Byla e2-1023-943/2017
Dėl tarpusavio skolų užskaitymo aktų pripažinimo negaliojančiais ir skolos priteisimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Egidija Tamošiūnienė,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovės restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Dagerionas“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2017 m. kovo 24 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. e2-461-198/2017 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Kašgarija“ ieškinį minėtai atsakovei dėl tarpusavio skolų užskaitymo aktų pripažinimo negaliojančiais ir skolos priteisimo,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4

  1. Ieškovė prašo pripažinti šalių sudarytus skolų užskaitymo aktus negaliojančiais ir tenkinus šį reikalavimą taikant restituciją priteisti iš atsakovės iš viso 96 298 Eur, 6 procentų dydžio procesines metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
  2. Kartu su ieškiniu pateiktas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovės pinigines lėšas, o jų neužtenkant – kitą atsakovės turtą.
  3. Prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones grindžiamas tuo, kad ieškinio suma yra didelė, o tai savaime lemia būsimo teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo riziką.

5II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6

  1. Panevėžio apygardos teismas 2017 m. kovo 24 d. nutartimi tenkino prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
  2. Teismas nurodė, kad ieškinio reikalavimai tikėtinai pagrįsti, ieškinio suma yra didelė, todėl sprendė, kad tai gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Nustatęs šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas tenkino prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

7III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8

  1. Atskirajame skunde apeliantė RUAB „Dagerionas“ prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2017 m. kovo 24 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovė yra restruktūrizuojama įmonė. Nuo įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo dienos visi jos įsipareigojimai vykdomi įstatymo nustatyta tvarka, t. y. pagal kreditorių patvirtintą restruktūrizavimo planą. Dėl to netenka prasmės laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pagal finansinius reikalavimus, pareikštus kitose civilinėse bylose.
    2. Teismo patvirtinto restruktūrizavimo plano vykdymas yra privalomas, nes tik tokiu būdu gali būti pasiekti restruktūrizavimo įstatyme nustatyti tikslai. Šioje byloje pritaikytas atsakovės turto areštas nepagrįstai varžo apeliantės veiklą ir atsiskaitymus.
    3. Didelė ieškinio suma savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
  2. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė teismo prašo skundą atmesti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
    1. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškinyje nurodomas aplinkybes bei jas pagrindžiančius įrodymus, pagrįstai konstatavo, kad ieškinys preliminariai pagrįstas.
    2. Ieškinio faktinis pagrindas, t. y. kad sudarant ginčo sandorius pirmenybė buvo suteikta susijusiai to paties vadovo vadovaujamai įmonei, lemia, jog atsakovė gali vengti įvykdyti teismo sprendimą. Be to, apeliantė nepateikė duomenų, kad jos finansinė padėtis yra gera.
    3. Vien faktas, kad atsakovė yra restruktūrizuojama įmonė, nelemia, jog jos atžvilgiu negali būti taikomos laikinosios apsaugos priemonės.

9Teismas

konstatuoja:

10IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11

  1. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pagrįstumo ir teisėtumo. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.
  2. Apeliantės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas jos turto atžvilgiu nepagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones dėl dviejų priežasčių: pirma, teismas neatsižvelgė į atsakovės teisinį statusą – restruktūrizuojama bendrovė, ir, antra, nepagrįstai vadovavosi didelės ieškinio sumos prezumpcija.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo restruktūrizuojamos bendrovės atžvilgiu
  1. Nors Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymas (toliau – ir ĮRĮ) tiesiogiai nedraudžia taikyti laikinųjų apsaugos priemonių restruktūrizuojamai įmonei, tačiau pagal ĮRĮ 7 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatas, teismas gavęs pareiškimą iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą CPK nustatyta tvarka gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, galiosiančias tik iki nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą ar atsisakyti ją kelti įsiteisėjimo dienos. Įsiteisėjus nutarčiai dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo draudžiama vykdyti visas pinigines prievoles, neįvykdytas iki teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą priėmimo dienos, įskaitant palūkanų, netesybų ir privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka, nustatyti priverstinę hipoteką, servitutus, uzufruktą, įskaityti reikalavimus, įkeisti, parduoti ar kitaip perduoti įmonės turtą, reikalingą įmonės veiklai tęsti (ĮRĮ 8 straipsnio 1 punktas), todėl netenka prasmės ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pagal finansinius reikalavimus, pareikštus kitose civilinėse bylose, nes iškėlus restruktūrizavimo bylą visiems egzistuojantiems restruktūrizuojamos įmonės kreditoriams, atsižvelgiant į pagrindinius restruktūrizavimo bylos principus, kreditorių lygiateisiškumą bei jų reikalavimų proporcingą patenkinimą, nepriklausomai nuo to ar kreditorinius reikalavimus jie pareiškė restruktūrizavimo byloje ar kitose civilinėse bylose, turi būti sudaromos vienodos galimybės reikalavimų užtikrinimui bei patenkinimui (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1294/2009, 2016 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-487-241/2016). Kitaip tariant, nuo nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą priėmimo dienos, įmonės turtas valdomas bei juo disponuojama ĮRĮ nustatyta tvarka, kas savaime panaikina grėsmes, susijusias su turto perleidimu tretiesiems asmenims ar vengimu atsiskaityti su ieškove, siekiant išvengti ieškovės reikalavimo patenkinimo iš šio turto. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymas sudarytų nevienodas galimybes visiems restruktūrizuojamos atsakovės kreditoriams ir suteiktų prioritetą vienos kreditorės reikalavimų užtikrinimui.
  2. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis Panevėžio apygardos teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartimi iškelta atsakovės UAB „Dagerionas“ restruktūrizavimo byla. 2014 m. rugsėjo 22 d. nutartimi patvirtintas UAB „Dagerionas“ restruktūrizavimo planas, 2017 m. birželio 26 d. nutartimi patvirtintas restruktūrizavimo planas pakeistas.
  3. Dėl nurodyto teisinio reglamentavimo apeliantės atskirojo skundo argumentai dėl laikinųjų apsaugos priemonių restruktūrizuojamai atsakovei taikymo būtinybės sudaro pagrindą naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą taikyti laikinąsias apsaugos atmesti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Dėl grėsmės teismo sprendimo neįvykdymui (ne)egzistavimo (didelės ieškinio sumos prezumpcijos)
  1. Nors iškėlus įmonės restruktūrizavimo bylą ir atsižvelgiant į galiojantį teisinį reglamentavimą, jog laikinosios apsaugos priemonės restruktūrizavimo byloje galioja tik iki nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo, kiti atskirojo skundo argumentai, susiję su galima būsimo teismo sprendimo neįvykdymo rizika dėl didelės ieškinio sumos, teisinės reikšmės neturi, tačiau apeliacinės instancijos teismas pakartotinai pasisako dėl didelės ieškinio sumos prezumpcijos taikant byloje laikinąsias apsaugos priemones. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje vadovavosi didelės ieškinio sumos prezumpcija, t. y. nurodė, jog vien didelės turtinės vertės reikalavimas gali pasunkinti arba padaryti neįmanomu būsimo galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo vykdymą.
  2. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliante, kad didelė ieškinio suma nėra besąlyginis pagrindas visais atvejais taikyti laikinąsias apsaugos priemones, o prezumpcija, jog ieškinio didelė suma gali objektyviai padidinti ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką, nėra absoliuti. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad didelės ieškinio sumos prezumpcijos tikslas ne sudaryti savarankišką pagrindą laikinųjų apsaugos priemonių taikymui nustačius, kad reikalavimas yra turtinis ir išreiškiamas konkrečia finansine suma, o palengvinti įrodinėjimo naštą asmeniui, prašančiam taikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-740-943/2016).
  3. Spręsdamas, ar yra pagrindas laikinosioms apsaugos priemonėms, grindžiamomis didele ieškinio suma, taikyti, teismas kiekvienu atveju turi vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo finansines galimybes, t. y. ar jam ši ieškinio suma, palyginus ją su nuosavybės teise valdomo turto verte, vykdoma veikla, gaunamomis pajamomis, taip pat turimais įsipareigojimais, yra didelė. Tačiau vien ieškinio suma negali būti vertinama kaip savarankiškas pagrindas taikyti ar netaikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pats savaime materialinių vertybių nesukuria, o tik padeda išsaugoti atsakovo turtą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-43-186/2016, 2016 m. kovo 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-667-407/2016, kt.).
Dėl procesinės bylos baigties
  1. Atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas faktines aplinkybes ir išdėstytus teisinius argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones – neatsižvelgė į atsakovės teisinį statusą, taip pat nepagrįstai sprendė, kad vien didelė ieškinio suma sudaro savarankišką pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Aukščiau nurodytų motyvų pagrindu pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, naikinama, o ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
  2. Pažymėtina, jog prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetimas byloje neužkerta kelio ieškovei pasikeitus aplinkybėms pakartotinai kreiptis į teismą su motyvuotu prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

12Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

13Panevėžio apygardos teismo 2017 m. kovo 24 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Kašgarija“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti.

Proceso dalyviai
Ryšiai