Byla 2A-440/2012
Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Audronės Jarackaitės (kolegijos primininkė ir pranešėja) ir Kazio Kailiūno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo G. S. ir atsakovo Lietuvos Respublikos atstovų Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros bei Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 21 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1300-392/2011 pagal nurodyto ieškovo ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo,

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3G. S. atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros (toliau – Generalinė prokuratūra, GP), Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento (toliau – Valstybės saugumo departamentas, VSD) ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Teisingumo ministerija, TM), prašė priteisti iš atsakovo: 1) 119 488,72 Lt turtinės žalos (t. y. pajamų, kurias ieškovas būtų gavęs, jeigu būtų dirbęs krašto apsaugos sistemoje); 2) 200 000 Lt neturtinės žalos (patirtos dėl nepagrįsto bylos iškėlimo bei kaltinimo, padarius sunkius nusikaltimus, atleidimo iš pareigų, leidimo dirbti su valstybės paslaptį sudarančiais dokumentais panaikinimo, suformuotos blogos reputacijos bei gero vardo netekimo); 3) 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; 4) bylinėjimosi išlaidas (1 b. t., 90-101 l.; 2 b. t., 1-9 l.).

4Nurodė, kad 2005 m. birželio 20 ieškovas buvo sulaikytas Valstybės saugumo departamento pareigūnų, o 2005 m. birželio 21 d. jam buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą dėl padarymo nusikalstamos veikos, numatytos BK 124 (Neteisėtas disponavimas informacija, kuri yra valstybės paslaptis) ir 296 (Tarnybos paslapties pagrobimas ar kitoks neteisėtas įgijimas) straipsniuose; 2005 m. birželio 22 d. ieškovui paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir nebendrauti su nurodytais asmenimis (panaikinta tik išteisinamuoju teismo nuosprendžiu 2008 m. liepos 24 d.) bei atliktos kratos ieškovui priklausančiame automobilyje ir gyvenamojoje vietoje (kurių metu paimtas ieškovo asmeninis kompiuteris, grąžintas 2007 m. sausio 11 d.). Be to, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. liepos 24 d. nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. ( - ), ieškovas buvo išteisintas, nustačius, kad jis nepadarė veikų, turinčių nusikaltimų, numatytų BK 124 ir 296 straipsniuose, požymių.

5Ieškovo teigimu, dėl nepagrįsto baudžiamosios bylos iškėlimo jis buvo atleistas iš krašto apsaugos sistemos: ( - ) Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro (toliau – krašto apsaugos ministras, KA ministras) įsakymu Nr. ( - ) ieškovas buvo nušalintas nuo Krašto apsaugos ministerijos (toliau – KAM) ( - ) pareigų ir perkeltas į Lietuvos kariuomenės (toliau – Kariuomenė) ( - ) iki tarnybinio tyrimo pabaigos, ( - ) KAM valstybės sekretoriaus potvarkiu Nr. ( - ) ieškovas buvo perkeltas į Kariuomenės ( - ), o, Krašto apsaugos ministro ( - ) įsakymu Nr. ( - ) panaikinus leidimą ieškovui dirbti su įslaptinta informacija, Lietuvos kariuomenės vado ( - ) įsakymu Nr. ( - ) ieškovas buvo atleistas iš Kariuomenės ( - ) pareigų; KAM valstybės sekretoriaus ( - ) potvarkiu Nr. ( - ) buvo nutraukta ieškovo profesinės karo tarnybos sutartis.

6Pasak ieškovo, ikiteisminio tyrimo metu ieškovo atžvilgiu buvo atlikti neteisėti veiksmai: nepagrįstai pareikšti įtarimai, be pagrindo vykdytas ikiteisminis tyrimas (BPK 212 str. 1 d.), nepagrįstai iškelta baudžiamoji byla (BPK 218 str. 1 d.), neteisėtai taikytos ir nenutrauktos laiku procesinės prievartos priemonės (BPK 11 str. 1 d., 161 str. 1 d.), pažeista BPK 177 straipsnyje įtvirtinta ikiteisminio tyrimo duomenų neskelbtinumo taisyklė bei BPK 44 straipsnio 6 dalyje įtvirtintas nekaltumo prezumpcijos principas; be to, dėl nurodytų neteisėtų valstybės ir ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų ieškovas buvo atleistas iš darbo, dėl ko patyrė aukščiau nurodyto dydžio turtinę ir neturtinę žalą, kurią atsakovas privalo atlyginti CK 6.271 straipsnio 1 dalies ir 6.272 straipsnio 1 dalies pagrindu.

7Atsakovo atstovai nesutiko su ieškiniu ir prašė jį atmesti (1 b. t., 182-193 l.; 2 b. t., 16-23 l.). Nurodė, kad ieškovas nepateikė įrodymų, kurių pagrindu būtų galima pripažinti neteisėtais ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir prokuroro veiksmus, o aplinkybė, jog buvo priimtas išteisinamasis nuosprendis, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad buvo neteisėti baudžiamosios bylos iškėlimas bei kiti su ikiteisminiu tyrimu susiję procesiniai veiksmai. Pažymėjo, jog kratų metu ieškovo gyvenamojoje vietoje ir automobilyje rasti dokumentai ir kompiuterinės laikmenos, kuriose laikyta informacija sudarė valstybės ir tarnybos paslaptį, o paminėti dokumentai ir kompiuterinės laikmenos buvo laikomi, pažeidžiant Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo (toliau – VT paslapčių įstatymas) reikalavimus, susijusius su įslaptintos informacijos apsauga, todėl pagrįstai buvo pradėtas ir atliktas ikiteisminis tyrimas ieškovo atžvilgiu, taip pat pagrįstai taikytos ir procesinio poveikio priemonės (poėmis, kardomosios priemonės skyrimas). Atsakovo atstovų teigimu, ieškovas nepateikė duomenų, kuo pasireiškė jo nekaltumo prezumpcijos pažeidimas, bei kas ir kada paviešino ikiteisminio tyrimo duomenis, o ieškovo teiginiai dėl galimo per ilgo ikiteisminio tyrimo atlikimo taip pat nepatvirtinti faktiniais bylos duomenimis. Juolab kad nuo ikiteisminio tyrimo pradėjimo iki išteisinamojo nuosprendžio priėmimo praėjo tik 3 metai, t. y. terminas, kuris pripažįstamas protingu ir pagrįstu. Pasak atsakovo atstovų, ginčai dėl ieškovo atleidimo iš darbo buvo nagrinėjami administraciniuose teismuose, kurie konstatavo, kad atleidimas iš darbo yra teisėtas, nepriklausomai nuo baudžiamosios bylos nagrinėjimo rezultatų, todėl nepagrįstas ir ieškovo reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo.

8II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9Vilniaus apygardos teismas 2011 m. sausio 21 d. sprendimu iš dalies patenkino ieškinį: priteisė iš atsakovo ieškovo naudai 15 000 Lt neturtinės žalos; atmetė kitą ieškinio dalį dėl 119 488,72 Lt turtinės ir 185 000 Lt neturtinės žalos priteisimo (2 b. t., 220-227 l.).

10Nurodė, kad nepagrįstas ieškovo reikalavimas dėl 119 488,72 Lt turtinės žalos priteisimo, kadangi ieškovas buvo atleistas darbdavio sprendimu, todėl ieškinyje nurodomi neteisėti veiksmai nėra susieti priežastiniu ryšiu su ieškovo nurodoma turtine žala; kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. spalio 12 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. ( - ), išnagrinėtoje pagal ieškovo skundą dėl KAM ir Lietuvos kariuomenės įsakymų bei potvarkių panaikinimo ir įpareigojimo grąžinti ieškovą į profesinę karo tarnybą, kuri turi res judicata galią šioje civilinėje byloje, konstatavo, jog faktinė aplinkybė dėl pradėto ikiteisminio tyrimo ir įrodymai, kuriais grindžiamas įtarimas, yra pakankamas pagrindas nebepasitikėti tokiu asmeniu (kariu) ir nutraukti profesinę karo tarnybos sutartį bei įstatymų nustatyta tvarka atleisti iš tarnybos krašto apsaugos sistemoje. Teismas sprendė, kad ieškovas neteisėtai savo namuose ir automobilyje laikė dokumentus, kurių turinys yra Lietuvos Respublikos valstybės paslaptis (toliau – Valstybės paslaptis), prašė juos atsiųsti į užsienio šalį, kad dėl šio fakto buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, o ieškovas prarado darbdavio pasitikėjimą.

11Teismo teigimu, kratų metu ieškovo gyvenamojoje vietoje ir automobilyje rasti dokumentai ir kompiuterinės laikmenos buvo laikomi, pažeidžiant Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo (aktuali redakcija nuo 2004-07-13 iki 2007-04-04) 19 straipsnio reikalavimus, susijusius su įslaptintos informacijos apsauga, todėl buvo pagrindo ieškovo atžvilgiu pradėti ikiteisminį tyrimą dėl nurodyto pažeidimo.

12Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad BPK 177 straipsnyje numatytas imperatyvus draudimas skelbti ikiteisminio tyrimo duomenis tik apie nepilnamečius ir nukentėjusiuosius, be to, ieškovas nepateikė įrodymų ir duomenų, kuo pasireiškė jo nekaltumo prezumpcijos pažeidimas, todėl nėra pagrindo konstatuoti BPK 177 straipsnio pažeidimą.

13Pasak teismo, nepagrįsti ir ieškovo argumentai dėl neteisėto taikymo poėmio, kaip procesinės prievartos priemonės, ir jo nenutraukimo, kai jis tapo nereikalingas, kadangi poėmio metu buvo paimtos būtent tos kompiuterinės laikmenos, kuriose laikyta informacija, sudaranti valstybės ir tarnybos paslaptį. Teismas sprendė, jog kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuriuo ieškovas buvo įpareigotas nebendrauti su tam tikrais asmenimis, ieškovo atžvilgiu buvo paskirta ir taikyta, nepažeidžiant BPK 11, 119, 121, 136 straipsnių reikalavimų, bei pažymėjo, kad rašytinis pasižadėjimas neišvykti yra švelniausia kardomoji priemonė, o išteisinamojo nuosprendžio priėmimas nereiškia, jog preziumuojamas kardomosios priemonės skyrimo neteisėtumas.

14Teismo nuomone, BPK 10 straipsnio 2 dalies nuostatos nesuponuoja ieškovo teisės ikiteisminio tyrimo metu susipažinti su visa ikiteisminio tyrimo medžiaga; be to, teismas konstatavo, jog ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad jis būtų kreipęsis į ikiteisminį tyrimą atliekančius asmenis dėl jam aktualios informacijos pateikimo, taip pat, kad jo atžvilgiu buvo taikytos procesinės prievartos priemonės, ieškovui nežinant.

15Teismas nustatė, jog ikiteisminis tyrimas tęsėsi 2 metus, o šis terminas yra pakankamai protingas, atsižvelgiant į tai, kad byloje nenutrūkstamai buvo atliekami procesiniai veiksmai, įrodymai renkami užsienio valstybėje, skiriamos ekspertizės ir kiti procesiniai veiksmai. Teismo teigimu, toks vertinimas atitinka Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, kurioje bendriausia prasme bylos procesas vertinamas kaip atitinkantis „įmanomai trumpiausio laiko“ reikalavimą tada, kai jo trukmė nėra ilgesnė nei dveji metai.

16Teismas iš dalies patenkino ieškovo reikalavimą dėl neturtinės žalos priteisimo. Teismas, remdamasis BPK 218 straipsnio 1 dalimi, sprendė, jog, nesant pakankamai duomenų, įrodančių įtariamojo kaltę, kaltinamasis aktas negali būti surašytas, o byla negali būti perduota teismui. Teismo teigimu, baudžiamojoje byloje Nr. ( - ) ieškovo atžvilgiu priėmus išteisinamąjį nuosprendį BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punkto pagrindu, t. y. nustačius, jog ieškovas nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto BK 124 ir 296 straipsniuose, požymių, yra pagrindo teigti, jog ieškovas teismui buvo perduotas nepagrįstai. Teismo nuomone, ikiteisminio tyrimo nenutraukimas po to, kai buvo išsiaiškintos visos reikšmingos aplinkybės, buvo prokuroro klaida, todėl konstatuotina, jog jis, nesant pagrindo, perduodamas ieškovo bylą teismui, pažeidė pareigą elgtis taip rūpestingai, kad kitiems asmenims nebūtų daroma žala, todėl šiuo atveju egzistuoja visos būtinos sąlygos valstybės civilinei atsakomybei (CK 6.263 str. 1 d., 6.272 str.).

17Teismas sprendė, jog ieškovas dėl neteisėtų veiksmų patyrė žalą, nes pergyveno dėl to, kad bus teisiamas, pablogėjo jo reputacija visuomenės ir šeimos narių akyse, sumenko įsidarbinimo galimybės. Pasak teismo, už tokią neteisėtą veiką ieškovui pagal teismų praktiką galėtų būti priteistas 20 000 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimas, tačiau dėl nustatyto didelio ieškovo neatsargumo, kuris pasireiškė neteisėtai savo namuose ir automobilyje laikant dokumentus, kurių turinys yra Valstybės paslaptis, ir dėl šio fakto buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, sumažina ieškovui priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydį iki 15 000 Lt.

182011 m. kovo 14 d. papildomu sprendimu apygardos teismas papildomai priteisė iš atsakovo ieškovo naudai 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteisto sumos (15 000 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2010 m. sausio 14 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (2 b. t., 259 l.; CK 6.37 str. 2 d.).

19III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

20Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti ieškinį (2 b. t., 249-255 l.). Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

  1. Teismas be pagrindo atmetė ieškovo reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo. Jeigu ikiteisminį tyrimą vykdę ir jį kontroliavę pareigūnai būtų veikę atsakingai ir profesionaliai, ikiteisminis tyrimas būtų nutrauktas ir įtarimai ieškovui būtų panaikinti iki jo atleidimo iš karinės tarnybos, t. y. 2006 m. sausio 3 d., tačiau ikiteisminio tyrimo pareigūnai, pažeisdami BPK 218 straipsnio 1 dalies nuostatas, laiku nenutraukė ikiteisminio tyrimo, nors aplinkybės, kurių pagrindu ieškovas buvo išteisintas, jiems buvo žinomos nuo ikiteisminio tyrimo pradžios, dėl ko ieškovas neteko pajamų, kurias būtų gavęs, dirbdamas krašto apsaugos sistemoje. Be to, teismas nepasisakė dėl turtinės žalos, patirtos, apmokant bylinėjimosi išlaidas baudžiamojoje byloje, atlyginimo.
  2. Byloje nustatytų faktinių aplinkybių visuma patvirtina, kad ikiteisminis tyrimas ieškovo atžvilgiu buvo pradėtas nepagrįstai, kadangi ikiteisminio tyrimo pareigūnams dar prieš pradedant šį tyrimą buvo žinomos aplinkybės, dėl kurių ieškovas buvo išteisintas baudžiamojoje byloje; be to, nagrinėjamu atveju baudžiamojo proceso tikslus buvo galima pasiekti, netaikant kardomųjų priemonių, kadangi ieškovas be pažeidimų vykdė ikiteisminio tyrimo pareigūnų nurodymus bei iškvietimus, o ieškovo asmeninis kompiuteris turėjo būti grąžintas nedelsiant po to, kai paaiškėjo, kad jame nėra tyrimui svarbios informacijos, kadangi iš kompiuterio nebuvo prijungta prie baudžiamosios bylos nė vieno dokumento. Juolab kad spaudoje buvo paskelbta informacija apie ieškovui pareikštą įtarimą, o per 3 metus trukusį baudžiamąjį procesą ieškovas buvo apklaustas tik 2 kartus, neteikiant jam išsamios informacijos apie tyrimo eigą. Nurodytų aplinkybių visuma, patvirtinanti neteisėtus ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmus, sudaro neturtinės žalos atsiradimo pagrindą ir lemia jos dydį.
  3. Teismas be pagrindo sumažino neturtinės žalos dydį pagal CK 6.282 straipsnio 1 dalį, nes faktas, kad ieškovas galėjo pažeisti dokumentų, kuriuose yra valstybės ar tarnybos paslaptį sudarančios informacijos laikymo taisyklės, nebuvo tirtas ir nustatytas, nagrinėjant šią bylą, todėl negalima juo remtis, juolab sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos dydžio.
  4. Pirmosios instancijos teismas pažeidė rungimosi principą, atmesdamas ieškovo prašymus prijungti baudžiamąją bylą Nr. ( - ) bei iškviesti į teismo posėdį ir apklausti šiuos liudytojus: VSD antrosios tarnybos viršininką V. D., VSD ikiteisminio skyriaus vyresnįjį specialistą A. B., prokurorą S. D. ir VSD antrosios tarnybos viršininko pavaduotoją R. P., o be šių asmenų apklausos negali būti objektyviai įvertinti pareigūnų veiksmai.
  5. Teismas nepasisakė ir nenagrinėjo ieškovo reikalavimo dėl 5 procentų metinių palūkanų priteisimo.

21Apeliaciniu skundu atsakovo atstovas Generalinė prokuratūra prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 21 d. sprendimo dalį, kuria iš atsakovo ieškovo naudai priteista 15 000 Lt neturtinės žalos, ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškinį (2 b. t., 237-239 l.). Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

  1. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo nuosprendžiu nustatytos aplinkybės yra netapačios aplinkybėms, kurias reikia nustatyti, vertinant teisėsaugos institucijų veiksmų teisėtumą civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo, o išteisinamojo nuosprendžio priėmimu grindžiama nuostata, kad baudžiamoji byla iškelta neteisėtai, gali būti paneigta civiliniame procese. Vien išteisinamojo nuosprendžio buvimas nesudaro pagrindo teismui, nagrinėjančiam bylą dėl žalos, kuri galėjo būti padaryta neteisėtais pareigūnų veiksmais, atlyginimo, atsisakyti vertinti prokuroro veiksmus, perduodant bylą teismui, neatsižvelgiant į teismo nuosprendį, tačiau nagrinėjamu atveju teismas neanalizavo Generalinės prokuratūros argumentų, nurodytų atsiliepime į ieškinį.
  2. Byloje nustatyta, kad kratų metu ieškovo gyvenamojoje vietoje ir automobilyje buvo rasti dokumentai ir kompiuterinės laikmenos, kuriose laikyta informacija sudarė valstybės ir tarnybos paslaptį, tokiais veiksmais ieškovas pažeidė Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 19 straipsnio reikalavimus, susijusius su įslaptintos informacijos apsauga. Tuo tarpu BK 124 straipsnyje numatyta atsakomybė už neteisėtą laikymą materialių objektų, kurių turinys yra Valstybės paslaptis, jeigu nebuvo šnipinėjimo požymių, o BK 126 straipsnyje numatyta atsakomybė už patikėto dokumento, daikto ar kito materialaus objekto, kurio turinys ar informacija apie jį yra Valstybės paslaptis, sunaikinimą, sugadinimą ar praradimą. Pasikeitus valstybės paslapties sąvokai, įtvirtintai Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatyme, t. y. valstybės paslaptimi įvardijant ne duomenis, o informaciją, įstatymų leidėjas nepakoregavo BK 124 straipsnio dispozicijos, dėl ko buvo priimtas išteisinamasis nuosprendis, konstatavus, jog pas ieškovą rastuose dokumentuose bei kompiuterinėse laikmenose paslaptį sudaro pati informacija, o ne jos turinys, tačiau BK 124 straipsnyje vartojama materialaus objekto turinio sąvoka šiuo atveju yra tolygi duomenų arba informacijos sąvokoms pagal Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymą.
  3. Ieškovas žalą patyrė dėl savo neatsakingų veiksmų, dėl kurių jis buvo atleistas iš karinės tarnybos, todėl nėra pagrindo teigti, jog prokuroro veiksmai, perduodant baudžiamąją bylą teismui, vertintini kaip pagrindas neturtinės žalos atlyginimui. Juolab kad teismo priteistos neturtinės žalos dydis yra nemotyvuotas.

22Apeliaciniu skundu atsakovo atstovas VSD prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 21 d. sprendimo dalį, kuria iš atsakovo ieškovo naudai priteista 15 000 Lt neturtinės žalos, o kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą (2 b. t., 241-243 l.). Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

  1. Teismas netinkamai ištyrė ir įvertino bylos duomenis dėl kaltinamojo akto surašymo ir perdavimo teismui. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju ištyrė ir įvertino tik viešus baudžiamosios bylos duomenis, o prokuroras, surašydamas kaltinamąjį aktą, rėmėsi visais, tarp jų ir įslaptintais, baudžiamosios bylos duomenimis (informacija), todėl teismas, nesusipažinęs su baudžiamojoje byloje surinkta įslaptinta informacija, negalėjo teisingai ir objektyviai išnagrinėti šios civilinės bylos.
  2. Teismas, nenustatęs, kad prokuroras S. D. neturėjo teisės surašyti kaltinamojo akto, kad buvo pažeistos BPK 218 straipsnio nuostatos, kad kaltinamojo akto turinys neatitiko BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų, ar kad kaltinamasis aktas buvo perduotas teismui, pažeidžiant BPK 220 straipsnį, neturėjo pagrindo konstatuoti, jog kaltinamasis aktas buvo surašytas neteisėtai.
  3. Teismo pripažinimas, kad kaltinamasis aktas buvo surašytas ir perduotas teismui neteisėtai, taip pat konstatavimas, kad prokuroras elgėsi nerūpestingai, nėra pagrįstas nei faktine bylos medžiaga, nei teisiniais argumentais, todėl ieškovas neįrodė civilinei deliktinei atsakomybei kilti būtinos sąlygos – neteisėtų veiksmų.

23Atsiliepime į atsakovo apeliacinius skundus ieškovas prašo juos atmesti bei atsisako savo apeliacinio skundo reikalavimo dėl 5 procentų metinių palūkanų pritiesimo, kuris buvo patenkintas papildomu sprendimu (3 b. t., 13-15 l.). Nurodo, kad, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, VSD prašė netenkinti ieškovo prašymo prijungti baudžiamąją bylą, kadangi teismas negalėtų remtis baudžiamojoje byloje esančiais įslaptintais dokumentais; be to, iš Liteko duomenų matyti, kad apygardos teismas buvo išsireikalavęs baudžiamąją bylą ir su ja susipažino, tačiau sprendė, jog netikslinga ją prijungti prie nagrinėjamos civilinės bylos. Juolab kad atsakovas turėjo procesinę teisę prijungti prie nagrinėjamos civilinės bylos reikšmingus dokumentus iš baudžiamosios bylos, tačiau šia teise nepasinaudojo, o teismas, priimdamas sprendimą, galėjo remtis tik civilinės bylos medžiaga. Ieškovo teigimu, teismui užteko konstatuoti esminį BPK 218 straipsnio pažeidimą, kad, nesant duomenų, įrodančių ieškovo kaltę, kaltinamasis aktas negalėjo būti surašytas, o byla perduota teismui, todėl kitų aplinkybių, susijusių su prokuroro teise surašyti kaltinamąjį aktą bei procedūrų pažeidimu, nereikėjo nustatyti. Ieškovas pažymi, kad teismas nurodė, jog nuosprendis savaime nėra pagrindas civilinei atsakomybei konstatuoti ir, išnagrinėjęs byloje esančius faktinius duomenis, teisingai konstatavo prokuroro klaidą.

24Atsakovas atsiliepimuose į ieškovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti (3 b. t., 1-9 l.). Nurodo, kad apeliantas buvo atleistas iš karinės tarnybos darbdavio sprendimu, todėl nėra pagrindo konstatuoti atsakovo civilinės atsakomybės sąlygų bei priteisti iš jo ieškovo naudai turtinės žalos atlyginimą. Be to, pažymi, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas ir atliktas, o kaltinamasis aktas su baudžiamosios bylos medžiaga perduotas teismui teisėtai ir pagrįstai. Juolab kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, nenustatė baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, o apygardos teismas skundžiame sprendime konstatavo, jog buvo duomenų, įrodančių ieškovo kaltę.

25IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

26Apeliaciniai skundai netenkintini.

27Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniuose skunduose nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 str. 1 d., 263 str. 1 d.). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2, 3 d.).

28Ieškovas (apeliantas) G. S. Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė prašymą apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka (3 b. t., 19-20 l.). Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, pagal kurias apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Nagrinėjamu atveju ieškovas nepateikė pagrįstų motyvų, o teisėjų kolegija nenustatė pagrindų pripažinti, jog būtinas žodinis bylos nagrinėjimas, todėl byla pagal apeliacinius skundus nagrinėjama rašytinio proceso tvarka (CPK 321 str. 1 d., 322 str.).

29Pagal CPK 2 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei priimdamas sprendimą, privalo tinkamai taikyti, aiškinti įstatymus tam, kad tarp ginčo šalių atkurta teisinė taika atitiktų įstatymų reikalavimus, būtų teisinga. CPK 176 straipsnio nuostatomis, įrodinėjimo tikslas - teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku. Pagal CPK 12 ir 178 straipsnius, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). CPK 185 straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

30Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, išsamiai ištyręs ir tinkamai įvertinęs bylos aplinkybes bei įrodymus, nepažeidė paminėtų ir kitų civilinio proceso taisyklių, teisingai nustatė esmines faktines bylos aplinkybes bei tinkamai pritaikė materialinės teisės normas.

31Pagal CK 6.272 straipsnio 1 dalį žalą, atsiradusią dėl neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo ir kitais numatytais atvejais, atlygina valstybė visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas paminėto įstatymo nuostatas, yra nurodęs, kad tokiu atveju valstybės civilinei atsakomybei atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėtų veiksmų, žalos fakto ir priežastinio ryšio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011, 2011 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011). Teismų praktikoje pripažįstama, kad valstybės civilinė atsakomybė gali atsirasti ne tik dėl neteisėto teisėsaugos institucijų veikimo ar neteisėto neveikimo, bet ir dėl nevykdymo bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai (laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų kitam asmeniui žalos; CK 6.246 str. 1 d., 6.263 str. 1 d.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2009, 2003 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-381/2003).

32Be to, kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad išteisinamojo nuosprendžio priėmimas savaime nereiškia iki tol buvusių baudžiamųjų procesinių sprendimų neteisėtumo, jeigu jie buvo priimti, laikantis proceso teisės normų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2007, 2007 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2007, 2007 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-169/2007). Tačiau asmens išteisinimo teisiniai pagrindai yra reikšminga aplinkybė, sprendžiant civilinėje byloje dėl žalos atlyginimo pagal CK 6.272 straipsnio 1 dalį klausimą, ar tam tikri procesiniai veiksmai baudžiamojoje byloje laikytini neteisėtais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-183/2006).

33Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovo atžvilgiu 2005 m. birželio 20 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 124 ir 296 straipsniuose, kurį atliekant, 2005 m. birželio 21 d. ieškovui įteiktas pranešimas apie įtarimą, o 2005 m. birželio 22 d. Generalinės prokuratūros prokuroro nutarimu ieškovui buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant jį nebendrauti ir neieškoti ryšių su šiame nutarime nurodytais asmenimis, bei ieškovo gyvenamojoje vietoje ir automobilyje buvo atlikta krata, kurios metu paimti ieškovo daiktai, tarp jų ieškovo kompiuteris, kurie buvo jam grąžinti 2007 m. sausio 11 d. (2 b. t., 31-36, 57, 70-77 l.). Be to, 2007 m. liepos 23 d. prokuroras surašė kaltinamąjį aktą baudžiamojoje byloje Nr. ( - ), kuriame ieškovas buvo kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 124 ir 296 straipsniuose, ir kurį kartu su baudžiamosios bylos medžiaga perdavė teismui, tačiau Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2008 m. liepos 24 d. nuosprendžiu išteisino ieškovą, nustatęs, kad jis nepadarė veikų, turinčių požymių nusikaltimų, numatytų BK 124 ir 296 straipsniuose, bei panaikino kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti (2 b. t., 130-045, 200-208 l.).

34Be to, ( - ) Krašto apsaugos ministro įsakymu Nr. ( - ) ieškovas buvo nušalintas nuo KAM ( - ) pareigų ir perkeltas į Lietuvos kariuomenės ( - ) iki tarnybinio tyrimo pabaigos, ( - ) KAM valstybės sekretoriaus potvarkiu Nr. ( - ) ieškovas buvo perkeltas į Kariuomenės ( - ), o, to paties ministro ( - ) įsakymu Nr. ( - ) panaikinus leidimą ieškovui dirbti su įslaptinta informacija, Kariuomenės vado ( - ) įsakymu Nr. ( - ) ieškovas buvo atleistas iš Kariuomenės ( - ) pareigų; KAM valstybės sekretoriaus ( - ) potvarkiu Nr. ( - ) buvo nutraukta ieškovo profesinės karo tarnybos sutartis (administracinė byla Nr. ( - ), 1 t., 17-18, 23, 28-29 l.).

35Dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir prokuroro veiksmų

36Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindo konstatuoti, jog pradedant ieškovo atžvilgiu ikiteisminį tyrimą bei atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus, tarp jų – taikant procesinės prievartos priemones, nenustatyti ikiteisminio tyrimo pareigūnų neteisėti veiksmai, neteisėtas neveikimas ar nevykdymas bendros pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai.

37BPK 166 straipsnyje 1 dalyje nustatyti ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagrindai: 1) gavus skundą, pareiškimą ar pranešimą apie nusikalstamą veiką (1 p.); 2) prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui patiems nustačius nusikalstamos veikos požymius (2 p.), o pagal BPK 168 straipsnio 1 dalies nuostatą, galiojusią iki 2010 m. spalio 1 d., prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, gavęs skundą, pareiškimą ar pranešimą, atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą tik tuo atveju, kai nurodyti faktai apie padarytą nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios BPK 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės.

38Nagrinėjamu atveju ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas VSD Antrosios valdybos viršininko 2005 m. birželio 20 d. tarnybinio pranešimo dėl galimos nusikalstamos ieškovo veiklos pagrindu, iš kurio matyti, kad VSD Antrojoje valdyboje buvo vykdomas operatyvinis tyrimas dėl galimos ieškovo nusikalstamos veiklos, numatytos BK 124 straipsnyje, kurio metu buvo nustatyti ir užfiksuoti galimi ieškovo nusikalstami veiksmai, neteisėtai disponuojant informacija, kuri sudaro Valstybės paslaptį, ir neteisėtai įgijus tarnybos paslaptį sudarančią informaciją (2 b. t., 31-36 l.). Teisėjų kolegijos nuomone, apygardos teismas turėjo pagrindo konstatuoti, jog nurodytas tarnybinis pranešimas buvo pakankamas pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 124 ir 296 straipsnius, o byloje nėra įrodymų, sudarančių pagrindo teigti, jog pranešimas apie ieškovo nusikalstamą veiką buvo akivaizdžiai neteisingas ar kad tuo metu buvo aiškios BPK 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės, tarp jų – kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 3 str. 1 d. 1 p.; CPK 178, 185 str.). Tokių duomenų apeliantas nepateikė ir bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (CPK 12, 178, 314 str.).

39Juolab kad apygardos teismas teisingai pažymėjo, jog, bylos duomenimis, kratų, atliktų ieškovo gyvenamojoje vietoje ir automobilyje, metu paimtuose dokumentuose buvusi informacija sudarė valstybės ir tarnybos paslaptį, kuri buvo laikoma, pažeidžiant Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 19 straipsnio (redakcija nuo 2004-07-13 iki 2007-04-04) reikalavimus, susijusius su įslaptintos informacijos apsauga (2 b. t., 203-204 l.).

40Taigi apeliantas G. S. be pagrindo teigia, kad buvo neteisėtai ir nepagrįstai pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 124 ir 296 straipsniuose.

41Pagrįsta ir teismo išvada, kad procesinės prievartos priemonės (kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuriuo įtariamasis buvo įpareigotas nebendrauti su nurodytais asmenimis, bei krata) ieškovo atžvilgiu buvo paskirtos ir taikytos, nepažeidžiant BPK reikalavimų.

42BPK 11 straipsnio 1 dalies nuostatomis, procesinės prievartos priemonės turi būti taikomos tik tais atvejais, kai be jų negalima pasiekti reikiamų proceso tikslų. Pagal BPK 119 straipsnį, kardomosios priemonės tikslas yra užtikrinti įtariamojo ar kaltinamojo dalyvavimą procese, netrukdomą baudžiamosios bylos tyrimą ir teisminį nagrinėjimą, o kardomoji priemonė gali būti skiriama tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis padarė nusikalstamą veiką (BPK 121 str. 2 d.). Be to, ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras gali daryti kratą surasti ir paimti daiktus ar dokumentus, galinčius turėti reikšmės nusikalstamai veikai tirti, kai yra pagrindo manyti, kad tokie objektai yra kokioje nors patalpoje ar kitoje vietoje (BPK 145 str. 1 d.).

43Pagal bylos duomenis, 2005 m. birželio 22 d., esant pareikštam įtarimui, ikiteisminio tyrimo pareigūnai turėjo duomenų, leidžiančių įtarti ieškovą, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 124 ir 296 straipsniuose, todėl turėjo ir pagrindo skirti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti bei įpareigoti ieškovą nebendrauti su nutarime nurodytais asmenimis, siekdami užtikrinti ieškovo dalyvavimą procese bei netrukdomą bylos tyrimą ir nagrinėjimą, taip pat atlikti kratą. Juolab kad teisingas ir pirmosios instancijos teismo motyvas, jog rašytinis pasižadėjimas neišvykti yra švelniausia kardomoji priemonė, ji nesusijusi su laisvės atėmimu, o prokuroro nutarimą, kuriuo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, asmuo, kuriam paskirta ši kardomoji priemonė, turi teisę apskųsti BPK nustatyta tvarka. Tokios nuomonės laikomasi ir teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-319/2008). Beje, ieškovas neskundė 2005 m. birželio 22 d. prokuroro nutarimo, kuriuo jam buvo paskirta kardomoji priemonė.

44Nepagrįstas ir apelianto argumentas dėl pernelyg ilgai trukusio ikiteisminio tyrimo.

45Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui pareikšto baudžiamojo kaltinimo klausimas turi būti išspręstas per kiek įmanoma trumpiausią laiką, įgyvendinimas nacionalinėje teisėje. Pagal BPK 44 straipsnio 5 dalį, kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo turi teisę kad jo byla būtų išnagrinėta per kuo trumpiausią laiką. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad asmens teisė į įmanomai trumpiausią procesą suponuoja atitinkamų valstybės institucijų ir jų pareigūnų pareigą veikti atsakingai, stropiai ir operatyviai, kad procesas vyktų be nereikalingo delsimo, o proceso delsimu gali būti pripažintas toks laikotarpis, kuriuo neatliekami procesiniai veiksmai arba tam tikrų veiksmų atlikimo trukmė laikytina per ilga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-375/2011, 2010 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-75/2010).

46Byloje nėra duomenų, kurie leistų spręsti, kad ikiteisminis tyrimas užtruko dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų neteisėtų veiksmų, nepagrįsto delsimo ar neveikimo, tokių įrodymų apeliantas G. S. nepateikė ir Apeliaciniam teismui, o apygardos teismas teisėtai ir pagrįstai konstatavo, jog ikiteisminis tyrimas (kuris tęsėsi 2 metus) buvo atliktas per protingą terminą (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d.; BPK 44 str. 5 d.; CPK 178, 314 str.). Be to, byloje nėra įrodymų, kad ieškovas būtų pateikęs prašymą ikiteisminio tyrimo pareigūnams ar prokurorui dėl suteikimo informacijos apie ikiteisminio tyrimo eigą, ar kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai būtų be pagrindo atsisakę suteikti jam šią informaciją (CPK 185 str.).

47Nagrinėjamu atveju taip pat nenustatyta ir neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų ar prokuroro veiksmų, kuriais būtų pažeistas ikiteisminio tyrimo duomenų neskelbtinumo principas. Aplinkybė, jog spaudoje buvo paskelbti duomenys apie teisėtai pradėtą ikiteisminį tyrimą, nesudaro pagrindo teigti, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai elgėsi neteisėtai ar netinkamai vykdė savo pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str. 1 d.). Juolab kad nenustatyta, jog prokuroras iki baudžiamos bylos nagrinėjimo teisme būtų sutikęs paskelbti ikiteisminio tyrimo duomenis (BPK 177 str. 1 d.).

48Dėl aukščiau nurodyto teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo konstatuoti ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir prokuroro veiksmų neteisėtumo, pradedant bei atliekant aukščiau nurodytus ikiteisminio tyrimo veiksmus (iki kaltinamojo akto surašymo).

49Tačiau pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai konstatavo, jog yra pagrindo pripažinti neteisėtais prokuroro veiksmus, surašant kaltinamąjį aktą ir jį kartu su bylos medžiaga perduodant teismui (BPK 218 str.).

50Pagal BPK 218 straipsnio 1 dalį, prokuroras, įsitikinęs, jog ikiteisminio tyrimo metu surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo, surašo kaltinamąjį aktą. Jeigu ikiteisminio tyrimo metu paaiškėja, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, ikiteisminis tyrimas nutraukiamas (BPK 3 str. 1 d. 1 p., 212 str. 1 p.).

51Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad prokuroras 2007 m. liepos 23 d. surašė kaltinamąjį aktą, pažymėjęs, jog nenustatė BPK 212 straipsnio 1 punkto pagrindo nutraukti ikiteisminį tyrimą, tačiau Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2008 m. liepos 24 d. išteisinamajame nuosprendyje konstatavo, kad ieškovas nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos BK 124 ir 296 straipsniuose. Taigi teismas nustatė, jog nepadaryta nusikalstama veika (BPK 3 str. 1 d. 1 p.), o paminėta aplinkybė sudaro pagrindą nutraukti ikiteisminį tyrimą (BPK 212 str. 1 p.).

52Dėl nurodytų aplinkybių pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog prokuroras pažeidė pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, t. y. laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų kitam asmeniui žalos, dėl ko suklydo surašęs kaltinamąjį aktą ir perdavęs jį kartu su byla teismui (CK 6.246 str. 1 d., 6.263 str. 1 d.).

53Dėl turtinės ir neturtinės žalos

54Apeliantas G. S. reikalavimą priteisti jam 119 488,72 Lt turtinės žalos, t. y. pajamas, kurias jis būtų gavęs, iki 2010 m. birželio 19 d. tarnaudamas krašto apsaugos sistemoje, grindžia ikiteisminio tyrimo pareigūnų bei prokuroro veiksmų neteisėtumu, be pagrindo pradėjus ir laiku nenutraukus ikiteisminio tyrimo.

55Aukščiau minėta, jog nenustatyti ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir prokuroro neteisėti veiksmai, pradedant bei atliekant ikiteisminį tyrimą (iki kaltinamojo akto surašymo), t. y., kad jie nepagrįstai neveikė ar pažeidė pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Be to, pagrįsta apygardos teismo išvada, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ( - ) nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. ( - ), kurioje konstatuota, kad ieškovas buvo pagrįstai atleistas iš tarnybos krašto apsaugos sistemoje, netekus pasitikėjimo dėl pareikštų įtarimų, kad ieškovas neteisėtai disponavo informacija, kuri yra Lietuvos Respublikos valstybės paslaptis, turi res judicata galią. Taigi, nenustačius ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir prokuroro neteisėtų veiksmų, pradedant bei atliekant ikiteisminį tyrimą, nėra pagrindo konstatuoti valstybės civilinės atsakomybės sąlygų buvimo dėl ieškovo turtinės žalos atsiradimo (CK 272 str. 1 d.). Juolab kad, minėta, jog išteisinamojo nuosprendžio priėmimas savaime nereiškia iki tol buvusių baudžiamųjų procesinių sprendimų neteisėtumo, jeigu jie buvo priimti, laikantis proceso teisės normų.

56Todėl pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog nėra priežastinio ryšio tarp valstybės pareigūnų veiksmų ir apelianto turtinės žalos atsiradimo (CK 6.247 str.).

57Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovas pirmosios instancijos teisme nereiškė reikalavimo dėl atlyginimo turtinės žalos, susijusios su bylinėjimosi išlaidomis, turėtų baudžiamojoje byloje, o pagal CPK 312 straipsnį, apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.

58Tačiau, konstatavus neteisėtus prokuroro veiksmus, surašant kaltinamąjį aktą ir jį kartu su bylos medžiaga perduodant teismui, apygardos teismas pagrįstai nustatė, jog yra valstybės civilinės atsakomybės visos sąlygos, o ieškovas turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą dėl prokuroro neteisėtų veiksmų (CK 6.272 str.).

59Kolegijos nuomone, pagrįsta ir apygardos teismo išvada, jog ieškovo didelis neatsargumas padėjo atsirasti žalai.

60CK 6.282 straipsnio 1 dalies nuostatomis, kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai, neatsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį, gali būti sumažintas žalos atlyginimas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas, jeigu įstatymai nenustato ko kita. Teismų praktikoje pripažįstama, jog nukentėjusio asmens dideliu neatsargumu gali būti pripažįstamas toks nukentėjusiojo elgesys, kai jis dėl savo nerūpestingumo, neatidumo ar aplaidumo sudarė prielaidas prasidėti baudžiamajam persekiojimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2010, 2008 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-364/2008).

61Byloje nustatyta, kad ieškovo namuose ir automobilyje buvo rasti dokumentai, kuriuose buvo informacija, sudaranti Lietuvos Respublikos valstybės paslaptį, o tokiais ieškovo veiksmais buvo pažeistos Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 19 straipsnio nuostatos, be to, ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas, VSD valdybos viršininko 2005 m. birželio 20 d. tarnybinio pranešimo dėl galimos nusikalstamos ieškovo veiklos, duomenimis, nustačius aukščiau minėtas aplinkybes, tarp jų, kad ieškovas neteisėtai laikė nurodytą informaciją. Taigi ieškovo veiksmai (jo neapdairumas ir aplaidumas) turėjo įtakos baudžiamojo persekiojimo pradžiai.

62Pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 15 000 Lt neturtinės žalos, kurios dydis atitinka ir teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principus (CK 1.5 str.), o apeliantų argumentai nepaneigia teisingos apygardos teismo išvados.

63Teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentų, kadangi paminėti argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui.

64Dėl pasakyto nėra pagrindo apeliacinių skundų argumentais panaikinti ar pakeisti apygardos teismo sprendimo (CPK 263 str., 329 - 330 str.).

65Dėl bylinėjimosi išlaidų

66Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą (CPK 98 str.). CPK 98 straipsnio nuostatos taikomos, priteisiant išlaidas už advokato pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme (CPK 98 str. 3 d.).

67Atmetus ieškovo apeliacinį skundą, netenkintinas jo prašymas dėl priteisimo bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93, 98, 302 str.).

68Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

69Palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 21 d. sprendimą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. I. Ginčo esmė... 3. G. S. atsakovui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos... 4. Nurodė, kad 2005 m. birželio 20 ieškovas buvo sulaikytas Valstybės saugumo... 5. Ieškovo teigimu, dėl nepagrįsto baudžiamosios bylos iškėlimo jis buvo... 6. Pasak ieškovo, ikiteisminio tyrimo metu ieškovo atžvilgiu buvo atlikti... 7. Atsakovo atstovai nesutiko su ieškiniu ir prašė jį atmesti (1 b. t.,... 8. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 9. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. sausio 21 d. sprendimu iš dalies patenkino... 10. Nurodė, kad nepagrįstas ieškovo reikalavimas dėl 119 488,72 Lt turtinės... 11. Teismo teigimu, kratų metu ieškovo gyvenamojoje vietoje ir automobilyje rasti... 12. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad BPK 177 straipsnyje numatytas... 13. Pasak teismo, nepagrįsti ir ieškovo argumentai dėl neteisėto taikymo... 14. Teismo nuomone, BPK 10 straipsnio 2 dalies nuostatos nesuponuoja ieškovo... 15. Teismas nustatė, jog ikiteisminis tyrimas tęsėsi 2 metus, o šis terminas... 16. Teismas iš dalies patenkino ieškovo reikalavimą dėl neturtinės žalos... 17. Teismas sprendė, jog ieškovas dėl neteisėtų veiksmų patyrė žalą, nes... 18. 2011 m. kovo 14 d. papildomu sprendimu apygardos teismas papildomai priteisė... 19. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai... 20. Apeliaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011... 21. Apeliaciniu skundu atsakovo atstovas Generalinė prokuratūra prašo panaikinti... 22. Apeliaciniu skundu atsakovo atstovas VSD prašo panaikinti Vilniaus apygardos... 23. Atsiliepime į atsakovo apeliacinius skundus ieškovas prašo juos atmesti bei... 24. Atsakovas atsiliepimuose į ieškovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti (3... 25. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 26. Apeliaciniai skundai netenkintini.... 27. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas... 28. Ieškovas (apeliantas) G. S. Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė prašymą... 29. Pagal CPK 2 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei... 30. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, išsamiai ištyręs... 31. Pagal CK 6.272 straipsnio 1 dalį žalą, atsiradusią dėl neteisėto suėmimo... 32. Be to, kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad išteisinamojo... 33. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovo atžvilgiu 2005 m. birželio 20 d.... 34. Be to, ( - ) Krašto apsaugos ministro įsakymu Nr. ( - ) ieškovas buvo... 35. Dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir prokuroro veiksmų ... 36. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindo... 37. BPK 166 straipsnyje 1 dalyje nustatyti ikiteisminio tyrimo pradėjimo... 38. Nagrinėjamu atveju ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas VSD Antrosios valdybos... 39. Juolab kad apygardos teismas teisingai pažymėjo, jog, bylos duomenimis,... 40. Taigi apeliantas G. S. be pagrindo teigia, kad buvo neteisėtai ir nepagrįstai... 41. Pagrįsta ir teismo išvada, kad procesinės prievartos priemonės (kardomoji... 42. BPK 11 straipsnio 1 dalies nuostatomis, procesinės prievartos priemonės turi... 43. Pagal bylos duomenis, 2005 m. birželio 22 d., esant pareikštam įtarimui,... 44. Nepagrįstas ir apelianto argumentas dėl pernelyg ilgai trukusio ikiteisminio... 45. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1... 46. Byloje nėra duomenų, kurie leistų spręsti, kad ikiteisminis tyrimas... 47. Nagrinėjamu atveju taip pat nenustatyta ir neteisėtų ikiteisminio tyrimo... 48. Dėl aukščiau nurodyto teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo... 49. Tačiau pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai konstatavo, jog... 50. Pagal BPK 218 straipsnio 1 dalį, prokuroras, įsitikinęs, jog ikiteisminio... 51. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad prokuroras 2007 m. liepos 23 d. surašė... 52. Dėl nurodytų aplinkybių pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo,... 53. Dėl turtinės ir neturtinės žalos ... 54. Apeliantas G. S. reikalavimą priteisti jam 119 488,72 Lt turtinės žalos, t.... 55. Aukščiau minėta, jog nenustatyti ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir... 56. Todėl pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog nėra... 57. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovas pirmosios instancijos teisme... 58. Tačiau, konstatavus neteisėtus prokuroro veiksmus, surašant kaltinamąjį... 59. Kolegijos nuomone, pagrįsta ir apygardos teismo išvada, jog ieškovo didelis... 60. CK 6.282 straipsnio 1 dalies nuostatomis, kai paties nukentėjusio asmens... 61. Byloje nustatyta, kad ieškovo namuose ir automobilyje buvo rasti dokumentai,... 62. Pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai sprendė, jog... 63. Teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų apeliacinių skundų ir atsiliepimų... 64. Dėl pasakyto nėra pagrindo apeliacinių skundų argumentais panaikinti ar... 65. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 66. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios... 67. Atmetus ieškovo apeliacinį skundą, netenkintinas jo prašymas dėl... 68. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 69. Palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 21 d. sprendimą....