Byla 2-227/2014
Dėl žalos atlyginimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų (atsakovų) A. K. ir V. D. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. lapkričio 18 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjų A. K. ir V. D. prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-2022-460/2010 pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „ADORA“ (šiuo metu išregistruotas iš juridinių asmenų registro) ieškinį A. K. ir V. D. dėl žalos atlyginimo.

2Teisėjas, išnagrinėjęs bylą pagal atskirąjį skundą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Pareiškėjai A. K. ir V. D. kreipėsi į teismą prašydami atnaujinti procesą Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-2022-460/2010 pagal ieškovo BUAB „ADORA“ ieškinį A. K. ir V. D. dėl žalos atlyginimo. Prašymas atnaujinti procesą grindžiamas naujai paaiškėjusiomis esminėmis bylos aplinkybėmis, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu.

5Šioje civilinėje byloje BUAB „ADORA“ pareiškė ieškinį, kuriuo prašė: 1) priteisti iš A. K. 193 281,85 Lt žalos atlyginimą, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas; 2) priteisti iš V. D. 66 177,64 Lt žalos atlyginimą, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo. Nurodė, kad A. K. yra ieškovo akcininkas ir laikotarpiu nuo 2006 m. rugsėjo 29 d. iki 2009 m. balandžio 24 d. ėjo įmonės direktoriaus pareigas. V. D. laikotarpiu nuo 2009 m. balandžio 24 d. iki 2010 m. balandžio 23 d. ėjo įmonės direktoriaus pareigas. Bankroto administratorius nustatė, kad iš BUAB „ADORA“ kasos buvo paimta 259 459,52 Lt suma, kuri buvo skirta sumokėti įmonei Petrolium Megatrade LTD už prekes. BUAB „ADORA“, apmokėdama nurodytas sąskaitas, iš Petrolium Megatrade LTD įsigijo prekes, kurios bankroto administratoriui nebuvo perduotos.

6Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. lapkričio 24 d. sprendimu ieškinį patenkino – priteisė iš atsakovo A. K. 193 281,85 Lt, o iš atsakovo V. D. – 66 177,64 Lt ieškovo patirtai žalai atlyginti bei 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas. Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. vasario 20 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. lapkričio 24 d. sprendimą paliko nepakeistą.

7Pareiškėjai nurodė, jog įsiteisėjus šioje byloje priimtiems procesiniams sprendimams, Lietuvos apeliacinis teismas kitoje civilinėje byloje (Nr. 2A-1415/2012) 2012 m. lapkričio 29 d. priėmė nutartį. Šia nutartimi buvo išnagrinėtas šalių ginčas civilinėje byloje pagal ieškovo BUAB „Navalio jūrų agentūra“ ieškinį atsakovui A. K. dėl skolos priteisimo (trečiasis asmuo byloje buvo bankrutavusi UAB „ADORA“). Pareiškėjai nurodė, jog tiek nurodytoje civilinėje byloje, tiek šioje byloje (kurioje prašoma atnaujinti procesą) atsakovų nesąžiningumas buvo siejamas su tos pačios 259 459,42 Lt sumos pervedimu įmonei Petrolium Megatrade LTD už tas pačias prekes (aliumininius lengvųjų automobilių ratlankius) ir tuo pačiu laikotarpiu, be to, abiejose bylose ieškovų buvo ginčijamas atsiskaitymo su Petrolium Megatrade LTD realumas. Nepaisant šiose bylose sutampančio nagrinėjimo dalyko ir ieškinių faktinio pagrindo, bylas nagrinėję teismai padarė priešingas išvadas dėl atsakovų nesąžiningumo ir priėmė visiškai skirtingus procesinius sprendimus. Nagrinėjamoje byloje teismas konstatavo nesąžiningus atsakovų veiksmus bei priteisė iš atsakovų žalą. Gi kitoje civilinėje byloje (Nr. 2A-1415/2012) konstatuota, kad tais pačiais veiksmais jokios žalos nepadaryta ir ieškovo reikalavimas buvo atmestas. Pareiškėjai akcentavo aplinkybę, jog minėtoje civilinėje byloje padarytos išvados visiškai priešingos civilinėje byloje, kurioje siekiama atnaujinti procesą, padarytoms išvadoms, nors buvo nagrinėjamos bei vertinamos tos pačios aplinkybės.

8II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

9Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. lapkričio 18 d. nutartimi pareiškėjų prašymą dėl proceso atnaujinimo atmetė. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog pareiškėjai jokių naujai paaiškėjusių aplinkybių nenurodė, o jomis klaidingai laiko nagrinėtų faktinių aplinkybių skirtingą teisinį įvertinimą. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog pareiškėjų nurodytos aplinkybės jau buvo ištirtos teismo posėdyje. Teismo vertinimu, vėlesnis bet kurių asmenų ar institucijų tapačių aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų išnagrinėjimas ir įvertinimas neturi retrospektyvios galios ir negali būti pagrindu atnaujinti procesą. Pirmosios instancijos teismas akcentavo aplinkybę, jog vėliau priimtas sprendimas kitoje civilinėje byloje neturi prioriteto prieš teismo sprendimą šioje byloje. Priešingai – kitoje byloje šalis gali remtis ankstesnėje byloje nustatytomis aplinkybėmis. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjų argumentus, kuriais šie įrodinėjo civilinių bylų ieškinių tapatumą. Teismas sprendė, jog abiejose bylose buvo skirtingas ieškinio dalykas bei tiek faktinis, tiek teisinis ieškinio pagrindas, atsakovų veiksmai ir sąžiningumas vertintas skirtingų asmenų (vadovaujamos įmonės ir kreditoriaus) atžvilgiu, vertinant šalių pateiktus įrodymus. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog ta aplinkybė, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. lapkričio 29 d. nutartimi apeliacine tvarka išnagrinėtoje byloje Nr. 2A-1415/2012 ieškovas (kreditorius) nepateikė pakankamai įrodymų savo ieškinio pagrindą sudarančioms aplinkybėms pagrįsti, nereiškia, kad byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, faktinės aplinkybės buvo nustatytos ir įvertintos klaidingai. Pirmosios instancijos teismas akcentavo aplinkybę, jog proceso atnaujinimo instituto taikymas galimas tik esant konkrečiai įstatymo apibrėžtiems pagrindams, kurie dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti patikrinti instancine tvarka.

10III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11Pareiškėjai A. K. ir V. D. atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. lapkričio 18 d. nutartį ir klausimą dėl proceso atnaujinimo išspręsti iš esmės – atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-2022-460/2010. Atskirąjį skundą grindžia šiais motyvais:

  1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog pareiškėjų nurodyta aplinkybė nėra proceso atnaujinimo pagrindas. Pareiškėjų nurodyta aplinkybė yra esminė, kuri bylos nagrinėjimo metu nebuvo žinoma.
  2. Byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, nėra nė vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų.
  3. Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. lapkričio 29 d. nutartyje nurodė ir įtvirtino kaip prejudicinį, egzistavusį, tačiau nepastebėtą faktą, kad civilinėje byloje Nr. 2-2022-460/2010 teismas neteisingai įvertino faktines aplinkybes. Šios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, jog teismas byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, visas aplinkybes įvertino netinkamu būdu ir priėmė teisingumo ir teisėtumo principams prieštaraujantį sprendimą, priteisiant žalos atlyginimą iš asmenų, kurie neatliko neteisėtų veiksmų.
  4. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą dėl ieškinių, pareikštų nurodytose civilinėse bylose, netapatumo. Teismas neatkreipė dėmesio, jog abiejose bylose atsakovų nesąžiningumas buvo siejamas su tų pačių lėšų pervedimu tam pačiam kreditoriui, už tas pačias prekes ir tuo pačiu laikotarpiu. Teismas nepagrįstai akcentavo ieškinių teisinių pagrindų skirtumus.
  5. Aplinkybė, jog dviejose bylose teismas padarė priešingas išvadas ir priėmė skirtingus procesinius sprendimus, prieštarauja universaliems teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principams ir pažeidžia pareiškėjų teisėtus interesus.

12Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.

13IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria netenkintas prašymas atnaujinti procesą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (LR civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

15Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata galią, jis tampa neginčytinas ir privalomas visiems fiziniams ir juridiniams asmenims bei vykdytinas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Siekiant užtikrinti normalią civilinių santykių raidą, kuriai būtinas stabilumas, perspektyvinio prognozavimo galimybė, turi būti reikalingas teisinis tikrumas, pasitikėjimas įsiteisėjusiais teismo sprendimais. Atnaujinus procesą tokiu sprendimu užbaigtoje byloje, atsiranda teisinis neapibrėžtumas, nes joje išspręsto šalių teisinės padėties klausimo sprendimas vėl tampa nežinomas, o dalyvavimas su ginčo dalyku susijusiuose santykiuose – rizikingas. Dėl to proceso atnaujinimas civilinio proceso teisės doktrinoje pripažįstamas išimtiniu būdu įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti, prašymai dėl proceso atnaujinimo turi būti ribojami laiku, ir res judicata galią įgijęs bei įvykdytas teismo sprendimas gali būti peržiūrėtas tik esant proceso atnaujinimo pagrindui bei tuos pagrindus taikant neformaliai. Teisinis reglamentavimas, pagal kurį procesas susijęs su daugkartinio įsiteisėjusio sprendimo peržiūrėjimo rizika, yra nesuderinamas su teisinio apibrėžtumo principu, todėl įstatyme bylos šalims nesuteikiama teisė atnaujinti procesą vien siekiant pakartotinio bylos išnagrinėjimo. Laikantis teisinio apibrėžtumo principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Nukrypimas nuo šio principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2007). CPK 366 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti konkretūs proceso atnaujinimo pagrindai, tai yra teisiškai reikšmingi faktai, kurių egzistavimas konkrečioje byloje dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti nustatytas peržiūrint bylą instancine tvarka. Siekiant apsaugoti bylos dalyvių ir kitų asmenų teises bei teisėtus interesus, užtikrinant teisinių santykių stabilumą, užkertant kelią formaliam šio instituto taikymui ir piktnaudžiavimui juo, įstatyme nustatytos proceso atnaujinimo sąlygos: įsiteisėjęs teismo sprendimas pažeidžia besikreipiančio asmens teises ar įstatymų saugomus interesus (CPK 365 straipsnio 1 dalis); asmuo su prašymu dėl proceso atnaujinimo į teismą turi kreiptis per nustatytą terminą (CPK 368 straipsnis); prie prašymo turi būti pateikti įrodymai, pagrindžiantys proceso atnaujinimo pagrindo buvimą (CPK 369 straipsnio 2 dalis) ir kt. Įstatymų leidėjas numatė proceso atnaujinimo galimybę tik esant pakankamiems esminės klaidos byloje įrodymams, pareiškėjui veikiant sąžiningai ir aktyviai.

16Vienas iš pagrindų procesui atnaujinti yra naujas paaiškėjimas esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas) yra tik tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas. CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas taikytinas ir tais atvejais, kai pareiškėjas suranda naujų įrodymų, patvirtinančių, kad paaiškėjo naujų esminių bylos aplinkybių. Šiuose įrodymuose esanti informacija turi turėti esminę reikšmę bylai, t. y. ji turi turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui, be to, turi patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir neturėjo būti žinomos nagrinėjant bylą nei teismui, nei pareiškėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008; 2012 m. rugsėjo mėn. 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2012). Jeigu prašyme atnaujinti procesą nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Taigi pareiškėjas, prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje šiuo pagrindu, turi įrodyti, kad jo nurodomos aplinkybės atitinka visus pirmiau nurodytus kriterijus (CPK 369 straipsnio 2 dalis), (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio mėn. 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2011).

17Iš bylos, kurios procesą pareiškėjai (atsakovai) prašo atnaujinti, medžiagos matyti, jog ieškovas (BUAB „ADORA“, atstovaujama bankroto administratoriaus) kreipėsi į teismą su ieškiniu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87 straipsnio pagrindu, prašydamas priteisti iš atsakovų, kaip buvusių įmonės vadovų, žalą, kurią ieškovas patyrė atsakovams iš įmonės kasos paėmus lėšas ir neperdavus ieškovui už jas įsigytų prekių. Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. lapkričio 24 d. sprendimu ieškovo ieškinys buvo patenkintas, o Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. vasario 20 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktas nepakeistas. Pareiškėjai (atsakovai), nesutikdami su apeliacinės instancijos teismo nutartimi, teikė kasacinį skundą, kurį Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2012 m. gegužės 10 d. nutartimi atsisakė priimti (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

18Kaip minėta, pareiškėjai procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje prašo atnaujinti remdamiesi CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu proceso atnaujinimo pagrindu – dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu. Pasak pareiškėjų, civilinėje byloje, kurioje jie prašo atnaujinti procesą, įsiteisėjus priimtiems procesiniams sprendimams, kitoje civilinėje byloje (Nr. 2A-1415/2012) Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. lapkričio 29 d. priėmė nutartį, kurioje tas pačias reikšmingas aplinkybes aiškino priešingai nei byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą. Pareiškėjai akcentavo abiejų bylų sąsajumą, kadangi, apeliantų nuomone, sutapo faktiniai ieškinių pagrindai, buvo tos pačios įrodinėtinos aplinkybės bei dalyvavo iš esmės tos pačios šalys. Civilinėje byloje Nr. 2A-1415/2012 teismas sprendė, jog nėra pagrindo konstatuoti A. K. (kaip UAB „ADORA“ vadovo ir dalyvio) neteisėtų veiksmų ir civilinės atsakomybės. Be to, pasak pareiškėjų, teismas ir kitas faktines aplinkybes aiškino priešingai, todėl padarė kitokias išvadas (dėl atsiskaitymo už prekes, dėl sutarties vykdymo, dėl atsakovo A. K. sąžiningumo), reikšmingas ir šiai bylai, kurioje prašoma atnaujinti procesą. Pareiškėjų teigimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja visos būtinos sąlygos byloje atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu.

19Apeliacinis teismas pažymi, jog vadovaujantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatomis, naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios buvo įrodinėjimo dalykas arba jo dalis išnagrinėtoje civilinėje byloje, kurios egzistavo bylos, kurios procesą prašoma atnaujinti, nagrinėjimo metu ir nebuvo bei negalėjo būti žinomos pareiškėjui. Apeliacinis teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo nutarties motyvus ir atskirojo skundo argumentų pagrįstumą, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog apeliantų nurodyta aplinkybė nėra ir negali būti laikoma naujai paaiškėjusia aplinkybe CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme, t. y. tokia esmine faktine bylos aplinkybe, kuri bylos nagrinėjimo metu egzistavo, tačiau dėl tam tikrų (pateisinamų) priežasčių jos egzistavimas pareiškėjams tapo žinomas tik įsiteisėjus teismo sprendimui byloje. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog esminis naujai paaiškėjusios aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtų, kurį nustačius turėtų keistis įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada dėl ginčo išsprendimo, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-250/2010; 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2011). Gi aptariamu atveju, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, apeliantai nepateikė naujų (faktinių) duomenų, kurie galėtų būti pripažinti naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis. Apeliacinis teismas sutinka su skundžiamoje nutartyje išdėstyta išvada, jog apeliantai klaidingai naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis įvardija šios bylos nagrinėjimo metu nustatytų bei įvertintų faktinių aplinkybių kitokį teisinį įvertinimą, teismo pateiktą kitoje civilinėje byloje. Bylos, kurios procesą prašoma atnaujinti, duomenų analizė nesudaro pagrindo manyti, jog kitokias (ar priešingas, kaip teigia apeliantai) teismo išvadas lėmė aplinkybės, kurios teismo nevertintos šioje byloje. Apeliacinės instancijos teismas reiškia įsitikinimą, jog tam tikrų faktinių bylos aplinkybių atitinkamas vertinimas ar jų interpretavimas nėra naujai paaiškėjusi aplinkybė CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Apeliantų nurodytos aplinkybės neturi esminio požymio – nėra naujai paaiškėję faktiniai duomenys (aplinkybės, įrodymai). Kita vertus, pritartina ir tai pirmosios instancijos teismo išvadai, jog tų pačių aplinkybių nevienodą teisinį vertinimą aptariamu atveju galėjo lemti įrodinėtinų aplinkybių (įrodinėjimo ribų) išskirtinumas, atsižvelgiant į palyginamosiose bylose pareikštų ieškinių dalyką ir pagrindą, kurie tose bylose skyrėsi.

20Apeliacinis teismas pažymi, jog procesui atnaujinti analizuojamu teisiniu pagrindu nepakanka tik pateikti naujus dokumentus ar duomenis, kurių nebuvo nagrinėjant šią bylą. Proceso atnaujinimo institutas yra ekstraordinarinis būdas įsiteisėjusiam teismo sprendimui peržiūrėti, siekiant išvengti jo neteisėtumo. Šis institutas negali būti taikomas siekiant dar kartą pasibylinėti, sudarant sąlygas teikti argumentus ir įrodymus, kurie nebuvo, tačiau galėjo būti pateikti nagrinėjant bylą pirmą kartą, ir taip tikintis kitokio teismo sprendimo.

21Remiantis pirmiau nurodytomis aplinkybėmis, dėl pareiškėjų atskirajame skunde išdėstytų motyvų nėra pagrindo keisti ar naikinti teismo nutartį, kuria atmestas pareiškėjų prašymas atnaujinti procesą civilinėje byloje. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas atskirąjį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo (nutarties) motyvams. Nagrinėjamu atveju apeliacinis teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadas pagrindžiančiais argumentais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).

22Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

23Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. lapkričio 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras... 2. Teisėjas, išnagrinėjęs bylą pagal atskirąjį skundą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Pareiškėjai A. K. ir V. D. kreipėsi į teismą prašydami atnaujinti... 5. Šioje civilinėje byloje BUAB „ADORA“ pareiškė ieškinį, kuriuo... 6. Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. lapkričio 24 d. sprendimu ieškinį... 7. Pareiškėjai nurodė, jog įsiteisėjus šioje byloje priimtiems procesiniams... 8. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 9. Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. lapkričio 18 d. nutartimi pareiškėjų... 10. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 11. Pareiškėjai A. K. ir V. D. atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos... 12. Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.... 13. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 14. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria netenkintas prašymas... 15. Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata galią, jis tampa... 16. Vienas iš pagrindų procesui atnaujinti yra naujas paaiškėjimas esminių... 17. Iš bylos, kurios procesą pareiškėjai (atsakovai) prašo atnaujinti,... 18. Kaip minėta, pareiškėjai procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje prašo... 19. Apeliacinis teismas pažymi, jog vadovaujantis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2... 20. Apeliacinis teismas pažymi, jog procesui atnaujinti analizuojamu teisiniu... 21. Remiantis pirmiau nurodytomis aplinkybėmis, dėl pareiškėjų atskirajame... 22. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis... 23. Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. lapkričio 18 d. nutartį palikti...