Byla eB2-4090-803/2018
Dėl bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Vilsta“ bankroto pripažinimo tyčiniu, suinteresuoti asmenys T. G., R. R., P. Š., L. Ž

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Petkuvienė,

2teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Vilsta“ bankroto administratorės D. R., uždarosios akcinės bendrovės „Raseinių statyba“, bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Be investor“ pareiškimą dėl bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Vilsta“ bankroto pripažinimo tyčiniu, suinteresuoti asmenys T. G., R. R., P. Š., L. Ž..

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4

  1. Pareiškėjos BUAB „Be investor“, UAB „Raseinių statyba“ ir BUAB „Vilsta“ bankroto administratorė D. R. pateikė teismui pareiškimus, prašydamos pripažinti UAB „Vilsta“ bankrotą tyčiniu Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 20 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 4 punktų pagrindais.
  2. Pareiškėjos nurodė, kad UAB „Vilsta“ nuo 2013 m. gruodžio 31 d. buvo nemoki, tačiau jos vadovai laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo. Bendrovės vadovai nuo 2013 m. įmonės veiklą organizavo taip, kad turimos apyvartinės lėšos buvo naudojamos ne bendrovės veiklai finansuoti ir atsiskaitymui su kreditoriais, o susijusių įmonių UAB „Enginera“, UAB „Statnova“, UAB „Geocon“ ir UAB „Investera“ veiklai finansuoti – joms buvo suteikiamos itin didelės neatlygintinos (beprocentinės) paskolos. Bendrovė sąmoningai neatsiskaitinėjo su kreditoriais, kuriems įsipareigojimai buvo pradelsti, o atsiskaitinėjo su kitais kreditoriais (susijusiomis įmonėmis), buvo sudaromi bendrovei ir jos kreditoriams nenaudingi sandoriai. Bendrovės buhalterinė apskaita buvo vedama netinkamai, dėl ko negalima iš dalies nustatyti UAB „Vilsta“ turto ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros už 2013 – 2014 metus.
  3. Suinteresuoti asmenys P. Š., L. Ž., R. J., R. R. ir T. G. BUAB „Vilsta“ bankroto administratorės D. R. pareiškimą dėl UAB „Vilsta“ bankroto pripažinimo tyčiniu prašė atmesti.
  4. Paaiškino, kad po 2013 metų UAB „Vilsta“ daugiau nei 1,5 metų vykdė veiklą, kurios metu bendrovės valdymo organai ėmėsi visų įmanomų priemonių pagerinti bendrovės finansinę padėtį. 2014 metais lapkričio mėnesį, iškilus finansiniams sunkumams, bendrovės pagrindinė akcininkė UAB „Investera“ nedelsdama ėmėsi konkrečių veiksmų šiai situacijai spręsti ir, siekdama išsaugoti bendrovės veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto, 2014 m. lapkričio 11 d. priėmė sprendimą kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Kol buvo nagrinėjama bendrovės restruktūrizavimo byla, buvo bandoma užtikrinti bendrovės veiklos tęstinumą ir mokėjimai laikinai išimtinai buvo nukreipti visų pirma darbuotojų darbo užmokesčio mokėjimui bei būtinosioms išlaidoms bendrovės ūkinei komercinei veiklai. Per 2014 metus bendrovė sumažino įsiskolinimus kreditoriams, sudarė ne vieną taikos sutartį su kreditoriais, tęsė veiklą ir pasirašė naujas sutartis dėl statybos rangos darbų atlikimo. Bendrovė, siekdama išgryninti bendrovės veiklą ir pasiekti geresnių rezultatų specializuojantis bei atsisakant dalies nepelningų veiklų (pvz., aplinkotvarkos darbų), palaipsniui atskyrė vykdomas veiklas ir siekė sukurti specializuotų įmonių grupę. Toks veiklų išskaidymas atitiko rinkos tendencijas. Bendrovės finansinė padėtis pasikeitė nuo 2014 metų, kai vienas iš kreditorių kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir ėmė skleisti informaciją apie galimą bendrovės bankrotą, todėl buvo nutrauktos didelės vertės sutartys.
  5. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. vasario 19 d. sprendimu pripažino BUAB „Vilsta“ bankrotą tyčiniu, priteisė iš suinteresuotų asmenų T. G. ir P. Š. lygiomis dalimis 2 631,75 Eur (po 1 315,88 Eur) bylinėjimosi išlaidų pareiškėjos UAB „Raseinių statyba“ naudai.
  6. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. kovo 20 d. papildomu sprendimu priteisė iš suinteresuotų asmenų T. G. ir P. Š. lygiomis dalimis 3 539,25 Eur (po 1 769,63 Eur) bylinėjimosi išlaidų pareiškėjos BUAB „Vilsta“, atstovaujamos bankroto administratorės D. R., naudai. Teismas nurodė, kad, nors pareiškėja prašo bylinėjimosi išlaidas lygiomis dalimis priteisti iš T. G., P. Š., R. J. ir L. Ž., tačiau pripažinus, kad iš esmės ĮBĮ nuostatas pažeidė tik suinteresuoti asmenys T. G. ir P. Š., bylinėjimosi išlaidos pareiškėjos naudai priteistinos iš pastarųjų asmenų.
  7. Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. birželio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-965-823/2018 Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 19 d. sprendimą ir 2018 m. kovo 20 d. papildomą sprendimą panaikino ir BUAB „Vilsta“ bankroto pripažinimo tyčiniu klausimą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
  8. Vilniaus apygardos teismas, atžvelgdamas į Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. birželio 7 d. nutarties išaiškinimus, 2018 m. birželio 22 d. nutartimi įpareigojo UAB „Raseinių statyba“, BUAB „Be investor“ ir bankroto administratorę D. R. teismui pateikti motyvuotus paaiškinimus bei įrodymus, patvirtinančius įrodinėjamas aplinkybes dėl įmonės tyčinio bankroto.
  9. BUAB „VILSTA“ administratorė pateikė paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad BUAB “VILSTA“ nemokios įmonės apibrėžimą atitiko nuo 2013-12-31 dienos, nes tai patvirtina 2013-12-31 balanso duomenys. UAB “VILSTA“ vadovu nuo 2012-09-27 iki 2014-06-10 buvo T. G., o nuo 2014-06-10 iki 2015-09-22 – P. Š.. Anot administratorės, šie sandoriai itin pablogino įmonės turtinę padėtį: tarp UAB „VILSTA“ ir V. V. ir D. V. 2013-12-06 sudaryta Reikalavimo teisės perleidimo sutartis Nr. A-21/13; tarp UAB „VILSTA“ ir V. V. ir D. V. 2014-02-24 sudaryta Būsimo reikalavimo teisės perleidimo sutartis Nr. A-03/14; UAB „VILSTA“ valdybos sprendimas Nr. 14/12 ir jo pagrindu 2012-12-27 sudaryta UAB „Geocon“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartis;

5tarp UAB „VILSTA“ ir UAB „Investera“ 2013-11-30 sudaryta UAB “Geocon” akcijų pirkimo-pardavimo sutartis; tarp UAB „VILSTA“ ir UAB „Statnova“ 2014-01-03 sudaryta Paskolos sutartis Nr.1. Nors BUAB “VILSTA” bankroto administratorė prašyme pripažinti BUAB “VILSTA” bankrotą tyčiniu aplaidaus ir netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo nebuvo nurodžiusi kaip vieno iš tyčinį bankrotą kvalifikuojančių požymių, tačiau byloje esantys duomenys patvirtina, kad UAB "VILSTA" buhalterinė apskaita buvo organizuojama aplaidžiai ir netinkamai. Sandoriai, pagal kuriuos BUAB “VILSTA” vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais, kuriais sąmoningais veiksmais buvo siekiama atsiskaityti tik su pasirinktais kreditoriais žinant, jog likusieji kreditoriai neturės į ką nukreipti savo išieškojimo. Sąmoningas BUAB “VILSTA” vadovo veikimas tyčia.

  1. UAB „Raseinių statyba“ pateikė paaiškinimus, kuriuose nurodė:
    1. kad nors civilinėje byloje Nr. 2-3802-590/2015 ir vyko teisminiai ginčai, nėra ginčo dėl to, kad per visus 2013 ir 2014 metus UAB „Vilsta“ turėjo 106 834,39 Eur (368 877,81 Lt) pradelstą skolą kreditoriui UAB „Raseinių statyba“. Anot pareiškėjo, UAB „Vilsta“ nemokumo momentas neturi būti suabsoliutinamas. UAB „Vilsta“ veikla buvo vykdoma skolintomis lėšomis. Tiek 2013, tiek 2014 metais UAB „Vilsta“ nuolat trūko apyvartinių lėšų ir tai patvirtina šios įmonės finansinės atskaitomybės dokumentai. Tačiau nepaisant to, kad 2013 – 2014 metais UAB „Vilsta“ veiklą vykdė iš skolintų lėšų ir jai trūko apyvartinių lėšų, veiklą vykdė nuostolingai, o įmonės įsipareigojimai buvo didesnį už įmonės turto balansinę vertę, UAB „Vilsta“ turimas lėšas neatlygintai (suteiktos beprocentės paskolos) skolino susijusių įmonių UAB „Investera“ (kurios akcininku buvo T. G.), UAB „Geocon“ (kurios akcininke UAB „Investera) ir UAB „Statnova“ (kurios akcininke buvo UAB „Investera“) veiklai finansuoti. 2013 metais, kai buvo suteikinėjamos paskolos, UAB „Vilsta“ patyrė 1 579 665 Lt nuostolį, o bendras nepaskirstytas nuostolis (sudedant ir ankstesnių metų nuostolį) buvo 2 262 880 Lt. Pagal UAB „Vilsta“ 2012-12-31 balanso duomenis įmonės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 10 233 154 Lt, o pagal 2013-12-31 balanso duomenis mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 7 228 263 Lt. Po 2014-01-03 paskolos sutarties sudarymo UAB „Vilsta“ atliko UAB „Statnova“ šiuos mokėjimus: 2014-01-15 – 400 Lt; 2014-01-17 – 500 Lt; 2014-01-28 – 29 000 Lt; 2014-01-31 – 140 000 Lt; 2014-02-04 – 45 000 Lt; 2014-02-12 – 38 000 Lt. Tokiu būdu buvo sumokėta 252 900 Lt. Mokėjimų paskirtyje nurodyta, kad tai mokėjimai pagal susitarimą, nenurodant susitarimo datos ir numerio. Kadangi byloje nėra jokių kitų tarp UAB „Vilsta“ ir UAB „Statnova“ sudarytų susitarimų, šie mokėjimai turi būti priskirti prie mokėjimų pagal 2014-01-03 paskolos sutartį. T. G. nenurodė pagal kokias kitas sutartis šie mokėjimai galėjo būti atlikti;
    2. UAB „Vilsta“ valdymo organų sandoriai ir veiksmai, kai, esant itin prastai įmonės finansinei būklei, buvo suteikinėjamos neatlygintinos paskolos susijusioms įmonėms, turi būti vertinami kaip sąmoningi veiksmai, nukreipti į įmonės finansinės padėties pabloginimą ir privedę įmonę prie bankroto, nes tokiu būdu įmonė ne tik sudarė nuostolingus neatlygintinus paskolų suteikimo sandorius, bet ir sukėlė apyvartinių lėšų trūkumą. UAB „Vilsta“ skolino lėšas T. G. įmonėms ir taip finansavo šių įmonių apyvartinių lėšų trūkumą. Be to, pati UAB „Vilsta“ už paimtą kreditą palūkanas mokėjo, tuo tarpu susijusioms įmonėms paskolos buvo teikiamos neatlygintinai. Todėl paskolų sandoriai turi būti vertinami kaip tyčiniai UAB „Vilsta“ valdymo organų veiksmai, kuriais buvo siekiama dar labiau pabloginti UAB „Vilsta“ turtinę padėtį. Yra neabejotina, kad T. G., suvokdamas, jog UAB „Vilsta“ neišvengiamai bus iškelta bankroto byla, siekė išvystyti (išplėtoti) jam priklausančių kitų įmonių UAB „Investera“ ir UAB „Geocon“ veiklą;
    3. UAB „Vilsta“ nuo 2011-02-08 buvo UAB „Enginera“ akcininke. 2013-01-31 tarp UAB „Vilsta“ ir jos akcininkės UAB „Investera“ buvo sudaryta akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, kuria UAB „Vilsta“ savo akcininkei UAB „Investera“ pardavė pelningai veikiančios UAB „Enginera“ akcijas. Po to, kai buvo sudarytas UAB „Enginera“ akcijų pardavimo sandoris, UAB „Vilsta“ valdyba (nariai T. G., P. Š., R. J.) 2013-04-12 priėmė sprendimą investuoti į jau parduotą UAB „Enginera“ 340 000 Lt sumą, padidinant UAB „Enginera“ įstatinį kapitalą, nors tam prieštaravo didieji kreditoriai UAB „Raseinių statyba“ ir UAB „Sauslaukio statyba“. 2012-12-31 buvo atliktas užskaitymas, kuriuo padidintas įstatinis kapitalas, užskaitant UAB „Enginera“ skolą UAB „Vilsta“. Tyčinio UAB „Vilsta“ bankroto bylos kontekste investavimo į UAB „Enginera“ sandoris turi būti vertinamas kaip neabejotinai UAB „Vilsta“ žalingas sandoris, kuriuo buvo išvaistyta 98 470,81 (340 000 Lt) Eur suma;
    4. UAB „Geocon“ akcijų pardavimo sandoris buvo nuostolingas UAB „Vilsta“, šio sandorio sukeltų neigiamų pasekmių įmonės veiklai negali eliminuoti kito sandorio sudarymo aplinkybės. Pareiškėja paaiškino, kad 2012-12-27 UAB „Vilsta“ valdyba priėmė sprendimą Nr. 14-12 (valdybos nariais tuo metu buvo T. G., P. Š. ir R. J.) iš T. G. įsigyti 100 vienetų paprastųjų UAB „Geocon“ akcijų už 150 000 Lt sumą, kurias UAB Vilsta“ 2013-11-30 pardavė UAB „Investera“ už 100 000 Lt, t.y. pigiau nei 50 000 Lt, ir akcijų kainos apmokėjimą išdėstant dalimis iki 2018-12-31;
    5. UAB „Vilsta“ sumokėjo 74 000 Lt (21 431,88 Eur) už reikalavimo teises į nemokią UAB „Armusta“. Tuo UAB „Vilsta“ buvo padaryta 21 431,88 Eur žala. Byloje esančioje auditorės konsultacinėje išvadoje yra nustatyta, kad tuo pačiu metu, kai buvo sudaromos aptariamos reikalavimo perleidimo sutartys, UAB „Vilsta“ pagal 2014-01-06 ir 2014-04-17 kasos išlaidų orderius išmokėjo UAB „Armusta“ 20 959,59 Eur (72 369,27 Lt). Mokėjimai atlikti pagal atliktų darbų aktus ir PVM sąskaitas-faktūras už 2013 m. spalio – gruodžio mėn. Taigi reikalavimo perleidimo sutarčių sudarymo metu UAB „Vilsta“ turėjo 195 400 Lt reikalavimo teisę į nemokią UAB „Armusta“, todėl buvo visiškai nelogiška, negalint atgauti skolos, papildomai dar pirkti reikalavimo teises į nemokią UAB „Armusta“. UAB „Vilsta nemokumui įtakos turėjo ir tai, kad UAB „Vilsta“ valdymo organai, matydami, kad įmonė bus nemoki ir suprasdami, kad įmonei bus iškelta bankroto byla, UAB „Vilsta“ vykdytą veiklą perkėlė į kitas įmones;
    6. Pareiškėja UAB „Raseinių statyba“ mano, kad T. G. neįrodė savo teiginių, kad buvo siekiama optimizuoti UAB „Vilsta“ veiklą, ją išskirstant į atskiras bendroves ir perkeliant UAB „Vilsta“ darbuotojus į susijusią įmonę UAB „Statnova“, nes šiai aplinkybei pagrįsti nepateikta jokių įrodymų, pagrindžiančių apie įmonės pertvarkymo ekonominį pagrindimą, skaičiavimus, galimybių studijos, nebuvo priimti įmonės valdymo organų sprendimai dėl UAB „Vilsta“ optimizavimo. UAB „Vilsta“, nebūdama susijusių įmonių akcininke, iš to jokios naudos negalėjo gauti. Visą finansinę naudą iš susijusių įmonių, kurias UAB „Vilsta“ samdė kaip subrangovus, veiklos gavo šių įmonių savininkas T. G.;
    7. įmonės veiklos schema buvo tokia: i) UAB „Vilsta“ veiklos dalį (betonavimo darbus) perkėlė į UAB „Statnova“; ii) šiems darbams atlikti UAB „Vilsta“ suteikė savo darbuotojus; iii) tam, kad UAB „Statnova“ turėtų apyvartinių lėšų darbams vykdyti, UAB „Vilsta“ suteikė neatlygintinas didžiules paskolas; iv) tam, kad aprūpinti UAB „Statnova“ darbu, UAB „Vilsta“ su UAB „Statnova“ sudarė eilę subrangos sutarčių. Be to, UAB „Vilsta“ nemokumui įtakos turėjo ir tai, kad esant apyvartinių lėšų trūkumui, UAB „Vilsta“ vykdė milijoninius mokėjimus susijusioms įmonėms UAB „Enginera“, UAB „Statnova“, UAB „Investera“.Tokie įmonės vadovų veiksmai pasireiškė tyčia, siekiant UAB „Vilsta“ privesti prie bankrroto;
    1. UAB „Vilsta“ veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės turtą buvo apribotos, o vykdant atsiskaitymus, pirmenybė sąmoningai buvo teikiama susijusioms įmonėms (priklausančioms T. G.) ir buvo pažeidinėjama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.9301 str. nustatyta atsiskaitymo tvarka. Tai įrodo ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytą įmonės tyčinio bankroto požymį. 2013-12-31 dienai įmonės kreditoriais buvo UAB „Sauslaukio statyba“, UAB „Raseinių statyba“, UAB Informatikos ir ryšių techn. centras“ ir kt., kurių reikalavimai buvo susidarę dar iki 2013-12-31. 2014-06-30 dienos duomenimis susijusi įmonė UAB „Investera“ buvo skolinga UAB „Vilsta“ 800 815,60 Lt (231 932,22 Eur) sumą. UAB „Raseinių statyba“ naudai iš UAB „Vilsta“ buvo priteista 368 877,81 Lt skola, įsiteisėjo 2014-12-05. Pareiškėjo UAB „Raseinių statyba“ nuomone, taip pat yra pagrindas UAB „Vilsta“ bankrotą pripažinti tyčiniu pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktą, nes UAB „Vilsta“ buhalterinė apskaita buvo vedama netinkamai, dėl ko negalima iš dalies nustatyti UAB „Vilsta“ turto ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros už 2013 – 2014 metus.
  1. Suinteresuotas asmuo P. Š. rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, jog:
    1. BUAB „Vilsta“ mokia išliko iki 2014 m. lapkričio 11 d. Įmonės pradelsti įsipareigojimai 2013 m. gruodžio 31 d. buvo 620 598,72 Eur, o balanse nurodyta, jog įmonė turi turto už I 993 189,87 Eur. Tuo tarpu, iš BUAB „Vilsta“ civilinėje byloje esančio 2014 m. lapkričio 11 d. preliminaraus balanso yra matyti, kad įmonės turtas iš viso sudarė 1 313 745,95 Eur, o iš BUAB „Vilsta“ kreditorių sąrašo matosi, jog 2014 m. lapkričio 11 d. pradelsti įmonės įsipareigojimai kreditoriams sudarė 450 282,78 Eur (69 286,52 Lt + 74 418,82 Lt +1411 031,03 Lt). Tai reiškia, kad net ir 2014 m. lapkričio 11 d. įmonė buvo moki;
    2. pareiškėjų nurodyti epizodai dėl santykių su V. ir D. V. ir UAB „Gcocon“ akcijų BUAB „Vilsta“ administratorės iniciatyva buvo išspręsti 2017 m. kovo 28 d. taikos sutartimi, kuri turi prejudicinę galią. Taikos sutarties 6 p. buvo įtvirtinta, kad “kompensacijos sumokėjimas jokiais atvejais negali būti laikomas Ieškovo Byloje reiškiamo reikalavimo (įo dalies) ar Atsakovų (kurio nors iš jų) kaltės dėl Ieškovo bankroto pripažinimu, taip pat pripažinimu Ieškovo ieškinyje nurodytų aplinkybių, neteisėtų veiksmų ar pan.“. Vadinasi, kitomis teisės priemonėmis išspręsti klausimai neturėtų būti pagrindu BUAB “Vilsta” bankrotui pripažinti tyčiniu;
    3. pareiškėjų rašytiniuose paaiškinimuose nurodomi sandoriai nepatvirtina sąmoningo blogo bendrovės valdymo ir priežastinio ryšio tarp jo ir bendrovės nemokumo arba nemokios bendrovės padėties esminio pabloginimo, kadangi civilinėje byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad įmonės įsipareigojimai kreditoriams nuo 2013 m. gruodžio 31 d. iki 2015 m. rugsėjo 1 d. ženkliai sumažėjo. BUAB „Vilsta“ savo įsipareigojimus kreditoriams sumažino ne mažiau kaip 755 032,60 Eur, dėl ko ginčo byloje nėra. Įmonė ne mažiau kaip 1 057 744,01 Eur sumoje 111 (šimtui vienuolikai) skirtingų 2013 m. gruodžio 31 d. egzistavusių kreditorių sumokėjo mokėjimo pavedimais iš atsiskaitomosios sąskaitos, nuo 2014 m. sausio 1 d. BUAB „Vilsta“ nuolat mokėjo darbo užmokestį keliasdešimčiai darbuotojų;
    4. UAB „Statnova“ vykdė aktyvią ūkinę – komercinę veiklą, kaip BUAB „Vilsta“ subrangovas, ir periodiškai atlikinėjo skolos grąžinimus įmonei. Vykdydama užsakymus pagal sudarytas sutartis, BUAB „Vilsta“ bendradarbiavo su įvairiais subrangovais, tame tarpe, su BUAB „Vilsta“ susijusiomis įmonėmis. Vadinasi, įmonei veikiant per subrangovus ir vykdant dėk to užsakymus, BUAB „Vilsta“ veikla ir, juo labiau, tokios veiklos veiksmų visuma, nebuvo nukreipta į įmonės ir jos kreditorių padėties pabloginimą ir jos kreditorių padėtis sąmoningai esmingai pabloginta niekada nebuvo;
    5. Pareiškėjai neįrodė aplinkybių, kad jis organizavo aplaidžiai ir netinkamai bendrovės buhalterinę apskaitų. Įmonės įsiskolinimas valstybės biudžetui atsirado tik pačioje 2014 m. pabaigoje. Iš 2016 m. gruodžio 30 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus rašto “Dėl informacijos apie bankrutavusių UAB „Vilsta“ pateikimo”, Valstybinės mokesčių inspekcijos 2015 m. liepos 20 d. „Operatyvaus patikrinimo pažymų“ matyti, jog skola nustatyta po to, kai BUAB „Vilsta“ kreditoriai jau buvo pasikreipę į Vilniaus apygardos teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.
  1. Suinteresuotas asmuo T. G. rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, jog:
    1. bendrovės 2013 metų balansas, nesant jame duomenų apie de facto pradelstas jos skolas, negali būti laikomas įrodymų, pagrindžiančių faktinę aplinkybę jog 2013 m. gruodžio 31 d. bendrovė tapo nemokia;
    2. suinteresuoto asmens P. Š. parengtas 2014 m. lapkričio 11 d. bendrovės kreditorių sąrašas, kartu su jame fiksuotus duomenis pagrindžiančiais pirminiais dokumentais. Šie rašytiniai įrodymai akivaizdžiai prieštarauja bendrovės administratorės parengtame pradelstų įsipareigojimų sąraše, pateiktiems duomenims. Suinteresuoto asmens T. G. manymu, bendrovės administratorės parengtas įmonės pradelstų įsipareigojimų sąrašas, nesant byloje jo teisingumą pagrindžiančių pirminių rašytinių įrodymų teismo turėtų būti kvalifikuotas ne kaip savarankiškas rašytinis įrodymas, o kaip raštu pateiktas bendrovės administratorės paaiškinimas;
    3. nors pirmosios instancijos teismas įpareigojo pareiškėjus nurodyti konkrečius (išvardinant), bendrovės vadovo veiksmus, privedusius bendrovę prie tyčinio bankroto, šios veikos pasekmes pagal kiekvieną sandorį (nurodant nuostolių / žalos dydį konkrečia suma), ir priežastinį ryšį, pareiškėjai taip ir neįvardino konkretaus bendrovės vadovo atlikusio neteisėtus veiksmus, paveikusius bendrovės tyčinį bankrotą. Įrodinėjama bendra 152 600 Eur dydžio nuostolių suma (darant hipotetinę prielaidą, kad tokius nuostolius bendrovės patyrė dėl neįvardintų jos vadovų tariamai neteisėto elgesio) negalėtų būti teismo vertinama, kaip nulėmusi bendrovės nemokumą ir / ar jai būnant nemokiai esmingai pabloginusia bendrovės finansinę padėtį. Pareiškėjai neįrodo, kaip bendrovės valdymo organai priimdami sprendimą įsigyti UAB „Geocon“ akcijas už 150 000 Lt (tariamai nupirkę nieko vertą įmonę) ir vėliau pardavę šios bendrovės akcijas trečiajam asmeniui už 100 000 Lt (tariamai už žymiai mažesnę nei UAB „Geocon“ akcijų kainą) abiejų šių sandorių išdavoje galėjo padaryti bendrovei viso bendrai 200 000 Lt dydžio nuostolį;
    4. pareiškėjai nepagrindžia jų nuomonės, kodėl bendrovės buhalterių tarnybai mokėjimų paskirtyje nenurodant konkrečios sutarties ar konkretaus pirminio buhalterinės apskaitos dokumento ir mokėjimų paskirtyje abstrakčiai „pagal sąskaitą – faktūrą“ ar „pagal sutartį“, toks mokėjimų vykdymas suponuoja išvadą, jog bendrovės buhalterinė apskaita buvo organizuojama ir vykdoma netinkamai ir aplaidžiai. Galiojantys teisės norminiai aktai neįpareigoja mokėjimus atliekančio subjekto mokėjimo nurodymo paskirtyje nurodyti konkretaus buhalterinės apskaitos dokumento, kurio pagrindu atliekamas mokėjimas, rekvizitų;
    5. nors bendrovės valdymo organai galimai ir pažeidė Civilinio kodekso 6.9301 straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, toks pažeidimas per se nepatvirtina bendrovės kreditorių padėties pablogėjimo. Kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų, patvirtinančių mokėjimus bendrovės kreditoriams nuo 2013 m. gruodžio 31 d. iki bankroto bylos bendrovei iškėlimo dienos, bendrovės valdymo organai iš tiesų stengėsi užtikrinti bendrovės veiklos tęstinumą ir iš tokios veiklos gautomis pajamomis mokėjo Bendrovės kreditoriams mokėtinas pinigų sumas. Tai reiškia, kad šiuo atveju CK 6.9301 straipsnyje nustatytas atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo pažeidimas nėra laikytinas tyčiniu ir sąmoningu veiksmu, nukreiptu į bendrovės kreditorių padėties pablogėjimą ar juolab bendrovės nemokumo siekį;
    6. T. G. siekdamas išlaikyti įmonės veiklos stabilumą per jo kontroliuojamą UAB „REMCO LT“ iš bendrovės kreditoriaus, reikalaujančio įvykdyti kreditorinius įsipareigojimus, už neįvykdyto kreditorinio įsipareigojimo dydžio pinigų sumą įgijo 276 676, Eur dydžio kreditorinį reikalavimą į bendrovę ir iki pat bankroto bylos bendrovei iškėlimo nereikalavo kreditorinio reikalavimo vykdymo, nors tokią teisę ir turėjo. Taip pat, siekiant sumažinti veiklos nuostolius, buvo perkeliami įmonės darbuotojai į UAB „Statnova“ ir mokant pastarajai tik už bendrovės pavedimu faktiškai atliktus statybos rangos darbus. Šios aplinkybės nepagrindžia vadovų veiksmų neteisėtumo ir tyčios įmonę privedant prie bankroto.

6II. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7

  1. Pareiškėjai įrodinėja, jog egzistuoja ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1, 2, 4, 5 punktuose įtvirtinti tyčinio bankroto požymiai.
  2. ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje tyčinis bankrotas apibrėžtas kaip įmonės privedimas prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus.
  3. Visi ĮBĮ 20 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtinti tyčinio bankroto nustatymo kriterijai yra ne savarankiški, o taikomi tik kartu su ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalyje pateikiamu tyčinio bankroto apibrėžimu. Kasacinio teismo išaiškinta, kad sprendžiant dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryšys tarp sąmoningo tolesnio įmonės padėties bloginimo įmonei jau esant nemokia (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).

8Dėl įmonės nemokumo momento ir pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo nemokiai įmonei ir kitų pareigų, susijusių su įmonės valdymu, nevykdymo

  1. BUAB „VILSTA“ bankroto administratorė D. R. 2018-07-12 rašytiniuose paaiškinimuose įrodinėjo, jog buvę įmonės vadovai ir valdybos nariai nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tuo sumažindami galimybę išsiieškoti skolas iš UAB „VILSTA“ turto, o tai paveikė, kad BUAB „VILSTA“ prie bankroto buvo privesta tyčia.
  2. Apeliacinės instancijos teismas šioje byloje nurodė, kad spręsdamas dėl UAB „Vilsta“ bankroto pripažinimo tyčiniu, pirmosios instancijos teismas nenustatė bendrovės nemokumo atsiradimo momento, kaip jis apibrėžiamas ĮBĮ, aktualaus minėto priežastinio ryšio nustatymui.
  3. Administratorė D. R. pareiškime dėl UAB „Vilsta“ bankroto pripažinimo tyčiniu nurodė, jog įmonės įsipareigojimų ir turto santykis nuolatos kito į neigiamą pusę nuo 2009 m. iki 2014 m.
  4. Teismas, įvertinęs šį argumentą, sprendžia, jog aplinkybė dėl pakankamai ilgą periodą vykdytos veiklos paneigia administratorės įrodinėjamą aplinkybę, jog buvę įmonės vadovai tyčia netinkamai vykdė įmonės valdymo pareigą. Mažai tikėtina, jog sąmoningai siekiant įmonę privesti prie bankroto, tai galėtų užtrukti keturis metus (šiuo atveju tyčia galima kvalifikuoti tik sąmoningu pareigų nevykdymu) (CPK 185 straipsnis). UAB „Vilsta“ veiklos sritis buvo statybos darbai. Administratorės įrodinėjami kaip neteisėti sandoriai, privedę įmonę prie bankroto, įrodo, kad rangos darbai buvo vykdomi dideliuose objektuose (pvz. daugiabučio adresu: ( - ), renovacija), kurių vieno sąmata gali reikšmingai paveikti įmonės finansinę būklę. Taigi aplinkybė dėl ilgo veiklos periodo, kai buvo vykdomi darbai, kurių dalis buvo atliekami subrangovų, tame tarpe, susijusių įmonių, savaime reiškia siekį vykdyti veiklą, o ne bankrutuoti, paliekant neužbaigtus darbus be atitinkamų sprendimų paieškos.
  5. Pasisakant dėl bendrovės nemokumo atsiradimo momento, vėl reikėtų vertinti aplinkybę, jog administratorė pareiškime dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu nurodė 2014 metus, per kuriuos buvo pasiekta finansinė riba, kai bendrovės turto nepakako įsipareigojimams apmokėti ir veiklai vykdyti. Tačiau 2018-07-12 rašytiniuose paaiškinimuose bankroto administratorė D. R. jau teigė, jog 2013 metais įmonė buvo nemoki. Pareiškėjos UAB „Raseinių statyba“ manymu, bendrovė nemokia galėjo tapti vėliausiai 2013 m. gruodžio 31 d., bet taip pat ir nuo 2014 m. lapkričio 11 d. (paaiškinimų 15 punktas). Suinteresuoti asmenys T. G. ir P. Š. nesutinka su tokiu nurodytu nemokumo momentu.
  6. Taigi dalyvaujantys byloje asmenys skirtingai nurodo aplinkybę dėl nemokumo, iš esmės ją grįsdami ne finansiniais dokumentais, o apsvarstymais dėl faktinių bylos aplinkybių. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, jog pareiškėjai neįvykdė Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 22 d. nutarties įpareigojimų.
  7. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog Vilniaus apygardos teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1758-345/2015, kuria buvo iškelta UAB „VILSTA“ bankroto byla, konstatuota, kad 2013 metais pradelsti UAB „VILSTA“ įsipareigojimai viršijo pusę į jos balansą įrašyto turto vertės, tuo tarpu 2014 metais įmonės skolos viršijo visą į įmonės balansą įrašyto turto vertės. Tačiau byloje taip pat reikšminga ir Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. B2-1540-262/2015, kuria nustatyta, kad UAB „Vilsta“ 2014-11-11 buvo nemoki ir tuo pagrindu atsisakyta UAB „Vilsta“ iškelti restruktūrizavimo bylą.
  8. Teismas sutinka su suinteresuoto asmens argumentu, kad bendrovės nemokumo faktą teismai konstatavo įvertinę bendrovės 2013 – 2014 metų finansinės atskaitomybės duomenis, pateiktus Juridinių asmenų registro tvarkytojui, kurie ne visada yra pakankami nemokumo faktui nustatyti.
  9. Teismų praktikoje nurodyta, jog balanso duomenys nėra vienintelis objektyvus įrodymas, kuriuo remiantis galima konstatuoti įmonės nemokumo faktą. Turto rinkos vertė gali būti didesnė už balanse įrašytą vertę, todėl turi būti vertinami ir įmonės veiksmai rinkoje, sudarytos sutartys ir kiti su vykdoma veikla susiję duomenys, iš kurių galima spręsti apie tikrąją įmonės finansinę padėtį. Kasacinis teismas yra nurodęs, jog įmonės nemokumas yra nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte ir įmonės ūkinės komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams. Lietuvos teismų praktikoje taip pat pažymėta, kad visais atvejais klausimas dėl bankroto bylos iškėlimo turi būti sprendžiamas ne formaliai taikant ĮBĮ nuostatas dėl nemokumo, o atsižvelgiant į konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes (Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-567/2014).
  10. Būtent bankroto administratorė D. R., kilus ginčui dėl nemokumo momento, turėjo šioje byloje pateikti motyvuotus paaiškinimus, pavirtinančius įrodinėjamas aplinkybes dėl nemokumo, nes jai kyla pareiga atlikti finansinį įmonės veiklos vertinimą (ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 8 punktas). Tačiau paaiškinimuose buvo pakartota, kad ji remiasi UAB „VILSTA“ 2013-01-01 – 2013-12-31 balanso duomenimis, kur nurodyta, jog įmonė iš viso turėjo turto už 6 882 086 Lt, tuo tarpu mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 7 228 263 Lt. Nurodytu laikotarpiu UAB “VILSTA“ patyrė 1 579 665 Lt nuostolių (el. bylos VI tomas, b.l. 36). Taip pat administratorė rėmėsi UAB „VILSTA“ pradelstų įsipareigojimų sąrašu, sudarytu 2013-12-31, kuriame apskaičiuota, jog pradelstos skolos kreditoriams 2013-12-31 dienai sudarė 4 102 776,10 Lt sumą, tai yra sumą, kuri viršijo pusę į UAB „VILSTA“ balansą įrašyto turto vertės (3 441 042,90 Lt) (el. bylos VI tomas, b.l.101-103).
  11. Aplinkybės dėl balansinės turto vertės, kai vienu metu administratorės nurodyta, jog 2013-12-31 įmonė iš viso turėjo turto už 6 882 086 Lt, o vėliau teigiama – 3 441 042,90 Lt, negali būti laikomos patikimai pagrindžiančiomis nemokumo atsiradimo momentą. Tokiu atveju turi būti sprendžiama pagal Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 1 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. B2-1540-262/2015 nustatytas aplinkybes, jog bendrovės turtas 2014 m. lapkričio 11 d. duomenimis sudarė 4 056 814 Lt, o pradelsti įsipareigojimai viso sudarė 1 650 039,24 Lt. Be to, Juridinių asmenų registro duomenimis, bendrovės balansas už 2013 metus buvo parengtas 2014 m. balandžio 4 d.
  12. Byloje taip pat yra ir suinteresuoto asmens P. Š. parengtas 2014 m. lapkričio 11 d. įmonės kreditorių sąrašas, kartu su jame fiksuotus duomenis pagrindžiančiais pirminiais dokumentais. Taip pat šios asmens 2014 m. lapkričio 11 d. sudarytas preliminarus balansas (el. bylos VII tomas, b.l.50-51), iš kurio matyti, jog įmonės įsipareigojimai neviršijo pusę į balansą įrašyto turto vertės.
  13. Lyginant tiek suinteresuoto asmens P. Š. (el. bylos VII tomas, b.l.53-64, tomas X, b.l.10-25)), tiek bankroto administratorės (el. bylos VI tomas, b.l.101-103) sudarytą kreditorių sąrašą, daroma išvada, jog administratorės parengtas sąrašas yra mažiau informatyvus, jame nėra nurodytos sąskaitos, kurių rekvizitai galėtų pagrįsti įrodinėjamą aplinkybę dėl pradelstų mokėjimų kreditoriams. Tuo tarpu asmens P. Š. sudarytame kreditorių sąraše yra detaliai nurodytos reikalavimų sumos ir pradelstų atsiskaityti dienų skaičius, kai vėluojama sumokėti. Pažymėtina ir tai, kad BUAB „VILSTA“ administratorė rašytiniuose paaiškinimuose nepateikia suinteresuoto asmens P. Š. sudaryto įmonės kreditorių sąrašo vertinimo, jo neginčija, nenurodo, jog sutikrino duomenis pagal pirminius finansinius dokumentus, o tiesiog pateikia tą patį kreditorių sąrašą pakartotinai dėl 2013-12-31 pradelstos 4 102776,10 Lt (1 188 246,09 Eur) mokėtinos sumos. Pažymėtina ir tai, kad į bylą su pateiktais rašytiniais paaiškinimais yra pridėtos sąskaitos (pvz., UAB „EIKOS statyba“, UAB „Montech“ ir pan.), kurios yra nufotografuotas, dalies duomenų nesimato, iš kurių negalima spręsti apie atsiskaitymo terminus ir t.t.
  14. Taip pat į administratorės D. R. sudarytą kreditorių sąrašą yra įtraukta UAB „Raseinių statyba“ su kaip pradelstu 507539,14 Lt finansiniu reikalavimu.
  15. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad UAB „Raseinių statyba“ 2013-01-30 pareiškė ieškinį dėl skolos priteisimo, o Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 28 d. sprendimu buvo patvirtintas pareiškėjos reikalavimas, kuris įsiteisėjo Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gruodžio 5 d. nutartimi atmetus apeliacinį skundą. Pareiškėja UAB „Raseinių statyba“ nurodė, kad iš Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gruodžio 5 d. nutarties motyvų matyti, kad UAB „Vilsta“ neginčijo (pripažino) savo 368 877,81 Lt skolos, todėl laiko, jog visus 2013 ir 2014 metus UAB „Vilsta“ turėjo 106 834,39 Eur (368 877,81 Lt) pradelstą skolą kreditoriui UAB „Raseinių statyba“.
  16. Teismas nesutinka su tokiu aplinkybių vertinimu, nurodydamas, jog CPK 18 straipsnis numato, jog teismo sprendimas tampa privalomas, kai jis įsiteisėja. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 28 d. sprendimas įsiteisėjo Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gruodžio 5 d. nutartimi atmetus apeliacinį skundą. Kita vertus, pats pareiškėjas UAB „Raseinių statyba“ pripažįsta, jog aplinkybė dėl skolos pripažinimo paaiškėjo 2014 m. gruodžio 5 d. Vadinasi, nebuvo pagrindo, vykstant teisminiam ginčui, traktuoti, jog kreditorius UAB „Raseinių statyba“ turėjo neginčiją teisę į bankrutuojančią UAB „Vilsta“ nuo 2013-12-31 dienos.
  17. Byloje nustatyta, jog kartu su P. Š. 2017 m. spalio 6 d. rašytiniais paaiškinimais pridėtos sąskaitos išrašo kopijos, o taip pat atsiskaitymų su jais suvestinės (lentelės), kurios patvirtina, kad 2013 m. gruodžio 31 d. pradelsti BUAB „Vilsta“ įsipareigojimai sudarė 620 598,72 Eur. Iš civilinėje byloje esančio 2013 m. gruodžio 31 d. BUAB „Vilsta“ balanso (el. bylos VI tomas, b.l.33 – 35) yra matyti, kad 2013 m. gruodžio 31 d. BUAB „Vilsta“ turto vertė buvo 6 882 086,00 Lt (1 993 189,87 Eur). Tai reiškia, kad 2013 m. gruodžio 31 d. BUAB „Vilsta“ nebuvo nemoki pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį, kurioje nurodyta, jog įsipareigojimams neviršijant pusės į įmonės balansą įrašyto turto vertės, įmonė laikoma nemokia.
  18. Atsižvelgiant į tai, jog byloje nėra nuginčyta aplinkybė, nustatyta Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 1 d. nutartimi pagal Juridinių asmenų registre registruoto balanso duomenis dėl įmonės nemokumo momento, atmetamas administratorės argumentas dėl UAB „Vilsta“ nemokumo nuo 2013-12-31 dienos kaip neįrodytas (CPK 12, 178 straipsniai), pripažįstant, kad UAB „Vilsta“ 2014 m. lapkričio 11 d. buvo nemoki.
  19. Atmetus BUAB „VILSTA“ bankroto administratorės D. R. argumentą dėl UAB „Vilsta“ nemokumo nuo 2013-12-31 dienos kaip neįrodytą, atmetamas ir argumentas, jog įmonės vadovai tyčia keturis metus nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, taip sąmoningai didindami jos nemokumą (CPK 178 straipsnis).
  20. Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismas 2013 m. liepos 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-4759-345/2013 atsisakė iškelti bankroto bylą atsakovui UAB „Vilsta“. Teismas nutartyje vertindamas įmonės 2013 m. gegužės 31 d. balanso duomenis padarė išvadą, kad nors atsakovo turimų įsipareigojimų ir turto santykis yra neigiamas, šiai dienai atsakovo vykdoma ūkinė – komercinė veikla yra nuostolinga, tačiau iš pateiktų duomenų akivaizdu, kad atsakovas, nors ir turi finansinių sunkumų, tačiau veiklos nėra sustabdęs bei yra pajėgus vykdyti savo skolinius įsipareigojimus. Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. rugsėjo 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-2186/2013 pritarė šiai Vilniaus apygardos teismo išvadai. Aplinkybę, kad UAB „Vilsta“ nuo 2013 m. veiklą vykdę nuostolingai, tačiau ieškojo ekonominių teisinių sprendimų, patvirtina ir tai, kad Vilniaus apygardos teismas 2014 m. lapkričio 21 nutartimi d. civilinėje byloje Nr. B2-1540-262/2015 priėmė ieškovo UAB „Vilsta“ direktoriaus P. Š. pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo UAB „Vilsta“.
  21. Taigi šios aplinkybės taip pat paneigia pareiškėjų argumentus, jog būtent blogo valdymo nuo 2013 metų pasekmė buvo įmonės turtinės padėties dar didesnis pabloginimas neteisėtais, tyčia nukreiptais (CK 6.248 straipsnio 2 dalis) veiksmais (CK 6.246 straipsnis), siekiant privesti įmonę prie bankroto, tuo padarant žalą kreditoriams (CK 6.249 straipsnis). UAB „Vilsta“ nuo 2014-01-01 iki 2014-11-11 turėjo 320 719 Lt pelno, ir tik Vilniaus apygardos teismui 2015 m. balandžio 1 d. atsisakius iškelti restruktūrizavimo bylą, vadovui kilo pareiga inicijuoti bankroto bylos iškėlimą, todėl nėra pagrindo pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punktą.

9Dėl teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymo pareigos (ne)vykdymo kaip tyčinio bankroto požymio

  1. Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktą įmonės bankrotą galima pripažinti tyčiniu, kai teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai (paslėpti, sunaikinti, sugadinti įmonės apskaitos dokumentai arba netvarkyta ar aplaidžiai tvarkyta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita arba įstatymų nustatytą laiką neišsaugoti buhalterinės apskaitos dokumentai) ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) arba kitų mokesčių mokėjimo vengimas.
  2. Pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 14 straipsnio 2 dalį ūkio subjekto vadovas atsako už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) arba apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei. Taigi vadovas yra atsakingas už tinkamą, pagrįstą teisės aktais, buhalterinės apskaitos tvarkymą.
  3. Vadovaujantis UAB „VILSTA“ bendrovės įstatais, bendrovės valdymo organai yra valdyba ir vadovas. UAB „VILSTA“ vadovais (el. bylos VI tomas, b.l.110) nuo 2012-09-27 iki 2014-06-10 buvo T. G., o nuo 2014-06-10 iki 2015-09-22 – P. Š.. UAB „VILSTA“ valdyba buvo sudaroma iš 3 narių, kuriuos ketvertų metų laikotarpiui rinko visuotinis akcininkų susirinkimas. UAB „VILSTA“ valdybos nariai (el. bylos VI tomas, b.l.111- 1121) nuo 2011-03-01 iki 2015-07-14 buvo P. Š., nuo 2011-03-01 iki 2015-07-14 – T. G., nuo 2014-12-23 iki 2015-07-14 – L. Ž., o nuo 2012-12-13 iki 2014-12-23 – R. J..
  4. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 22 d. nutartyje buvo nurodytas administratorei D. R. įpareigojimas atskirai nurodyti ir pagrįsti įmonės buhalteriniais dokumentais, kokie vadovo veiksmai patvirtina, jog jis organizavo aplaidžiai ir netinkamai bendrovės buhalterinę apskaitą, pateikti motyvuotus paaiškinimus dėl priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo bendrovės valdymo ir bendrovės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo bendrovės valdymo ir nemokios bendrovės padėties esminio pabloginimo bei pateikti teismui šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus.
  5. Kaip teisingai nurodė paaiškinimuose suinteresuotas asmuo P. Š., šis įpareigojimas nebuvo įvykdytas.
  6. Kita vertus, BUAB „VILSTA“ bankroto administratorė D. R. prašyme pripažinti BUAB „VILSTA“ bankrotą tyčiniu aplaidaus ir netinkamo buhalterinės apskaitos tvarkymo nebuvo nurodžiusi kaip vieno iš tyčinį bankrotą kvalifikuojančių požymių. Tačiau, anot jos, advokatų R. M. ir T. M. BUAB „VILSTA“ 2016-09-23 konsultacinėje išvadoje pateikti duomenys ir kartu su išvada pridedami priedai patvirtina, kad UAB „VILSTA“ atlikdavo mokėjimus su ja susijusios įmonėms UAB „Enginera“, UAB „Statnova“, UAB „Geocon“, UAB „Investera“, tačiau šiuose mokėjimuose nėra nurodyta pagal kokią konkrečią PVM sąskaitą – faktūrą ar susitarimą buvo atliekami mokėjimai. Taip pat administratorė nurodė, kad įmonės vardu išrašytuose kasos pajamų orderiuose, kuriais išmokėtos pinigų sumos T. G. 19 636,95 Lt, UAB „Statnova“ 10 000 Lt neįvardinta, kokios sutarties ar sąskaitos – faktūros pagrindu buvo atlikti pinigų išmokėjimai gavėjams.
  7. Minėta, jog pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktą įmonės bankrotą galima pripažinti tyčiniu, kai, pirma, buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai. BK 222 straipsnio 1 dalis numato, jog tas, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros atsakovo pagal šį straipsnį. Panašus minėtos neteisėtos veikos kvalifikavimui apibrėžimas nurodytas ir ĮBĮ 20 straipsnio 1 dalies 5 punkte. Apkreiptinas dėmesys, jog pagal tyčinio bankroto požymį kvalifikuojant veiką, būtina nustatyti, jog tiek apgaulingas apskaitos tvarkymas, tiek netinkamas apskaitos tvarkymas, turi būti susietas priežastiniu ryšiu su pasekme – negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros,
  8. Nagrinėjamoje byloje administratorė D. R. aiškiai nurodė, jog ji gali nustatyti, kokios piniginės sumos ir kokiems asmenims (T. G., UAB „Enginera“, UAB „Statnova“, UAB „Geocon“, UAB „Investera“) buvo pervestos, taip pat, kokią įmonės turto dalį jos sudarė, kokie po to tapo įmonės įsipareigojimai, todėl sprendžia, jog nėra pagrindo pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktą. Byloje kartu su rašytiniais paaiškinimais sudarytas bandomasis balansas įrodo, kad visos finansinės operacijos yra apskaitytos ir likutis periodo pabaigai suvestas tiek debetui, tiek kreditui tiksliai (el. bylos tomas XVII, b.l.13-15).
  9. Pareiškėjas UAB „Raseinių statyba“ nurodė, kad aplinkybė, jog pajamų orderiai buvo pildomi pažeidžiant Vyriausybės 2000-02-27 nutarimą Nr. 179, paveikė tai, jog auditorei trukdyta iš dalies nustatyti UAB „Vilsta“ turto ir įsipareigojimų dydžio apimtis už 2014 metus.
  10. Teismas nurodo, kad pareiškėjas UAB „Raseinių statyba“ negali spręsti už įmonės administratorę dėl to, ar ji gali nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydį ar struktūrą. Be to, aplinkybė, jog auditorei trukdė tam tikrų duomenų trūkumas iš dalies nustatyti UAB „Vilsta“ turto ir įsipareigojimų dydžio apimtis už 2014 metus, nes kai kuriuose orderiuose (el. bylos tomas VIIII, b.l. 91 - 191) nėra mokėjimo pagrindo ar parašo, nereiškia, kad įmonės įsipareigojimų dydžio ar struktūros administratorė negali nustatyti iš kitų finansinių dokumentų.
  11. Pareiškėjas UAB „Raseinių statyba“ nurodė, kad pagal neįvardintas 2013-12-19, 2013-12-20, 2013-12-30, 2013-12-31 ir 2014-01-24 PVM sąskaitas – faktūras atitinkamai buvo atlikti 100 000 Lt, 620 000 Lt, 56 000 Lt, 200 000 Lt ir 500 000 Lt mokėjimai UAB „Enginera“. Vadinasi įsipareigojimų dydis yra aiškus, o jei būtina, anot pareiškėjo, ištirti mokėjimo pagrįstumą, tam nereikia pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu, nesant tam pagrindo.
Dėl įrodinėjamo nuostolingų ir ekonomiškai nenaudingų įmonei sandorių sudarymo, mažinant nemokios įmonės turtą
  1. Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punktą įmonės bankrotą galima pripažinti tyčiniu, kai buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sprendimai.
Dėl reikalavimo teisės perleidimo sandorių
  1. BUAB „VILSTA“ bankroto administratorė nurodė, kad tarp UAB „VILSTA“ ir V. V. ir D. V. 2013 m. gruodžio 6 d. sudaryta Reikalavimo teisės perleidimo sutartis Nr. A-21/13 žymiai pablogino įmonės padėtį. Lygiai taip pat ji vertina Būsimo reikalavimo teisės perleidimo sutartį Nr. A-02/14, kuri 2014 m. vasario 24 d. buvo sudaryta tarp UAB „Vilsta“ ir V. V. ir D. V..
  2. Reikalavimo perleidimo sutartis buvo sudaryta tarp UAB „Vilsta“ ir kreditorių V. V. ir D. V., kurie buvo UAB „Armusta“ paskolinę lėšas pagal paskolos sutartis (el. bylos VI tomas, b.l.98-99). UAB „Armusta“ buvo skolinga V. V. 47 000 Lt sumą, o D. V. – 148 400 Lt. Reikalavimo perleidimo sutartis sudaryta, įsipareigojant sumokėti D. V. 9 000 Lt, o V. V. – 53 000 Lt, viso 74 000 Lt (21 431,88 Eur) (el. bylos VI tomas, b.l.100). Vadinasi, galima grąža iš perleidimo sutarties buvo didesnė nei sumokėta suma, nes įmonė įsigijo 195 400 Lt reikalavimo teisę už 62 000 Lt.
  3. Pagal ginčo Būsimo reikalavimo teisės perleidimo sutartį Nr. A-02/14 buvo sudarytas susitarimas, ir remiantis 2014 m. vasario 24 d. Susitarimu naujasis kreditorius UAB „Vilsta“ įsipareigojo sumokėti atsakovams už reikalavimo teisės perleidimą 12 000 Lt (3475,44 Eur) ne vėliau kaip iki 2014 m. gruodžio 6 d., iš jų – 11 200 Lt V. V. ir 800 Lt D. V.. Šalys susitarė, kad, ieškovui tinkamai įvykdžius šį įsipareigojimą, šalys pasirašys nuosavybės teisių į būsimo reikalavimo teises perdavimo-priėmimo aktą.
  4. Nagrinėjamoje byloje teismas sprendė, kad UAB „Vilsta“ nuo 2014 m. lapkričio 11 d. buvo nemoki. Taigi abi ginčo sutartys: 2013 m. gruodžio 6 d. Reikalavimo teisės perleidimo sutartis Nr. A-21/13 ir 2014 m. vasario 24 d. Būsimo reikalavimo teisės perleidimo sutartis Nr. A-02/14, tuo metu, kad UAB „Vilsta“ turėjo finansinių sunkumų, bet nebuvo nemoki.
  5. BUAB „VILSTA“ bankroto administratorė D. R. nurodė, kad tuometinis UAB įmonės vadovas T. G., sudarydamas 2013-12-06 Reikalavimo teisės perleidimo sutartį Nr. A-21/13 ir 2014 m. vasario 24 d. Būsimo reikalavimo teisės perleidimo sutartį Nr. A-02/14, žinojo, kad UAB „Armusta“ yra nemoki ir skolos UAB “VILSTA“ negrąžins, nes pats kreipėsi į teismą kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo skolininkui UAB „Armusta“ .
  6. Byloje nustatyta, jog Vilniaus apygardos teismo 2014 m. balandžio 2 d. nutartimi buvo iškelta bankroto byla UAB „Armusta“. Vertinant, ar 2013-12-06 sudaryta Reikalavimo teisės perleidimo sutartis Nr. A-21/13 ir 2014 m. vasario 24 d. Būsimo reikalavimo teisės perleidimo sutartis Nr. A-02/14 žymiai pablogino įmonės padėtį, būtina įvertinti, jog klausimas dėl UAB „Vilsta padarytos žalos sudarant sandorius dėl reikalavimo teisės įgijimo į UAB „Armusta“ buvo nustatinėjamas kitoje byloje, kuriose buvo pareikštas bankroto administratorės ieškinys dėl šiais sandoriais padarytos žalos atlyginimo.
  7. Sutiktina su pareiškėju UAB „Raseinių statyba“, kuris išsako panašius argumentus dėl ginčo sandorių sudarymo aplinkybių vertinimo kaip ir bankroto administratorė, jog byloje dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu sandoriai vertinami įmonės tyčinio bankroto aspektu, o ne žalos atlyginimo. Tačiau pareiškėjas iš esmės kritikuoja teisminiuose ginčuose suinteresuotų asmenų išsakomus nuoseklius argumentus, jog 2013-12-06 Reikalavimo teisės perleidimo sutartis Nr. A-21/13 ir 2014 m. vasario 24 d. Būsimo reikalavimo teisės perleidimo sutartis Nr. A-02/14 sudarytos siekiant išspręsti UAB „Armusta“ apyvartinių lėšų trūkumo klausimą ir užtikrinti, kad UAB „Armusta“ užbaigtų darbus pagal subrangos sutartį, kuriuos įsipareigojo kaip rangovas įvykdyti UAB „Vilsta“, tačiau nepateikia įrodymų galinčių paneigti šį atsikirtimą (CPK 12, 178 straipsniai).
  8. Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2078-910/2017 nustatyta (CPK 179 straipsnio 3 dalis), jog UAB „Armusta“ vykdė statybos darbų veiklą, dažniausiai subrangos sutarčių pagrindu. UAB „Vilsta“ veikė per UAB „Armusta“, kuri subrangos pagrindu atliko darbus, kuriuos turėjo vykdyti UAB „Vilsta“ pagal jos ir užsakovo UAB „Adavas“ sudarytą Rangos sutartį. Nors Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 2 d. sprendime nurodyta, kad ginčo sandoriais UAB „Vilsta“ iš esmės finansavo UAB „Armusta“, kad ši bendrovė turėtų lėšų užbaigti statybos darbus objekte, kurio rangovas buvo UAB „Vilsta“, ir šie sandoriai buvo naudingi UAB „Armusta“, bet būtina įvertinti aplinkybę, jog dėka tokių veiksmų buvo įvykdyta UAB „Vilsta“ ir UAB „Adavas“ sudaryta Rangos sutartis.
  9. Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2078-910/2017 taip pat nustatyta, jog teismo posėdyje apklaustas kaip liudytojas ginčo sandorių sudarymo metu UAB „Vilsta“ direktoriaus pareigas ėjęs T. G. patvirtino, kad atsakovas, kaip tuometis UAB „Armusta“ vadovas ir akcininkas, pranešė apie problemas, su kuriomis susidūrė UAB „Armusta“. Liudytojo teigimu, iš pradžių buvo manyta, jog UAB „Armusta“ problemos – ne UAB „Vilsta“ reikalas, tačiau po to, kai paskambinus apie 30 bendrovių paaiškėjo, kad tarp jų nėra tokių, kurios galėtų tęsti UAB „Armusta“ darbus UAB „Vilsta“ statomame objekte, buvo nuspręsta sudaryti ginčijamas Sutartis, iškeliant sąlygą, jog gautus pinigus atsakovai panaudos UAB „Armusta“ darbuotojų darbo užmokesčiui mokėti, kad darbuotojai užbaigtų darbus UAB „Vilsta“ statomame objekte (2017 m. birželio 22 d. teismo posėdžio garso įrašas).
  10. Nagrinėjamoje byloje teismas atkreipia dėmesį, jog ginčas dėl 2013 m. gruodžio 6 d. Reikalavimo teisės perleidimo sutarties Nr. A-21/13 ir 2014 m. vasario 24 d. Būsimo reikalavimo teisės perleidimo sutarties Nr. A-02/14 buvo išnagrinėtas pirma instancija 2017 m. spalio 2 d. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. birželio 22 d. nutartimi įpareigojo UAB „Raseinių statyba“, BUAB „Be investor“ ir bankroto administratorę D. R. teismui pateikti motyvuotus paaiškinimus bei įrodymus, patvirtinančius įrodinėjamas aplinkybes dėl įmonės tyčinio bankroto. Pareiškėjai taip ir nenurodė, jog darbų pagal UAB „Vilsta“ ir UAB „Adavas“ sudarytą Rangos sutartį, veikdamas kaip subrangovas, UAB „Armusta“ neatliko, ar kitas subrangovas būtų galėjęs pigiau ir per nustatytus terminus rangos sutartimi jos atlikti. Iš esmės pareiškėjas ginčija UAB „Armusta“ gautų lėšų panaudojimą, bet nepaneigia argumento, jog T. G., siekdamas išspręsti prisiimtų įsipareigojimų UAB „Adavas“ įvykdymą, sudarė 2013 m. gruodžio 6 d. Reikalavimo teisės perleidimo sutartį Nr. A-21/13 ir 2014 m. vasario 24 d. Būsimo reikalavimo teisės perleidimo sutartį Nr. A-02/14.
  11. Pareiškėjai nurodė, jog dėl sudarytos 2013 m. gruodžio 6 d. Reikalavimo teisės perleidimo sutarties Nr. A-21/13 UAB „Vilsta“ patyrė 21 431,88 Eur žalos, o dėl 2014 m. vasario 24 d. Būsimo reikalavimo teisės perleidimo sutarties Nr. A-02/14 – 3 475,44 Eur. Viso įrodinėjama kaip vadovo T. G. veiksmais, pasireiškiančiais tyčios forma, padaryta žala būtų 24 907,32 Eur suma.
  12. Iš pateiktos į bylą Nr. e2-2078-910/2017 UAB „Vilsta“ ir UAB „Adavas“ 2013 m. rugsėjo 3 d. Rangos sutarties matyti, jog už vėlavimą atlikti darbus buvo numatytos 600 Lt, t. y. 173,77 Eur, dydžio netesybos už kiekvieną pavėluotą dieną (Sutarties 13.2 punktas). Be to, užsakovas turėjo teisę vienašališkai nutraukti Sutartį ir pritaikyti 10 proc. bendros Sutarties kainos dydžio baudą (Sutarties 14.1.1, 14.3 punktai). Bendra Sutarties kaina buvo 3 769 961,41 Lt plius PVM, taigi 10 proc. dydžio bauda būtų 376 996,14 Lt arba 109 185,63 Eur.
  13. Teismas, įvertinęs Rangos sutarties bendrą kainą (1 091 856,29 Eur (3 769 961,41 Lt plius PVM)) ir joje numatytas netesybas, sprendžia, jog vadovo T. G. veiksmai, kai jis ieškodamas išeičių dėl subrangos darbų atlikimo įgijo už 24 907,32 Eur sumą reikalavimus, atitiko įprastą verslo riziką. Šiuo atveju negalima konstatuoti, jog 2013 m. gruodžio 6 d. Reikalavimo teisės perleidimo sutartis Nr. A-21/13 ir 2014 m. vasario 24 d. Būsimo reikalavimo teisės perleidimo sutartis Nr. A-02/14 tuo metu buvo a priori ekonomiškai nenaudingi įmonei sprendimai.
  14. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad veiklos rizikos prisiėmimas reiškia, jog asmuo suvokia, kad tam tikri reiškiniai ir objektai nėra visiškai prognozuojami, tačiau sutinka prisiimti tam tikrus įsipareigojimus, nežinodamas tikslios jų baigties. Veiklos rizikos prisiėmimas dar nereiškia ieškovo kaltės dėl nagrinėjamos žalos jam atsiradimo, taip pat negali būti vertinamas kaip aplinkybė, atleidžianti padariusį žalą asmenį nuo civilinės atsakomybės už neteisėtus veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-119/2005).
  15. Pareiškėjas UAB „Raseinių statyba“ nurodė, kad UAB „Vilsta“ siekdamas, jog UAB „Armusta“ užbaigtų subrangos darbus, galėjo mokėti UAB „Armusta“ avansinius mokėjimus pagal Subrangos sutartį. Pareiškėjas neįrodė pareiškime išdėstyto argumento, kad mokami avansai būtų pakankama priemonė įmonės veiklos užtikrinimui. Kaip buvo nustatyta iš Vilniaus miesto apylinkės teisme 2017 m. spalio 2 d. nagrinėtos civilinės bylos Nr. e2-2078-910/2017 medžiagos, UAB „Armusta“ trūko apyvartinių lėšų, nes tuo metu akcininkai patys visos apyvartinėms lėšoms reikalingos sumos paskolinti neturėjo galimybių. Taigi įmonėje buvo susiklosčiusi praktika taip spręsti laikinas mokumo problemas. Rizika, jog galėjo kilti tarp UAB „Armusta“ ir UAB „Mitnija“ teisminis ginčas, kai užsakovas UAB „Mitnija“ 2013 m. gruodžio 2 d. nutraukė Statybos subrangos sutartį ir būtų pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, areštuojant lėšas, buvo galimai tikėtina. Be to, įmonių finansavimas akcininkų lėšomis, yra įprastas versle, kai susiduriama su sunkumais. Šiuo atveju, reikalavimo perleidimo sutartys atitiko tokią praktiką.
  16. Minėta, jog kai buvo sudarytos 2013 m. gruodžio 6 d. Reikalavimo teisės perleidimo sutartis Nr. A-21/13 ir 2014 m. vasario 24 d. Būsimo reikalavimo teisės perleidimo sutartis Nr. A-02/14, įmonės būklė buvo bloga ir atitiko ĮBĮ įtvirtintą bankroto bylos iškėlimo ribą, bet tai nėra pakankama konstatuoti ieškovės nemokumą kaip tyčinio bankroto požymį. Nepagrįsta būtų manyti, kad sudaryti sandoriai jų sudarymo momentu buvo teisėti, o vėliau tapo neteisėti, kai nepavyko išspręsti UAB „Vilsta“ nemokumo problemų, įmonės vadovui įvairiais būdais ieškant galimybių užbaigti pradėtas vykdyti sutartis. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog įmonei nėra draudžiama mokėti netgi už kito asmens prievoles, kai ji atitinka ĮBĮ įtvirtintą bankroto bylos iškėlimo ribą, t.y. jei įmonėje trūksta lėšų, nėra pagrindo teikti prioriteto kreditoriams, jei vykdomi mokėjimai pagal anksčiau sudarytas sutartis (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-933-330/2016).
  17. Pareiškėjai pripažįsta, jog sudarant reikalavimo perleidimo sandorius UAB „Armusta“ atitiko ĮBĮ įtvirtintą bankroto bylos iškėlimo ribą. Tai reiškia, kad argumentas dėl galimybės užbaigti subrangos santykiais prisiimtus darbus, gaunat avansinius atsiskaitymus, nėra tikėtinas. Atsižvelgiant į tai, teismas atmeta pareiškėjų argumentus, jog suinteresuotas asmuo T. G., atstovaudamas įmonę, sudarė 2013 m. gruodžio 6 d. Reikalavimo teisės perleidimo sutartį Nr. A-21/13 ir 2014 m. vasario 24 d. Būsimo reikalavimo teisės perleidimo sutartį Nr. A-02/14 siekiant įmonę privesti prie bankroto (CPK 12, 178 straipsniai). Tai, kad UAB „Vilsta“, įsigijusi reikalavimo teises į 101 204,53 Eur sumą, neturėjo realių galimybių tokią sumą išsiieškoti iš UAB „Armusta“ ir gautomis lėšomis atsiskaityti su kreditoriais, nereiškia, kad reikalavimo teisių perleidimo sutartimis nebuvo pasiektas norimas tikslas – užbaigti užsakovo UAB „Adavas“ 2013 m. rugsėjo 3 d. Rangos sutarties numatytus darbus, gaunant už tai įmonei atlygį.

10Dėl akcijų perleidimo sandorių ir paskolos sutarties nenaudingumo

  1. Byloje nustatyta, jog UAB „Vilsta“ valdyba 2012-12-27 priėmė sprendimą Nr. 14-12, kurios valdybos nariais tuo metu buvo T. G., P. Š. ir R. J., nutardami iš T. G. įsigyti 100 vienetų paprastųjų UAB „Geocon“ akcijų už 150 000 Lt sumą. 2013 m. sausio 31 d. UAB Vilsta“ pardavė UAB „Investa“ (el. bylos tomas VIII, b.l. 106) šias akcijas už 100 000 Lt (28 962, 00 Eur), t.y. pigiau nei 50 000 Lt (14 481.00 Eur), ir akcijų kainos apmokėjimą išdėstant dalimis iki 2018-12-31.
  2. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas šioje byloje priimtą teismo sprendimo teisėtumą, nurodė, jog pirmosios instancijos teismo išvados dėl 2013 m. lapkričio 30 d. akcijų pardavimo sandorio bei 2014 m. sausio 3 d. paskolos sutarties nenaudingumo yra padarytos neįvertinus, ar minėtieji sandoriai turėjo esminės reikšmės bendrovės nemokumui, arba nemokios bendrovės padėties esminiam pabloginimui.
  3. Bankroto administratorė D. R. nurodė, jog UAB „VILSTA“ padaryta žala dėl akcijų perleidimo (nuostoliai) yra 150 000 Lt (43 443 Eur). Anot administratorės, tuometinis vadovas T. G. žinojo, kad 43 443 Eur akcijų kaina yra per didelė, nes UAB „Geocon“ neseniai įkurta, neturi nei nekilnojamojo, nei kilnojamojo turto, o 2012 metus baigė nuostolingai.
  4. Teismas atkreipia dėmesį, jog administratorė D. R. nenurodo nei vienos aplinkybės, pagal kurią būtų galima spręsti, jog 2012-12-27 priimtas sprendimas įsigyti UAB „Geocon“ akcijas paveikė UAB „VILSTA“ mokumą. Netgi administratorė nurodė, jog UAB „VILSTA“ tik nuo 2013-12-31 dienos pasiekė ĮBĮ įtvirtintą bankroto bylos iškėlimo ribą.
  5. Pasisakant dėl to, ar apskritai UAB Vilsta“ galėjo 2012-12-27 priimti sprendimą dėl akcijų įsigijimo, tai reikėtų atkreipti dėmesį, jog įmonė savo veiklą grindžia ūkinės laisvės principu, kuris laiduojamas Konstitucijos 46 straipsnio, nustatančio, jog Lietuvos ūkis grindžiamas privačios nuosavybės teise, asmens ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva. Nesant 2012-12-27 duomenų apie UAB Vilsta“ finansinius sunkumus, dėl kurių įmonė negalėtų dalyvauti versle, sandoris galėjo būti sudaromas, o jei vėliau įmonė pradėjo jų patirti, nereiškia, kad dėl to priimtas sprendimas dėl UAB „Geocon“ akcijų įsigijimo tapo neteisėtu.
  6. Bankroto administratorė D. R. mano, jog valdybos nariai vietoj to, kad imtųsi konkrečių priemonių UAB Vilsta“ finansinei būklei gerinti, investavo 150 000 Lt į neseniai įkurtą, jokio turto neturinčią bendrovę, nors iš UAB Vilsta“ balanso 2012-12-31 dienai matyti, jog įmonė turėjo turto iš viso už 10 515 439 Lt, kai tuo tarpu mokėtinos sumos ir įsipareigojimai buvo 10 233 154 Lt sumai, iš kurių per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 7 671 646 Lt. Tačiau šie balanso duomenys įrodo, kad UAB „Geocon“ akcijų įsigijimas už 150 000 Lt sumą neturėjo jokio poveikio įmonės mokumui, o dėl ūkinės laisvės principo jau pasisakyta.
  7. Bankroto administratorė D. R. nurodė, jog UAB Vilsta“ valdybos nariai puikiai žinojo apie UAB „Geocon“ finansinę padėtį, ir tai įrodo UAB „Geocon“ (anksčiau – UAB „TRANSPORA“) 2012-10-01 steigimo aktas, kuriame nurodyta, kad UAB „VILSTA“ valdybos narys T. G. yra bendrovės steigėjas ir akcininkas, o kitas valdybos narys P. Š. yra steigiamos bendrovės direktorius.
  8. Teismas nurodo, kad aplinkybė, jog sandoriai buvo sudaryti tarp asmenų, jiems valdant susijusių įmonių akcijas, nereiškia jų neteisėtumo, kuriuo pagrindu būtų galima konstatuoti ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punkto pažeidimą. Kasacinis teismas yra nurodęs, jog kompetencijos požiūriu bendrovės vadovas, veikdamas bendrovės vardu, turi teisę sudaryti sutartį pats su savimi ar su savo sutuoktiniu. Tačiau jis turi veikti taip, kaip pagal pareigas privalo veikti juridinio asmens organas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-230/2005). Minėta, byloje nėra įrodymų, jog 2012-12-27 priimtas sprendimas įsigyti UAB „Geocon“ akcijas paveikė UAB „VILSTA“ mokumą.
  9. Pareiškėjas UAB „Raseinių statyba“ nurodė, kad UAB „Vilsta“, turėdama finansinių sunkumų, UAB „Geocon“ akcijas perleido nuostolingai, todėl šis sandoris turi būti vertinamas tyčinio bankroto kontekste kaip nuostolingas sandoris ir atspindintis T. G. siekius visas UAB „Vilsta“ pelningas veiklas perkelti iš UAB „Vilsta“ į T. G. valdomas įmones.
  10. UAB Vilsta“ 2013-11-30 pardavė akcijas UAB „Investa“ už 100 000 Lt (28 962, 00 Eur), t. y. pigiau nei 50 000 Lt (14 481.00 Eur). Pareiškėja bankroto administratorė nurodė, kad 2012 metus UAB „Geocon“ baigė turėdama neigiamą kapitalą. Vadinasi, akcijų perleidimo sandoris, įvykęs 2013-11-30, buvo aiškiai naudingas UAB Vilsta“, o nenaudingas – UAB „Investera“. Tai paneigia pareiškėjo UAB „Raseinių statyba“ argumentą, kad tuometinis UAB „Vilsta“ vadovas T. G. siekė pelningas veiklas perkelti iš UAB „Vilsta“ į T. G. valdomas įmones. Be to, nuostolius iš UAB „Geocon“ akcijų perleidimo kompensavo kitos įmonės UAB „Enginera“ akcijų pardavimo sandoris.
  11. Atsižvelgiant į tai, jog bankroto administratorė neįrodinėja, jog finansinius sunkumus patiriančios UAB „Geocon“ akcijų perleidimas UAB „Investa“ buvo nenaudingas UAB Vilsta“ ar / ir paveikęs įmonės nemokumą, o pareiškėjas UAB „Raseinių statyba“ taip pat nepagrindė šios aplinkybės, teismas sprendžia, jog pareiškėjai neįrodė, kad UAB „Vilsta“ valdybos 2012-12-27 priimtas sprendimas Nr. 14-12 gali būti pripažintas kaip atitinkantis ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punktą.
  12. Pareiškėjai įrodinėja, jog UAB „Vilsta“ ir UAB „Statnova“ 2014 m. sausio 3 d. sudaryta Paskolos sutartis Nr. 1, kuria UAB „Vilsta“ paskolino UAB „Statnova“ 76 225,38 Eur (252 900 Lt), yra nenaudingas sandoris, sudarytas esant UAB „Vilsta“ nemokiai. Be to, anot pareiškėjų, UAB „VILSTA“ valdymo organai žinojo, kad UAB „Statnova“ patiria finansinių sunkumų ir iki 2014-12-31 tokio dydžio paskolos grąžinti negalės. 2014-01-03 Paskolos sutarties sudarymo metu UAB „Statnova“ direktorė buvo R. J.. R. J. tuo pat metu buvo ir UAB „VILSTA“ valdybos narė.
  13. UAB „VILSTA“ banko sąskaitų išrašai įrodo, kad įmonė iš savo banko sąskaitos atliko darbo užmokesčio mokėjimus UAB „Statnova“ darbuotojams. UAB „VILSTA“ pervedė bankiniais pavedimais: 2014-01-15 – 400 Lt; 2014-01-17 – 500 Lt; 2014-01-28 – 29 000 Lt; 2014-01-31 – 140 000 Lt; 2014-02-04 – 45 000 Lt; 2014-02-12 – 38 000 Lt, iš viso 252 900 Lt sumą UAB „Statnova“.
  14. Byloje nustatyta, jog 2014 m. sausio 3 d. sudaryta Paskolos sutartis Nr. 1 buvo atlygintinė, numatanti pareigą UAB „Statnova“ mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanos.
  15. Suinteresuotas asmuo P. Š. nurodė, kad UAB „Vilsta“ buvo suinteresuota skolinti pinigus, nes UAB „Statnova“ vykdė aktyvią ūkinę – komercinę veiklą, taip pat veikė kaip BUAB „Vilsta“ subrangovas. Šią aplinkybę įrodo subrangos sutartys, kurios buvo pateiktos teismui kartu su 2017 m. spalio 6 d. P. Š. rašytiniais paaiškinimais, kaip jų Priedas Nr. 6 (2014 m. sausio 6 d. Statybos subrangos sutartis, kurios kaina – 96 005,66 Eur; 2014 m. gegužės 19 d. Statybos subrangos sutartis, kurios kaina – 135 269,93 Eur, 2014 m. liepos l d. Statybos subrangos sutartis, kurios kaina – 401,30 Eur, 2014 m. rugsėjo 1 d, Statybos subrangos sutartis, kurios kaina –9 477,59 Eur).
  16. Pareiškėjai neįrodinėja, jog veikimas per susijusią UAB „Statnova“, užsakant subrangos darbus, buvo aiškiai nenaudingas UAB „Vilsta“. Minėta, pareiškėjams buvo pasiūlyta pateikti motyvuotus paaiškinimus dėl tyčinio bankroto požymių. Tačiau pareiškėjai nepateikė įrodymų, kad UAB „Vilsta“ būtų galėjusi vykdyti rangos sutartis su kitomis bendrovėmis tomis sąlygomis, kuriomis dirbo UAB „Statnova“ (CPK 12, 178 straipsnis), esant tokiai UAB „Vilsta“ finansinei padėčiai, kai prasidėjo laikini finansiniai sutrikimai. Šioje byloje nurodyta, kad 2013 metais UAB „Vilsta“ finansiniai sunkumai teismų buvo pripažinti esantys laikino pobūdžio, dėl ko įmonei suteikta galimybė pašalinti juos restruktūrizavimo proceso metu. Byloje esantis duomenys apie siekį vykdyti veiklą, sudarant subrangos sutartis, sprendžiant laikinas finansines mokumo problemas, įrodo, kad įmonei tiesiog nepasisekė jų įveikti. Įmonė suteikė paskolą ne dėl to, kad siekė sąmoningai sumažinti jos mokumą, bet dėl to, kad sudarytų sutarčių subrangos pagrindų vertė buvo 1 105 154, 48 Eur, o paskolos suma siekė 76 225,38 Eur. Paskola buvo iš esmės panaudota UAB „Statnova“ darbuotojų darbo užmokesčiui. Šios aplinkybės paneigia įrodinėjamą pareiškėjų argumentą, jog paskolos suteikimas buvo nukreiptas į sąmoningą siekį sumažinti UAB „Vilsta“ mokumą, tyčia ją privedant prie bankroto.
  17. Be to, kartu su 2017 m. spalio 6 d. P. Š. rašytiniais paaiškinimais yra pateiktas BUAB „Vilsta“ atsiskaitomosios sąskaitos ( - ), esančios AB Svvedbank banke, išrašas (priedas Nr. 2), iš kurio yra matyti, kad UAB „Statnova“ pastoviai atlikinėjo mokėjimus BUAB „Vilsta“, viso sumokėdama 166 900 Lt (48 337, 58 Eur).
  18. Taigi įvertinus tai, jog sudarytų sutarčių subrangos pagrindų vertė buvo 1 105 154, 48 Eur, o paskolos suma siekė 76 225,38 Eur, atsižvelgiant į tai, jog 48 337, 58 Eur suma grąžinta, teismas sprendžia, kad paskolos sandoris neturėjo esminės reikšmės bendrovės nemokumui, todėl atmeta pareiškėjų argumentą, jog pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 2 punktą įmonės bankrotas gali būti pripažintas tyčiniu dėl UAB „Vilsta“ ir UAB „Statnova“ 2014 m. sausio 3 d. sudarytos Paskolos sutarties Nr. 1.

11Dėl kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą apribojimo

  1. Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 2 punktą įmonės bankrotas preziumuojamas tyčiniu, jei atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant Civilinio kodekso 6.9301 straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą ir nebuvo vykdomas šio ar kitų įstatymų reikalavimas dėl privalomo įmonės bankroto bylos inicijavimo, kai įmonės darbuotojui (darbuotojams) ilgiau kaip 3 mėnesius iš eilės nemokamas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos.
  2. Pareiškėja BUAB „Be investor“, kuri yra UAB „Maksimus“ reikalavimo teisių perėmėja ir UAB „Vilsta“ kreditorius, mano, kad UAB „Vilsta“ bankrotas pripažintinas tyčiniu ir pagal ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 2 punktą. Įrodinėja, jog UAB „Vilsta“ įsipareigojimų ir turto santykis kito į neigiamą pusę, o 2010 metais pasiekė ribą, kai bendrovei turėjo būti inicijuota bankroto byla, tačiau įmonės vadovai šios pareigos nevykdė. Be to, UAB „Vilsta“ valdymo organai pažeisdami CK 6.9301 straipsnyje nustatytą atsiskaitymų eiliškumą, vykdė eilę atsiskaitymų su kreditoriais, kurie neturėjo pirmumo teisės gauto atsiskaitymų.
  3. Pasisakant, ar UAB „Vilsta“ bankrotas pripažintinas tyčiniu pagal ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 2 punktą, teismas nurodo, jog byloje nėra įrodymų, kad atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant Civilinio kodekso 6.9301 straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, kai įmonės darbuotojui (darbuotojams) ilgiau kaip 3 mėnesius iš eilės nemokamas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos.
  4. Byloje nustatyta, jog įmonei Vilniaus apygardos teismo 2014 m. lapkričio 21 d. nutartimi priėmus įmonės vadovo pareiškimą dėl bendrovei restruktūrizavimo bylos iškėlimo, pradėjo veikti šio įstatymo normos, atskirai reguliuojančios atsikaitymus, tame tarpe, su darbuotojais. Vėliau Vilniaus apygardos teismas 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi įmonei buvo iškelta bankroto byla. Pareiškėja bankroto administratorė D. R. rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad UAB „VILSTA“ „Swedbank“, AB sąskaitos išrašas nuo 2014-01-28 – 2014-04-03 įrodo, kad UAB „VILSTA“ 2014-02-07 dieną mokėjo atlyginimus darbuotojams už 2013 m. gruodžio mėn.
  5. Patikrinus sąskaitos išrašo duomenis (el. bylos tomas VI, b.l.136-146), daroma išvada, jog byloje paneigta aplinkybė, kad 3 mėnesius iš eilės buvo nemokamas darbo užmokestis darbuotojams, kai buvo atsiskaitinėjama su UAB „Enginera“, UAB „Statnova“, UAB „Investera“. Šioje byloje reikėtų pažymėti, kad visi suinteresuotų asmenų paaiškinimai, kurių nepaneigia pareiškėjai, dėl atsikaitymų prioriteto suteikimo kitoms įmonėms, buvo grindžiami pareiga išmokėti darbo užmokestį pagal subrangos santykius dirbantiesiems
  6. Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punktą įmonės bankrotas pripažįstamas tyčiniu, jei įmonės veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą buvo apribotos arba panaikintos ir (arba) išieškojimo pirmenybė buvo sąmoningai teikiama tos pačios eilės pagal CK 6.9301 straipsnį kreditoriams, kuriems įsipareigojimai atsirado vėliau ir (arba) buvo nepradelsti arba mažiau pradelsti, žinant, kad kreditoriai, kuriems įsipareigojimai pradelsti arba daugiau pradelsti, faktiškai neturės į ką nukreipti savo išieškojimo, nes įmonė nebeturės pakankamai turto.
  7. Pareiškėja bankroto administratorė D. R. rašytiniuose paaiškinimuose, prašydama pripažinti bankrotą tyčiniu pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punktą, nurodė, kad nors UAB „Vilsta“ turėjo pradelstų įsipareigojimų UAB „Doka Lietuva“, UAB „EGO Business“, UAB „Sauslaukio statyba“, UAB „Flameksas“ ir Ko, UAB „Jumaida Inno System“, UAB „Informatikos ir ryšių technologijų centras“, tačiau atsiskaitinėjo pagal 2013-12-06 Reikalavimo teisės perleidimo sutartį Nr. A-21/13 ir 2014 m. vasario 24 d. Būsimo reikalavimo teisės perleidimo sutartį Nr. A-02/14, Paskolos sutartį Nr. 1 – 252, Valdybos sprendimo Nr. 14/12 pagrindu sudarytą UAB „Geocon“ akcijų pirkimo – pardavimo sutartį. Taip pat pareiškėja D. R. nurodė, jog UAB „Vilsta“ turėdama įsiskolinimų valstybės biudžetui ir kitiems kreditoriams, kiekvieną dieną atlikdavo bankinius pavedimus asmenims, kuriems mokėjimai nebuvo pradelsti. Pavyzdžiui, turėdama įsiskolinimų Valstybinei mokesčių inspekcijai įmonė 2014-01-28 dieną atliko mokėjimus UAB „Enginera“ – 50 000 Lt, UAB „Statnova“– 29 000 Lt; 2014-01-31 dieną atliko mokėjimą UAB „Statnova“ – 140 000 Lt; 2014-02-07 dieną atliko mokėjimus V. V. ir D. V. po 1 000 Lt; 2014-02-21 dieną atliko mokėjimą UAB „Enginera“ – 100 000 Lt. Taip pat pareiškėja įrodinėja, jog UAB „Vilsta“ neturėjo pradelstų įsipareigojimų UAB „Statnova“, nors su ja atsiskaitė, kai vėlavo mokėti atlyginimus savo darbuotojams.
  8. Pareiškėjas UAB „Raseinių statyba“ nurodė, jog T. G., suvokdamas sunkią UAB „Vilsta“ turtinę padėtį ir gręsiantį bankrotą, dalį UAB „Vilsta“ vykdytos veiklos ir darbuotojus perkėlė į savo įmones UAB „Enginera“, UAB „Geocon“, UAB „Statnova“ ir UAB „Investera“, todėl įmonės bankrotas pripažintinas tyčiniu pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Anot pareiškėjo, veiklos išskaidymas nebuvo naudingas UAB „Vilsta“. Iki tokio veiklos išskaidymo visus darbus vykdė UAB „Vilsta“ ir gavo iš to pajamas. Tuo tarpu, UAB „Vilsta“ veiklos dalį (betonavimo darbus) perkėlė į UAB „Statnova“ ir šiems darbams atlikti UAB „Vilsta“ suteikė savo darbuotojus, o tam, kad UAB „Statnova“ turėtų apyvartinių lėšų darbams vykdyti, UAB „Vilsta“ suteikė neatlygintinas didžiules paskolas. Be to, tam, kad aprūpinti UAB „Statnova“ darbu, UAB „Vilsta“ su UAB „Statnova“ sudarė eilę subrangos sutarčių. Taip pat pareiškėjo manymu, UAB „Vilsta“ nemokumui įtakos turėjo ir tai, kad esant apyvartinių lėšų trūkumui, UAB „Vilsta“ vykdė milijoninius mokėjimus susijusioms įmonėms UAB „Enginera“, UAB „Statnova“, UAB „Investera“.
  9. Taigi pareiškėjai įrodinėja, jog įmonės veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą buvo apribotos, o pervedimai UAB „Statnova“ ir jai darbuotojų suteikimas, nepagrįstai buvo prioritetinis.
  10. Šioje byloje jau buvo nurodyta, kad pareiškėjai nepateikė įrodymų, jog UAB „Vilsta“ galėjo vykdyti rangos sutartis su kitomis įmonėmis geresnėmis sąlygomis nei būtų veikusi per UAB „Statnova“. Byloje esančios sutartys su užsakovais patvirtina T. G. paaiškinimą, jog UAB „Vilsta“ vykdė statybos valdytojo bei generalinio rangovo funkcijas. Tokiu atveju, remiantis verslo logika yra teisinga dalį UAB „Vilsta“ vykdytos veiklos ir darbuotojus perkelti į įmones UAB „Enginera“, UAB „Geocon“, UAB „Statnova“ ir UAB „Investera“, kurios buvo įsipareigojusios vykdyti darbus pagal subrangos teisinius santykius, nepaisant aplinkybės, jog šių įmonių valdymas per akcininkus yra susijęs su UAB „Vilsta“ (el. bylos tomas VIII, b.l. 114-121).
  11. Visiems žinoma aplinkybė, kad statybos sektoriuje trūksta darbuotojų ir juos sunku išlaikyti, todėl labiau tikėtina (CPK 185 straipsnis) suinteresuoto asmens T. G. paaiškinimais dėl darbuotojų perkėlimo į pagal subrangos santykius dirbančias įmones, galinčias sumokėti darbo užmokestį, tuo pačiu mažinant su finansiniais sunkumais susiduriančios UAB „Vilsta“ darbuotojų skaičių ir optimizuojant jis veiklą. Pareiškėjai nepagrindė, jog būtų geriau nutraukinėti rangos sutartis ar bandyti jas užbaigti, ieškant prasidėjus statybos procesui įmonių, kurių atrankos kriterijus – nesusijusios UAB „Vilsta“ akcininkais ir vadovais.
  12. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamoje byloje nurodė, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu konstatavo ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinto tyčinio bankroto požymio egzistavimą iš esmės tik nustatęs aplinkybę, jog bendrovė, mažindama įsipareigojimus savo kreditoriams, mažino įsipareigojimus, be kita ko, ir savo dukterinėms įmonėms, taip pat, kad bendrovė, turėdama mokestinę nepriemoką, vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais, tačiau neanalizavo ir nevertino, ar nustatytas atsiskaitymų tvarkos pažeidimas buvo sąmoningas veiksmas, kuriuo buvo siekiama atsiskaityti tik su pasirinktais kreditoriais žinant, jog likusieji kreditoriai neturės į ką nukreipti savo išieškojimo. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esant duomenų, kad 2013 m. UAB „Vilsta“ buvo susidūrusi su laikinais finansiniais sunkumais, siekė atkurti veiklą ir atsiskaityti su kreditoriais, kad bendrovės įsipareigojimai kreditoriams tam tikru laikotarpiu mažėjo, pirmosios instancijos teismo sprendime konstatuotų aplinkybių nepakanka ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintam tyčinio bankroto požymiui pagrįsti.
  13. Nagrinėjant bylą iš naujo, teismas atkreipia dėmesį, jog pareiškėjai nepagrindė, kad UAB „Vilsta“ mokėjimai, atliekami pagal PVM sąskaitas – faktūras ar susitarimus, buvo be teisėto pagrindo, nesant prievolės juos vykdyti, taip sąmoningai siekiant sumažinti įmonės mokumą, ją privedant prie bankroto. Į bylą pateikti įrodymai patvirtina, jog UAB „Statnova“ buvo mokama pavedimu faktiškai atlikus statybos rangos darbus (darbuotojų sąrašas, el. bylos tomas X, b.l. 41; statybos subrangos sutartis, el. bylos tomas X, b.l. 205-217, 232-265; tarpusavio skolų suderinimo aktai sudaryti tarp UAB „Vilsta“ ir UAB „Statnova“, el. bylos tomas VII, b.l. 102-118). Pareiškėjas UAB „Raseinių statyba“ pripažįsta, jog 2013 m. gruodžio mėn. iš atsiskaitomosios sąskaitos Nr. ( - ), esančios AB Swedbanke, susijusiai įmonei UAB „Enginera“ buvo atlikta mokėjimų viso už 345 256,02 Eur (1 192 100 Lt), o pagal PVM sąskaitas – faktūras 333 671,22 Eur (1 152 100 Lt). Tai, kad byloje nėra sąskaitų – faktūrų už 11 584,80 Eur, negalima teigti, kad tokiai įmonei kaip UAB „Vilsta“, vykdančiai itin didėlės vertės statybos darbus, būtų reikšmingai sumažinusi mokumą, dėl kurio ji nebegalėtų atsiskaityti su kitais kreditoriais.
  14. Taip pat pareiškėjas UAB „Raseinių statyba“ nepagrindžia, kodėl reikėtų vertinti tuometinio įmonės vadovo T. G. veiksmus kaip privedusius įmonę tyčia prie bankroto, kai pats pripažįsta, jog UAB „Vilsta“ pagal 2014-01-06 ir 2014-04-17 kasos išlaidų orderius išmokėjo UAB „Armusta“ 20 959,59 Eur (72 369,27 Lt) už darbus pagal atliktų darbų aktus ir PVM sąskaitas – faktūras už 2013 m. spalio – gruodžio mėn. (rašytinių paaiškinimų 49 punktas). Taigi buvo atsiskaityta už rangos darbus, o nepadovanotos lėšos, todėl negalima teigti, jog sąmoningai, nepagrįstai siekiant sumažinti įmonės mokumą, buvo atlikti mokėjimai. Aplinkybė – jog UAB „Vilsta“ už darbus, pažeidžiant mokėjimų eiliškumo tvarką, atsiskaitydavo tiesiogiai su UAB „Armusta“, taip pat savaime neleidžia kvalifikuoti veikos kaip atitinkančios tyčinio bankroto požymio. Mokėjimo eiliškumo pažeidimas yra vertinamas remiantis kitu teisės institutu, kuris numato specialių kreditorių teisių gynimo būdą.
  15. Minėta, kad UAB „Vilsta“ įprastai pagal senai susiklosčiusią verslo praktiką veikė kaip rangovas (pvz., 2009 m. vasario mėn. 12 d. Statybos rangos sutartis Nr. R-6109 (e. bylos tomas II, b.l.12-19), todėl turėjo pasitelkti subrangovus atskiriems darbams atlikti. Taip pat įmonėje buvo įprasta verslo praktika suteikti paskolas su UAB „Vilsta“ susijusios įmonėms, veikiančioms kaip subrangovai, kurios vėliau turėdavo apmokėti UAB „Vilsta“ skolas. Tokia praktika buvo laikoma kaip teisėta nuo 2012 m. Nei bankroto administratorė, nei kiti pareiškėjai, prašydami iškelti tyčinio bankroto bylą dėl paskolos sutarčių, sudarytų iki 2013 m., teisėtumo klausimo nekėlė, todėl tokia praktika negali būti laikoma kaip tyčia įmonę privedusi prie bankroto vien dėl to, jog vėliau buvo susidurta su finansiniais sunkumais. Taigi 2012 m. lapkričio 19 d. buvo sudaryta tarp UAB „Geocon“ ir UAB „Vilsta“ paskolos sutartis Nr. 1, kurios grąžinimą įmonė prašė padaryti sumokant UAB „Vilsta“ darbuotojams, kaip darbo užmokestį, UAB „Vilsta 2012 m. sausio 2 d. pasirašė paskolos sutartį Nr. 1, prašydama 179 055,69 Lt pervesti apmokant jos tiekėjams ((e. bylos tomas VIII, b.l.122-125).
  16. Byloje nustatyta, kad BUAB „Vilsta“ nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. lapkričio 11 d. vykdė veiklą pelningai; jos grynasis pelnas sudarė 92 886,64 Eur (320 719,00 Lt) (el. bylos VII tomas, b.l. 51 – 52). Tai sudaro pagrindą manyti, jog pareiškėjų įrodinėjami kaip neteisėti veiksmai laikinai buvo paveikę įmonės veiklą teigiamai, dėl ko tik Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 1 d. nutartimi buvo atsisakyta iškelti restruktūrizavimo bylą. Atsižvelgiant į tai, teismas atmeta UAB „Raseinių statyba“ argumentą, jog BUAB „Vilsta“ nemokumui įtakos turėjo ir tai, kad esant apyvartinių lėšų trūkumui, UAB „Vilsta“ vykdė milijoninius mokėjimus susijusioms įmonėms.
  17. BUAB „Vilsta“ įsiskolinimas valstybės biudžetui atsirado 2014 m. pabaigoje (el. bylos, V tomo b.l. 168, VI tomo, b.l. 3, 64-70, 231,232), po to buvo kreiptasi į Vilniaus apygardos teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Verslo sėkmės atveju BUAB „Vilsta“ pagal sudarytas ir vykdytas rangos sutartis galėjo gauti apie 6 455 230,81 Eur pajamų, o tai reiškia, jog atliekami mokėjimai iš dalies pasirinktiems kreditoriams buvo nukreipti į siekų išsaugoti veiklą, o ne sąmoningai sumažinti jos mokumą. Atsižvelgiant į tai, sprendžiama, jog pareiškėjai neįrodė priežastinio ryčio tarp mokėjimų ir pasekmės – tyčinio bankrotas (CK 6.247 straipsnis).
  18. Teismas sutinka su suinteresuoto asmens T. G. paaiškinimuose išdėstytu argumentu, jog pareiškėjų nurodyta bendra kaip nenaudingų sandorių vertė – 152 600,78 Eur (526 900 Lt), sudarytų nuo 2013 metų gruodžio 31 d. iki 2014 m. sausio 1 d. negalėjo paveikti bendrovės nemokumo kaip tyčinio bankroto požymio. Atkreipia dėmesį, jog vien tarp UAB „Vilsta“ ir UAB „Adavas“ 2013 m. rugsėjo 3 d. sudarytos Rangos sutarties bendra kaina buvo 1 091 856,29 Eur (3 769 961,41 Lt plius PVM). Taigi sandorių, kuriuos buvo siekiama įvykdyti vertė yra žymiai didesnė, nei nurodytų kaip nenaudingų sandorių vertė.
  19. Teismas pripažįsta pagrįstu pareiškėjų argumentą, jog atlikti mokėjimai ir / ar įskaitymai subrangovams (užskaitos su UAB „Enginera“ nuo 2012-01-31 iki 2015-03-31 (e. bylos tomas XII, b.l. 5-79), UAB „Geocon“ nuo 2013-04-30 iki 2015-07-31 (el. bylos tomas XII, b.l. 224 – 273), UAB „Investera“ nuo 2012-01-31 iki 2015-07-31 (el. bylos tomas XII, b.l. 465 – 540) buvo atlikti pažeidžiant CK 6.9301 straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, tačiau, kaip jau byloje konstatuota, toks pažeidimas per se nepatvirtina BUAB „Vilsta“ kreditorių padėties pablogėjimo, nes jis buvo nukreiptas veiklos tęstinumą ir iš tokios veiklos gautomis pajamomis mokėjo įmonė kreditoriams mokėjo pinigų sumas.
  20. Byloje nustatyta, jog tuo metu UAB „Vilsta“ vadovo pareigas užėmęs T. G. 2014 m. gegužės 15 d. kreipėsi į UAB „Enginera“, kad ši sumokėtų bendrovei 179 055,69 Lt, tiesiogiai pervedant tam tikras sumas bendrovės tiekėjams (el. bylos tomas VIII, b.l.122-124). Atsiskaitymai su BUAB „Vilsta“ kreditoriais vyko iki pat bankroto bylos iškėlimo; šią aplinkybę pagrindžia į bylą pateikti įmonės sąskaitų išraškai (el. bylos VII tomas, b.l. 200-416; X tomas, b.l. 56-90, b.l. 292-327). Siekį vykdyti veiklą įrodo sutarčių su užsakovais sudarymas ir jų vykdymas iki pat bankroto bylos iškėlimo įmonei (el. bylos X tomas, b.l.55, 328-453).
  21. Kasacinis teismas nurodė, jog tais atvejais, kai nustatomas tyčinis blogas įmonės valdymas, kuris gali atsiskleisti sąmoningai vykdoma neteisinga investicijų politika, ydinga įmonės veikla ir plėtra (investicijos į nerealius ar pasenusius projektus, neperspektyvių įmonių akcijų supirkimas, nepaklausių prekių gamyba ir pan.), blogu vadovavimu įmonės komercinei, ūkinei ir finansinei veiklai, netinkamu darbo, technologinių procesų organizavimu, žinomai nenaudingų įmonei sandorių sudarymu, neatlikimas tų ekonominių veiksmų ir finansinių operacijų, kurias būtina atlikti konkrečioje situacijoje, yra pagrindas įmonės bankrotą pripažinti tyčiniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėj byloje Nr. 3K-3-252/2014).
  22. Teismas, atžvelgdamas į nurodytą formuojamą kasacinio teismo praktiką, įvertinęs bylos aplinkybes dėl BUAB „Vilsta“ susiklosčiusios verslo praktikos, siekį vykdyti veiklą, atsikaitymo su kreditoriais faktą, sprendžia, jog byloje nėra įrodyta aplinkybė, kad tyčiniais (sąmoningais) veiksmais buvo pažeistas atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumas (CK 6.9301 straipsnis), įmonė privesta prie nemokumo būsenos. Atsižvelgiant į tai, teismas atmeta prašymą pripažinti BUAB „Vilsta“ bankrotą tyčiniu, kaip neįrodytą (CPK 12, 178 straipsniai).

12Dėl bylinėjimosi išlaidų

  1. Pagal CPK 79 straipsnį bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis, su kuriuo susijusius klausimus reglamentuoja CPK 80-87 straipsniai, ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, su kuriomis susijusius klausimus reglamentuoja CPK 88-92, 97-99 straipsniai. Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal tai, kurios šalies naudai priimtas sprendimas (CPK 93 straipsnis).
  2. Nagrinėjamoje byloje pareiškimai dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu atmesti. Suinteresuoti asmenys P. Š. ir T. G. turi priešingą interesą byloje, todėl jiems patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
  3. Suinteresuotas asmuo P. Š. patyrė 13 775, 26 Eur išlaidų už teisinę pagalbą (e. bylos tomas XI , b.l. 16-24, tomas XIII, b.l.) bylą nagrinėjant pirma instancija ir 1 633,50 Eur apeliacinės instancijos teisme. Prašymuose dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nurodyta, kad advokatas paskaičiavo laiko sąnaudas, kurias apima bylos medžiagos analizė, prašymai dėl termino pratęsimo procesiniam dokumentui pateikti, atsiliepimų parengimas, susitikimas su klientu ir pan. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra pateikta ataskaita (CPK 98 straipsnio 1 dalis), iš kurios būtų galima apskaičiuoti tiksliai sugaištą laiką pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalių rekomenduojamus dydžius, atstovaujant klientą, sprendžiama, jog protinga priteisti suma yra 3 000 Eur (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Teismas nurodo, kad dalis procesiniuose dokumentuose pateiktų paaiškinimų kartojasi, be to, prašymai dėl terminų pratęsimo yra advokato darbo organizavimo ypatumo išraiška, už kurią neturi mokėti pralaimėjusi bylą šalis. Kita vertus, nuolatiniai papildomi paaiškinimai, kurie buvo teikti byloje, neatitinka CPK 7 straipsnio principų. Suinteresuoto asmens atstovas nenurodė jokių aplinkybių, kad reikėjo teikti papildomus procesinius dokumentus dėl pareiškėjų naujai nurodomų bylos aplinkybių. Be to, visi skaičiavimai, kuriais remiamasi atsikertant į pareiškimus dėl tyčinio bankroto, turėjo būti pateikti bankroto administratorei tik iškėlus bankroto bylą. Tai reiškia, kad nėra pagrindo priteisti visos prašomos sumos byloje, pradėtoje dėl tyčinio bankroto.
  4. Suinteresuotas asmuo T. G. patyrė 1 573 Eur teisinės pagalbos išlaidų, kurios pripažįstamos pagrįstomis ir įrodytomis, be to, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalių rekomenduojamų dydžių.
  5. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014 m. lapkričio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-451/2014 išaiškino, jog kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad iš atsakovo (bankrutuojančios įmonės) ieškovui (kreditoriui) priteistos bylinėjimosi išlaidos atitinka administravimo išlaidų sampratą pagal savo teisinę prigimtį ir paskirtį. Toks aiškinimas taikytinas ir tais atvejais, kai ieškinį bankrutuojančios įmonės vardu reiškia bankroto administratorius (žr. mutatis mutandis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2013; 2014 m. kovo 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2014). Priešingu atveju, atsakovas turėtų nepagrįstai prisiimti ieškovo prievolių dėl pareigos atlyginti jo bylinėjimosi išlaidas neįvykdymo riziką, o bankrutuojanti įmonė turėtų nepateisinamą galimybę piktnaudžiauti savo padėtimi, reikšdama nepagrįstus reikalavimus.
  6. Atsižvelgiant į nurodytą kasacinio teismo praktiką, suinteresuotam asmeniui T. G. priteisiama 1 573 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas lygiomis dalimis iš BUAB „Vilsta“ (mokėtinas iš administravimo išlaidoms skirtų lėšų), UAB „Be investor“, UAB „Raseinių statyba“, o suinteresuoto asmens P. Š. naudai – 3 000 Eur.

13Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292 straipsniais, ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalimi,

Nutarė

14atmesti bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Vilsta“ bankroto administratorės D. R., uždarosios akcinės bendrovės „Raseinių statyba“, bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Be investor“ pareiškimą dėl bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Vilsta“ bankroto pripažinimo tyčiniu.

15Priteisti T. G. (asmens kodas ( - )) naudai 1 573 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo lygiomis dalimis iš BUAB „Vilsta“ (juridinio asmens kodas 120207356) (mokėtinas iš administravimo išlaidoms skirtų lėšų), UAB „Raseinių statyba“ (juridinio asmens kodas 172310471), UAB „Be investor“ (juridinio asmens kodas 301078599).

16Priteisti P. Š. (asmens kodas ( - )) naudai 3 000 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo lygiomis dalimis iš BUAB „Vilsta“ (juridinio asmens kodas 120207356) (mokėtinas iš administravimo išlaidoms skirtų lėšų), UAB „Raseinių statyba“ (juridinio asmens kodas 172310471), UAB „Be investor“ (juridinio asmens kodas 301078599).

17Nutartis per septynias dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai