Byla e2A-603-370/2019

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės, Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jūratės Varanauskaitės,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. lapkričio 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-850-264/2018 pagal ieškovo K. K. ieškinį atsakovei viešajai įstaigai Marijampolės ligoninei dėl žalos paciento sveikatai atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje (teisių perėmėjas draudimo kompanijos „InterRisk Vienna Insurance Group“ AAS, veikiančios per Lietuvos filialą), viešoji įstaiga Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė, viešoji įstaiga Vilniaus miesto klinikinė ligoninė, viešoji įstaiga Marijampolės greitosios medicinos pagalbos stotis.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė

61.

7Ieškovas pareiškė ieškinį, kuriame prašė: 1) nustatyti, kad atsakovė VšĮ Marijampolės ligoninė pažeidė paciento (ieškovo) K. K. teisę į kokybiškas medicinos paslaugas; 2) priteisti ieškovei iš atsakovės 5 580,28 Eur turtinės ir 50 000 Eur neturtinės žalos, iš viso 55 580,28 Eur sveikatai padarytos žalos atlyginimą; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

82.

9Ieškovas nurodė, kad nesutinka su Pacientų sveikatai padarytos žalos atlyginimo komisijos (toliau ir – Komisija) 2017 m. kovo 23 d. sprendimu Nr. 56-24, kuriuo netenkintas jo prašymas atlyginti žalą, konstatavus, jog žala ieškovo sveikatai VšĮ Marijampolės ligoninėje teikiant sveikatos priežiūros paslaugas nebuvo padaryta.

103.

11Ieškovas paaiškino, kad dirbo autotransporto srityje, 2016 m. sausio 13 d. ( - ) kaime komandiruotės metu, vairuodamas transporto priemonę, pajuto stiprius skausmus dešinės kojos pėdoje, negalėjo toliau vairuoti, sustojo ir laukė, jį pakeisiančio kolegos. Skausmui nesiliaujant ir plintant aukščiau visoje kojoje, 2016 m. sausio 13 d., apie 14 val. kreipėsi pagalbos greitosios medicinos pagalbos telefonu. Atvykus greitajai medicinos pagalbai (toliau – GMP), jam buvo suleisti vaistai nuo skausmo (Ketanol 100 mg). Situacijai negerėjant, ieškovas tos pačios dienos vakarą (apie 23 val.) dar kartą kreipėsi į GMP ir buvo nuvežtas į VšĮ Marijampolės ligoninės priėmimo ir skubios pagalbos skyrių, kuriame jį apžiūrėjo vidaus ligų gydytojas ir gydytojas traumatologas ortopedas, kuris po atliktos rentgenogramos, nustatė dešinės čiurnos sąnario raiščių patempimą, dešinės čiurnos sąnarį imobilizavo gipso longete bei paskyrė leidžiamus vaistus nuo skausmo (Ketanol 2 mg). Ieškovo teigimu, VšĮ Marijampolės ligoninės komisijos išvadoje nurodyta gydytojo traumatologo ortopedo išvada, kad ieškovo kojos skausmo priežastis yra dešinės kojos trauma buityje, t. y. ant laiptų pakrypus dešinei kojai, yra neteisinga, nes jau pirmojo skambučio bendrajam pagalbos centrui metu, ieškovas aiškiai nurodė, jog jokios traumos patyręs nebuvo, kojos skausmas atsirado būnant kieme, o jo priežastis jam nėra žinoma. Šią aplinkybę patvirtina pridedami garso įrašai, kuriuose ieškovas aiškiai nurodė, kad skausmas kojoje atsirado iš niekur, skausmas yra toks stiprus, jog ieškovas net negali paeiti.

124.

13Ieškovas pažymėjo, kad 2016 m. sausio 15 d. apie 7 val. ryto dešinės kojos skausmas paaštrėjo, tapo nebepakeliamas, todėl vėl išsikvietė GMP, kuri atvykusi suleido nuskausminamųjų (Ketanol 100 mg). Namie 2016 m. sausio 17 d. apie 6 val. ryto vėl prasidėjus nepakeliamiems skausmams dešinėje kojoje, ieškovas išsikvietė GMP, kuri nugabeno ieškovą į VšĮ Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę, kurioje konstatuota dešiniojo bifurkacinio rago trombozė. 2016 m. sausio 18 d. ieškovas skubos tvarka buvo paguldytas į angiochirurgijos skyrių VšĮ Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje, kur po dviejų operacijų 2016 m. sausio 20 d. ieškovui buvo atlikta dešinės kojos šlaunies amputacija. Nuo 2016 m. balandžio 16 d. ieškovui nustatytas 30 proc. darbingumas iki 2022 m. lapkričio 7 d.

145.

15Ieškovas nurodė, kad laiku nustačius ieškovo sveikatos sutrikimo priežastį buvo galima išvengti trombo didėjimo, laiku jį pašalinti ir / ar sutirpdyti. Egzistuoja faktinis ir teisinis priežastinis ryšys tarp ieškovo patirtos žalos ir medicinos įstaigos – atsakovės netinkamų veiksmų buvimas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.247 straipsnis). Atsižvelgiant į ieškovo gaunamas 2 000 Eur mėnesines pajamas (vyko į komandiruotes, nuo 2015 m. sausio iki 2015 m. gruodžio vidutinis darbo užmokestis 1 379,53 Eur (neįtraukiant 2015 m. gruodžio, kurį ieškovas nedirbo)) ieškovas patyrė 5 518,12 Eur turtinę žalą dėl negautų pajamų 2016 m. sausio 16 d. – 2016 m. gegužės 13 d. reabilitacijos laikotarpiu. Taip pat turtine žala laikytinos ir 62,16 Eur išlaidos, susijusios su gydymu. Įvertinus neigiamų padarinių įtaką ieškovo psichinei ir fizinei sveikatai, asmenybės vidiniam pasauliui, vertybių sistemai, gyvenimo kokybei ir pan. bei atsižvelgiant į protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus, teismų praktikoje priteistiną neturtinės žalos dydį, ieškovo teigimu, priteistinas 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas.

166.

17Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad civilinei atsakomybei atsirasti nėra visų būtinųjų sąlygų, nėra neteisėtų atsakovės ar jos darbuotojų veiksmų ir atsakovės kaltės. Žala atsirado dėl paties nukentėjusiojo – ieškovo veiksmų, todėl nėra priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų ir atsiradusios žalos. Ieškovui buvo diagnozuota chroninė galūnių išemija. Gydant šią ligą 2013 m. sausio 19 d. ieškovui atlikta dešinės klubinės arterijos stenozės angioplastika su stentavimu, 2014 m. balandžio 28 d. – šuntas protezu iš Ao bifurkacijos į bendrąsias šlaunies arterijas. 2016 m. sausio 13 d. 14:26 val. ir 23:36 val. iškviestam Marijampolės GMPS ekipažui ieškovas nepateikė informacijos, kad yra ir anksčiau patyręs kojų skausmus, nesant traumai, kad jam yra atliktos trys rimtos operacijos, diagnozuota obliteruojanti apatinių galūnių aterosklerozė, priešingai, ieškovas pats nurodė, jog koją skauda dėl traumos. Vien tai, jog Marijampolės GMP ekipažui ieškovas buvo pateikęs informaciją apie širdies išeminę ligą, per se (savaime) neįrodo, kad 2016 m. sausio 14 d. ligoninėje ieškovui jau buvo pasireiškusi dešinės kojos ūminė išemija. Tai, kad 2016 m. sausio 18 d. VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės gydytojai, išleisdami ieškovą konstatavo dešinės kojos kraujotakos subkompensavimą, pagrindžia, jog 2016 m. sausio 14 d. nebuvo atsiradę aiškūs ūmūs trombozės reiškiniai, dešinės kojos kraujotakos nepakankamumas nebuvo kritinis, jog dėl to būtų buvę būtina skubos tvarka ieškovui atlikti trombektomiją. Atsakovė nesutikdama su ieškovo argumentu dėl nedarbingumo visam gyvenimui, pažymėjo, kad iki 2016 m. sausio 13 d. ieškovui buvo nustatytas 40 proc. darbingumo lygis, o po dešiniosios kojos šlaunies amputacijos 30 proc. darbingumo lygis.

18II.

19Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

207.

21Kauno apygardos teismas 2018 m. lapkričio 12 d. sprendimu ieškinio netenkino; priteisė iš ieškovo atsakovei 4 432 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą; grąžino atsakovei Kauno apygardos teismo sąskaitoje esančio nepanaudoto likusio užstato dalį – 68 Eur.

228.

23Teismas, remdamasis VšĮ Marijampolės ligoninės ambulatorinio gydymo apskaitos kortelės

24Nr. ( - ) duomenimis, nustatė, kad ieškovui 2016 m. sausio 14 d. 00:19 val. VšĮ Marijampolės ligoninėje buvo suteikta būtinoji medicinos pagalba, jis apžiūrėtas gydytojų V. K. ir V. M., diagnozuotas dešinės čiurnos raiščių patempimas, nusiskundimai – skauda, patino dešinė čiurna, trauma lipant nuo laiptų. Analogiški nusiskundimai užfiksuoti ir VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės gydymo stacionare ligos istorijos Nr. ( - ) įrašuose, iš kurių taip pat matyti, kad pacientą išrašant dešinės kojos kraujotaka subkompensuota.

259.

26Įvertinęs Komisijos 2017 m. kovo 23 d. sprendime ir teismo paskirtos medicininės ekspertizės akte Nr. EDG 54/2018(01) pateiktas išvadas, teismas nustatė, kad tiek išvadas Komisijai teikę gydytojai specialistai, tiek Valstybinės teismo medicinos tarnybos ekspertai, išnagrinėję medicininius dokumentus, nenustatė gydytojų klaidų ar netinkamai / nekokybiškai suteiktų medicinos paslaugų fakto. Ekspertai konstatavo, jog pateiktose medicininių dokumentų kopijose traumos laikas ir priežastys nurodomos skirtingai, o pagal turimą dokumentaciją duomenų už arterijų trombozę nebuvo. Atsižvelgiant į pateiktą medicininę dokumentaciją, VšĮ Marijampolės ligoninėje buvo teisingai įvertinta ieškovo būklė ir suteikta tinkama skubioji medicinos pagalba.

2710.

28Teismas atmetė kaip nepagrįstus ieškovo argumentus, kad būtent VšĮ Marijampolės ligoninės gydytojai jam turėjo atlikti kojos kraujagyslių echoskopiją bei kitus tyrimus, reikalingus galimiems kraujotakos sutrikimams nustatyti. Tokią išvadą teismas padarė, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovui 2016 m. sausio 13 d. – 2016 m. sausio 14 d. naktį buvo suteikta skubi medicinos pagalba, gydytojas traumatologas ortopedas nustatęs diagnozę (dešinės čiurnos sąnario raiščių patempimas), o taip pat dešinės čiurnos sąnarį imobilizavęs longete, išdavė siuntimą ambulatoriniam gydymui, tačiau ieškovas tik 2016 m. sausio 17 d. kreipėsi į Vilniaus gydymo įstaigas dėl dešinės kojos skausmų, o dešinės kojos šlaunies amputacija jam buvo atlikta ne 2016 m. sausio 18 d., kaip teigė ieškovas, o 2016 m. sausio 20 d. Teismo vertinimu, byloje esantys medicininių dokumentų duomenys nepatvirtina ieškovo nurodomų aplinkybių, kad jau nuo pirmojo GMP iškvietimo 2016 m. sausio 13 d. buvo aiškūs požymiai, indikuojantys kraujotakos sutrikimą bei trombų susidarymą (dešinėje kojoje neįmanoma buvo užčiuopti pulso, koja turėjo būti šalta ir patinusi). Ieškovo nusiskundimai: dešinės kojos skausmas, atšalimas, pabalimas užfiksuoti tik 2016 m. sausio 17 d. 8 val. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad VšĮ Marijampolės greitosios medicinos pagalbos stoties greitosios medicinos pagalbos Kvietimo kortelės, forma Nr. llO/a, kvietimo ID ( - ), įrašuose užfiksuota, kad 2016 m. sausio 15 d. 7.17 val. GMP apžiūrėjus koją, nustatė, jog gipsas laisvas, koja nesutinusi, pulsas pakinklio ir pėdos arterijų srityje apčiuopiamas.

2911.

30Ieškovo pateiktą Kompensuojamųjų vaistų pasą, UAB „Unge“ teismo medicinos konsultacinės specialisto išvadą Nr. 0182/17 teismas vertino kaip nepakankamus konstatuoti gydytojų, kaip profesionalų, atidumo, atsargumo ir rūpestingumo pažeidimą. Byloje esantys objektyvūs priešingi įrodymai pagrindžia, kad ieškovui buvo suteikta skubi medicinos pagalba (iš 2018 m. sausio 13 d. į 2016 m. sausio 14 d. naktį), duomenų apie arterijų trombozę nebuvo. Teismo vertinimu, neatmestina, kad dešinės kojos amputaciją galėjo lemti ieškovo organizme vykstantys biologiniai procesai, nes ieškovas nuo 2013 m. sirgo lėtinėmis kraujotakos ligomis.

3112.

32Atsižvelgdamas į tai, kad nei Komisijai išvadą pateikę gydytojai specialistai, nei ekspertizę atlikę teismo ekspertai nenustatė gydytojų klaidų ar netinkamo gydymo paslaugų teikimo faktų, byloje nesant jų išvadas paneigiančių įrodymų, teismas sprendė, jog nenustatyta viena iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų – atsakovės neteisėti veiksmai. Tuo pagrindu teismas konstatavo, kad nėra teisinio pagrindo taikyti atsakovei civilinę atsakomybę.

33III.

34Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

3513.

36Apeliaciniame skunde ieškovas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2018 m. lapkričio 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

3713.1.

38Teismas pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 185 straipsnį, nes nevertino byloje esančių įrodymų visumos, vadovavosi išimtinai tik Komisijos sprendime nurodytais argumentais bei teismo medicininės ekspertizės išvados pirmuoju punktu, neatsižvelgdamas į tai, kad kiti byloje esantys įrodymai, teismo medicininės ekspertizės išvados kiti punktai nurodo priešingas aplinkybes, t. y. jog VŠĮ Marijampolės ligoninėje buvo netinkamai surinkta anamnezė bei nenustatyta tikroji skausmo priežastis.

3913.2.

40Teismas ignoravo ir neatsižvelgė į teismo ekspertizės išvadoje nustatytas aplinkybes: kad tikėtina, jog abiejų šlaunų protezo dešinės šakos trombozė prasidėjo atsiradus dešinės kojos skausminiam sindromui (11 punktas); jeigu VŠĮ Marijampolės ligoninėje būtų buvusi nustatyta ar įtarta kojos kraujagyslių trombozė, reikėtų organizuoti kraujagyslių chirurgo konsultaciją (10 punktas); VŠĮ Marijampolės ligoninės asmens ambulatorinio gydymo apskaitos kortelėje Nr. ( - ) nėra įrašų apie pulsą ir temperatūrą, o taip pat apie persirgtas ligas ir pooperacinius randus (8 ir 9 punktai). Priešingai nei nustatė teismas, šios aplinkybės patvirtina, kad ligoninėje nebuvo tinkamai surinkta anamnezė, trombozė ieškovui jau buvo prasidėjusi apžiūros VŠĮ Marijampolės ligoninėje metu, atitinkamai ligoninėje buvo nustatyta klaidinga diagnozė, taikytas netinkamas gydymas, dėl to padaryta žala ieškovui. Iš esmės tokią išvadą patvirtina ir ieškovo pateikta teismo medicinos konsultacinė specialisto išvada Nr. 0182/17.

4113.3.

42Teismas, konstatuodamas, kad 2016 m. sausio 14 d. pagal turimą dokumentaciją duomenų apie arterijų trombozę nebuvo, nesiaiškino, ar dokumentacija buvo tinkama ir pakankama tokiai išvadai padaryti. Kadangi 2016 m. sausio 14 d. ieškovui nebuvo atlikti jokie tyrimai, nors buvo atlikta rentgenograma, tačiau ja nėra nustatomas trombų susidarymas, akivaizdu, kad nebuvo surinkta pakankamai duomenų apie ieškovo sveikatos būklę. Be to, tiek teismo medicinos ekspertizės išvada, tiek ieškovo pateikta specialisto konsultacija bei specialisto P. P. bei gydytojo kraujagyslių chirurgo M. P. parodymai patvirtina faktą, jog VŠĮ Marijampolės ligoninėje nebuvo tinkamai surinkta anamnezė, kuri yra itin svarbi, siekiant nustatyti paciento sveikatos būklę bei tolimesnį gydymą. Gydytojas, kaip profesionalas, turėdamas informaciją apie ieškovo sveikatos būklę (ligas ir patirtas operacijas) privalėjo įtarti, jog jo organizme galbūt vyksta tam tikri biologiniai procesai, kurie ir sukėlė kojos skausmą.

4313.4.

44Nors kitoje civilinėje byloje atsakovė buvo įpareigota atlyginti pacientui padarytą žalą dėl kojos amputacijos, teismui nustačius, kad ligoninėje nebuvo nustatyta tvarkos, pagal kurią būtų atliekama skubi kraujagyslių diagnostika, nebuvo tinkamo darbo organizavimo, teikiant skubią pagalbą politraumos atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2010), šiuo atveju teismas nesiaiškino, ar ligoninėje yra nustatyta skubios kraujagyslių diagnostikos tvarka, galbūt gydytojai buvo neatidūs ir rūpestingi ieškovui, kuriam prasidėjo neaiškios kilmės kojos skausmas.

4513.5.

46Tai, kad atsakovės gydytojai nesuteikė ieškovui tinkamų paslaugų, dėl to ieškovas patyrė didelę žalą, pagrindžia ir tai, jog VŠĮ Respublikinės Vilniaus ligoninės gydytojams netikslūs duomenys, įrašyti 2016 m. sausio 17 d. GMP kortelėje (kad ieškovas patyrė traumą), nesutrukdė konstatuoti tikrosios kojos skausmo priežasties bei nustatyti reikiamą gydymo metodą.

4714.

48Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje prašo skundo netenkinti. Nurodo, kad teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir įrodymus, visi ieškovo nurodyti teisiniai argumentai buvo išnagrinėti ir teisingai įvertinti teismo, naujų faktinių aplinkybių ir įrodymų ieškovas nepateikė.

4915.

50Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė prašo skundo netenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

5115.1.

52Tenkinus apeliacinį skundą, būtų pažeista atsakovės teisė į apeliaciją dėl civilinės atsakomybės sąlygų – priežastinio ryšio ir žalos.

5315.2.

54Ieškovas apeliaciniame skunde nurodė tikrovės neatitinkančias aplinkybes, kai kurias aplinkybes nutyli: 2016 m. sausio 13 d. GMP kvietimo kortelėje užfiksuota, kad skausmo vieta yra dešinė koja, skausmas – 5 balai (pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. balandžio 8 d. įsakymu Nr. V-208 patvirtintą Būtinosios medicinos pagalbos ir būtinosios medicinos pagalbos teikimo tvarką bei mastą), t. y. vidutinis, o ne stiprus skausmas, kaip nurodė ieškovas; antro iškvietimo metu 2016 m. sausio 13 d. GMP kvietimo kortelėje užfiksuota, kad ieškovas jaučia silpnesnį (4 balai), o ne stipresnį skausmą dešinėje kojoje kaip nurodė ieškovas, be to, kortelėje pažymėta, kad priežastis – lipant iš automobilio pakrypo koją; ieškovo argumentą, kad 2016 m. sausio 14 d. pasireiškė ūminės galūnės išemijos simptomai paneigia VšĮ Marijampolės ligoninės medicininiai dokumentai; GMP kortelėje užfiksuota, kad 2016 m. sausio 15 d. ieškovas jautė tokio pat intensyvumo dešinės kojos skausmą (5 balai prieš apžiūrą), pažymėta, kad patirta trauma buityje, apčiuopti arteriniai pulsai pakinklyje ir pėdoje; priešingai nei nurodė ieškovas, ne ligoninės siūlymu, o ieškovo sprendimu 2016 m. sausio 18 d. jis buvo išrašytas iš VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės, nusprendęs vykti į ligoninę Antakalnyje, kur buvo anksčiau operuotas; VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės epikrizėje nurodyti duomenys neįrodo, kad ieškovui jau 2016 m. sausio 13 d. pasireiškė kojos išemija, nes epikrizėje šie duomenys įrašyti pagal ieškovo nurodytus nusiskundimus, be to, pats ieškovas Marijampolės GMP buvo nurodęs, kad kojos skausmas 2016 m. sausio 13 d. atsirado dėl kojos pakrypimo lipant iš automobilio, o 2016 m. sausio 14 d. dėl traumos buityje; tai, kad ieškovas neva informavo gydytojus apie anksčiau turėtas sveikatos problemas, susijusias su kraujotaka, sergamas lėtines ligas, turėtas operacijas, paneigia ieškovo apžiūros dokumentai, anamnezė, Komisijos sprendimas.

5515.3.

56Teismas nepažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų, nes spręsdamas klausimą, ar 2016 m. sausio 14 d. ieškovui pasireiškė ūmus dešiniosios kojos kraujotakos nepakankamumas, vadovavosi byloje esančiais VšĮ Marijampolės ligoninės, VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės, VšĮ Vilniaus klinikinės ligoninės, Marijampolės GMPS ir medicininiais dokumentais, specialistų išvadomis, ekspertizės aktu.

5715.4.

58Liudytojo gydytojo M. P. parodymai neįrodo, kad 2016 m. sausio 14 d. ieškovui VšĮ Marijampolės ligoninės gydytojai atliko netinkamą diagnostiką, anamnezę, jog ieškovui pasireiškė dešinės kojos išemija, nes jis 2018 m. sausio 29 d. posėdžio metu patvirtino, kad pasakyti, kada ir kur įvyko ūminė kojos išemija, praktiškai neįmanoma, 2016 m. sausio 14 d. nematė ieškovo, todėl negali pasakyti, ar buvo trombozė.

5915.5.

60Priešingai nei nurodė ieškovas, ekspertizės akte nėra konstatuota, kad 2016 m. sausio 14 d. VšĮ Marijampolės ligoninėje pasireiškė visi dešiniosios kojos trombozės simptomai, kad anamnezė netinkama ar buvo nustatyta klaidinga diagnozė, netinkamas gydymas. Ieškovas, manydamas, kad ekspertizės akto išvados yra prieštaringos, galėjo teikti prašymą teismui dėl pakartotinės ekspertizės, tačiau šia teise nepasinaudojo.

6115.6.

62Atsižvelgiant į tai, kad ekspertizės akte ekspertai nurodė negalintys patvirtinti, kad 2016 m. sausio 17 d. ieškovui VšĮ Vilniaus universitetinėje ligoninėje atlikus trombektomijos operaciją, 2016 m. sausio 20 d. būtų galima išvengti VšĮ Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje dešinės kojos amputacijos, negalima daryti išvados, jog ieškovui nebūtų atlikta dešinės kojos šlaunies amputacija, jei trombektomija būtų buvusi atlikta VšĮ Marijampolės ligoninėje, kurioje būtinoji medicinos pagalba buvo atlikta ankščiau nei VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinėje ligoninėje.

6315.7.

64Ieškovas nepaneigė išvadose, Komisijos sprendime nustatytų aplinkybių, iš kurių galima spręsti, kad ieškovas nepakankamai rūpinosi sveikata (ieškovas nevartojo jokių antikoaguliantų ir antiagregantų, nors jam tai buvo rekomenduota po 2014 m. balandžio 28 d. atlikto šunto protezu iš Ao bifurkcijos į bendrąsias šlaunies arterijas, ieškovas dirbo vilkiko vairuotoju, nors pagal Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) išvadą ieškovas negali dirbti darbų aukštyje virš 1,3 m, be to, toks darbas susijęs ne tik su sėdėjimu, bet ir su vibraciniu poveikiu, turinčiu įtakos trombų susidarymui kraujagyslių implantuose). Be to, kaip nurodyta ekspertizės akto išvadoje, ieškovas savo priimtais sprendimais prisidėjo prie sveikatos būklės pablogėjimo – 2016 m. sausio 13 d. pirmojo GMP iškvietimo metu ir 2016 m. sausio 15 d. iškvietimo metu atsisakė vykti į ligoninę, 2016 m. sausio 14 d. nenuvyko į polikliniką pagal gydytojo ortopedo traumatologo rekomendaciją, nesikreipė į medikus iki 2016 m. sausio 17 d.

65Teisėjų kolegija

konstatuoja:

66IV.

67Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6816.

69Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

7017.

71Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad apeliantas neįrodė, jog dėl atsakovės VšĮ Marijampolės ligoninės neteisėtų veiksmų netinkamai suteikus sveikatos priežiūros paslaugas apeliantui buvo atlikta dešinės kojos šlaunies amputacija, sprendė, jog ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo nepagrįstas.

7218.

73Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas (toliau – PTŽSAĮ) (redakcija, galiojusi nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. liepos 1 d.) reglamentuoja paciento teises ir pareigas, paciento atstovavimo galimybes, paciento skundų nagrinėjimo ir žalos, padarytos jo sveikatai, atlyginimo pagrindus. PTŽSAĮ 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pacientas turi teisę į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas. Kokybiškos sveikatos priežiūros paslaugos – prieinamos, saugios, veiksmingos sveikatos stiprinimo, ligų prevencijos, diagnostikos, ligonių gydymo ir slaugos paslaugos, kurias tinkamam pacientui, tinkamu laiku, tinkamoje vietoje suteikia tinkamas sveikatos priežiūros specialistas ar sveikatos priežiūros specialistų komanda pagal šiuolaikinio medicinos ir slaugos mokslo lygį ir gerą patirtį, atsižvelgdami į paslaugos teikėjo galimybes ir paciento poreikius bei lūkesčius, juos tenkindami ar viršydami (PTŽSAĮ 2 straipsnio 8 punktas).

7419.

75Pacientas turi teisę į žalos, padarytos pažeidus jo teises teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, atlyginimą. PTŽSAĮ 2 straipsnio 2 dalyje atlygintina paciento sveikatai padaryta žala yra apibrėžiama kaip pakenkimas paciento sveikatai, jo sužalojimas ar mirtis, atsiradę dėl sveikatos priežiūros paslaugas teikusio asmens neteisėtos kaltos veikos. Žalos atlyginimo sąlygos ir tvarka nustatyta minėto įstatymo V skyriuje, CK, Lietuvos Respublikos draudimo įstatyme ir kituose teisės aktuose (PTIŽSAĮ 13 straipsnis, 24 straipsnis). Atitinkamai, asmens sveikatos priežiūros įstaiga turi pareigą atlyginti pacientui padarytą žalą (Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 45 straipsnio 7 punktas), jeigu būtų nustatytos jos civilinės atsakomybės sąlygos.

7620.

77Sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybė už joje dirbančių gydytojų kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiūros paslaugas padarytą žalą pacientams yra deliktinė civilinė atsakomybė (CK 6.283, 284 straipsniai). Atsakomybė atsiranda tada, kai nustatytos visos jos sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalą padariusio asmens kaltė (CK 6.246-6.249 straipsniai). Asmuo (ieškovas), pareiškęs sveikatos priežiūros įstaigai ieškinį dėl jos darbuotojų kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiūros paslaugas padarytos žalos atlyginimo, turi įrodyti neteisėtus veiksmus, žalos faktą ir dydį bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir padarytos žalos (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai). Žalą padariusio asmens kaltė preziumuojama, taigi tik tais atvejais, kai kaltės prezumpcija yra paneigiama, ieškovas turi įrodyti ir žalą padariusio asmens kaltę (CK 6.248 straipsnio 1 dalis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-603-701/2015 ir joje nurodytą praktiką).

7821.

79Kasacinio teismo nuosekliai suformuotoje praktikoje išaiškinta, kad gydytojų civilinė atsakomybė už netinkamą gydymą yra profesinė atsakomybė, tai yra specialisto atsakomybė už netinkamą profesinių pareigų vykdymą, ji yra speciali neteisėtų veiksmų ir kaltės, kaip civilinės atsakomybės sąlygų, aspektais. Gydytojo profesinės atsakomybės pobūdis yra nulemtas sveikatos priežiūros, kaip visuomenės veiklos srities, reikšmingumo ir su tuo susijusios būtinybės garantuoti tinkamą sveikatos priežiūros paslaugų teikimą visuomenei. Gydytojas, kaip profesionalas, turi specialiųjų žinių, t. y. žmogui gyvybiškai svarbiais klausimais žino ir gali daugiau negu kiti, be to, jis turi pripažintą teisę taikyti specialiąsias žinias ir kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus; specialisto turima kvalifikacija sukuria teikiamų paslaugų kokybės prezumpciją, žmogus, pasikliovęs specialistu, turi jaustis saugus, todėl atitinkamos profesijos asmeniui yra taikomi griežtesni atidumo, atsargumo bei rūpestingumo reikalavimai. Tai yra esminis profesionalo atsakomybės bruožas. Gydytojo veiksmų neteisėtumas ir kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, gali būti konstatuojami esant lengvesnio laipsnio pareigos elgtis rūpestingai ir apdairiai pažeidimui, negu įprastu civilinės atsakomybės atveju (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2013 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

8022.

81Kasacinio teismo praktikoje taip pat nuosekliai pažymima, kad, vertinant gydytojo veiksmus ir sprendžiant jo kaltės klausimą, turi būti taikomas gydytojo veiksmų standartas, t. y. jo veiksmai vertinami ne pagal protingo ir atidaus žmogaus, bet pagal protingo ir atidaus profesionalo standartą. Sprendžiant dėl gydytojo veiksmų neteisėtumo, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, turi būti vertinama, ar konkrečiomis aplinkybėmis gydytojas teikė medicinos pagalbą, dėdamas maksimalias pastangas. Maksimalių pastangų principas vertinant gydytojo veiksmų atitiktį protingo ir atidaus profesionalo elgesio standartui nereiškia, jog gydytojas turi atlikti visus įmanomus tyrimus ir taikyti visus įmanomus gydymo metodus, tai reiškia, kad turi būti įvertinta, ar jis veikė kaip sąžiningas, atidus, atsargus, rūpestingas, kvalifikuotas savo srities specialistas, vadovaudamasis medicinos ir kitų mokslų žiniomis, gydytojų profesinės etikos ir pripažintos praktikos taisyklėmis, teisės aktų, reglamentuojančių medicininių paslaugų teikimą, nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-603-701/2015 ir kt.).

8223.

83Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą sprendimą netenkinti ieškinio, vadovaudamasis Komisijos 2017 m. kovo 23 d. sprendimo išvadomis, teismo medicininės ekspertizės akto selektyviai atrinktomis išvadomis, ignoruojant kitas (priešingas) šio dokumento išvadas, UAB „Unge“ (eksperto P. P.) teismo medicinos konsultacinę specialisto išvadą, eksperto P. P., apeliantui operaciją atlikusio gydytojo kraujagyslių chirurgo M. P. paaiškinimus teismo posėdžio metu, kurie leidžia daryti išvadą, jog trombozė ieškovo dešinėje kojoje jau buvo kreipimosi į VšĮ Marijampolės ligoninę dieną, šios ligoninės gydytojai nesurinko tinkamos anamnezės, neatliko visų būtinų tyrimų, todėl laiku nenustatė trombozės, dėl kurios buvo atlikta dešinės kojos šlaunies amputacija. Tokiu būdu apelianto nuomone, teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nevertino visų bylos įrodymų kaip visumos.

8424.

85CPK 185 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017, 47 punktas).

8625.

87Atsižvelgiant į tai, kad klausimo dėl civilinės atsakomybės gydytojo neteisėtais veiksmais padarius žalą pacientui taikymo nagrinėjimas yra išskirtinis tuo, jog konkrečių gydytojų veiksmų (neveikimo) atitikties sąžiningo, protingo ir atidaus profesionalo veiksmų standartui klausimas reikalauja specialiųjų žinių, ir tik patys konkrečios specifinės srities specialistai gali įvertinti, ar konkrečioje situacijoje buvo elgtasi adekvačiai ir pagal visas diagnostikos ir gydymo galimybes, tokiose bylose reikšmingais įrodymais yra teismo medicinos ekspertizės išvada, taip pat rašytiniai įrodymai, kuriuose pateikiami duomenys, gauti atlikus reikalingus tyrimus ir pritaikius specialiąsias žinias, atitinkamos srities specialistų paaiškinimai. Būtent iš šių įrodymų gauta informacija yra susijusi su įrodinėjimo dalyku, t. y. gali patvirtinti ar paneigti, ar gydytojas konkrečiu atveju elgėsi taip, kaip būtų elgęsis sąžiningas, protingas ir atidus profesionalas; kitais įrodymais, kurių turinys nepagrįstas specialiosiomis žiniomis, nurodyti faktai objektyviai negali būti patvirtinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2011). Vis dėlto, nors ekspertizės akte esantys duomenys pagal savo objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis, eksperto išvada teismui nėra privaloma, o turi būti įvertinta pagal teismo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu, t. y. ekspertizės išvada yra vertinama pagal tokias pačias taisykles kaip ir kitos įrodinėjimo priemonės (CPK 218 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2013).

8826.

89Nagrinėjamoje byloje Kauno apygardos teismas 2018 m. kovo 21 d. nutartimi paskyrė teismo medicininę ekspertizę, kurią pavedė atlikti Valstybinei teismo medicinos tarnybai atsakant į abiejų šalių pateiktus klausimus.

9027.

91Kaip matyti iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos ekspertizės akto ekspertizė atlikta įvertinus apelianto medicininius dokumentus (ligos istorijos VšĮ Viliaus miesto klinikinės ligoninės Gydymo stacionare, VšĮ Respublikonės Vilniaus universitetinės ligoninės gydymo stacionare, VšĮ Karoliniškių poliklinikos asmens sveikatos istorija, VšĮ Marijampolės greitosios medicinos pagalbos stoties kvietimo kortelės, VšĮ Marijampolės ligoninės asmens ambulatorinio gydymo apskaitos kortelės, epikrizės), civilinėje byloje esančius duomenis. Ekspertizės akte padarytos išvados, kad 2016 m. sausio 14 d. VšĮ Marijampolės ligoninėje, atsižvelgiant apelianto

92K. K. nusiskundimus (dešinės kojos patinimas, skausmingumas), ligos anamnezę (trauma buityje, lipant ant laiptų pakrypo koja), instrumentinį radiologinį tyrimą (dešinės čiurnos sąnario rentgenogramoje trauminių pakitimų nekonstatuota), nustatyta diagnozė (dešinės čiurnos patempimas) bei suteikta būtinoji medicinos pagalba (paskirti leidžiami vaistai nuo skausmo į raumenis Ketanol 2 ml bei uždėta gipso longetė) buvo teisinga (1 punktas); nėra galimybės patvirtinti, jog 2016 m. sausio 17 d. VšĮ Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje apeliantui atlikus trombektomijos operaciją būtų galima išvengti 2016 m. sausio 20 d. VšĮ Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje dešinės kojos šlaunies amputacijos (4 punktas); 2016 m. sausio 13 d. 14.17 val. apelianto atsisakymas važiuoti į ligoninę pirmojo GMP kvietimo metu vertinamas kaip veiksmas, galėjęs turėti nepalankios įtakos ligos eigai ir jos išeičiai (5 punktas); apelianto nenuvykimas į polikliniką pagal gydytojo ortopedo traumatologo rekomendaciją 2016 m. sausio 14 d., atsisakymas vykti į ligoninę, atvykus GMP 2016 m. sausio 15 d. 7.04 val., nesikreipimas į medikus iki 2016 m. sausio 17 d. vertintini kaip veiksmai, galėję turėti nepalankios įtakos ligos eigai ir jos išeičiai (6 punktas); apeliantas pradėjo skųstis dešinės kojos skausmais 2016 m. sausio 13 d., bet priežastis nebuvo nustatyta, nes apeliantas atsisakė vykti į ligoninę (7 punktas).

9328.

94Teisėjų kolegijos vertinimu, išanalizavus ekspertizės akte nurodytus duomenis, priešingai nei nurodė apeliantas, akte pateiktos išvados nėra prieštaraujančios viena kitai. Tai, kad nėra pagrindo ekspertizės akto išvadas vertinti kaip nepatikimas ar neteisingas, patvirtina ir kitų byloje esančių įrodymų visuma. Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės duomenys patvirtina, kad 2016 m. sausio 13 d. 14.17 val. (priėmimo laikas) ir 2016 m. sausio 15 d. 7.04 val. (priėmimo laikas) po iškvietimo atvykus GMP, apeliantas atsisakė vykti į ligoninę, 2016 m. sausio 15 d. kvietimo kortelėje pažymėta, kad paciento gipsas laisvas, koja nesutinusi, pulsas pakinklio ir pėdos arterijų srityje apčiuopiamas, kaip ypatinga aplinkybė nurodyta, jog pacientas yra vartojęs alkoholio (el. bylos t. 1, b. l. 30, 35, 165-171). Pagal Komisijos 2017 m. gegužės 23 d. išvadą, byloje esančius medicininius dokumentus (dėl paciento tyrimo priėmimo ir skubios pagalbos skyriuje, paciento, patyrusio traumą, apžiūros lapas) nustatyta aplinkybė, kad 2016 m. sausio 14 d. GMP atvežtas į VšĮ Marijampolės ligoninę apeliantas gydytojui traumatologui ortopedui nenurodė duomenų apie apelianto ligas, ūmius susirgimus, nors 2013 m. jam buvo įstatytas kraujagyslinis protezas bei, jog išleidžiant iš ligoninės jam buvo nurodyta kreiptis į šeimos gydytoją, tačiau apeliantas tik 2016 m. sausio 17 d. kreipėsi į gydytojus (el. bylos t. 1 , b. l. 15-19, 109-111). Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, iš byloje esančių medicininių dokumentų matyti, jog apeliantui diagnozuota kritinė dešinės kojos išemija, nustatyta, jog dešinė koja vėsesnė, pulsų nėra nuo kirkšnies (dopleriu dar girdima silpna kolateralinė kraujotaka iki pėdos (restrogradinės trombozės nėra) būtent 2016 m. sausio 17 d. GMP pristačius jį į VšĮ Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę (el. bylos t. 1, b. l. 23).

9529.

96Taip pat sutiktina su atsakovės argumentu, jog liudytojas gydytojas M. P. 2018 m. sausio 29 d. posėdžio metu nenurodė, kad 2016 m. sausio 14 d. VšĮ Marijampolės ligoninėje buvo netinkamai surinkta apelianto anamnezė. Iš minėto teismo posėdžio garso įrašo nustatyta, kad liudytojas gydytojas M. P. (atlikęs apeliantui dešinės kojos šlaunies amputaciją) nurodė, jog iš esmės negalima nustatyti, kada konkrečiai apeliantui įvyko trombozė, tačiau, jo nuomone, neįmanoma, kad gydytojas, įvertinęs situaciją, nepastebėtų, jei pacientui būtų susidariusi galūnės išemija (20:10 – 20:34 min); tačiau jis nematė paciento 5 diena prieš operacijos atlikimą, todėl negali pasakyti, kada apeliantui įvyko trombozė (20:42 – 20:50 min).

9730.

98Nors apeliantas tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde rėmėsi į bylą pateiktu UAB „Unge“ teismo medicinos konsultacine gydytojo P. P. išvada, kad VšĮ Marijampolės ligoninėje apeliantui medicininės paslaugos buvo suteiktos netinkamai ir nekokybiškai ir tai turėjo įtakos dešinės šlaunies amputacijos atlikimui, tačiau, atsižvelgiant į aukščiau nurodytus duomenis, sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog šiuo atveju, ši išvada nėra pakankamas pagrindas konstatuoti atsakovės gydytojų atidumo, atsargumo bei rūpestingumo principų pažeidimą bei tuo pagrindu taikyti civilinę atsakomybę. Šiuo aspektu svarbu paminėti, kad teisminio nagrinėjimo metu gali būti naudojami kaip įrodymai rašytiniai aktai, kurie pagal savo prigimtį yra ekspertinio pobūdžio – gaunami atlikus tam reikalingus tyrimus ir pritaikius specialias žinias. Jeigu toks tyrimas buvo atliktas ne pagal teismo ar teisėjo nutartį civilinėje byloje, tai, nepaisant jo tiriamojo–mokslinio pobūdžio, gauta išvada laikoma rašytiniu įrodymu, nes jame gali būti žinių apie aplinkybes, turinčias reikšmės bylai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2009). Taigi, iš skundžiamo sprendimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas vertino apelianto pateiktą UAB „Unge“ teismo medicinos konsultacinę išvadą, kuri parengta pagal apelianto atstovės advokatės prašymą, kaip rašytinį įrodymą, tačiau, esant kitiems (priešingiems) byloje surinktiems duomenims (šios nutarties 28-29 punktai), teismas turėjo pagrindą laikyti objektyviai patikimesniu įrodymu teismo paskirtos ekspertizės aktą. Atitinkamai, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad VšĮ Marijampolės ligoninėje pagal apelianto nurodytus nusiskundimus buvo tinkamai įvertinta paciento būklė ir atlikti būtinosios medicinos pagalbos veiksmai, todėl, nenustačius atsakovės gydytojų klaidų, netinkamo gydymo paslaugų teikimo, negalima spręsti, jog atsakovė atliko neteisėtus veiksmus, kurie lėmė apelianto dešinės kojos šlaunies amputaciją.

9931.

100Įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka, kad dėl atliktos amputacijos, apeliantas galėjo patirti gyvenimo kokybės pablogėjimą, tiek fizinių, tiek psichologinių išgyvenimų, tačiau savaime tokių aplinkybių nustatymas negali būti pagrindu civilinei atsakomybei sveikatos priežiūros įstaigai taikyti. Žalos atlyginimui, kaip jau minėta, turi būti konstatuotas civilinei atsakomybei taikyti būtinųjų sąlygų egzistavimas (nutarties 20-22 punktai). Be kita ko, tokio pobūdžio bylose, vertintini reikšmingais ir paties paciento pastangos, elgesys, kurie gali turėti įtakos jos sveikatos būklei.

10132.

102PTŽSAĮ įtvirtintos ne tik paciento teisės, bet ir pareigos. Pagal šio įstatymo 12 straipsnio nuostatas pacientas privalo: rūpintis savo sveikata, sąžiningai naudotis savo teisėmis, jomis nepiktnaudžiauti, bendradarbiauti su sveikatos priežiūros įstaigos specialistais ir darbuotojais (PTŽSAĮ 12 straipsnio 2 dalis); kiek įstengdamas turi suteikti sveikatos priežiūros specialistams informacijos apie savo sveikatą, persirgtas ligas, atliktas operacijas, vartotus ir vartojamus vaistus, alergines reakcijas, genetinį paveldimumą ir kitus pacientui žinomus duomenis, reikalingus tinkamai suteikti sveikatos priežiūros paslaugas (PTŽSAĮ 12 straipsnio 5 dalis); vykdyti sveikatos priežiūros specialistų paskyrimus ir rekomendacijas arba šio įstatymo nustatyta tvarka atsisakyti paskirtų sveikatos priežiūros paslaugų (PTŽSAĮ 12 straipsnio 7 dalis). Atsižvelgiant į šias nuostatas bei įvertinus aplinkybę, kad pats apeliantas neatskleidė GMP, VšĮ Marijampolės ligoninės sveikatos priežiūros specialistams duomenų apie savo paties sirgtas (sergamas) ligas, atliktas operacijas, nesivadovavo 2016 m. sausio 14 d. VšĮ Marijampolės ligoninės gydytojo traumatologo ortopedo nurodymu kreiptis į šeimos gydytoją, ne vieną kartą atsisakė vykti į ligoninę, nors Tarnybos 2014 m. gegužės 7 d. išvadoje dėl darbo pobūdžio sąlygų nurodyta, kad apeliantas negali dirbti darbų aukštyje virš 1,3 m, kai naudojama rankinė pastūma (e. bylos t. 1, b. l. 15-19, 159), bylos duomenimis apeliantas dirbo sunkvežimio–vilkiko vairuotoju, ilgą laiką kojos būdavo nuleistos (sėdima padėtis), leidžia daryti prielaidą, jog galbūt apeliantas nebuvo itin rūpestingas savo sveikatos atžvilgiu, nevisai tinkamai vykdė savo, kaip paciento, pareigas.

10333.

104Apibendrinant išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai išanalizavo bylos medžiagą, visus byloje surinktus įrodymus, šalių procesiniuose dokumentuose, teismo posėdžių metu pateiktus paaiškinimus, liudytojų parodymus ir remdamasis aktualiu teisiniu reguliavimu bei teismų praktika, nenustatęs VšĮ Marijampolės ligoninės gydytojų neteisėtų veiksmų, t. y. vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų, pagrįstai sprendė, jog civilinė atsakomybė atsakovei negali būti taikytina. Nustačius, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino materialinės ir procesinės teisės normas, teisėto ir pagrįsto sprendimo keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

10534.

106Apeliacinio skundo netenkinus, spręstinas atsakovės prašymas priteisti patirtų išlaidų advokato pagalbai apeliaciniame teisme apmokėti atlyginimo klausimas (CPK 93, 98 straipsnis).

10735.

108Pagal atsakovės pateiktus įrodymus (2018 m. gruodžio 27 d. sąskaita už teisines pasaugas

109Nr. S118-2018, išrašas iš banko sąskaitos apie 2018 m. sausio 8 d. atliktą mokėjimą) už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą atsakovė patyrė 1 200 Eur bylinėjimosi išlaidų.

11036.

111Pagal Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“, (8.11 papunktis) maksimalus priteistinas užmokesčio už atsiliepimą į apeliacinį skundą dydis – 1 106,04 Eur (1,3 x 850,80 Eur (2017 m. 3 ketv.)).

11237.

113Teisėjų kolegija, įvertinusi civilinėje byloje kilusio ginčo pobūdį, jo sudėtingumą, taikytas teisės normas, keltų klausimų ir įrodinėtinų aplinkybių apimtį, šalių pateiktų procesinių dokumentų skaičių, Rekomendacijose nustatytus civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalius dydžius, konstatuoja, jog atsakovės prašoma priteisti suma mažintina iki 1 100 Eur (CPK 98 straipsnis).

114Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 straipsniu,

Nutarė

115Kauno apygardos teismo 2018 m. lapkričio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

116Priteisti iš ieškovo K. K. (asmens kodas ( - )) atsakovei viešajai įstaigai Marijampolės ligoninei (juridinio asmens kodas 165803154) 1 100 Eur (vienas tūkstantis šimtas eurų) bylinėjimosi išlaidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti.