Byla 2K-536/2010

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Aldonos Rakauskienės, Antano Klimavičiaus ir pranešėjo Benedikto Stakausko, teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. S. kasacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 21 d. nuosprendžio, kuriuo G. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams aštuoniems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, paskirta bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2007 m. rugpjūčio 13 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė subendrinta laisvės atėmimo bausmė nustatyta trejiems metams aštuoniems mėnesiams, ją atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaitytos bausmės, visiškai atliktos pagal Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2007 m. rugpjūčio 13 d. nuosprendį ir 2007 m. rugsėjo 28 d. nutartį.

2Taip pat skundžiama Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 29 d. nutartis, kuria nuteistojo G. S. apeliacinis skundas atmestas.

3Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Benedikto Stakausko pranešimą ir susipažinusi su baudžiamąja byla,

Nustatė

4G. S. nuteistas už tai, kad jis 2007 m. gegužės 18 d., laikotarpiu nuo 23.30 val. iki 24.00 val., Gargžduose, ( - ) pro neužrakintas namo duris įsibrovė į A. Š. nuomojamą butą ir pagrobė šiam priklausantį stacionarų kompiuterį (procesorių su monitoriumi), kurio vertė 2783,75 Lt, mobiliojo ryšio telefoną ,,Nokia 6020“, kurio vertė 180 Lt, mobiliojo ryšio telefoną ,,Samsung“, kurio vertė 100 Lt, bei 160 Lt grynųjų pinigų; iš viso pagrobė A. Š. priklausančio turto už 3223,75 Lt.

5Kasaciniu skundu nuteistasis G. S. prašo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 21 d. nuosprendį ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 29 d. nutartį ir bylą nutraukti. Jis nurodo, kad nusikaltimo, už kurį nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, nepadarė. Pagal bylos medžiagą įsibrovimo į butą nebuvo. Kasatoriaus pirminiais parodymais nustatyta, kad, įėjęs pro neužrakintas duris, jis iš anksto nenumatė ir neplanavo vagystės, o ją įvykdė tik pamatęs viduje miegančius žmones (A. Š. ir du jo vaikus). Todėl, jo nuomone, nusikalstama veika turėtų būti kvalifikuojama pagal BK 178 straipsnio 1 dalį. Kasatoriaus nuomone, teismas nesiaiškino vagystės aplinkybių, buvo šališkas (BPK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas), rėmėsi pirminiais parodymais, kurie buvo išgauti neteisėtais būdais (pareigūnai E. Peleckis ir M. Stanslovas, tyrėja J. Udovenkienė vertė duoti parodymus prieš jo valią, prisipažinti, naudojant psichologinį spaudimą), apklausose, parodymų patikrinimo vietoje; teismo posėdyje nedalyvaujant gynėjui, buvo remtasi tik jam nenaudingais parodymais. Kasatoriaus teigimu, teismas, norėdamas pasunkinti jo padėtį, pažeidė teisingumo principą subendrindamas bausmes esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai (bausmė subendrinta ne apėmimo, bet visiško sudėjimo būdu), t. y. nubaudė jį antrą kartą dėl nusikaltimo, už kurį bausmę jau buvo atlikęs. Anot jo, teismas šiuo savo veiksmu pažeidė BPK 1 straipsnio 1 dalį, 7 straipsnio 1, 2 dalių nuostatas. Kasatorius išreiškia nepasitenkinimą teismo skirta laisvės atėmimo bausme trejiems metams aštuoniems mėnesiams ir suėmimu teismo salėje. Jis nurodo, kad prokuroras buvo prašęs skirti dvejų metų laisvės atėmimo bausmę ir kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti. Kasatorius, tvirtindamas, kad gynėjas nedalyvavo apklausoje (2009 m. gegužės 28 d.) prašo išreikalauti tyrėjos J. Udovenkienės ir gynėjo P. Matažinsko 2009 m. gegužės 28 d., 2009 m. birželio 5 d. mobiliųjų telefonų pokalbių išklotines, Klaipėdos rajono policijos komisariato įėjimo į patalpas vaizdo kamerų filmuotą medžiagą, kurios, anot jo, patvirtintų nedalyvavimo apklausoje faktą. Pasak kasatoriaus, tokiais veiksmais buvo pažeista teisė į gynybą (BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktas). Kasatorius nurodo, kad jo parodymų negalėjo patvirtinti liudytojai, nukentėjusysis A. Š., taip pat jis pats parodymų patikrinimo vietoje nieko nenurodė ir tvirtino, kad jam inkriminuotos vagystės nepadarė, teigia, kad nebuvo surinkta įrodymų jo kaltei pagrįsti.

6Atsiliepimu į kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokurorė prašo nuteistojo G. S. kasacinį skundą atmesti. Prokurorė nurodo, kad teismai teisingai įvertino įrodymus, nustatė, kad nuteistasis G. S. nusikalstamą veiką padarė tokiomis aplinkybėmis, kurios išdėstytos nuosprendžio aprašomojoje dalyje, tinkamai kvalifikavo jo nusikalstamą veiką ir tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BK 178 straipsnio 2 dalis), nes byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių G. S. kaltę, o nuteistojo teiginiai dėl įrodymų trūkumo, rėmimosi tik nukentėjusiojo A. Š. parodymais, negalimumo remtis liudytojo R. Matulio parodymais, pareigūnų psichologinio spaudimo, fiziško neįmanomumo pavogti tokį kiekį daiktų, yra nepagrįsti, prieštarauja faktiniams duomenims ir neturi jokio pagrindo. Teismas, pagal Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2007 m. rugpjūčio 13 d. nuosprendį ir 2007 m. rugsėjo 28 d. nutartį paskyręs G. S. galutinę subendrintą bausmę (BK 63 straipsnio 9 dalis), įskaitant į bausmės laiką visą atliktą laisvės atėmimo bausmę, baudžiamojo įstatymo nepažeidė. Prokurorė mano, kad kasatoriaus teiginys dėl gynėjo nedalyvavimo ikiteisminio tyrimo metu bei teismų šališkumo – nepagrįstas, prieštarauja bylos medžiagai, ir įtariamojo procesinės teisės nepažeistos.

7Kasacinis skundas atmestinas.

8Kasacinės instancijos teismas, laikydamasis BPK 369 straipsnyje nustatytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų, taip pat BPK 376 straipsnio 1 dalies nuostatų, faktinių bylos aplinkybių nenustatinėja ir įrodymų iš naujo netiria. Kasaciniame procese patikrinama, ar tinkamai pritaikytos BK bendrosios dalies normos, ar veika kvalifikuota pagal BK straipsnius, dalis ir punktus, pagal kuriuos tai reikėjo daryti, ar nėra esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų. Dėl šios priežasties apskųstuose teismų procesiniuose sprendimuose konstatuotų faktinių bylos aplinkybių ir įrodymų, kuriuos ginčija kasatorius, tikrumas, jų vertinimas, taip pat skunde pateikiama sava įvykių interpretacija kasaciniame procese negali būti peržiūrėta.

9Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

10Kasatoriaus tvirtinimas, kad jo veika turėtų būti kvalifikuojama ne pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, o pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, nes jis į patalpą neįsibrovė, bet įėjo pro neužrakintas duris, iš anksto nenumatė ir neplanavo vagystės, o ją įvykdė tik pamatęs viduje miegančius žmones, yra nepagrįstas.

11Įsibrovimu laikomas slaptas arba atviras neteisėtas patekimas į bet kokią tiek gyvenamąją, tiek negyvenamąją patalpą. Neteisėtas patekimas šiuo atveju reiškia, kad kaltininkui į nurodytas vietas apskritai draudžiama įeiti be atskiro leidimo (į svetimą butą, sandėlius ir kt.). Taigi nusikaltimo nuosavybei atvejais neteisėtu laikomas bet koks patekimas į patalpą neturint jokių teisių į ją įeiti. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą teismų praktiką įsibrovimu taip pat laikomi tie atvejai, kai kaltininkas į patalpą patenka laisvai ir pagrobia turtą iš atitinkamų vietų, į kurias pašaliniams asmenims patekti draudžiama ar patekimas yra ribojamas. Be to, įsibrovimas yra ne tik tada, kai įveikiamos kliūtys, bet ir tais atvejais, kai į objektus neteisėtai patenkama be kliūčių (kasacinės nutartys Nr. 2K-116/2007, 2K-153/2007, 2K-403/2009). Kaip matyti iš bylos duomenų, nuteistasis nakties metu (nuo 23.30 val. iki 24.00 val.) atidaręs neužrakintas duris, neteisėtai (be kliūčių) pateko į svetimą butą, t. y. įsibrovė į patalpą ir užvaldė svetimą turtą, kurio vertė 3223,75 Lt. Nors nuteistasis G. S. neatskleidė savo tikrųjų ketinimų įsibraudamas į butą, tačiau jo veiksmai atitinka vagystę (BK 178 straipsnio 2 dalis) kvalifikuojantį požymį, t. y. svetimo turto pagrobimą įsibrovus į patalpą. Nustatyta, kad jis, veikdamas tiesiogine tyčia, suvokdamas, jog buto gyventojai miega, neteisėtai apžiūrėjęs du kambarius pasisavino atvirose vietose buvusį turtą. Šiais savo veiksmais nuteistasis padarė materialinę žalą nukentėjusiajam. Dėl to nuteistojo G. S. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 2 dalį kaip svetimo turto vagystė, padaryta įsibraunant į patalpą – butą.

12Dėl BPK 7 straipsnio ir BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkto pažeidimų

13

14Kasatorius G. S. nurodo, kad buvo pažeistos BPK 7 straipsnio 1, 2 dalių nuostatos, tačiau pats tai paneigia, teigdamas, jog buvo laikytasi rungimosi principo ir tai, jo nuomone, aiškiai matyti. Teisėjų kolegija negali nesutikti su tokiu kasatoriaus teiginiu, nes tai patvirtina ir byloje nustatytos aplinkybės (patenkintas prašymas dėl pareigūnų E. Peleckio, M. Stanslovo, tyrėjos J. Udovenkienės, liudytojo G. K. iškvietimo į teismo posėdį, liudytojo O. Š. pristatymo, liudytojų S. B. ir R. M. atvesdinimo klausimas išspręstas 2009 m. spalio 14 d. nutartimi). Kaltinamajam buvo užtikrinta galimybė įstatymo numatytomis priemonėmis ir būdais gintis nuo kaltinimų, pateikti prašymus dėl įrodymų tyrimo. Teismas, vertindamas bei svarstydamas prašymus, vadovavosi kriterijumi, ar pateiktas prašymas turi reikšmės išsamiam ir nešališkam bylos aplinkybių ištyrimui. Dauguma kaltinamojo prašymų buvo patenkinti, taip pat tenkinant prašymus buvo daroma pertrauka. Motyvuotai atmesti tie prašymai, kuriais buvo reikalaujama išaiškinti jau nustatytas aplinkybes (apeliacinės instancijos teisiamojo posėdžio metu netenkintas nuteistojo prašymas dėl įrodymų tyrimo atlikimo, pakartotinai apklausiant nukentėjusįjį ir tyrėją) ir ištirti faktus, neturinčius esminės reikšmės bylai.

15Kasatoriaus teiginiai, kad apklausose, parodymų patikrinimo vietoje, teismo posėdyje nedalyvavo gynėjas, todėl buvo remtasi tik jam nenaudingais parodymais, paneigiami bylos procesiniais dokumentais. Kaip matyti iš 2009 m. gegužės 28 d. teisės turėti gynėją išaiškinimo protokolo, pirmojo pranešimo apie įtarimą, G. S. buvo supažindintas su teise turėti gynėją (T. 2, b. l. 61, 64–65), o Klaipėdos rajono policijos komisariato tyrėjos J. Udovenkienės tos pačios dienos sprendimu (T. 2, b. l. 62) jam buvo paskirtas advokatas Petras Matažinskas (orderis Nr. 1056563) atstovauti jo interesams ikiteisminio tyrimo metu. Kaip matyti iš 2009 m. gegužės 28 d. surašyto apklausos protokolo (T. 2, b. l. 66–69), G. S., apklausiamas kaip įtariamasis, dalyvaujant advokatui P. Matažinskui, patvirtino, kad protokolas perskaitytas ir surašytas teisingai. Iš byloje esančio įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje protokolo (2009 m. birželio 2 d., T. 2, b. l. 71–74) ir jo priedų (aštuonių fotolentelių, T. 2, b. l. 75–82) matyti, kad įtariamasis, dalyvaujant gynėjui P. Matažinskui, davė patikslintus parodymus dėl jo 2007 m. gegužės 18 d. padaryto nusikaltimo, apie kurį jis 2009 m. gegužės 28 d. taip pat davė parodymus. Antrasis patikslintas pranešimas apie įtarimą (2009 m. birželio 4 d.) bei 2009 m. birželio 5 d. įtariamojo apklausos protokolas, pranešimas advokatui P. Matažinskui ir paskelbimo įtariamajam apie ikiteisminio tyrimo pabaigimą protokolas, įtariamojo ir jo gynėjo visos bylos medžiagos pateikimo susipažinti baigus ikiteisminį tyrimą protokolas, rodo įtariamojo gynėjo dalyvavimą (T. 2, b. l. 84–85; 86–89; 93, 94, 95). Taigi gynybos teisių užtikrinimo faktas patvirtintas ne tik įtariamojo G. S., bet ir jo gynėjo advokato P. Matažinsko parašais (T. 2, b. l. 69, 74, 85, 89, 93, 94, 95). Bylą nagrinėjant pirmąja instancija gynėjo dalyvavimas nuteistajam G. S. teismo iniciatyva (BPK 231–233 straipsniai), vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punktu, taip pat buvo užtikrintas, išaiškinant BPK 22 straipsnyje įtvirtintas kaltinamojo teises (2009 m. liepos 24 d. nutartis, T. 2, b. l. 104; 2009 m. rugpjūčio 4 d. lydraštis, T. 2, b. l. 105; 2009 m. rugsėjo 14 d. pranešimas G. S., T. 2, b. l. 115). Tačiau, kaip matyti iš 2009 m. spalio 14 d. pirmosios instancijos teisiamojo posėdžio protokolo, teisės naudotis gynėjo paslaugomis kaltinamojo G. S. žodiniu pareiškimu buvo atsisakyta (T. 2, b. l. 117). Ši teisė bet kuriuo proceso metu atsisakyti gynėjo yra įtvirtinta BPK 52 straipsnio 1 dalyje, kuria šiuo atveju kaltinamasis ir pasinaudojo. BPK 51 straipsnyje, 52 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų būtinam gynėjo dalyvavimui nenustatyta. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka teisė naudotis valstybės garantuojamos teisinės pagalbos gynėjo paslaugomis buvo užtikrinta ir ja pasinaudota (T. 2, b. l. 178–179, 181, orderis Nr. 013305). Taigi kasatoriaus nurodyti teiginiai, kad ikiteisminio ir teisminio tyrimų procesiniai veiksmai buvo atlikti pažeidus jo teisę į gynybą yra nepagrįsti. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje baudžiamojoje byloje, priešingai nei teigia kasatorius, teisės į gynybą nebuvo pažeistos ar suvaržytos, buvo užtikrinta galimybė įstatymo numatytomis priemonėmis ir būdais gintis nuo kaltinimų.

16Dėl teismo šališkumo

17

18BPK 44 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad asmuo, kaltinamas padaręs nusikaltimą, turi teisę, kad jo bylą teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Teismo nešališkumo užtikrinimas – viena teisingo bylos išnagrinėjimo sąlygų. Šis principas iš esmės reiškia, kad, nagrinėjant bylą, teismas su abiem proceso šalimis privalo elgtis vienodai, nerodydamas nė vienai iš jų palankumo, nebūtų suinteresuotas vienai iš šalių priimti palankų sprendimą. Kasatorius G. S. iš esmės deklaratyviai, vadovaudamasis gynybine pozicija, teigia, kad byloje buvo pažeista teisė į nešališką teismą, ir nurodo, jog apkaltinamasis nuosprendis grindžiamas ne įrodymais, bet neteisėtais būdais (psichologiniu spaudimu ir prievarta) išgautais pirminiais parodymais, be to, teisme palaikyta tik jį kaltinanti pozicija ir skirta griežtesnė bausmė nei prašyta kaltintojo, prie bausmės pridedant jau atliktą bausmę ir skiriant suėmimą teismo salėje, vietoj kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti. Kolegijos manymu, apeliacinės instancijos teismas dėl apkaltinamojo nuosprendžio turinio atitikties BPK 305 straipsnio nuostatoms pasisakė ir šioje bylos dalyje teismo šališkumo neįžvelgia, taip pat pažymi, kad teismo nesaisto nagrinėjimo teisme dalyvių siūlymai dėl bausmės skyrimo, nes tai yra teismo teisė. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo gautas nei gynėjo P. Matažinsko, nei nuteistojo G. S. skundas ar prašymas dėl netinkamai atliktų ikiteisminio tyrimo pareigūnų E. Peleckio, M. Stanslovo, J. Udovenkienės procesinių veiksmų, o pats nuteistasis yra pasirašęs po ginčijamais procesiniais dokumentais nepareiškęs pastabų ar atskirų pareiškimų. Kaip matyti iš bylos procesinių dokumentų turinio, kasatorius nepareikšdamas nušalinimų nei ikiteisminio tyrimo, nei pirmosios ar apeliacinės instancijos teisiamųjų posėdžių metu, tik deklaratyviai abejoja teismo šališkumu. Dėl to, remiantis įrodymų viseto analize, deklaratyvus kasatoriaus teiginys apie teismo, priėmusio apkaltinamąjį nuosprendį, šališkumą negali būti pagrindas teigti, kad šį nuosprendį priėmęs teismas buvo šališkas.

19Dėl bausmių bendrinimo (BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalių taikymas)

20

21 Pagal kasatorių jo padarytos ir skirtinguose teismo nuosprendžiuose nurodytos dvi nusikalstamos veikos sudaro idealią nusikaltimų sutaptį, todėl paskirtos bausmės turėjo būti subendrintos apėmimo būdu (BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Tokie kasatoriaus teiginiai yra nepagrįsti, nes grindžiami neteisingu įstatymo aiškinimu. BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatyta, kad bausmių apėmimą teismas taiko, kai yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis. Pagal įstatymo prasmę ideali nusikalstamų veikų sutaptis yra tada, kai kaltininkas viena veika tuo pačiu metu padaro dvi ar daugiau nusikalstamų veikų, kurios numatytos skirtinguose Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsniuose (kasacinės nutartys Nr. 2K-582/2006, 2K-115/2007, 2K-126/2007 ir kt.). Nusikalstamų veikų sutaptis būna ne tik ideali, bet ir reali. Reali nusikalstamų veikų sutaptis yra tada, kai kaltininkas keliomis savarankiškomis veikomis padaro dvi ar daugiau savarankiškų nusikalstamų veikų, numatytų tiek skirtinguose, tiek tuose pačiuose Baudžiamojo kodekso straipsniuose ar straipsnių dalyse, ir už juos traukiamas baudžiamojon atsakomybėn (kasacinės nutartys Nr. 2K-92/2005, 2K-493/2005, 2K-643/2005, 2K-673/2005, 2K-131/2007 ir kt.). Iš Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2010 m. sausio 21 d. nuosprendžio matyti, kad nuteistasis 2007 m. gegužės 18 d. padarė vieną nusikalstamą veiką – vagystę, įsibraunant pro neužrakintas namo duris į A. Š. nuomojamą butą (BK 178 straipsnio 2 dalis), o pagal ankstesnį Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2007 m. rugpjūčio 13 d. nuosprendį kaltinamasis G. S. buvo nuteistas dėl kitos savarankiškos nusikalstamos veikos, be kita ko, taip pat vagystės, įvykdytos kaip ir ankstesnė veika įsibrovimo būdu tik jau 2007 m. birželio 15 d. į saugomą UAB „Liskandas“ teritoriją, kvalifikuotos pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. Šiuo konkrečiu atveju du atskiri vagystės atvejai yra baigtiniai, padaryti skirtingu laiku, skirtingose vietose, skirtingais veiksmais ir aplinkybėmis, yra tapatūs, todėl abu kvalifikuoti analogiškai – pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. Taigi šios įsibraunant padarytos nusikalstamos veikos sudaro ne idealią nusikaltimų sutaptį, o priskiriamos ir vertinamos kaip atskiri, savarankiški nusikaltimai, t. y. sudaro realią nusikaltimų sutaptį. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad veikos, už kurias jis nuteistas, yra lygiavertės savo pavojingumo laipsniu ir priskiriamos tai pačiai tyčinių apysunkių nusikaltimų kategorijai. Visa tai rodo, kad kasatoriui paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalimi nebuvo nė vienos jame nustatytų sąlygų. Nagrinėjamoje byloje prieš priimant skundžiamą teismo nuosprendį G. S. buvo nuteistas Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2007 m. rugpjūčio 13 d. nuosprendžiu (T. 1, b. l. 160), todėl teismas vadovaudamasis BK 63 straipsnio 9 dalimi (į bausmės laiką buvo įskaityta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė, kurią jis atliko pagal Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2007 m. rugpjūčio 13 d. nuosprendį) tinkamai subendrino bausmes, skirtas šiuo ir Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2007 m. rugpjūčio 13 d. nuosprendžiu bei Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 28 d. nutartimi (T. 1, b. l. 160, 161). Taigi pirmosios instancijos teismas, šiuo konkrečiu atveju paskyręs subendrintą bausmę, pritaikydamas visišką bausmių sudėjimo būdą, teisingai pritaikė BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalių nuostatas ir baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė.

22Dėl įrodymų vertinimo

23Kasatorius teigia, kad teismai priėmė sprendimus, pažeisdami BPK normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą. Jis nesutinka su pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų įrodymų vertinimu, nes mano, kad apkaltinamasis nuosprendis pagrįstas tik jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kurie negalėjo būti pripažinti patikimais, nes gauti neteisėtais būdais ir kurių kiti įrodymai nepatvirtina. Šie kasatoriaus teiginiai atmestini. Teismas, kurio žinioje yra byla, kiekvienu atveju sprendžia, ar gauti duomenys laikytini įrodymais. Pagal BPK 301 straipsnio 1 dalies nuostatas nuosprendis turi būti pagrįstas tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Teismas turi teisę remtis visais įrodymais – tiek surinktais ikiteisminio tyrimo metu, tiek naujais, tačiau juos visus privalo ištirti teisiamajame posėdyje: apklausti asmenis, perskaityti kaltinamojo ir kitų asmenų parodymus, duotus pareigūnui ar prokurorui atliekant ikiteisminį tyrimą, kai yra esminių prieštaravimų tarp šių parodymų ir parodymų, duotų teisme (BPK 276 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 4 dalis), ištirti rašytinius įrodymus. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, kaltinamasis G. S. paneigė ankstesnius parodymus. Kadangi šie jo parodymai iš esmės skyrėsi nuo duotų parodymų ikiteisminio tyrimo metu, todėl šiame teismo posėdyje buvo perskaityti G. S. (T. 2, b. l. 119, 120), taip pat liudytojo S. Butkaus (T. 2, b. l. 144) parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui. Kaltinamojo G. S. ikiteisminio tyrimo metu duoti išsamūs parodymai buvo reikšmingi tikrinant ir vertinant kitus byloje esančius parodymus (BPK 20 straipsnio 5 dalis, 301 straipsnio 1 dalis). Ikiteisminio tyrimo metu dalyvaujant advokatui įtariamasis G. S. nurodė vagystės iš buto aplinkybes ir tokius parodymus detaliai bei išsamiai patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu. Nuteistojo teiginys, kad byloje nesurinkta pakankamai jį kaltinančių įrodymų nepagrįstas, nes šį jo teiginį paneigia kiti byloje esantys įrodymai (nukentėjusiojo A. Š. ir liudytojų E. Š., R. P., E. Peleckio, J. Udovenkienės, M. Stanslovo, R. M. parodymai, parodymų patikrinimo vietoje protokolas, daiktų apžiūros protokolas, telefoninių pokalbių kontrolės informacija, liudytojo R. M. parodymų patikrinimo vietoje protokolas, asmens parodymo atpažinti iš nuotraukos protokolas ir kiti byloje esantys duomenys). Visi šiais šaltiniais gauti duomenys surinkti teisėtu būdu ir pagrįstai pripažinti kaip patikimi ir objektyvūs. Tai, kad nuteistojo parodymai buvo gauti teisėtomis priemonėmis, patvirtino pirmosios instancijos teismo posėdyje apklausti liudytojai E. Peleckis, M. Stanslovas, J. Udovenkienė. Visi įrodymai šioje byloje surinkti baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka. Dėl to kasacinio skundo argumentas, kad teismo išvados nuosprendyje grindžiamos vien tik jį kaltinančiais parodymais, kurie nepatvirtinti kitais byloje surinktais įrodymais, nepagrįstas. BPK reikalauja, kad teisėjai įrodymus vertintų pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįsta išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Šioje byloje nenustatyta, kad vertinant įrodymus teismai buvo šališki arba pažeidė Baudžiamojo proceso kodekso normas, taip pat nenustatyta aplinkybių, duodančių pagrindą abejoti tokiomis teismų išvadomis, todėl kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas BPK 301 straipsnio 1 dalies reikalavimo, kad nuosprendis turi būti pagrįstas tik tais įrodymais, kurie išnagrinėti teisiamajame posėdyje, nepažeidė. Apeliacinės instancijos teismas patikrino pirmosios instancijos teismo ištirtų įrodymų vertinimą ir motyvuotai aptarė apeliacinėje nutartyje. Be to, pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes ir įrodymų vertinimą kasatorius jau ginčijo apeliacine tvarka, o apeliacinės instancijos teismas nuteistojo G. S. apeliacinį skundą išnagrinėjo ir, atmesdamas jį, išsamiai ir motyvuotai atsakė į esminius jo apeliacinio skundo argumentus.

24Nesant BPK 369 straipsnyje nustatytų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžio ir nutarties panaikinimo bei pakeitimo pagrindų, kasacinis skundas laikytinas nepagrįstu, o teismų procesiniai sprendimai, neperžengiant kasacinio skundo ribų, pripažintini teisėtais (BPK 384 straipsnio 3, 5 dalys).

25Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

26Nuteistojo G. S. kasacinį skundą atmesti.

Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. Taip pat skundžiama Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus... 3. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Benedikto Stakausko pranešimą ir... 4. G. S. nuteistas už tai, kad jis 2007 m. gegužės 18 d., laikotarpiu nuo 23.30... 5. Kasaciniu skundu nuteistasis G. S. prašo panaikinti Klaipėdos rajono... 6. Atsiliepimu į kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės... 7. Kasacinis skundas atmestinas.... 8. Kasacinės instancijos teismas, laikydamasis BPK 369 straipsnyje nustatytų... 9. Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo ... 10. Kasatoriaus tvirtinimas, kad jo veika turėtų būti kvalifikuojama ne pagal BK... 11. Įsibrovimu laikomas slaptas arba atviras neteisėtas patekimas į bet kokią... 12. Dėl BPK 7 straipsnio ir BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkto pažeidimų... 13. ... 14. Kasatorius G. S. nurodo, kad buvo pažeistos BPK 7 straipsnio 1, 2 dalių... 15. Kasatoriaus teiginiai, kad apklausose, parodymų patikrinimo vietoje, teismo... 16. Dėl teismo šališkumo... 17. ... 18. BPK 44 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad asmuo, kaltinamas padaręs... 19. Dėl bausmių bendrinimo (BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalių taikymas)... 20. ... 21. Pagal kasatorių jo padarytos ir skirtinguose teismo nuosprendžiuose... 22. Dėl įrodymų vertinimo ... 23. Kasatorius teigia, kad teismai priėmė sprendimus, pažeisdami BPK normas,... 24. Nesant BPK 369 straipsnyje nustatytų pirmosios ir apeliacinės instancijos... 25. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 26. Nuteistojo G. S. kasacinį skundą atmesti....