Byla e2-597-1030/2019
Dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys A. G., A. M., M. K

1Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Monika Lapukaitė, sekretoriaujant Agnei Butkutei, dalyvaujant ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Aumartus“ atstovui R. P., atsakovui D. G., jo atstovei advokatei Dianai Kaunienei,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Aumartus“, atstovaujamos bankroto administratoriaus G. I., ieškinį atsakovui D. G. dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys A. G., A. M., M. K..

3Teismas

Nustatė

4Ieškovė BUAB „Aumartus“, atstovaujama bankroto administratoriaus G. I., kreipėsi į teismą, ieškiniu (el. b. t. I, psl. 1-9) prašydama priteisti jai iš atsakovo D. G. 10 056,27 Eur žalos atlyginimo, 316,80 Eur delspinigių ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

5Ieškinyje nurodoma, kad 2016 m. gruodžio 20 d. atsakovas UAB „Aumartus“ direktorius D. G. įspėjo darbuotoją A. M. dėl darbo sutarties nutraukimo pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 129 straipsnį, nes bendrovės akcininkų sprendimu nuspręsta uždaryti prekybos vietą ir artimiausiu metu neplanuojama atidaryti naujos, įmonės veiklai keletą metų esant nuostolingai. 2016 m. gruodžio 28 d. buvo pateiktas nurodymas nurašyti 2 650,00 Eur mokestinę nepriemoką už laikotarpį nuo 2016 m. lapkričio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 30 d. iš mokesčio mokėtojo sąskaitos (sąskaitų), t. y. pradelsti įmonės įsipareigojimai viršijo pusę turto vertės (4 060 Eur), įrašytos į 2016 m. balansą. Tačiau į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovas D. G. nesikreipė, nors įmonė pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalį jau buvo nemoki.

62017 m. vasario 27 d. atsakovas kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą, pareiškimu prašydamas UAB „Aumartus“ iškelti bankroto bylą. Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. kovo 2 d. nutartimi nustatė 14 dienų terminą pašalinti nutartyje nurodytus pareiškimo trūkumus. Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartimi D. G. pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Aumartus“ buvo laikytas nepaduotu ir kartu su priedais grąžintas jį padavusiam asmeniui, nes nebuvo pašalinti teismo nustatyti pareiškimo trūkumai. 2017 m. rugsėjo 26 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius pateikė UAB „.Aumartus” vadovui D. G. pranešimą apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Aumartus“, kadangi UAB „Aumartus“ iki 2017 m. rugsėjo 25 d. privalėjo sumokėti 1 479,69 Eur skolą, tačiau jos nesumokėjo. 2017 m. lapkričio 15 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius pateikė teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 18 d. nutartimi UAB „Aumartus“ buvo iškelta bankroto byla. Šioje nutartyje konstatuota, kad bendrovės turtas buvo 4 060 Eur, o įsipareigojimai 10 765 Eur, t. y. įmonės skolos viršijo pusę į balansą įrašyto turto vertės.

7Taigi, ieškovės teigimu, atsakovas D. G. nuo 2016 m. gruodžio 28 d. (nuo Valstybinės mokesčių inspekcijos nurodymo nurašyti mokestinę nepriemoką) iki 2017 m. gruodžio 29 d. (Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 18 d. nutarties iškelti UAB „Aumartus“ bankroto bylą įsiteisėjimo datos) nevykdė savo, kaip vadovo, pareigos ir laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, nors faktiškai įmonė tuo laikotarpiu buvo nemoki.

8Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad vadovas atsako tik už žalą, kuri kilo dėl jo vėlavimo inicijuoti bankroto bylą – ją sudaro bendrovės skoliniai įsipareigojimai, atsiradę vėlavimo laikotarpiu, šiuo atveju nuo 2016 m. gruodžio 28 d. iki 2017 m. gruodžio 29 d. Ieškovė nurodo, kad A. M. 1 940,73 Eur kreditorinis reikalavimas susidarė 2017 m. sausio mėn.; D. G. 42,90 Eur kreditorinis reikalavimas susidarė 2017 m. sausio-birželio mėn.; VĮ „Turto bankas“ (Valstybinės mokesčių inspekcijos) 6 798,80 Eur kreditorinis reikalavimas susidarė 2017 sausio-gruodžio mėn.; Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 1 412,29 Eur kreditorinis reikalavimas 2017 m. sausio-balandžio mėn.; antstolės Astos Rimaitės Žičkuvienės 168,79 Eur kreditorinis reikalavimas susidarė 2017 m. vasario 3 d.; UAB „Tele2“ kreditorinis 9,56 Eur reikalavimas vėlavimo laikotarpiu susidarė 2017-03-31. Po vadovui atsiradusios pareigos nevykdymo nuo 2016 m. gruodžio 28 d. atsirado 10 056,27 Eur kreditorinių reikalavimų ir priskaičiuota 316,80 Eur delspinigių.

9Teismo posėdyje ieškovės atstovas ieškinį palaikė, davė paaiškinimus.

10Atsakovas D. G. atsiliepimu (el. b. t. I, psl. 87-91) prašo ieškinį atmesti, priteisti jo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

11Atsiliepime nurodoma, kad atsakovas UAB „Aumartus“ direktoriumi buvo paskirtas 2016 m. rugsėjo 2 d. UAB „Aumartus“ akcininkų sprendimu ir šias pareigas pradėjo eiti nuo 2016 m. rugsėjo 27 d. UAB „Aumartus“ veikla buvo susijusi su laisvalaikiui skirtų prekių (žvejybai ir kt.) prekyba, kuri tuo metu vyko vangiai, todėl atsakovas, kaip naujasis įmonės vadovas, ėmėsi atitinkamų veiksmų, siekdamas suaktyvinti prekybą, be kita ko, atnaujinti sandėlyje turimas prekes. 2016 m. spalio-lapkričio mėn. buvo vedamos derybos su pagrindiniais prekių tiekėjais, kad jie pasiimtų dalį nepaklausių prekių ir vietoj jų pateiktų naujas prekes. Viskas buvo sutarta, tačiau du atsakovo vadovaujamos įmonės tiekėjai laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 17 d. iki 2016 m. gruodžio 9 d. susigrąžino visas savo prekes, šią aplinkybę patvirtina duomenys iš piniginių operacijų sąrašo. Dėl asortimento trūkumo įmonė nebegalėjo vykdyti įprastinės savo veiklos, todėl 2016 m. gruodžio 12 d. UAB „Aumartus“ akcininkų sprendimu buvo nutarta ieškoti kreditorių (partnerį), kuris prisiimtų UAB „Aumartus“ įsipareigojimus ir tęstų prekybinę veiklą, tačiau jo rasti nepavyko. Kadangi įmonė nebevykdė prekybos ir reikėjo maksimaliai sumažinti išlaidas, nuspręsta nuo 2017 m. sausio 6 d. atleisti įmonės vadybininką A. M., kuris kartu yra ir akcininkas, taip pat direktoriui sutrumpinti darbo laiką iki 1 val. per dieną arba 5 val. per savaitę ir sumažinti darbo užmokestį iki Vyriausybės nustatyto minimalaus valandinio įkainio už faktiškai dirbtą laiką. Po prekių susigrąžinimo padėtį stipriai komplikavo tai, kad ir kitos įmonės skubiai atsiėmė prekes, kurios buvo neapmokėtos. Be to, Valstybinė mokesčių inspekcija 2016 m. gruodžio 28 d. pateikė nurodymą nurašyti 2 650,00 Eur dydžio mokestinę nepriemoką iš įmonės sąskaitų pagal 2016 m. gruodžio 20 d. PVM001 deklaraciją už 2016 m. lapkričio mėn. 2016 m. gruodžio 30 d. buvo atlikta prekių likučių inventorizacija ir skubiai sušauktas akcininkų susirinkimas. Atsakovas apie susidariusią padėtį informavo akcininkus, kurie nebenorėjo papildomai įmonės finansuoti ir 2016 m. gruodžio 30 d. priėmė sprendimą stabdyti įmonės veiklą bei kreiptis į teismą dėl UAB „Aumartus“ bankroto bylos iškėlimo. Remiantis šiuo sprendimu iš karto buvo pradėti rengti dokumentai teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Atsižvelgiant į šventinį laikotarpį ir aplinkybes, jog iš finansinę apskaitą vedusios įmonės UAB „Apskaita visiems“, su kuria sutartis jau buvo nutraukta, metinis balansas už 2016 m. gautas 2017 m. vasario 24 d. (penktadienį), dokumentai Klaipėdos apygardos teismui buvo pateikti 2017 m. vasario 27 d. (pirmadienį). 2017 m. kovo 2 d. Klaipėdos apygardos teismas priėmė nutartį trūkumams ištaisyti. Apie tokį teismo įpareigojimą atsakovas informavo įmonės akcininkus. Deja, du akcininkai A. G. ir M. K. tuo metu buvo užsienyje, o trečiasis akcininkas A. M. atsisakė spręsti vienas, todėl nustatytu terminu ištaisyti pareiškimo trūkumų nebuvo galimybės. 2017 m. balandžio 19 d. teismo nutartimi pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo laikytas nepaduotu ir kartu su dokumentais grąžintas jį padavusiam asmeniui. Kadangi akcininkai papildomai prisidėti savo lėšomis, siekiant iškelti bankroto bylą įmonei ir įvykdyti visas reikalingas bankroto procedūras, atsisakė, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos atstovei pasiūlius, vieno iš akcininko A. G. sutikimu dokumentus dėl bankroto bylos iškėlimo pradėjo rengti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba. 2017 m. rugsėjo 26 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius pateikė UAB „Aumartus“ pranešimą apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Aumartus“, nes iki 2017 m. rugsėjo 25 d. nebuvo sumokėta 1 479,69 Eur skola ir papildomai nustatė 30 dienų terminą įsipareigojimams įvykdyti. Įsipareigojimai nebuvo įvykdyti, todėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 18 d. nutartimi UAB „Aumartus“ buvo iškelta bankroto byla.

12Prielaidos atsakovui suprasti, kad galimai įmonė jau yra nemoki atsirado gavus 2018 m. gruodžio 28 d. nurodymą dėl mokestinės nepriemokos, o galutinai tapo aišku 2017 m. vasario 24 d., kai buvo sudarytas įmonės balansas už 2016 m. Atsakovas iš karto pateikė teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovei. Anksčiau pateikti teismui dokumentų atsakovas negalėjo dėl objektyvių priežasčių, nes be balanso pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo negalėjo būti teikiamas. Vėliau Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. balandžio 19 d. nutartimi grąžinus pareiškimą, pakartotinai teikti dokumentų atsakovas neturėjo galimybių dėl lėšų trūkumo, o ne dėl atsakovo neveikimo. Po to, kai Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius kreipėsi dėl bankroto bylos iškėlimo, atsakovui nebebuvo pareigos ir pagrindo papildomai savo ruožtu taip pat kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo. Pagal byloje esančius duomenis laikotarpiu iki bankroto bylos iškėlimo UAB „Aumartus“ įsipareigojimai ir nuostoliai beveik nepadidėjo, naujų kreditorių neatsirado, o priskaičiuoti delspinigiai sudaro tik nežymią kreditorinių reikalavimų dalį, todėl darytina išvada, jog dėl to, kad atsakovas nesikreipė ar pavėluotai kreipėsi dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, kreditoriams padaryta žala iš esmės nepadidėjo. Analizuojant teismų praktiką bylose dėl žalos atlyginimo, kai ieškinys grindžiamas būtent pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo neįvykdymu, žala šiuo pagrindu priteisiama tokiais atvejais, kai įmonė yra faktiškai nemoki ar jai gresia nemokumas, ji prisiima naujus įsipareigojimus, dėl neatsiskaitymo su esamais kreditoriais didėja nuostoliai arba atsiranda naujų kreditorių, su kuriais taip pat nėra galimybės atsiskaityti. Šiuo atveju tokių aplinkybių nėra. Priešingai, įmonės įsiskolinimai bei pradelsti įsipareigojimai iš esmės susidarė ne dėl naujai prisiimtų įsipareigojimų naujiems kreditoriams, o dėl apskaičiuojamų mokesčių ir kitų privalomųjų mokėjimų valstybei (Valstybinei mokesčių inspekcijai ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui). Pažymėtina, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos nurodymai nurašyti mokestines nepriemokas bei delspinigius buvo pateikti dėl nesumokėto pridėtinės vertės mokesčio už 2016 m. lapkričio ir gruodžio mėn., kai tiekėjams per trumpą laiką buvo grąžintos beveik visos prekės. Kiti įsiskolinimai Valstybinei mokesčių inspekcijai ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui susidarė dėl priskaičiuotos 3 mėnesių išeitinės išmokos atleidžiamam darbuotojui A. M.. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad pareiga sumokėti pridėtinės vertės mokestį, valstybinio socialinio draudimo įmokas bei aplinkos taršos mokestį už 2016 m. (mokamas už praėjusius metus iki vasario 15 d.) atsirado įstatymų pagrindu, o ne dėl atsakovo tariamai netesėto veikimo ar neveikimo. Akivaizdu, kad visos šios mokestinės prievolės iš esmės būtų tokios pat, nepriklausomai nuo to, ar atsakovas pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo teismui būtų pateikęs 2017 m. sausio, vasario ar lapkričio mėn. Iš to darytina išvada, kad tarp ieškovo pareigos sumokėti privalomus mokesčius ir atsakovo vėlavimo inicijuoti bankroto bylą nėra priežastinio ryšio, todėl atsakovo civilinė atsakomybė dėl šių įsipareigojimų ieškovei atsiradimo negalima.

13Teismo posėdyje atsakovas ir jo atstovė su ieškiniu nesutiko, davė paaiškinimus.

14Tretieji asmenys M. K. ir A. M. atsiliepimu (el. b. t. I, psl. 76-78) prašo ieškinį atmesti.

15Trečiųjų asmenų atsiliepime nurodoma, kad nagrinėjamu atveju nėra įrodymų, kad per laikotarpį nuo 2016 m. gruodžio 28 d. iki 2017 m. gruodžio 29 d. įmonės kreditoriams buvo padaryta reikalaujama priteisti žala. Įmonė jokios veiklos nebevykdė nuo 2016 metų gruodžio mėnesio pabaigos. Tretieji asmenys buvo tik įmonės akcininkai ir įmonei nevadovavo. Ieškovės akcininkai 2016 metų gruodžio mėn. inicijavo neeilinį akcininkų susirinkimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Įmonė jokios veiklos nebevykdė. Papildomai M. K. elektroniniu laišku 2017 m. vasario 23 d. paragino atsakovą pradėti įmonės bankroto procedūrą. Atsakovas dėl bankroto bylos iškėlimo kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą 2017 m. vasario 24 d. Priežastys dėl ko įmonei tuo metu nebuvo iškelta bankroto byla tretiesiems asmenims M. K. ir A. M. nebuvo žinomos. Atsakovas informavo, kad vyksta teisminis procesas dėl bankroto bylos iškėlimo.

16Teismas

konstatuoja:

17Ieškinys tenkinamas iš dalies.

18Nagrinėjamos bylos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gruodžio 18 d. nutartimi UAB „Aumartus“ iškelta bankroto byla (el. b. t. I, psl. 32-33). Ši nutartis įsiteisėjo 2017 m. gruodžio 29 d. Iš Juridinių asmenų registro išrašo (el. b. t. I, psl. 10) ir 2016 m. rugsėjo 2 d. UAB „Aumartus“ akcininkų susirinkimo protokolo (el. b. t. I, psl. 95) matyti, kad atsakovas D. G. ėjo UAB „Aumartus“ vadovo pareigas nuo 2016 m. rugsėjo 27 d. iki bankroto bylos įmonei iškėlimo.

19Nagrinėjamoje byloje keliamas juridinio asmens vadovo civilinės atsakomybės, kylančios jam pažeidus pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, klausimas.

20Teismų praktikoje pripažįstama, kad juridinio asmens vadovui nevykdant ar netinkamai vykdant jo kompetencijai priskirtas pareigas, jam, be kitų atsakomybės rūšių, gali kilti civilinė atsakomybė. Kasacinio teismo praktika dėl juridinio asmens vadovo, kaip vienasmenio valdymo organo, civilinės atsakomybės yra nuosekliai išplėtota. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad juridinio asmens valdymo organų (įskaitant vienasmenį valdymo organą, t. y. vadovą) civilinė atsakomybė yra deliktinė. Vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246-6.249 straipsniai). Pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą bei dydį ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau –CPK) 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Vadovas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės ir remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų paneigti šią prezumpciją (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-456-378/2018 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).

21Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Bendrovės vadovas savo veikloje vadovaujasi įstatymais, kitais teisės aktais, bendrovės įstatais, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimais, stebėtojų tarybos bei valdybos sprendimais ir pareiginiais nuostatais (Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 37 straipsnio 7 dalis). Bendrovės vadovas atsako už ABĮ ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose, taip pat bendrovės įstatuose ir bendrovės vadovo pareiginiuose nuostatuose nustatytų pareigų vykdymą (ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 13 punktas).

22Bendrovės vadovo pareiga kreiptis dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo ir atsakomybė už šios pareigos nevykdymą yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – IBĮ) 8 straipsnyje. ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. Kompetentingas valdymo organas apie tai, kad įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais), nedelsdamas privalo informuoti įmonės dalyvius arba per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus ir nustatyta tvarka sušaukti dalyvių susirinkimą. ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo atlyginti žalą, kurią įmonė ir (ar) kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją, esant šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms aplinkybėms, nepateikė teismui pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo ar pavėlavo jį pateikti. Įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją kreditoriams atsako solidariai.

23Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymas yra neteisėtas neveikimas, galintis sukelti žalos, už kurios padarymą įmonės vadovui kyla atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-469/2015).

24Sprendžiant, ar įmonės vadovas pažeidė teisinę pareigą kreiptis į teismą dėl vadovaujamos įmonės bankroto bylos iškėlimo, būtina nustatyti aplinkybes, patvirtinančias įstatyme nurodytas sąlygas tokiai pareigai atsirasti, be kita ko, įmonės nemokumo fakto atsiradimą.

25Iš byloje esančių 2016 m. gruodžio 12 d. ir 2016 m. gruodžio 30 d. UAB „Aumartus“ visuotinių akcininkų susirinkimų protokolų (el. b. t. I, psl. 96-97), taip pat atsakovo paaiškinimų teismo posėdyje matyti, kad įmonės veikla iš esmės sustojo dėl 2016 m. lapkričio-gruodžio mėn. dviejų, o vėliau ir daugiau, tiekėjų atsiimtų iš anksto neapmokėtų prekių. Tai patvirtina ir byloje esančios UAB „Aumartus“ pirkimo operacijų ataskaitos (el. b. t. I, psl. 98-100).

26Pažymėtina, kad iš byloje esančių 2016 m. gruodžio 12 d. ir 2016 m. gruodžio 30 d. UAB „Aumartus“ visuotinių akcininkų susirinkimų protokolų (el. b. t. I, psl. 96-97) matyti ir tai, kad akcininkai 2016 m. gruodžio 12 d. susirinkime nutarė imtis priemonių įmonės mokumui atkurti – surasti kreditorių (partnerį), o 2016 m. gruodžio 30 d. susirinkime, atlikus likučių inventorizaciją 2016 m. gruodžio 30 d., nutarta sustabdyti įmonės veiklą ir kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo.

27Iš byloje esančio UAB „Aumartus“ turto balanso už 2016 m. matyti, kad 2016 m. gruodžio 31 d. UAB „Aumartus“ turėjo turto už 4 060 Eur (el. b. t. I, psl. 14). Iš byloje esančio Valstybinės mokesčių inspekcijos 2016 m. gruodžio 28 d. nurodymo nurašyti mokestinę nepriemoką (el. b. t. I, psl. 16-17) matyti, kad UAB „Aumartus“ turėjo 2 650 Eur pridėtinės vertės mokesčio nepriemoką valstybės biudžetui už 2016 m. lapkričio mėn. Taigi 2016 m. pabaigoje įmonės skola valstybės biudžetui viršijo pusę įmonės turto.

28Iš šių nustatytų aplinkybių teismas daro išvadą, kad 2016 m. gruodžio 30 d., atlikus inventorizaciją ir įvykus visuotiniam akcininkų susirinkimui, kuriame dalyvavo ir atsakovas, UAB „Aumartus“ jau buvo nemoki, kaip tai apibrėžta IBĮ 2 straipsnio 8 dalyje (įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės), o bendrovės vadovas turėjo pakankamai duomenų apie įmonės nemokumo faktą ir kartu akcininkų sprendimą nebetęsti įmonės veiklos. Todėl, teismo vertinimu, būtent 2016 m. gruodžio 30 d. atsirado atsakovo pareiga kreiptis dėl bankroto bylos UAB „Aumartus“ iškėlimo.

29Iš byloje esančių teismo dokumentų matyti, kad atsakovas pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Aumartus“ Klaipėdos apygardos teismui pateikė 2017 m. vasario 27 d., tačiau jo pareiškimas, neištaisius trūkumų, buvo grąžintas (el. b. t. I, psl. 25-27). Teismui taip pat pateikti įrodymai, patvirtinantys tas aplinkybes, kad atsakovas 2017 m. kovo-balandžio mėn. konsultavosi su advokatu dėl bankroto bylos UAB „Aumartus“ iškėlimo (el. b. t. I, psl. 158), kad įmonės balansus ir ataskaitas atsakovas gavo 2019 m. vasario mėn. (el. b. t. I, psl. 155-157), tai patvirtino ir teismo posėdyje liudytoja apklausta UAB „Aumartus“ buhalterines paslaugas teikusi J. I..

30Dėl atsakovo atsikirtimų, kad jis pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo negalėjo įvykdyti dėl teisinių žinių ar lėšų teisinei pagalbai trūkumo, taip pat dėl to, kad negalėjo greičiau gauti bankroto bylai iškelti reikalingų buhalterinių dokumentų, teismas pažymi, kad kasacinio teismo yra išaiškinta, jog įmonės administracijos vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus; įmonės vadovas (vienasmenis ar kolegialus) privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų jos veiklos apribojimų ir kt.; vadovo rūpestingumo pareiga visų pirma nustato teisėto elgesio reikalavimą, kad paties vadovo elgesys nepažeistų imperatyvių teisės normų; imperatyvias įstatymuose įtvirtintas pareigas vadovas privalo įvykdyti rūpestingai ir kvalifikuotai, taip, kaip nurodyta įstatymuose, jis neturi galimybės pasirinkti kitokio, nei įstatyme nustatyta, elgesio modelio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-180-378/2017). Teismų praktikoje taip pat pažymima, kad nuo pat tapimo įmonės administracijos vadovu momento įmonės vadovas privalo elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai; administracijos vadovas yra specialus subjektas, kuriam taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai nei eiliniam bendrovės darbuotojui: įmonę ir administracijos vadovą sieja pasitikėjimo (fiduciariniai santykiai; tai reiškia, kad įmonės administracijos vadovas privalo ex officio elgtis išimtinai įmonės interesais; administracijos vadovui keliama lojalumo pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-444/2009). Atsižvelgiant į tai, teismo vertinimu, atsakovas savo, kaip įmonės vadovo, pareigos laiku kreiptis dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo negali pateisinti kvalifikacijos, finansinių išteklių stoka ar organizacinėmis kliūtimis. Todėl laikytina, kad atsakovas savo pareigą kreiptis dėl bankroto bylos UAB „Aumartus“ iškėlimo IBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytu terminu pažeidė ir savo kaltės prezumpcijos dėl tokio pažeidimo nepaneigė.

31Sprendžiant dėl įmonei (jos kreditoriams) padarytos žalos dydžio, pažymėtina, kad juridinio asmens vadovui taikoma civilinė atsakomybė nėra sankcija už neteisėtus veiksmus, žalos dydis kiekvienu atveju nustatomas pagal faktines bylos aplinkybes, todėl vienais atvejais gali būti lygus bankroto byloje patvirtintų reikalavimų sumai, kitais atvejais – bankroto byloje nepatenkintų kreditorių reikalavimų daliai, arba, kai nustatoma, kad ne visa nepadengta skolų dalis atsirado dėl to, jog atsakingi asmenys laiku nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo – mažesnis už ją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011; 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012, 2014 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2014).

32Kasacinio teismo išaiškinta, kad atsakomybės už pavėluotą kreipimąsi dėl bankroto bylos iškėlimo atveju įmonei, taip pat kreditoriams padaryta žala laikytinas bendras išaugęs įmonės skolų dydis, kurio įmonė jos bankroto procese negali padengti kreditoriams, nepaisant to, jog skola konkrečiam kreditoriui gali būti ne tik padidėjusi, bet ir sumažėjusi. Žala kreditoriams atsiranda, nes dėl išaugusių įmonės skolų sumažėja jų galimybė gauti didesnę dalį savo reikalavimo patenkinimo, t. y. jų patiriama žala yra išvestinė iš įmonės patirtos žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012; 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014; 2014 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-567/2014; kt.). Svarstant atsakingo asmens civilinės atsakomybės klausimą, būtina nustatyti bendros išaugusios įmonės skolų sumos, kuri liks nepadengta, ir pareigos inicijuoti bankroto bylą pažeidimo priežastinį ryšį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2014).

33Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2014 pateiktas išaiškinimas, kad vertinant padarytą žalos dydį ir priežastinį ryšį turi būti vertinama atsakovo valdymo laikotarpiu bendra įmonės skolų apimtis, išaugusi dėl bankroto bylos neinicijavimo laiku, todėl žala galėtų būti laikomas bendras išaugęs įmonės skolos dydis atsakovo įmonės valdymo laikotarpiu. Atsižvelgiant į šį išaiškinimą turi būti nustatyta, kokio dydžio pradelsti įmonės finansiniai įsipareigojimai buvo vadovui pažeidus pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir atsakovo įmonės valdymo laikotarpio pabaigoje. Nustačius šių dydžių skirtumą galima konstatuoti, kokio dydžio nuostolius patyrė įmonė dėl jos vadovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), t. y. kokio dydžio nuostolius su atsakovo neteisėtu neveikimu sieja teisiškai reikšmingas priežastinis ryšys. Nustatęs nuostolių, atsiradusių dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, dydį teismas galės konstatuoti, kokio dydžio žalą ieškovui turi pareigą atlyginti atsakovas.

34Atsižvelgdamas į šiuos kasacinio teismo išaiškinimus, teismas vertins, ar ieškovės ieškinyje nurodyti kreditoriniai reikalavimai, kuriais grindžiamas žalos dydis, atsirado (padidėjo) būtent dėl atsakovo laiku neįvykdytos pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos UAB „Aumartus“ iškėlimo, t. y. ar tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos kreditoriams yra priežastinis ryšys.

35Kaip minėta, šioje byloje nustatyta, kad atsakovo pareiga kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo atsirado 2016 m. gruodžio 30 d., taigi, vadovaujantis IBĮ 8 straipsnio 1 dalimi, jau esant aiškiai akcininkų pozicijai, turėjo būti įvykdyta per 5 dienas nuo jos atsiradimo.

36Dėl ieškinyje nurodomo kreditoriaus A. M. 1 940,73 Eur dydžio kreditorinio reikalavimo (el. b. t. I, psl. 34-35) pažymėtina, kad iš bylos medžiagos (el. b. t. I, psl. 15, 52) matyti, kad A. M. buvo UAB „Aumartus“ darbuotojas, jo kreditorinis reikalavimas yra susijęs ieškovės prievole išmokėti jam darbo užmokestį ir išeitinę kompensaciją. Šiame kontekste pabrėžtina, kad A. M. apie atleidimą įspėtas 2016 m. gruodžio 20 d., t. y. dar iki to momento, kai atsakovui atsirado pareiga kreiptis dėl įmonės bankroto, ir atleistas 2017 m. sausio 6 d. Todėl UAB „Aumartus“ prievolei (ar jos dydžiui) šiam kreditoriui atsirasti neturėjo jokios įtakos tai, kad atsakovas neįvykdė savo pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo.

37Dėl ieškinyje nurodomo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 1 412,29 Eur kreditorinio reikalavimo pažymėtina, kad šie kreditoriniai reikalavimai detalizuoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pateiktoje informacijoje (el. b. t. I, psl. 45). Šiame kontekste pabrėžtina, kad, teismo nuomone, sprendžiant dėl priežastinio ryšio tarp žalos įmonei (kreditoriams) ir atsakovo nesikreipimo dėl bankroto bylos iškėlimo, teisiškai reikšmingas ne momentas, iki kada atitinkamos įmokos į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą turėjo būti sumokėtos, o tai, už kokį laikotarpį ir kokiu pagrindu atitinkamos įmokos yra paskaičiuotos. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad už 2016 m. gruodžio mėn. atsiradusiai ieškovės UAB „Aumartus“ 365,71 Eur prievolei fondo biudžetui neturėjo jokios įtakos tai, kad atsakovas neįvykdė savo pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo. Dėl ieškovės UAB „Aumartus“ 1 040,71 Eur prievolės fondo biudžetui už 2017 m. sausio mėn. pažymėtina, kad iš byloje esančio darbo užmokesčio už 2017 m. sausio mėn. žiniaraščio (el. b. t. I, psl. 52) matyti, kad bendra už tris darbuotojus fondo biudžetui mokėtinų įmokų suma už 2017 m. sausio mėn. yra 1 040,71 Eur, iš jų, 1 026,03 Eur (229,82 Eur (eilutė „VSD mokestis“) + 796,21 Eur (eilutė „Sodra“)) mokėtini už A. M. išmokėtiną darbo užmokestį ir išeitinę išmoką (kompensaciją). Šiame teismo sprendime konstatuota, kad A. M. apie atleidimą įspėtas 2016 m. gruodžio 20 d., t. y. dar iki to momento, kai atsakovui atsirado pareiga kreiptis dėl įmonės bankroto, ir atleistas 2017 m. sausio 6 d. Todėl ieškovės UAB „Aumartus“ prievolei (ar jos dydžiui) fondo biudžetui už A. M. išmokėtas su darbo užmokesčiu susijusias sumas neturėjo jokios įtakos tai, kad atsakovas neįvykdė savo pareigos kreiptis dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo.

38Dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos (VĮ Turto bankas) kreditorinių reikalavimų pažymėtina, kad, teismo nuomone, sprendžiant dėl priežastinio ryšio tarp žalos įmonei (kreditoriams) ir atsakovo nesikreipimo dėl bankroto bylos iškėlimo, šiuo atveju reikšmingas ne momentas, kada atitinkamos mokestinės nepriemokos buvo apskaičiuotos ar buvo privestinai nurašytos, o tai, už kokį laikotarpį atitinkamas mokestis buvo apskaičiuotas.

39Pažymėtina, kad iš bylos medžiagos matyti, jog ieškovės 5 750 Eur mokestinė nepriemoka susidarė už laikotarpį iki 2016 m. gruodžio 31 d. (el. b. t. I, psl. 16-19). Taigi atsakovo laiku neįvykdyta pareiga kreiptis dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo neturėjo įtakos šio reikalavimo atsiradimui ir dydžiui.

40Dėl ieškovės prievolės Valstybinei mokesčių inspekcijai sumokėti 23 Eur aplinkos taršos mokestį pažymėtina, kad mokesčio už aplinkos teršimą mokestinis laikotarpis yra kalendoriniai metai; mokestis už aplinkos teršimą sumokamas ir mokesčio už aplinkos teršimą deklaracija pateikiama ne vėliau kaip pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, iki kalendorinių metų, einančių po to mokestinio laikotarpio, vasario 15 dienos teritorinei valstybinei mokesčių inspekcijai, kurios veiklos teritorijoje mokesčio mokėtojas yra įregistruotas mokesčių mokėtojų registre (Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 7 straipsnis). Todėl nors minėta prievolė apskaičiuota 2017 m. vasario mėn., tačiau ji paskaičiuota už 2016 m., todėl šios prievolės atsiradimui ir dydžiui taip pat neturėjo jokios įtakos tai, kad atsakovas neįvykdė savo pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo.

41Kita vertus, bylos medžiaga (el. b. t. I, psl. 45-46, 56-60) patvirtina, kad, atsakovui neįvykdžius savo pareigos kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, atsirado ieškovės prievolės už 2017 m. atitinkamus laikotarpius mokėti mokestines prievoles, delspinigius, darbo užmokestį (įskaitant patį atsakovą), įmokas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui, taip pat atsirado įsiskolinimas už ryšio paslaugas ir pareiga sumokėti antstoliui priverstinio vykdymo išlaidas. Tarp šių reikalavimų ir atsakovo neteisėtų veiksmų yra tiesioginis priežastinis ryšys, todėl būtent tokio dydžio žala priteistina ieškovei iš atsakovo. Paminėtina, kad žala skaičiuojama bendrai visiems kreditoriams (todėl įskaitytinas ir paties atsakovo kreditorinis reikalavimas), nes patenkinus kurio nors kreditoriaus reikalavimą mažėja galimybės kitiems kreditoriams patenkinti savo reikalavimus.

42Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad ieškovė įrodė atsakovo neteisėtų veiksmų ir žalos įmonei priežastinį ryšį tik dėl dalies reikalavimo. Iš atsakovo ieškovei priteistina 1 267,60 Eur dydžio žala (10 373,07 Eur (prašomos priteisti žalos dydis) – 1 940,73 (A. M. kreditorinis reikalavimas) – 5 750 (pridėtinės vertės mokesčio nepriemoka už laikotarpį iki 2016 m. gruodžio 31 d.) – 23 Eur (aplinkos taršos mokestis už 2016 m.) – 365,71 Eur (valstybinio socialinio draudimo įmoka už gruodį) – 1 026,03 Eur (valstybinio socialinio draudimo įmoka už A. M. išmokėtas su darbo santykiais susijusias išmokas). Šios ieškovės prievolės būtų egzistavusios nepriklausomai nuo to, ar ieškovas būtų laiku įvykdęs savo pareigą kreiptis dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo. Kitos atsakovo prievolės atsirado už vėlesnius laikotarpius, konkrečių argumentų, paneigiančių priežastinį ryšį tarp jų ir atsakovo neteisėtų veiksmų, atsakovas nepateikė, todėl ši 1 267,60 Eur žala (atsiradusios ar padidėjusios prievolės) (42,90 + 6 + 37 + 17 + 649 + 311,40 + 1,80 + 1,80 + 1,80 + 14,68 + 3,91 + 1,96 + 168,79 + 9,56 = 1 267,60), nustačius visas būtinas civilinės atsakomybės sąlygas, priteistina ieškovei iš atsakovo.

43Dėl ieškovės reikalavimo priteisti delspinigius ir atsakovo atstovės teismo posėdyje išdėstytų argumentų, kad ieškovė negali prašyti delspinigių, pažymėtina, kad nors ieškovė ieškinio rezoliucinėje dalyje prašo atskirai priteisti žalą (10 056,27 Eur) ir delspinigius (316,80 Eur) (iš viso 10 373,07 Eur), iš ieškinyje išdėstytos detalizacijos (10 373,07 Eur = 1940,73 + 42,9 + 6798,8 + 1412,29 + 168,79 + 9,56) ir bylos medžiagos matyti, kad ieškovės prašomi priteisti delspinigiai yra bankrutuojančiai įmonei pareikštų kreditorinių reikalavimų, taigi ieškovės įrodinėjamos žalos, sudedamoji dalis (delspinigiai už ieškovės neįvykdytas prievoles biudžetams (311,40 + 1,80 + 1,80 + 1,80)), o ne savarankiškas reikalavimas priteisti delspinigius nuo paskaičiuoto žalos atlyginimo. Šie delspinigiai (316,80 Eur) už ieškovės neįvykdytas prievoles biudžetams jau įskaityti į ieškovei iš atsakovo priteistinos žalos dydį ir priteisti pirmiau išdėstytais argumentais.

44Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Todėl ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis).

45Dėl bylinėjimosi išlaidų

46Už ieškinį mokėtinas 233 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 80 straipsnio 7 dalis), nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Ieškinio reikalavimai buvo patenkinti 12,22 procentų, todėl suapvalinus iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistina 28 Eur žyminio mokesčio.

47Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

48Ieškovė duomenų apie savo patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė. Atsakovas rašytiniais įrodymais pagrindė 100 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti (el. b. t. I, psl. 140-141). Proporcingai atmestų reikalavimų daliai (87,78 proc.), atsakovui iš ieškovės priteistina 87,78 Eur bylinėjimosi išlaidų.

49Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270 straipsniais, teismas

Nutarė

50ieškinį tenkinti iš dalies.

51Priteisti ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Aumartus“ iš atsakovo D. G. 1 267,60 Eur (vieną tūkstantį du šimtus šešiasdešimt septynis eurus šešiasdešimt centų) žalos atlyginimo, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1 267,60 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų šešiasdešimt septynių eurų šešiasdešimties centų) sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. spalio 9 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

52Kitą ieškinio dalį atmesti.

53Priteisti atsakovui D. G. iš ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Aumartus“ 87,78 Eur (aštuoniasdešimt septynis eurus septyniasdešimt aštuonis centus) bylinėjimosi išlaidų.

54Priteisti atsakovo D. G. 28 Eur (dvidešimt aštuonis eurus) žyminio mokesčio į valstybės biudžetą, sumokant jį į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis.

55Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Monika... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 3. Teismas... 4. Ieškovė BUAB „Aumartus“, atstovaujama bankroto administratoriaus G. I.,... 5. Ieškinyje nurodoma, kad 2016 m. gruodžio 20 d. atsakovas UAB „Aumartus“... 6. 2017 m. vasario 27 d. atsakovas kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą,... 7. Taigi, ieškovės teigimu, atsakovas D. G. nuo 2016 m. gruodžio 28 d. (nuo... 8. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad vadovas atsako tik už žalą, kuri... 9. Teismo posėdyje ieškovės atstovas ieškinį palaikė, davė paaiškinimus.... 10. Atsakovas D. G. atsiliepimu (el. b. t. I, psl. 87-91) prašo ieškinį atmesti,... 11. Atsiliepime nurodoma, kad atsakovas UAB „Aumartus“ direktoriumi buvo... 12. Prielaidos atsakovui suprasti, kad galimai įmonė jau yra nemoki atsirado... 13. Teismo posėdyje atsakovas ir jo atstovė su ieškiniu nesutiko, davė... 14. Tretieji asmenys M. K. ir A. M. atsiliepimu (el. b. t. I, psl. 76-78) prašo... 15. Trečiųjų asmenų atsiliepime nurodoma, kad nagrinėjamu atveju nėra... 16. Teismas... 17. Ieškinys tenkinamas iš dalies.... 18. Nagrinėjamos bylos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO)... 19. Nagrinėjamoje byloje keliamas juridinio asmens vadovo civilinės atsakomybės,... 20. Teismų praktikoje pripažįstama, kad juridinio asmens vadovui nevykdant ar... 21. Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje... 22. Bendrovės vadovo pareiga kreiptis dėl bankroto bylos bendrovei iškėlimo ir... 23. Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad pareigos kreiptis į teismą... 24. Sprendžiant, ar įmonės vadovas pažeidė teisinę pareigą kreiptis į... 25. Iš byloje esančių 2016 m. gruodžio 12 d. ir 2016 m. gruodžio 30 d. UAB... 26. Pažymėtina, kad iš byloje esančių 2016 m. gruodžio 12 d. ir 2016 m.... 27. Iš byloje esančio UAB „Aumartus“ turto balanso už 2016 m. matyti, kad... 28. Iš šių nustatytų aplinkybių teismas daro išvadą, kad 2016 m. gruodžio... 29. Iš byloje esančių teismo dokumentų matyti, kad atsakovas pareiškimą dėl... 30. Dėl atsakovo atsikirtimų, kad jis pareigos kreiptis dėl bankroto bylos... 31. Sprendžiant dėl įmonei (jos kreditoriams) padarytos žalos dydžio,... 32. Kasacinio teismo išaiškinta, kad atsakomybės už pavėluotą kreipimąsi... 33. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartyje civilinėje... 34. Atsižvelgdamas į šiuos kasacinio teismo išaiškinimus, teismas vertins, ar... 35. Kaip minėta, šioje byloje nustatyta, kad atsakovo pareiga kreiptis dėl... 36. Dėl ieškinyje nurodomo kreditoriaus A. M. 1 940,73 Eur dydžio kreditorinio... 37. Dėl ieškinyje nurodomo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos... 38. Dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos (VĮ Turto bankas) kreditorinių... 39. Pažymėtina, kad iš bylos medžiagos matyti, jog ieškovės 5 750 Eur... 40. Dėl ieškovės prievolės Valstybinei mokesčių inspekcijai sumokėti 23 Eur... 41. Kita vertus, bylos medžiaga (el. b. t. I, psl. 45-46, 56-60) patvirtina, kad,... 42. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad ieškovė... 43. Dėl ieškovės reikalavimo priteisti delspinigius ir atsakovo atstovės teismo... 44. Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5... 45. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 46. Už ieškinį mokėtinas 233 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies... 47. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 48. Ieškovė duomenų apie savo patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė.... 49. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 270... 50. ieškinį tenkinti iš dalies.... 51. Priteisti ieškovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Aumartus“... 52. Kitą ieškinio dalį atmesti.... 53. Priteisti atsakovui D. G. iš ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės... 54. Priteisti atsakovo D. G. 28 Eur (dvidešimt aštuonis eurus) žyminio mokesčio... 55. Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti...