Byla e2-260-995/2016
Dėl darbo užmokesčio priedo priteisimo

1Skuodo rajono apylinkės teismo teisėja V. R., sekretoriaujant Loretai Liaučienei, Šarūnui Dargiui, dalyvaujant ieškovui R. Ž., jo atstovui advokatui A. G., atsakovės UAB „CKI baldai“ atstovei direktorei R. M., atstovui advokatui E. K.,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. Ž. ieškinį atsakovei UAB „CKI baldai“ dėl darbo užmokesčio priedo priteisimo.

3Teismas

Nustatė

4ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės UAB „CKI baldai“

53 procentų dydžio priedą prie darbo užmokesčio nuo mėnesinių įmonės pardavimų, t. y. 18994 Eur, už laikotarpį nuo 2012-02-01 iki 2014-09-19, taip pat 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo visos priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2012-01-31 darbo sutarties pagrindu jis buvo priimtas į bendrovės direktoriaus pareigas. Darbo sutartimi buvo sulygtas 4550 Lt (ekvivalentas - 1317 Eur) darbo užmokestis ir

63 procentų dydžio priedas nuo mėnesinių įmonės pardavimų. Atsakovė savo įsipareigojimą iš dalies vykdė, kiekvieną mėnesį mokėdama darbo užmokestį, tačiau nemokėjo darbo sutartimi sulygto priedo, motyvuodama tuo, kad reikia didinti įmonės pelną, plėsti verslą. Atsakovė žadėjo, kad 3 procentų pelnas nuo mėnesinių pardavimų bus išmokėtas vėliau, kai bus padidintas įmonės pelnas. Ieškovas, siekdamas didinti, plėsti įmonės veiklą, sutiko palaukti, iki jam bus išmokėtas priedas. Visą darbo laiką savo pareigas atliko tinkamai, drausminių nuobaudų neturėjo, dėjo visas pastangas, kad įmonės pardavimai būtų kuo didesni, taip didindamas įmonės pelną. Kiekvienais metais atsakovės UAB „CKI baldai“ pelnas didėjo. 2012 m. pardavimo pajamos (pelnas) buvo 448002 Lt (ekvivalentas - 129750 Eur), 2013 m. - 871352 Lt (ekvivalentas – 252360 Eur), 2014 m. - 866827 Lt (ekvivalentas - 251050 Eur). Per visą ieškovo darbo laikotarpį nuo 2012-02-01 iki 2014-09-19 įmonė gavo 2186181 Lt (ekvivalentas - 633161 Eur) dydžio pelną. Ieškovas nuo 2014-09-20 išėjo į tėvystės priežiūros atostogas ir į darbą grįžo po metų, t. y. 2015 m. spalio mėnesį. Grįžęs į darbą, pateikė prašymą dėl atleidimo iš direktoriaus pareigų savo noru. Atsakovės ( - ) akcininkas M. A. priėmė įsakymą, kuriuo atleido ieškovą iš darbo, tačiau neišmokėjo atleidimo iš darbo dieną 3 procentų dydžio priedą nuo mėnesinių pardavimų, kurį už laikotarpį nuo 2012-02-01 iki 2014-09-19 sudaro 18994 Eur dydžio suma. Po atleidimo iš darbo, jis prašęs darbdavio, kad su juo būtų atsiskaityta, tačiau bendrovės akcininkas

7M. A. jam pareiškė, kad įmonė šiuo metu grynųjų pinigų neturi, visi pinigai yra investuoti įmonės veikloje, bei pažadėjo, kad jam išmokės šį įsiskolinimą vėliau darbdavys sakė, kad šiuo metu pinigų neturi ir su manimi atsiskaitys vėliau. Iki šiol atsakovė UAB „CKI baldai“ su juo neatsiskaitė ir neketina atsiskaityti.

8Bylos nagrinėjimo metu ieškovas sumažino ieškinio reikalavimą ir prašė teismo priteisti iš atsakovės 13000 Eur dydžio sumą, iš reikalaujamos 18994 Eur dydžio sumos, išskaičiuojant sumas, kurias jis savo paties priimtais įsakymais buvo pasiskyręs ir išsimokėjęs kaip priedus už paskatinimą.

9Teismo posėdžio metu ieškovas R. Ž. paaiškino, kad jį su dabartiniu

10UAB „CKI baldai“ akcininku M. A. siejo draugiški santykiai, jie bendravo šeimomis, lankydavosi vienas pas kitą svečiuose. 2011 m. lapkričio mėn. M. A. nusprendė steigti baldų įmonę Lietuvoje. Jam buvo pasiūlyta eiti bendrovės vadovo pareigas. Jis nuvyko į ( - ) , ir su

11M. A. ir kitais akcininkais aptarė bendrovės steigimo detales, reikalingus atlikti darbus, nusimatė viziją. Susitarė su būsimais bendrovės akcininkais, kad už bendrovės steigimą bus atsakingas jis. Steigiamuoju bendrovės laikotarpiu jam buvo numatytas minimalus darbo užmokestis, tačiau įmonę įsteigus, su akcininku M. A. susitarė, kad jo kaip įmonės vadovo atlyginimas bus 4550 Lt, ir prie darbo užmokesčio papildomai bus mokami 3 procentų dydžio priedas nuo įmonės mėnesinių pardavimų kaip motyvacinė dalis. Jis parengė visus įmonės steigimo dokumentus, įskaitant ir darbo sutartį, išsiuntė susipažinimui akcininkui M. A. elektroniniu paštu. Po kurio laiko, tiksliai nepamena, jis nuvyko pas akcininko M. A. tėvą R. A. ir pasiėmė jau pasirašytus bendrovės dokumentus. Tai, kad darbo sutartyje pasirašė ne pats akcininkas M. A., o jo tėvas, jam tapo žinoma tik bylos nagrinėjimo metu. Jis pilnai disponavo įmonės pinigais, tvarkė visus įmonės dokumentus, išsimokėdavo darbo užmokestį sau ir kitiems darbuotojams. Įmonėje dirbo tris metus, jo nuomone, įmonės veiklos rezultatai buvo stabilūs. 2014 m. jis buvo atleistas iš vadovo pareigų, ir priimtas į vadybininko pareigas, nes akcininkų netenkino įmonės veiklos rezultatai. Iškart po to, jis išėjo į tėvystės atostogas, o grįžęs po metų, parašė prašymą atleisti iš darbo UAB „CKI baldai“ pačiam prašant. Atleidimo iš darbo dieną jam buvo paskaičiuotas tik darbo užmokestis be priedo, todėl jis kreipėsi į buhalterinės įmonės, tvarkančios UAB „CKI baldai“ buhalteriją, buhalterę J. L. dėl 3 procentų priedo paskaičiavimo. Jam buvo paskaičiuota apie 13000 Eur suma, tačiau po kurio laiko, nauja bendrovės vadovė R. M. jam pasakiusi, kad akcininkų sprendimu jam pinigai nebus išmokėti. Tai patvirtinančių rašytinių įrodymų jis neturi, nes visas pokalbis dėl priedo išmokėjimo vyko žodžiu. Jo atleidimo iš darbo dieną pretenzijų jam niekas nekėlė, tik buvo pasakyta dėl klaidingai pervesto darbo užmokesčio darbuotojams, tačiau ta pinigų suma buvo išskaityta iš jam priklausančio darbo užmokesčio. Patvirtino, kad darbo sutarties 3 punktą surašė jis, ir būtent šitos darbo sutarties tekstą siuntė akcininkui M. A.. Dėl jam mokėtino trijų procentų dydžio priedo akcininkų sprendimo, vadovo įsakymo nebuvo. Jis buvo keletą kartų pasiskyręs sau ir kitiems darbuotojams priedus. Siekdamas įmonės veiklos plėtros, darbo sutartyje numatyto priedo per visą savo darbo laikotarpį neimdavo, kiekvieną mėnesį buhalterės paskaičiuoti jam pagal darbo sutartį priklausančio priedo neprašė. Neneigia, kad keletą kartų yra pasiskyręs sau priedą per Kalėdas, taip pat - prieš atostogas. Dėl priedų sau paskyrimo tardavosi su M. A. telefonu, o darbuotojams priedus skirdavo savo iniciatyva. Taip pat neneigia, kad tie priedai buhalterijoje apskaityti kaip priedai už papildomą darbą, tačiau jo manymu, realiai dalis priedų gali būti susiję su tais trims procentais, kurie aptarti darbo sutartyje. Išeinant į tėvystės atostogas, Sodrai pateikė prašymą dėl tėvystės pašalpos skyrimo pagal gautas pajamas, 3 procentų priedas nurodytas nebuvo. Kadangi jis neturėjo galimybės gauti visų buhalterinių duomenų, tai pateikė teismui reikalavimą pagal buhalterės J. L. pateiktus paskaičiavimus ir prašo priteisti 3 procentus nuo visų įmonės pardavimų, nes yra įsitikinęs, kad jo, kaip vadovo veiksmai sąlygojo įmonės plėtrą ir jam priklauso tris 3 procentų priedas nuo įmonės mėnesinių pardavimų, todėl jie turi būti jam išmokėti. Neneigia, kad iš įmonei priklausančių likučių savo pažįstamiems porą kartų gamino spinteles, o už jas gautos pajamos nebuvo apskaitytos. Teigia, kad ne vien dėl jo kaltės, įmonė tapo nuostolinga.

12Atsakovė UAB „CKI baldai“ su pareikštu ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Nurodė, kad ieškovas nepagrįstai reikalauja priteisti 18994 Eur dydžio priedą prie darbo užmokesčio. Teigia, kad atleidžiant R. Ž. iš UAB „CKI baldai“, su juo buvo visiškai atsiskaityta. Apie

13UAB „CKI baldai“ prievolę vadovui mokėti kokį nors priedą prie sutarto darbo užmokesčio nėra žinoma nei dabartinei atsakovės vadovei, nei įmonės akcininkams. K. R. Ž. buvo mokamas pakankamai didelis atlyginimas, taip pat įvertinant tai, kad įmonė buvo ką tik įsteigta ir objektyviai negalėjo leisti sau mokėti ieškovui dar ir papildomus priedus, skaičiuojamus nuo pardavimo pajamų, todėl jokio susitarimo dėl priedo mokėjimo ieškovui negalėjo būti, juolab, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad bendrovės akcininkai būtų priėmę sprendimą mokėti jam priedą nuo pardavimų. Atsakovė nepripažįsta ieškinyje dėstomų aplinkybių, kad būtent R. Ž. pastangų dėka įmonės pelnas kiekvienais metais didėjo. Nors ieškovas ir neturėjo drausminių nuobaudų, savo darbą formaliai atliko tinkamai, tačiau UAB „CKI baldai“ klientų rato nepadidino, įmonei nebuvo sukurta jokia pridėtinė vertė. Atsakovė gavusi ieškovo ieškinį pastebėjo, kad įmonės apskaitoje nėra su ieškovu sudarytos darbo sutarties originalo, todėl atsakovės nuomone, ieškovas, pasibaigus darbo santykiams su atsakove, pasisavino originalios darbo sutarties originalą. Tuo tarpu susipažinus su ieškinio priedais, tapo aišku, kad teismui pateiktas egzempliorius galimai yra suklastotas. Taip pat nurodė, kad šiuo metu įmonėje yra atliekamas ieškovo veiklos patikrinimas, vykdytos ūkinės operacijos, vertinamas galimas įmonės turto ir lėšų pasisavinimas, bei tyčinis turto ir lėšų švaistymas, todėl tikėtina, kad bendrovė kreipsis į kitas teisėsaugos institucijas, kad būtų išspręstas ieškovo atsakomybės klausimas. Byloje paaiškėjus, kad ieškovas R. Ž. pareiškė akivaizdžiai nepagrįstą ieškinį, atsakovė prašo teismo skirti ieškovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pusę teismo nuožiūra paskirtos baudos dydžio priteisiant atsakovo UAB „CKI baldai“ naudai.

14Teismo posėdžio metu atsakovės UAB „CKI baldai“ atstovas advokatas E. K. patvirtino atsiliepime į ieškinį nurodytas aplinkybes, nesutiko su ieškovo ieškinio reikalavimais ir prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, priteisti visas bylinėjimosi išlaidas, skirti baudą ieškovui už piktnaudžiavimą procesu bei priimti atskirąją nutartį dėl kreipimosi į prokurorą pradėti ikiteisminį tyrimą dėl ieškovo R. Ž. galimo sukčiavimo. Papildomai nurodė, kad nėra jokių įrodymų – nei visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo, nei sprendimo, nei vadovo įsakymų, patvirtinančių, kad R. Ž. būtų buvę paskirti 3 procentų dydžio priedas nuo mėnesinių įmonės pardavimų. Byloje esantis 2012-01-26 visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo projektas nepasirašytas, todėl neturi jokios teisinės reikšmės, o kitų protokolų ar sprendimų dėl R. Ž. nustatytų priedų prie darbo užmokesčio nepateikta. Iš 2014-05-28 ieškovo elektroninio susirašinėjimo su AB DnB banku matyti, kad R. Ž. tardamasis su DnB banko atstovu dėl garantijos paėmimo ir pastarojo paprašytas pateikti bendrovės dokumentus, ieškovas bankui pateikė tik 2011-12-01 bendrovės steigimo sutartį ir

152011-12-06 steigiamojo akcininkų susirinkimo protokolą. R. Ž. nepateikė bankui jokių kitų dokumentų – akcininkų susirinkimo protokolų ar sprendimų, todėl atstovo manymu, tai tik patvirtina, kad tokių dokumentų ir nebuvo, todėl apie jokius priedus kalbėti nėra teisinio pagrindo. Atsakovės atstovo manymu, taip pat turi būti įvertintas ir atsakovo elgesys 2014 m. pabaigoje, kuomet jis išėjo į tėvystės atostogas. Ieškovas turėdamas teikti Sodrai duomenis apie gaunamas pajamas, nekėlė klausimo dėl neva jam priklausančio 3 procentų priedo paskaičiavimo prie jo gautų pajamų. Be to, ir pats ieškovo reikalaujamas priedo dydis visai nelogiškas, neatitinkantis ieškovo darbo pobūdžio ir apimties, kadangi ieškovas buvo atsakingas tik už produkcijos gamybos proceso organizavimą, visus kitus darbus atlikdavo akcininkas M. A.. Be to, ieškovas savo iniciatyva, nesant tam akcininkų pritarimui, ir išsimokėdamas sau priedus elgėsi nesąžiningai, savindamasis bendrovės lėšas. Atsakovės atstovo įsitikinimu, darbo sutarties sudarymą ir pasirašymą organizavo pats ieškovas, nuvykęs pas akcininko

16M. A. tėvą, kuris pasitikėjo ieškovu, įkalbėjo pasirašyti darbo sutartį, todėl ir darbo sutarties sąlyga dėl trijų procentų priedo yra niekinė.

17Teismo posėdžio metu atsakovės UAB „CKI baldai“ atstovė direktorė R. M. paaiškino, kad ieškovas buvo UAB „CKI baldai“ direktorius. Pradėjus sklisti kalboms, kad ieškovas savinasi bendrovės pinigus, R. Ž. veiklą įvertinus neigiamai, jis buvo atleistas iš vadovo pareigų akcininkų sprendimu, ir tuo pačiu sprendimu UAB „CKI baldai“ vadove buvo paskirta ji. Jai pradėjus eiti bendrovės vadovės pareigas, ir analizuoti bendrovės dokumentus, pastebėjo, kad įmonėje nėra ieškovo darbo sutarties originalo, buhalterijoje buvo tik darbo sutarties kopija. Kai parodė šią darbo sutarties kopiją bendrovės akcininkui M. A. jis pasakė, kad darbo sutartyje yra ne jo parašas. Jai pradėjus dirbti bendrovėje, 2014 m. rugsėjo 19 d., t. y. ieškovo veiklos pabaigos laikotarpiu bendrovės nuostolis buvo apie 160000 Lt. Jos darbo užmokestis buvo apspręstas akcininkų sprendimu, tačiau dėl R. Ž. darbo užmokesčio ar priedo jam paskyrimo bendrovėje nebuvo jokių dokumentų, nei akcininkų susirinkimo protokolų, nei jų sprendimo. R. Ž. vadovavimo laikotarpiu visi bendrovės dokumentai buvo netvarkingi, ieškovo nepasirašyti, dalies iš jų visai nerado. Mano, kad R. Ž. juos išsinešė. Kiekvieną mėnesį ji akcininkams teikia finansines ataskaitas, tačiau, kiek jai žinoma, ieškovas tokių ataskaitų bei duomenų apie bendrovės piniginių lėšų panaudojimą akcininkams neteikdavo. Jai yra žinoma, kad R. Ž. buvo žadėta mokėti 3 procentų priedą, tačiau tik tuomet, jei jis individualiai susiras klientų Lietuvoje. Kadangi visus užsakymus teikė norvegai, ir tai patvirtina į bylą pateikta akcininkų užsakovų suvestinė, susitarimo dėl 3 procentų priedo nuo mėnesinių įmonės pardavimų mokėjimo ieškovui tikrai negalėjo būti. Suvestinėje nurodyta eilutė - savarankiški pardavimai reiškia – transporto išlaidų apmokėjimas, ir atlyginimas už konstruktoriaus darbą. Jai patikrinus įmonės veiklą, nustatė, kad ieškovo vadovavimo laikotarpiu įmonė pelno neturėjo. Jos nuomonė, ieškovas netiksliai suformulavo sąlygą darbo sutartyje. Ji pati darbo sutartį pamatė tik

182014 m. rugsėjo 30 d., kai tvarkė bendrovės dokumentus. Darbo sutarties originalą buvo pasiėmęs

19R. Ž., nes jis pas save laikydavo visus bendrovės dokumentus ir, turėjo galimybę bet kada pasiimti bendrovės dokumentus. Atleidus R. Ž. iš pareigų, jis buvo paskirtas į vadybininko pareigas, o po tėvystės atostogų, iš šių pareigų ir buvo atleistas. Nauja darbo sutartis dėl R. Ž. priėmimo į vadybininko pareigas nebuvo sudaryta, nes jis neatvyko jos pasirašyti, taip pat ir jo atleidimo dieną pasirašyti dokumentų jis neatėjo. R. Ž. atleidimo iš darbo dieną buhalterė apskaičiavo jam darbo užmokestį. Buvo atrasti piniginių lėšų trūkumai, kuriuos R. Ž. bandė pagrįsti fiktyviais nepasirašytais kasos orderiais, atneštais po metų po jo atleidimo, todėl ji šių kasos orderių nepriėmė. Mano, kad ieškovui atsakovė nėra skolinga ir su juo yra pilnai atsiskaičiusi.

20Liudytojas UAB „CKI baldai“ akcininkas M. A. paaiškino, kad ieškovą

21R. Ž. pažįsta iš seniau, nes jis buvo jo žmonos draugės vyras, jie dažnai susitikdavo, bendraudavo šeimomis. Po to, jis jam pasiūlė tapti UAB „CKI baldai“ direktoriumi. UAB „CKI baldai“ buvo įkurta 2012 m. Iš pradžių jis savo veiklą vykdė Norvegijoje, kartu su dar keliais akcininkais norvegais atidarę prekybinę įmonę Norvegijoje. Po pusės metų nusprendė įsteigti UAB „CKI baldai“, R. Ž. buvo pasiūlytos bendrovės vadovo pareigos. Dėl įmonės steigimo su R. Ž. buvo susitikęs du kartus, po to pats R. Ž. buvo atvykęs į Norvegiją. Ieškovui buvo pasiūlytas 3500 Lt atlyginimas, atskaičius mokesčius. Neneigia, kad su ieškovu tariantis dėl jo atlyginimo buvo kalbėta ir apie 3 procentų priedą, skaičiuojamą nuo pardavimų pelno, kuriuos ieškovas vykdys Lietuvoje. Visi užsakymai buvo daromi Norvegijoje, todėl pardavimų srityje R. Ž. indėlio nėra. Ieškovas įsteigė įmonę, įrengė gamybines patalpas, dalį įrengimų padėjo surasti, dalį įrengimų pateikė jis, taip pat surado ir priėmė į darbą darbuotojus. Jo kompetencijoje buvo visi klausimai susiję su baldų gamyba Lietuvoje. Akcininkai jam suteikė visišką laisvę šioje srityje, ir jo nekontroliavo. Įmonės veiklos pradžioje viskas vyko sklandžiai, buvo gauta užsakymų, bet vėliau viskas suprastėjo, nes R. Ž. nebevykdė savo kaip vadovo pareigų. Nors jam buvo duotas šansas pasitaisyti, bet rezultatų pasiekta nebuvo. Kadangi R. Ž. nebesusitvarkydavo su savo pareigomis, jo paties prašymu buvo paskirtas kitas gamybos meistras, tačiau įmonės rezultatai negerėjo. Jis ieškovo kas mėnesį prašydavo siųsti ataskaitas apie finansinę įmonės padėtį, bet per visą laiką jis atsiuntė tris ar keturias. Jis pats įmonės dokumentacija nesidomėjo, nes buvo atsakingas už produkcijos kokybę, gamybą, techninius dalykus. Už įmonės dokumentaciją, darbuotojų priėmimą, darbo užmokesčio išmokėjimą buvo atsakingas R. Ž.. Po tam tikro laiko, įmonės darbo kokybė suprastėjo, buvo vėluojama padaryti užsakymus, direktorius R. Ž. pradėjo per mažai rūpintis įmone, be to, jis pradėjo gaminti įmonėje pagamintą produkciją ir pardavinėti kitiems, gautos pajamos buvo nepaskaitomos, nerašomos sąskaitos faktūros. Jam yra žinomi konkretūs faktai apie tai, kad ieškovas pardavė du virtuvinius komplektus ir dar vieną baldų komplektą Klaipėdoje ir Skuode. Tiksliai negali pasakyti, bet mano, kad įmonei dėl ieškovo tokių veiksmų padarytas nuostolis yra apie 25000 ar 30000 Lt. Visa tai sukėlė įtarimus, kad ieškovas galimai elgiasi nesąžiningai, todėl buvo nuspręsta jį pakeisti. R. Ž. išėjus iš įmonės, įmonė turėjo didelį nuostolį, ir tai buvo vadovo prasto darbo pasekmė. Teigia, kad su juo buvo tartasi tik vieną kartą dėl paskatinamosios premijos darbuotojams išmokėjimo Kalėdų proga, po pirmų darbo metų. Jis paskyrė tam tikrą pinigų sumą, kurią konkretiems darbuotojams paskirstė R. Ž.. Apie kitas ieškovo išsimokėtas premijas sau ir darbuotojams jis sužinojo tik gavus ieškovo ieškinį, tai su juo derinta nebuvo. Kadangi pasitikėjo ieškovu, jo nekontroliavo, buhalterinių dokumentų netikrino. Įsakymai dėl priedų išmokėjimo jam nebuvo pateikti, jis su jais nėra susipažinęs. Ieškovas niekada nekėlė klausimo dėl priedo jam mokėjimo. Pripažįsta, kad darbo sutarties jis nepasirašė, ją pasirašė jo tėvas, įkalbėtas ieškovo. Darbo sutarties tekstas su juo derinamas nebuvo, jis buvo siunčiamas elektroniniu paštu, bet, ar tai ta pati darbo sutartis, kuri pateikta teismui, jis negali pasakyti. Mano, kad būtent direktorius buvo atsakingas už dokumentų tinkamą įforminimą, todėl ieškovas pas jo tėvą eiti neturėjo, kad šis pasirašytų darbo sutartį. Akcininkų sprendimo, nustatančio ieškovui darbo užmokestį ir priedus vadovui, nebuvo. Per ieškovo vadovavimo laikotarpį buvo surastas tik vienas klientas Lietuvoje , tai UAB „Reval baldai“, tačiau šis sandoris buvo nuostolingas, nes gamyba tokiems baldams buvo per sudėtinga, dėl šių baldų gamybos įmonė patyrė apie 15000 Lt ar 17000 Lt nuostolį. Atkreipia teismo dėmesį, kad net ir po tokio ieškovo elgesio, jis jam pretenzijų nekėlė, perkėlė į vadybininko pareigas, po ko jį išleido į tėvystės atostogas, nors turėjo teisę ieškovą atleisti iš pareigų.

22Liudytoja J. L. paaiškino, kad dirba buhalterinėje įmonėje UAB „Apskaitos strategija“, kuri tvarko UAB „CKI baldai“ buhalterinę apskaitą. Ieškovas buvo UAB „CKI baldai“ direktorius. Teigia, kad R. Ž. buhalterijai buvo pateikęs tik darbo sutarties kopiją, jos originalo ji niekada neturėjusi, taip pat visuotinio akcininkų susirinkimo protokolą, kuris buvo be akcininkų parašų. Pamena, kad tame protokole, kuris buvo be parašų, R. Ž. buvo numatytas 4550,00 Lt dydžio darbo užmokestis, taip pat numatytas 3 procentų dydžio priedas nuo pardavimų. Dalis bendrovės darbo sutarčių buvo pas ją, dalį darbo sutarčių turėjo R. Ž.. Ji jokių operacijų su bendrovės piniginėm lėšom neatlikdavo, darbo užmokesčio darbuotojams nepervedinėdavo, už tai buvo atsakingas

23R. Ž.. Paaiškino, kad R. Ž. pirmiausia visas bendrovės pinigines lėšas persivesdavo sau, o po to pateikdavo duomenis buhalterijai, kuri sumokėdavo privalomus mokesčius. Taip pat nurodo, kad bendrovė visada buvo nuostolinga. Pamena, kad atleidinėjant R. Ž. iš bendrovės, jo atleidimo dieną jis bendrovei buvo skolingas, nes buvo nustatyta darbo užmokesčio permoka, todėl ši suma iš jam priklausančių sumų buvo išskaičiuota. Per visą ieškovo darbo laikotarpį bendrovėje, ieškovas niekada neužsiminė apie jam mokėtinus 3 procentus priedo, ir tik atleidimo dieną jis paminėjo, kad reikalaus tų 3 procentų priedo prie darbo užmokesčio. Kodėl direktorius R. Ž. neišsimokėdavo tų trijų procentų priedo, ji nežino. Duomenis, kurie yra byloje, dėl priedo paskaičiavimo ieškovui ji teikė jo paties pavedimu. Nauja AB „CKI baldai“ direktorė R. M. nebuvo prašiusi skaičiuoti įsiskolinimo R. Ž..

24Teismo posėdžio metu liudytojas R. A. paaiškino, kad jis yra UAB „CKI baldai“ akcininko M. A. tėvas. Ieškovą pažįsta, keletą kartų bendravo prieš steigiant įmonę, be to, jis buvo UAB „CKI baldai“, kuriai jis nuomavo patalpas, direktoriumi. Pamena, kad vieną dieną, galimai tai buvo 2011 metais, tiksliai pasakyti datos negali, bet įmonė jau buvo pradėjusi savo veiklą, pas jį į namus atvažiavęs R. Ž. padavė jam pasirašyti bendrovės dokumentus. Patvirtino, kad jis pasitikėdamas R. Ž. ir nepagalvodamas nieko blogo, pasirašė dokumentus už savo sūnų

25M. A., kuris tuo metu dirbo Norvegijoje. Pasirašius dokumentus, R. Ž. juos visus pasiėmė ir išvažiavo. Tikslo klastoti dokumentų jis neturėjo, nes pasirašė savo parašu, priešingu atveju būtų bandęs iškraipyti parašą. Daugiau jokių bendrovės dokumentų nepasirašinėjo. Po kurio laiko kalbėjo su sūnumi M. A., kad buvo atvažiavęs R. Ž. ir, kad jis pasirašė darbo sutartį vietoj jo.

26Teismo posėdžio metu liudytoja V. A. paaiškino, kad ji yra R. A. sutuoktinė, ieškovą pažįsta, nes jis ne kartą yra buvęs jų namuose, ir žino, kad jos vyras nuomavo patalpas UAB „CKI baldai“, kurios direktoriumi buvo R. Ž.. Pamena, kad 2014 m. vasario mėn. pabaigoje, pas juos į namus buvo atvykęs R. Ž., kuris atsivežė kažkokius dokumentus, ir prašė R. A. greitai juos pasirašyti. Kokius tiksliai dokumentus pasirašė R. A., ji nežino, bet mano, kad tai buvo UAB „CKI baldai“ dokumentai.

27Ieškinys atmestinas.

28Iš pateiktų į bylą rašytinių įrodymų, šalių, liudytojų paaiškinimų teisme, nustatyta, kad ieškovas R. Ž. ir atsakovė UAB „CKI baldai“, atstovaujama atstovo akcininko M. A., 2012-01-31 sudarė darbo sutartį, kurios pagrindu ieškovas ėjo UAB „CKI baldai“ direktoriaus pareigas. Sudarytos darbo sutarties 3 punkte numatyta, kad darbdavys įsipareigoja mokėti per mėnesį 4550,00 Lt (ekvivalentas - 1317,77 Eur) darbo užmokestį, atlyginimas mokamas du kartus: 10 ir 25 mėnesio dienomis, papildomai išmokant priedus – 3 procentus nuo mėnesinių įmonės pardavimų. UAB „CKI baldai“ steigiamojo akcininkų susirinkimo 2011-12-06 protokolu nustatyta, kad dviejų steigėjų M. A. ir R. Ž. sprendimu nuspręsta vienasmeniu valdymo organu - bendrovės vadovu (direktoriumi) skirti R. Ž.; bendrovės vadovui - R. Ž. mokėti Lietuvos Respublikos vyriausybės nustatytą minimalią algą už faktiškai dirbtą laiką; įgalioti akcininką M. A. pasirašyti su direktoriumi darbo sutartį. Į bylą taip pat pateiktas 2012-01-26

29UAB „CKI baldai“ visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas, kurio 1.1. punkte UAB „CKI baldai“ akcininkų vienbalsiu sprendimu nuspręsta bendrovės vadovu (direktoriumi) patvirtinti R. Ž., o 1.2 punkte numatyta, kad bendrovės vadovui – R. Ž. nuspręsta mokėti 4550,00 Lt mėnesinį atlyginimą ir 3 procentų priedą nuo mėnesinių įmonės pardavimų, išmokamą kas trys mėnesiai. To paties protokolo 1.3 punkte numatyta įgalioti akcininką M. A. pasirašyti su direktoriumi papildytą darbo sutartį. Kaip matyti, šis visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas nepasirašytas. Byloje esančių UAB „CKI baldai“ įstatų 6 skirsnio 6 dalyje numatyta, kad bendrovės vadovu turi būti fizinis asmuo. Bendrovės vadovą renka ir atšaukia bei atleidžia iš pareigų, nustato atlyginimą, tvirtina pareiginius nuostatus, skatina jį ir skiria nuobaudas visuotinis akcininkų susirinkimas. 2014-09-17 UAB „CKI baldai“ visuotinio akcininkų susirinkimo protokolu Nr. 14/09-17 akcininkai 99 procentų balsų skaičiumi nusprendė 2013 metų bendrovės finansinę padėtį įvertinti kaip nepatenkinamą ir pareikalauti iš direktoriaus R. Ž. paaiškinimo dėl esamos padėties įmonėje, taip pat buvo nuspręsta atleisti R. Ž. iš UAB „CKI baldai“ direktoriaus pareigų nuo 2014-09-19, bendrovės direktore nuo 2014-09-22 paskirti R. M., direktorei paskirtas 4550 Lt mėnesinis atlyginimas. 2014-10-30 R. Ž. pateikė UAB „CKI baldai“ direktorei R. M. prašymą išleisti jį vaiko priežiūros atostogų nuo 2014-10-30 iki 2015-10-29 (vieneriems metams). 2015-10-29 UAB „CKI baldai“ direktorės R. M. įsakymu, atsižvelgiant į R. Ž. pateiktą prašymą, R. Ž. atleistas iš vadybininko pareigų nuo 2015-10-30 DK 127 str. 1 d. pagrindu, t. y. savo noru. Iš AB „CK baldai“ pažymos apie gautas bendrovės pajamas bei iš byloje esančių sąskaitų-faktūrų matyti, kad R. Ž. vadovavimo bendrovei laikotarpiu nuo 2012-02-01 iki 2014-09-19, bendrovės pelnas laikotarpiu nuo 2012-02-01 iki

302012-12-31 buvo 448576,19 Lt, nuo 2013-01-01 iki 2013-12-31 – 871352,31 Lt, nuo 2014-01-01 iki 2014-09-19 – 808477,50 Lt, iš viso už paminėtą laikotarpį nuo 2012-02-01 iki 2014-09-19 bendrovės pelnas buvo 2128406 Lt, ir jis gautas, bendrovei įvykdžius kompanijos Country kitchen and interiors entrepreneur akcininkų užsakymus. Juridinių asmenų registrui pateiktomis UAB „CKI baldai“ pelno (nuostolių) ataskaitomis nustatyta, kad R. Ž. darbo pradžios bendrovėje metu, konkrečiai laikotarpiu nuo 2012-01-11 iki 2012-12-31 bendrovė turėjo 55194 Lt dydžio nuostolių, o R. Ž. darbo bendrovėje pabaigos metu – bendrovės nuostoliai buvo 89076 Lt. Darbo užmokesčio žiniaraščiais ir paties R. Ž. priimtais įsakymais nustatyta, kad 2013-01-31 direktoriaus R. Ž. įsakymu buvo paskirti įvairaus dydžio priedai darbuotojams, taip pat paskirtas 620 Lt dydžio priedas už 2013 m. sausio mėn. ir pačiam R. Ž., 2013-07-31 savo paties įsakymu pasiskyrė 500 Lt dydžio priedą už

312013 m. liepos m., 2013-08-30 įsakymu – 249 Lt priedą už 2013 m. rugpjūčio mėn., 2014-03-31 įsakymu – 1326 Lt priedą už 2014 m. kovo mėn., 2014-04-30 įsakymu – 1297 Lt priedą už 2014 m. balandžio mėn., 2014-07-31 įsakymu – 460 Lt priedą už 2014 m. liepos mėn. Darbo žiniaraščiuose šie priedai apkaityti kaip priedai už papildomą darbą.

32Byloje taip pat nustatyta, kad darbo sutartis tarp ieškovo ir atsakovo buvo parengta ir sudaryta paties ieškovo UAB „CKI baldai“ vadovo R. Ž.. Bylos nagrinėjimo metu liudytojai

33M. A. ir R. A. patvirtino, kad darbo sutartis pasirašyta ne už darbo sutarties pasirašymą atsakingo bendrovės akcininko M. A., bet jo tėvo R. A.. Teismo vertinimu, kito asmens pasirašymo darbo sutartyje faktas automatiškai nereiškia darbo santykių paneigimo, juolab, kad atsakovė reikalavimo dėl darbo sutarties pripažinimo negaliojančia nereiškė, ir byloje nėra ginčo, kad ieškovas R. Ž. vykdė darbines funkcijas ir tarp šalių buvo susiklostę faktiniai darbo santykiai, egzistavo visi esminiai Darbo kodekso 93 straipsnyje nurodyti darbo sutarties požymiai.

34Byloje taip pat nėra ginčo, kad tarp šalių buvo sulygtas 4550 Lt (ekvivalentas – 1317 Eur) dydžio darbo užmokestis, ir būtent toks buvo mokamas ieškovui, tačiau byloje kyla šalių ginčas dėl

35šalių sudarytos 2012-01-31 darbo sutarties 3 punkte numatytos sąlygos mokėti ieškovui prie darbo užmokesčio 3 procentų dydžio priedą, skaičiuojamą nuo mėnesinių įmonės pardavimų.

36Ieškovas teigia, kad su bendrovės akcininku M. A. įmonės steigimo pradžioje tarėsi dėl

373 procentų dydžio priedo prie darbo užmokesčio, kuris turi būti skaičiuojamas nuo visų įmonės mėnesinių pardavimų, todėl rengdamas darbo sutarties tekstą, jos 3 punkte būtent tokio dydžio priedą ir nurodė. Teigia, kad tokio dydžio priedo prie jo atlyginimo nustatymas buvo kaip motyvacija jam, už jo atliekamas vadovo pareigas, nes būtent jis rūpinosi bendrovės steigimu, patalpų suradimu, darbuotojų parinkimu, darbo sutarčių su jais sudarymu, baldų gamybai reikalingos įrangos pirkimu. Atsakovės akcininkas M. A. teismo posėdžio metu neneigė, kad su ieškovu, dar prieš steigiant įmonę, buvo kalbėta apie galimybę ieškovui mokėti priedą ateityje, kuris turėtų būti skaičiuojamas nuo tiesioginių įmonės pardavimų Lietuvoje, bet ne nuo mėnesinių įmonės pardavimų, kadangi visi įmonėje pagamintos produkcijos pardavimai turėjo vykti ir vyko tik Norvegijoje, ir tik pagal norvegų akcininkų užsakymus, o Lietuvoje įsteigtoje bendrovėje UAB „CKI baldai“ buvo vykdoma tik baldų gamyba, jų transportavimas į Norvegiją, už ką ir buvo atsakingas ieškovas.

38Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad darbo įstatymai nenumato sutarčių aiškinimo taisyklių, todėl, aiškinant darbo sutartyje išreikštą šalių valią, įvertinus darbo sutarties specifiką ir tikslus, vadovaujantis DK 9 straipsnio 2 dalimi, reglamentuojančia kitų teisės šakų normų taikymą pagal analogiją, atsižvelgtina į CK 6.193–6.195 straipsniuose nustatytas sutarčių aiškinimo taisykles bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. M. v. bendra Lietuvos-Ukrainos įmonė UAB „Azovlitas“, bylos Nr. 3K-3-201/2008; 2010 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. Lietuvos socialdemokratų partija, bylos Nr.3K-3-235/2010; 2011 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. S. v. AB „Panevėžio statybos trestas“, bylos Nr. 3K-3-202/2011; 2013 m. kovo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Ž. v. UAB „Flakt“, bylos Nr. 3K-3-86/2013; kt.). Konkrečios sutarties turinio, sutartimi sulygtų šalių pareigų bei teisių nustatymas yra fakto klausimas. Kasacinio teismo praktikoje dėl sutarčių aiškinimo nuosekliai pasisakoma, kad sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Aiškinant sutartį būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. J. J. v. UAB „Filana“, bylos Nr. 3K-3-65/2005; 2008 m. balandžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. M. v. bendra Lietuvos-Ukrainos įmonė UAB „Azovlitas“, bylos Nr. 3K-3-201/2008; 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Lietuvos ir Vokietijos UAB „Autopunktas“ v. UAB „Daivera“, bylos Nr. 3K-3-288/2010; 2011 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. S. v. AB „Panevėžio statybos trestas“, bylos Nr. 3K-3-202/2011; kt.). Darbo teisės normų taikymas nereiškia išimtinai darbuotojui palankių teisės normų taikymo, nes vieno teisės subjekto sąskaita negali būti paneigiami kito subjekto interesai, o turi būti siekiama protingos ir sąžiningos šių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. Lietuvos socialdemokratų partija, bylos Nr.3K-3-235/2010). Aiškinant sutartį būtina atsižvelgti į kiekvienos sutarties ypatumus ir šalių teisinių santykių specifiką, vadovautis CK 6.193 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta contra proferentem taisykle, reiškiančia, kad neaiškios, dviprasmiškos sutarties sąlygos aiškinamos jas pasiūliusios ar parengusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija v. UAB „Ferteksos transportas“, bylos Nr. 3K-7-367/2006; 2010 m. balandžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. B. v. UAB „Neo group“, bylos Nr. 3K-3-157/2010; kt.).

39Nors pagal DK 99 straipsnio 3 dalį už tinkamą darbo sutarties sudarymą ir įforminimą atsako darbdavys, tačiau šiuo nagrinėjamu atveju pirmiausia svarbu įvertinti darbo sutarties sudarymo faktines aplinkybes. Teismas nustatė, kad darbo sutartį, įskaitant ir jos 3 punktą, dėl kurio kyla šalių ginčas, parengė pats ieškovas. Darbo sutartis pasirašyta asmens, kuris visiškai nesusijęs su bendrove, t. y. bendrovės akcininko M. A. tėvo, o ne paties pasirašyti darbo sutartį įgalioto bendrovės akcininko M. A.. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, kad akcininkui M. A. buvo žinoma apie darbo sutartyje įtvirtintą sąlygą dėl 3 procentų priedo nuo mėnesinių įmonės pardavimų mokėjimo ieškovui. Teismas sutinka su atsakovės atstovo argumentais, jog ieškovo pateiktas elektroninis susirašinėjimas su akcininku M. A., prie kurio yra pridėti ir dokumentų priedai, nėra tinkamas įrodymas darbo sutartyje, esančios ginčijamos sąlygos buvimo faktui patvirtinti, nes šis ieškovo pateiktas įrodymas nepatvirtina aplinkybės, kad būtent tokio turinio darbo sutartis, kuri pateikta teismui, buvo išsiųsta ir atsakovės akcininkui M. A.. Duomenų apie tai, kad ieškovas, būdamas atsakingas už darbo sutarties projekto rengimą, akcininkui M. A. darbo sutartį jos susipažinimui ir pasirašymui būtų pateikęs kitu būdu (pvz. tiesiogiai, registruotąja pašto siunta ir pan.) byloje nėra. Priešingai, teismo nustatyta, kad darbo sutartį, kurią pasirašė akcininko tėvas R. A. ir kitus bendrovės dokumentus, ieškovas pasiėmė tiesiogiai iš R. A. tėvo, kuris apklaustas teisme patvirtino, kad bendrovės dokumentus sūnaus vardu jam pasirašyti pateikė ir darbo sutarties pasirašymo procese dalyvavo pats R. Ž.. Teismas neturi pagrindo netikėti liudytojo, sąžiningai prisipažinusio teisme, pasirašius darbo sutartį už kitą asmenį, nuosekliais ir logiškais paaiškinimais apie darbo sutarties pasirašymo aplinkybes, tuo tarpu ieškovo R. Ž. versija apie tai, kad jis pasiėmė jau pasirašytus dokumentus iš R. A., nesuprasdamas, kad jie pasirašyti ne paties akcininko

40M. A., mažai tikėtina. Nelogiška būtų manyti, kad akcininkas M. A. elektroniniu paštu, gavęs bendrovės dokumentų projektus, siųstus ieškovo, juos nepasirašytus būtų persiuntęs savo tėvui jų pasirašymui, kad šis vėliau galėtų juos pateikti ieškovui, juolab, kad M. A. turėjo galimybę pasinaudoti žymiai paprastesne dokumentų pasirašymo procedūra, t. y. pats asmeniškai, o ne per tarpininką (tėvą), pasirašęs dokumentus, juos persiųsti paštu ar perduoti kitu būdu tiesiogiai bendrovės vadovui R. Ž., atsakingam už bendrovės dokumentų tvarkymą.

41Teismas svarbia aplinkybe laiko ir tai, kad ieškovą ir atsakovės akcininką M. A. siejo ne tik darbiniai santykiai, bet tarp jų egzistavo draugiški ryšiai, todėl logiška, kad akcininkas M. A. visiškai pasitikėjo ieškovu, jo darbo nekontroliavo, bendrovės dokumentų, įskaitant ir darbo sutarties, netikrino ir jų turinio neanalizavo, visą įmonės veiklos organizavimą patikėdamas ieškovui. Šių aplinkybių ieškovas neneigė ir jas patvirtino. Atsižvelgiant į ieškovo ir atsakovės akcininko tarpusavio neformalius ir draugiškus santykius, egzistavusius bendrovės veiklos pradžios metu, tinkamos kontrolės nebuvimą, neatmetama tikimybė, kad ieškovas, turėdamas visišką laisvę veikti savo nuožiūra, organizuojant bendrovės veiklą, turėjo ir realią galimybę darbo sutartyje įtvirtinti sau palankią darbo sutarties sąlygos formuluotę, jos nederindamas su bendrovės akcininkais. Be ieškovo į bylą pateikto elektroninio susirašinėjimo su akcininku M. A., darbo sutarties, pasirašytos neįgalioto asmens, byloje nėra daugiau jokių įrodymų, patvirtinančių, kad darbo santykių šalių valia dėl darbo sutartyje numatyto tokio dydžio priedo buvo suderinta.

42Be to, nagrinėjamoje byloje taip pat aktualios Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo

43(Žin., 2000, Nr. 64-1914; 2003, Nr. 123-5574, akto redakcija galiojusi nuo 2012-01-06 iki 2012-03-01) nuostatos. Šio įstatymo 37 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bendrovės vadovą renka ir atšaukia bei atleidžia iš pareigų, nustato jo atlyginimą, tvirtina pareiginius nuostatus, skatina jį ir skiria nuobaudas bendrovės valdyba (jei valdyba nesudaroma, – stebėtojų taryba, o jei nesudaroma ir stebėtojų taryba, – visuotinis akcininkų susirinkimas). Bendrovės vadovas pradeda eiti pareigas nuo jo išrinkimo dienos, jeigu su juo sudarytoje sutartyje nenustatyta kitaip, o įstatymo 4 dalyje nustatyta, kad su bendrovės vadovu sudaroma darbo sutartis. Sutartį su bendrovės vadovu bendrovės vardu pasirašo valdybos pirmininkas ar kitas valdybos įgaliotas narys (jei valdyba nesudaroma – stebėtojų tarybos pirmininkas ar kitas stebėtojų tarybos įgaliotas narys, o jei nesudaroma ir stebėtojų taryba – visuotinio akcininkų susirinkimo įgaliotas asmuo). Byloje esančių 2011-12-09 UAB „CKI baldai“ įstatų 6 skirsnio 6 dalyje numatyta, kad bendrovės vadovu turi būti fizinis asmuo. Bendrovės vadovą renka ir atšaukia bei atleidžia iš pareigų, nustato atlyginimą, tvirtina pareiginius nuostatus, skatina jį ir skiria nuobaudas visuotinis akcininkų susirinkimas.

44Į bylą pateiktas 2012-01-26 UAB „CKI baldai“ visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas, kurio 1.1. punkte UAB „CKI baldai“ akcininkų vienbalsiu sprendimu nuspręsta bendrovės vadovu (direktoriumi) patvirtinti R. Ž., o 1.2 punkte numatyta, kad bendrovės vadovui –

45R. Ž. nuspręsta mokėti 4550,00 Lt mėnesinį atlyginimą ir 3 procentų priedą nuo mėnesinių įmonės pardavimų, išmokamą kas trys mėnesiai. To paties protokolo 1.3 punkte numatyta įgalioti akcininką M. A. pasirašyti su direktoriumi papildytą darbo sutartį. Kaip matyti, šis visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas nepasirašytas. M. A. bendrovių įstatymo

4629 straipsnyje nustatyta protokolo surašymo ir pasirašymo tvarka. Protokolą pasirašo visuotinio akcininkų susirinkimo pirmininkas ir sekretorius, kartu gali pasirašyti ir visuotinio akcininkų susirinkimo įgalioti asmenys. Jeigu visi šie asmenys ar dalis jų protokolo nepasirašo, tai jis lieka tinkamai neįformintas. Tinkamai nepasirašytas visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas negali būti laikomas oficialiu bendrovės dokumentu, nes neatitinka Akcinių bendrovių įstatymo reikalavimų. Kadangi UAB „CKI baldai“ visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas yra nepasirašytas, darytina išvada, kad jis neatitinka įstatymo reikalavimų, ir nepatvirtina 2012-01-26 priimto visuotinio akcininkų susirinkimo metu priimto sprendimo dėl 3 procentų priedo nuo mėnesinių įmonės pardavimų, išmokamų kas trys mėnesiai priedo paskyrimo ieškovui. Norint gauti oficialų sprendimo patvirtinimą suinteresuotiems asmenims reikia reikalauti pašalinti jų teisių pažeidimą, tačiau duomenų apie tai, kad ieškovas, būdamas bendrovės direktoriumi, būtų kreipęsis į akcininkus, reikalaudamas, kad protokolas, kuriuo įforminti akcininkų sprendimai, tiesiogiai susiję su jo teisėmis gauti didesnį darbo užmokestį, būtų tinkamai pasirašytas, byloje nėra. Ieškovas nepateikė jokių kitų įrodymų, patvirtinančių visuotinio akcininkų susirinkimo priimtų sprendimų faktą dėl jam numatomo priedo paskyrimo.

47Teismas įvertina ir tai, kad šiuo atveju darbuotojas R. Ž. nebuvo eilines pareigas užimantis asmuo bendrovėje, jis buvo specifinę teisinę padėtį turintis darbo teisinių santykių subjektas - bendrovės direktorius, todėl pripažintina, jog galima sutarties sąlyga dėl kintamo priedo nuo mėnesinių įmonės pardavimų, buvo ir direktoriaus kompetencijoje. Galimybė ieškovui mokėti darbo užmokesčio priedą buvo žinoma ir suprantama pačiam ieškovui, nes būtent jis, kaip minėta, rengė darbo sutartį, inicijavo jos pasirašymą, disponavo visomis įmonės piniginėmis lėšomis, iš jų išsimokėdavo darbo užmokestį sau ir kitiems bendrovės darbuotojams. Tai teismo posėdžio metu patvirtino ir pats ieškovas, paaiškindamas, kad kas mėnesį skaičiuoti priedo, numatyto darbo sutartyje, ir pateikti atskaitų dėl jų mokėjimo buhalterės neprašė, jis pats turėjo tik preliminarius priedo paskaičiavimus, viso savo darbo bendrovėje laikotarpiu priedo sau neišsimokėdavo, motyvuojant tuo, kad jo ir akcininko M. A. santykiai buvo draugiški, įmonėje trūko apyvartinių lėšų, jis laukė, kuomet įmonės rodikliai pagerės ir ji taps pelninga. Vadinasi, jei, kaip teigia ieškovas, tokio dydžio kintamas kasmėnesinis darbo užmokesčio priedas buvo sutartas šalių, ir numatytas darbo sutartyje, tačiau nebuvo mokamas ieškovui, akivaizdu, jog jis suprato, kad nėra tam pagrindo, ir apie tai jam buvo žinoma nuo pat pirmo mėnesio po darbo sutarties pasirašymo, tačiau viso vadovavimo bendrovėje metu dėl priedo išmokėjimo į atsakovę jis nesikreipė ir išmokėti jo neprašė, prašymo dėl priedo paskaičiavimo ir jo išmokėjimo atsakovei nepateikė ir prieš išeinant į tėvystės atostogas, klausimą dėl 18994 Eur priedo mokėjimo ieškovas iškėlė po darbo santykių nutrūkimo, praėjus pusei metų ir tik kreipdamasis į teismą su ieškiniu. Įvertintina ir tai, kad nors atleidimo iš darbo dieną 2015-10-29 ieškovas pateikė atsakovės atstovei direktorei R. M. prašymą dėl jo atleidimo iš vadybininko pareigų savo noru, tačiau jokių pretenzijų dėl jam neišmokėtų sumų (skolos), ar prašymo išmokėti priedą net neužsiminė. Ši aplinkybė sustiprina įsitikinimą, kad tarp šalių nebuvo susitarimo dėl priedo, nurodyto sutartyje, ir toks priedas ieškovui nebuvo skirtas. Protinga manyti, kad priešingu atveju, ieškovas prašyme būtų nurodęs reikalavimą sumokėti jo manymu jam priklausantį priedą. Nors ieškovas ir nurodė, kad jis žodžiu kreipėsi į buhalterę J. L. dėl priedo jam paskaičiavimo, kuri paskaičiavo jam priklausantį mokėti priedą, tačiau pačios J. L. paaiškinimais, šiuos skaičiavimus ji atliko ieškovo pavedimu ir tokiu būdu, kaip nurodė ieškovas, t. y. 3 procentus nuo įmonės mėnesinių pardavimų, vadovaujantis pelno (nuostolių) ataskaitų duomenimis. Ieškovo žodinis prašymas buhalterei, nutrūkus darbo santykiams, paskaičiuoti jo manymu jam priklausančio dydžio priedą, ir jo paskaičiavimas nepatvirtina išvados, jog ieškovui šalių suderinta valia toks priedas buvo paskirtas ir jis jam turi būti išmokėtas. Svarbu paminėti, kad byloje yra pateikti 2013-01-31, 2013-07-31, 2013-08-30, 2014-03-31, 2014-04-30, 2014-07-31 UAB „CKI baldai“ direktoriaus R. Ž. įsakymai dėl priedų skyrimo, 2013 m. sausio-gruodžio mėn., 2014 m. sausio –rugsėjo mėn. darbo žiniaraščiai, iš kurių matyti, kad ieškovas sau ir kitiems darbuotojams pasiskirdavo įvairaus dydžio priedus. Viso teismo posėdžio metu iš pradžių ieškovas teigęs, kad tie priedai buvo skiriami kaip paskatinamoji priemonė tiek jam, tiek darbuotojams, ir buvo mokami Kalėdoms, prieš išeinant į atostogas ir kitomis progomis, vėliau nurodė, kad byloje esančiuose jo įsakymuose numatyti ir jam išmokėti priedai yra traktuotini kaip trys procentai priedas nuo įmonės mėnesinių pardavimų, kurie ir numatyti jo darbo sutartyje, ir paskutinio teismo posėdžio metu sumažino savo reikalavimą iki 13000 Eur, tačiau savo reikalavimą sudarančios sumos pagrįsti negalėjo. Toks ieškovo nenuoseklumas taip pat sudaro teismui pakankamai tvirtą prielaidą manyti, jog ieškovas klysta, netinkamai, sau naudinga linkme aiškina tiek darbo sutarties sudarymo aplinkybes, tiek ir darbo sutarties turinį, mėgindamas tokiu būdu įrodyti įsiskolinimo jam buvimą. Be to, teismas vertina ir tai, jog buvęs ieškovo ir akcininko M. A. žodinis vienkartinis susitarimas dėl premijos skyrimo ieškovui ir kitiems darbuotojams Kalėdų proga, galėjo būti kaip tam tikra ieškovo skatinimo priemonė, kaip pirma ir aiškino ieškovas, tačiau ji negali būti laikoma ieškovo reikalaujamo priteisti darbo užmokesčio priedu, numatytu darbo sutartyje, juolab, kad byloje esančiuose UAB „CKI baldai“ darbo žiniaraščiuose šie priedai nurodyti kaip priedai už papildomą darbą.

48Nustatytos ir aukščiau aptartos faktinės aplinkybės taip pat patvirtina atsakovės poziciją, kad dėl tokio dydžio priedo, kaip jį traktuoja ieškovas, šalys nesitarė, ir negalėjo tartis, nes byloje esančia atsakovės pateikta pažyma apie gautas pajamas už laikotarpį nuo 2012-02-01 iki 2014-09-19, ieškovo, atsakovės R. M., liudytojo M. A. paaiškinimais taip pat nustatyta, kad bendrovė, kuriai vadovavo ieškovas, jokių užsakymų ir pardavimų Lietuvoje nevykdė, ji buvo atsakinga už baldų gamybą, ir jų pristatymą užsakovams Norvegijoje. Tai reiškia, kad ieškovui, kaip bendrovės, veikiančios Lietuvoje, kurios pagrindinė ir vienintelė veikla baldų gamyba ir pristatymas užsakovams Norvegijoje, vadovui, kuris iš esmės atsakingas už produkcijos gamybos proceso efektyvumą ir kokybę, ir nuo kurio tiesiogiai nepriklauso įmonės vykdomi pardavimai, 3 procentų dydžio priedo nuo įmonės mėnesinių pardavimų paskyrimas būtų visiškai nelogiškas.

49Be kita ko, taip pat sutiktina ir su atsakovės atstovo argumentais, kad ieškovo prašomo mokėtino priedo dalies skaičiavimas nuo visų pardavimų pajamų nuo pat bendrovės veiklos pradžios, kuomet nėra dar žinomi bendrovės veiklos rezultatai, iškreiptų verslo santykius, neatitiktų aptariamo priedo mokėjimo pobūdžio esmės. Teismo vertinimu, įmonės veiklos galutinį rezultatą, t. y. uždirbtą pelną, kuris gali būti skirstomas, arba nuostolius, parodo metinis grynojo pelno rodiklis. Būtent su grynuoju atskaitinių finansinių metų įmonės pelnu siejama darbuotojų premijoms ir kitiems tikslams skirtino pelno dalis (Akcinių bendrovių įstatymo 59 str. 2 d. 11 p.). Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, ir teisinį reglamentavimą, protingumo principą, teismas netiki, kad šalys įmonės steigimo laikotarpiu, nežinodamos įmonės būsimų veiklos rodiklių, kurie gali būti teigiami, kaip ir neigiami, būtų susitarusios dėl tokio dydžio priedo mokėjimo ieškovui, o net ir esant tokiam susitarimui, mažai tikėtina, kad būtų gautas kitų akcininkų pritarimas, juolab, kad ieškovui buvo nustatytas ir mokamas pakankamai didelis darbo užmokestis.

50Teismas laiko nepagrįstais ir ieškovo argumentus apie tai, kad jo pastangų dėka didėjo įmonės pelnas ir vien dėl to savaime suprantama, kad jam turi būti mokamas 3 procentų priedas nuo mėnesinių įmonės pardavimų. Iš byloje esančių pelno (nuostolių) ataskaitų nustatyta, kad už laikotarpį nuo 2012-01-11 iki 2012-12-31 įmonės nuostolis buvo – 55194 Lt, nuo 2013-01-01 iki 2013-12-31 –įmonė turėjo 37933 Lt grynojo pelno, nuo 2014-01-01 iki 2014-12-31 – įmonė turėjo 89076 Lt nuostolio. Tiek atsakovės dabartinė vadovė R. M., tiek ir akcininkas M. A., buhalterinės įmonės buhalterė J. L. teismo posėdžio metu paaiškino, kad atleidus ieškovą iš darbo, buvo nustatytas piniginių lėšų trūkumas. Akcininkams įvertinus 2013 metų bendrovės finansinę padėtį kaip nepatenkinamą, o tokiam vertinimui įtakos turėjo ir ieškovo aplaidžiai vykdomos vadovo pareigos, jis akcininkų sprendimu buvo atleistas iš direktoriaus pareigų ir perkeltas į vadybininko pareigas, iš kurių, po metų, jam grįžus iš tėvystės atostogų, jis buvo atleistas savo noru. Aplinkybių dėl savo ne itin tinkamo elgesio, einant vadovo pareigas, ieškovas kategoriškai neneigė ir pripažino, kad yra daręs baldus iš medžiagų, priklausančių įmonei, pažįstamiems žmonėms, o gautus pinigus už parduotą produkciją neapskaitė bendrovės buhalterijoje. Ši ieškovo nurodyta aplinkybė iš esmės paneigia paties ieškovo teiginius ir įrodinėjimą apie jo nemažą indėlį įmonėje ir jo veiksmus, turėjusius esmingos reikšmės įmonės veiklos rezultatų gerėjimui, bendrovės pelno didėjimui, dėl ko jis mano turintis nekvestionuojamą teisę gauti priedą nuo įmonės mėnesinių pardavimų, be to, ir pateikti įrodymai apie UAB „CKI baldai“ veiklos rezultatus, pelno (nuostolių) ataskaitos, atsakovės atstovės direktorės R. M., liudytojo M. A., buhalterės J. L. paaiškinimai taip pat patvirtina nebuvus atsakovės veiklos teigiamų rezultatų, kad direktoriui būtų buvus kokia nors teisė mokėti darbo užmokesčio kintamą priedą.

51Atsakovės akcininkas M. A. sutinka, kad su ieškovu buvo kalbėta dėl 3 procentų priedo prie darbo užmokesčio mokėjimo ieškovui ateityje nuo tiesioginių pardavimų Lietuvoje, jei gamybinė įmonė dirbtų nepilnu pajėgumu. Tačiau netgi ir tokio žodinio akcininko M. A. ir R. Ž. susitarimo buvimas neleidžia daryti išvados apie atsakovės turimą prievolę mokėti ieškovui priedą jo atleidimo iš darbo dieną, nes liudytojas M. A. nurodė, o pats ieškovas to nepaneigė, kad per visą savo vadovavimo bendrovei laikotarpį ieškovas buvo suradęs tik vieną klientą UAB „Reval baldai“ Lietuvoje, ir šis sandoris įmonei buvo nuostolingas.

52Apibendrindamas tai, kas pasakyta, teismas daro išvadą, jog atsakovė paneigė ieškovo argumentus pateiktais į bylą rašytiniais įrodymais, jie paneigti ir atsakovės atstovės R. M., liudytojo akcininko M. A., iš dalies ir buhalterės J. L. paaiškinimais apie tai, jog su ieškovu nebuvo tartasi dėl 3 procentų dydžio priedo nuo mėnesinių įmonės pardavimų mokėjimo, todėl nebuvo ir pagrindo jam jį mokėti. Tuo tarpu ieškovas nepateikė priešingas aplinkybes patvirtinančių rašytinių įrodymų, pagrindžiančių jo teisę reikalauti iš atsakovės jo atleidimo dieną nesumokėto darbo užmokesčio priedo. Be to, ir žodinių susitarimų buvimo dėl ieškovui neva tai pažadėto priedo nuo įmonės mėnesinių pardavimų išmokėjimo nepatvirtina jokie kiti byloje esantys įrodymai.

53Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 str. 1 d.), daro išvadą, jog tenkinti ieškovo teismo posėdžio metu patikslintą reikalavimą dėl 13000 Eur dydžio darbo užmokesčio priedo priteisimo iš atsakovės pagrindo nėra, šio reikalavimo pagrįstumo ieškovas neįrodė (CPK 178 str., 185 str.).

54Netenkinus ieškovo pagrindinio reikalavimo atsakovei dėl darbo užmokesčio priteisimo, kartu netenkinamas ir išvestinis reikalavimas dėl procesinių palūkanų priteisimo.

55Atmesdamas ieškinį, teismas plačiau dėl kitų šalių teiginių nepasisako, nes neturi pagrindo manyti, jog ginčo sprendimui jie yra teisiškai reikšmingi.

56Dėl baudos skyrimo

57Nagrinėjamu atveju, atsakovės atstovas prašė skirti ieškovui teismo nustatyto dydžio baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis nesąžiningai pateikiant nepagrįstą ieškinį, iki 50 procentų šios sumos skiriant atsakovei.

58Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalį dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Pažymėtina, kad ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis proceso teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti atsakomybės priemonių, numatytų CPK 95 straipsnyje, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju tokios pareigos nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu. Tam tikrais atvejais tai gali būti įvertinta kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas. Piktnaudžiavimas pasireiškia konkrečios subjektinės teisės įgyvendinimo sąlygų pažeidimu, tuo tarpu teisėtas naudojimasis proceso teisėmis, jeigu nenustatytas tyčinis nesąžiningas elgesys, negali būti pripažįstamas piktnaudžiavimu.

59Teismas nesutinka su atsakovės atstovo nurodytu argumentu, kad ieškovas pareiškė akivaizdžiai nepagrįstą ieškinį, nes tai savaime negali būti piktnaudžiavimo teise patvirtinimas. Kadangi kiekvienas asmuo pasirenka savo galimai pažeistų teisių ir interesų būdą (CK 1.138 str., CPK 5 str.), o pareikštų reikalavimų pagrįstumas įvertinamas tik teismui išnagrinėjus ginčą ir bylą iš esmės. Nagrinėjamu atveju, ieškovas, teikdamas ieškinį realizavo savo teisę, kad būtų apgintos galimai pažeistos jo teisės ar interesai (CPK 5 str.1 d. ). Kreipdamasis į teismą, ieškovas pateikė darbo sutartį, todėl teisinga teigti, jog šios sutarties pagrindu šalys susitarė dėl tarpusavio teisių ir pareigų, t. y. sukūrė tarpusavio darbo teisinius santykius. Taigi esant šioms aplinkybėms, negalima teigti, jog ieškovas piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis ir pateikė akivaizdžiai nepagrįstą ieškinį. Nesant pagrindo konstatuoti, kad ieškovas atliko veiksmus, kvalifikuotinus kaip piktnaudžiavimą savo teisėmis, prašymas skirti baudą atmestinas (CPK 95 straipsnio 1 dalis).

60Dėl atskirosios nutarties instituto (CPK 300 straipsnis)

61Teismo posėdyje baigiamųjų kalbų metu ieškovo atstovas prašė teismo spręsti klausimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo liudytojui R. A. dėl darbo sutarties suklastojimo. Tuo tarpu atsakovės atstovas prašė teismo priimti atskirąją nutartį dėl pranešimo prokurorui, kad ieškovo

62R. Ž. veiksmuose galimai yra nusikalstamos veikos sukčiavimo požymiai.

63CPK 300 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu nagrinėjant civilinę bylą paaiškėja dalyvaujančio byloje arba kito asmens veiksmuose nusikaltimo požymių, teismas apie tai praneša prokurorui.

64Teismas, atkreipia dėmesį į tai, kad jis nagrinėjamu atveju netyrė pateiktos darbo sutarties, kuria remdamasi šalių atstovai teigia apie nusikalstamų veikų požymius turinčių aplinkybių egzistavimą. Tuo tarpu teismui netyrus, nenagrinėjus ir nevertinus (taigi ir nenustačius) tokių aplinkybių, su kurių egzistavimu šalių atstovai sieja teismų pareigą imtis CPK 300 straipsnio nustatytų veiksmų, nėra pagrindo teigti, kad teismui tokia pareiga yra atsiradusi. Kadangi tokia teismo pareiga neatsirado, tai nėra pagrindo tenkinti ir šalių atstovų prašymų. Teismas pažymi, kad, tokia išvada, šalims ar jų atstovams, manant, kad jų teisės pažeistos, neužkerta kelio ginti savo teises, pasirenkant, jų nuomone, labiausiai tinkamą įstatymų nustatytą pažeistų teisių gynybos būdą, įskaitant ir kreipimąsi į ikiteisminio tyrimo institucijas, dėl ikiteisminių tyrimų inicijavimo dėl galimai padarytų nusikalstamų veikų.

65Dėl bylinėjimosi išlaidų

66Bylose dėl reikalavimų, kylančių iš darbo teisinių santykių, ieškovai (darbuotojai) atleisti nuo žyminio mokesčio (CPK 83 str. 1 d. 1 p.). Pagal CPK 93 str. 1 d. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų. Atsakovė „CKI baldai“ pateikė įrodymus, jog patyrė 1500 Eur bylinėjimosi išlaidų už teisinių paslaugų teikimą tiek rengiant procesinius dokumentus, tiek atstovaujant atsakovę teisme.

67Teismas įvertinęs bylos apimtį, sprendžiamų klausimų sudėtingumą, teismo posėdžių skaičių, į Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) patvirtintus maksimalius dydžius, sprendžia, jog iš ieškovo atsakovės UAB „CKI baldai“ naudai priteistina visa 1500 Eur bylinėjimosi išlaidų suma.

68Teismo sprendimui įsiteisėjus, panaikintinos 2016-04-19 Skuodo rajono apylinkės teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – atsakovės turto areštas.

69Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas

Nutarė

70R. Ž. ieškinį atsakovei UAB „CKI baldai“ atmesti.

71Priteisti iš ieškovo R. Ž., asmens kodas ( - ) atsakovei UAB „CKI baldai“, į. k. 302710048, buveinės adresas - Vytauto g. 47, Skuodo m., naudai 1500,00 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų 00 euro centų) bylinėjimosi išlaidų.

72Teismo sprendimui įsiteisėjus, panaikinti 2016-04-19 Skuodo rajono apylinkės teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – atsakovės UAB „CKI baldai“, į. k. 302710048, buveinės adresas - Vytauto g. 47, Skuodo m., turto areštą.

73Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Skuodo rajono apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Skuodo rajono apylinkės teismo teisėja V. R., sekretoriaujant Loretai... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 3. Teismas... 4. ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš... 5. 3 procentų dydžio priedą prie darbo užmokesčio nuo mėnesinių įmonės... 6. 3 procentų dydžio priedas nuo mėnesinių įmonės pardavimų. Atsakovė savo... 7. M. A. jam pareiškė, kad įmonė šiuo metu grynųjų pinigų neturi, visi... 8. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas sumažino ieškinio reikalavimą ir prašė... 9. Teismo posėdžio metu ieškovas R. Ž. paaiškino, kad jį su dabartiniu... 10. UAB „CKI baldai“ akcininku M. A. siejo draugiški santykiai, jie bendravo... 11. M. A. ir kitais akcininkais aptarė bendrovės steigimo detales, reikalingus... 12. Atsakovė UAB „CKI baldai“ su pareikštu ieškiniu nesutinka ir prašo jį... 13. UAB „CKI baldai“ prievolę vadovui mokėti kokį nors priedą prie sutarto... 14. Teismo posėdžio metu atsakovės UAB „CKI baldai“ atstovas advokatas E. K.... 15. 2011-12-06 steigiamojo akcininkų susirinkimo protokolą. R. Ž. nepateikė... 16. M. A. tėvą, kuris pasitikėjo ieškovu, įkalbėjo pasirašyti darbo... 17. Teismo posėdžio metu atsakovės UAB „CKI baldai“ atstovė direktorė R.... 18. 2014 m. rugsėjo 30 d., kai tvarkė bendrovės dokumentus. Darbo sutarties... 19. R. Ž., nes jis pas save laikydavo visus bendrovės dokumentus ir, turėjo... 20. Liudytojas UAB „CKI baldai“ akcininkas M. A. paaiškino, kad ieškovą... 21. R. Ž. pažįsta iš seniau, nes jis buvo jo žmonos draugės vyras, jie... 22. Liudytoja J. L. paaiškino, kad dirba buhalterinėje įmonėje UAB „Apskaitos... 23. R. Ž.. Paaiškino, kad R. Ž. pirmiausia visas bendrovės pinigines lėšas... 24. Teismo posėdžio metu liudytojas R. A. paaiškino, kad jis yra UAB „CKI... 25. M. A., kuris tuo metu dirbo Norvegijoje. Pasirašius dokumentus, R. Ž. juos... 26. Teismo posėdžio metu liudytoja V. A. paaiškino, kad ji yra R. A.... 27. Ieškinys atmestinas.... 28. Iš pateiktų į bylą rašytinių įrodymų, šalių, liudytojų paaiškinimų... 29. UAB „CKI baldai“ visuotinio akcininkų susirinkimo protokolas, kurio 1.1.... 30. 2012-12-31 buvo 448576,19 Lt, nuo 2013-01-01 iki 2013-12-31 – 871352,31 Lt,... 31. 2013 m. liepos m., 2013-08-30 įsakymu – 249 Lt priedą už 2013 m.... 32. Byloje taip pat nustatyta, kad darbo sutartis tarp ieškovo ir atsakovo buvo... 33. M. A. ir R. A. patvirtino, kad darbo sutartis pasirašyta ne už darbo... 34. Byloje taip pat nėra ginčo, kad tarp šalių buvo sulygtas 4550 Lt... 35. šalių sudarytos 2012-01-31 darbo sutarties 3 punkte numatytos sąlygos... 36. Ieškovas teigia, kad su bendrovės akcininku M. A. įmonės steigimo... 37. 3 procentų dydžio priedo prie darbo užmokesčio, kuris turi būti... 38. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad darbo įstatymai nenumato sutarčių... 39. Nors pagal DK 99 straipsnio 3 dalį už tinkamą darbo sutarties sudarymą ir... 40. M. A., mažai tikėtina. Nelogiška būtų manyti, kad akcininkas M. A.... 41. Teismas svarbia aplinkybe laiko ir tai, kad ieškovą ir atsakovės akcininką... 42. Be to, nagrinėjamoje byloje taip pat aktualios Lietuvos Respublikos akcinių... 43. (Žin., 2000, Nr. 64-1914; 2003, Nr. 123-5574, akto redakcija galiojusi nuo... 44. Į bylą pateiktas 2012-01-26 UAB „CKI baldai“ visuotinio akcininkų... 45. R. Ž. nuspręsta mokėti 4550,00 Lt mėnesinį atlyginimą ir 3 procentų... 46. 29 straipsnyje nustatyta protokolo surašymo ir pasirašymo tvarka. Protokolą... 47. Teismas įvertina ir tai, kad šiuo atveju darbuotojas R. Ž. nebuvo eilines... 48. Nustatytos ir aukščiau aptartos faktinės aplinkybės taip pat patvirtina... 49. Be kita ko, taip pat sutiktina ir su atsakovės atstovo argumentais, kad... 50. Teismas laiko nepagrįstais ir ieškovo argumentus apie tai, kad jo pastangų... 51. Atsakovės akcininkas M. A. sutinka, kad su ieškovu buvo kalbėta dėl 3... 52. Apibendrindamas tai, kas pasakyta, teismas daro išvadą, jog atsakovė... 53. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus pagal vidinį įsitikinimą,... 54. Netenkinus ieškovo pagrindinio reikalavimo atsakovei dėl darbo užmokesčio... 55. Atmesdamas ieškinį, teismas plačiau dėl kitų šalių teiginių nepasisako,... 56. Dėl baudos skyrimo ... 57. Nagrinėjamu atveju, atsakovės atstovas prašė skirti ieškovui teismo... 58. Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalį dalyvaujantis byloje asmuo, kuris... 59. Teismas nesutinka su atsakovės atstovo nurodytu argumentu, kad ieškovas... 60. Dėl atskirosios nutarties instituto (CPK 300 straipsnis)... 61. Teismo posėdyje baigiamųjų kalbų metu ieškovo atstovas prašė teismo... 62. R. Ž. veiksmuose galimai yra nusikalstamos veikos sukčiavimo požymiai.... 63. CPK 300 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu nagrinėjant civilinę bylą... 64. Teismas, atkreipia dėmesį į tai, kad jis nagrinėjamu atveju netyrė... 65. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 66. Bylose dėl reikalavimų, kylančių iš darbo teisinių santykių, ieškovai... 67. Teismas įvertinęs bylos apimtį, sprendžiamų klausimų sudėtingumą,... 68. Teismo sprendimui įsiteisėjus, panaikintinos 2016-04-19 Skuodo rajono... 69. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270... 70. R. Ž. ieškinį atsakovei UAB „CKI baldai“ atmesti.... 71. Priteisti iš ieškovo R. Ž., asmens kodas ( - ) atsakovei UAB „CKI... 72. Teismo sprendimui įsiteisėjus, panaikinti 2016-04-19 Skuodo rajono apylinkės... 73. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas...