Byla 2K-430/2013
Dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 12 d. nuosprendžio, kuriuo A. S. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalį 40 MGL dydžio bauda;

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Alvydo Pikelio, Aldonos Rakauskienės ir pranešėjo Tomo Šeškausko,

2teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios A. S. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 12 d. nuosprendžio, kuriuo A. S. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalį 40 MGL dydžio bauda;

3BK 183 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, 150 MGL dydžio bauda;

4BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį 80 MGL dydžio bauda;

5BK 222 straipsnio 1 dalį 50 MGL dydžio bauda.

6Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, bausmės subendrintos ir paskirta galutinė subendrinta 200 MGL dydžio bauda, ją sumokant iki 2013 m. gruodžio 31 d.

7Iš A. S. nukentėjusiajai E. A. priteista 7 628,55 Lt darbo užmokesčio.

8Skundžiamas ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 3 d. nuosprendis, kuriuo Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 12 d. nuosprendis pakeistas:

9A. S. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį paskirta 50 MGL dydžio bauda.

10Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 5 dalies 1 ir 2 punktais, ši paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 12 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis pagal BK 300 straipsnio 1 dalį paskirta 40 MGL dydžio bauda, pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirta 150 MGL dydžio bauda bei pagal BK 222 straipsnio 1 dalį paskirta 50 MGL dydžio bauda ir paskirta galutinė subendrinta 170 MGL dydžio bauda.

11Panaikinta nuosprendžio dalis, kuria iš A. S. nukentėjusiajai E. A. priteista dalis pareikšto civilinio ieškinio – 7628,55 Lt. Nukentėjusiosios E. A. civilinis ieškinys dėl 31 821,35 Lt turtinės žalos atlyginimo atmestas.

12Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

13Teisėjų kolegija

Nustatė

14A. S. nuteista pagal:

15BK 300 straipsnio 1 dalį už tai, kad, dirbdama UAB „E.“, (reg. Vilniuje, ( - ), buveinė Vilniuje, ( - )) direktore, turėdama savo žinioje bendrovės buhalterinius dokumentus bei galimybę jais disponuoti, nuo 2008 m. kovo 5 d. iki 2008 m. rugpjūčio 7 d. tyrimo metu nenustatytoje vietoje organizavo, kad tyrimo metu nenustatyti asmenys UAB „E.“ oficialiuose dokumentuose, t. y. 2007 m. lapkričio 9 d. Darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraštyje, 2007 m. gruodžio 10 d. Darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraštyje, 2008 m. sausio 10 d. Darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraštyje, 2008 m. kovo mėn. atlyginimo išmokėjimo žiniaraštyje (be numerio) už 2008 m. kovo mėn., Galutinio atsiskaitymo išmokėjimo žiniaraštyje Nr. 4 už 2008 m. balandžio mėn. (be numerio), 2008 m. balandžio 11 d. ir 2008 m. balandžio 14 d. kasos išlaidų orderiuose (be numerio), suklastotų E. A. parašus, taip melagingai patvirtinant pinigų išmokėjimą E. A..

16BK 222 straipsnio 1 dalį už tai, kad organizavo apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą ir apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą: būdama UAB „E.“ direktore bei atlikdama įmonės kasininko pareigas ir pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – Buhalterinės apskaitos įstatymas) 21 straipsnio nuostatas būdama atsakinga už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą; pagal Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179, būdama atsakinga už tikslų ir laiku kasos operacijų atlikimą bei jų fiksavimą, pažeisdama Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalį, 12 straipsnio 1 dalį, 12 straipsnio4 dalį nuo 2007 m. rugsėjo 1 d. iki 2008 m. rugsėjo 1 d. organizavo apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą ir apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, t. y. organizavo žinomai suklastotų dokumentų – 2007 m. lapkričio 9 d. Darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščio (be numerio), 2007 m. gruodžio 10 d. Darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščio (be numerio), 2008 m. sausio 10 d. Darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščio(be numerio), 2008 m. balandžio 11 d. kasos išlaidų orderio Nr. 2008/22 ir 2008 m. kovo mėn. išmokėjimo žiniaraščio be (be numerio), melagingai patvirtinančių 7628,55 Lt išmokėjimą E. A., įtraukimą į UAB „E.“ buhalterinę apskaitą; neapskaitė įmonės kasos knygoje 36 000 Lt, kuriuos 2008 m. gegužės 14 d. ji asmeniškai mokėjimo kortele paėmė bankomate iš UAB „E.“ sąskaitos ( - ); 472 Lt, gautų pagal 2008 m. gegužės 19 d. pinigų priėmimo kvitą serija USA Nr.7343202; 7 000 Lt, gautų pagal 2008 m. liepos 11 d. pinigų priėmimo kvitą serija USA Nr.7343727; 500 Lt, gautų pagal 2008 m. liepos 16 d. pinigų priėmimo kvitą serija USA Nr.7343724, bei tolesnio šių pinigų panaudojimo nepagrindė pirminiais buhalteriniais apskaitos dokumentais;

17pažeisdama Pinigų gavimo ir pinigų išmokėjimo kvitų blankų gamybos, įsigijimo, naudojimo ir sunaikinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2002 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 340, 14 ir 15 punktų reikalavimus, nepaskyrė atsakingo darbuotojo už pinigų priėmimo kvitų blankų saugojimą, apskaitą ir išdavimą; pati atlikdama kasininko funkcijas, nepildė pinigų priėmimo kvitų registracijos žurnalo, taip atimant galimybę nustatyti, kiek pinigų priėmimo kvitų buvo panaudota bendrovėje bei kiek pinigų buvo surinkta laikotarpiu nuo 2007 m. rugsėjo iki 2008 m. rugsėjo mėn.; pažeisdama Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo reikalavimus, Inventorizacijos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 3 d. nutarimu Nr. 719, 3 punkto reikalavimus, neorganizavo UAB „E.“ priklausančio turto inventorizacijos už 2007 metus; pažeisdama Buhalterinės apskaitos įstatymo 18 straipsnio nuostatas, siekdama atbulinėmis datomis įtraukti į buhalterinę apskaitą suklastotus dokumentus, melagingai patvirtinančius pinigų išmokėjimą E. A. bei nuslėpti realią įmonės finansinę padėtį, organizavo UAB „E.“ 2007 m. rugsėjo–2008 m. vasario mėn. laikotarpio kasos knygos perrašymą, t. y. piktybiškai nevykdydama raštiško 2008m. rugsėjo 16 d. teisėsaugos institucijos pareigūno reikalavimo pateikti dokumentus, turinčius reikšmę nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, apie 2008 m. rugsėjo mėn. 22-24 d., perdavė UAB „SWS“, su kuria buvo sudaryta Buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo sutartis Nr.18-A/2008, buhalterei M. M. įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus ir kasos knygą. M. M., surašius naują kasos knygą ir įtraukus į ją žinomai suklastotus dokumentus, o anksčiau surašytą, realią finansinę padėtį atspindinčią kasos knygą, perdavus įmonės direktorei A. S., ši tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis apskaitos registrą sunaikino. Dėl išvardytų įstatymų ir norminių aktų pažeidimų iš dalies negalima nustatyti UAB „E.“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros nuo 2007 m. rugsėjo 1 d. iki 2008 m. rugsėjo 1 d.

18BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį nuteista už tai, kad apgaule kitų naudai pasikėsino išvengti turtinės prievolės: A. S., būdama UAB „E.“ direktore, turėdama teisę tiesiogiai ar per kitus asmenis atstovauti įmonę teisme, atsiliepdama į E. A. ieškinio pareiškimą, 2008 m. rugpjūčio 7 d. pateikė Vilniaus m. 1- ajam apylinkės teismui UAB „E.“ vardu surašytų žinomai suklastotų dokumentų – 2007 m. lapkričio 9 d. Darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščio (be numerio); 2007 m. gruodžio 10 d. Darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščio (be numerio); 2008 m. sausio 10 d. Darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščio(be numerio); 2008 m. balandžio 11 d. kasos išlaidų orderio Nr.2008/22 ir 2008 m. kovo mėnesio išmokėjimo žiniaraščio (be numerio), patvirtintas kopijas, melagingai patvirtinančias visiško atsiskaitymo su atleista darbuotoja E. A. faktą. Taip ji veikdama apgaule, pasikėsino, kad jos atstovaujamoji įmonė UAB „E.“ išvengtų turtinės prievolės – 7628,55 Lt darbo užmokesčio išmokėjimo E. A., o ši netektų teisės patenkinti savo turimų turtinių reikalavimų iš UAB „E.“, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių, nes buvo išaiškintas dokumentų suklastojimo faktas.

19BK 183 straipsnio 2 dalį nuteista už tai, kad pasisavino jai patikėtą didelės vertės svetimą turtą: A. S., būdama UAB „E.“ direktore, turėdama teisę disponuoti jos žinioje esančiomis UAB „E.“ lėšomis, siekdama pasisavinti svetimą turtą, 2008 m. gegužės 13 d. pagal 2008 m. gegužės 6 d. paskolos sutartį į UAB „E.“ atsiskaitomąją AB banko „Snoras“ sąskaitą ( - ) gautus pinigus – 36 000 Lt tą pačią dieną pervedė į tame pačiame banke esančią UAB „E.“ tarptautinės mokėjimo kortelės sąskaitą ( - ), vėliau 2008 m. gegužės 14 d. šia UAB „E.“ tarptautine mokėjimo kortele bankomate, esančiame Vilniuje, Vivulskio g. 7, per 18 kartų išėmė po 2000 Lt, iš viso 36 000 Lt, kuriuos vėliau pasisavino, taip padarydama UAB „E.“ 36 000 Lt žalą.

20Kasaciniu skundu nuteistoji A. S. prašo panaikinti teismų nuosprendžius ir bylą nutraukti.

21Skunde nurodoma, kad buvo pažeistos BPK 20 straipsnio nuostatos, nes apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinio skundo argumentus dėl nusikalstamos veikos pagal BK 183 straipsnio 2 dalį padarymo, savo išvadas grindė prielaidomis ir prieštaringais teiginiais. Teismas nutartyje nurodė, kad jeigu bendrovės vadovas jam patikėtą bendrovės turtą neteisėtai paėmė ar kitaip neteisėtai juo disponavo, turėdamas sumanymą jį naudoti bendrovės poreikiams tenkinti, tai jo veika paprastai negali būti vertinama kaip tokio turto pavertimas nuosavu ir kvalifikuojama pagal BK 183 straipsnį. Apie tokio sumanymo buvimą bendrovės vadovo veikoje sprendžiama atsižvelgiant į tai, kaip toks turtas buvo naudojamas, ar dėl to bendrovei buvo padaryta žala, taip pat į kitas objektyvias veikos padarymo aplinkybes. Nepaisant to, apeliacinės instancijos teismas šiomis nuostatomis nesivadovavo. Pasak kasatorės, byloje nėra duomenų apie tai, kad nuteistoji išgrynintus UAB „E.“ 36 000 Lt naudojo savo asmeniniams poreikiams tenkinti, nepaneigti jos parodymai apie tai, kad konteinerių pirkimu rūpinasi UAB „E.“ akcininkas, o ne kasatorė, kuri yra moteris ir po sunkios gimdymo psichologinės traumos. Teismo išvada, kad A. S. įgijo realią galimybę naudotis pinigais bei disponuoti jais, negali būti vertinama kaip tikslo šiuo turtu naudotis asmeniniais tikslais turėjimas, nes duomenų byloje apie tai nėra. Kasatorė nesutinka su teismo išvada, jog aplinkybė, kad praėjus daugiau kaip pusei metų nuo nusikalstamos veikos padarymo A. S. atlygino bendrovei padarytą žalą, neturi reikšmės teisiniam veiksmų vertinimui.

22Nuteistoji nesutinka su apeliacinės instancijos teismo argumentais, kad apeliaciniame skunde nurodytas pavedimas specialistui atlikti finansinių dokumentų teisėtumo ir pagrįstumo tyrimą būtų perteklinis, prieštaraujantis proceso greitumo ir ekonomiškumo principams, nes taip teismas šiuos principus nepagrįstai laikė viršesniais negu nekaltumo prezumpcijos ir teisingo proceso principai, taip buvo padarytas esminis BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimas.

23Pasak kasatorės, teismų išvados, kad ji organizavo parašų klastojimą, melagingai patvirtinant pinigų išmokėjimą, grindžiamos tik prielaidomis, nes byloje nustatyta, kad su nukentėjusiąja kasatorė nebendravo, tą darė kiti asmenys, be to, apeliacinės instancijos teismas nevertino skundo argumentų apie A. S. ir nukentėjusiosios santykius.

24Ta aplinkybė, kad A. S. informavo Vilniaus miesto 1-ajį apylinkės teismą apie E. A. atleidimo ir atsiskaitymo su ja aplinkybes, apie kurias ji sprendė iš esamų UAB „E.“ dokumentų ir šiuos dokumentus pateikė teismui, nesudaro nusikalstamos veikos pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį sudėties, nes nenustatyta tokios veikos tyčia.

25Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio motyvai dėl nuteisimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį nepaneigia jos apeliacinio skundo argumentų. Priešingai, šiomis išvadomis patvirtinama, kad ji nusikalstamos veikos metu sirgo, todėl darbo funkcijų nevykdė arba jų vykdymas dėl ligos darbo vietoje buvo labai apribotos. Teismai nustatė, kad UAB „E.“ direktorės pareigas, jos nesant, ėjo kitas asmuo, kuris nepatrauktas baudžiamojon atsakomybėn, byloje nėra konkrečių ir patikimų duomenų, kurie galėtų būti pripažinti įrodymais, apie tai, kad būtent A. S. pavedė UAB „E.“ buhalterinę apskaitą tvarkiusioms N. K. (V.) ir J. Z. (V.) tokią apskaitą tvarkyti, o buhalterė M. M. atidavė jai kasos knygą. Taigi liko nepaneigta aplinkybė, kad kasatorės sirgimo laikotarpiu direktorės pavaduotoja I. S. faktiškai ėjo direktorės pareigas. Kasatorė pažymi, kad apeliacinės instancijos teisme nebuvo įvertinta aplinkybė, kad buhalteres N. K. (V.), J. Z. (V.), M. M. surado UAB „E.“ akcininkas.

26Atsiliepimu į nuteistosios A. S. kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Dainius Baraniūnas prašo kasacinį skundą atmesti.

27Atsiliepime nurodoma, kad kasatorė, neigdama savo kaltę, ginčija teismų atliktą įrodymų vertinimą ir nuosprendžių pagrįstumą, o tai nėra kasacinės instancijos teismo nagrinėjimo dalykas.

28Kasatorės teiginiai dėl netinkamo apeliacinio skundo išnagrinėjimo nepagrįsti. Apeliacinės instancijos teismas privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, ir to nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą, ypač kai pirmosios instancijos teismo išvados yra išsamiai motyvuotos. Nusikaltimo sudėties požymių buvimą A. S. veiksmuose apeliacinės instancijos teismas nustatė laikydamasis BPK 331 straipsnio 2 dalies nuostatų ir remdamasis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis, įpareigojančioms įrodymus įvertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Visos esminės bylos aplinkybės, reikšmingos nusikaltimo sudėties taikymui, išnagrinėtos ir įvertintos.

29Prokuroro manymu, apeliacinės instancijos teismas, pakeisdamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį, ištaisė padarytas klaidas, o aplinkybė, kad jo sprendimas neatitiko kasatorės lūkesčių, nėra pagrindas šio sprendimo naikinti.

30Kasacinis skundas atmestinas.

31Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 22 straipsnio ir 182 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį

32Kasaciniame skunde ginčijamas A. S. pripažinimas kalta pagal BK 22 straipsnį, 182 straipsnio 1 dalį bei 300 straipsnio 1 dalį, nes kasatorė nesutinka su įrodymų vertinimu, teigia, kad remdamiesi prielaidomis, nevertindami įrodymų visumos, teismai įvertino jos ir nukentėjusiosios A. A. bendravimo aplinkybes, nuteistosios veiksmuose nėra nustatytos tyčios sukčiauti, nes vien dokumentų pateikimas teismui nesudaro pasikėsinimo sukčiauti sudėties.

33Kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo teigti, jog teismas savo išvadas dėl nuteistosios kaltės pagrindė pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles (BPK 20 straipsnio 5 dalis), remdamasis prielaidomis, nevertindamas įrodymų visumos. Kasatorės skundo teiginiai atmestini kaip nepagrįsti, prieštaraujantys nustatytoms bylos aplinkybėms bei teismų išvadoms, paremtoms būtent įrodymų visumos vertinimu. Apeliacinės instancijos teismas, kuris pagal teismų praktiką galutinai patikrina, ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-85/2011, 2K-84/2013), įvertino tiek A. S. ir A. A. parodymus dėl atlyginimo mokėjimo aplinkybių, tiek dėl jų darbo ir asmeninių santykių. Šis teismas taip pat įvertino liudytojų, tvarkiusių buhalterinę apskaitą, parodymus, pasisakė dėl specialistų išvadų, kuriomis nustatyta, kad parašai atlyginimo išmokėjimo žiniaraštyje prie A. A. pavardės kasos išlaidų orderiuose nėra A. A., bet kito asmens, ir kitų specialistų išvadų, kuriomis atlikus įmonės buhalterinį patikrinimą nustatyta, kad įmonė neturėjo pakankamai pinigų išmokėti darbo užmokestį E. A.. Teismas taip pat motyvavo, kodėl R. J. ir A. S. parodymus vertina kritiškai, nurodė, kokie bylos duomenys šių asmenų parodymus paneigia. Taigi, įvertinęs įrodymų visumą, apeliacinės instancijos teismas patvirtino pirmosios instancijos teismo išvadą dėl dokumentų suklastojimo fakto, dokumentų klastojimo organizavimo bei suklastotų dokumentų panaudojimo.

34Taip pat atmestini kasacinio skundo teiginiai dėl A. S. nustatyto ir neteisingai kvalifikuoto pasikėsinimo sukčiauti siekiant, kad kitas asmuo išvengtų turtinės prievolės. Nors kasatorė teigia, kad nebuvo nustatytas esminis veikos požymis – kaltė, tačiau iš teismų nustatytų faktinių bylos aplinkybių ir veikos kvalifikavimo argumentų matyti, kad toks tvirtinimas nėra teisingas.

35Byloje nustatyta, kad A. S. teismui, sprendusiam civilinį ieškinį dėl E. A. neišmokėto atlyginimo bei neteisėto atleidimo iš bendrovės UAB „E.“, pateikė suklastotus dokumentus, kurie buvo vieni iš esminių įrodymų sprendžiant šį civilinį ginčą. A. S. teismui pateikė suklastotų darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščių ir kasos išlaidų orderio kopijas, siekdama melagingai patvirtinti duomenis apie išmokėtą darbo užmokestį ieškovei A. A. ir taip paneigti civilinio ieškinio reikalavimų pagrįstumą. Atsižvelgiant į nustatytus A. S. veiksmus ir jų tikslus galima daryti išvadas ir apie jos tyčią išvengti teismo sprendimo, kuriuo jos vadovaujama įmonė būtų įpareigota išmokėti atlyginimą ieškovei. Kasatorė, pateikdama žinomai suklastotus dokumentus teismui, sprendžiančiam darbo santykių ginčą, aiškiai suvokė, kad prieš valstybės instituciją, turinčią teisę priimti privalomus vykdyti sprendimus, naudoja apgaulę (pateikia suklastotus dokumentus) ir klaidina šią instituciją. Taip sąmoningai veikdama ji aiškiai numatė, kokių padarinių gali kilti, kokį teismo sprendimą suklastotų dokumentų pateikimas gali nulemti ir norėjo taip veikti. Tokie veiksmai liudija apie tai, kad A. S. tikslas sąmoningai pateikiant suklastotus dokumentus buvo apgauti teismą, jog šis patikėtų tikrovės neatitinkančiu atlyginimo išmokėjimu E. A. ir iš A. S. atstovaujamos įmonės nepriteistų neišmokėto darbo užmokesčio. Taigi nėra pagrindo išvadai, kad nebuvo nustatyta A. S. kaltė, pasireiškianti tiesiogine tyčia.

36Kasacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pagal byloje nustatytas aplinkybes dokumentų klastojimo organizavimas, šių dokumentų sąmoningas pateikimas teismui siekiant jį apgauti ir paveikti, kad teismas priimtų atitinkamą sprendimą, teisingai įvertinta kaip nusikalstamų veikų pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir 22 straipsnio, 182 straipsnio 1 dalį idealioji sutaptis.

37Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį

38Kasatorė neigia nusikalstamos veikos kvalifikavimą pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, argumentuodama, tuo, kad šios nusikalstamos veikos padarymo metu ji sirgo ir nevykdė darbo funkcijų, kad faktiškai jas atliko kitas asmuo – I. S., t. y. iš esmės ji neigia buvusi nusikalstamos veikos tinkamu subjektu.

39Šie argumentai yra paneigti bylos duomenimis ir išsamiais teismų nuosprendžių motyvais, pagal kuriuos A. S. veika atitinka BK 222 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusikaltimo sudėtį. Apgaulingo apskaitos tvarkymo subjektas yra specialusis, t. y. asmuo, atsakingas už buhalterinės apskaitos tvarkymą pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 10, 11 ir 21 straipsnius (pvz., buhalteris, vyriausiasis buhalteris, apskaitos paslaugas teikiančios įmonės specialistai), tačiau pagal teismų praktiką esant tam tikroms sąlygoms atsako ir įmonės vadovas. Teismų praktika plėtojama aiškinant, kad vadovas gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, esant tarpinio vykdymo situacijai (apgaulingai tvarkoma apskaita panaudojant kitus nekaltus asmenis). Jei vadovas sąmoningai nepateikia apskaitą tvarkančiam asmeniui visų buhalterinės apskaitos dokumentų, jis laikomas šio nusikaltimo vykdytoju (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-454/2012, 2K-596/2012).

40Byloje nustatyta, kad UAB „E.“ nusikalstamos veikos padarymo metu A. S. buvo direktorė ir kartu atliko kasininko pareigas, o bendrovėje nuolatos keisdavosi buhalterio pareigas atliekantys asmenys (vieni tiesiogiai įdarbinti įmonėje, kiti buvo buhalterinės apskaitos paslaugas teikiančių įmonių darbuotojai), kuriems A. S. duodavo nurodymus, pateikdavo reikiamus buhalterinės apskaitos dokumentus, be to, pati buvo tiesiogiai atsakinga už kasos dokumentų tvarkymą. Visos apklaustos bendrovėje dirbusios buhalterės parodė, jog pagrindinius apskaitos tvarkymo nurodymus gaudavo iš A. S.. Bendrovės buhalterinė apskaita buvo netvarkinga, pagal ją iš dalies negalima nustatyti UAB „E.“ turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros nuo 2007 m. rugsėjo 1 d. iki 2008 m. rugsėjo 1 d., tą patvirtino specialisto išvada dėl bendrovės ūkinės finansinės veiklos rezultatų. Taigi byloje nustatyta, kad UAB „E.“ už buhalterinės apskaitos organizavimą ir kasos dokumentų tvarkymą buvo atsakinga įmonės vadovė A. S..

41Apeliacinės instancijos teismas motyvuotai atmetė ir kasatorės argumentus dėl aplinkybės šalinančios jos atsakomybę – dėl jos ligos, nurodydamas, kad, net esant dokumentams dėl tam tikrų kasatorės nedarbingumo dienų, iš bylos duomenų matyti, kad A. S. kaip direktorės funkcijų, susijusių su buhalterinės apskaitos tvarkymo organizavimu, jos nurodomu metu niekas nebuvo perėmęs, ir atsakomybė dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo organizavimo buvo išlikusi būtent jai. Tai, kad būtent A. S. ir ligos laikotarpiu ėjo šias pareigas, patvirtina jos pasirašyti buhalteriniai dokumentai, kurių datos sutampa su nurodytomis nedarbingumo dienomis. Taigi A. S. akcentuojamas susirgimas jai netrukdė eiti pareigų, susijusių su įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymo organizavimu, o kito aiškiai paskirto atsakingo už buhalterinę apskaitą asmens bendrovėje nebuvo.

42Nuteistoji, siekdama paneigti savo atsakomybę, taip pat nurodo, kad remiantis liudytojų N. K. (V.), J. Z. (V.), M. M. parodymais ne ji jas surado ir įdarbino. Nepaisant to, kad minėtos liudytojos negalėjo tiksliai nurodyti asmens, davusio pirminį pavedimą dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo, tačiau šiuo atveju veikos teisiniam vertinimui svarbu ne tai, kas buvo pirmas, suradęs buhalteres ir jas įdarbinęs, bet tai, kas nustatytu nusikalstamos veikos laikotarpiu su jomis palaikė ryšius dėl apskaitos tvarkymo, davė nurodymus, priimdavo sprendimus dėl apskaitos tvarkymo organizavimo, perduodavo joms atitinkamus apskaitos dokumentus, juos pasirašydavo. Byloje nustatyta, kad šiuos veiksmus nusikalstamos veikos laikotarpiu atliko būtent A. S..

43Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 183 straipsnio 2 dalį

44Kasaciniame skunde, nesutinkant su nuteisimu pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, teigiama, kad nėra duomenų apie tai, jog iš įmonės sąskaitos paimti pinigai buvo naudojami A. S. asmeniniais tikslais, o apeliacinės instancijos teismas nevertino aplinkybių, kaip buvo panaudoti pinigai, ar buvo padaryta žala įmonei.

45Kvalifikuojant asmens veiką pagal BK 183 straipsnį pagal formuojamą kasacinės instancijos teismo praktiką turto pasisavinimu gali būti pripažįstami tokie juridinio asmens (įmonės) vadovo veiksmai, kai šis jo vadovaujamos įmonės pinigus, pervestus į kitų įmonių sąskaitas pagal fiktyvius sandorius, paima ir panaudoja ne jo vadovaujamos įmonės reikmėms, o kitiems tikslams. Apie įmonės vadovo sumanymo turinį sprendžiama atsižvelgiant į tai, kaip šios lėšos buvo naudojamos, ar dėl to jo vadovaujamai įmonei buvo padaryta žala, taip pat kitas objektyvias veikos padarymo aplinkybes. Darant išvadą dėl įmonės vadovo veiksmų atitikties turto pasisavinimo sudėties požymiams, turi būti tiriamos ir vertinamos bylos aplinkybės, patvirtinančios ar paneigiančios tokių pinigų panaudojimo įmonės reikmėms faktą. Pažymėtina, kad tokiose bylose kaltininko parodymai, jog įmonės pinigai buvo paimti ir naudojami įmonės reikmėms, to nepagrindžiant konkrečiomis aplinkybėmis ir nesant kitų jo parodymus patvirtinančių įrodymų, savaime nėra pakankamas pagrindas paneigti turto pasisavinimo sudėties požymių buvimą jo padarytoje veikoje. Kaltininko tvirtinimai dėl pinigų panaudojimo įmonės reikmėms turi būti paremti konkrečiomis aplinkybėmis, kurias galima patikrinti procesinėmis priemonėmis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-78/2012, 2K-7-84/2012).

46Pirmiau aptartų nuostatų nagrinėjant A. S. baudžiamąją bylą iš esmės buvo laikytasi. Teismai, spręsdami, ar A. S. veika turi būti kvalifikuojama kaip įmonės turto pasisavinimas, pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad pačios nuteistosios parodymai dėl pinigų panaudojimo aplinkybių apklausiant ją ne vieną kartą proceso metu buvo skirtingi, nenuoseklūs, nes ji kiekvieną kartą skirtingai nurodydavo, kam ir kaip naudojo įmonės pinigus. Be jos parodymų, daugiau jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad ji pinigus paėmė konteineriams pirkti ir kad ieškojo konkrečių jais prekiaujančių įmonių, byloje nėra, jų nenurodė nei pati A. S., nei įmonės akcininkas R. J.. Atkreiptinas dėmesys ir į paskolos, kurios pagrindu UAB „E.“ gavo pinigus, sudarymo aplinkybes, t. y. paskolos sutartis buvo sudaryta A. J., kaip UAB „P.“ direktoriaus, ir A. S., kaip UAB „E.“ direktorės (šiuos asmenis siejo itin artimi asmeniniai ryšiai, bendras gyvenimas ir bendras vaikas), ši sutartis po jos sudarymo UAB „E.“ buhalterinėje apskaitoje niekaip nebuvo fiksuota, į ją neįtraukta, o po keleto dienų paskolos sutartyje nurodytą atitinkanti pinigų suma buvo išimta iš UAB „E.“ sąskaitos, taip pat nefiksuojant šio finansinio veiksmo įmonės buhalterinėje apskaitoje, taip padarant įmonei turtinę žalą.

47Nors kasatorė nesutinka su apeliacinės instancijos teismo sprendimu dėl to, kaip teismas įvertino aplinkybę, jog ji po pusmečio (kasos pajamų orderio data 2009 m. sausio 14 d.) į bendrovės sąskaitą įnešė 32 000 Lt, tačiau kasacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti teismo išvadomis. Pinigai, kurie buvo išimti iš UAB „E.“ sąskaitos, A. S. buvo grąžinti tik po to, kai ji su savo gynėju susipažino su visa baudžiamosios bylos medžiaga (t. y. jau po visų jai pareikštų įtarimų ir jos apklausų). Atsižvelgdamas į tai, teismas pagrįstai nurodė, kad veikos kvalifikavimui pinigų grąžinimas reikšmės neturi. Pažymėtina, kad turto pasisavinimas laikomas baigtu nuo tada, kai kaltininkas įgyja galimybę turtą valdyti ir (ar) juo naudotis, ir (ar) disponuoti savo nuožiūra. Aplinkybė, kai asmuo po nusikalstamos veikos padarymo nusprendžia grąžinti pasisavintus pinigus, gali būti vertinama tik kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė, padarytos žalos atlyginimas, bet pats veikos baigtumo, jos teisinio įvertinimo faktas nuo to nekinta.

48Taigi darytina išvada, kad kasacine tvarka skundžiamų nuosprendžių turinys neduoda pagrindo įžvelgti esminių BPK nuostatų pažeidimų ar netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, dėl kurių šiuos skundžiamus teismų sprendimus reikėtų naikinti ir bylą A. S. nutraukti.

49Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

50Nuteistosios A. S. kasacinį skundą atmesti.

Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. BK 183 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, 150 MGL dydžio... 4. BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį 80 MGL dydžio bauda;... 5. BK 222 straipsnio 1 dalį 50 MGL dydžio bauda.... 6. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, bausmės subendrintos ir paskirta... 7. Iš A. S. nukentėjusiajai E. A. priteista 7 628,55 Lt darbo užmokesčio.... 8. Skundžiamas ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus... 9. A. S. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį paskirta 50 MGL... 10. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 5 dalies 1 ir 2 punktais, ši paskirta... 11. Panaikinta nuosprendžio dalis, kuria iš A. S. nukentėjusiajai E. A.... 12. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.... 13. Teisėjų kolegija... 14. A. S. nuteista pagal:... 15. BK 300 straipsnio 1 dalį už tai, kad, dirbdama UAB „E.“, (reg. Vilniuje,... 16. BK 222 straipsnio 1 dalį už tai, kad organizavo apgaulingą buhalterinės... 17. pažeisdama Pinigų gavimo ir pinigų išmokėjimo kvitų blankų gamybos,... 18. BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį nuteista už tai, kad apgaule... 19. BK 183 straipsnio 2 dalį nuteista už tai, kad pasisavino jai patikėtą... 20. Kasaciniu skundu nuteistoji A. S. prašo panaikinti teismų nuosprendžius ir... 21. Skunde nurodoma, kad buvo pažeistos BPK 20 straipsnio nuostatos, nes... 22. Nuteistoji nesutinka su apeliacinės instancijos teismo argumentais, kad... 23. Pasak kasatorės, teismų išvados, kad ji organizavo parašų klastojimą,... 24. Ta aplinkybė, kad A. S. informavo Vilniaus miesto 1-ajį apylinkės teismą... 25. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio motyvai dėl nuteisimo pagal BK... 26. Atsiliepimu į nuteistosios A. S. kasacinį skundą Lietuvos Respublikos... 27. Atsiliepime nurodoma, kad kasatorė, neigdama savo kaltę, ginčija teismų... 28. Kasatorės teiginiai dėl netinkamo apeliacinio skundo išnagrinėjimo... 29. Prokuroro manymu, apeliacinės instancijos teismas, pakeisdamas pirmosios... 30. Kasacinis skundas atmestinas.... 31. Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 22 straipsnio ir 182 straipsnio 1 dalį ir... 32. Kasaciniame skunde ginčijamas A. S. pripažinimas kalta pagal BK 22... 33. Kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo teigti, jog teismas savo išvadas dėl... 34. Taip pat atmestini kasacinio skundo teiginiai dėl A. S. nustatyto ir... 35. Byloje nustatyta, kad A. S. teismui, sprendusiam civilinį ieškinį dėl E. A.... 36. Kasacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pagal byloje nustatytas... 37. Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį... 38. Kasatorė neigia nusikalstamos veikos kvalifikavimą pagal BK 222 straipsnio 1... 39. Šie argumentai yra paneigti bylos duomenimis ir išsamiais teismų... 40. Byloje nustatyta, kad UAB „E.“ nusikalstamos veikos padarymo metu A. S.... 41. Apeliacinės instancijos teismas motyvuotai atmetė ir kasatorės argumentus... 42. Nuteistoji, siekdama paneigti savo atsakomybę, taip pat nurodo, kad remiantis... 43. Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 183 straipsnio 2 dalį... 44. Kasaciniame skunde, nesutinkant su nuteisimu pagal BK 183 straipsnio 2 dalį,... 45. Kvalifikuojant asmens veiką pagal BK 183 straipsnį pagal formuojamą... 46. Pirmiau aptartų nuostatų nagrinėjant A. S. baudžiamąją bylą iš esmės... 47. Nors kasatorė nesutinka su apeliacinės instancijos teismo sprendimu dėl to,... 48. Taigi darytina išvada, kad kasacine tvarka skundžiamų nuosprendžių turinys... 49. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 50. Nuteistosios A. S. kasacinį skundą atmesti....