Byla 2K-261/2012

Dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 30 d. ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 14 d. nuosprendžių

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Gintaro Godos, Tomo Šeškausko ir pranešėjo Vytauto Masioko, sekretoriaujant Daivai Kučinskienei, dalyvaujant prokurorei Linai Beinarytei, gynėjams advokatams Svietlanai Baracevičienei ir Natalijai Fočenkovai, nukentėjusiajai Z. S. N., nukentėjusiųjų atstovui advokatui Henrikui Mackevičiui, teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiųjų Z. S. N., I. N., M. N. atstovo advokato Henriko Mackevičiaus kasacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 30 d. ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 14 d. nuosprendžių.

2Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 30 d. nuosprendžiu A. J. (A. J.) nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu šešiems mėnesiams, pagal BK 145 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu vieneriems metams dviem mėnesiams.

3Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės iš dalies sudėtos ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas vieneriems metams penkiems mėnesiams.

4Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant nuteistąjį per šį laikotarpį be teismo sutikimo nekeisti darbo vietos ir, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nuteistajam uždrausta prisiartinti prie nukentėjusiųjų, taip pat jis įpareigotas gyventi skyrium nuo nukentėjusiųjų.

5Iš A. J. priteista: M. N. 1509,70 Lt turtinei ir 2800 Lt neturtinei žalai atlyginti; I. N. – 1600 Lt turtinei ir 2800 Lt neturtinei žalai atlyginti; Z. S. N. – 1300 Lt turtinei ir 3500 Lt neturtinei žalai atlyginti.

6Dėl 2008 m. balandžio 11 d. veikų, numatytų BK 145 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje, A. J. išteisintas, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo jas padarant (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

7Dėl nuo 2007 m. balandžio 19 d. iki 2008 m. balandžio 11 d., gegužės 21 d., nuo 2008 m. gegužės 21 d. iki 2008 m. gegužės 25 d. ir gegužės 27 d. veikų, numatytų BK 145 straipsnio 1 dalyje, 145 straipsnio 2 dalyje, A. J. išteisintas, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

8Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 14 d. nuosprendžiu Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 30 d. nuosprendis pakeistas.

9Nuteistojo A. J. 2008 m. birželio 8 d. veika iš BK 145 straipsnio 2 dalies perkvalifikuota į 145 straipsnio 1 dalį, paskiriant laisvės atėmimą vieneriems metams.

10Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su bausme, paskirta pagal BK 145 straipsnio 1 dalį (2008 m. birželio 7 d. veika), ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas vieneriems metams trims mėnesiams.

11Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant nuteistąjį per šį laikotarpį be teismo sutikimo nekeisti darbo vietos ir paskiriant BK 67 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu prisiartinti prie nukentėjusiųjų.

12Z. S. N. priteista turtinės žalos atlyginimo suma padidinta iki 2080 Lt, I. N. naudai – iki 2890 Lt.

13Iš A. J. Z. S. N. priteista 1000 Lt turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

14Kita nuosprendžio dalis nepakeista.

15Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo V. Masioko pranešimą, nukentėjusiųjų atstovą ir nukentėjusiąją Z. S. N., prašiusių kasacinį skundą patenkinti, prokuroro ir gynėjų, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

Nustatė

16A. J. pagal BK 145 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, esant pakankamam pagrindui manyti, jog grasinimas bus įvykdytas: 2008 m. birželio 7 d., apie 11.00 val., ,,duomenys neskelbtini“, įėjęs į gyvenamojo namo pirmame aukšte esančią virtuvę, kurioje buvo Z. S. N., mosuodamas rankomis, šaukdamas grasino, jog papjaus jos sūnų M. N. ir jo mažamečius vaikus, susprogdins namą, smogė kairės rankos alkūne į viryklės keramikinį dangtį, dėl to šis įskilo, dešinės rankos kumščiu toliau daužė viryklės dangtį, kol susižalojo ranką. Tuoj po to kairia ranka prispaudęs Z. S. N. prie virtuvinės spintelės, sukeldamas jai fizinį skausmą, sakydamas „šituo krauju aš prisiekiu, kad visus išžudysiu ir pakasiu, Marių nužudysiu pirmą“, laikydamas dešinėje rankoje serviravimo peilį, valėsi kraują į Z. S. N. rūbus. Tęsdamas nusikalstamus veiksmus, numetė peilį ir, paėmęs medinę pjaustymo lentelę, vėl pradėjo daužyti viryklės dangtį, sugadindamas 2080 Lt vertės viryklę, po to, išėjęs į kiemą, akmeniu išdaužė M. N. automobilio „Mercedes Benz“ (valst. Nr. ( - ) 1509,70 Lt vertės priekinį stiklą.

17Pirmosios instancijos teismas A. J. buvo nuteisęs pagal BK 145 straipsnio 2 dalį už tai, kad terorizavo žmogų, grasindamas susprogdinti, padegti ir padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką: 2008 m. birželio 8 d., apie 14.06 val., ,,duomenys neskelbtini“, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto dėl išdaužto automobilio „Mercedes Benz“ priekinio stiklo tarp jo ir I. N. metu gyvenamojo namo kieme jai grasino, jog nužudys jos vyrą M. N., papjaus du jų mažamečius vaikus, susprogdins namą. M. N., išgirdęs kieme vykstantį konfliktą, pro antro aukšto langą bandė raminti A. J.. Tačiau šis, pamatęs M. N., iš garažo paėmė signalines raketas ir, grasindamas susidoroti, iššovė 4 signalines raketas, taikydamas į M. N., taip apgadino gyvenamojo namo stogą, antro aukšto kambarį ir padarė Z. S. N. 1507 Lt turtinę žalą, I. N. 2890 Lt turtinę žalą, o M. N. – nežymų sveikatos sutrikdymą.

18Apeliacinės instancijos teismas A. J. 2008 m. birželio 8 d. veiką iš BK 145 straipsnio 2 dalies perkvalifikavo į 145 straipsnio 1 dalį, motyvuodamas tuo, kad jo veiksmuose nebuvo sistemingumo.

19A. J. pagal BK 145 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 2 dalį buvo kaltinamas tuo, kad terorizavo žmogų, grasindamas susprogdinti, padegti ir padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką, bei sunaikino svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu ir dėl to galėjo nukentėti žmonės: nuo 2007 m. balandžio 19 d. iki 2008 m. balandžio 11 d., ,,duomenys neskelbtini“, vykstant nuolatiniams konfliktams dėl turto padalijimo tarp jo ir buvusios sugyventinės Z. S. N., grasindamas susprogdinti, padegti Z. S. N. priklausantį turtą, nužudyti ją ir jos šeimos narius: I. N., M. N., mažametes G. N. (gimusią 1995 m. rugsėjo 26 d.) ir G. N. (gimusią 2000 m. rugsėjo 16 d.), esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimai bus įvykdyti, 2008 m. balandžio 11 d., nuo 00.30 iki 05.00 val., padegė ir sudegino Z. S. N. priklausantį 15 000 Lt vertės mobilųjį namelį „Ovation“ bei jame buvusius 3000 Lt vertės daiktus. A. J., padegdamas ir visiškai sudegindamas mobilųjį namelį, suvokė, kad dėl šio gaisro užsidegs šalia, t. y. 1 m atstumu, stovintis gyvenamasis namas, dalinės nuosavybės teise priklausantis A. J. bei Z. S. N., ir, kad dėl sukelto gaisro gali nukentėti padegtame name miegoję I. N., M. N. ir mažametės jų dukros, tačiau sąmoningai leido šiems padariniams kilti ir taip padarė Z. S. N. 18 000 Lt turtinę žalą.

20A. J. pagal BK 145 straipsnio 2 dalį buvo kaltinamas tuo, kad 2008 m. gegužės 21 d., apie 19.00 val., ,,duomenys neskelbtini“, anksčiau įvykdęs žmogaus terorizavimą ir sunaikinęs svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu, ir kad dėl to galėjo nukentėti žmonės, įėjęs į namo svetainę, kurioje buvo Z. S. N., prieš tai sąmoningai užrakinęs namo cokolinio aukšto durų bei garažo vartų spynas, atjungęs elektros laidus nuo vandens padavimo siurblio, dėl to į šildymo sistemą nepateko vanduo, bet neišjungęs dujinio katilo, kuris kaisdamas be vandens galėjo sprogti ar galėjo kilti gaisras, pagrasino, kad „viskas čia mano, kad viskas išlėks į orą“, t. y. pagrasino susprogdinti namą ir taip nužudyti jame gyvenančius žmones: Z. S. N., I. N., M. N., mažametes G. ir G. N..

21A. J. pagal BK 145 straipsnio 1 dalį buvo kaltinamas tuo, kad grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, esant pakankamam pagrindui manyti, jog grasinimas bus įvykdytas: nuo 2008 m. gegužės 21 d. iki gegužės 25 d., tikslus laikas nenustatytas, ,,duomenys neskelbtini“, anksčiau įvykdęs žmogaus terorizavimą ir sunaikinęs svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu, jeigu dėl to galėjo nukentėti žmonės, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas bus įvykdytas, pagrasino Z. S. N., kad jai „liko gyventi du mėnesiai, ateis musulmonai, uzbekai ir sutvarkys“, t. y. nužudys ar sunkiai sutrikdys jos sveikatą.

22A. J. pagal BK 145 straipsnio 2 dalį buvo kaltinamas tuo, kad terorizavo žmogų, grasindamas susprogdinti ir padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką: 2008 m. gegužės 27 d., apie 20.30 val., ,,duomenys neskelbtini“, anksčiau įvykdęs žmogaus terorizavimą, grasinęs nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą ir sunaikinęs svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu ir dėl to galėjo nukentėti žmonės, įėjęs į namo virtuvę, kurioje buvo Z. S. N., prieš tai sąmoningai pakeitęs namo cokolinio aukšto durų bei garažo vartų spynas, jas užrakinęs, užsukęs ir iš šildymo sistemos išleidęs vandenį, bet neišjungęs dujinio katilo, kuris kaisdamas be vandens galėjo sprogti ar galėjo kilti gaisras, pagrasino, kad „namas išlėks į orą“, t. y. pagrasino susprogdinti namą ir taip nužudyti jame gyvenančius žmones: Z. S. N., I. N., M. N., mažametes G. ir G. N..

23Pirmosios instancijos teismas A. J. dėl 2008 m. balandžio 11 d. veikų, numatytų BK 145 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje išteisino, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Išteisindamas A. J., teismas nurodė, kad kaltinamasis viso proceso metu savo kaltę kategoriškai neigė, jokių kitų objektyvių įrodymų, jog jis galėjo padaryti kaltinime nurodytus veiksmus, negauta. Dėl 2008 m. balandžio 11 d. sunaikinto turto nukentėjusieji išsakė tik spėliones ir prielaidas apie A. J. neva padarytus veiksmus, o liudytoja J. V., būdama I. N. motina, – subjektyvią nuomonę dėl visų įvykių, vykstančių tarp N. ir A. J.. Nė vienas iš liudytojų nenurodė, kad nakties metu ar vakare būtų pastebėjęs A. J. vaikščiojantį po namo teritoriją ar išvykstantį automobiliu ,,Volga‘‘. Be to, byloje yra duomenys, kad kaltinamasis 2008 m. balandžio 11 d. 08.11 val. įvažiavo į Baltarusijos Respubliką.

24Dėl nuo 2007 m. balandžio 19 d. iki 2008 m. balandžio 11 d., gegužės 21 d., nuo 2008 m. gegužės 21 d. iki gegužės 25 d. ir gegužės 27 d. veikų, numatytų BK 145 straipsnio 1 dalyje, 145 straipsnio 2 dalyje, A. J. išteisintas, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Teismas pažymėjo, kad visi kiti kaltinimai tiesiogiai susiję su nukentėjusiųjų N. parodymais, kurių nepatvirtina kiti įrodymai. Nepagrįstais teiginiais ir samprotavimais teismas negali grįsti kaltės. Vadovautis vien nukentėjusiųjų parodymais ir Z. S. N. 2007 m. pareiškimais policijai dėl grasinimų susidoroti ir pan., negalima, nes A. J. ir Z. S. N. parodė, kad tarp jų vyko nuolatiniai barniai dėl turto padalijimo, santykius jie aiškindavosi grasinimais ir smurtu. Be to, teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ir A. J. ne kartą (2007–2008 m.) kreipėsi su pareiškimais į policiją ir Klaipėdos m. apylinkės prokuratūrą dėl neva neteisėtų Z. S. N. ir M. N. veiksmų, tačiau pradėti ikiteisminius tyrimus atsisakyta. Policijos pareigūnai, ištyrę Z. S. N. pareiškimuose nurodytas aplinkybes, taip pat nenustatė nusikaltimų ar administracinių nusižengimų požymių, priimtuose teikimuose (nutarimuose) konstatuodami, kad tokiu būdu bendraturčiai aiškinasi tarpusavio nesutarimus. Teismas, remdamasis aplinkybių visuma, padarė išvadą, kad tarp buvusių sugyventinių vyko atkakli kova dėl bendrai įgyto turto padalijimo ir šiam tikslui pasiekti abu naudojo neteisėtas priemones, į šį procesą įtraukdami ir kitus šeimos narius.

25Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka pagal prokuroro, nukentėjusiųjų atstovo ir nuteistojo apeliacinius skundus ir, dar kartą įvertinęs ištirtus įrodymus, sprendė, kad A. J. pagal BK 145 straipsnio 2 dalį išteisintas pagrįstai, nes byloje nesurinkta įrodymų, patvirtinančių jo kaltę dėl veikos, padarytos nuo 2007 m. balandžio 19 d. iki 2008 m. balandžio 11 d., šis kaltinimas deklaratyvus, pagrįstas prielaidomis, nenurodyta jokių konkrečių terorizavimo aplinkybių. Tai, kad A. J. nuteistas už veiką, padarytą 2008 m. birželio 8 d., savaime nėra pagrindas pripažinti jį kaltu už analogišką veiką, tik jau padarytą laikotarpiu nuo 2007 m. balandžio 19 d. iki 2008 m. balandžio 11 d. Dėl Z. S. N. pareiškimų policijai buvo priimti sprendimai, ikiteisminis tyrimas jų pagrindu nepradėtas. Taigi A. J. teisingai išteisintas pagal BK 145 straipsnio 2 dalį dėl terorizavimo nuo 2007 m. balandžio 19 d. iki 2008 m. balandžio 11 d. konstatavus, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

26Byloje nesurinkta duomenų, patvirtinančių A. J. kaltę padarius BK 187 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką (mobiliojo namelio sudeginimas), nukentėjusieji ir liudytoja J. V. išsakė spėliones ir prielaidas, jų parodymų nepatvirtina kiti bylos duomenys. Byloje nustatytas tik gaisro faktas, o ne jį sukėlęs asmuo. Tai, kad, įvertinus byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, A. J. galėjo padegti Z. S. N. mobilųjį namelį prieš išvažiuodamas į Baltarusiją, nėra pagrindas konstatuoti, kad būtent jis tai ir padarė. A. J. nuteisimas už 2008 m. birželio 8 d. padarytą veiką savaime nėra pagrindas jį pripažinti kaltu ir dėl 2008 m. balandžio 11 d. įvykio. Nė vienas liudytojas nenurodė, kad 2008 m. balandžio 10 d. vakare ar vėliau, nakties metu, būtų matę po namo teritoriją vaikščiojantį A. J. ar išvykstantį iš ten automobiliu „Volga“. Liudytojos N. U. nuoseklūs parodymai sutampa su A. J. nuosekliai pateikiama versija, kad jis gaisro išvakarėse, t. y. 2008 m. balandžio 10 d., J. nesilankė, naktį iš 2008 m. balandžio 10 d. į balandžio 11 d. taip pat ten nebuvo, jo automobilis „Volga“ jau stovėjo N. U. garaže, nes jį ketinta parduoti. Taigi nukentėjusiųjų parodymai, kad 2008 m. balandžio 10 d. vakare A. J. buvo J., o apie 23.00 val. jo ten jau nebuvo, tik kieme stovėjo palikta „Volga“, o pastebėjus gaisrą, automobilio prie namo jau nebebuvo, prieštarauja liudytojos N. U. ir A. J. parodymams. Teismas, įvertinęs A. J. ir nukentėjusiųjų ilgą laiką besitęsiančius konfliktiškus santykius, sprendė, kad nuosprendžio grįsti vien tik nukentėjusiųjų parodymais, kai jų nepatvirtina kiti įrodymai, negalima. Ta aplinkybė, kad, pastebėjus gaisrą, kieme lakstė prieš tai voljere buvęs uždarytas šuo, nėra kaltės įrodymas. Liudytoja J. V. išreiškė tik savo subjektyvią nuomonę apie pokalbį su A. J.. Kadangi nesurinkta įrodymų, neabejotinai patvirtinančių A. J. dalyvavimą padarant BK 187 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką, jis išteisintas pagrįstai.

27Byloje nesurinkta duomenų, kad A. J. 2008 m. gegužės 21 d., taip pat nuo 2008 m. gegužės 21 d. iki gegužės 25 d. ir gegužės 27 d. padarė BK 145 straipsnio 1, 2 dalyse numatytas veikas, ir pagrįstai jis išteisintas tuo pagrindu, kad nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Iš bylos matyti, kad tik viena Z. S. N. parodė 2008 m. gegužės 21 d. girdėjusi A. J. grasinimą, daugiau nėra jokių duomenų, patvirtinančių Z. S. N. parodymus, nė vienas iš byloje apklaustų nukentėjusiųjų ir liudytojų nenurodė 2008 m. gegužės 21 d. girdėję minėtą A. J. grasinimą, o nuteistasis viso proceso metu tai neigė. Esant tokiai situacijai, kai Z. S. N. parodymų nepatvirtina jokie kiti bylos duomenys, atsižvelgus į tai, kad ji yra buvusi A. J. sugyventinė, kad tarp jų susiklostę konfliktiniai santykiai, remtis vien jos parodymais negalima. Tokie veiksmai, kaip cokolinio namo aukšto durų bei garažo vartų spynų užrakinimas, elektros laido atjungimas nuo vandens padavimo siurblio, kai dėl to į šildymo sistemą negalėjo patekti vanduo, dujinio katilo neišjungimas, patys savaime nesudaro inkriminuotos nusikalstamos veikos požymio, neparodo siekio įbauginti žmogų. Kaltinime nurodyta aplinkybė, kad dujinis katilas kaisdamas be vandens galėjo sprogti ar galėjo kilti gaisras, tėra tik niekuo nepagrįsta prielaida, byloje surinkti ir ištirti įrodymai tą prielaidą paneigia. Apklaustas dujinį katilą sumontavusios firmos atstovas P. D. patvirtino, kad tai tikrai neįvyktų, nes katilas yra visiškai modernus, automatizuotas ir be vandens, įkaitęs iki tam tikros temperatūros, pats išsijungtų. Be to, Z. S. N. parodė, kad dujų nutekėjimo į patalpą nebuvo.

28Kaltinimas dėl BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo laikotarpiu nuo 2008 m. gegužės 21 d. iki gegužės 25 d. pagrįstas vien tik Z. S. N. parodymais, kiti nukentėjusieji teigė patys negirdėję A. J. grasinimo. A. J. šį kaltinimą nuosekliai neigė. Esant tokioms aplinkybėms, nebuvo pagrindo konstatuoti, kad A. J. padarė šią nusikalstamą veiką.

29Kaltinimas dėl terorizavimo 2008 m. gegužės 27 d. taip pat pagrįstas vien tik Z. S. N. parodymais, daugiau jokių duomenų, patvirtinančių kaltinime nurodytas aplinkybes, nėra, todėl teisingai pripažinta, kad A. J. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo požymių. Nuteistojo kaltės dėl 2008 m. gegužės 27 d. veikos 2008 m. birželio 19 d. PVM sąskaita-faktūra nepatvirtina, nes A. J. nebuvo pareikštas kaltinimas dėl dujinio katilo sugadinimo, be to, pati Z. S. N. parodė, kad UAB „Junkvila“ meistrai remontavo katilo lauko daviklį, kuris buvo sugadintas gaisro metu, kai degė mobilusis namelis, taip pat remontavo katilo dujų vožtuvo valdymo bloką, sugadintą, kaip ji mano, 2008 m. birželio 8 d. Tai patvirtina ir UAB „Junkvila“ surašytas dujinio katilo remonto aktas. Taigi katilo sugadinimo negalima sieti su 2008 m. gegužės 27 d. data.

30Perkvalifikuodamas 2008 m. birželio 8 d. veiką iš BK 145 straipsnio 2 dalies į 145 straipsnio 1 dalį, apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad neabejotina, jog A. J. grasino I. N. nužudyti jos vyrą M. N., papjauti du jų mažamečius vaikus, susprogdinti namą; šis grasinimas buvo toks, kad I. N. ir kiti jį girdėję nukentėjusieji suvokė kaip realų pavojų jų gyvybėms ir pagal įvykio aplinkybes (nuteistasis į prie lango stovėjusį M. N. leido signalines raketas) turėjo pakankamą pagrindą manyti, jog nuteistasis gali savo grasinimą realiai įgyvendinti; išsakydamas grasinimą, A. J. siekė įbauginti nukentėjusiuosius (jo paties teigimu, siekė išgąsdinti M. N.) ir suprato, kad jie turėjo pakankamą pagrindą galvoti, jog grasinimas bus įvykdytas. Tačiau šioje A. J. veikoje nenustatytas sistemiškumo požymis, t. y. kad jis tai darė tam tikrą laiką.

31Kasaciniu skundu nukentėjusiųjų atstovas prašo teismų nuosprendžius pakeisti: nuteisti A. J. už visas jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir visiškai tenkinti nukentėjusiųjų ieškinius. Palikus galioti teismų nuosprendžius, kasatorius prašo padidinti priteistos neturtinės žalos sumas, taip pat priteisti visas nukentėjusiųjų patirtas atstovavimo išlaidas.

32Kasatorius nurodo, kad teismai padarė esminių BPK pažeidimų ir netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą.

33Kasatoriaus įsitikinimu, A. J. dėl dalies kaltinimų išteisintas nepagrįstai. Pirmiausia, teismai netinkamai taikė BPK normas, reglamentuojančias išteisinamojo nuosprendžio priėmimą, nes iš nuosprendžių motyvų neaišku, ar teismai laiko, jog 2008 m. gegužės 21 d., nuo 2008 m. gegužės 21 d. iki gegužės 25 d. ir 2008 m. gegužės 27 d. buvo atliktos nusikalstamos veikos, tačiau neįrodytas A. J. dalyvavimas, ar jis apskritai neatliko jokių veiksmų, ar A. J. atlikti veiksmai nelaikomi nusikalstamais. Apeliacinės instancijos teismas ne visiškai ištaisė šią klaidą, nes pateikė motyvus tik dėl A. J. išteisinimo neįrodžius jo dalyvavimo padarant nusikalstamą veiką, tačiau kito išteisinimo pagrindo pakankamai nemotyvavo.

34Apeliacinės instancijos teismas A. J. veiksmus, akivaizdžiai atitinkančius BK 145 straipsnio 2 dalį, nepagrįstai įvardijo kaip nenusikalstamus, nes netinkamai aiškino BK 145 straipsnio nuostatas. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, norint asmenį pripažinti kaltu pagal BK 145 straipsnio 1 ar 2 dalį, būtina įvertinti ne tai, ar kaltininkas iš tiesų ketino ir ar galėjo įvykdyti grasinimus, o tai, ar nukentėjusysis turėjo pagrindą suvokti grasinimus kaip realius (kasacinės nutartys Nr. 2K-403/2006, 2K-142/2007, 2K-26/2010, 2K-341/2010). Kasatorius tvirtina, kad sąmoningu cokolinio namo aukšto durų bei garažo vartų spynų pakeitimu, jų užrakinimu (užkertant kelią patekti prie šildymo sistemos valdymo), vandens iš šildymo sistemos išleidimu, paliekant veikiantį dujų katilą bei grasinimų, jog ,,namas išlėks į orą“, išsakymu nuteistasis akivaizdžiai turėjo tikslą įbauginti nukentėjusiuosius, priversti juos nesaugiai jaustis bei nerimauti dėl savo sveikatos ir gyvybės. Apeliaciniame nuosprendyje analizuojami liudytojų parodymai, pagal kuriuos, A. J. atlikus nurodytus veiksmus, dujų katilo sprogimas negalėjo įvykti. Tačiau šiuo atveju reikšmė turi būti teikiama ne grasinimą išsakančio asmens galimybėms įvykdyti grasinimą, o grasinimo realumui – nukentėjusiojo suvokimui, jog jo gyvybei ar sveikatai gresia pavojus. Nė vienas iš nukentėjusiųjų nėra šildymo sistemų specialistas ir jie negalėjo žinoti, ar nuteistojo atlikti veiksmai gali sukelti sprogimą. Nukentėjusiesiems pamačius su šildymo sistema atliktus veiksmus bei turint omenyje nuteistojo grasinimus dėl namo susprogdinimo, jiems akivaizdžiai buvo sukeltas nesaugumo jausmas ir baimė, jog grasinimai susprogdinti namą gali būti įvykdyti. Kasatorius pažymi, kad net nenustačius, jog nuteistasis būtų išsakęs grasinimus susprogdinti namą, nukentėjusieji turėjo pagrindą su namo šildymo sistema atliktus veiksmus suvokti kaip grėsmę jų sveikatai ir gyvybei, nes jie nėra šildymo sistemų specialistai, be to, vanduo iš sistemos buvo išleistas ne vieną kartą, paliekant dujų katilą veikti. Dėl to apeliacinės instancijos teismo teiginiai esą A. J. su dujų katilu atlikti veiksmai nelaikytini siekiu įbauginti žmogų ir nėra nusikalstami, yra nepagrįsti.

35Išteisindami A. J. teismai pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, nes vertino tik jo nekaltumą patvirtinančius įrodymus, tačiau neatsižvelgė į įrodymų visumą, kuri patvirtina jo kaltę. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nuteisti A. J. remiantis vien tik nukentėjusiųjų parodymais negalima, tačiau kitų įrodymų neanalizavo. Apeliacinės instancijos teismas, nors ir pateikė šiek tiek išsamesnę įrodymų analizę, tačiau taip pat apsiribojo tik kai kurių įrodymų, o ne jų visumos įvertinimu. Teismai visiškai nevertino netiesioginių įrodymų, išdėstytų kaltinamajame akte, nukentėjusiųjų parodymų kartu su visais byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir su netiesioginiais. Teismai, remdamiesi liudytojos N. U., kuri yra A. J. sugyventinė, parodymais, nusprendė, kad kaltinimas pagal BK 187 straipsnio 2 dalį nepagrįstas. Kasatoriaus manymu, teismai nesilaikė BPK 279 straipsnio 2 dalies reikalavimų, nes liudutojos N. U. parodymų nevertino atsižvelgdami į jos ryšius su kaltinamuoju. Tačiau, vertindami nukentėjusiųjų parodymus, teismai sprendė, jog jų paaiškinimai, atsižvelgiant į galimą jų suinteresuotumą kenkti nuteistajam, vertintini kritiškai.

36Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai perkvalifikavo A. J. 2008 m. birželio 8 d. veiką, nes netinkamai įvertino nusikalstamos veikos požymius. Kasatorius nurodo, kad BK 145 straipsnio 2 dalyje kriminalizuotas ir sistemingas žmogaus bauginimas, kuris gali reikštis ne tik grasinimais atlikti pavojingas veikas, bet ir kitais baimę, nerimą ar nesaugumo jausmą keliančiais veiksmais (pvz., besikartojančiais įžeidinėjimais, grasinimais kaip nors pakenkti ir pan.). Tokios sistemingos psichinės prievartos realumui konstatuoti nebūtina, kad nukentėjusysis turėtų pagrindą bijoti būtent dėl savo gyvybės ir sveikatos, pakanka išvados, jog jis sąmoningai buvo verčiamas nerimauti, nesaugiai jaustis (kasacinė nutartis Nr. 2K-341/2010). Kasatoriaus įsitikinimu, byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių sistemingą nukentėjusiųjų bauginimą: nukentėjusiųjų parodymai, pareiškimai teisėsaugos institucijoms, šių priimti nutarimai, kuriais nuteistasis įspėtas dėl neteisėto elgesio. Vertinant sistemingumo požymį, atsižvelgtina į tai, kad A. J. 2008 m. birželio 7 d. padarė BK 145 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką, todėl vien tik pagal teismų nustatytas aplinkybes nuteistasis nukentėjusiesiems grasino mažiausiai du kartus – 2008 m. birželio 7 d. ir birželio 8 d. Be to, BK 145 straipsnio 2 dalyje numatyta veika gali būti padaryta: 1) grasinant susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką arba 2) sistemingai, panaudojant psichinę prievartą, bauginant žmogų. Taigi, jei buvo grasinama susprogdinti ar padegti, veika kvalifikuotina pagal BK 145 straipsnio 2 dalį. Būtent grasinimą susprogdinti ir padegti A. J. ir išsakė 2008 m. birželio 8 d., be to, ne tik išsakė šiuos grasinimus, bet ėmėsi ir realių veiksmų – panaudodamas pirotechnines priemones, šaudė į M. N., dėl to galėjo kilti gaisras.

37Kasatoriaus įsitikinimu, net ir tuo atveju, jeigu teismų nuosprendžiai dėl A. J. išteisinimo liktų nepakeisti, nukentėjusiųjų naudai priteistos neturtinės žalos sumos yra per mažos, nes nekompensuoja patirtos žalos. Vertinant nukentėjusiųjų patirtą neturtinę žalą, atsižvelgtina į tai, kad: 1. nusikalstamų veikų padariniai yra itin sunkūs, nes A. J. grasino pasikėsinti į svarbiausias žmogaus vertybes – sveikatą ir gyvybę, grasino atlikti nusikalstamas veikas prieš mažamečius, be to, jis ne tik grasino, bet ir savo veiksmais parodė, jog grasinimai gali būti realiai įvykdyti, o tai stipriai padidino nukentėjusiųjų patirtą sukrėtimą; 2. visus neteisėtus veiksmus A. J. atliko tyčia, suprasdamas, jog elgiasi neteisėtai, kad dėl jo veiksmų nukentėjusieji gali būti ne tik išgąsdinti, bet gali atsirasti ir sunkesnių padarinių; 3. A. J. priklauso nekilnojamasis turtas, jis yra darbingas, todėl jo turtinė padėtis yra gera ir negali būti pagrindas mažinti neturtinės žalos atlyginimą; 4. padaryta turtinė žala yra pakankamai didelė. Kasatorius nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neanalizavo visų neturtinės žalos įvertinimo kriterijų, o apeliacinės instancijos teismas šiuo klausimu pasisakė formaliai. Teismai neatsižvelgė į tai, kad didelių fizinių traumų nebuvimas neparodo neturtinės žalos dydžio, be to, pagal Sveikatos sistemos įstatymą, sveikata tai ne tik ligų ir fizinių defektų nebuvimas, bet ir fizinė, dvasinė bei socialinė žmonių gerovė (kasacinė nutartis Nr. 2K-89/2010). Kasatoriaus įsitikinimu, nukentėjusiųjų patirtą neturtinę žalą teismai turėjo vertinti ne jų fizinės sveikatos, o patirtų dvasinių sukrėtimų kontekste. Atsižvelgiant į nuolatinį nukentėjusiųjų terorizavimą, jų patirtą stresą ir baimę, atliktų veikų sistemingumą, prašomos neturtinės žalos sumos atitinka teisingumo ir protingumo principus.

38Kartu kasatorius nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visiškai nepriteisė nukentėjusiesiems patirtų atstovavimo išlaidų, o apeliacinės instancijos teismas priteisė tik dalį. Visų pirma, sprendžiant dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti priteisimo, turi būti įvertinama kaltinamojo turtinė padėtis, o ne tai, kokia kaltinimų dalis pasitvirtino. Apeliacinės instancijos teismas, priteisdamas tik dalį turėtų išlaidų, neatsižvelgė į pakankamai gerą nuteistojo turtinę padėtį, nesilaikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos šiuo klausimu (kasacinės nutartys Nr. 2K-267/2009, 2K-351/2009, 2K-271/2010, 2K-28/2011, 2K-272/2011), neįvertino nei šių išlaidų pagrįstumo ir būtinumo, nei to, kad nukentėjusiųjų apeliacinio skundo dalis dėl civilinio ieškinio buvo patenkinta, taip pat neatsižvelgė į tai, kad advokatas atstovavo visiems trims nukentėjusiesiems ilgame procese, rengė procesinius dokumentus dėl civilinio ieškinio užtikrinimo priemonių taikymo, apeliacinį skundą bei atsikirtimus į nuteistojo apeliacinį skundą, taip pat dalyvavo bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Atsižvelgiant į proceso trukmę, advokato suteiktų paslaugų apimtį ir būtinumą gintis nuo nuteistojo reikalavimų, pareikštų apeliaciniame skunde, kasatoriaus manymu, 3630 Lt suma yra pagrįsta, atitinkanti protingumo kriterijus, todėl turėjo būti visiškai tenkinta.

39Kasacinis skundas iš dalies tenkintinas.

40Dėl BK 145 straipsnio 2 dalies taikymo

41BK 145 straipsnio 2 dalies dispozicijoje nurodyta: ,,Tas, kas terorizavo žmogų grasindamas susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką arba sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartą...“.

42Ši norma numato baudžiamąją atsakomybę už kelių alternatyvių veikų padarymą: 1) žmogaus terorizavimą grasinant susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką arba 2) sistemingą žmogaus bauginimą naudojant psichinę prievartą.

43Žmogaus terorizavimas gali būti padaromas alternatyviais veiksmais: grasinant susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką.

44Sistemingas žmogaus bauginimas naudojant psichinę prievartą teismų praktikoje suprantamas ir aiškinamas ne mažiau kaip tris kartus pasikartojantys, atviri ar anonimiški įvairūs grasinimai siekiant sukelti stresą, nerimą, baimę žmogui. Inkriminuojant sistemingo bauginimo požymį, būtina aiškiai ir konkrečiai nustatyti bei aprašyti aplinkybes, kuriomis buvo grasinama, kaip reiškėsi grasinimai ir sistemingumas. Šio kvalifikuojančio požymio nustatymui nepakanka įvardyti tik tai, kiek kartų, nukentėjusiojo manymu, buvo grasinama, reikia tuos grasinimus konkrečiai apibūdinti ir nurodyti jų aplinkybes, t. y. visais atvejais byloje turi būti įrodytos įvykio aplinkybės: laikas, vieta, būdas, įrankiai ir priemones, padariniai ir kt. (kasacinė nutartis Nr. 2K-586/2011). Taigi kasatorius nepagrįstai teigia, kad A. J. veikoje yra sistemingas nukentėjusiųjų bauginimas, nes teismas nustatė, kad jis nukentėjusiesiems grasino tik du kartus – 2008 m. birželio 7 ir 8 dienomis.

45Pirmosios instancijos teismas nuosprendžiu nustatė, kad A. J. terorizavo žmones, grasindamas susprogdinti bei padegti namą, t. y. 2008 m. birželio 8 d., apie 14.06 val., ,,duomenys neskelbtini“, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto tarp jo ir I. N. metu, gyvenamojo namo kieme jai grasino, jog nužudys jos vyrą M. N., papjaus du jų mažamečius vaikus, susprogdins namą. M. N. pro namo antro aukšto langą bandė raminti A. J.. Tačiau šis, pamatęs M. N., iš garažo paėmė signalines raketas ir, grasindamas susidoroti, 4 signalines raketas iššovė, taikydamas į M. N., taip apgadino gyvenamojo namo stogą, antro aukšto kambarį ir padarė Z. S. N. 1507 Lt žalą, I. N. 2890 Lt žalą, o M. N. nežymiai sutrikdė sveikatą. Teismas šiuos A. J. veiksmus kvalifikavo pagal BK 145 straipsnio 2 dalį pagal objektyvųjį požymį, kad jis terorizavo žmones, grasindamas susprogdinti bei padegti namą. Beje, teismas nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodė, kad A. J. ne tik terorizavo, bet ir sistemingai baugino nukentėjusiuosius. Teisėjų kolegija, įvertinusi nuosprendžio aprašomosios dalies turinį (jo nustatomąją dalį ir pastraipos pavadinimą ,,Dėl 2008 m. birželio 8 d. žmogaus terorizavimo grasinant susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką“), sprendžia, kad teismo nurodytas sistemingo bauginimo požymis yra perteklinis, be to, A. J. sistemingu nukentėjusiųjų bauginimu nebuvo kaltinamas.

46Apeliacinės instancijos teismas A. J. 2008 m. birželio 8 d. veiką iš BK 145 straipsnio 2 dalies perkvalifikavo į 145 straipsnio 1 dalį motyvuodamas tuo, kad jo veiksmuose nebuvo sistemingumo, tačiau pripažino, kad pirmosios instancijos teismas faktines aplinkybes nustatė teisingai. Teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad BK 145 straipsnio 2 dalies dispozicija reikalauja sistemingumo tik bauginant žmogų naudojant psichinę prievartą.

47Kaip jau buvo minėta, BK 145 straipsnio 2 dalies dispozicija žmogaus terorizavimui grasinant susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką kaltininko veiksmams sistemingumo požymio nenumato. Šioje byloje pirmosios instancijos teismas faktines aplinkybes nustatė teisingai, nes A. J. terorizavo žmones, grasindamas susprogdinti bei padegti namą, keletą signalinių raketų iššovė į namą, kurios antro aukšto kambaryje sukėlė gaisrą. Taigi A. J. terorizavo žmones ir vienas jo grasinimų – padegti namą – buvo pradėtas realizuoti, t. y. jis veikė tiesiogine tyčia. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas A. J. 2008 m. birželio 8 d. veiką teisingai kvalifikavo pagal BK 145 straipsnio 2 dalį, todėl apeliacinės instancijos teismo nuosprendis keistinas, panaikinant jo dalis dėl šios veikos perkvalifikavimo į BK 145 straipsnio 1 dalį bei bausmių subendrinimo, paliekant galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį su apeliacinės instancijos teismo pakeitimais dėl BK 75 straipsnio taikymo, paskirto įpareigojimo bei BK 67 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės bei nukentėjusiosioms priteistą padidintos turtinės žalos atlyginimo sumą. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo (BPK 369 straipsnio 2 dalis).

48Dėl įrodymų vertinimo

49Kaip jau ne kartą akcentuota teismų praktikoje, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Nagrinėjimo teisme dalyvių išsakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo ir išvadų darymo teismui neprivalomos. Teismo proceso dalyviai gali teikti pasiūlymus teismui dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau tokių proceso dalyvių pasiūlymų atmetimas pirmosios ar apeliacinės instancijos teismuose savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas.

50Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, iš naujo išsamiai analizavo ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teismo surinktus duomenis, motyvuotai išdėstė duomenų pakankamumo klausimą dėl kiekvienos inkriminuotos nusikalstamos veikos. Teismas padarė pagrįstą išvadą, kad byloje nėra patikimų duomenų, jog būtent A. J. padegė Z. S. N. mobilųjį namelį. Dėl neturtinės žalos dydžių teismas įvertino ir aptarė visus reikšmingus šios žalos dydžio nustatymui kriterijus bei laikėsi teismų praktikos analogiškose bylose. Apeliacinės instancijos teismas atsakė į esminius nukentėjusiųjų atstovo skundo argumentus.

51Teisėjų kolegija pažymi, kad nukentėjusiųjų atstovo nesutikimas su apeliacinės instancijos teismo išvadomis, jog A. J. pagrįstai išteisintas dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, kasaciniame skunde yra grindžiamas faktinių aplinkybių išdėstymu ir prieštaravimu atliktam įrodymų vertinimui, kuris nesutampa su jo nuomone. Tačiau įrodymų vertinimas yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nagrinėjimo dalykas. Kasacinės instancijos teismas įrodymų iš naujo netiria ir jų nevertina, o tik pagal skundo argumentus patikrina, ar žemesnės instancijos teismai vertindami įrodymus nepadarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo normų pažeidimų. Kasatoriaus pateikti argumentai nėra pagrindas abejoti, kad apeliacinės instancijos teismas, vertindamas įrodymus, būtų esmingai pažeidęs baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus.

52Dėl atstovavimo išlaidų

53BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, atstovavusio jam, paslaugoms apmokėti. Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtos išlaidos advokato, atstovavusio jam visų instancijų teismuose, paslaugoms apmokėti sudaro 3630 Lt, todėl, jo skundą pripažinus iš dalies pagrįstu, tokia suma išieškotina iš nuteistojo. Tai, kad A. J. nuteistas tik už du nusikaltimus, o ne pagal visus inkriminuotus kaltinimus, neturi esminės reikšmės nustatant nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti dydį, nes teismas gali sumažinti šių išlaidų dydį, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį (BPK 106 straipsnio 2 dalis) bei skundo išnagrinėjimo rezultatus.

54Dėl nenagrinėtinų skundo argumentų

55Teisėjų kolegija atkreipia kasatoriaus dėmesį į tai, kad skunde yra daug argumentų, kuriais ginčijamas įrodymų vertinimas, faktinių aplinkybių nustatymas, neturtinės žalos dydis, o tai yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nagrinėjimo dalykas. Kasacinės instancijos teismas įrodymų iš naujo netiria ir jų nevertina, naujų faktinių aplinkybių nenustato, o tik remdamasis teismo nustatytomis bylos aplinkybėmis patikrina, ar pagal jas tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar renkant duomenis ir nustatant faktines aplinkybes nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo normų pažeidimų (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Nepakanka tik formaliai nurodyti bylos apskundimo ir nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus, būtina nurodyti ir juos pagrindžiančius teisinius argumentus (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Kasatoriaus teiginiai dėl netinkamo įrodymų vertinimo, jų pakankamumo, faktinių aplinkybių nustatymo bei neturtinės žalos padidinimo paliktini nenagrinėti.

56Atkreiptinas kasatoriaus dėmesys ir į tai, jog jo prašymas (BPK 368 straipsnio 2 dalis) turi atitikti BPK 382 straipsnio 2 – 6 punktuose nurodytus galimus kasacinio teismo sprendimus.

57Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 6 punktu,

Nutarė

58Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 14 d. nuosprendį pakeisti. Panaikinti šio nuosprendžio dalis, kuriomis A. J. 2008 m. birželio 8 d. veika perkvalifikuota iš BK 145 straipsnio 2 dalies į to paties straipsnio 1 dalį; paskirtos bausmės subendrintos BK 63 straipsnio pagrindu.

59Palikti galioti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 30 d. nuosprendį, kuriuo A. J. 2008 m. birželio 8 d. veika kvalifikuota pagal BK 145 straipsnio 2 dalį (paskirta bausmė laisvės atėmimas vieneriems metams dviem mėnesiams) bei BK 63 straipsnio pagrindu paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas vieneriems metams penkiems mėnesiams. Šį nuosprendį palikti galioti su apeliacinės instancijos teismo padarytais pakeitimais dėl BK 75 straipsnio taikymo, paskirto įpareigojimo ir BK 67 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytos baudžiamojo poveikio priemonės bei nukentėjusiosioms priteisto padidintos turtinės žalos atlyginimo sumos.

60Iš A. J. Z. S. N. priteistas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti padidinti iki 3630 Lt.

61Kitas nuosprendžių dalis palikti nepakeistas.