Byla e2A-535-390/2017
Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Gintauto Koriagino ir Algimanto Kukalio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų L. Š. ir A. Š., atstovaujamų advokato Dariaus Matulevičiaus, apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-774-717/2016 pagal ieškovės D. M. ieškinį atsakovams L. Š. ir A. Š., trečiajam asmeniui Kauno miesto 23-jo notarų biuro notarei J. M. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4

  1. Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė pripažinti negaliojančia 2015 m. kovo 16 d. pirkimo–pardavimo sutartį, patvirtintą Kauno miesto 23-jo notarų biuro notarės J. M. (notarinio reg. Nr. 1744), kuria D. M. pardavė L. Š. ir A. Š. 556/1123 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), Kauno r., kadastrinis adresas ( - ); taikyti restituciją ir grąžinti D. M. 556/1123 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), Kauno r., kadastrinis adresas ( - ), L. Š. priteisti iš D. M. 3 765,06 Eur.
  2. Ieškovė nurodė, kad ji pardavė atsakovams 5,56 ha ploto mišką iškirtimui už 3 465,06 Eur. Prieš tai 2014 m. balandžio 7 d. su atsakovais buvo sudariusi preliminarią sutartį dėl analogiško pardavimo. Abiejų sutarčių sudarymu rūpinosi atsakovas L. Š.. Sudarant preliminarią sutartį atsakovas kreipėsi į nekilnojamojo turto agentą, kuris paruošė sutarties projektą, o ieškovė jį pasirašė. Sudarant pirkimo–pardavimo sutartį atsakovas surado notarą, pateikė reikalingus sutarties parengimui dokumentus. Sudarius preliminarią sutartį, atsakovas ieškovei sumokėjo 300 Eur, o pas notarą pasirašius pirkimo–pardavimo sutartį, atsakovas į ieškovės sąskaitą pervedė 3 465,06 Eur. Nors pinigai buvo pervesti iš karto po sutarties pasirašymo, ieškovė, pasitikėdama notare ir atsakovu, sutartyje savo ranka įrašė, kad nurodytą pinigų sumą gavo.
  3. Ieškovė prašė pripažinti sandorį negaliojančiu notarei pažiedus imperatyvias įstatymo nuostatas, kadangi notarė aplaidžiai atliko pareigas neišaiškindama ieškovei sandorio esmės. Teigia, kad notarė skaitė ne visą sutartį ištisai, kad į sutartį įrašė, jog ieškovė gavo pinigus už parduotą daiktą, kai tuo tarpu ji pinigus gavo po sutarties pasirašymo ir, kad apie miško paskirties žemės sklypo pardavimą nepranešė Nacionalinei žemės tarnybai.
  4. Ieškovė taip pat prašė pripažinti sandorį negaliojančiu suklydus dėl esminės sutarties sąlygos – kainos. Nurodė, kad po sutarties pasirašymo paaiškėjo, kad atsakovas pretenduoja ne tik į miško medžius, bet ir jį miško paskirties žemę. Tada išsiaiškino, kad visas parduotas žemės sklypas su žeme turėtų kainuoti ne 3 465,06 Eur sumą, o 49 008,76 Eur sumą, t. y. apie 13 kartų didesnę sumą. Ieškovė suprato, kad atsakovas ją apgavo, ketindamas pirkti mišką kirtimui, o tuo pačiu nusipirkdamas ir miško paskirties žemę.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6

  1. Kauno apylinkės teismas 2016 m. spalio 25 d. sprendimu ieškinį tenkino, pripažino negaliojančia 2015 m. kovo 16 d. pirkimo–pardavimo sutartį, patvirtintą Kauno 23-jo notarų biuro notarės J. M., notarinio registro Nr. 1744, pagal kurią D. M. pardavė L. Š. ir A. Š. 556/1123 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), kadastrinis adresas ( - ), Kauno r. sav., ( - ) už 3 765,06 Eur, taikė restituciją ir grąžino D. M. 556/1123 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), kadastrinis adresas ( - ), Kauno r. sav., ( - ), o L. Š. ir A. Š. priteisė iš D. M. 3 765,06 Eur, ieškovei D. M. priteisė iš atsakovų L. Š. ir A. Š. 85,00 Eur žyminio mokesčio ir 900,00 Eur advokatės atstovavimo išlaidų.
  2. Teismas sprendė, kad pripažinti sandorį negaliojančiu notarei pažeidus imperatyvias įstatymo nuostatas nėra teisinio pagrindo. Teismas nustatė, kad ieškovė sutartį pasirašė ne tik baigiamojoje dalyje, bet ir po atskirais sutarties punktais. Ji pasirašė, kad sutartis buvo perskaityta ir ji šią sutartį suprato. Be to, savo ranka, niekino neverčiama į sutartį įrašė, kad ji gavo iš pardavėjo 3 765,06 Eur, iš jų 300 Eur grynais. Tiek pasirašydama, tiek padarydama įrašą savo ranka sutartyje ieškovė notarei nenurodė, kad ji neturi akinių ir negali pasirašyti. Iš to teismas padarė išvadą, kad ieškovei nebuvo kliūčių pasirašyti sutartį.
  3. Teismas sprendė, kad ieškovė suklydo dėl 2015 m. kovo 16 d. pirkimo–pradavimo sutarties esminės sąlygos – parduodamo daikto kainos. Teismo vertinimu, ieškovė, sandorio sudarymo metu būdama 83 metų amžiaus ir neturėdama patirties sudarant analogiškus sandorius, sąžiningai suklydo dėl jų esmės. Ji manė, kad atsakovui parduoda mišką medienos kirtimui be nuosavybės teisės į žemę, kai tuo tarpu sutartyje nurodyta, kad atsakovui parduodama miško paskirties žemė, t. y. miško medžiai kartu su žeme. Preliminarioje sutartyje nurodyta pardavimo kaina 3 765 Eur galėtų būti panaši į medienos pardavimo kainą be žemės. Be to, rengiant miško kirtimo projektą ne plynam kirtimui turi būti nurodoma kiek ir kokių medžių bus iškirsta. Tuo tarpu miško žemės pardavimo kaina (miško medžių ir žemės kartu) nuo nurodytosios preliminarioje sutartyje skiriasi 13 kartų. Teismas, įvertinęs šiuo įrodymus, padarė išvadą, kad ieškovė, nesuvokdama miško paskirties žemės pardavimo ypatumų, suklypo dėl sandorio esmės.

7III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

8

  1. Apeliaciniu skundu atsakovai L. Š. ir A. Š., prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka į teismo posėdį kviesti liudytoją nekilnojamojo turto agentę I. K., panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės visas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
8.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos duomenis. Teigia, kad ieškovė nei savo pradiniame ieškinyje, nei patikslintame ieškinyje nebuvo nurodžiusi, jog ji iš tikrųjų norėjo parduoti atsakovui tik miško medžius, o ne mišką su dalimi žemės sklypo. Tokia ieškovės pozicija buvo suformuluota tik šios civilinės bylos eigoje - baigiamųjų ginčų metu. Ieškovė puikiai suprato, dėl kokio sutarties dalyko ir kokiomis sąlygomis sudaro ginčijamą sandorį. Tą patvirtina ir Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Kauno 1 teismo psichiatrijos skyriaus į bylą pateikto Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto Nr. 83TPK-128/2016 išvados, iš kurių matyti, kad atlikus ieškovės prašymu Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 6 d. nutartimi jai paskirtą ekspertizę buvo nustatyta, jog ieškovė galėjo suvokti ginčijamos sutarties visas reikšmingas aplinkybes, ir kad duomenų apie tai, jog ginčijama sutartis buvo sudaryta prieš ieškovės valią, bei, kad ieškovė buvo pasimetimo, psichikos sutrikimo būklėje, nustatyta nebuvo. Ginčijama sutartis buvo sudaryta tomis pačiomis sąlygomis kaip ir šalių sudaryta preliminarioji sutartis, ir jokių naujų sąlygų ginčijamoje sutartyje nebuvo numatyta. Ieškovei preliminariosios sutarties sąlygos buvo žinomos daugiau kaip vienuolika mėnesių, taigi, ji turėjo pakankamai laiko iki ginčijamos sutarties sudarymo įvertinti, ar preliminariosios sutarties sąlygos atitinka jos interesus. Be to, ginčijama sutartis buvo tvirtinama notariškai, todėl ieškovei turint abejonių dėl tam tikrų šios sutarties sąlygų, ji galėjo pasitarti su notare, ir, manydama, jog tam tikros ginčijamos sutarties sąlygos neatitinka jos interesų, ji turėjo teisę atsisakyti sudaryti ginčijamą sutartį tokiomis sąlygomis, tačiau to nepadarė. 8.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad ieškovė suklydo ir dėl pardavimo kainos. Ginčijamoje sutartyje numatyta žemės sklypo dalies kaina (3 765,06 Eur) atsakovo ir ieškovės buvo suderinta dar preliminariosios sutarties sudarymo metu. Be to, tiek preliminariojoje sutartyje, tiek ginčijamoje sutartyje numatyta kaina šalių sutarta ne už visą žemės sklypą, bet tik už žemės sklypo dalį. Ieškovė daugiau kaip 11 mėnesių nuo preliminariosios sutarties pasirašymo iki ginčijamos sutarties sudarymo nereiškė atsakovui jokių pretenzijų ar prašymų pakeisti šią kainą. Be to, pati ieškovė teismo posėdžių metu patvirtino, kad dėl esminių sutarties sąlygų ir pardavimo kainos derybose su atsakovu dalyvavo ne tik ji viena, bet jai padėjo ir jos sūnus. Ieškovė teismo posėdžių metu paaiškino, kad jos sūnus yra sulaukęs 50 metų, veiksnus, todėl, atsakovų manymu, ieškovės sūnus neabejotinai būtų paprieštaravęs dėl esminių sutarties sąlygų, įskaitant ir ginčo šalių susitartą žemės sklypo dalies pardavimo kainą, jeigu šios sąlygos nebūtų atitikusios ieškovės valios. Teismas vadovavosi 2015 m. rugpjūčio 12 d. K. M. IĮ parengtais Miškų ūkio paskirties žemės sklypo vertės apskaičiavimo aktais, visiškai nevertindamas aplinkybių, kad ieškovė ir atsakovas dėl žemės sklypo dalies pardavimo kainos susitarė prieš beveik 2 metus preliminariąja sutartimi, kad šie aktai parengti praėjus beveik 2 metams po preliminariosios sutarties sudarymo, kad prie šių aktų nėra pridėti juos parengusio miškininko - specialisto K. M. kvalifikaciją patvirtinantys dokumentai, bei kad miškų ūkio paskirties žemės sklypų kaina rinkoje nuolat kinta. 2015 m. rugpjūčio 12 d. K. M. IĮ parengti Miškų ūkio paskirties žemės sklypo vertės apskaičiavimo aktai vertintini kritiškai ir dėl to, kad juose žemės sklypo vertė nustatyta apskaičiuojant tiek miško žemės, tiek medynų tūrio vertę, tačiau medynų tūrio vertė nustatyta neatskaičius galimų sąnaudų (t. y. miško medžių kirtimo projektų rengimo, medžių kirtimo, transportavimo, ir kt. sąnaudų), kurios neabejotinai būtų patiriamos siekiant medieną parduoti ir gauti minėtuose aktuose nurodytą vertę. 8.3. Ginčijama sutartis buvo patvirtinta trečiojo asmens notarės J. M., todėl, remiantis CPK 197 straipsnio 2 dalimi, yra prima facie įrodymas, turintis didesnę įrodomąją galią. Be to, tvirtinant ieškovės ir atsakovo pasirašytą ginčijamą sutartį trečiajam asmeniui notarei nekilo jokių abejonių dėl ginčijamos sutarties esmės. 8.4. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas ragino ieškovę sudaryti ginčijamą sutartį, nurodydamas, kad miškas yra drėgnoje vietovėje ir ilgainiui pradės pūti. Ieškovė pati ketino parduoti dalį žemės sklypo ir ieškojo pirkėjo, todėl pati pasiūlė atsakovui nupirkti dalį (5,6 ha) jai priklausančio žemės sklypo. Šią aplinkybę pagrindžia šalių sudarytos preliminarios sutarties 2 p. Ieškovė informavo atsakovą apie tai, kad žemės sklypo būklė yra prasta ir kad jame esantį mišką reikia kirsti.
  1. Atsiliepimu į atsakovų apeliacinį skundą ieškovė prašo atsakovų apeliacinį skundą atmesti, palikti nepakeistą 2016 m. spalio 25 d. Kauno apylinkės teismo sprendimą, priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas sekančiais argumentais:
9.1. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus. Teismas, darydamas išvadą, kad ieškovė suklydo, atsižvelgė į ieškovės amžių, dėl kurio yra sulėtėjęs mąstymas, prarastas gebėjimas apibendrinti ir pateikti informaciją koncentruotai. Ieškovė tiek ieškinyje, tiek patikslintame ieškinyje nurodė, kad norėjo parduoti mišką, o ne žemę su mišku. Šią aplinkybę patvirtina ir ekspertizės aktas. Ieškovė ir 2016 m. kovo 30 d. teismo posėdžio metu nurodė, kad jos valia buvo išreikšta parduoti mišką biokurui. Tai, kad ieškovės valia buvo parduoti mišką iškirtimui, patvirtino ir byloje apklausta liudytoja Z. L.. 9.2. Atsakovas negalėjo paaiškinti nei kokia agentūra, nei koks konkrečiai asmuo ruošė preliminarią sutartį, kur ji buvo pasirašyta. Ieškovė nurodė, kad su atsakovu, išskyrus pas notarą, pas jokius kitus asmenis dėl sutarčių sudarymo nevyko, jokios preliminarios sutarties neturėjo, ir tą sutartį pamatė tik teisme, 300 Eur gavo tada, kai atėjo pas notarą. Todėl atsižvelgiant į tai, kad atsakovas negalėjo nurodyti preliminarios sutarties pasirašymo aplinkybių, patvirtina, kad atsakovas duodamas paaiškinimus dėl preliminarios sutarties sudarymo elgėsi nesąžiningai, siekė nutylėti, todėl ieškovei neigiant, kad tokia sutartis buvo pasirašyta, teismas pagrįstai šios sutarties nevertino. 9.3. Atsakovas yra verslininkas, jo verslo sritis yra susijusi su miško bei miško paskirties žemės pirkimu, todėl atsakovas neabejotinai žino miško, miško paskirties žemės rinkos kainas. Siekimas pasinaudoti ieškovės senyvu amžiumi ir gauti didesnį pelną, pigiai įgyti miško paskirties žemę, nesumokėti ieškovei rinkos kainos, siekimas įsigyti miško paskirties žemę vietoje miško medžių kirtimui yra nesąžiningas atsakovo elgesys. Ieškovės patirtis sudarant per gyvenimą du sandorius, negali būti prilyginama atsakovo patirčiai, kurio veikloje sandorio sudarymas yra įprastinė veikla.

910. Trečiasis asmuo Kauno miesto 23-jo notarų biuro notarė J. M. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo bylą nagrinėti teismo nuožiūra, nurodo, kad tvirtindama ginčijamą sandorį ji įsitikino, kad šalys teisingai suvokė visas esmines sandorio aplinkybes ir tiksliai išreiškė savo valią. Jei būtų kilusi nors menkiausia abejonė dėl šių aplinkybių, notarė būtų atsisakiusi atlikti notarinį veiksmą. Sudarydamos ginčijamą sandorį šalys dar pateikė 2014 m. balandžio 7 d. tarp jų pasirašytą preliminarią nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurios sąlygas 2015 m. kovo 16 d. ir buvo sudaryta pagrindinė žemės sklypo dalies pirkimo–pardavimo sutartis. Preliminarioje sutartyje buvo aiškiai aptartos esminės pagrindinės pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo sąlygos, t. y. pirkimo–pradavimo sutarties objektas, jo kaina, iki kada turi būti sudaryta pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis. Šalys pateikė 2015 m. vasario 24 d. K. M. IĮ parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą. Ginčijamu sandoriu pardavėja pardavė ne visą jai priklausantį žemės sklypą, o 5,67 ha iš jai priklausančių 11,23 ha, ir ta pačia pirkimo–pardavimo sutartimi buvo nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka. Sutartis šalims buvo perskaityta, pabrėžtinai akcentuojant esmines sutarties sąlygas: kainą, sutarties dalyką, naudojimosi tvarką. Sutarties prasmė ir pasekmės šalims buvo išaiškintos ir notarė įsitikino, kad šalys sutarties prasmę ir pasekmes suprato.

10Teisėjų kolegija

konstatuoja:

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11Dėl žodinio bylos nagrinėjimo ir liudytojos apklausos

1211. Apeliantai apeliaciniu skundu prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir apklausti liudytoja nekilnojamojo turto agentę I. K.. Nurodo, kad minėtai liudytojai žinomos visos žemės sklypo dalies pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo aplinkybės.

1312. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Pagal bendrąją CPK 322 straipsnyje įtvirtintą taisyklę, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus tuos atvejus, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje tokio pareikšto apeliantų prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkina ir netenkina prašymo dėl liudytojos apklausos, nes tokie apeliantų prašymai negali būti pripažinti pagrįstais. Nagrinėjamu atveju, atsakovai galėjo prašymą dėl liudytojos apklausos reikšti pirmosios instancijos teisme, tačiau to nepadarė ir neįrodė, jog tokia būtinybė yra iškilusi vėliau (CPK 314 straipsnis). Byloje faktinės bylos aplinkybės iš esmės yra aiškios ir atskleistos, šalių pozicijos išdėstytos procesiniuose dokumentuose, be to, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, šalys davė paaiškinimus žodžiu. Šalims nagrinėjant bylą apylinkės teisme buvo sudarytos galimybės reikšti prašymus ir teikti įrodymus ir atsikirtimus. Taigi, nėra pagrindo daryti išvadą, jog apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą rašytinio proceso tvarka, pagal esamą bylos medžiagą negalėtų dėl šalių ginčo priimti teisingo sprendimo.

1413. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

1515. Nagrinėjamoje byloje apeliaciniu skundu keliami klausimai susiję su netinkamu faktinių aplinkybių nustatymu, įrodymų įvertinimu bei neteisingu materialinės teisės normų taikymu, ginčijant sandorį pagal CK 1. 90 straipsnį, sudarytą dėl suklydimo.

1614. Įstatymas ( CK 1. 90 ir C K 1. 91 straipsniai) reglamentuoja sandorių, turinčių valios trūkumų, pripažinimą negaliojančiais. Vadovaujantis CK 1.90 straipsnio 1 dalimi, sandoris, sudarytas iš esmės suklydus, gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal klydusios šalies ieškinį. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu; suklydimas turi esminę reikšmę, kai buvo suklysta dėl paties sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sąlygų arba dėl kitos sandorio šalies civilinio teisinio statuso ar kitokių aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją reikalų padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis; suklydimas negali būti laikomas turinčiu esminę reikšmę, jeigu šalis suklydo dėl savo didelio neatsargumo arba dėl aplinkybių, dėl kurių riziką buvo prisiėmusi ji pati, arba, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, būtent jai tenka rizika suklysti ( CK 1. 90 straipsnio 2 dalies, 4-5 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-206/2014 ir kt.).

1715. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad dėl suklydimo sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, jeigu konstatuojama, jog suklydimas buvo esminis, tai yra konstatuojama dėl suklydimo fakto ir jo esmingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 27 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-504/2008, 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-531/2009 ir kt. ).

1816. Kasacinis teismas atskirai yra akcentavęs, kad vertinant, ar buvo suklysta, taikytinas protingumo kriterijus, tai yra šalies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas, atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Protingumo principas reiškia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiškumui, kiekvienas asmuo privalo pats rūpintis savo teisėmis ir pareigomis. Teisių ir pareigų klaidingas įsivaizdavimas negali būti pripažintas suklydimu, jeigu jis įvyko dėl sandorio šalies neapdairumo, neatidumo ar nerūpestingumo. Vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio šalies amžių, išsilavinimą, sandorio sudarymo aplinkybes ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-85/2011,2014 m. kovo 17 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-68/2014 ir kt.).

1917. Nagrinėjamoje byloje ieškovė įrodinėjo, kad ji būdama 83 metų amžiaus ir neturėdama patirties sudarant sandorius manė, kad atsakovams parduota mišką medienos pirkimui be nuosavybės teisės į žemę, o sutartyje yra nurodyta, kad atsakovams parduoda miško paskirties žemę. Teigia, kad tiek preliminarioje sutartyje, tiek ir pagrindinėje sutartyje buvo nurodyta medienos pardavimo kaina be žemės, o miško žemės pardavimo kaina yra 13 kartų didesnė už nurodytą. Tvirtino, kad ieškovė dėl nurodytų aplinkybių suklydo dėl sandorio esmės.

2018. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs ieškovės veiksmus sudarant sandorį bei atsižvelgdamas į sandorio kainą, ieškovės amžių, į aplinkybę, kad atsakovas ragino ieškovę parduoti žemę ieškovės ieškinį patenkino ir ginčijamą sandorį pripažino negaliojančiu bei taikė restituciją ( CK C K 1. 90 straipsnio 1 dalis ).

2119. Kaip matyti iš bylos medžiagos, kad ieškovė atsakovams pagal ginčijamą pirkimo-pardavimo sutartį pardavė 556/1123 dalis miško paskirties žemės sklypo už 3765,06 Eur. Byloje yra pateiktas K. M. individualios įmonės ginčo žemės sklypo vertės apskaičiavimo aktas, kuriame nurodoma, kad parduoto žemės sklypo bendras plotas yra 5,9 ha ir jo vertė – 49008,78 Eur. Šiuo aktu detalizuota, kad žemės vertė – 521,26 Eur, o medynų tūrio vertė – 48 487,50 Eur. Atsakovai į bylą nepateikė priešingų įrodymų ir nenuginčijo, jog parduoto žemės sklypo vertė yra kitokia ir atitinka rinkos kainą nurodytą sutartyje, sandorio sudarymo metu ( CPK 178 straipsnis). Taigi, pirmosios instancijos teismas turėdamas tokius duomenis turėjo pakankamą pagrindą konstatuoti aplinkybę, kad atsakovai už nupirktą miško žemės sklypą ieškovei sumokėjo 13 kartų mažesnę kainą negu jo rinkos vertė.

2220. Ieškovė yra 83 metų amžiaus ir byloje nėra duomenų, kad ji praeityje buvo sudariusi analogiškus pirkimo-pardavimo sandorius. Priešingai, atsakovas L. Š. yra ūkininkas, verčiasi biokuro gamyba, gauna E S paramą, todėl tikėtina, kad jis nėra naujokas verslo srityje bei sandorių sudaryme.

2321. Įvertinęs nustatytas aplinkybes apylinkės teismas sprendime konstatavo, kad ieškovė suklydo ir jos suklydimas dėl nurodytų sąlygų buvo esminis. Konstatavus vienos sandorio šalies esminį suklydimą apylinkės teismas turėjo pagrindą sandorį pripažinti negaliojančiu ( C K 1. 90 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis ir padarytomis išvadomis. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir įvertindamas įrodymus visumoje įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ( CPK 185 straipsnis).

2422. Akcentuotina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo klausimais yra suformuluota ir nuosekliai išplėtota. Kasacinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvadas dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu ( CPK 185 straipsnis). Teismas vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas ( Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2010m. kovo 30d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010 ir kt.).

2523. Nesutiktina su apeliantų apeliacinio skundo argumentu, kad prikimo-pardavimo sutartis patvirtinta notaro šioje konkrečioje byloje turi didesnę įrodomąją galią. Pagal CPK 177 straipsnį įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymo nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra.

2624. Apibendrinus nurodytus argumentus spręstina, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą nenukrypo nuo išvardytų įrodymų vertinimo taisyklių ir principų, savo išvadas darė pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Priimtas teismo sprendimas yra teisingas ( CK 1. 5 straipsnis) ir neprieštarauja suformuotai teisminei praktikai tokio pobūdžio byloje, todėl sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.

27Dėl bylinėjimosi išlaidų

2825. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies ir 98 straipsnio nuostatas išlaidos advokato pagalbai apmokėti atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas. Netenkinus apeliantų apeliacinio skundo, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos atsiliepimą į apeliacinį skundą pateikusiai šaliai. Ieškovė pateikusi atsiliepimą į apeliacinį skundą prašo priteisti iš atsakovų išlaidas advokato pagalbai apmokėti, tačiau nepateikia įrodymų patvirtinančių tokių išlaidų turėjimą, todėl ieškovei išlaidos nepriteistinos ( CPK 98 straipsnio 1 dalis).

29Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

30Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

31Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4.
  1. Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė pripažinti... 5. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 6.
    1. Kauno apylinkės teismas 2016 m. spalio 25 d.... 7. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 8.
      1. Apeliaciniu skundu atsakovai 9. 10. Trečiasis asmuo Kauno miesto 23-jo notarų biuro notarė 10. Teisėjų kolegija... 11. Dėl žodinio bylos nagrinėjimo ir liudytojos apklausos... 12. 11. Apeliantai apeliaciniu skundu prašo bylą nagrinėti žodinio proceso... 13. 12. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į... 14. 13. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų,... 15. 15. Nagrinėjamoje byloje apeliaciniu skundu keliami klausimai susiję su... 16. 14. Įstatymas ( CK 1. 90 ir C K 1. 91 straipsniai) reglamentuoja sandorių,... 17. 15. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad dėl... 18. 16. Kasacinis teismas atskirai yra akcentavęs, kad vertinant, ar buvo... 19. 17. Nagrinėjamoje byloje ieškovė įrodinėjo, kad ji būdama 83 metų... 20. 18. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs ieškovės veiksmus sudarant... 21. 19. Kaip matyti iš bylos medžiagos, kad ieškovė atsakovams pagal... 22. 20. Ieškovė yra 83 metų amžiaus ir byloje nėra duomenų, kad ji praeityje... 23. 21. Įvertinęs nustatytas aplinkybes apylinkės teismas sprendime konstatavo,... 24. 22. Akcentuotina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika įrodinėjimo... 25. 23. Nesutiktina su apeliantų apeliacinio skundo argumentu, kad... 26. 24. Apibendrinus nurodytus argumentus spręstina, kad pirmosios instancijos... 27. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 28. 25. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies ir 98 straipsnio nuostatas išlaidos... 29. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 30. Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.... 31. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos....