Byla e3K-3-96-690/2017
Dėl darbuotojų teisių gynimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijaus Laužiko (pranešėjas), Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Gedimino Sagačio,

2teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 28 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Diena Media News“ dėl darbuotojų teisių gynimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių profesinės sąjungos padalinio įsteigimą, taip pat darbuotojų atstovavimo ir gynimo funkcijų perdavimą profesinei sąjungai, aiškinimo bei taikymo.
  2. Ieškovė Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“ prašė teismo įpareigoti atsakovę nemokamai raštu per 3 darbo dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pateikti ieškovei jos 2014 m. rugsėjo 23 d. rašte Nr. L-(D)-314 prašomą informaciją apie: įmonės savininkų (akcininkų) pasikeitimus nuo 2014 m. sausio 1 d. iki rašto gavimo dienos; darbuotojų, kurie dirba pagal darbo sutartis, skaičių; darbuotojų, kurie dirba pagal autorines sutartis, skaičių ir darbuotojų, kurie dirba ir pagal darbo sutartis, ir pagal autorines sutartis vienu metu, skaičių; įmonės taikomą darbo užmokesčio mokėjimo sistemą bei tai, ar įmonėje yra nustatyta priedų ir priemokų prie darbo užmokesčio (autorinio atlyginimo) mokėjimo tvarka; įmonės vidaus tvarkos taisykles ir atskirų profesijų (kategorijų) darbuotojų pareigybių aprašymus; įmonės darbuotojų darbo grafikus ir darbo laiko apskaitos režimą.
  3. Ieškovė nurodė, kad ji 2014 m. rugsėjo 12 d. informavo atsakovę, jog 2014 m. rugsėjo 11 d. steigiamojo susirinkimo metu buvo įkurtas Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ padalinys – UAB „Diena Media News“ profesinė sąjunga. Atsakovė iki ieškinio teismui pateikimo dienos nėra pateikusi prašytos informacijos.

6II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

7

  1. Kauno apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimu ieškinį atmetė.
  2. Teismas nustatė, kad 2014 m. rugsėjo 12 d. ieškovė informavo atsakovę, jog 2014 m. rugsėjo 11 d. steigiamojo susirinkimo metu buvo įkurtas Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ padalinys – UAB „Diena Media News“ profesinė sąjunga, tačiau jokių papildomų įrodymų, kad ieškovė iš tikrųjų atstovauja atsakovės darbuotojams pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 18, 19 straipsnius (atskaityti profesinės sąjungos nario mokestį ir pan.), nepateikė, nors atsakovė ne kartą pabrėžė ir nurodė, kad, gavusi tokią informaciją, įvykdytų tam tikrą dalį ieškinio reikalavimų. Ieškovės į bylą pateiktas nuasmenintas 2014 m. rugsėjo 11 d. steigiamojo susirinkimo protokolas ir Kauno apygardos teismo 2015 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-272-259/2015, kurioje, sprendžiant ginčą tarp Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ ir Kauno rajono Akademijos Ugnės Karvelis gimnazijos, atsakovė apie profesinės sąjungos įsteigimą gimnazijoje buvo informuota ne tik pranešimu, bet ir pateiktu prašymu atskaityti profesinės sąjungos nario mokestį 9 darbuotojams, nagrinėjamu atveju nepatvirtina, jog ieškovė iš tikrųjų atstovauja atsakovės darbuotojams.
  3. Teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovė siūlė slaptai, tik teismui, posėdžio metu pateikti duomenis apie profesinės sąjungos nario mokesčio pervedimą iš atsakovės įstaigos į ieškovės sąskaitą. Tačiau tokį ieškovės elgesį teismas pripažino neįrodančiu ieškinio pagrįstumo, nes teismas vykdo ne šalių slapto tarpininkavimo, o individualių ginčų tarp šalių sprendimo funkciją. Teismas pažymėjo, kad, negavusi įrodymų dėl ieškovės atstovavimo atsakovės darbuotojams pagrindų, atsakovė gali pagrįstai abejoti dėl galimos konkuruojančių įmonių įtakos siekiant gauti informaciją apie atsakovės įmonę.
  4. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės apeliacinį skundą, 2016 m. balandžio 28 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimą paliko nepakeistą; pašalino iš Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimo motyvuojamosios dalies išvadą, kad „teismas pripažįsta pagrįstais atsakovės nurodomus argumentus, jog atsakovė gali pagrįstai abejoti dėl galimos konkuruojančių įmonių įtakos, siekiant gauti informaciją apie atsakovės įmonę“.
  5. Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo 13 straipsnyje įtvirtinta, kad darbdavys profesinės sąjungos įgaliotiesiems atstovams, atliekantiems kontrolės funkciją, pateikia jų prašomą informaciją apie darbo, ekonomines ir socialines sąlygas ir užtikrina jų teisę atlikti kitas Profesinių sąjungų įstatymo 17 straipsnyje nustatytas funkcijas. Tokią darbuotojų atstovų, tarp jų ir profesinės sąjungos, teisę nustato ir detalizuoja DK 22 straipsnio 1 dalies 7 punktas, kuriame įtvirtinta, kad profesinė sąjunga, kaip darbuotojų kolektyvinio atstovavimo organas, turi teisę gauti informaciją ir konsultuotis su darbdaviais dėl dabartinės ir būsimos įmonės veiklos, ekonominės padėties bei darbo santykių būklės, taip pat ir prieš priimdama sprendimus, galinčius turėti esminę įtaką darbo organizavimui ir darbuotojų teisinei padėčiai.
  6. Ieškovės reikalavimams tenkinti byloje privalo būti įrodyta bent viena iš šių aplinkybių: kad UAB „Diena Media News“ yra įkurtas Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ padalinys arba kad Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“ teisėtu pagrindu turi jai perduotą teisę (pavedimą) atstovauti UAB „Diena Media News“ darbuotojams (DK 18 straipsnio 2 dalis, 19 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija sprendė, kad tokių aplinkybių ir pagrindų ieškovė neįrodė. Byloje ieškovės pateiktas 2014 m. rugsėjo 12 d. raštas Nr. L-(D)-307 ir nuasmenintas Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ UAB „Diena Media News“ steigimo protokolas neįrodo, kad atsakovės įmonėje buvo įkurtas Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ UAB „Diena Media News“ padalinys.
  7. Teisėjų kolegija taip pat nustatė, kad Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“ negali, vadovaudamasi savo įstatais, atstovauti UAB „Diena Media News“ darbuotojams. Atskiro darbo kolektyvo pavedimo atstovauti UAB „Diena Media News“ darbuotojams kolektyvinio atstovavimo santykiuose su darbdave ieškovė byloje nepateikė. Kolegija pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovė nepateikė argumentų apie poreikį gauti visą prašomą informaciją.

8III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9

  1. Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 28 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti; priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė Profesinių sąjungų įstatymo 3, 4, 6, 8 straipsnių nuostatas ir nesivadovavo kasacinio teismo praktika panašaus pobūdžio bylose. Šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalis reglamentuoja profesinių sąjungų steigimosi būdus. Apie tai, kad teritoriniu principu įsteigta ir veikianti profesinė sąjunga laikytina veikiančia tose įmonėse, įstaigose ir organizacijose, kuriose veikia jos padaliniai, kasacinis teismas yra pasisakęs dar 2000 m. gegužės 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-538/2000; šiai išvadai pritarta ir vėlesnėje kasacinio teismo jurisprudencijoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-995/2002; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2010). Pagal kasacinio teismo praktiką, profesinių sąjungų, veikiančių teritoriniu principu, teritoriniai padaliniai ir jų organai sudaromi vadovaujantis jau įsteigtos ir veikiančios profesinės sąjungos įstatais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-556/2004; 2010 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-142/2010; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2010; 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2011). Ieškovės įstatai (teismui pateikti duomenys dėl registracijos), nustatyta tvarka įregistruoti VĮ Registrų centre, patvirtina jos įsteigimą ir veikimą teritoriniu principu Lietuvos įmonėse, įstaigose ir organizacijose, kuriose dirba jos nariai (įstatų 2013 m. sausio 28 d. redakcija). Ieškovė yra pateikusi Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ padalinio UAB „Diena Media News“ profesinės sąjungos steigimo protokolą, taigi apie profesinės sąjungos įsteigimą atsakovė raštu informuota 2014 m. rugsėjo 12 d. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ padalinys veikia pagal tuos pačius įstatus kaip ir kiti ieškovės struktūriniai padaliniai. Tose įmonėse, įstaigose ir organizacijose, kuriose šie struktūriniai padaliniai veikia, Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“ yra veikianti profesinė sąjunga (įstatų 1 punktas, Profesinių sąjungų įstatymo 3, 4, 6, 8 straipsniai).
    2. Teismas neatsižvelgė į šio ginčo specifiką ir pažeidė asmens duomenų teisinę apsaugą reglamentuojančias teisės normas. Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas (toliau – ir ADTAĮ) įgyvendina 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo. Vadovaujantis teismų logika, tam, kad ieškovė galėtų ginti darbuotojus ir jiems atstovauti, ji privalo pažeisti Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymą ir neturėdama profesinės sąjungos narių sutikimo viešinti jų narystę, atskleisti konfidencialius savo narių asmens duomenis. Darbdaviui apskritai draudžiama kištis į profesinių sąjungų vidaus reikalus (Profesinių sąjungų įstatymo 10 straipsnis), todėl tik pačios profesinės sąjungos reikalas, kaip ji renka nario mokestį. Šiuo atveju nario mokestis renkamas tiesiogiai nurašant reikiamą sumą iš profesinės sąjungos nario banko sąskaitos, todėl joks darbdavio tarpininkavimas nereikalingas, o atskleisti šiuos duomenis reikštų ne tik ADTAĮ, bet ir banko sąskaitos paslapties pažeidimą.
    3. Teismas neteisingai paskirstė įrodinėjimo naštą. Ieškovė į bylą pateikė: VĮ Registrų centro duomenis dėl jos (ieškovės) įregistravimo Juridinių asmenų registre; duomenis, kad atsakovė raštu informuota apie profesinės sąjungos padalinio įsteigimą; steigimo protokolą. Atsakovė savo ruožtu neteikė jokių duomenų ir padalinio įsteigimo teisėtumu suabejojo tik teismo posėdžio metu. Taigi atsakovei teismas leido neįrodinėti savo teiginių.
    4. Žemesnės instancijos teismų pozicija tuo pačiu klausimu yra skirtinga. Spręsdami analogišką ginčą, kai ieškove buvo Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“, o atsakove – UAB „Danbaltrans“, Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016 m. vasario 1 d. sprendimu (civilinė byla Nr. e2-768-889/2016) ir Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. gegužės 30 d. nutartimi (civilinė byla Nr. e2A-761-524/2016) priėmė ieškovei naudingą sprendimą. Šių bylų faktinės aplinkybės, ieškovės reikalavimai, atsakovės atsikirtimai ir taikytina teisė iš esmės sutampa su šioje byloje nagrinėjamu klausimu, tačiau, vertindami tas pačias aplinkybes, teismai padarė priešingas išvadas.
  2. Atsakovė atsiliepimu į ieškovės kasacinį skundą prašo skundą atmesti, palikti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 28 d. nutartį nepakeistą, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
    1. Byloje nėra aiškių ir objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad steigiant Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ padalinį dalyvavo atsakovės įmonės darbuotojai. 2014 m. rugsėjo 1 d. protokolo išraše nurodyti asmenys (pirmininkas ir viešųjų ryšių specialistė) nėra atsakovės darbuotojai. Nenustačius, kad įmonės darbuotojų kolektyvo susirinkimas darbuotojų atstovavimo ir gynimo funkcija būtų perdavęs profesinei sąjungai, nėra pagrindo teigti, jog atstovavimo funkcijos DK 19 straipsnio nustatyta tvarka buvo perduotos profesinei sąjungai ir kad įmonėje veikia profesinė sąjunga (DK 19 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-515/2010; 2010 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-575/2010; 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2011). Jokie atstovavimo teisinių santykių egzistavimą patvirtinantys duomenys nėra pateikti: kad darbuotojų kolektyvas yra perdavęs kasatorei teises atstovauti jų interesams ar išreiškęs valią suteikti įgaliojimus kasatorei, kad ši jiems atstovautų; nepateiktas nė vienas darbuotojo prašymas pervesti nario mokestį Lietuvos profesinei sąjungai „Sandrauga“.
    2. Prašoma pateikti informacija yra ne tik komercinė paslaptis, bet ir susijusi su darbuotojų asmeniniais duomenimis, kurių apsaugą reglamentuoja ADTAĮ 2 straipsnio 1 dalis. Pateikus kasatorei jos prašomą informaciją ne tik būtų atskleista konfidenciali įmonės informacija, tačiau iš pateiktų duomenų būtų nesudėtinga nustatyti fizinių asmenų (darbuotojų) asmeninius duomenis (pvz., darbo užmokestį ir kt.). Tokių duomenų atskleidimas laikytinas neteisėtu.
    3. Tiek DK, tiek Profesinių sąjungų įstatymo nuostatos, reglamentuojančios profesinių sąjungų veiklą, nustato, kad profesinėms sąjungoms suteikiamų teisių ir įgaliojimų apimtis nėra absoliuti. Iš DK 20 straipsnio, Profesinių sąjungų įstatymo 17 straipsnio matyti, kad profesinėms sąjungoms suteikiama teisė ginti ne bet kokius darbuotojų interesus, o tik tuos, kurie susiję su jų darbo, profesinėmis, ekonominėmis ir socialinėmis teisėmis. Dalis kasatorės prašyme pageidaujamos informacijos nesusijusi su profesinių sąjungų, kaip darbuotojų atstovų, vykdoma veikla ir jai suteikiamų įgaliojimų apimtimi. Prašymas dėl įmonės akcininkų sudėties, jų pasikeitimo yra visiškai nesusijęs su įmonėje dirbančiais darbuotojais, jų teisėmis ir pareigomis, kylančiomis iš darbo santykių. Informacija apie sudarytas autorines sutartis ir pagal jas atliekami mokėjimai taip pat nėra susiję su darbo santykiais ir iš jų kylančiomis darbuotojų teisėmis, nes šių sutarčių šalys yra civilinės, o ne darbo teisės subjektai. Su prašomais pateikti įmonės darbuotojų darbo grafikais, kurie yra vieši, susipažinti gali visi įmonės darbuotojai ir jei kasatorė atstovauja atsakovės bendrovėje dirbantiems darbuotojams, ši informacija jai, kaip darbuotojų atstovei, turėtų būti žinoma.

10Teisėjų kolegija

konstatuoja:

11IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

12Dėl profesinės sąjungos padalinio įsteigimo

  1. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 50 straipsnyje įtvirtinta, kad profesinės sąjungos kuriasi laisvai ir veikia savarankiškai, turi lygias teises bei gina darbuotojų profesines, ekonomines bei socialines teises bei interesus. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1999 m. sausio14 d. nutarime yra pabrėžęs, kad ši konstitucinė nuostata išreiškia dvejopą profesinių sąjungų paskirtį bei funkciją: pirma, atstovauti profesinės sąjungos nariams ir juos ginti, antra, įstatymo nustatytais atvejais bei būdais ginti visus atitinkamos įmonės, įstaigos ar organizacijos darbuotojus. Taigi profesinės sąjungos savo nariams atstovauja ir juos gina ex officio (pagal pareigas), o visiems kitiems darbuotojams gali atstovauti ir juos ginti, jei darbuotojų kolektyvas tokias teises įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje veikiančiai profesinei sąjungai yra perdavęs (DK 19 straipsnis) arba jei profesinė sąjunga atstovauja darbuotojų daugumos valiai (DK 18 straipsnio 2 dalis).
  2. Profesinių sąjungų įstatymo preambulėje deklaruojama, kad profesinės sąjungos yra savarankiškos ir savaveiksmės organizacijos, atstovaujančios ir ginančios darbuotojų profesines, darbo, ekonomines, socialines teises ir interesus. Šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad profesinės sąjungos gali steigtis profesiniu, pareiginiu, gamybiniu, teritoriniu ar kitais pačių profesinių sąjungų nustatytais principais. Tokia profesinės sąjungos įsteigimo principų įvairovė sudaro galimybę profesinei sąjungai steigtis tiek įmonėje, tiek atskirai nuo jos bei veikti ne tik vienoje, bet ir keliose ar net daugelyje įmonių.
  3. Profesinių sąjungų, bet ne jų struktūrinių padalinių, steigimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.38 straipsnis, Profesinių sąjungų įstatymo 6 straipsnis. Aiškindamas Profesinių sąjungų įstatymo 6 straipsnį Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pasisakęs, kad šiame straipsnyje reglamentuojamas profesinių sąjungų, o ne jų struktūrinių padalinių steigimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. gegužės 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-538/2000; 2004 m. spalio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-556/2004; 2010 m. kovo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-142/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2010; kt.).
  4. Privalomi reikalavimai dėl profesinės sąjungos įsteigimo, nustatyti CK 2.38 straipsnyje ir Profesinių sąjungų įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje, netaikomi formuojant jau įsteigtos ir veikiančios profesinės sąjungos struktūrinį padalinį. Profesinės sąjungos, veikiančios teritoriniu principu, teritoriniai padaliniai ir jų organai sudaromi vadovaujantis jau įsteigtos ir veikiančios profesinės sąjungos įstatais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2011).

13Dėl įrodymų, patvirtinančių profesinės sąjungos padalinio įsteigimo teisėtumą

  1. DK 19 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atstovauti darbuotojų teisėms ir interesams bei juos ginti esant darbo santykiams gali profesinės sąjungos. Jeigu įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje nėra veikiančios profesinės sąjungos, darbuotojų kolektyvo susirinkimas darbuotojų atstovavimo ir gynimo funkciją gali perduoti atitinkamos ekonominės veiklos šakos profesinei sąjungai.
  2. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad tam, jog profesinė sąjunga būtų laikoma darbuotojų atstove, turi būti įvykdyta įstatyme nustatyta sąlyga – darbuotojų kolektyvo susirinkimas turi būti priėmęs sprendimą perduoti jai darbuotojų atstovavimo ir gynimo funkcijas (DK 19 straipsnis). Nesant duomenų, kad įmonės darbuotojų kolektyvo susirinkimas darbuotojų atstovavimo ir gynimo funkcijas būtų perdavęs profesinei sąjungai, teismų nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad ieškovė nebuvo įmonėje veikianti profesinė sąjunga, o atstovavimo funkcijos DK 19 straipsnyje nustatyta tvarka jai perduotos nebuvo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-575/2010).
  3. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad 2014 m. rugsėjo 12 d. ieškovė Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“ informavo atsakovę UAB „Diena Media News“, jog 2014 m. rugsėjo 11 d. steigiamo susirinkimo metu buvo įkurtas minėtos profesinės sąjungos padalinys – UAB „Diena Media News“ profesinė sąjunga (žr. šios nutarties 5 punktą). Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ įstatai nustato, kad: Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“ yra organizacija, vieningai ginanti savo narių ir kitų darbuotojų teises ir interesus, kuri veikia teritoriniu principu Lietuvos Respublikos įmonėse, įstaigose ir organizacijose, kuriose dirba jos nariai, ir yra juridinis asmuo, turintis savo antspaudą (1 punktas); „Sandrauga“ padalinys – vienos ar kelių profesinės sąjungos narių grupių junginys – įmonės (organizacijos) profesinė sąjunga (struktūrinis vienetas, sprendžiantis įstatuose apibrėžtus klausimus ir atliekantis dalį juridinio asmens funkcijų) (33 punktas).
  4. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad teritoriniu principu įsteigta ir veikianti profesinė sąjunga laikytina veikiančia tose įmonėse, įstaigose ir organizacijose, kuriose veikia jos padaliniai. Profesinės sąjungos padalinys, minėta, nėra steigiamas kaip atskira profesinė sąjunga Profesinių sąjungų įstatymo nustatyta tvarka, jis veikia kaip jau įsteigtos ir veikiančios profesinės organizacijos struktūrinis vienetas, vienijantis įmonėje dirbančius darbuotojus. Teisėjų kolegija pažymi, kad profesinės sąjungos galimybė ginti darbuotojus ir jiems atstovauti atsiranda darbuotojo narystės profesinėje sąjungoje pagrindu. Įmonėje veikiančios profesinės sąjungos statuso negalima suteikti pavieniams profesinės sąjungos nariams, kadangi būtų paneigtas jungimosi į profesines sąjungas tikslas ir sudaryta galimybė piktnaudžiauti gana plačiomis profesinių sąjungų teisėmis darbo teisinių santykių srityje.
  5. Byloje nustatyta, kad 2014 m. rugsėjo 23 d. ieškovė raštu Nr. L-(D)-314 kreipėsi į atsakovę prašydama pateikti informaciją apie įmonės ekonominę veiklą, darbo santykių būklę ir kt. (žr. šios nutarties 2 punktą). Ieškovė savo prašymą pateikti informaciją apie įmonės ekonominę veiklą, darbo santykių būklę ir kt. grindė dviem dokumentais: minėtu 2014 m. rugsėjo 12 d. raštu, kuriame konstatuojamas Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ padalinio UAB „Diena Media News“ įsisteigimas, ir 2014 m. rugsėjo 11 d. Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ steigiamojo susirinkimo protokolo nuasmenintu išrašu.
  6. Ieškovė atsisakė papildomai pateikti duomenis apie konkrečių asmenų narystę profesinėje sąjungoje bei duomenis, kad jiems yra atskaitomas nario mokestis. Savo atsisakymą ji grindė siekiu nepažeisti asmens duomenų teisinę apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Ieškovė nepateikė ir jokių kitų duomenų, kurie būtų susiję su profesinės sąjungos padaliniu ir galėtų patvirtinti jo įsteigimo teisėtumą, taip pat patvirtintų, jog steigiant Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ padalinį dalyvavo atsakovės įmonės darbuotojai. 2014 m. rugsėjo 12 d. rašte „Dėl profesinės sąjungos įsikūrimo“ nurodyta, kad steigiamojo susirinkimo metu buvo išrinkta profesinės sąjungos padalinio pirmininkė (Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ viešųjų ryšių specialistė Ž. Z.), tačiau ieškovė nepateikė jokių duomenų apie kitų padalinio valdymo organų (padalinio susirinkimo, padalinio komiteto) išrinkimą; Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ padalinio UAB „Diena Media News“ profesinės sąjungos narių susirinkimo protokolo (-ų); duomenų, kad įmonės darbuotojų kolektyvo susirinkimas darbuotojų atstovavimo ir gynimo funkcijas būtų perdavęs Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ padaliniui UAB „Diena Media News“.
  7. Teisėjų kolegija sutinka su atsiliepimo į kasacinį skundą argumentu, kad profesinės sąjungos, kaip darbuotojų atstovės, pripažinimas siejamas su įmonės darbuotojų kolektyvo susirinkime priimtu sprendimu perduoti darbuotojų atstovavimo ir gynimo funkcijas profesinei sąjungai. Tokiu atveju, jei įmonės darbuotojų susirinkimas anksčiau minėtų teisių nėra perdavęs profesinei sąjungai, daryti išvadą, kad įmonėje veikia profesinė sąjunga ir kad atstovavimo funkcijos DK 19 straipsnyje nustatyta tvarka jai buvo perduotos, nėra teisinio pagrindo.
  8. Kadangi jokių papildomų duomenų, galinčių pagrįsti ir patvirtinti teiginius dėl profesinės sąjungos padalinio įsteigimo ieškovė nėra pateikusi, taip pat nėra pateikti duomenys apie tai, kad darbuotojų kolektyvas yra perdavęs ieškovei teises atstovauti jų interesams ar išreiškęs valią suteikti įgaliojimus ieškovei, kad ši jiems atstovautų, darytina išvada, jog atstovavimo teisiniai santykiai tarp ieškovės ir atsakovės darbuotojų nėra atsiradę.
  9. Remiantis prieš tai nurodytais argumentais, konstatuotina, kad teismai padarė pagrįstą išvadą, jog ieškovės pateikti 2014 m. rugsėjo 12 d. raštas Nr. L-(D)-307 ir nuasmenintas Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ UAB „Diena Media News“ steigimo protokolas neįrodo, jog atsakovės įmonėje buvo įkurtas Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ UAB „Diena Media News“ padalinys, taip pat kad Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“ negali savo įstatų pagrindu atstovauti UAB „Diena Media News“ darbuotojams. Ši teismų išvada atitinka profesinės sąjungos padalinio įsteigimą bendrovėje, jo kompetenciją atstovaujant darbuotojams reglamentavusius teisės aktus, dėl to nesutikti su tokia išvada nėra jokio teisinio pagrindo. Kasacinio skundo argumentai šiuo klausimu atmestini kaip nepagrįsti.
  10. Teisėjų kolegija sprendžia, kad Lietuvos profesinei sąjungai „Sandrauga“ neįrodžius, kad ji teisėtu pagrindu turi perduotą teisę atstovauti UAB „Diena Media News“ darbuotojams (DK 19 straipsnio 1 dalis), atsakovei, kaip darbdavei, nekyla pareiga suteikti informaciją vadovaujantis DK 47 straipsnio, įtvirtinančio darbuotojų atstovų teisę į informavimą, nuostatomis, kuriuo įgyvendinama 2002 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/14/EB dėl bendros darbuotojų informavimo ir konsultavimosi su jais sistemos sukūrimo Europos bendrijoje.
  11. Kadangi atsakovei, kaip darbdavei, pareiga suteikti informaciją profesinei sąjungai nekyla, nagrinėjamos bylos atveju nėra dviejų interesų – profesinės sąjungos teisės gauti informaciją ir darbdavės siekio apsaugoti konfidencialią įmonės informaciją – susipriešinimo, todėl nesvarstytini kasacinio skundo argumentai dėl asmens duomenų teisinę apsaugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo.

14Dėl įrodinėjimą ir įrodinėjimo naštos paskirstymą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo

  1. Kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo išplėtota ir nuosekli. Pagal ją faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (Lietuvos respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 176 straipsnio 1 dalis). Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011; 2014 m. liepos 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2014; 2015 m. balandžio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-257-701/2015 ir jose nurodytą kasacinio teismo praktiką).
  2. Įrodymų patikimumą patvirtina faktinių duomenų (informacijos), gautų iš keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju.
  3. Kasacinis teismas yra, be kita ko, nurodęs, kad įrodymų byloje vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; 2011 m. balandžio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2011). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Išvados, ar įrodytos aplinkybės, kurios sudaro įrodinėjimo dalyką, turi būti logiškai pagrįstos byloje surinktais įrodymais.
  4. Teisėjų kolegija, įvertinusi apskųsto teismo procesinio sprendimo turinį teisės taikymo aspektu, kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentus, faktinius bylos duomenis, konstatuoja, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Iš skundžiamo teismo procesinio sprendimo matyti, kad teismas, vertindamas, ar atsakovės įmonėje buvo įkurtas Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ UAB „Diena Media News“ padalinys, išnagrinėjo ir įvertino visas byloje nustatytas šiam klausimui spręsti reikšmingas aplinkybes, t. y. atsižvelgė į ieškovės (ne)pateiktus duomenis, aptartus šios nutarties 18, 22 punktuose. Išnagrinėjęs reikšmingų bylos aplinkybių visetą, apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad ieškovė neįrodė bent vienos iš aplinkybių ir (ar) pagrindų, nurodytų šios nutarties 9 punkte. Kasatorė, nesutikdama su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, nepagrindžia teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus, o tiesiog pateikia savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų turinio ir nurodo bendro pobūdžio teiginius, iš esmės siekdama, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos su profesinės sąjungos padalinio įsteigimu atsakovės bendrovėje susijusios faktinės aplinkybės, nei tai padarė apeliacinės instancijos teismas. Kasacinis teismas nagrinėja teisės klausimus (CPK 353 straipsnis), todėl, kasatorei nekeliant teisės normų, susijusių su įrodinėjimo procesu, pažeidimo ar netinkamo aiškinimo bei taikymo klausimo, argumentai dėl kitokio konkrečių duomenų vertinimo neduoda pagrindo abejoti teismo procesinio sprendimo teisėtumu.

15Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

  1. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarką reglamentuoja CPK 93, 94, 96, 961, 98 straipsnių nuostatos. Šaliai, kurios naudai priimtas procesinis sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 98 straipsniai).
  2. Kasacinį skundą atmetus, kasatorės turėtos bylinėjimosi išlaidos kasaciniame teisme jai neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
  3. Atsakovė atsiliepime į kasacinį skundą prašo priteisti bylinėjimosi išlaidų kasaciniame teisme atlyginimą, tačiau iki civilinės bylos išnagrinėjimo iš esmės kasaciniame teisme pabaigos (2016 m. gruodžio 21 d.) nepateikė duomenų apie savo patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti, todėl teisėjų kolegija šio prašymo netenkina (CPK 93 straipsnis).
  4. Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme, patirta 6,46 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu) (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis). Netenkinus kasacinio skundo, šių išlaidų atlyginimas priteistinas iš kasatorės (CPK 96 straipsnis).

16Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

17Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

18Priteisti iš Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ (j. a. k. 195772298) 6,46 Eur (šešis Eur 46 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, atlyginimo į valstybės biudžetą (išieškotoja – Valstybinė mokesčių inspekcija (j. a. k. 188659752, įmokos kodas 5660).

19Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai