Byla 2A-558-178/2016
Dėl paskolos priteisimo, trečiasis asmuo D. V

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Čekanauskaitės, Alvydo Poškaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Vanesos turtas“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. gruodžio 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1717-601/2015 pagal ieškovės restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Vanesos turtas“ ieškinį atsakovui D. K. dėl paskolos priteisimo, trečiasis asmuo D. V..

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Byloje nagrinėjama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių paskolos sutartį, sutarčių aiškinimo taisykles ir proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo.

5Ieškovė RUAB „Vanesos turtas“ kreipėsi į Kauno apygardos teismą su ieškiniu atsakovui D. K., prašydama priteisti iš atsakovo 136 121,41 Eur skolos bei 5 proc. procesinių palūkanų. Nurodė, kad 2007 m. birželio 8 d. O. N. atsakovui paskolino 136 121,41 Eur (470 000 Lt). Tai patvirtina O. N. sąskaitos išrašas, kuriame nurodyta, jog pervedamų pinigų paskirtis – „paskola“. Rašytinė paskolos sutartis nebuvo sudaryta, kitų įrodymų, patvirtinančių paskolos santykių buvimą tarp O. N. ir atsakovo ieškovė neturi. 2015 m. spalio 24 d. reikalavimų perleidimo sutartimis ieškovė perėmė iš O. N. teisių perėmėjų A. N. ir G. N. reikalavimo teises į šios paskolos grąžinimą. Ieškovė kreipėsi į atsakovą su pretenzija grąžinti paskolą, tačiau atsakovas iki šiol jos negrąžino.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Kauno apygardos teismas 2015 m. gruodžio 9 d. sprendimu ieškinio netenkino ir priteisė atsakovui iš ieškovės 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas nustatė, kad 2007 m. birželio 8 d. į atsakovo sąskaitą UAB „Medicinos bankas“ O. N. pervedė 470 000 Lt, nurodant mokėjimo paskirtį – paskola, tą pačią dieną atsakovas šiuos pinigus pervedė trečiajam asmeniui D. V.. Pinigų O. N., jam esant gyvam, nereikalavo grąžinti. Trečiąjį asmenį ir O. N. siejo verslo santykiai. Duomenų, jog atsakovą, kuris buvo UAB „Vanesos statyba“ vairuotojas, ir O. N. siejo kokie nors verslo santykiai, nėra. Teismas sprendė, kad byloje nėra pateikta įrodymų, jog tarp O. N. ir atsakovo buvo susiklostę paskolos teisiniai santykiai. Vien ta aplinkybė, jog O. N., padarydamas pinigų pavedimą į atsakovo sąskaitą nurodė jų paskirtį kaip paskola, nėra pakankama pripažinti buvus sudarytam susitarimui dėl paskolos teisinių santykių. Jokių kitų įrodymų apie galimai buvusį susitarimą dėl paskolos, byloje nėra. Priešingai, atsakovo paaiškinimas (nebuvo jokių paskolos santykių tarp jo ir O. N.; pinigai jam nepagrįstai buvo pervesti), trečiojo asmens paaiškinimas (pinigai buvo skirti jam, kad šis sumokėtų už perkamą žemę), byloje nustatytos aplinkybės tokios kaip: 1) atsakovas tą pačią dieną, tik sužinojęs apie jam pervestus pinigus, ėmė aiškintis jų pervedimo tikslą ir tą pačią dieną šie pinigai buvo pervesti trečiajam asmeniui, 2) Valstybinė mokesčių inspekcija 2012 m. lapkričio 29 d. pažymoje nurodė, jog operatyvaus patikrinimo metu nustatyta, kad O. N. nebuvo suteikęs paskolos D. K., o tik pervesdamas pinigines lėšas D. V. įterpė trečią asmenį D. K., 3) O. N., būdamas gyvas, nereikalavo šių pinigų grąžinimo iš atsakovo, 4) nesilaikyta privalomos rašytinės paskolos sutarties formos, 5) pervesta labai didelė pinigų suma asmeniui, dirbančiam vairuotoju, buvo pagrindu teismui padaryti išvadą, jog pervesti atsakovui pinigai nebuvo jam skirti ir paskolos teisiniai santykiai tarp O. N. bei atsakovo neatsirado. Teismas sprendė, kad ieškinys nepagrįstas ir neįrodytas.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

9Ieškovė RUAB „Vanesos turtas“ (toliau - apeliantė) apeliaciniame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2015 m. gruodžio 9 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, padarė nepagrįstas išvadas, neteisingai aiškino materialinės ir procesinės teisės normas bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Teismas išvadas padarė vadovaudamasis atsakovo ir trečiojo asmens paaiškinimai, kurie turėjo būti įvertinti kritiškai, nes šie asmenys yra suinteresuoti bylos baigtimi. Tai, kad tarp O. N. ir atsakovo egzistavo paskolos teisiniai santykiai, patvirtina banko dokumentas, jog 2007 m. birželio 8 d. į atsakovo sąskaitą O. N. pervedė 470 000 Lt, nurodant mokėjimo paskirtį – paskola, tą pačią dieną atsakovas šiuos pinigus pervedė trečiajam asmeniui. Todėl sprendžiant apie paskolinių santykių (ne)egzistavimą teismas negalėjo vadovautis vien atsakovo ir trečiojo asmens paaiškinimais.
  2. Tai, kad O. N., būdamas gyvas, nereikalavo šių pinigų grąžinimo iš atsakovo, teismas taip pat nustatė iš atsakovo ir trečiojo asmens paaiškinimų, nors tokių aplinkybių nepatvirtina nė vienas civilinės bylos dokumentas.
  3. Ieškinys pareikštas ir CK 6.237 straipsnio (be pagrindo gautos lėšos) pagrindu. Teismas nepasisakė dėl teisinio pagrindo sugrąžinti pervestą 470 000 Lt sumą atsakovui, tokiu būdu neišspręsti visi pareikšti reikalavimai.
  4. Teismas pažeidė CK 6.193 straipsnį, neatskleidė 2007 m. birželio 8 d. paskolos sutarties turinio. Teismas nevertino, kad paskolos sutartį sudarė ne juridiniai, o fiziniai asmenys. Nors rašytinė paskolos sutartis ir nebuvo sudaryta, tačiau paskolinius santykius patvirtina tai, jog gautų pinigų atsakovas negrąžino, o juos pervedė trečiajam asmeniui. Todėl vien rašytinės paskolos sutarties nebuvimas nesuteikia teismui teisės spręsti, kad paskolos sutartis nebuvo sudaryta.

10Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Kauno apygardos teismo 2015 m. gruodžio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Teismas nepažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, todėl pagrįstai nustatė, kad tarp O. N. ir atsakovo nebuvo susiklostę paskolos teisiniai santykiai. Teismas šias aplinkybes nustatė ne tik remdamasis atsakovo ir trečiojo asmens argumentais, bet vertindamas byloje pateiktus įrodymus bei aplinkybes dėl paskolos sutarties sudarymo.
  2. Iš Kauno apskrities VMI 2012 m. lapkričio 29 d. pažymos matyti, kad atsakovo atsiskaitomoji sąskaita UAB „Medicinos bankas“ atidaryta 2007 m. birželio 8 d., tą pačią dieną O. N. į šią sąskaitą pervedė 470 000 Lt, nurodydamas mokėjimo pagrindą – paskola, o atsakovas tą pačią dieną pervedė į trečiojo asmens atsiskaitomąją sąskaitą 469 997,20 Lt, 2 Lt nuskaityti už pavedimo paruošimą bei 0,8 Lt už pavedimą banko viduje, daugiau jokių operacijų šiame banke nebuvo.
  3. Apeliantė į teismą kreipėsi su reikalavimu priteisti iš atsakovo 136 121,41 Eur skolos, ieškinyje aiškiai išdėstydama ieškinio faktines aplinkybes, kad skola atsirado paskolos teisinių santykių pagrindu. Ieškinyje jokie kiti reikalavimai nesuformuluoti ir nenurodyti, todėl teismas išsprendė ir pasisakė dėl visų apeliantės pareikštų reikalavimų.
  4. Teismas negalėjo atskleisti apeliantės nurodytos paskolos sutarties turinio, nes tokia paskolos sutartis neegzistavo. Apeliantė 2007 m. birželio 8 d. paskolos sutarties teismui nepateikė, o 2007 m. birželio 8 d. pinigų pervedimą nepagrįstai traktuoja kaip paskolos sutartį. Apeliantė nenurodė jokių aplinkybių dėl sutarties sąlygų (grąžinimo terminų, palūkanų normos), todėl teismas pagrįstai nustatė, kad tarp O. N. ir atsakovo paskolos teisiniai santykiai neegzistavo.
  5. Apeliantė privalėjo įrodyti, kad egzistavo paskolos gavėjo įsipareigojimas tokią pat pinigų sumą grąžinti paskolos davėjui O. N., tačiau šių aplinkybių neįrodė. Atsakovo paaiškinimai patvirtina, kad tarp jo ir O. N. nei ikisutartiniai, nei sutartiniai paskolos santykiai neegzistavo, pinigai į atsakovo sąskaitą pervesti be jokio pagrindo, sąskaita pasinaudota be atsakovo žinios. Pervestais pinigais atsakovas nedisponavo, jais nesinaudojo, o sužinojęs apie atliktą pavedimą, iš karto visą sumą pagal trečiojo asmens nurodymą pervedė į pastarojo banko sąskaitą.

11IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

13Byloje nustatyta, kad O. N. 2007 m. birželio 8 d. į atsakovo sąskaitą pervedė 470‘000 Lt, nurodydamas mokėjimo paskirtį „paskola“ (b. l. 10-11), o atsakovas tą pačią dieną minėtą sumą pervedė trečiajam asmeniui (b.l. 36). 2015 m. spalio 24 d. reikalavimų perleidimo sutartimis apeliantė perėmė iš O. N. teisių perėmėjų A. N. ir G. N. reikalavimo teises į šios paskolos grąžinimą (b.l. 6-7). Apeliantė kreipėsi į atsakovą su pretenzija grąžinti paskolą, o atsakovui jos negrąžinus, kreipėsi į teismą dėl skolos grąžinimo. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad paskolos teisiniai santykiai tarp O. N. bei atsakovo neatsirado, todėl ieškinį atmetė. Apeliantė, nesutikdama su priimtu sprendimu, padavė apeliacinį skundą.

14Apeliacinis skundas netenkintinas.

15Dėl procesinių teisės normų pažeidimo

16Vienas iš argumentų, kuriuo remdamasi apeliantė prašo panaikinti ginčijamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, yra tai, kad teismas išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus. Apeliantės teigimu, ji prašė atsakovui pervestas lėšas (470 000 Lt) priteisti ir CK 6.237 straipsnio pagrindu (be teisinio pagrindo gautos lėšos), tačiau dėl šio pagrindo teismas nepasisakė. Paminėtas argumentas nepagrįstas.

17Ieškovas, kreipdamasis į teismą, turi aiškiai suformuluoti savo reikalavimą (ieškinio dalyką) ir jo faktinį pagrindą (faktines aplinkybes, pagrindžiančias reiškiamą reikalavimą). Faktinį ieškinio pagrindą reikia skirti nuo teisinio ieškinio pagrindo, t. y. teisės normų, kurių pagrindu reiškiamas ieškovo reikalavimas. Teisinė ginčo šalių santykių kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas šiems santykiams (teisinio ieškinio pagrindo nurodymas) yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva; proceso įstatymai nereikalauja, kad į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiškai kvalifikuotų ginčą. Nepaisant to, ar besikreipiančio teisminės gynybos asmens procesiniame dokumente nurodytas ginčo teisinis kvalifikavimas ir ar jis nurodytas teisingai, tik bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, koks įstatymas turi būti taikomas.

18Nagrinėjamu atveju apeliantė ieškinyje pareiškė vieną materialinį reikalavimą – priteisti iš atsakovo 136 121,41 Eur skolą (ieškinio dalykas) pagal 2007 m. birželio 8 d. paskolos sutartį (ieškinio faktinis pagrindas), jokie kiti reikalavimai atsakovui nepareikšti. Todėl nėra jokio pagrindo pripažinti, kad teismas sprendė (nusprendė) ne dėl visų reikalavimų. Ieškinyje kitoks nei faktinis, nei teisinis pagrindas (CK 6.237 str.) net nėra paminėtas. Be to, ir skirtingų teisinių ieškinio pagrindų nurodymas nereiškia skirtingų reikalavimų pareiškimo, nes nagrinėjamo ieškinio dalykas (ieškovo reiškiamas materialinis teisinis reikalavimas atsakovui) išlieka vienas.

19Todėl nėra pagrindo pripažinti, jog egzistuoja CPK 329 straipsnio 2 dalies 7 punkte nurodytas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas. Nenustačius absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, apskųsto sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertintinas pareikšto apeliacinio skundo ribose (CPK 320 str. 2 d.).

20Dėl ieškinio pagrįstumo

21Kaip minėta, apeliantė paskolos teisinių santykių tarp O. N. ir atsakovo egzistavimą įrodinėja O. N. 2007 m. birželio 8 d. atliktu pavedimu, kuriame nurodyta mokėjimo paskirtis – „paskola“ (b.l. 10-11). Pirmosios instancijos teismo vertinimu, byloje nėra pateikta įrodymų, jog tarp O. N. ir atsakovo buvo susiklostę paskolos teisiniai santykiai, o vien ta aplinkybė, jog O. N. pavedime nurodė tokią paskirtį, nėra pakankama pripažinti buvus susitarimą dėl paskolos suteikimo. Apeliantė, nesutikdama su šia teismo išvada, teigia, kad teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, neatskleidė 2007 m. birželio 8 d. paskolos sutarties turinio bei negalėjo vadovautis vien atsakovo ir trečiojo asmens paaiškinimas, kai byloje yra minėtas rašytinis įrodymas, patvirtinantis asmenų paskolos teisinius santykius. Apeliacinės instancijos teismas neturi pakankamo pagrindo sutikti su apeliante.

22Pagal CK 6.870 straipsnio 1 dalį paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų ir mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento (CK 6.870 str. 2 d.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad esminiai paskolos sutarties elementai yra paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti tokią pat pinigų sumą ar kiekį daiktų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-544/2011; 2012 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-375/2012; 2014 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2014). Šiuo atveju nėra jokių įrodymų, kad atsakovas būtų taręsis dėl paskolos suteikimo, grąžinimo apskritai ir grąžinimo sąlygų konkrečiai, jis tokių santykių egzistavimą neigia. Taigi, iš esmės dėl galimų paskolinių santykių išvados darytinos aiškinantis, ar O. N. mokėjimo pavedime nurodyta paskirtis „paskola“ leidžia spręsti apie tokių santykių atsiradimą (ar bent taip labiau tikėtina) kitų nagrinėjamos bylos įrodymų vertinimo kontekste.

23Kasacinis teismas 2013 m. lapkričio 20 d. nutartyje panašioje civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2013, kai mokėjimo pavedime buvo nurodyta paskirtis „paskola“, yra nurodęs, jog aiškinantis šalis siejusius teisinius santykius, šalių tikruosius ketinimus, banko mokėjimo nurodyme nurodytos paskirties „paskola“ reikšmę, būtina vadovautis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, kurios reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose ir suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2004; 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2009;kt.). Toje byloje (3K-3-585/2013) kasacinio teismo teisėjų kolegija pripažino, kad ir mokėjimo pavedime nuoroda „paskola“ gali reikšti paskolinius santykius, nurodydama, jog „protingas ir apdairus asmuo, mokėjimo pavedimu į savo sąskaitą gavęs lėšas, kurių paskirtis nurodyta kaip paskola, ir tas lėšas priimdamas, savo veiksmais patvirtina paskolos teisinių santykių buvimą. Lėšų, pervestų kaip paskola, priėmimas kartu išreiškia įsipareigojimą juos grąžinti paskolos davėjui (CK 6.870 straipsnio 1 dalis), nebent lėšų gavėjas įrodytų kitokį lėšų pervedimo teisinį pagrindą. Dėl to net ir nesant raštu atskirai išreikšto lėšų gavėjo įsipareigojimo grąžinti kaip paskolą jam pervestas lėšas, toks įsipareigojimas grąžinti lėšas gali būti numanomas iš šių lėšų priėmimo fakto“. Tačiau kartu toje byloje konstatuota, jog atsakovai neįrodė kitokio, o ne paskolinio lėšų pervedimo teisinio pagrindo (CPK 178 straipsnis), kas reiškia, kad atsakovas, gavęs pinigus pagal mokėjimo pavedimą nuo paskirties nuoroda „paskola“, jam pareikšto reikalavimo pagrįstumą gali paneigti savo teikiamais įrodymais. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad toje kasacinio teismo byloje buvo ir kitokios faktinės aplinkybės – joje atsakovai gynėsi tuo, kad ieškovė mokėjimo nurodymu su nuoroda „paskola“ skolą grąžino, o ne paskolino, be to, neneigė disponavimo gautais pinigais.

24Nagrinėjamu atveju atsakovas, dirbęs vairuotoju UAB „Vanesos statyba“, neginčija, kad 2007 m. birželio 8 d. pavedimu buvo iš O. N. – motininės UAB „Vanesos statyba“ bendrovės UAB „Vanesa“ direktoriaus - į savo sąskaitą gavęs 470 000 Lt sumą, tačiau teigia, kad pinigai į darbo užmokesčiui atidarytą sąskaitą pervesti be atsakovo žinios, be jokio pagrindo, jis, sužinojęs apie atliktą pavedimą, tuojau pradėjo aiškintis pinigų gavimo aplinkybes ir tą pačią dieną trečiojo asmens D. V. – UAB „Vanesos statyba“ direktoriaus - nurodymu gautą sumą pervedė į pastarojo banko sąskaitą. Šias aplinkybes vienareikšmiškai patvirtina pirmosios instancijos teismo posėdyje duoti trečiojo asmens D. V. paaiškinimai, iš kurių matyti, kad pinigai trūkstama apimtimi buvo skirti jam žemės sklypo pirkimui, suderintam su O. N., o atsakovas su O. N. apskritai buvo mažai pažįstami. Nors apeliantė ir nurodė, kad teismas turėjo vertinti kritiškai atsakovo ir trečiojo asmens paaiškinimus, tačiau teisėjų kolegija su tuo sutikti neturi pagrindo, nes teismas savo išvadas grindė ne vien tik šių asmenų paaiškinimais, bet jų nurodytas aplinkybes, kaip matyti iš sprendimo motyvų, įvertino kitų byloje aplinkybių kontekste, t. y. įvertinęs įrodymų ir aplinkybių visumą (CPK 185 str.). Pastebėtina, kad ir Valstybinės mokesčių inspekcijos 2012 m. lapkričio 29 d. pažymoje nurodyta, jog operatyvaus patikrinimo metu nustatyta, jog O. N. nebuvo suteikęs paskolos D. K., o tik pervesdamas pinigines lėšas D. V. įterpė trečią asmenį D. K. (b.l. 58-59). Taigi, faktinės bylos aplinkybės akivaizdžiai rodo, kad atsakovo disponavimas gautomis į sąskaitą lėšomis pasireiškė tik tuo, kad jis atliko pavedimą D. V.. Menkai tikėtina, kad jei atsakovas būtų gavęs paskolą ir siektų ją perskolinti D. V., pastarajam būtų skolinęs pakankamai neįprastą 469 997,20 Lt sumą (atsakovo gauta pinigų suma su atskaičiuotais banko mokesčiais). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai kaip vieną iš reikšmingų aplinkybių vertino tai, kad byloje nėra įrodymų, jog O. N. ar jo įpėdiniai būtų reikalavę pervestos labai didelės pinigų sumos grąžinimo. Nors tai savaime nėra itin svarus argumentas paskolinių santykių paneigimui, bet nelaikytinas ir visiškai nereikšmingu - turint galvoje mokėjimo pavedimo datą, menkai tikėtina, kad per tokį ilgą laiką niekas nereikalavo pinigų grąžinimo. Pažymėtina, kad pati apeliantė nėra tikra dėl paskolos teisinių santykių – viena vertus, ji juos įrodinėja, kita vertus, kaip pirmiau minėta, jau teigia, kad atsakovas pinigus gavo be pagrindo.

25Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, yra ne kartą nuosekliai pažymėta, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog jų pakanka konstatuoti atitinkamą faktą buvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-356/2011; 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; kt.). Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismui nekelia pakankamai rimtų abejonių pirmosios instancijos teismo išvados dėl O. N. ir atsakovo paskolinių santykių nebuvimo, nes jos bylos duomenų kontekste labiau pagrįstos ir tikėtinos nei apeliantės argumentai dėl tokių santykių buvimo (CPK 185 str.).

26Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino bei taikė materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl jis paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

27Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

28Atsakovas pateikė apeliacinės instancijos teismui prašymą priteisti iš apeliantės 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme priteisimo (b.l. 159, 160). Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Šiuo atveju, teisėjų kolegijos nuomone, nei bylos sudėtingumas, jos apimtis, nei advokato darbo bei laiko sąnaudos nelemia būtinumo vadovautis maksimaliu galiojančių rekomendacijų 8.11 punkte nurodytu koeficientu (1,3 užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio – šiuo atveju 735,10 Eur – šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių)). Todėl iš apeliantės priteistina atsakovui suma mažintina iki 600 Eur (CPK 93 str., 98 str.).

29Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalimi,

Nutarė

30Kauno apygardos teismo 2015 m. gruodžio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

31Priteisti atsakovui D. K. ( - ) iš ieškovės restruktūrizuojamos uždarosios akcinės bendrovės „Vanesos turtas“ ( - ) 600 Eur išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Byloje nagrinėjama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių... 5. Ieškovė RUAB „Vanesos turtas“ kreipėsi į Kauno apygardos teismą su... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Kauno apygardos teismas 2015 m. gruodžio 9 d. sprendimu ieškinio netenkino ir... 8. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai... 9. Ieškovė RUAB „Vanesos turtas“ (toliau - apeliantė) apeliaciniame skunde... 10. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Kauno apygardos teismo 2015... 11. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 12. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka... 13. Byloje nustatyta, kad O. N. 2007 m. birželio 8 d. į atsakovo sąskaitą... 14. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 15. Dėl procesinių teisės normų pažeidimo... 16. Vienas iš argumentų, kuriuo remdamasi apeliantė prašo panaikinti... 17. Ieškovas, kreipdamasis į teismą, turi aiškiai suformuluoti savo... 18. Nagrinėjamu atveju apeliantė ieškinyje pareiškė vieną materialinį... 19. Todėl nėra pagrindo pripažinti, jog egzistuoja CPK 329 straipsnio 2 dalies 7... 20. Dėl ieškinio pagrįstumo... 21. Kaip minėta, apeliantė paskolos teisinių santykių tarp O. N. ir atsakovo... 22. Pagal CK 6.870 straipsnio 1 dalį paskolos sutartimi viena šalis (paskolos... 23. Kasacinis teismas 2013 m. lapkričio 20 d. nutartyje panašioje civilinėje... 24. Nagrinėjamu atveju atsakovas, dirbęs vairuotoju UAB „Vanesos statyba“,... 25. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje dėl CPK normų, reglamentuojančių... 26. Remiantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia,... 27. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo... 28. Atsakovas pateikė apeliacinės instancijos teismui prašymą priteisti iš... 29. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 30. Kauno apygardos teismo 2015 m. gruodžio 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.... 31. Priteisti atsakovui D. K. ( - ) iš ieškovės restruktūrizuojamos uždarosios...