Byla 2-5998-641/2015
Dėl administravimo išlaidų priteisimo

1Šiaulių apylinkės teismo teisėja Rasa Milvydaitė,

2sekretoriaujant Giedrei Juozapaitienei,

3dalyvaujant ieškovo UAB „Algsta“ atstovui Algirdui Stankaičiui,

4atsakovo R. P. atstovui advokatui Drąsučiui Narmontui,

5viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Algsta“ ieškinį atsakovui R. P. dėl administravimo išlaidų priteisimo, ir

Nustatė

6ieškovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau tekste – ĮBĮ) 10 straipsnio 11 dalimi, prašo priteisti iš atsakovo R. P. 1592,91 Eur administravimo išlaidų ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pagal kreditoriaus VSDFV Šiaulių skyriaus pareiškimą Šiaulių apygardos teismas 2014-01-20 nutartimi iškėlė bankroto bylą R. P. įmonei, kurios bankroto administratoriumi paskirta UAB „Algsta“, o įgaliotu asmeniu paskirtas Algirdas Stankaitis. 2014-02-18 Šiaulių apygardos teismas patvirtino laikinąją administravimo išlaidų sąmatą iki pirmojo kreditorių susirinkimo – 5000,00 Lt be PVM, o 2014-03-17 nutartimi patvirtinti kreditorių finansiniai reikalavimai ir nutarta R. P. įmonei taikyti supaprastinto bankroto procedūrą. 2014-04-02 Šiaulių apygardos teismas nutartimi paskelbė R. P. įmonę bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto ir patvirtino 6000,00 Lt (1737,72 Eur) dydžio administravimo išlaidų sąmatą. Bankroto administratorius, vykdydamas bankroto procedūrą R. P. įmonei, nustatė, kad įmonė buvo nemoki 1999-2000 m., 2001-08-03 įmonė išregistruota iš PVM mokėtojų registro ir veiklos nebevykdė. Kadangi įmonė jokio turto neturėjo, bankroto administratorius administravo įmonę savo lėšomis. Viso bankroto proceso metu buvo gauta 500,00 Lt (144,81 Eur) iš Įmonių bankroto valdymo departamento garantinio fondo už paraiškos ruošimą, tačiau likusios sumos (5500,00 Lt (1592,91 Eur)) neatlygino nei R. P. įmonė, nei jos savininkas R. P.. Teismas administravimo išlaidų nedetalizavo, todėl bankroto administratorius jomis disponavo savo nuožiūra. Anot ieškovo, visos administravimo išlaidos buvo panaudotos įmonei administruoti, administratoriaus atlyginimui, patalpų nuomai, kurui, duomenų archyvavimui, ryšiams, apskaitos tvarkymui apmokėti. Nurodė, kad bankroto procesas truko 17 mėnesių, todėl administravimo išlaidos vidutiniškai per mėnesį yra lygios 93,70 Eur, kas atitinka protingumo kriterijų. Mano, kad yra visos sąlygos įmonės vadovo civilinei atsakomybei kilti, nes atsakovas jau 2000 m. turėjo pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau laiku nesikreipė, neatsiskaitė su pirmos eilės kreditoriais, kas įrodo neteisėtus įmonės vadovo veiksmus. Be to, atsakovui laiku nesikreipus dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonė prarado nekilnojamąjį turtą, kurį ji įkeitė AB „Šiaulių bankas“ taip užtikrindama 30 000,00 Lt paskolos grąžinimą. Paskolos įmonė negrąžino, o įkeistą turtą prarado. Iškėlus bankroto bylą įmonė jokio turto neturėjo, įsipareigojimai kreditoriams sudarė 42 243,65 Lt (12234,64 Eur), be to, nebuvo atlygintos 1592,91 Eur administravimo išlaidos, kurias sudaro 308,60 Eur išlaidos VĮ Registrų centrui ir apskaitos tvarkymui, 62,30 Eur išlaidos pašto siuntoms, 147,60 Eur kurui, 234,95 Eur būtinos išlaidos, reikalingos administruojant įmonę (patalpų nuoma, internetas, telefonas – faksas, kompiuterių aptarnavimas, profesinės atsakomybės draudimas ir kt.), 840,00 Eur administratoriaus atlyginimas, paskaičiuotas po 60,00 Eur per mėnesį už 14 mėnesių, taigi buvo padaryta žala. Visos administravimo išlaidos yra pagrįstos byloje esančiais rašytiniais įrodymais. Jei atsakovas būtų laiku kreipęsis dėl bankroto bylos iškėlimo, lėšos gautos realizavus įmonės turtą, būtų paskirstytos proporcingai įstatymuose nustatyta tvarka, padengus administravimo išlaidas, todėl tarp atsakovo neveikimo ir žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys. Ketvirtosios civilinės atsakomybės sąlygos – kaltės – nebūtina įrodinėti, nes ji yra preziumuojama.

7Ieškovo atstovas Algirdas Stankaitis teisme ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti visiškai. Be ieškinyje nurodytų argumentų, nurodė, kad nors ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalis taikoma nuo 2013-10-01, tačiau R. P. įmonė buvo administruojama nuo 2014-01-31 iki 2015-08-05, taigi jau galiojant nurodytai įstatymo nuostatai. Akcentavo, kad ši byla yra ne dėl kreditorių patirtos žalos atlyginimo, o dėl administravimo išlaidų atlyginimo. Įmonė negalėjo įvykdyti savo įsipareigojimo bankroto administratoriui ir atlyginti turėtų administravimo išlaidų tik dėl to, kad įmonės vadovas nesikreipė laiku dėl bankroto bylos iškėlimo, o ne dėl to, kad įmonės turtas buvo prarastas dėl verslo nesėkmės. Šiaulių apygardos teismas nedetalizavo administravimo išlaidų, kreditoriai neskundė teismo nutarties, todėl bankroto administratorius turėjo teisę jomis disponuoti savo nuožiūra. Paaiškino, kad bankroto administratoriui įmonės savininkas įmonės dokumentų neperdavė, bankroto administratorius visą informaciją susirinko pats. Surinktus dokumentus reikia saugoti, archyvuoti, todėl patiriamos išlaidos (patalpų nuoma, dokumentų tvarkymas ir archyvavimas). Administravimo išlaidas taipogi sudaro išlaidos telefono skambučiams, pašto išlaidos ir kitos būtinos išlaidos. Be to, bankroto administratorius turi teisę gauti atlyginimą už atliktą darbą, ir teisės aktai nenumato, kad nesant įmonėje realaus ar likvidaus turto, bankroto administratoriui nemokamas atlyginimas. Paaiškino, kad bankroto administratoriams yra keliami atitinkami išsilavinimo ir kompetencijos reikalavimai, todėl teismai neatlygina bankroto administratorių bylinėjimosi išlaidų ir jų bankroto administratorius neprašė priteisti. Bankroto administratoriaus atlyginimas nėra priskiriamas bylinėjimosi išlaidoms.

8Atsakovas R. P. prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, nes ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalis įsigaliojo tik 2013-10-01 ir jis atgal netaikomas, o R. P. įmonė tapo nemoki 2000 m., 2013-10-01 įmonė jokio turto nebeturėjo, t.y., neturėjo ir turto administravimo išlaidoms apmokėti. Be to, nėra nustatytos visos vadovo civilinei atsakomybei kilti būtinos sąlygos, t.y., nėra neteisėtų veiksmų, nes įmonės turtas buvo įkeistas pagal 1997-09-16 paskolos sutartį, o paskolos nepavyko grąžinti dėl verslo nesėkmės. Atsakovo nuomone, nėra ir antrosios sąlygos – žalos, nes byloje nėra duomenų, kad bankroto administratorius patyrė išlaidas, nurodytas 2014-11-03 sąskaitoje – faktūroje Nr. 0035 (605,31 Eur) ir 2015-04-07 sąskaitoje – faktūroje Nr. 0040 (987,60 Eur), ieškovas pareikšto reikalavimo nepagrindė bankrutuojančios įmonės būklės bei veiklos dokumentais, atstovavimo kitos bylose išlaidos turi būti priteistos nurodytose bylose, nepateikta sutartis tarp UAB „Smiga“ ir R. P. įmonės, paslaugų perdavimo – priėmimo aktai, neaišku, kaip su administravimo išlaidomis susijusi 2014-02-11 PVM sąskaita – faktūra Nr. 1751486.

9Atsakovo atstovas advokatas Drąsutis Narmontas teismo posėdyje palaikė savo atstovaujamojo prašymą ieškinį atmesti. Be atsiliepime nurodytų argumentų, nurodė, kad jo atstovaujamasis pripažįsta, kad R. P. įmonė jau 2000 m. buvo nemoki. Nuo 2013-10-01 ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalies pakeitimo žymiai pagerėjo bankroto administratorių padėtis ir pablogėjo įmonių vadovų, kurie laiku nesikreipia dėl bankroto bylos iškėlimo, padėtis. Iki nurodytos įstatymo normos pasikeitimo, nesant bankrutuojančioje įmonėje turto, bankroto administratoriams nebuvo atlyginamos administravimo išlaidos. Kadangi ši norma pablogina įmonės vadovo padėtį, todėl ji atgal negalioja. Tačiau teismui nusprendus atsakovo atžvilgiu taikyti ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalį, pažymėjo, kad prašoma priteisti administravimo išlaidų suma yra nepagrįsta, nes ieškovas visas administravimo išlaidas dalina iš 18, t.y., tiek įmonių jis teikė administravimo išlaidas, nors įmonėms suteikiamos administravimo paslaugos yra skirtingos atsižvelgiant į įmonių dydį, pasirinktą bankroto procedūrą. Be to, ieškovas prašo priteisti išlaidas, kurios realiai nebuvo patirtos, nes bankroto administratorius nesumokėjo 250,00 Eur pagal sąskaitą – faktūrą Nr. APS02150180 už buhalterinės apskaitos tvarkymą. Kadangi bankroto administratoriui nebuvo perduoti jokie bankrutuojančios įmonės dokumentai, tai nebuvo reikalinga juos archyvuoti, saugoti, taip pat kyla klausimas ir dėl patalpų nuomos. Paminėjo, kad ieškovas prašo priteisti išlaidas kurui, nors dalis kuro buvo panaudota važiuoti į bylų nagrinėjimą, todėl išlaidos panaudotam kurui turėjo būti priteistos nurodytose civilinėse bylose. Akcentavo, kad bankroto administratorius pats sau pasiskaičiavo atlyginimą, nors dėl atlyginimo nustatymo turėjo kreiptis į bankroto bylą nagrinėjusį teismą.

10Ieškinys tenkintinas visiškai.

11Išnagrinėjus civilinę bylą, nustatyta, kad Šiaulių apygardos teismas 2014-01-20 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. B2-576-124/2014, tenkino pareiškėjo VSDVF Šiaulių skyriaus pareiškimą ir iškėlė bankroto bylą R. P. įmonei, įmonės bankroto administratoriumi paskirdamas UAB „Algsta“ (11 b. l.). Šiaulių apygardos teismas 2014-02-18 nutartimi patvirtino bankrutuojančiai R. P. įmonei 5000,00 Lt (be PVM) sumą, skirtą administravimo išlaidoms apmokėti, suteikdamas bankroto administratoriaus įgaliotam asmeniui teisę šias lėšas paskirstyti savo nuožiūra (12 b. l.). Kadangi įmonė registruotų kilnojamųjų ir nekilnojamųjų daiktų (15-17 b. l.), piniginių lėšų ar kito turto neturėjo, 2014-03-17 nutartimi Šiaulių apygardos teismas nutarė taikyti R. P. įmonei supaprastintą bankroto procesą, pavedė bankroto administratoriaus įgaliotam asmeniui atlikti veiksmus, numatytus ĮBĮ 131 straipsnio 2 dalies 1 punkte, ir patvirtino kreditorinius reikalavimus 36176,71 Lt sumai (13 b. l.). Šiaulių apygardos teismas 2014-04-02 nutartimi patvirtino bankrutavusios R. P. įmonės 6000,00 Lt (1737,72 Eur) dydžio administravimo išlaidų sąmatą nuo nutarties Roberto patapo įmonei iškelti bankroto bylą dienos iki įmonės išregistravimo iš juridinių asmenų registro (14 b. l.). Garantinio fondo taryba 2014-06-02 (posėdžio protokolo Nr. GF2-11), išnagrinėjus R. P. įmonės paraišką išmokoms iš Garantinio fondo gauti, nutarė už paraiškų paruošimą skirti bankroto administratoriui 500,00 Lt, kurias bankroto administratorius UAB „Algsta“ įskaitė kaip dalinį administravimo išlaidų apmokėjimą (19, 29 b. l.), tačiau, anot ieškovo, liko neapmokėtos 2014-11-03 sąskaita – faktūra serija STA Nr. 0035 (30 b. l.), išrašyta 2090,00 Lt (605,31 Eur) administravimo išlaidų sumai, ir 2015-04-07 sąskaita – faktūra STA Nr. 0040, išrašyta 987,60 Eur administravimo išlaidų sumai (31 b. l.), iš viso 1592,91 Eur administravimo išlaidų.

12Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad R. P. įmonė buvo nemoki 2000 m., tačiau kyla ginčas dėl ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalies taikymo, t.y., atsakovas nesutinka, kad jo atžvilgiu gali būti taikoma nurodyta teisės norma, kadangi pareiga jam kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo atsirado 2000 m., o minėta teisės norma atgal netaikoma.

13ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalis nustato, kad prisiėmęs riziką administratorius, kuris pagal šio straipsnio 10 dalies 2 arba 3 punkto nuostatas administravo įmonę ir teismo bei administravimo išlaidoms apmokėti lėšų negavo ar jų gavo nepakankamai, bankroto proceso metu ir išregistravus įmonę turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas priteisti kreditoriui įmokėtą sumą ar administratoriui jo lėšomis apmokėtas teismo bei administravimo išlaidas iš įmonės vadovo, savininko (savininkų) dėl to, kad šis (šie) įmonei tapus nemokia nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei. Kaip teisingai pastebėjo atsakovo atstovas, ši įstatymo nuostata įsiteisėjo tik nuo 2013-10-01 (įstatymas Nr. XII-237, Žin., 2013, Nr. 46-2244), tačiau atsakovo ir jo atstovo teiginys, kad nurodyta įstatymo nuostata atsakovui netaikoma, yra nepagrįstas ir atmestinas, nes pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nepasibaigia tą dieną, kai įmonė tampa nemoki, ši pareiga yra tęstinio pobūdžio ir pasibaigia tik pateikus apygardos teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Šiuo atveju, 2013-10-01 įsiteisėjus ĮBĮ 10 straipsnio 11 daliai, R. P. įmonės savininkas R. P. ir po 2013-10-01 nepateikė Šiaulių apygardos teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei, kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų, pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo pareiškė kreditorius - VSDFV Šiaulių skyrius.

14Nagrinėjamu atveju bankroto administratorius, teikdamas R. P. įmonei bankroto administravimo paslaugas, turėjo administravimo išlaidų, kurios yra neapmokėtos, kadangi administruota įmonė neturėjo turto. Todėl bankroto administratorius yra kreditorius, kuris patyrė žalą ir ji turi būti jam atlyginta. Žala yra patirti nuostoliai ir negautos pajamos už pavedimo sutarties vykdymą. Kitaip tariant, administratorius turi galiojančią reikalavimo teisę į įmonę gauti teismo patvirtintą administravimo išlaidų sumą, o bankrutuojanti įmonė turi galiojantį ir teisėtą įsipareigojimą administratoriui šią sumą sumokėti ĮBĮ nustatyta tvarka, kadangi tam neužtenka įmonės turto. Kreditoriui, šiuo atveju – administratoriui, padaryta žala yra laikoma išvestine iš įmonei padarytos žalos. Pagal ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalį nurodytą žalą privalo atlyginti įmonės savininkas, t.y., jam kyla civilinė atsakomybė. Tam, kad būtų galima taikyti įmonės administracijos vadovo civilinę atsakomybę, būtina savarankiškai nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, dėl jų atsiradusią žalą (nuostolius), priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį ir kaltę (CK 6.246-6.249 str.).

15Dėl neteisėtų veiksmų.

16ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta įmonės vadovo, savininko pareiga kreiptis į teismą įmonei tapus nemokia ĮBĮ prasme. ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalyje įmonės nemokumas apibrėžiamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovui ar dalyviui nustatyta todėl, kad šis subjektas geriausiai žino įmonės finansinę būklę, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas galėtų pažeisti tiek esamų įmonės kreditorių (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek naujų potencialių kreditorių interesus (jei šie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumą, tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas). Tais atvejais, kai įmonė nevykdo veiklos arba nors ir vykdo, tačiau didėja nuostoliai dėl neatsiskaitymo su kreditoriais, tokie veiksmai neatitinka protingos verslo rizikos ir prieštarauja geriems verslo standartams. Jeigu laiku nesikreipiama dėl bankroto bylos iškėlimo, tai nepasinaudojama palankesnėmis bankroto bylos iškėlimo suteikiamomis sąlygomis, nes dėl bankroto bylos iškėlimo draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka, nutraukiamas netesybų ir palūkanų už visas įmonės prievoles skaičiavimas, negali būti nustatoma priverstinė hipoteka (ĮBĮ 10 str. 7 d. 3 p.). Laiku nesikreipdamas į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovas prisiima riziką dėl pareigos padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, atsiradimo (ĮBĮ 8 str. 4 d.). ĮBĮ nėra tiesiogiai įvardyta konkretaus termino, per kurį, atsiradus bankroto bylos iškėlimo pagrindams, įmonės vadovas privalo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad administracijos vadovas <...> privalo nedelsdamas veikti, jei finansinė padėtis pasikeičia taip, kad kyla įmonės nemokumo grėsmė (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2014, kt.). Todėl šios bylos aplinkybių kontekste aiškinant ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalį, konstatuotina, kad įmonės vadovas ar dalyvis, esant įmonės nemokumo faktui, privalo nedelsdamas pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo.

17Sprendžiant, ar įmonės vadovas ar dalyvis pažeidė teisinę pareigą kreiptis į teismą dėl vadovaujamos įmonės bankroto bylos iškėlimo, būtina nustatyti aplinkybes, patvirtinančias įstatyme nurodytas sąlygas tokiai pareigai atsirasti, šios bylos atveju – įmonės nemokumo fakto atsiradimą.

18Bylos medžiaga įrodo, kad Šiaulių apygardos teismas 2014-01-20 nutartimi patenkino VSDFV Šiaulių skyriaus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo R. P. įmonei (11 b. l.). Pareiškime VSDFV Šiaulių skyrius nurodė, kad įmonė visiškai nevykdo pareigos mokėti valstybinio socialinio draudimo įmokas už apdraustuosius darbuotojus, skola nuo 2013-10-01 sudaro 8269,42 Lt. Šiaulių apygardos teismas, negavęs prašomų dokumentų iš R. P. įmonės savininko, savo iniciatyva surinko bankroto bylai nagrinėti svarbius duomenis ir nustatė, kad įmonė nekilnojamojo turto neturi, nuo 1999 m. neteikia privalomų deklaracijų, turi likviduojamos įmonės statusą, skola VSDFV Šiaulių skyriui susidarė nuo 2009 m. antrojo ketvirčio, todėl nutarta iškelti R. P. individualiai įmonei bankroto bylą. Minėta, jog Šiaulių apygardos teismas 2014-03-17 nutartimi patvirtino R. P. įmonės kreditorinius reikalavimus 36 176,71 Lt sumai bei nustatė, kad įmonė bei jos savininkas jokio turto neturi. 2015 m. patvirtinti R. P. įmonės kreditoriniai reikalavimai sudarė 12234,63 Eur. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad R. P. įmonė 2001-08-03 išregistruota iš PVM mokėtojų sąrašo, o paskutinis registravimas buvo 1998-02-01 (18 b. l.). Be to, Šiaulių miesto apylinkės teismas 2000-10-19 civilinėje byloje Nr. 23-437/2000 pripažino R. S. ir J. M. atleidimą iš R. P. įmonėje eitų pareigų neteisėtais ir priteisė joms kompensaciją, darbo užmokesčio nepriemoką ir atstovavimo išlaidas (34-35 b. l.), o 2000-11-07 Šiaulių miesto apylinkės teismas sprendimu civilinėje byloje Nr. 24-185/2000 pripažino O. K. atleidimą iš R. P. įmonėje eitų pareigų neteisėtu bei priteisė jai kompensaciją, neišmokėtą darbo užmokestį ir kompensaciją už nepanaudotas atostogas (36 b. l.). Iš R. P. įmonės darbuotojų reikalavimų struktūros (37 b. l.) matyti, kad Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimais buvusioms darbuotojoms priteistas neišmokėtas darbo užmokestis susidarė už 1999 m. gegužės mėnesį. 1999-03-15 R. P. įmonė pagal 1997-09-15 paskolos sutartį Nr. 70, sudarytą su AB Šiaulių banku buvo skolinga bankui 28 000,00 Lt (38-39, 40 b. l.), o 2000-03-03 ši skola išliko nepakitusi (40 b. l.), t.y., įmonė neturėjo galimybių padengti susidariusią skolą. Daugiau duomenų apie įmonės finansinę padėtį, turėtą turtą ir/ar turtines teises byloje nėra. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, taip pat į tai, kad tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad R. P. įmonė buvo nemoki 2000 m., tikėtina, kad R. P. įmonė buvo nemoki 2000 m.

19Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl bendrovės administracijos vadovo pareigų, yra pažymėjęs, kad įmonės administracijos vadovas atsako už įmonės komercinės veiklos organizavimą. Jis privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Įmonės vadovas taip pat privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų jos veiklos apribojimų. Administracijos vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, nuo pat tapimo įmonės administracijos vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Ar įmonės administracijos vadovas konkrečiu atveju šią pareigą įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006; 2014 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2014, kt.).

20Atsakovas, pagal Lietuvos Respublikos individualių įmonių įstatymo 6 straipsnį, organizuoja kasdienę įmonės veiklą, pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 ir 2 dalį, būdamas atsakingas už įmonės apskaitos organizavimą, galėjo ir turėjo žinoti, kokia yra įmonės finansinė padėtis. Teismo vertinimu, atsakovas buvo susipažinęs su įmonės finansiniais dokumentais, būdamas rūpestingas ir veikdamas atidžiai, nustatęs sunkią įmonės turtinę padėtį ir jos nemokumą, galėjo ir turėjo kreiptis su pareiškimu į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau šios pareigos nevykdė. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas neginčijo įmonės nemokumo teismo nutartyje iškelti bankroto bylą nurodytu laikotarpiu, jis sutiko su kreditoriaus (VSDFV Šiaulių skyriaus) pareiškimu dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo. Nurodyta leidžia konstatuoti, kad R. P. įmonės savininkas R. P. laiku nesikreipė su pareiškimu į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, t.y., atliko neteisėtus veiksmus (neveikimą).

21Dėl žalos dydžio.

22Šioje byloje ieškovo prašomus priteisti nuostolius sudaro suma, kurios neužtenka administravimo išlaidoms apmokėti, t. y. 1592,91 Eur.

23ĮBĮ 36 straipsnio 3 dalis nustato, kad bankroto administravimo išlaidas sudaro administratoriaus atlyginimas ir kitos išlaidos, skirtos apmokėti administratoriaus patiriamas išlaidas, vykdant bankroto procedūras.

24Minėta, kad Šiaulių apygardos teismas, nutaręs įmonei taikyti supaprastintą bankroto procesą, 2014-04-02 nutartimi patvirtino bankrutavusios R. P. įmonės 6000,00 Lt (1737,72 Eur) dydžio administravimo išlaidų sąmatą. Nurodyta Šiaulių apygardos teismo nutartis yra įsiteisėjusi. Dalį administravimo išlaidų bankroto administratorius padengė gavęs 144,81 Eur išmoką iš Garantinio fondo, kuri buvo skirta už paraiškų paruošimą, tačiau, anot ieškovo, liko neapmokėta 1592,91 Eur administravimo išlaidų. Nurodytas išlaidas ieškovas grindžia išlaidų ataskaita (70-71 b. l.) bei kitais dokumentais, kuriose užfiksuota, kad 308,06 Eur išlaidos susidarė pagal 2014-02-06 PVM sąskaitą – faktūrą RC Nr. 1745335 (24,21 Eur) (20, 21 b. l.), 2014-02-11 PVM sąskaitą – faktūrą RC Nr. 1751486 (12,45 Eur) (22, 23, 65-67 b. l.), 2014-09-11 PVM sąskaitą - faktūrą RC Nr. 1751436 (21,40 Eur) (24 b. l.), 2015-05-01 sąskaitą – faktūrą Nr. APS020150180 (250,00 Eur) (27, 28, 68-69 b. l.), be to, bankroto administratorius turėjo 62,30 Eur išlaidas paštui (72, 73 b. l.), 147,60 Eur išlaidas kurui (74, 75, 76, 77, 78, 79 b. l.), 234,95 Eur išlaidas patalpų nuomai, internetui, telefonui – faksui, kompiuterių aptarnavimui, profesinės atsakomybės draudimui (25-26, 80, 81, 82, 83, 84, 85, 86, 87 b. l.), o 840,00 Eur sudaro atlyginimas administratoriui už bankroto administravimo paslaugas, teiktas įmonei 14 mėnesių, t.y., po 60,00 Eur per mėnesį. Paminėtina, kad nors teismo posėdyje ieškovo atstovas nurodė, kad 2015-05-01 sąskaita – faktūra Nr. APS020150180 (250,00 Eur) nėra apmokėta vien dėl asmeninių bankroto administratoriaus santykių su buhalterinę apskaitą teikusia įmone, tačiau iš byloje esančio banko sąskaitos išrašo (28 b. l.) matyti, kad sąskaitoje – faktūroje nurodytą sumą (250,00 Eur) bankroto administratorius sumokėjo 2015-06-05.

25Atsakovo atstovas teismo posėdyje nesutiko su paskaičiuotomis administravimo išlaidomis, nurodė, kad jos nėra tikslios, pagrįstos rašytiniais įrodymais, o ieškovo administravimo išlaidų paskaičiavimo metodas – visas administravimo išlaidas padalinant 18, t.y. administruojamų įmonių skaičiaus – neatitinka teisingumo principo. Atsakovo teiginiai, kad bankroto administratoriaus išlaidos nėra pagrįstos rašytiniais įrodymais, atmestini kaip nepagrįsti, nes ieškovas pateikė sąskaitas – faktūras ir rašytinius įrodymus, kad šios sąskaitos – faktūros buvo apmokėtos, taip pat pateikė sąskaitas – faktūras ir kitus rašytinius įrodymus, iš esmės patvirtinančius, kad ieškovas mokėjo patalpų nuomą VšĮ „Verslo inkubatorius“, naudojosi internetu, telefonu – faksu, jam buvo teikiamos kompiuterių priežiūros paslaugos, jis draudžia savo civilinę atsakomybę. Paminėtina, kad teisės aktai nenustato bankroto administratoriaus patirtų kitų administravimo išlaidų (telefoninių pokalbių, nuomos, interneto paslaugų ir kt.) paskaičiavimo kiekvienam kreditoriui, jų įvertinimo kriterijų, todėl ieškovo taikytas metodas – išlaidų padalinimas 18 administruojamų įmonių -nepažeidžia teisingumo principo.

26Atsakovas akcentavo, kad kadangi įmonės savininkas jokių dokumentų bankroto administratoriui neperdavė, todėl nereikalingos jų saugojimo, tvarkymo ir archyvavimo paslaugos. Tačiau su šiuo atsakovo atstovo teiginiu nesutiktina, nes iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad bankroto administratorius gavo duomenis apie administruojamą įmonę iš VĮ Registrų centras, VĮ „Regitra“, iš teismų, bankroto administratorius sudarė kreditorių sąrašus, juos tikslino, susirašinėjo su kreditoriais, valstybės institucijomis. Todėl neabejotina, kad administruojant R. P. įmonę, buvo reikalingos aukščiau nurodytos paslaugos.

27Tarp šalių taip pat kilo ginčas dėl išlaidų kurui paskaičiavimo. Anot ieškovo, jam teko važiuoti ne tik renkant duomenis apie įmonę, bet ir į teismo posėdžius. Atsakovo atstovo teigimu, išlaidos kurui, jei šis kuras buvo panaudotas vykstant į teismo posėdį, turėjo būti priteistos tose bylose, kurių teismo posėdžiuose dalyvavo bankroto administratoriaus atstovas. Byloje nėra rašytinių įrodymų, patvirtinančių tai, kad bankroto administratoriaus atstovas dalyvavo teismo posėdžiuose, kuriuose buvo ginamos R. P. įmonės kreditorių teisės. Iš Lietuvos teismų sistemos „LITEKO“ duomenų matyti, kad pagal bankroto administratoriaus pareiškimą Šiaulių apylinkės teisme buvo nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-261-772/2015 dėl turto dalies esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo. Bylos procesas tęsėsi nuo 2014-08-12 iki 2015-05-07, teismas priėmė įmonės kreditoriams nepalankų sprendimą. Teismo posėdžiai vyko 2014-09-18, 2014-11-05, 2015-01-14, 2015-02-25, 2015-04-01, 2015-04-16, 2015-05-07. Išanalizavus ieškovo pateiktus lengvojo automobilio kelionės lapus (74-75 b. l.) matyti, kad teismo posėdžių dienomis kuro nebuvo piltasi. Taigi išlaidų kurui, kuris buvo naudojamas vykti į teismo posėdžius, ieškovas neįtraukė į prašomą priteisti administravimo išlaidų sąmatą. Sprendžiant klausimą, ar bankroto administratorius pagrįstai paskaičiavo 147,60 Eur išlaidas kurui, atkreipiamas dėmesys į tai, kad bankroto procedūra truko 18 mėnesių, atsakovas teisme neįrodė, kad vieno automobilio panauda administratoriaus funkcijoms atlikti buvo nebūtina, kad bankroto administratorius savo funkcijų nevykdė, o vidutinės išlaidos kurui per mėnesį (8,20 Eur) nelaikytinos neprotingai didelės ar perteklinės.

28Atsakovo atstovas teismo posėdyje kritikavo administratoriaus atlyginimo nustatymą, t.y., administratoriui atlyginimą nustato tik teismas arba kreditoriai, o ne pats administratorius. Ieškovas, atsikirsdamas į atsakovo argumentus nurodė, kad jis prašė teismo nustatyti bankroto administratoriui atlyginimą (64 b. l.), tačiau teismas nustatė tik bendrą administravimo išlaidų sumą, skiriamą visam bankroto procesui, kuri paskirstyta ne tik būtinosioms administravimo išlaidoms atlyginti, bet ir administratoriaus atlyginimui.

29Pagal ĮBĮ 36 straipsnio 3 dalį atlyginimas administratoriui yra viena iš bankroto administravimo išlaidų rūšių. ĮBĮ 36 straipsnio 5 dalyje nurodyti kriterijai administratoriaus atlyginimo už teikiamas paslaugas dydžiui nustatyti, t. y. administratoriaus atlyginimo suma nustatoma atsižvelgiant į tai, ar bankrutuojanti (bankrutavusi) įmonė tęsia (vykdo) veiklą, taip pat į parduodamo įmonės turto rūšį ir jo kiekį, į įmonei iškeltų bylų ir pareikštų civilinių ieškinių sudėtingumą bei jų kiekį. Kreditorių susirinkimo nustatytas atlyginimo administratoriui dydis turėtų atitikti protingumo, teisingumo, sąžiningumo kriterijus (CK 1.5 str. 1 d.) ir užtikrinti tiek administratoriaus, tiek bankrutuojančios įmonės kreditorių interesų pusiausvyrą. Pažymėtina, kad teismų praktikoje yra išaiškinta, jog administratoriaus atlyginimo dydis priklauso nuo kreditorių ir administratoriaus susitarimo, todėl jis turėtų būti nustatomas toks, kad skatintų administratorių tinkamai atlikti bankroto procedūras, kartu nepažeistų kreditorių interesų, skiriant įmonei administruoti per didelę sumą. Objektyviais kriterijais nepagrįsto atlyginimo administratoriui nustatymas pažeistų kreditorių teises, jei būtų nustatytas per didelis atlyginimas, arba administratoriaus teises, jei būtų nustatytas per mažas, kadangi bankroto administratorius yra verslu užsiimantis subjektas, savo rizika ir atsakomybe teikiantis administravimo paslaugas, todėl atlyginimo administratoriui mokėjimas kartu yra atlygis verslo subjektui už jo teikiamas paslaugas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-486/2010, Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. kovo 31 d. nutartis byloje Nr. 2-723/2011, 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-709/2014).

30Nagrinėjamu atveju būtina atkreipti dėmesį į tai, kad R. P. įmonei buvo taikytas supaprastintas bankroto procesas. Supaprastinto bankroto proceso tikslas – tiesioginis likvidavimo procedūros taikymas, netaikant įprastinių bankroto procedūrų, taip siekiant sumažinti galimas bankroto proceso išlaidas (ĮBĮ 2 str. 13 d., 13¹ str. 1 d., 11 d.). Kitaip tariant, įprasto bankroto pagrindinis tikslas yra užtikrinti pačios bendrovės ir jos kreditorių teises bei turtinius interesus, tuo pačiu užtikrinant galimybę kreditoriams dalyvauti šiame procese, tai yra priimti sprendimus esminiais klausimais. Tuo tarpu supaprastinto – teisėtai ir greitai likviduoti nemokų skolininką ir dėl tos priežasties (proceso operatyvumo, koncentruotumo, ekonomiškumo) apribojant bendrovės kreditorių teises (kreditorių susirinkimai nešaukiami, administratoriui suteiktos teisės vienasmeniškai spręsti daugelį klausimų (ĮBĮ 13¹ str. 1 d.)). Todėl pagal ĮBĮ 131 straipsnio 1 dalies 3 punktą tik teismas turi teisę patvirtinti administravimo išlaidų sąmatą, kurią administratorius pateikia teismui ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo nutarties taikyti įmonei supaprastintą bankroto procesą įsiteisėjimo dienos ir kuri negali būti didesnė nei ĮBĮ 10 straipsnio 10 dalyje nustatyta suma (ne didesnė nei 25 MMA, jei ši suma pagrįstai viršijama, tai ne didesnė nei 40 MMA). Kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų, bankroto administratorius 2014-03-24 prašymu dėl papildomos administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo prašė papildomai nustatyti 6000,00 Lt atlyginimą bankroto administratoriui visam bankroto procesui (64 b. l.), tačiau Šiaulių apygardos teismas 2014-04-02 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-576-124/2014 tenkino bankroto administratoriaus prašymą ir patvirtino 6000,00 Lt dydžio administravimo išlaidų sąmatą visam R. P. įmonės bankroto procesui iki įmonės išregistravimo iš juridinių asmenų registro (14 b. l.). Teismas nutartyje nenurodė, kokia suma yra skiriama administratoriaus atlyginimui, o kokia – kitoms būtinoms administravimo išlaidoms. Nurodyta teismo nutartis yra įsiteisėjusi, jos neskundė kreditoriai. Atsižvelgiant į nurodyta, darytina išvada, kad į teismo patvirtintą administravimo išlaidų sąmatą įeina ir atlyginimas bankroto administratoriui, kuris nurodyta nutartimi nėra apibrėžtas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad ieškovas paskaičiavo teismo patvirtintos administravimo sąmatos neviršijantį atlyginimą bankroto administratoriui (60,00 Eur per mėnesį atlyginimą skaičiavo tik 14 mėnesių, nors bankroto procesas truko ilgiau – 18 mėnesių). Kadangi taikant supaprastintą bankroto procesą kreditorių susirinkimai nešaukiami, o jo kompetencijai skirtus klausimus sprendžia bankroto administratorius ir teismas, taigi laikytina, kad teismas, tvirtindamas administravimo išlaidų sąmatą, įvertino bankroto procedūroms atlikti reikalingų lėšų taip pat ir atlyginimo administratoriui dydį. Bankroto administratorius, įvykdęs įmonės bankroto procedūras, turi teisę gauti už tai atlyginimą ir išlaidų, turėtų atliekant įmonės bankroto administravimą, kompensavimą. Paminėtina, kad aukštesnės instancijos teismai analogiškose bylose nekvestionuoja ir neanalizuoja administravimo išlaidų sudėties ar dydžio, patvirtinto bankroto bylą nagrinėjančio teismo, kai yra taikomas supaprastintas bankroto procesas, laikant, kad teismas, tvirtindamas administravimo išlaidų sąmatą, įvertino bankroto procedūroms atlikti reikalingų lėšų dydį bei kad administravimo išlaidų suma yra įrodyta įsiteisėjusiu procesiniu dokumentu, todėl jos dydžio papildomai įrodinėti nereikia (CPK 182 str. 1 d. 2 p.) (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2013-04-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-750/2013; Vilniaus apygardos teismo 2015-09-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2332-577/2015; Vilniaus apygardos teismo 2015-05-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1323-798/2015; Kauno apygardos teismo 2015-10-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1578-153/2015; ir kt.). Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, daroma išvada, kad atlyginimas bankroto administratoriui paskaičiuotas nepažeidžiant teisingumo, protingumo ir proporcingumo principų, o žalos dydis yra įrodytas rašytiniais byloje esančiais įrodymais bei ieškovo atstovo paaiškinimais.

31Dėl priežastinio ryšio.

32Sprendžiant, ar atsakovas yra atsakingas už tai, kad įmonė negali sumokėti administratoriui administravimo išlaidų, t. y. dėl priežastinio ryšio kaip civilinės atsakomybės sąlygos egzistavimo, pažymėtina, kad, siekiant išvengti situacijos, kai administratorius, įvykdęs administravimo procedūras, negali realizuoti savo teisės į administravimo išlaidas, nes tam neužtenka įmonės turto, ĮBĮ 10 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatyta, kad teismas atsisako kelti bankroto bylą, jeigu pareiškimo iškelti bankroto bylą nagrinėjimo metu teismas daro pakankamai pagrįstą prielaidą, kad įmonė neturi turto ar jo nepakanka teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti, išskyrus šio įstatymo 10 ir 12 dalyse numatytus atvejus. Tai yra teisminės bankroto procedūros paprastai nepradedamos esant situacijai, kai įmonės turto neužtenka administravimo išlaidoms. Siekiant, kad teismas iškeltų bankroto bylą, nesant įmonės turto ar jo nepakankant teismo administravimo išlaidoms apmokėti, asmuo, pateikęs pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, turėtų įmokėti į teismo depozitinę sąskaitą pinigų sumą, naudotiną teismo ar administravimo išlaidoms apmokėti (ĮBĮ 10 str. 10 d.). Pagal ĮBĮ 10 straipsnio 12 dalį, ši suma teismine tvarka išieškoma iš įmonės vadovo, savininko (savininkų) dėl to, kad šis (šie) įmonei tapus nemokia nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei. Taigi, vadovaujantis šiuo teisiniu reglamentavimu, darytina išvada, kad individualios įmonės savininkas yra atsakingas, jeigu dėl jo neteisėto neveikimo – nesikreipimo į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės turto neužtenka administravimo išlaidoms apmokėti. Jeigu atsakovas būtų kreipęsis į teismą, nelaukdamas, kol įmonėje faktiškai neliks turto, administravimo išlaidos būtų apmokėtos iš lėšų, gautų pardavus įmonės turtą. Jeigu atsakovas būtų kreipęsis dėl bankroto bylos iškėlimo esant situacijai, kai įmonės turto neužtenka administravimo išlaidoms apmokėti, jis būtų įpareigotas įmokėti į depozitą pinigų sumą, reikalingą administravimo išlaidoms padengti, tad šiuo atveju administravimo išlaidos irgi būtų apmokėtos. Taigi nagrinėjamu atveju tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys, nes būtent atsakovo, kaip individualios įmonės savininko, pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymas sąlygojo situaciją, kai įmonė negali įvykdyti įsipareigojimo sumokėti administratoriui jam priklausančio atlyginimo.

33Dėl kaltės.

34CK 6.248 straipsnio 1 dalis nustato bendrą taisyklę, jog civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas. CK 6.248 straipsnio 3 dalis įtvirtina objektyvią kaltės sampratą: laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę ir kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Tai reiškia, kad atsakymas į klausimą, ar žalos padaręs asmuo yra kaltas ar ne, turi būti pateikiamas vertinant ne jo psichikos, psichologinę būklę, bet elgesį, remiantis apdairaus, rūpestingo, atidaus žmogaus (lot. bonus pater familias) elgesio standartu. Jeigu apdairus, rūpestingas, atidus žmogus tokioje pat situacijoje būtų pasielgęs kitaip ir žalos išvengęs, tokiu atveju žalos padaręs asmuo yra kaltas. Kitaip nei kitos civilinės atsakomybės sąlygos, kaltė yra preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.). Taigi konstatavus, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, kurie lėmė žalos (nuostolių) atsiradimą, kaltė būtų preziumuojama, todėl ieškovas neprivalo įrodinėti, kad bendrovės vadovai kalti (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009, kt.). Kadangi kaltė yra preziumuojama, pats bendrovės vadovas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, turėjo įrodyti, kad žala atsirado ne dėl jo kaltės (žr., pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. gruodžio 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-1590/2002, kt.).

35Taigi atsakovas, dėl kurio veiksmų (neveikimo) atsirado žala, privalėjo įrodyti, kad dėl žalos atsiradimo jo kaltės nėra (CK 6.248 str. 1 d.), o atsakovui to nepadarius, konstatuotina, kad atsakovas šioje byloje nepaneigė savo kaltės prezumpcijos, tad nėra pagrindo jį atleisti nuo atsakomybės už neteisėtu neveikimu padarytą žalą. Tai, kad administravimo išlaidos būtų atsiradusios nepriklausomai nuo to, kas kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, neatleidžia atsakovo nuo žalos atlyginimo, kadangi būdamas individualios įmonės savininkas, atsakovas žinodamas realią įmonės finansinę padėtį, kad įmonė yra nemoki, turėjo įstatyme imperatyviai įtvirtintą pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo.

36Iš aptarto daroma išvada, kad yra visos civilinės atsakomybės sąlygos, taigi ieškinys yra pagrįstas ir įrodytas, todėl tenkintinas visa apimtimi.

37Vadovaujantis CK 6.37 straipsniu ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš atsakovo priteistinos ir 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos 1592,91 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. 2015-06-18 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

38Bylinėjimosi išlaidos ir kiti procesiniai klausimai.

39Ieškovas UAB „Algsta“ nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleistas pagal įstatymą (CPK 83 str. 1 d. 8 p.), todėl, ieškinį tenkinus visiškai, iš atsakovo valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 48,00 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 str., 88 str., 96 str. 2 d.).

402,56 Eur teismo patirtos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei nepriteistinos, kadangi šių bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią (3,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 96 str. 1 d., 6 d., LR Teisingumo ministro ir LR Finansų ministro 2011-11-07 įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-261/1K-355 su vėlesniais pakeitimais).

41Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 263 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

Nutarė

42ieškinį tenkinti visiškai.

43Priteisti iš atsakovo R. P., asmens kodas ( - ) gyv. ( - ), ieškovui UAB „Algsta“, juridinio asmens kodas 302412653, buveinės adresas Aušros al. 66A-22, 76233 Šiauliai, A/S Nr. ( - ), AB DnB bankas, 1592,91 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų devyniasdešimt dviejų eurų, 91 cento) administravimo išlaidas ir 5 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą – 1592,91 Eur – nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2015-06-18 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

44Priteisti iš atsakovo R. P., asmens kodas ( - ) gyv. ( - ), valstybei 48,00 Eur (keturiasdešimt aštuonių eurų) bylinėjimosi išlaidas.

45Nepriteisti teismo patirtų procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei.

46Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apylinkės teismo teisėja Rasa Milvydaitė,... 2. sekretoriaujant Giedrei Juozapaitienei,... 3. dalyvaujant ieškovo UAB „Algsta“ atstovui Algirdui Stankaičiui,... 4. atsakovo R. P. atstovui advokatui Drąsučiui Narmontui,... 5. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB... 6. ieškovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo... 7. Ieškovo atstovas Algirdas Stankaitis teisme ieškinį palaikė, prašė jį... 8. Atsakovas R. P. prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, nes ĮBĮ 10... 9. Atsakovo atstovas advokatas Drąsutis Narmontas teismo posėdyje palaikė savo... 10. Ieškinys tenkintinas visiškai.... 11. Išnagrinėjus civilinę bylą, nustatyta, kad Šiaulių apygardos teismas... 12. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad R. P. įmonė buvo nemoki 2000... 13. ĮBĮ 10 straipsnio 11 dalis nustato, kad prisiėmęs riziką administratorius,... 14. Nagrinėjamu atveju bankroto administratorius, teikdamas R. P. įmonei bankroto... 15. Dėl neteisėtų veiksmų.... 16. ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta įmonės vadovo, savininko pareiga... 17. Sprendžiant, ar įmonės vadovas ar dalyvis pažeidė teisinę pareigą... 18. Bylos medžiaga įrodo, kad Šiaulių apygardos teismas 2014-01-20 nutartimi... 19. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl bendrovės... 20. Atsakovas, pagal Lietuvos Respublikos individualių įmonių įstatymo 6... 21. Dėl žalos dydžio.... 22. Šioje byloje ieškovo prašomus priteisti nuostolius sudaro suma, kurios... 23. ĮBĮ 36 straipsnio 3 dalis nustato, kad bankroto administravimo išlaidas... 24. Minėta, kad Šiaulių apygardos teismas, nutaręs įmonei taikyti... 25. Atsakovo atstovas teismo posėdyje nesutiko su paskaičiuotomis administravimo... 26. Atsakovas akcentavo, kad kadangi įmonės savininkas jokių dokumentų bankroto... 27. Tarp šalių taip pat kilo ginčas dėl išlaidų kurui paskaičiavimo. Anot... 28. Atsakovo atstovas teismo posėdyje kritikavo administratoriaus atlyginimo... 29. Pagal ĮBĮ 36 straipsnio 3 dalį atlyginimas administratoriui yra viena iš... 30. Nagrinėjamu atveju būtina atkreipti dėmesį į tai, kad R. P. įmonei buvo... 31. Dėl priežastinio ryšio.... 32. Sprendžiant, ar atsakovas yra atsakingas už tai, kad įmonė negali sumokėti... 33. Dėl kaltės.... 34. CK 6.248 straipsnio 1 dalis nustato bendrą taisyklę, jog civilinė... 35. Taigi atsakovas, dėl kurio veiksmų (neveikimo) atsirado žala, privalėjo... 36. Iš aptarto daroma išvada, kad yra visos civilinės atsakomybės sąlygos,... 37. Vadovaujantis CK 6.37 straipsniu ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš... 38. Bylinėjimosi išlaidos ir kiti procesiniai klausimai.... 39. Ieškovas UAB „Algsta“ nuo žyminio mokesčio mokėjimo yra atleistas pagal... 40. 2,56 Eur teismo patirtos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei... 41. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260... 42. ieškinį tenkinti visiškai.... 43. Priteisti iš atsakovo R. P., asmens kodas ( - ) gyv. ( - ), ieškovui UAB... 44. Priteisti iš atsakovo R. P., asmens kodas ( - ) gyv. ( - ), valstybei 48,00... 45. Nepriteisti teismo patirtų procesinių dokumentų siuntimo išlaidų... 46. Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių...