Byla 2A-97-258/2012
Dėl delspinigių mažinimo

1Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Ritos Kisielienės,

2teisėjų Almos Urbanavičienės, Andrutės Kalinauskienės,

3rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo T. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 19 d. spendimo civilinėje byloje pagal ieškovo T. B. ieškinį atsakovui AB DnB Nord bankui dėl delspinigių mažinimo,

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė

    5

6Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas sumažinti banko reikalaujamų delspinigių dydį iki 3 882,51 EUR (13405,53 Lt); priteisti iš banko ieškovo naudai sumokėtą žyminį mokestį ir visas kitas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2008-09-29 sudarė su atsakovu kredito sutartį Nr. 3500-2008-52820, kuria T. B. buvo suteiktas 144 810,01 EUR kreditas. Jo paskirtis - gyvenamajam namui, žemės sklypui, ūkiniam pastatui ir inžinieriniams statiniam, esantiems ( - ), pirkti. T. B. prievolės pagal Kredito sutartį įvykdymas buvo užtikrintas T. B. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, gyvenamojo namo, ūkinio pastato, kitų statinių, esančių ( - ) hipoteka. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2010 m. spalio 25 d. nutartimi Nr. 482-1 N/2010 areštavo hipotekos lakštu įkeistą T. B. priklausantį turtą. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011 m. sausio 28 d. nutartimi Nr. 482-2N/2010 nutarė už skolą parduoti iš varžytinių hipotekos lakštu įkeistą T. B. priklausantį turtą. Kredito sutarties bendrosios dalies 40 punkte nustatyta, kad už laiku negrąžintą kreditą nesumokėtas Bankui palūkanas, įmokas kredito gavėjas įsipareigoja kiekvieną pradelstą dieną mokėti bankui 0,08 proc. dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos. Ieškovas prašo sumažinti netesybas, nes jos yra akivaizdžiai per didelės. Teismas kontroliuoja netesybų dydį, kad nebūtų sudaryta pagrindo šaliai piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti (LAT 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civ. b. Nr. 3K-7-409/2010). Delspinigių dydis turi būti mažinamas iki 0,02 procentų dydžio. T. B., kaip vartotojas, yra silpnesnė ir bankui nelygiavertė šalis, kredito sutartį pasirašė prisijungimo būdu, neturėjo galimybės derėtis dėl delspinigių dydžio, kuris jam buvo primestas stipraus kontrahento – banko. Kredito negrąžina dėl krizės daugumos valstybių finansiniame ir nekilnojamojo turto rinkos sektoriuje.

7Atsiliepimu į ieškinį atsakovas AB DnB Nord bankas prašė T. B. ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad T. B. skolos, įskaitant delspinigius, bankui dydis pagal 2008-09-29 Kreditavimo sutartį Nr. 3500-2008-52820 yra konstatuotas įsiteisėjusioje Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-01-28 nutartyje dėl 143 672,47 EUR negrąžinto kredito, 6 694,76 EUR nesumokėtų palūkanų, 15 569,02 EUR delspinigių, iš viso 165'936,25 EUR skolos iš T. B. Bankui įkeisto turto banko naudai išieškojimo, todėl kvestionuoti ir reikšti reikalavimą dėl jau priteistų delspinigių dydžio sumažinimo, nėra teisinio pagrindo, juolab, kad T. B. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-01-28 nutarties neskundė, taigi, su skolos dydžiu sutiko, o reikalavimą sumažinti delspinigius pareiškė tik po 3 mėnesių po 2011-01-28 nutarties priėmimo, kai bankas ėmėsi priverstinių skolos išieškojimo veiksmų. Atsakovas nurodo, kad iš kreditavimo sutarties specialiosios dalies 13 p. matyti, kad T. B. suteiktas kreditas nėra vartojimo kreditas; kreditas jam suteiktas ne vartojimo reikmėms, o tikslinei paskirčiai - nekilnojamojo turto įsigijimui (Kreditavimo sutarties specialiosios dalies 7 p.). CK 6.886 str. 3 d. 1 p. numato, kad vartojimo kredito sutartimi nėra laikoma ir vartojimo kredito sutartį reglamentuojančios teisės normos nėra taikomos tuo atveju, kai kreditas suteikiamas, įkeičiant nekilnojamąjį daiktą. Kreditavimo sutarties neįvykdymo priežastys yra subjektyvios, tenkančios ieškovo rizikai, ir jos neturi teisinės reikšmės, sprendžiant delspinigių dydžio klausimą, o ekonominė krizė Lietuvos Respublikos Vyriausybės tvarka nustatyta tvarka nėra pripažinta force majeure aplinkybe.

  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011 m. rugsėjo 19 d. sprendimu atmetė ieškovo T. B. ieškinį atsakovui AB DnB NORD bankui dėl delspinigių mažinimo. Priteisė iš ieškovo T. B. 1815 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovo AB DnB NORD banko naudai ir 23,52 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai. Nurodė, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-01-28 nutartyje Nr. 482-2N/2010 hipotekos teisėjas konstatavo ieškovo skolos - negrąžinto kredito, nesumokėtų palūkanų, nesumokėtų delspinigių dydžius, tačiau ieškovas šios nutarties neginčijo, todėl dabar nebegali iš naujo ginčyti teismo nustatytų faktų. Nors LR CK 6.73 str. yra numatyta galimybė sumažinti aiškiai per dideles netesybas, tačiau teismų praktikoje nėra ir negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos yra aiškiai per didelės. Įvertinęs tai, kad ieškovui buvo suteiktas 144 810,01 EUR kreditas, o ieškovas bankui sugrąžino 1 137,54 EUR kredito dalį, 1 3871,28 EUR palūkanų ir 215,50 EUR delspinigių, ieškovas įmokas mokėjo nereguliariai, padengė sąlyginai mažą kredito dalį, kredito sutarties nutraukimo neginčijo, teismas padarė išvadą, kad šalių kredito sutartyje sutartų delspinigių mažinti nėra galimybės. Ieškovas nepateikė teismui įrodymų, kad yra nemokus, kad paskolos įmokų mokėjimą sutrikdė ekonominė krizė. Asmuo, įsipareigojęs pateikti tam tikrą įvykdymą (grąžinti bankui sutartyje numatytais terminais ir tvarka gautą kreditą bei mokėti palūkanas), yra atsakingas už to įvykdymo pateikimą kreditoriui sutartyse numatytomis sąlygomis, jei neįrodo aplinkybių, kurios šalina jo atsakomybę. Asmuo, pasirašydamas ilgalaikę kreditavimo sutartį laisva valia savanoriškai prisiima ekonominių svyravimų šalyje galimybę. Ekonominė krizė šalyje savaime nesuteikia pagrindo mažinti ieškovo netesybas bankui.

9III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10Apeliaciniu skundu ieškovas prašė panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – T. B. ieškinį patenkinti, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad teismas nevisapusiškai išnagrinėjo bylą, neišsiaiškino ieškovą ir banką siejančių tarpusavio teisinių santykių pobūdžio, prievolės vertės ir banko kaip kreditoriaus patirtų nuostolių dydžio. Teismas netinkamai aiškino hipotekos bylų teiseną reglamentuojančias procesines teisės normas. Pagal tuo metu galiojusią kasacinio teismo praktiką hipotekos teisėjų funkcijos nebuvo susijusios su ginčo nagrinėjimu, todėl bylose dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių atskirieji skundai buvo galimi tik dėl hipotekos kreditoriaus reikalavimų patenkinimo ne ginčo tvarka procedūrų vykdymo teisėtumo. Tarp šalių kilę ginčai dėl skolos atsiradimo pagrindo, jos dydžio ir pan. nebuvo šių bylų hipotekos teisme nagrinėjimo dalykas bei neturėjo reikšmės sprendžiant kreditoriaus pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto pagrįstumo klausimą. Teismas netinkamai išaiškino materialinės teisės normas, reglamentuojančias vartojimo sutarčių sąlygas, netinkamai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu atsakovas nepaneigė vartojimo sutarties nesąžiningumo prezumpcijos, t.y. neproporcingai didelės vartotojo civilinės atsakomybės už kreditavimo sutarties netinkamą vykdymą. Teismas netinkamai išaiškino ir pritaikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias netesybų mažinimą. Teismui įstatymas suteikia teisę kontroliuoti šalių interesų pusiausvyrą ir tais atvejais, kai šalys susitaria dėl netesybų dydžio. Teismas neturi leisti vienai sutarties šaliai nepelnytai praturtėti dėl neprotingo dydžio netesybų.

11Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašė apeliacinį skundą atmesti, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 19 d. sprendimą palikti galioti, priteisti iš apelianto T. B. bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas įvertino tiek šalis siejančių sutartinių teisinių santykių pobūdį, tiek prievolės vertę, tiek ieškovo kreditavimo sutarties neįvykdymo/pažeidimo priežastis bei atsakomybės prieš kreditorių apimtis. Teismas vadovavosi bylos nagrinėjimo metu aktualia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kurią byloje prašė taikyti būtent ieškovo atstovė, įrodinėdama tarp banko ir ieškovo esant sudarytą vartojimo kreditavimo sutartį. Aplinkybė, kad hipotekos skyriaus nutarties priėmimo metu galiojo apelianto nurodoma kitokia kasacinio teismo praktika, nekeičia įsiteisėjusios Klaipėdos miesto apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011-01-28 nutarties teisinės galios. Aplinkybė, kad pastaroji nutartis priimta ypatingosios teisenos tvarka, netusi reikšmės, nes CPK 18 str. nenumato išimčių įsiteisėjusių teismų nutarčių galiojimui. Vien aplinkybė, kad kreditavimo sutartį su banku pasirašė fizinis asmuo nėra pagrindas kreditavimo sutartį pripažinti vartojimo sutartimi. Kreditavimo sutartis nagrinėjimu atveju sudaryta tikslinei paskirčiai – nekilnojamajam turtui įsigyti. Ieškovui neįrodžius kredito panaudojimo vartojimo poreikių tenkinimui, ieškovas neįrodė ir pagrindo su banku sudarytą kreditavimo sutartį vertinti kaip vartojimo sutartį. Nors ieškovas prašė sumažinti delspinigių dydį, bet reikalavimų dėl sutarties sąlygų pripažinimo nesąžiningomis nereiškė, neįrodė, kad kreditavimo sutarties sąlyga dėl 0,08 proc. dydžio delspinigių pažeidžia sąžiningumo kriterijus. Apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kad prieš pasirašant su banku sutartį, jis prašė nustatyti mažesnį delspinigių dydį ir bankas su tokiu prašymu nesutiko, nepateikė jokių įrodymų, kad jam nebuvo suteikta teisė derėtis dėl sutarties sąlygų. Apeliantas 0,08 proc. dydžio delspinigių mažinti neprašė ir laisva valia pasirašė su banku kreditavimo sutartį joje numatytomis sąlygomis. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad aktualioje teismų praktikoje ne per dideliais pripažinti ir 0,2 proc. dydžio delspinigiai.

12IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13Atsižvelgdamas į tai, kad atsiliepime į apeliacinį skundą nepateikta jokių esminių naujų aplinkybių ar jų paaiškinimų, apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 321-322 straipsniais, netenkina apelianto prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka.

14Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Teismas absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

15Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad 2008-09-29 tarp ieškovo T. B. ir atsakovo AB DnB Nord banko buvo sudaryta kreditavimo sutartis Nr.3500-2008-52820, kuria ieškovui T. B. iki 2048-08-31 buvo suteiktas 144 810,01 EUR kreditas gyvenamajam namui, 0,0974 ha ploto žemės sklypui, ūkiniam pastatui, inžineriniams statiniams, esantiems ( - ), pirkti (b.l. 10-17) bei kurios bendrosios dalies 40 p. numatė 0,08 proc. dydžio delspinigius kiekvieną pradelstą dieną už laiku negrąžintą kreditą nuo laiku nesumokėtos sumos (b.l. 15). Jo grąžinimas buvo užtikrintas ieškovui priklausančio nekilnojamojo turto, t.y. žemės sklypo, gyvenamojo namo, ūkinio pastato, kitų statinių, esančių ( - ) hipoteka (b. l. 18-21). Skolininkui nevykdžius sutarties įsipareigojimų ir bankui ją nutraukus, Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2010-10-25 nutartimi areštavo hipotekos lakštu įkeistą T. B. priklausantį turtą (b. l. 22-23), o 2011-01-28 nutartimi nutarė šį turtą parduoti iš varžytinių (b. l. 24-25)..

16Ginčas byloje kilo dėl galimybės spręsti dėl kreditavimo sutartyje nustatytų delspinigių dydžio, kai jau yra įsiteisėjusi hipotekos teisėjos nutartis dėl priverstinio skolos, palūkanų ir delspinigių išieškojimo, bei dėl paties 0,08 proc. delspinigių dydžio kaip atitinkančio/neatitinkančio sąžiningumo kriterijų varotojo atžvilgiu.

17Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-01-28 nutartyje Nr. 482-2N/2010 hipotekos teisėjas konstatavo ieškovo skolos - negrąžinto kredito, nesumokėtų palūkanų ir delspinigių dydžius, ieškovas šios nutarties neskundė, todėl dabar nebegali iš naujo ginčyti teismo nustatytų faktų.

18Nėra pagrindo sutikti su tokia Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo išvada, nes pagrindinė hipotekos teisėjo funkcija nagrinėjant iš hipotekos teisinių santykių kylančias bylas – patikrinti, ar egzistuoja visos CK, CPK ir kituose teisės aktuose nurodytos sąlygos hipotekos įregistravimui, keitimui, baigimui, priverstiniam išieškojimui iš įkeisto turto ir kt. Tai reiškia, kad hipotekos teisėjas atlieka tik procesinius su hipotekos procedūra susijusius veiksmus (kontroliuoja, ar jam pateikti paprastai tam tikros standartinės formos dokumentai užpildyti tinkamai, ar laikytasi teisės aktų nuostatų ir pan.) ir nesprendžia kilusių hipotekos šalių ginčų. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant bylų dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjimo ypatumus, konstatuota, kad tuo atveju, kai konkrečioje byloje kyla ginčas, susijęs su pagrindine prievole – skolos atsiradimo pagrindu, jos dydžiu ir kt., šie klausimai byloje dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių nenagrinėjami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2005; 2007 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201/2007; 2008 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2008). Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl hipotekos teisėjo nutarties, priimtos ypatingosios (ne ginčo) teisenos tvarka, prejudicinės reikšmės bendrosios ieškinio (ginčo) teisenos tvarka nagrinėtinam ginčui išspręsti, taip pat yra išaiškinęs, kad bylos dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjamos vadovaujantis CPK XXXVI skyriaus normomis, pagal kurias hipotekos teisėjas nenagrinėja kreditoriaus ir skolininko ginčų dėl skolos dydžio ir kitais klausimais (CPK 542 straipsnio 1 dalis, 564 straipsnio 1 dalis). Tokie ginčai sprendžiami ieškinio teisenos tvarka. Šia teisena išnagrinėjus bylą, ištyrus šalių pateiktus įrodymus ir argumentus, teismo priimtame sprendime konstatuotos faktinės aplinkybės gali būti laikomos prejudiciniais faktais (CPK 182 straipsnio 2 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-633/2006). Be to, pažymėdamas, kad hipotekos teisėjas įstatymo neįpareigojamas aiškintis ir spręsti įkeitimo sutarties šalių ginčų, kasacinis teismas yra nurodęs, jog tokių ginčų buvimo faktas nėra pagrindas sustabdyti ar atsisakyti pradėti nagrinėti hipotekos kreditoriaus prašymą priverstinai vykdyti hipoteka apsaugotą skolinį įsipareigojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2008). Skolininkas turi teisę ginčyti kreditoriaus reikalavimą CPK nustatyta ieškinio teisenos tvarka, o tokiu atveju sustabdyti hipotekos procedūras gali bylą nagrinėjantis teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2007 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201/2007).

19Taigi ginčų, nagrinėtinų ginčo teisenos tvarka, hipotekos teisėjas nenagrinėja. Ginčas dėl skolos, užtikrintos hipoteka, apimties, šios bylos atveju –delspinigių dydžio, nagrinėtinas CPK nustatyta ieškinio teisenos tvarka. Ir neturi reikšmės šiuo atveju ieškovo argumentai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-06-15 nutartis precedentinėje byloje priimta jau po Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-01-28 d. nutarties priėmimo ir apskundimo terminų pasibaigimo, nes aukščiau minėta kasacinio teismo nutartimi nėra paneigta iki tol suformuota praktika, kad ginčų dėl skolos ir kitų su ja susijusių mokėjimų hipotekos teisėjas nenagrinėja. Minėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje pasisakyta dėl teismo pareigos vertinti sutartis vartojimo aspektu, tačiau neužkirstas kelias skolininkui atskirai ieškinio teisenos tvarka kreiptis į teismą dėl delspinigių dydžio sumažinimo. Taigi apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šioje byloje Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-10-25 nutartį vertino kaip įsiteisėjusį teismo sprendimą, priimtą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko bei tuo pačiu pagrindu, ir rėmėsi ja kaip turinčia prejudicinę reikšmę, todėl apeliacinės instancijos teismas šioje dalyje pirmos instancijos teismo sprendimo motyvus keičia, konstatuodamas, kad ieškovas turi teisę kreiptis į teismą dėl delspinigių sumažinimo, o teismas tokį ieškinį nagrinėja nesivadovaudamas hipotekos teisėjos nutartimi kaip turinčia prejudicinę reikšmę.

20Apeliantas prašė sumažinti 0,08 proc. dydžio delspinigius, atsižvelgiant į tai, kad jis su atsakovu buvo sudaręs vartojimo kredito sutartį, todėl jam, kaip vartotojui, nustatyti 0,08 proc. dydžio delspinigiai yra per dideli.

21Lietuvos Aukščiausias Teismas yra nurodęs, kad sprendžiant dėl priteistinų sutartinių netesybų dydžio, taip pat svarbu įvertinti konkrečių sutartinių santykių pobūdį (pvz. ar abi sutarties šalys – privatūs verslo subjektai, turintys patirties verslo bei derybų srityje, galintys numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius ir laisva valia pasirenkantys sutarties sąlygas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civ. b. Nr. 3K-3-443/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-7-409/2010). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas šalių sudarytos sutarties šiuo atžvilgiu nevertino ir dėl to nepasisakė.

22Kreditavimo sutarties specialiosios dalies 13 punkte yra nurodyta, kad pagal sutartį teikiamas kreditas nėra vartojimo kreditas (b.l. 11). Remiantis šia sutarties nuostata bei CK 6.886 str. 3 d. 1 p. atsakovas neigė sudaręs su ieškovu vartojimo kredito sutartį. Apeliacinės instancijos teismas negali sutikti su tokiu kredito sutarties vertinimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civ. byloje 2011 m. birželio 15 d. nutartyje civ. byloje 3K-7-272/2011 yra nurodęs, kad kreditavimo sutarties specialiosios dalies nuostata, jog pagal sutartį suteikiamas kreditas nėra vartojimo kreditas, reiškia tik tai, kad šiai sutarčiai netaikomas Vartojimo kredito įstatymas, tai atitinka nurodyto įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktus. Taigi teismas pagal pateiktus dokumentus turi ex officio kvalifikuoti byloje dalyvaujančių asmenų santykius vartojimo sutarties požymių aspektu, ir atlikti šių sutarčių sąlygų, kuriomis grindžiamas kreditoriaus reikalavimas, sąžiningumo kontrolę (CK 6.188 straipsnis). Sutartis turi būti kvalifikuojama kaip vartojimo nustačius šiuos esminius požymius: pirma, prekes ar paslaugas įsigyja fizinis asmuo; antra, fizinis asmuo prekes ir paslaugas įsigyja savo asmeninių, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti; trečia, prekes ar paslaugas teikia verslininkas. Taigi sprendžiant dėl sutarties kvalifikavimo kaip vartojimo kredito, neturi reikšmės kiti šalių argumentai, nes yra vadovaujamasi tik aukščiau paminėtomis sąlygomis. Nagrinėjamu atveju kreditavimo sutartis sudaryta su ieškovu fiziniu asmeniu, ją sudarė atsakovas, bankas, t.y. verslininkas. Iš sutarties specialiosios dalies 8 p. matyti, kad ji sudaryta gyvenamajam namui, žemės sklypui, ūkiniam pastatui ir inžineriniams statiniams pirkti (b.l. 10). Duomenų, paneigiančių ieškovo paaiškinimus, kad šis turtas pirktas ne jo asmeninimas poreikiams tenkinti, byloje nėra. Be to, nekilnojamojo turto registre nėra duomenų apie kitą ieškovo nekilnojamąjį turtą, t.y. nėra duomenų, kad ieškovas turi daugiau nekilnojamojo turto, iš ko būtų galima spręsti, jog jis galimai už kredito sutartimi gautus pinigus įsigijo turto ne asmeniniams poreikiams tenkinti. Todėl darytina išvada, kad labiau tikėtina, jog tarp šalių buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis.

23Šalių sudarytą kreditavimo sutartį kvalifikavus vartojimo sutartimi, spręstina, ar ši aplinkybė yra pagrindas sumažinti sutartyje numatytus 0,08 proc. dydžio delspinigius.

24CK 6.189 str. 1 d. numato, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią. Šalių sutartyje numatytos netesybos yra jų suderinta valia nustatyta sutarties sąlyga, kuri saisto šalis tuo atveju, jeigu sutartis neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civ.b. Nr. 3K-3-478/2010). Byloje nėra duomenų, kad sutartis buvo sudaryta ne laisva valia, sąlygą dėl delspinigių atsakovas slėpė, ieškovas jos nesuprato ar pan. Taigi nenustatyti jokie ieškovo valios trūkumai sutinkant su atsakovo pateikta delspinigių mokėjimo sąlyga. Todėl šią sutarties sąlygą ieškovas turėtų vykdyti. Kita vertus, teismas sutinka su tuo, kad sutarties sąlyga dėl delspinigių dydžio turi būti įvertinta sąžiningumo aspektu.

25Teismas pažymi, kad remiantis bylos duomenimis, kreditas ieškovui suteiktas 40- iai metų, t.y. ilgam laikotarpiui. Ieškovas bankui nuo 2008-09-29 iki 2010-06-04 sumokėjo tik nedidelę dalį skolos, delspinigių ir palūkanų. Kadangi kredito įmokų laiku nemokėjo, kreditavimo sutartis buvo nutraukta. Iš DnB Nord banko 2011-07-22 pažymos apie T. B. skolą matyti, kad bankas ieškovui suteikė 144 810,01 EUR kreditą, o ieškovas bankui tesumokėjo 1 137,54 EUR kredito dalį, 13 871,28 EUR palūkanų ir 215,50 EUR delspinigių (b.l. 72). Visą šį laiką buvo skaičiuojami šalių sutarti delspinigiai ir ieškovas jų neginčijo. Ginčyti delspinigių normą ieškovas ėmėsi tik nutraukus kredito sutartį ir pradėjus priverstinį skolos išieškojimą. Tai rodo, kad ieškovas, nors ir vartotojas, kol bankas nesiėmė priverstinio pobūdžio veiksmų, su kreditavimo sutarties sąlyga sutiko, o reikšdamas ieškinį dėl delspinigių dydžio po sutarties nutraukimo elgiasi nesąžiningai.

26Netesybų dydis yra siejamas su kreditoriaus nuostoliais, t.y. jei netesybos aiškiai per didelės ar prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo (CK 6.73 str.) Nagrinėjamu atveju skolininko įvykdyta prievolės dalis palyginus ją su kredito suma yra labai nedidelė. Atsakovo nuostolius rodo vien faktas, kad jis apeliantui ilgą laiką negrąžinus skolos, negali panaudoti pinigų savo veikloje ir gauti pelną. Atsižvelgiant į tai, aplinkybės, kad atsakovas yra fizinis asmuo, kreditą gavo gyvenamajam namui, žemės sklypui, ūkiniam pastatui ir inžineriniams statiniams įsigyti, patyrė sunkumų dėl ekonominės krizės, negali lemti 0,08 proc. dydžio netesybų sumažinimo. Įvertinęs tai, kad sutartis sudaryta laisva valia, kreditoriui grąžinta tik nedidelė kredito dalis, kreditavimo sutarties bendrosios dalies 58 p. numatyta, kad šios sutarties sąlygos gali būti keičiamos ar papildomos tik šalims papildomai raštiškai susitarus, duomenų apie tokias derybas byloje nėra, iki kreditavimo sutarties nutraukimo delspinigių dydis nebuvo ginčijamas, teismas daro išvadą, kad pagrindo tenkinti apeliacinį skundą ir sumažinti 0,08 proc. dydžio delspinigius nėra.

27Atmetus apeliacinį skundą, atsakovas turi teisę į bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimą. AB DnB Nord bankas prašo priteisti iš ieškovo 1 452 Lt už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Vadovaujantis LR teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteisino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo 8.11 p., maksimalus dydis už tokias paslaugas yra 1 200 Lt. Apeliacinio teismo nuomone, šioje byloje nėra nagrinėjamas itin sudėtingas atvejis, todėl nėra pagrindo remtis rekomendacijų 11 p. ir priteisti daugiau, nei 1 200 Lt už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.

28Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., 331 str., kolegija

Nutarė

29Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 19 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą.

30Priteisti atsakovui AB DnB Nord bankui, į.k. 112029270, 1 200 Lt atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos... 2. teisėjų Almos Urbanavičienės, Andrutės Kalinauskienės,... 3. rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo T. B.... 4.
  1. Ginčo esmė... 5.
... 6. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas sumažinti banko... 7. Atsiliepimu į ieškinį atsakovas AB DnB Nord bankas prašė T. B. ieškinį... 8. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011 m. rugsėjo 19 d. sprendimu atmetė... 9. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 10. Apeliaciniu skundu ieškovas prašė panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės... 11. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašė apeliacinį skundą... 12. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 13. Atsižvelgdamas į tai, kad atsiliepime į apeliacinį skundą nepateikta... 14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 15. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad 2008-09-29 tarp ieškovo T. B.... 16. Ginčas byloje kilo dėl galimybės spręsti dėl kreditavimo sutartyje... 17. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo... 18. Nėra pagrindo sutikti su tokia Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo išvada,... 19. Taigi ginčų, nagrinėtinų ginčo teisenos tvarka, hipotekos teisėjas... 20. Apeliantas prašė sumažinti 0,08 proc. dydžio delspinigius, atsižvelgiant... 21. Lietuvos Aukščiausias Teismas yra nurodęs, kad sprendžiant dėl... 22. Kreditavimo sutarties specialiosios dalies 13 punkte yra nurodyta, kad pagal... 23. Šalių sudarytą kreditavimo sutartį kvalifikavus vartojimo sutartimi,... 24. CK 6.189 str. 1 d. numato, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos... 25. Teismas pažymi, kad remiantis bylos duomenimis, kreditas ieškovui suteiktas... 26. Netesybų dydis yra siejamas su kreditoriaus nuostoliais, t.y. jei netesybos... 27. Atmetus apeliacinį skundą, atsakovas turi teisę į bylinėjimosi išlaidų... 28. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 str., 326 str.... 29. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 19 d. sprendimą palikti... 30. Priteisti atsakovui AB DnB Nord bankui, į.k. 112029270, 1 200 Lt atstovavimo...