vykdomosios bylos Nr. 0178/08/01166 duomenimis nustatyta, jog antstolis D. Š.... 46. Atsakovei M. K. apskundus antstolio veiksmus dėl netinkamo turto įkainojimo... 47. Kartu su pateiktu priešieškiniu atsakovai pateikė teismui 2011-05-11 turto... 48. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. spalio 20 d. nutartimi (t. 1, b. l. 164-165)... 49. Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad... 50. Tam, jog būtų pripažintas turto pardavimo iš varžytynių aktas... 51. Apeliacinės instancijos teismas yra kompetentingas spręsti tiek fakto, tiek... 52. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad byla pirmosios... 53. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 54. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 6 d. sprendimo dalį, kuria ieškovo... 55. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 6 d. sprendimo dalį, kuria atsakovų...