Byla 1A-440-898/2018
Dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 26 d. nuosprendžio, kuriuo E. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį (keturios nusikalstamos veikos), 181 straipsnio 1 dalį subendrinta 2 (dvejų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmę atliekant pataisos namuose

1Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Kazlauskienės, Jurgitos Kolyčienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ernesto Rimšelio, sekretoriaujant Simonai Peršinai, dalyvaujant prokurorui Viačeslavui Jevmenovui, nuteistajam E. K., jo gynėjui advokatui Rimantui Prėskieniui,

2teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 26 d. nuosprendžio, kuriuo E. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį (keturios nusikalstamos veikos), 181 straipsnio 1 dalį subendrinta 2 (dvejų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausme, bausmę atliekant pataisos namuose.

3Vadovaujantis BK 75 straipsniu laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, įpareigojant E. K. atlyginti nukentėjusiajam G. U. 2 070 Eur turtinę žalą per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar kitomis svarbiomis priežastimis.

4Nukentėjusiojo G. U. civilinis ieškinys tenkintas visiškai, jam iš E. K. priteista 2 070 Eur.

5Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuspręsta panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

6Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

7

  1. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
  1. E. K. nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 2 d. iki 2016 m. kovo 26 d., siekdamas apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, piktnaudžiaudamas G. U. patiklumu, iš tyrimo metu nenustatyto mobilaus ryšio operatoriaus telefono abonento G. U. rašydamas SMS žinutes į UAB „Tele 2“ mobilaus ryšio operatoriaus telefono abonento Nr. ( - ), paskatino G. U. už neva esamą jo (G. U.) skolą iš savo DNB banke esančios sąskaitos Nr. ( - ) į E. V. DNB banke esančią sąskaitą Nr. ( - ) pervesti pinigus: 2016 m. kovo 2 d. - 100 Eur; 2016 m. kovo 10 d. - 100 Eur; 2016 m. kovo 12 d. - 50 Eur; 2016 m. kovo 15 d. - 60 Eur ir 50 Eur; 2016 m. kovo 18 d. - 40 Eur; 2016 m. kovo 19 d. - 55 Eur; 2016 m. kovo 21 d. - 60 Eur; 2016 m. kovo 24 d. - 15 Eur; 2016 m. kovo 25 d. - 30 Eur; 2016 m. kovo 26 d. - 20 Eur ir 30 Eur; bendroje sumoje - 590 Eur, už kuriuos jis, virtualiuoju būdu naudodamasis internetinės erdvės bendravimo programa SKYPE, apgaulės būdu iš E. V., nežinojusio, kad pinigai į jo (E. V.) DNB banke esančią sąskaitą Nr. ( - ) pervesti apgaulės būdu, pinigus išviliojant iš G. U., įsigijo virtualius žaidybinius pinigus (pokerstars dolerius), tokiu būdu jis apgaule savo naudai įgijo G. U. priklausančius 590 Eur. Tokie E. K. veiksmai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje.
  2. E. K. taip pat nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 4 d. iki 2016 m. balandžio 13 d., siekdamas apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, piktnaudžiaudamas G. U. patiklumu, iš jo paties (E. K.) susikurtos elektroninės pašto dėžutės, kurios adresas: lietuvos.policija98@gmail.com – G. U. į elektroninio pašto dėžutę, kurios adresas: ( - ) - rašydamas elektroninius laiškus, paskatino G. U. už neva esamą jo (G. U.) skolą iš savo DNB banke esančios sąskaitos Nr. ( - ) į A. M. AB „Swedbank“ banke esančią sąskaitą Nr. ( - ) pervesti pinigus: 2016 m. balandžio 4 d. - 200 Eur; 2016 m. balandžio 6 d. - 150 Eur; 2016 m. balandžio 13 d. - 50 Eur; bendroje sumoje - 400 Eur, kuriuos A. M. jo apgaulės būdu įtikinta, kad G. U. yra neva jo (E. K.) draugas, ir nežinojusi, kad pinigai į jos sąskaitą pervesti apgaulės būdu, juos išviliojant iš G. U., jo (E. K.) prašymu G. U. į jos AB „Swedbank“ banke esančią sąskaitą Nr. ( - ) pervestus pinigus pervedė į R. P. AB „Swedbank “ banke esančią sąskaitą Nr. ( - ), o R. P., tuo metu su juo (E. K.) palaikęs draugiškus santykius, pasitikėdamas juo ir nežinodamas, kad pinigai į jo (R. P.) AB „Swedbank “ banke esančią sąskaitą ( - ) pervesti apgaulės būdu išviliojant iš G. U., minėtus pinigus AB „Swedbank“ banko Švenčionių filiale, esančiame Lentupio g. 3, Švenčionių m., Švenčionių r. sav., išgrynino ir perdavė jam (E. K.), tokiu būdu jis apgaule savo naudai įgijo G. U. priklausančius 400 Eur. Tokie E. K. veiksmai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje.
  3. E. K. taip pat nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 20 d. iki 2016 m. rugpjūčio 14 d,, siekdamas apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, piktnaudžiaudamas G. U. patiklumu, iš tyrimo metu nenustatyto mobilaus ryšio operatoriaus telefono abonento G. U. rašydamas SMS žinutes į UAB „Tele 2“ mobilaus ryšio operatoriaus telefono abonento Nr. ( - ), paskatino G. U. už neva esamą jo (G. U.) skolą iš savo DNB banke esančios sąskaitos Nr. ( - ) į E. V. DNB banke esančią sąskaitą Nr. ( - ) pervesti pinigus: 2016 m. balandžio 20 d. - 60 Eur; 2016 m. balandžio 25 d. - 10 Eur; 2016 m. balandžio 27 d. - 30 Eur; 2016 m. balandžio 28 d. - 60 Eur; 2016 m. gegužės 10 d. - 75 Eur; 2016 m. gegužės 26 d. - 45 eurus; 2016 m. birželio 14 d. - 100 Eur; 2016 m. birželio 16 d. - 30 Eur; 2016 m. birželio 21 d. - 20 Eur; 2016 m. birželio 27 d. - 50 Eur ir 10 Eur; 2016 m. liepos 13 d. - 50 Eur; 2016 m. liepos 14 d. - 50 Eur ir 50 Eur; 2016 m. liepos 28 d. - 70 Eur; 2016 rugpjūčio 8 d. - 40 Eur; 2016 m. rugpjūčio 14 d. - 60 Eur; bendroje sumoje - 810 Eur, už kuriuos jis, virtualiuoju būdu naudodamasis internetinės erdvės bendravimo programa SKYPE, apgaulės būdu iš E. V., nežinojusio, kad pinigai į jo (E. V.) DNB banke esančią sąskaitą Nr. ( - ) pervesti apgaulės būdu, išviliojant iš G. U., įsigijo virtualius žaidybinius pinigus (pokerstars dolerius), tokiu būdu jis apgaule savo naudai įgijo G. U. priklausančius 810 Eur. Tokie E. K. veiksmai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje.
  4. E. K. taip pat nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2016 m. rugsėjo 15 d. iki 2016 m. spalio 16 d., siekdamas apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, piktnaudžiaudamas G. U. patiklumu, iš judriojo ryšio telefono „Samsung Galaxy S5 Neo“, kurio IMEI ( - ), UAB „Omnitel“ mobilaus ryšio operatoriaus telefono abonento Nr. ( - ) G. U. rašydamas SMS žinutes į UAB „Tele 2“ mobilaus ryšio operatoriaus telefono abonento Nr. ( - ), paskatino G. U., už neva esamą jo (G. U.) skolą įnešti į R. P. AB „Swedbank“ banke esančią sąskaitą Nr. ( - ) grynus pinigus: 2016 m. rugsėjo 15 d. - 70 Eur; 2016 m. spalio 16 d. - 200 Eur; bendroje sumoje - 270 Eur, kuriuos R. P., tuo metu su juo (E. K.) palaikęs draugiškus santykius, pasitikėdamas juo ir nežinodamas, kad pinigai į jo (R. P.) AB „Swedbank“ banke esančią sąskaitą Nr. ( - ) pervesti apgaulės būdu, išviliojant iš G. U., minėtus pinigus AB „Swedbank“ banko Švenčionių filiale, esančiame Lentupio g. 3, Švenčionių m., Švenčionių r. sav., išgrynino ir perdavė jam (E. K.), tokiu būdu jis apgaule savo naudai įgijo G. U. priklausančius 270 Eur. Tokie E. K. veiksmai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje.
  5. E. K. taip pat nuteistas už tai, kad neturėdamas teisėto pagrindo atvirai savo naudai vertė kitą asmenį perduoti turtą, grasindamas prieš kitą asmenį panaudoti fizinį smurtą ir paskelbti jį kompromituojančią informaciją, o būtent: laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 14 d. iki 2017 m. vasario 14 d., siekdamas savo naudai įgyti svetimą turtą, prisistatydamas Raimondo vardu, iš jo paties naudojamo judriojo ryšio telefono „Samsung Galaxy S5 Neo“, kurio IMEI ( - ), UAB „Omnitel“ mobilaus ryšio operatoriaus telefono abonento Nr. ( - ), skambindamas ir rašydamas SMS žinutes V. U. į jos AB „Telia Lietuva“ mobilaus ryšio operatoriaus telefono abonento Nr. ( - ), grasino V. U., kad jeigu ji nesumokės 200 Eur už neva esamą jos sūnaus G. U. skolą, jis susidoros su V. U. sūnumi G. U., į jų namus iškvies „TV Pagalbos“ televiziją, kuri paviešins informaciją apie tai, koks nedoras yra jos sūnus G. U., tokiu būdu vertė V. U. jo (E. K.) naudai perduoti 200 Eur. Tokie E. K. veiksmai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 181 straipsnio 1 dalyje.
  1. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai
  1. Apeliaciniu skundu E. K. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 26 d. nuosprendį ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį, kadangi nėra nusikaltimo sudėties ir įvykio; jei apeliacinis teismas E. K. nepatikės, prašo konstatuoti, kad buvo padarytos tęstinės veikos, skirti mažiausią ir švelniausią bausmę.

86.1. Skunde nurodo, kad teismas neatsižvelgė į ryškius prieštaravimus tarp nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymų, nuosprendžio aprašomoji dalis perrašyta iš kaltinamojo akto, nuosprendyje nurodyti kaltę pagrindžiantys motyvai perrašyti iš BK. Mano, kad teismas neobjektyviai ir neišsamiai ištyrė bylos aplinkybes, nepašalino prieštaravimų, patikėjo nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymais, kurie vieni kitiems prieštarauja. Ikiteisminio tyrimo terminai buvo nuolat tęsiami, kai ikiteisminis tyrimas atsidūrė aklavietėje, visi tiesiogiai su byla susiję asmenys apklausti ir „išsigynė“ atsakomybės, įtarimas buvo pareikštas E. K.. Kaltas liko E. K. telefonas ir jo telefono numeris, kurių „pagalba“ E. K. per kitų asmenų sąskaitas „plaukė“ pinigai. Kriminalinės policijos pareigūnams paprašius pateikti telefoną, E. K. geranoriškai jį pateikė, bet jame jie nieko nerado, taip pat pateikė savo kompiuterį, jame taip pat nieko nerasta. Pateikus sąskaitos išrašą, jame irgi nieko nerasta.

96.2. Skunde pažymi, kad tyrėja V. S., kuri atliko ikiteisminį tyrimą, yra nukentėjusiojo G. U. giminaitė ar kažkaip kitaip su juo susijusi. Ji nenusišalino nuo ikiteisminio tyrimo ir bandė išgelbėti savo giliai įklimpusį giminaitį. Apie tai, kad tyrėja yra nukentėjusiojo giminaitė, E. K. sužinojo vėliau, kai ikiteisminis tyrimas buvo baigtas, todėl nušalinimo pareikšti jai negalėjo. Ikiteisminio tyrimo metu nedalyvavo E. K. gynėjas, dėl ko buvo apribota jo teisė gintis, E. K. pasirašė atsisakantis gynėjo, nes nesuprato kaltinimo svarbos. Kai E. K. buvo įteiktas kaltinamasis aktas, jis suprato kaltinimo grėsmę, kreipėsi į advokatą, kuris jam pasakė, kad toks kaltinimas – visiškas absurdas. Pagrindinis įkaltis – sąskaita. Į E. K. sąskaitą jokie pinigai nebuvo pervesti, nes niekas jam nebuvo skolingas, advokatas pasakė, kad teisme E. K. pats apsigins.

106.3. E. K. prašo atkreipti dėmesį į tai, kad G. U. mokėjimo pavedimuose mokėjimo paskirtyje visur nurodyta „skola“, G. U. buvo kažkam skolingas, bet ne E. K.. Kai G. U. pamatė E. K. prieš pirmą posėdį, visą laiką raudonavo, nes suprato, jog E. K. ne tas asmuo, kurį G. U. kaltina. Neseniai G. U., dalyvaujant policijos pareigūnui, pripažino, kad jis E. K. jokių pinigų nepervedinėjo ir E. K. jam nieko neskolingas.

116.4. Aplinkybė, jog ikiteisminio tyrimo medžiagoje figūruoja E. K. telefono numeris, nėra pagrindas konstatuoti, kad jis padarė nusikalstamą veiką. E. K. mėgsta sportą, lanko krepšinio treniruotes, dalyvauja varžybose. Didelė tikimybė, kad jo telefonu kažkas pasinaudojo. Be to, jis gyvena name su dar dviem broliais. Jei būtų padaręs nusikaltimus, būtų išmetęs SIM kortelę ir telefoną, tačiau SIM kortelę dar labai ilgai naudojo.

126.5. Skunde prašoma atkreipti dėmesį į tai, kad byloje figūruoja labai daug pavardžių, tie asmenys apklausti nebuvo. Tyrėja, tirdama bylą, neišsklaidė abejonių, nepadarė akistatos, nebuvo atliktas atpažinimas iš nuotraukos, atpažinimas iš statistinių asmenų, todėl visos abejonės traktuojamos kaltinamojo naudai. E. K. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios savo parodymų nekeitė. Teisiamojo posėdžio metu V. U. aiškiai pasakė „man paskambino Raimondas“. Raimondas – tai R. P.. Įtarimai buvo pareikšti E. V. ir R. P., po to E. K. ir A. M.. E. K. sakė jos nepažįstantis, su ja jokių reikalų neturėjęs, aplinkybė, jog ji mokėsi paralelinėje klasėje, neduoda pagrindo teigti, kad E. K. ją pažįsta. Iš jos jokių pinigų E. K. niekada nesiskolino, ji jam jokių pinigų niekada nepervedinėjo. Aplinkybė, kad E. K. dirbo Anglijoje ir vėliau sakė R. P. žinantis, kaip susigrąžinti pinigus, nesudaro pagrindo teigti, jog E. K. norėjo sukčiauti. Turėjo galvoje tai, kad pajamas galima deklaruoti VMI ir susigrąžinti mokestį. Jokios kalbos apie tai, jog į E. K. sąskaitą turi būti pervesta pinigų suma, nebuvo. Prasmės meluoti E. K. neturi, nes dirbo Anglijoje ir turėjo pakankamai lėšų (pridedami tai patvirtinantys atsiskaitymo lapeliai).

136.6. Skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismui skrupulingai peržiūrėjus bylą, joje bus rasta labai daug įrodymų dėl kitų asmenų kaltės. Vyko kažkokie sandoriai tarp G. U. ir E. V.. Kaltinime nurodytas telefonas (37061312966) priklausė vienam iš E. K. brolių. Be to, brolis ne kartą naudojosi E. K. telefonu. Laikotarpiu, už kurį E. K. pareikštas kaltinimas, E. K. draugė, su kuria gyvena, laukėsi dukros, todėl E. K. niekaip negalėjo daryti nusikaltimo – buvo laimingas ir užimtas svajonėmis. Dukra gimė 2016 m. spalio 10 d. (tai patvirtinantis gimimo liudijimas pridedamas).

  1. Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė skundą tenkinti, prokuroras prašė skundą atmesti.
  1. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Dėl E. K. veiksmų ir jų kvalifikavimo
  1. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai nebūtų naikinami ir keičiami. Nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, kai priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Nagrinėjimo teisme dalyvių išsakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo ir išvadų darymo teismui neprivalomos. Teismo proceso dalyviai gali teikti pasiūlymus teismui dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau tokių proceso dalyvių pasiūlymų atmetimas pirmosios instancijos teisme savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-261/2012, 2K-P-89/2014).
  2. Nors apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teisme atliktu įrodymų vertinimu, apeliacinės instancijos teismas patikrinęs bylą apeliacine tvarka daro išvadą, jog teismas, nors ir netinkamai motyvavo teismo nuosprendį, visgi priėmė teisingą sprendimą dėl E. K. veiksmų ir jo kaltės. E. K. viso proceso metu neigė kaltę dėl padarytų nusikaltimų, apie atliktus sukčiavimus nurodė nieko nežinantis. Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus duomenis, padarė išvadą, jog surinktų, ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma, išskyrus paties E. K. parodymus, kurių nepatvirtina jokie kiti įrodymai, rodo, jog E. K. padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, surinkti įrodymai sudaro nuoseklią grandinę, nukentėjusiųjų G. U., V. U., liudytojų E. V., A. M., R. P. parodymus patvirtina rašytinė medžiaga, šių asmenų parodymuose prieštaravimų nėra.
  3. Apeliaciniame skunde E. K. visų pirma pažymi, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į ryškius prieštaravimus tarp nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymų, tačiau kokie konkretūs prieštaravimai, svarbūs sprendžiant E. K. kaltės klausimą, yra nustatyti šioje byloje, apeliantas taip ir nenurodo. Nagrinėjamu atveju nusikalstamų veikų mechanizmas nustatytas remiantis visų pirma nukentėjusiojo G. U. parodymais. Pirmosios instancijos teisme jis paaiškino, kad jam į telefoną pradėjo rašinėti žmogus, kuris teigė, kad G. U. yra skolingas, kad jis yra pasirašęs kažkokį vekselį, iš pradžių G. U. nereagavo, tačiau vėliau gavo daugiau žinučių, tas asmuo atsiuntė savo sąskaitą, pradėjo grasinti, tuomet jis ir pervedė pinigus. G. U. nurodė, jog toliau pradėjo rašyti į elektroninį paštą, prisistatė kaip iš policijos, policija norėjo padėti jam, bet iš pradžių reikėjo, kad G. U. pervestų pinigus. Paaiškino, jog buvo nurodytos E. V., A. M. sąskaitos, taip pat nurodyta pervesti pinigus į R. P. sąskaitą, sąskaitas gavo SMS žinute. G. U. patvirtino nepažįstantis nei A. M., nei E. V..
  4. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis G. U. nurodė kiek tikslesnes aplinkybes. Pirmą kartą apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu G. U. paaiškino, kad jam į telefoną Nr. ( - ) parašė iš telefono numerio, kurio jau nepamena, asmuo prisistatė E. V. ir nurodė savo sąskaitą, į kurią G. U. turi pervesti pinigus už neapmokėtą vekselį su jo parašu, kuriuo jis neva skolingas R. P., kitaip jam bus blogai; nurodė, jog nėra pasirašęs jokio vekselio, tačiau pinigus pervedė bijodamas. Taip pat nurodė, jog vienu metu į jo elektroninį paštą ( - ) parašė N. K., prisistatęs pareigūnu iš policijos (iš el. pašto lietuvos.policija98@gmail.com), nurodė pervesti 400 Eur į A. M. sąskaitą už skolą, pinigus G. U. pervedė bijodamas, kadangi N. K. nurodė, kad dėl skolos kreipsis į teismą. Vėliau G. U. rašė asmuo, prisistatęs R. P., iš telefono numerio ( - ), kuris nurodė pervesti 300 Eur, jam G. U. pervedė 270 Eur, taip pat buvo prašoma dar 230 Eur, grasinama, kad jei pinigai nebus pervesti, jų bus reikalaujama iš G. U. tėvų, kai pinigai nebuvo pervesti, iš minėto numerio žinutes gavo G. U. mama, jos buvo prašoma atiduoti sūnaus skolą (1 t., 1 b. l.). Antroje apklausoje ikiteisminio tyrimo metu G. U. patikslino, kad jam rašė asmuo, prisistatęs E. V., reikalavo į jo sąskaitą pervesti pinigus, kuriuos G. U. neva skolingas R. P., aiškino, jog yra G. U. pasirašytas vekselis dėl skolos. Nurodė analogiškas aplinkybes dėl bendravimo su neva policijos pareigūnu, taip pat paaiškino, kad po to praėjus penkiems mėnesiams su G. U. susisiekė ir R. P. prisistatęs asmuo, reikalavo pervesti jam pinigus, kuriuos G. U. vis dar skolingas (1 t., 102-104 b. l.).
  5. Kaip matyti iš nukentėjusiojo G. U. parodymų, pinigų iš jo buvo reikalaujama neva už jo vardu išrašytą vekselį. Bijodamas grasinimų G. U. pervedė pinigus į jam nurodytą E. V. sąskaitą. Pinigai E. V. buvo pervedinėjami laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 2 d. iki 2016 m. kovo 26 d. (nusikalstama veika, aprašyta šios nutarties pirmoje pastraipoje), taip pat laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 20 d. iki 2016 m. rugpjūčio 14 d. (nusikalstama veika, aprašyta šios nutarties trečioje pastraipoje). Pirmosios instancijos teisme kaip liudytojas apklaustas E. V. paaiškino, kad E. K. jam nematytas, tačiau jis iš E. V. ilgą laiką pirko pokerio žaidimo pinigus, iš pradžių pinigus pervesdavo iš savo sąskaitos, vėliau iš draugų, giminaičių – E. K. jam pervesdavo pinigus, o E. V. E. K. pervesdavo pokerio pinigus. E. V. paaiškino, kad G. U. pavardę prisimena, kadangi iš jo buvo ne kartą vesti pinigai, nurodė su E. K. bendravęs per „Skype“ programą. Ikiteisminio tyrimo metu E. V. pateikė minėtą susirašinėjimą „Skype“ (2 t., 4-78 b. l.), iš kurio matyti, jog E. K. tariasi su E. V. dėl pokerio žaidimo pinigų pirkimo, nurodo, jog pinigai už vadinamuosius pokerio pinigus bus pervesti iš G. U. sąskaitos. Pinigų pervedimus iš G. U. sąskaitos į E. V. sąskaitą patvirtina ir E. V. sąskaitos išrašas (2 t., 113-115 b. l.).
  6. G. U. ir E. V. nėra pažįstami, E. V. dėl pokerio pinigų nurodė bendravęs būtent su E. K., kurį žinojo, kadangi iš pradžių pokerio pinigus jis pirkdavo už juos apmokėdamas iš savo asmeninės sąskaitos. E. V. parodymai pirmosios instancijos teisme, kurie yra analogiški jo nurodytoms aplinkybėms ikiteisminio tyrimo metu (3 t., 67, 68 b. l.), pateiktas susirašinėjimas „Skype“ programoje, kuris vyko laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 1 d. iki 2016 m. rugpjūčio 14 d., t. y. tuo metu, kai buvo padarytos dvi iš E. K. inkriminuojamų nusikalstamų veikų (aprašytos šios nutarties pirmoje, trečioje pastraipose), patvirtina, jog laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 1 d. iki 2016 m. kovo 26 d., taip pat laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 20 d. iki 2016 m. rugpjūčio 14 d. E. K. iš E. V. pirko pokerio žaidimo pinigus, už kuriuos atsiskaitė apgaulės būdu iš G. U. išviliotais pinigais. Nukentėjusysis G. U. pervesdavo pinigus į E. V. sąskaitą neva kaip skolą (kaip nurodė G. U., jam buvo grasinama dėl neva turimos skolos), E. V., kuriam pinigai buvo pervedami, apie nusikaltimą nieko nežinojo, galvojo, jog pinigus už E. K. perkamus pokerio pinigus perveda draugas (taip E. K. nurodė susirašinėdamas su E. V. per „Skype“ programą). Nors apeliaciniame skunde teigiama, neva vyko kažkokie sandoriai tarp G. U. ir E. V. (6.6. punktas), sandorių ir bendravimo tarp G. U. ir E. V. nepatvirtina jokia bylos medžiaga, priešingai, aukščiau aptartos aplinkybės (E. V. parodymai, pateiktas susirašinėjimas „Skype“ programoje) patvirtina, jog sandorius dėl pokerio pinigų pirkimo sudarinėjo E. K. su E. V., o atsiskaitymams už šiuos sandorius E. K. naudojo apgaule iš G. U. išviliotus pinigus.
  7. Apeliaciniame skunde pažymima, kad G. U. pervesdamas pinigus mokėjimo paskirtyje nurodydavo „skola“, ši aplinkybė anot apelianto patvirtina, kad G. U. buvo kažkam skolingas (6.3. punktas). Kaip matyti iš sąskaitos išrašo (2 t., 113-115 b. l.), darydamas pavedimus nukentėjusysis G. U. tam tikrais atvejais mokėjimo paskirtį iš tikrųjų nurodė kaip „skola“. Tačiau ši aplinkybė yra visiškai suprantama – iš G. U. pinigų buvo reikalaujama neva už jo turimą skolą pagal vekselį, pinigus jis pervesdavo galvodamas, jog grąžina skolą. E. K., reikalaudamas pinigų iš G. U., pasirinko tokį apgaulės būdą, kuomet įtikino nukentėjusįjį, neva jis yra skolingas. Kaip matyti iš G. U. parodymų, jis iš tikrųjų galvojo, jog yra kažkam skolingas – pirmosios instancijos teisme G. U. paaiškino, jog prieš pat pradedant iš jo reikalauti pinigų buvo pakliuvęs į avariją (įvažiavęs į kitą automobilį), po ko susitarė su asmeniu, jog sumokės jam už bamperio įdaužimą, padavė pinigus ir taip viskas pasibaigė, kai jam po savaitės pradėjo rašyti žinutes, G. U. galvojo, kad galbūt tas žmogus rašo (2018 m. vasario 14 d. teisiamojo posėdžio protokolas).
  8. Viena iš nusikalstamų veikų G. U. atžvilgiu buvo padaryta, kuomet nukentėjusiajam į jo elektroninio pašto dėžutę rašė policijos pareigūnu prisistatęs asmuo (veika, aprašyta šios nutarties antrame punkte). Šiuo atveju nukentėjusysis G. U. pinigus pervedė į A. M. sąskaitą, o A. M. gautą sumą pervedė R. P., kuris pinigus išgrynino, dėl šių aplinkybių ginčo byloje nėra. Pinigų pervedimai taip pat atsispindi A. M. sąskaitos išraše (2 t., 107-109 b. l.).
  9. Pirmosios instancijos teisme A. M. nurodė, jog 2-3 kartus jai buvo pervesti pinigai iš G. U., kurio ji nepažįsta, E. K. jai rašė, kad jo draugas perves jai į sąskaitą pinigus, tuos pinigus ji turės pervesti į kitą sąskaitą, kad jis (E. K.) galėtų apmokėti teismo išlaidas ir atgauti skolą. Tikslesnes aplinkybes dėl visos įvykių sekos A. M. nurodė apklausiama ikiteisminio tyrimo metu (kaip įtariamoji), A. M. paaiškino, jog 2016 m. kovo ar balandžio mėnesį jos pažįstamas ir buvęs bendramokslis E. K. pasiskolino iš jos pinigų, per kelis kartus jam paskolino 270 Eur; E. K. A. M. pasakojo negalintis grąžinti skolos, nes ir jam kažkas skolingas ir neatiduoda pinigų, teigė kreipęsis į kažkokį skolų išieškojimo biurą; tuomet su A. M. elektroniniu paštu susisiekė jai nepažįstama R. B., skolų išieškojimo biuro darbuotoja, kuri tvarko E. K. skolos išieškojimo reikalus; 2016 m. balandžio mėnesį E. K. pasakė A. M., jog į jos sąskaitą draugas G. U. perves pinigus, kuriuos ji turės pervesti į R. P. sąskaitą, kurio sąskaitos numerį E. K. atsiuntė SMS žinute; G. U. ir R. P. nurodė nepažįstanti; A. M. taip pat nurodė, jog 2016 m. rugsėjo 1 d. jai į elektroninį paštą vėl parašė minėta skolų išieškojimo biuro darbuotoja, nurodė pervesti pinigus į E. V. sąskaitą, tačiau A. M. kilo įtarimų, kad visoje šioje istorijoje kažkas negerai, ji pradėjo ignoruoti E. K. žinutes, skambučius, ištrynė jo numerį, nebebendravo nei su juo, nei su biuro darbuotoja (3 t., 8 b. l.).
  10. Iš A. M. parodymų, kurie, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, nėra prieštaringi, matyti, kad pati A. M. nieko nežinojo apie G. U. atžvilgiu daromą nusikalstamą veiką, E. K. paprašyta pervedė iš G. U. gautus pinigus į E. K. nurodytą R. P. sąskaitą tikėdamasi, kad tai padės jai atgauti skolą iš E. K. – E. K. jai nurodė, jog pinigai jam reikalingi teismo procesui. Nors skunde A. K. teigia su A. M. jokių reikalų neturėjęs, jos nepažįstantis, pinigų iš jos nesiskolinęs (6.5. punktas), tokie argumentai teisėjų kolegijos vertinimu yra pasirinkta gynybinė E. K. pozicija, kuri nepatvirtinta jokiais bylos duomenimis.
  11. Kaip nustatyta, iš A. M. sąskaitos pinigai buvo pervesti R. P.. R. P. pirmosios instancijos teisme nurodė, jog su E. K. yra kaimynai, grįžus iš užsienio atėjo E. K. ir pasakė, jog galima susigrąžinti pinigus iš užsienio, norint tai padaryti, dar reikia pervesti pinigų; vėliau E. K. sakė, kad jam iš užsienio perves pinigus, tačiau jis neturintis lietuviškos sąskaitos, todėl paprašė R. P., kad duotų savo; į tą sąskaitą gaudavo pinigus, kuriuos R. P. perduodavo E. K., taip buvo keletą kartų, paaiškino pats elektronine bankininkyste nemokantis naudotis, E. K. davė tik sąskaitos numerį. Tikslesnes aplinkybes R. P. nurodė apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (kaip įtariamasis). Jis paaiškino E. K. pažįstantis nuo vaikystės, jie yra kaimynai; nurodė 2015 m. pabaigoje ar 2016 m. pradžioje su E. K. vykęs į Angliją uždarbiauti, tačiau kažkur po trijų savaičių R. P. grįžo, E. K. grįžo po 2-3 savaičių; grįžęs E. K. pasakė, jog yra galimybė iš Anglijos susigrąžinti už nuomą permokėtus pinigus, tačiau tam reikia iš pradžių pervesti pinigus kažkokiam ar tai V., ar K., šio žmogaus R. P. nepažįsta, nėra su juo bendravęs, tikėdamasis atgauti pinigus už nuomą R. P. šiam žmogui pervedinėjo pinigus, sąskaitos numerį jam nurodė E. K.; E. K. R. P. sakė neturintis savo sąskaitos, todėl visus pervedimus reikia daryti per R. P. sąskaitą, tuo metu E. K. per R. P. sąskaitą buvo pervedami pinigai; paaiškino, kad visais atvejais nuėmęs iš savo sąskaitos pinigus, pervestus E. K., juos jam ir atiduodavo; nurodė nepažįstantis nei G. U., nei A. M. (3 t., 24, 25 b. l.).
  12. Kaip matyti iš R. P. parodymų, E. K., pasinaudodamas jo pasitikėjimu, vėlgi nurodydamas, jog savo asmeninės sąskaitos neturi (kaip nurodė ir A. M.), pasinaudojo R. P., kuris apie daromus nusikaltimus nieko nežinojo, sąskaita. R. P. patvirtino nepažįstantis A. M. (tą patvirtino ir A. M.), nurodė tiesiog nuimdavęs iš savo sąskaitos pinigus, pervestus E. K., ir juos visus atiduodavęs E. K..
  13. Darydamas nusikalstamą veiką, kurios metu buvo pasinaudota A. M. ir R. P. sąskaitomis (veika, aprašyta šios nutarties antrame punkte) E. K. rašė G. U. iš susikurtos elektroninio pašto dėžutės, prisistatęs tyrėju N. K. (1 t., 41-99 b. l.). Šio susirašinėjimo turinys, taip pat G. U. parodymai ikiteisminio tyrimo metu (šios nutarties 11 punktas) patvirtina tokią nusikalstamų veikų darymo schemą: G. U. buvo įtikintas, jog yra skolingas pagal vekselį R. P.. Iš pradžių dėl šios skolos G. U. rašė E. V. prisistatęs asmuo ir reikalavo pervesti jam pinigus, t. y. skolą R. P., ką G. U. ir padarė (šios nutarties pirmame punkte aprašyta nusikalstama veika). Tuomet G. U. pradėjo rašyti neva tyrėjas iš policijos, kuris norėjo padėti G. U. atgauti pinigus, pervestus E. V., tačiau G. U. iš pradžių turėjo grąžinti skolą R. P. - pervesdamas šią skolą neva į R. P. žmonos sąskaitą, t. y. A. M. sąskaitą. Grąžinęs skolą R. P. (t. y. pervedęs skolą jo žmonai A. M.), G. U. turėjo atgauti vekselį, pagal kurį buvo skolingas. Taigi tikėdamasis atgauti neva jo vardu išrašytą vekselį G. U. pervedė pinigus A. M. (šios nutarties antrame punkte aprašyta nusikalstama veika). Kaip matyti, G. U. atžvilgiu padarytos nusikalstamos veikos yra susijusios (šios nutarties pirmame, antrame punkte aprašytos nusikalstamos veikos), jų metu nukentėjusiojo atžvilgiu buvo naudojamas toks pats apgaulės modelis – neva G. U. skola pagal vekselį, kas vėlgi patvirtina, jog šias nusikalstamas veikas padarė būtent E. K., pats žinojęs visas apgaulės nukentėjusiojo atžvilgiu aplinkybes.
  14. Galiausiai su nukentėjusiuoju G. U. susisiekė ir pats asmuo, kuriam jis neva buvo skolingas – neva R. P. (veika, aprašyta šios nutarties ketvirtame punkte). Tačiau kaip matyti, G. U. SMS žinutes iš tikrųjų rašė ne R. P., o E. K. (E. K. telefonas Nr. ( - ), G. U. telefonas Nr. ( - )) – laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio 28 d. iki 2017 m. vasario 28 d. bendravimas tarp G. U. ir E. K. iš tiesų buvo intensyvus (2 t., 183-196 b. l.). G. U. galvojo bendraujantis su R. P., todėl ir pinigus įnešė būtent į jo sąskaitą. Kaip jau minėta aukščiau, R. P., nieko nežinodamas apie daromą nusikalstamą veiką, šiuos pinigus išgrynino ir perdavė E. K.. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, kad E. K. telefonu galėjo pasinaudoti ir kiti asmenys (nutarties 6.4. punktas), tokį intensyvų bendravimą su kitu asmeniu, kuris nagrinėjamu atveju yra susijęs su darytomis nusikalstamomis veikomis, E. K. būtų turėjęs pastebėti, todėl tokie skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.
  15. Paskutinė nusikalstama veika buvo įvykdyta nukentėjusiojo G. U. mamos, V. U. atžvilgiu. Pačios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės ir veikos kvalifikacija skunde nėra ginčijama, E. K. tiesiog nurodo, jog aplinkybė, kad V. U. buvo rašoma iš jo telefono numerio dar nereiškia, kad šią veiką padarė būtent E. K.. Nukentėjusioji V. U. pirmosios instancijos teisme nurodė pirmąją žinutę gavusi 2016 m. lapkričio 14 d., vėliau žinutę gavo 2016 m. lapkričio 18 d., žinutės buvo gautos dėl jos sūnaus skolos. V. U. nurodė, jog telefono numeriu, iš kurio jai buvo siunčiamos SMS žinutės, pati paskambino 2016 m. lapkričio 18 d., atsiliepęs asmuo prisistatė R., pasakė, kad sūnus jam skolingas 200 Eur, buvo sutarusi su tuo asmeniu susitikti, kad jis atiduotų vekselį, tačiau niekas neatvyko; tuomet buvo tyla, kuomet 2017 m. vasario 13 d. vėl gavo SMS žinutę dėl sūnaus skolos, taip pat gavo žinutę su E. V. sąskaita ir paskirtimi „už pokerstars dolerius“. Šios nukentėjusiosios nurodytos aplinkybės yra užfiksuotos ir jos telefono apžiūros protokolu (1 t., 149-158 b. l.), taip pat atsispindi E. K. telefono numerio (( - )) išklotinėje (2 t., 197 b. l.). Nors E. K. neigia pats bendravęs su V. U., skunde nurodo, kad jo telefonu galėjo pasinaudoti ir kiti asmenys, teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad iš rašytų žinučių turinio matyti, jog buvo ir vėl kalbama apie vekselį, t. y. pinigų reikalaujama tuo pačiu pagrindu, neva už G. U. turimą skolą pagal vekselį. Antra, V. U. buvo atsiųstas būtent E. V. sąskaitos numeris, t. y. asmens, iš kurio kaip nustatyta E. K. pirkdavo pokerio žaidimo pinigus, būtent į šio asmens sąskaitą pinigus vedė ir nukentėjusysis G. U.. Nurodytos aplinkybės (skolos reikalavimas tuo pačiu, vekselio pagrindu, tai, kad buvo rašoma būtent iš E. K. telefono numerio, taip pat tai, kad prašoma pervesti pinigus į E. V. sąskaitą, kuria E. K. naudojosi darydamas ir kitas nusikalstamas veikas, aprašytas šios nutarties 1, 3 punktuose) patvirtina, jog ir nusikalstamą veiką V. U. atžvilgiu padarė būtent E. K.. Aplinkybė, jog E. K. telefonu paskambinus V. U. neva atsiliepė R., nereiškia, jog tai buvo R. P. - E. K. naudotos apgaulės G. U. atžvilgiu esmė ir buvo tariama skola R. P., taigi natūralu, kad jis prisistatė R. P..
  16. Įvertinusi aukščiau aptartas aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą, jog dėl visų nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje (keturios nusikalstamos veikos), BK 181 straipsnio 1 dalyje (viena nusikalstama veika) kaltu pagrįstai pripažintas E. K.. Būtent jis panaudojo apgaulę nukentėjusiojo G. U. atžvilgiu, išviliojo iš jo pinigus, kuriuos pasisavino pasinaudodamas kitų asmenų sąskaitomis, t. y. E. V., R. P. bei A. M., vėliau pinigų reikalavo ir iš nukentėjusiojo mamos, kitos nukentėjusiosios šioje byloje V. U.. Nors skunde pažymima, kad ikiteisminio tyrimo metu turėjo būti atliktos akistatos, atpažinimas iš nuotraukos (6.5. punktas), tokie procesiniai veiksmai šioje byloje teisėjų kolegijos vertinimu nebūtų davę jokių rezultatų – asmenys, kurių sąskaitomis buvo pasinaudota, vieni kitų nepažinojo, pats E. K. su nukentėjusiais G. U. ir V. U. nusikalstamų veikų darymo metu susitikęs taip pat nebuvo.
  17. Nors skunde jokie argumentai dėl tokio prašymo nepateikiami, E. K. netenkinus jo skundo ir jo neišteisinus prašo kvalifikuoti atliktus veiksmus kaip vieną tęstinę veiką ir skirti kuo švelnesnę bausmę. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką tęstine pripažįstama tokia nusikalstama veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veikų, iš kurių kiekviena, vertinant atskirai, atitinka to paties BK straipsnyje nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jos visos yra jungiamos vieningos tyčios (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-412/2007, 2K-307/2007, 2K-743/2007, 2K-232/2010, 2K-474/2010, 2K-650/2010 ir kt.). Teisėjų kolegija visų pirma pažymi, jog tarp visų nusikalstamų veikų buvo tam tikras laiko tarpas: pirma nusikalstama veika padaryta laikotarpiu nuo 2016 m. kovo 2 d. iki kovo 26 d., antra veika padaryta 2016 m. balandžio 4-13 d., trečioji – nuo 2016 m. balandžio 20 d. iki 2016 m. rugpjūčio 14 d., ketvirtoji – nuo 2016 m. rugsėjo 15 d. iki 2016 m. spalio 16 d., paskutinioji (nukentėjusiosios V. U. atžvilgiu) – nuo 2016 m. lapkričio 14 d. iki 2017 m. vasario 14 d. Antra, nors padarytas nusikalstamas veikas ir sieja tas pats nukentėjusysis (G. U.) ir neva jo turėta skola, kurios pagrindu buvo reikalaujama pinigų, pats nusikalstamų veikų mechanizmas skiriasi – tam tikrai atvejais nukentėjusiajam neva rašė ir skolos reikalavo E. V., kitais atvejais – R. P., viena nusikalstama veika padaryta apsimetant policijos pareigūnu. Įvertinus nurodytas aplinkybes, atliktų veiksmų pobūdį, pagrindo kalbėti apie vieningą tyčią visų nusikalstamų veikų atžvilgiu šiuo atveju nėra. Todėl sutiktina, jog nagrinėjamu atveju buvo atlikti keturi sukčiavimai (numatyti BK 182 straipsnio 1 dalyje), t. y. keturios nusikalstamos veikos, bei viena nusikalstama veika V. U. atžvilgiu (numatyta BK 181 straipsnio 1 dalyje), veikos kvalifikuotos teisingai.
  18. Teismas atmeta apeliacinio skundo argumentus dėl tyrėjos šališkumo bei E. K. gynėjo dalyvavimo (6.2. punktas). Nors skunde nurodoma, neva tyrėja V. S. buvo šališka, jokių konkrečių duomenų apie tariamą tyrėjos šališkumą ar jos giminystės ryšius apeliantas nenurodo. Be to, nors E. K. nurodo apie tyrėjos giminystės ryšius sužinojęs tik pasibaigus ikiteisminiam tyrimui, pirmosios instancijos teisme šis klausimas nebuvo keliamas, teisme buvo tikrinami visi įrodymai, nenustatyta, jog kažkokie tyrėjos veiksmai būtų įtakoję ikiteisminio tyrimo baigtį. Dėl gynėjo dalyvavimo ikiteisminio tyrimo metu teismas pažymi, jog kaip matyti iš 2017 m. gegužės 3 d. teisių dėl gynėjo išaiškinimo protokolo, E. K. buvo išaiškinta tiek teisė turėti gynėją, tiek teisė kreiptis dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo, tačiau E. K. gynėjo atsisakė (3 t., 77 b. l.).
  19. Teisėjų kolegija iš dalies sutinka su apelianto pozicija, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendis nagrinėjamoje byloje surašytas netinkamai ir nėra tinkamai argumentuotas bei šia prasme nuosprendis neatitinka BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimų, visgi, toks pažeidimas nagrinėjamu atveju nelaikytinas esminiu BPK pažeidimu, nes apeliacinės instancijos teismui peržiūrėjus bylą konstatuota, kad teismo išvados dėl E. K. kaltės yra teisingos ir pagrįstos, taigi šioje dalyje teismui nesukliudė priimti teisingo sprendimo.
Dėl E. K. paskirtų bausmių
  1. Skundžiamame nuosprendyje nenurodyti jokie motyvai dėl skiriamų bausmių dydžio ir apeliacinės instancijos teismo nuomone, toks BPK 305 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimų pažeidimas lėmė neteisingo teismo sprendimo priėmimą dėl nuteistajam skirtinos bausmės.
  2. Skirdamas laisvės atėmimo bausmę, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą. Kaip matyti iš BK 55 straipsnio dispozicijos formuluotės, kurioje pavartotas žodis „paprastai“ ir nurodytas reikalavimas teismui, skiriančiam laisvės atėmimo bausmę, motyvuoti savo sprendimą. Šios įstatymo normos reikalavimai dvejopi. Dėl bausmės rūšies parinkimo ši norma nėra imperatyvi, teismas gali parinkti bet kokią straipsnio sankcijoje nurodytą bausmės rūšį, tačiau, parinkęs laisvės atėmimo bausmės rūšį, privalo vykdyti imperatyvųjį reikalavimą motyvuoti tokį savo sprendimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-87/2014). Taigi ši įstatymo nuostata nors neįpareigoja teismo pirmą kartą teisiamam asmeniui už nesunkų nusikaltimą neskirti laisvės atėmimo bausmės, tačiau baudžiamojo įstatymo nuostatų turinys suponuoja teismui, visų pirma, svarstyti galimybę skirti švelnesnę negu laisvės atėmimo bausmę, o priėmus sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės jį atitinkamai motyvuotai pagrįsti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-113-303/2015).
  3. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, už BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytas keturias veikas teismas E. K. skyrė laisvės atėmimo bausmes, šiek tiek mažesnes nei numatytas bausmės vidurkis – bausmės vidurkis yra vieneri metai ir septyni su puse mėnesio (BK 182 straipsnio 1 dalies sankcija), E. K. atitinkamai skirta nuo vienerių metų dviejų mėnesių iki vienerių metų trijų mėnesių laisvės atėmimo. Už BK 181 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą jam skirta 90 parų arešto bausmė, t. y. šios bausmės rūšies maksimumas. Teismas pažymėjo, jog bausmės bendrintinos vadovaujantis visų pirma BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, tuomet jos iš dalies sudedamos (BK 63 straipsnio 1, 4 dalys). Subendrinęs bausmę teismas skyrė E. K. dvejų metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą vadovaujantis BK 75 straipsniu atidėjo.
  4. Už vieną nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, teismas skyrė vienerių metų dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausmę, už kitas tris BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytas veikas – vienerių metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmes. Kaip minėta, bausmių dydžiai nustatyti artimi sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui. Nors nagrinėjamoje byloje nebuvo nustatyta nei E. K. atsakomybę lengvinančių, nei jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teisėjų kolegija pažymi, kad E. K. teisiamas pirmą kartą, turi vidurinį išsilavinimą, gyvena su sugyventine ir turi trijų metų vaiką. Taigi už atskiras nusikalstamas veikas nustatytas artimas bausmės vidurkiui laisvės atėmimo bausmės terminas apeliacinės instancijos teismo vertinimu yra per griežtas, tačiau pati bausmės rūšis – laisvės atėmimas, įvertinus kaltinamojo E. K. asmenybę ir veikų mastą parinkta teisingai. Tai yra, kaip matyti iš bylos duomenų E. K. - nors ir teisiamas pirmą kartą, tačiau būdamas pakankamai jauno amžiaus (šiuo metu jam 25 m.) administracine tvarka už įvairius administracinius pažeidimus (viešosios tvarkos pažeidimus, necenzūrinių žodžių naudojimą, pareigūnų įžeidinėjimą) baustas net 10 kartų, ir net 3 kartus už administracinius pažeidimus, kurių metu sukčiavimo būdu iš nukentėjusiųjų apgaulės būdu išviliojo pinigus, kurių suma nesiekė 3 MGL dydžio (2016-08-19 iš H. S. išviliojo 36,60 Eur; 2016-09-17 iš I. J. išviliojo 120 Eur; 2017-02-17 iš V. V. išviliojo 50 Eur), kas rodo, jog skirtos švelnesnės nuobaudos – baudos, kurių E. K. ir šiai dienai nėra sumokėjęs, teigiamos įtakos E. K. elgesiui nepadarė. BK 182 straipsnio 1 dalyje, be baudos, numatytos ir kitos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, laisvės apribojimas ir areštas, kurios įvertinant, kaip jau paminėta, neigiamai charakterizuojančius E. K. duomenis, tai jog padarytos net 5 tyčinės nusikalstamos veikos, nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, yra nedirbantis, veikų padarymo metu buvo padaryta pakankamai didelė turtinė žala nukentėjusiajam G. U., kuri šiai dienai net nepradėta atlyginti, būtų per švelnios ir neatitiktų bausmės paskirties ir jos tikslų. Įvertinus šias aplinkybes, apgaule įgytų pinigų kiekį, A. K., kaip pirmą kartą teisiamam, už BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas (aprašytas šios nutarties 1-4 punktuose) skiriama laisvės atėmimo bausmė mažinama – pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (šios nutarties pirmas punktas, apgaule įgyta pinigų suma – 590 Eur) skiriama septynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (šios nutarties antras punktas, apgaule įgyta pinigų suma – 400 Eur) skiriama aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (šios nutarties trečias punktas, apgaule įgyta pinigų suma – 810 Eur) skiriama devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (šios nutarties ketvirtas punktas, apgaule įgyta pinigų suma – 270 Eur) skiriama šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
  5. BK 181 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos dvi bausmės rūšys – areštas ir laisvės atėmimas. Pirmosios instancijos teismas E. K. skyrė arešto bausmę, tačiau nenurodydamas jokių motyvų, nustatė maksimalų šios bausmės terminą – devyniasdešimt parų. Kaip jau minėta, nors nagrinėjamoje byloje nebuvo nustatyta E. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, jis vis dėlto teisiamas pirmą kartą, turi šeimą, todėl nustatytas maksimalus arešto bausmės terminas teisėjų kolegijos vertinimu yra per griežtas, todėl mažintinas iki termino, mažesnio nei numatytas šios bausmės vidurkis – keturiasdešimt penkių parų arešto bausmės (BPK 328 str. 2 p.).
  6. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad nors teismas ir nurodė bausmes visų pirma bendrinantis vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, motyvų kodėl nagrinėjamu atveju taikomos būtent šios įstatymo nuostatos nenurodė. Bendrindamas bausmes teismas privalo taikyti bausmių apėmimą, kuomet yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis (BK 63 str. 5 d. 1 p.). Nagrinėjamu atveju buvo padarytos penkios savarankiškos nusikalstamos veikos. Pagal kasacinio teismo praktiką reali nusikalstamų veikų sutaptis yra tada, kai asmuo savarankiškomis veikomis, paprastai esant tarp jų laiko tarpui, realizuoja dviejų ar daugiau nusikalstamų veikų sudėčių požymius, numatytus skirtinguose ar tuose pačiuose BK straipsniuose ar jų dalyse (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-536/2010, 2K-267/2010, 2K-16/2014, 2K-43/2014, 2K-138-976/2015). Nustačius, kad padarytos nusikalstamos veikos sudaro realią sutaptį, už kiekvieną šių veikų paskirtos bausmės subendrinamos jas visiškai arba iš dalies sudedant (BK 63 straipsnio 3, 4 dalys). Taigi esant realiai veikų sutapčiai, pirmosios instancijos teismas už visas penkias nusikalstamas veikas paskirtas bausmes turėjo bendrinti vadovaudamasis BK 63 straipsnio 3 ar 4 dalimi. A. K. šiuo atveju turėtų būti taikomas palankesnis bausmių bendrinimo būdas – bausmės iš dalies sudedamos (BK 63 str. 4 d.).
  7. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, kai bausmės iš dalies sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės ir nurodomi kiekvienos iš pridedamų bausmės dalių parinkimo motyvai; pridedamos bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį. Nors pirmosios instancijos teismas bendrindamas bausmes ir taikė BK 63 straipsnio 4 dalį, iš skundžiamo nuosprendžio visų pirma neaišku, už kurį nusikaltimą paskirta bausmė yra griežčiausia, antra, nenurodytos prie šios nenustatytos griežčiausios bausmės pridedamos bausmės dalys ir tokių dalių parinkimo motyvai. Pakeitus pirmosios instancijos teismo nuosprendį, griežčiausia bausmė skiriama už nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnį 1 dalyje, aprašytą šios nutarties trečiame punkte (devyni mėnesiai laisvės atėmimo), kadangi E. K. teisiamas pirmą kartą, prie šios griežčiausios bausmės pridedamas minimalus už kitas tris BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas skiriamos laisvės atėmimo bausmės rūšies dydis – po tris mėnesius laisvės atėmimo. Bausmė, paskirta pagal BK 181 straipsnio 1 dalį (keturiasdešimt penkios paros arešto), keičiama į keturiasdešimt penkių dienų laisvės atėmimo bausmę (BK 65 str. 1 d. 1 p. a p.p.), šios bausmės dalis (vienas mėnuo) taip pat pridedama prie griežčiausios E. K. skiriamos bausmės. Nuosprendžio dalis dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo (BK 75 str.) paliekama nepakeista.

14Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu, 329 straipsnio 4 punktu, 330 straipsniu,

Nutarė

15E. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

16Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 26 d. nuosprendį: pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (pirma nusikalstama veika) skirti E. K. 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę; pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (antra nusikalstama veika) skirti E. K. 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę; pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (trečia nusikalstama veika) skirti E. K. 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę; pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (ketvirta nusikalstama veika) skirti E. K. 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę; pagal BK 181 straipsnio 1 dalį skirti E. K. 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

17Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant, prie griežčiausios bausmės (devynių mėnesių laisvės atėmimo) pridedant po tris mėnesius laisvės atėmimo, skiriamo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, bei vieną mėnesį arešto, kuri vadovaujantis BK 65 straipsnio nuostatomis, keičiama į laisvės atėmimą, iš bausmės, skiriamos pagal BK 181 straipsnio 1 dalį, skirti E. K. subendrintą bausmę – 1 (vienerius) metus 7 (septynis) mėnesius laisvės atėmimo.

18Vadovaujantis BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant E. K. atlyginti nukentėjusiajam G. U. 2070 (dviejų tūkstančių septyniasdešimties) Eur turtinę žalą per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo, neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val. ryto, jeigu tai nesusiję su darbu ar kitomis svarbiomis priežastimis.

19Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Ryšiai