Byla 3K-3-412-313/2017
Dėl žalos atlyginimo priteisimo; trečiasis asmuo – bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Elektrėnų švara“

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės (pranešėja), Birutės Janavičiūtės (kolegijos pirmininkė) ir Gedimino Sagačio,

2teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. Z. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 17 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Ledranga“ ieškinį atsakovams E. D. ir A. Z. dėl žalos atlyginimo priteisimo; trečiasis asmuo – bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Elektrėnų švara“.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių bankrutavusios įmonės kreditoriaus ieškinio šios įmonės vadovui ir dalyviui dėl žalos atlyginimo priimtinumą.
  2. Ieškovė BUAB „Ledranga“ teismo prašė priteisti solidariai iš atsakovų buvusių BUAB „Elektrėnų švara“ vadovo E. D. ir vienintelio akcininko A. Z. 27 944,63 Eur žalos atlyginimą bei 5 proc. procesines palūkanas.
  3. Teismui priėmus ieškinį, atsakovas A. Z. pateikė teismui prašymą palikti ieškinį nenagrinėtą, nurodydamas, kad kitoje civilinėje byloje jau nagrinėjamas iš esmės tapatus reikalavimas, atsakovams pareikštas BUAB „Elektrėnų švara“ bankroto administratorės, prašant iš atsakovų priteisti bendrą 100 716,57 Eur sumą, į kurią įskaičiuota ir vienos iš kreditorių – ieškovės BUAB „Ledranga“ – reikalaujama 27 944,63 Eur suma.

6II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

7

  1. Kauno apylinkės teismas 2017 m. sausio 9 d. nutartimi BUAB „Ledranga“ ieškinį paliko nenagrinėtą.
  2. Teismas pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) 11 straipsnio 3 dalį ir 5 dalies 14 punktą bankroto administratorius gina bankrutuojančios įmonės ir visų kreditorių teises bei interesus, inicijuoja ir perima visas bylas bankrutavusios įmonės ir jos kreditorių naudai bei išieškotas sumas skirsto bankrutavusios bendrovės kreditoriams ĮBĮ nustatyta tvarka. Įmonės bankroto atveju konkretus kreditorius į teismą dėl žalos atlyginimo gali kreiptis tik su netiesioginiu ieškiniu, pareikšdamas jį skolininko (bankrutuojančios įmonės) vardu, jei pati bankrutuojanti įmonė (jos administratorius) savo teisės reikalauti žalos atlyginimo neįgyvendintų. Pavienio kreditoriaus kreipimasis į teismą su reikalavimu atlyginti žalą, padarytą įmonės administracijos vadovo veiksmais, neužtikrintų kreditorių lygiateisiškumo principo, pažeistų kreditorių reikalavimų tenkinimo taisykles ir prieštarautų bankroto teisės paskirčiai – sustabdyti kreditorių lenktynes dėl nemokios įmonės turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2011).
  3. Teismas nustatė, kad Trakų rajono apylinkės teismas 2014 m. gegužės 30 d. preliminariu sprendimu ieškovei iš UAB „Elektrėnų švara“ priteisė 91 661,65 Lt (26 547,05 Eur) skolą, 363 Lt (105,13 Eur) nuostolių atlyginimą ir 6 proc. metines palūkanas už bendrą priteistą 92 024,65 Lt (26 652,18 Eur) sumą, šis teismo sprendimas įsiteisėjęs. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. kovo 18 d. nutartimi iškelta bankroto byla UAB „Elektrėnų švara“. Bankroto administratore paskirta UAB „Kirkiliavas“, byloje patvirtintas ieškovės 27 944,63 Eur finansinis reikalavimas, tai – tokia pat suma, kaip ieškovės BUAB „Ledranga“ pareikštu ieškiniu prašoma priteisti nagrinėjamoje byloje. Teisme nagrinėjama kita civilinė byla, kurioje BUAB „Elektrėnų švara“ ieškiniu prašo iš buvusių šios bendrovės direktoriaus ir akcininko priteisti 100 716,57 Eur bendrą žalos atlyginimo sumą, į kurią įskaičiuota ir vienos iš kreditorių – ieškovės BUAB „Ledranga“ – reikalaujama 27 944,63 Eur suma. Nustatęs šias aplinkybes, teismas sprendė, kad ieškinys turėjo būti nepriimtas, o jei buvo priimtas, turėjo būti paliktas nenagrinėtas, nes teisme jau yra nagrinėjama byla pagal bankroto administratorės ieškinį dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 137 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 296 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
  4. Be to, pagal ĮBĮ 20 straipsnio 7 dalį, kad kreditorius galėtų pareikšti reikalavimą dėl žalos atlyginimo, turi būti aiškus jo nepatenkinto finansinio reikalavimo dydis, kuris paaiškėja tik priėmus sprendimą dėl įmonės pabaigos ir likviduotą įmonę išregistravus iš Juridinių asmenų registro (ĮBĮ 32 straipsnio 4, 6 dalys) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-560-186/2016). Nagrinėjamu atveju BUAB „Elektrėnų švara“ bankroto byla nėra baigta nagrinėti, todėl ieškovė neturėjo teisės teikti ieškinio ir ĮBĮ 20 straipsnio 7 dalies pagrindu.
  5. Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal ieškovės atskirąjį skundą, 2017 m. kovo 17 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 9 d. nutartį panaikino ir bylą perdavė nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
  6. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 18 d. nutartimi BUAB „Elektrėnų švara“ bankrotas pripažintas tyčiniu. Ieškovė ieškinio pagrindu nurodė tai, jog atsakovai A. Z. (vienintelis BUAB ,,Elektrėnų švara“ akcininkas) ir E. D. (bendrovės direktorius) dėl netinkamo pareigų atlikimo organizuojant savo vadovaujamos ir valdomos bendrovės veiklą, laiku neatsiskaitė su ieškove pagal 2013 m. gruodžio 9 d. UAB ,,Ledranga“ ir UAB ,,Elektrėnų švara“ sudarytą subrangos sutartį.
  7. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2014 nurodė, kad kreditorius gali pareikšti tiesioginį ieškinį bendrovės valdymo organams ir dalyviams, bet tik tokiu atveju, jeigu šie subjektai padarė tiesioginę žalą konkrečiam kreditoriui (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio pagrindu), o ne išvestinę žalą kreditoriams kaip interesų grupei dėl netinkamo valdymo ar dėl to, kad laiku neiškėlė bankroto bylos, t. y. kreditorių teisę pareikšti tiesioginį ieškinį riboja tik pasirinkto ieškinio pagrindas. Tokiu atveju kreditorius gali reikšti ieškinį tiesiogiai žalą padariusiam asmeniui ir jo reikalavimo pareiškimo momento bei tvarkos neriboja bankroto stadija. Dėl to apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog, nebaigus nagrinėti BUAB „Elektrėnų švara“ bankroto bylos, ieškovė neturėjo teisės teikti ieškinio ĮBĮ 20 straipsnio 7 dalies pagrindu, yra neteisinga. Be to, apeliacinės instancijos teismas nesutiko su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad įmonės bankroto atveju konkretus kreditorius į teismą dėl žalos atlyginimo gali kreiptis tik su netiesioginiu ieškiniu bankrutuojančios įmonės vardu, jei ji (jos administratorius) savo teisės reikalauti žalos atlyginimo neįgyvendintų. Pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl ieškinių tapatumo kriterijų visumos. Skundžiama nutartis yra priimta rašytinio proceso tvarka, gavus atsakovo atsiliepimą į ieškinį, t. y. pasirengimo nagrinėti civilinę bylą teisme stadijoje (CPK 226 straipsnis). Šioje proceso stadijoje nėra nagrinėjamas ieškinio faktinis pagrindas ir jo pagrįstumas. Kadangi negalima nustatyti, kad abiejų bylų ginčo šalys, ieškovų pasirinktas gynybos būdas ir dalykas abiejose bylose sutampa, tai pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo pasirengimo nagrinėti civilinę bylą teisme stadijoje konstatuoti, kad kita teisme jau nagrinėjama byla yra dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

8III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9

  1. Kasaciniu skundu atsakovas A. Z. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 17 d. nutartį ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 9 d. nutartį bei priteisti patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Įmonės bankroto atveju konkretus kreditorius į teismą dėl žalos atlyginimo gali kreiptis tik su netiesioginiu ieškiniu (CK 6.68 straipsnis), pareikšdamas ieškinį skolininko (bankrutuojančios įmonės) vardu, jei pati bankrutuojanti įmonė (jos administratorius) savo teisės reikalauti žalos atlyginimo neįgyvendintų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2014 išaiškinta, kad, įmonei iškėlus bankroto bylą, kreditorius turi teisę pareikšti ne tik netiesioginį, bet ir tiesioginį ieškinį įmonės direktoriams ir (ar) dalyviams, tačiau tik tokiais atvejais, kai šių asmenų atlikti nesąžiningi veiksmai buvo nukreipti į konkretų kreditorių ir būtent šių veiksmų atlikimas lėmė žalą konkrečiam kreditoriui, o ne bendro juridinio asmens nemokumo sukėlimą ar mokumo sumažėjimą, kuris vienodai paveikia tiek ieškinį pareiškusį kreditorių, tiek ir visus likusius juridinio asmens kreditorius. Ginčo ieškinyje ieškovė nenurodė buvusių UAB „Elektrėnų švara“ direktorių ir akcininko nesąžiningų veiksmų, nukreiptų konkrečiai į ieškovę, bet priešingai – nurodė tik jų veiksmus, vienodai paveikusius visus kreditorius. Be to, pirmiau nurodytoje kasacinio teismo nutartyje pažymėta, kad negalima kelių ieškinių konkurencija, jeigu ieškinį dėl žalos atlyginimo jau yra pareiškęs bankroto administratorius, o nagrinėjamu atveju BUAB „Elektrėnų švara“ bankroto administratorė pareiškė ieškinį, kuriuo prašo priteisti ir ieškovės šioje byloje reikalaujamą žalos atlyginimą.
    2. Apeliacinės instancijos teismas nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad, nebaigus nagrinėti BUAB „Elektrėnų švara“ bankroto bylos, ieškovė neturėjo teisės teikti ieškinio ĮBĮ 20 straipsnio 7 dalies pagrindu. Tokia apeliacinės instancijos teismo pozicija prieštarauja teismų formuojamai praktikai. Tam, kad kreditorius galėtų pareikšti reikalavimą dėl žalos atlyginimo pagal ĮBĮ 20 straipsnio 7 dalį, turi būti aiškus jo nepatenkinto finansinio reikalavimo dydis, kuris paaiškėja tik bankroto administratoriui užbaigus likvidavimo procedūras, t. y. priėmus sprendimą dėl įmonės pabaigos ir likviduotą dėl bankroto įmonę išregistravus iš Juridinių asmenų registro (ĮBĮ 32 straipsnio 4, 6 dalys) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-560-186/2016).
    3. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo teisės palikti ieškinį nenagrinėtą pasirengimo nagrinėti bylą stadijoje, yra nepagrįsta, nes: 1) iš esmės paneigta galimybė taikyti CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punktą, kuris taikytinas net nepradėjus bylos nagrinėti; 2) teismas nepagrįstai susiaurino CPK 296 straipsnio 1 dalies 4 punkto taikymo galimybes, nes, atsižvelgiant į šios normos tikslą, ji turėtų būti taikoma nedelsiant, kai teismas pradeda disponuoti duomenimis apie tai, jog tapataus reikalavimo byla teisme jau yra nagrinėjama; 3) paneigta teismo teisė palikti ieškinį nenagrinėtą pasirengimo nagrinėti bylą stadijoje, nors šios teisės ribojimo įstatymas nenustato; 4) neužtikrintas bylų nagrinėjimo ekonomiškumo principas (CPK 7 straipsnis), nes teismas netgi esant duomenų, kad tapati byla jau nagrinėjama, iš esmės įpareigojo pirmosios instancijos teismą pradėti nagrinėti analogišką bylą.
  2. Ieškovė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo skundą atmesti ir priteisti patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
    1. Nagrinėjamu atveju ieškinio reikalavimas kildinamas iš neįvykdytos UAB „Ledranga“ ir UAB „Elektrėnų švara“ 2013 m. gruodžio 9 d. sudarytos subrangos sutarties, pagal kurią su ieškove visiškai neatsiskaityta. Atsakovas A. Z. buvo vienintelis UAB „Elektrėnų švara“ akcininkas ir faktinis jos vadovas, t. y. jam priklausė visapusiška UAB „Elektrėnų švara“ kontrolė, todėl jis turėjo teisę ir pareigą priimti sprendimus bendrovės pelno (nuostolių) paskirstymo, įstatinio kapitalo didinimo ir mažinimo, bendrovės reorganizavimo, pertvarkymo ar likvidavimo klausimais (Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 20 straipsnis), kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, jeigu įmonė negali ar negalės atsiskaityti su kreditoriais (ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalis), kontroliuoti UAB „Elektrėnų švara“ vadovą – direktorių, o šiam netinkamai einant vadovo pareigas, jį atleisti (ABĮ 37 straipsnio 3 dalis). Neatlikęs šių pareigų, be to, šalių subrangos sutarties sudarymo metu nuslėpęs nuo ieškovės kontroliuojamos bendrovės nemokumą, atsakovas ieškovei padarė didelę turtinę žalą. Pirmosios instancijos teismas nevertino, ar ieškinyje išdėstyti motyvai pagrindžia reikalavimą, ar atsakovai atliko tiesioginius neteisėtus veiksmus prieš ieškovę. Kadangi ieškovė pareiškė tiesioginį ieškinį ir nurodė visas atsakovų civilinės atsakomybės sąlygas, patvirtinančias tiesioginius atsakovų veiksmus, lėmusius ieškovės patirtą žalą, pareikštas ieškinys nepažeidžia nei kreditorių lygiateisiškumo, nei proporcingumo, nei reikalavimų eiliškumo tenkinimo tvarkos.
    2. Iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2014 aišku, kad kreditorių teisė pareikšti tiesioginį ieškinį ribojama ne bankroto proceso stadijos, o pasirinkto ieškinio pagrindo. Ieškinio dėl žalos atlyginimo pateikimo momentas sietinas ne su konkrečia bankroto stadija, bet su priteistinos žalos dydžio aiškumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).
    3. Nustatant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialusis santykis, esantis teisminio nagrinėjimo objektu, ir gynybos būdas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2010). Bankrutuojančios įmonės administratoriaus teisė pareikšti ieškinį ir kreditoriaus teisė pareikšti netiesioginį ieškinį bankrutuojančios įmonės interesais dėl vadovų (dalyvių) civilinės atsakomybės neturi būti aiškinama kaip ribojanti kreditorių teisę pareikšti tiesioginį ieškinį bendrovės vadovams (dalyviams) atskirose bylose pasibaigus bankroto procesui – likvidavus bankrutavusią įmonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012; 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2014). Atsakovas nepagrįstai kreditorės individualų ieškinį, kuriame nurodyti būtent į ją nukreipti nesąžiningi veiksmai ir būtent dėl tų veiksmų atsiradusi žala, sutapatina su bankroto administratorės pareikštais reikalavimais dėl žalos visiems įmonės kreditoriams, atlyginimo, t. y. skyrėsi reikalavimo pagrindas.

10Teisėjų kolegija

konstatuoja:

11IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

12Dėl kreditoriaus galimybės reikšti tiesioginį ieškinį bankrutuojančios bendrovės vadovui ir akcininkui dėl padarytos žalos atlyginimo tyčinio bankroto atveju

  1. Įmonių bankroto įstatymo 20 straipsnio 7 dalyje (2013 m. balandžio 18 d. redakcija, įsigaliojusi nuo 2013 m. spalio 1 d.) nustatyta, kad, likvidavus įmonę dėl bankroto, kuris buvo pripažintas tyčiniu, žalą dėl įmonės neįvykdytos kreditoriui (kreditoriams) prievolės, kurios dydis negali viršyti dėl asmens tyčinės veikos susidariusių ir bankroto proceso metu nepatenkintų reikalavimų sumos, turi atlyginti asmuo (asmenys), dėl kurio (kurių) veikimo ar neveikimo kilo tyčinis bankrotas, jeigu prievolė neįvykdyta dėl šio (šių) asmens (asmenų) veikimo ar neveikimo ir šis kreditorius (kreditoriai) Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka pareiškė ieškinį teismui dėl žalos atlyginimo. Nagrinėjant ieškinį dėl žalos atlyginimo laikoma, kad bankroto metu dėl asmens tyčinės veikos susidarę kreditoriaus reikalavimai buvo tenkinami paskiausiai.
  2. Atsakovo nuomone, tam, kad kreditorius galėtų pareikšti reikalavimą dėl žalos atlyginimo pagal ĮBĮ 20 straipsnio 7 dalį, turi būti aiškus jo nepatenkinto finansinio reikalavimo dydis, kuris paaiškėja tik bankroto administratoriui užbaigus likvidavimo procedūras, t. y. priėmus sprendimą dėl įmonės pabaigos ir likviduotą dėl bankroto įmonę išregistravus iš Juridinių asmenų registro.
  3. Kasacinio teismo išaiškinta, kad kai bankrutuojantis juridinis asmuo dar egzistuoja (nėra likviduotas ir išregistruotas iš Juridinių asmenų registro) kaip civilinių santykių subjektas, tokiu atveju visų kreditorių interesus gina bankroto administratorius. Tuo tarpu pasibaigus juridiniam asmeniui, kuris buvo skolingas savo kreditoriui bankroto byloje neišieškotą finansinio reikalavimo sumą, pasibaigia ir bankroto byla, kurioje teikiamas prioritetas visų to juridinio asmens kreditorių lygiateisiškumui. Nuo to momento kiekvienas dėl tyčinio bankroto likviduotos bendrovės kreditorius, kurio finansiniai reikalavimai (jų dalis) nebuvo patenkinti bankroto byloje, turi teisę individualiai reikšti tiesioginius reikalavimus dėl žalos (skolininkės bankroto byloje neišieškotos finansinio reikalavimo sumos) atlyginimo atsakingam dėl tyčinio bankroto asmeniui. Tais atvejais, kai atsakingo dėl tyčinio bankroto asmens neteisėtais veiksmais padarytos ir kreditoriui priteistinos žalos dydis yra aiškus, ieškinys dėl jos priteisimo gali būti pateiktas ir iki bendrovės likvidavimo ir išregistravimo iš Juridinių asmenų registro (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017 43 punktą).
  4. Apibendrindama išdėstytus argumentus ir atsakydama į pirmiau nurodytą kasacinio skundo argumentą, teisėjų kolegija pažymi, kad tyčinio įmonės bankroto atveju kreditoriai turi teisę pareikšti ieškinį šios bendrovės akcininkams ir vadovams, tačiau šią teisę riboja priteistino akcininkų ir (ar) vadovų veiksmais padarytos žalos atlyginimo dydžio aiškumo reikalavimas.

13Dėl teismo teisės ieškinį palikti nenagrinėtą įgyvendinimo

  1. Nagrinėjamoje byloje ieškovė BUAB „Ledranga“ teismo prašė priteisti solidariai iš atsakovų – buvusių BUAB „Elektrėnų švara“ vadovo ir vienintelio akcininko – 27 944,63 Eur žalos atlyginimą. Ieškiniu ieškovė teigia patyrusi žalą dėl buvusių įmonės vadovo ir akcininko neteisėtų veiksmų, sudariusių prielaidas jų vadovautai bendrovei neatsiskaityti su ja už statybos rangos darbus.
  2. Pateikus ieškinį, teismas, spręsdamas klausimą dėl ieškinio priėmimo, turi išsiaiškinti, ar dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu nėra įsiteisėjusio teismo sprendimo, ar nėra įsiteisėjusios teismo nutarties dėl ieškovo atsisakymo ieškinio ar patvirtintos taikos sutarties, taip pat ar teismo žinioje nėra bylos dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4, 5 punktai).
  3. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovas neturėjo pagrindo pareikšti tiesioginio ieškinio, nes įmonės bankroto byla nėra baigta, įmonė nelikviduota, kitoje byloje tapatų ieškinį jau yra pareiškęs bankroto administratorius. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad pasirengimo nagrinėti civilinę bylą teisme stadijoje nėra nagrinėjamas ieškinio faktinis pagrindas, todėl negalima konstatuoti ieškinių tapatumo, ir perdavė bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
  4. Kasaciniame skunde keliamas klausimas, ar apeliacinės instancijos teismas pagrįstai panaikino pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria ieškinys buvo paliktas nenagrinėtas kaip tapatus teisme jau nagrinėjamam kitam ieškiniui. Nurodytą nutartį pirmosios instancijos teismas priėmė 2017 m. sausio 9 d. rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs tą pačią dieną gautą atsakovo A. Z. prašymą ieškinį palikti nenagrinėtą, t. y. nesuteikęs ieškovei galimybės išreikšti savo poziciją dėl tokio atsakovo prašymo.
  5. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje suformuluoti principai dėl asmens teisės į teisingą procesą, atitinkantį šalių lygybės ir rungimosi principus. Šalių lygybės principas reiškia, kad kiekvienai šaliai turi būti suteikta pagrįsta (protinga) galimybė pristatyti savo bylą – įskaitant įrodymus – sąlygomis, kurios nepastatytų jos į kur kas nepalankesnę nei priešingos šalies padėtį. Proceso rungimosi principas apima šalių galimybę ne tik pateikti įrodymus savo reikalavimams pagrįsti, bet taip pat teisę žinoti ir komentuoti visus pateiktus įrodymus ar pastabas, siekiant paveikti teismo sprendimą (dėl nurodytų bendrųjų principų žr. 2002 m. birželio 18 d. sprendimą byloje Wierzbicki prieš Lenkiją, peticijos Nr. 24541/94, par. 39; 1997 m. vasario 18 d. sprendimą byloje Nideröst-Huber prieš Šveicariją, peticijos Nr. 18990/91, par. 24; 2000 m. kovo 3 d. sprendimą byloje Krčmar ir kiti prieš Čekiją, peticijos Nr. 35376/97, par. 40 ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-701/2016, 20 punktas).
  6. Teismas turi suteikti galimybę šalims pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu pašalinti kilusias abejones ir galimas kliūtis sklandžiai nagrinėti ieškinį, nes būtent tokia yra pasirengimo nagrinėti bylą teisme stadijos paskirtis (CPK 226 straipsnis) ir, kol ši galimybė neišnaudota, neatsisakyti priimto pradinio ieškinio. Tai taip pat atitiktų proceso koncentracijos ir ekonomiškumo bei kooperacijos (bendradarbiavimo) principų nuostatas (CPK 7, 8 straipsniai). Kliūčių nagrinėti ieškinį šalinimo klausimai gali būti sprendžiami įgyvendinant trūkumų šalinimo instituto nuostatas (CPK 115 straipsnio 4 dalis) arba parengiamojo teismo posėdžio metu (CPK 230 straipsnio 1 dalis), priklausomai nuo kliūčių nagrinėti ieškinį pobūdžio.
  7. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, o tam tikrų šiais klausimais ieškinyje esančių netikslumų pašalinimas iš esmės nieko nekeistų ir nebūtų staigmena atsakovui, tai tokie netikslumai turėtų būti sprendžiami parengiamojo teismo posėdžio metu (CPK 230 straipsnio 1 dalis). Tuo tikslu įtvirtinta galimybė parengiamojo teismo posėdžio metu, iškvietus šalis, jas apklausti, siekiant išsiaiškinti ginčo esmę ir netgi visiškai suformuluoti šalių reikalavimus ir atsikirtimų turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010).
  8. Ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kai, netinkamai suformulavus ieškinio dalyką ar pagrindą, apskritai iš pareikšto ieškinio neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009). Teismas, priėmęs ieškinį ir vėliau pastebėjęs jo turinio trūkumų, gali jį palikti nenagrinėtą tik tada, kai išaiškėję trūkumai yra esminiai, t. y. dėl kurių bylos negalima išnagrinėti iš esmės, ir kai jie nebuvo pašalinti per teismo nutartimi nustatytą terminą trūkumams šalinti. Pažymėtina, kad, teismas, nustatydamas procesinio dokumento trūkumus ir nurodydamas terminą jiems pašalinti, turėtų suprantamai išaiškinti į teismą besikreipiančiam asmeniui, kokie konkretūs trūkumai trukdo ieškinį priimti, ar priimtą – nagrinėti ir kaip juos reikėtų taisyti. Teismas nutartyje dėl ieškinio trūkumų turėtų išvardyti šalintinus trūkumus ir nurodyti jų šalinimo būdus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013).
  9. Įgyvendinęs nurodytas priemones visapusiškai įsitikinti ar egzistuoja kliūtys nagrinėti ieškinį, ir jas pašalinti, teismas galėtų spręsti, ar nagrinėti ieškinį, ar palikti jį nenagrinėtą. Po ieškovo pateiktų teismui paaiškinimų teismas gali pakeisti savo nuomonę dėl trūkumų ar jų reikšmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-281/2006). Nagrinėjamu atveju neatmestina galimybė, kad ieškovės paaiškinimai būtų pašalinę abejones dėl ginčo ieškinio pagrindo sutapties su teisme jau nagrinėjamo BUAB „Elektrėnų švara“ bankroto administratorės pateikto ieškinio pagrindu arba būtų buvę įmanoma operatyviai pašalinti ieškinio trūkumus.
  10. Pirmosios instancijos teismas, nesuteikdamas ieškovei galimybės pateikti savo argumentus dėl atsakovo prašymo palikti ieškinį nenagrinėtą, pažeidė šalių lygiateisiškumo ir rungimosi principus ir kartu atėmė galimybę ieškovei patikslinti ir galutinai suformuluoti savo reikalavimus, pateikti teismui visus turimus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, nors būtent tokias teises ir pareigas šalys turi pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu (CPK 226 straipsnis). Jei teismas nesiima priemonių, kad išspręstų klausimą dėl kliūčių nagrinėti ieškinį pasirengimo teisminiam nagrinėjimui stadijoje, dėl ieškinio palikimo nenagrinėto kilęs ginčas nagrinėjamas žymiai ilgiau. Tokie teismo veiksmai, atsižvelgiant į jų rezultatus, neatitinka proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principo (CPK 7 straipsnis). Atsakovo argumentas, kad teismas turi teisę palikti ieškinį nenagrinėtą, kai tik pradeda disponuoti informacija apie tai, jog tapataus reikalavimo byla teisme jau yra nagrinėjama, yra teisingas tik iš dalies. Įstatyme neribojama teismo teisė palikti ieškinį nenagrinėtą pasirengimo nagrinėti bylą stadijoje, tačiau įgyvendinti šią teisę teismas gali tik įsitikinęs, kad tikrai yra tam pagrindas. Vienos šalies pozicijos apie tokio pagrindo buvimą (kaip nagrinėjamu atveju – apie tai, kad dėl tapataus reikalavimo byla teisme jau yra iškelta) nepakanka, jog būtų galima nuspręsti ieškinį palikti nenagrinėtą, kol nėra patikimai įsitikinta, kad toks pagrindas tikrai egzistuoja.
  11. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nepasinaudojęs įstatyme suteiktomis galimybėmis išsiaiškinti atsakovo nurodytos ieškinių tapatumo aplinkybės tikrumo, negalėjo konstatuoti, kad yra pagrindas ginčo ieškinį palikti nenagrinėtą, todėl apeliacinės instancijos teismas pagrįstai panaikino pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria ieškinys paliktas nenagrinėtas, ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui. Rengdamasis nagrinėti bylą, teismas turi tinkamai įgyvendinti pirmiau nurodytas priemones siekiant įsitikinti, ar kliūtys nagrinėti ieškinį egzistuoja, suteikiant galimybę pasisakyti sprendžiamu klausimu visoms šalims ir tretiesiems asmenims.
  12. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į kasacinio teismo nuostatą dėl būtinybės vengti ieškinių konkurencijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2014), pažymi, kad tuo atveju, jei ginčo ieškinys bus nagrinėjamas, teismas turėtų svarstyti dėl bylos sustabdymo, kol bus išnagrinėta civilinė byla BUAB „Elektrėnų švara“ bankroto administratorės pateikto ieškinio pagrindu (CPK 163 straipsnio 3 punktas) arba dėl bylų sujungimo (CPK 136 straipsnio 4 dalis) galimybės.

14Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

15Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

16Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai