Byla eB2-288-544/2017
Dėl bankroto bylos iškėlimo ieškinį atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“

1Panevėžio apygardos teismo teisėja Ramunė Čeknienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo bankrutavusios UAB „( - )“ (į. k. ( - ), buveinės adresas – ( - ), kitas žinomas adresas – ( - )) bankroto administratorės UAB „( - )“ įgalioto asmens G. G. prašymą pripažinti UAB „( - )“ bankrotą tyčiniu civilinėje byloje Nr. eB2-288-544/2017 dėl UAB „( - )“ bankroto pagal ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie LR FM) (kodas 188659752, registracijos adresas – Vasario 16-osios g. 14, Vilnius) pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo ieškinį atsakovei UAB „( - )“ ir

Nustatė

2BUAB „( - )“ bankroto administratorės UAB „( - )“ įgaliotas asmuo G. G. prašo pripažinti bendrovės bankrotą tyčiniu Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 20 straipsnio 2 dalies 1, 4, 5 punktų pagrindais.

3Nurodo, kad buvęs bendrovės akcininkas ir vadovas V. K. pažeidė savo kaip įmonės akcininko, vadovo pareigas, numatytas Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 8 dalyje, sąmoningai blogai valdė įmonę, nes, sudarydamas finansinės atskaitomybės dokumentus, matė, kad įmonė yra nemoki dar nuo 2012 metų, tačiau nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Tai leidžia preziumuoti, jog V. K. ir UAB „( - )“, būdami įmonės akcininkais, iki įmonės bankroto bylos iškėlimo žinojo apie esamą sunkią bendrovės finansinę padėtį, tačiau nesiėmė jokių veiksmų, kad sustabdytų blogą įmonės valdymą ir atstatytų bendrovės mokumą padidindami įmonės įstatinį kapitalą. Be to, įmonės valdymo organas turėjo sušaukti akcininkų susirinkimą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau bendrovės akcininkai neįvykdė ir šios savo įstatyminės pareigos, o, nevykdant pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, toliau didėjo UAB „( - )“ kreditoriniai reikalavimai. Kadangi tiek V. K., tiek UAB „( - )“ prisidėjo prie blogo UAB „( - )” valdymo, yra ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytas pagrindas bankrotą pripažinti tyčiniu.

4Pareiškime bankroto administratorė tvirtina, kad 2015 m. lapkričio 5 d. BUAB „( - )“ pardavė UAB „( - )“ transporto priemones „( - )“ ir „( - )“, 2015 m. lapkričio 10 d. - krepšinio bloką ir miltelinio dažymo liniją. Už šį turtą UAB „( - )“ BUAB „( - )“ turėjo sumokėti 11 020 Eur, tačiau pagal buvusio vadovo paaiškinimą minėta suma buvo įskaityta kaip UAB „( - )“ turimo įsiskolinimo padengimas. BUAB „( - )“ nuo 2015 m. spalio 15 d. iki 2015 m. lapkričio 28 d. pervedė įmonei UAB „( - )“ 66 200 Eur skolą. Tvirtina, kad tiek 11 020 Eur sumos įskaitymas padengiant UAB „( - )“ kreditorinį reikalavimą, tiek 66 200 Eur sumos pervedimas skolos grąžinimui pažeidė Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.9301 straipsnyje numatytą atsiskaitymų mokėjimo eiliškumą ir kitų UAB „( - )“ kreditorių teises, nes bendrovė minėtų sandorių sudarymo metu neturėjo pakankamai lėšų anksčiau pradelstiems ir pirmesnės eilės kreditorių reikalavimams patenkinti. UAB „( - )“, būdama įsiskolinusi ir piktnaudžiaudama teise, siekė išvengti jai priklausančių prievolių vykdymo, kadangi įmonės vadovas sudarė turto pardavimo sandorius, taip sumažindamas bendrovės turtą, į kurį kreditoriai būtų nukreipę išieškojimą, perkėlė veiklą, turtą bei darbuotojus į kitą įmonę UAB „( - )“. Atsižvelgiant į tai, UAB „( - )“ pirmiausia turėjo atsiskaityti su darbuotojais bei valstybės biudžetu, tačiau to nedarė ir įskaitė pinigines lėšas bei atliko penkis piniginių lėšų pervedimus ketvirtos eilės kreditoriui UAB „( - )“, taip suteikdama jai pirmenybę kitų kreditorių reikalavimų atžvilgiu. Taigi, yra ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytas pagrindas bankrotą pripažinti tyčiniu.

5Bankroto administratorė nurodė, kad V. K., kaip buvusiam UAB „( - )“ vadovui, kilo pareiga perduoti visus įmonės dokumentus bankroto administratoriui, tačiau jis šios pareigos neįvykdė ir dokumentų, kurie patvirtintų UAB „( - )“ skolos susidarymą, miltelinio dažymo linijos ir krepšinio bloki pirkimo – pardavimo sutarčių, skolų suderinimo akto, kurie pagrįstų 66 200 Eur dydžio piniginių lėšų pervedimus laikotarpiu nuo 2015 m. spalio 15 d. iki 2015 m. spalio 28 d., nepateikė. Taigi įmonės vadovas ir akcininkas V. K. bei akcininkė UAB „( - )“ nevykdė Panevėžio apygardos teismo nutarties civilinėje byloje Nr. eB2-704-544/2016 įpareigojimų ir neperdavė bankroto administratoriui dalies įmonės dokumentų, todėl egzistuoja ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatytas pagrindas bankrotą pripažinti tyčiniu.

6Atsiliepimu į bankroto administratorės pareiškimą trečiųjų asmenų UAB „( - )“ ir V. K. atstovas prašo BUAB „( - )“ bankroto administratorės pareiškimą dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu atmesti ir priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.

7Nurodo, kad tretieji asmenys nesutinka, jog egzistuoja ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytas pagrindas bankrotą pripažinti tyčiniu, nes pareiškime nenurodytas ir neįrodytas priežastinis ryšys tarp įmonės vadovo sąmoningų veiksmų, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo, ir įmonės nemokumo. Vertina, kad pareiškėjo pozicija ir argumentai neatitinka teismų praktikos, suformuotos dėl ĮBĮ 8 straipsnio 1, 4 dalių, 20 straipsnio 2 dalies 1 punkto aiškinimo ir taikymo. Pažymi, jog balanso duomenys yra momentiniai, juose nefiksuojami pradelstų įsipareigojimų rodikliai, o jame įrašytų per vienerius metus mokėtinų sumų ir įsipareigojimų negalima būti sutapatintos su pradelstais įmonės įsipareigojimais. Vadinasi, vien pagal balanso duomenis įmonės nemokumo ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalies prasme negalima nustatyti. Šiuo atveju Panevėžio apygardos teismas 2016 m. gruodžio 8 d. nutartimi iškeldamas įmonei bankroto bylą nenustatė jokių duomenų apie įmonės nemokumą pareiškėjo nurodomu 2013-2015 metų laikotarpiu bei sąsajų tarp trečiojo asmens veiksmų ar sąmoningo neveikimo ir įmonės nemokumo didėjimo. Priešingai nei nurodo pareiškėjas, trečiasis asmuo V. K. siekė gelbėti sunkumų turinčią įmonę, ją kreditavo, pats perėmė vadovavimą, surado investuotoją, pardavė turtą už itin gerą kainą, tačiau dėl VMI prie LR FM 2016 metais įmonei priskaitytų mokesčių ir pardavus turtą priverstine tvarka įmonę ištiko gilesnė finansinė krizė. Mano, kad pareiškėjas klaidingai ir be jokių patikimų įrodymų tvirtina, jog įmonės nemokumas atsirado dar 2013 metais. Nors buvo finansinių sunkumų, dar 2012 metais įmonė suderino ir tinkamai vykdė prievoles VMI prie LR F. M., kad naujos prievolės VMI prie LR FM galimai atsirado po to, kai, perleidus nekilnojamąjį turtą, buvo priskaityti mokesčiai. Vien tai, kad trečiasis asmuo UAB „( - )“ 2014 m. sausio 21 d. įsigijo dalį UAB „( - )“ akcijų ar kad tam tikrą laiko tarpą trečiasis asmuo V. K. ėjo abiejų bendrovių vadovo pareigas, nereiškia, kad tarp šalių nebegalėjo vykti verslo santykiai ir per kelerius metus susidariusių skolų grąžinimo procedūros. Į bylą teikiami duomenys, įskaitant ir 2015 m. lapkričio 27 d. sąskaitą – faktūrą, patvirtina, kad įmonė atsiskaitinėjo ir su kitais kreditoriais, o abi įmonės tęsė verslo santykius.

8Dėl pažeisto mokėjimo eiliškumo, kaip pagrindo bankrotą pripažinti tyčiniu, nebuvimo, tretieji asmenys nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos civilinės bylos Nr. 3K-3-597/2013 nutartyje nurodyti teisiniai argumentai neaktualūs nagrinėjamai situacijai, nes joje neanalizuoti ir nenagrinėti su CK 6.9301 straipsnio nuostatų taikymu susiję klausimai, kadangi minėta norma įsigaliojo tik nuo 2013 m. spalio 1 d., o, be to, skiriasi šių bylų faktinės aplinkybės. Kartu pabrėžiama, jog konkretus verslininkas pajėgus žinoti, su kuriais kreditoriais ir dėl kokių konkrečių priežasčių yra svarbiausi santykiai ir kurių kreditorių reikalavimų nepatenkinimas gali sukelti esminių sunkumą ar net lemti įmonės nemokumą. Be to, praktikoje įmonė reikalavimus pirmiausiai tenkina tų subjektų, kurie jai pareiškė konkrečias pagrįstas pretenzijas ar yra priimti valstybinių institucijų sprendimai vykdyti pinigines prievoles tam tikrų asmenų atžvilgiu. Nagrinėjamu atveju pagal CK 6.9301 straipsnį galioja principas, kad pirmiausia tenkinami anksčiausiai laike atsiradę kreditoriniai reikalavimai, kurie yra pareikšti ir pagrįsti vykdytinais dokumentais ar mokėjimo dokumentais. Šiuo atveju pareiškėjas nepateikė teismui duomenų apie įmonės pradelstus įsipareigojimus kreditoriams pavedimų metu ar duomenų apie tai, jog iki jo nurodytų veiksmų atlikimo kiti kreditoriai įmonės atžvilgiu buvo bent jau pradėję teismines procedūras ar ėmėsi priverstinio skolų išieškojimo veiksmų (nors turėjo būti išduoti vykdomieji dokumentai kaip būtina sąlyga svarstyti dėl minėtos normos taikymo). Be to, ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatos gali būti taikoma tik esant neabejotiniems teisės imperatyvų pažeidimams – sąmoningo prioriteto suteikimas vėliau atsiradusiems arba nepradelstiems ar mažiau pradelstiems kreditoriams. Nagrinėjamu atveju už parduotą turtą dalį gautų lėšų UAB „( - )“ skyrė UAB „( - )“, kurio kreditorinis reikalavimas buvo pats didžiausias, o VMI prie LR FM jokio reikalavimo tuo metu nebuvo pareiškusi. Aplinkybė, jog per 13 metų veiklos laikotarpį iš įmonės UAB „( - )“ į UAB „( - )“ perėjo dirbti 2 darbuotojai, priežastiniu ryšiu nesusijusi nei su veiklos perkėlimu, nei su siekiu ją perimti.

9Atsiliepime nurodoma ir tai, jog ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte nėra numatytas toks bankroto pripažinimo tyčiniu pagrindas kaip dokumentų neperdavimas bankroto administratoriui. Šiuo teisiniu pagrindu bankrotas gali būti pripažintas tyčiniu tik esant būtinoms privalomo pobūdžio sąlygoms – apgaulingas ir/ar netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas, lėmęs negalimumą visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto ir pan. Trečiasis asmuo V. K. įvykdė teismo nutartį ir yra perdavęs bankroto administratoriui jo turimus įmonės dokumentus. Paaiškinimai ir juos pagrindžiantys įrodymai pateikti Vilniaus apygardos teismui civilinėje byloje Nr. 2-3599-262/2017, jie teikiami ir šioje byloje. Mano, kad bankroto administratorė nepateikė įrodinėjamą aplinkybę pagrindžiančių duomenų, todėl neįrodė, jog egzistuoja teisinių faktų sudėtis minėtai teisės normai taikyti.

10Kiti BUAB „( - )“ kreditoriai, kuriems pranešta apie gautą prašymą bankrotą pripažinti tyčiniu ir teisę pateikti informaciją, reikšmingą tyčinio bankroto požymių nustatymui, nustatytu terminu atsiliepimų ir/ar informacijos nepateikė.

11Prašymas tenkinamas.

12Teismo nuomone, BUAB „( - )“ bankroto administratorė byloje esančių įrodymų visumos duomenimis įrodė, kad įmonė nemokia tapo dėl tyčinį bankrotą apibudinančių ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 ir 4 punktuose, 3 dalies 2 punkte numatytų požymių visumos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis).

13Pagal ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalį tyčinis bankrotas – tai įmonės privedimas prie bankroto, sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus.

14Pagal nuosekliai formuojamą kasacinio teismo praktiką tam, kad būtų galima pripažinti bankrotą tyčiniu, nebūtina nustatyti konkretaus veiksmo, sukėlusio įmonės bankrotą, tačiau turi būti vertinama aplinkybių visuma. Tais atvejais, kai nustatomas tyčinis blogas įmonės valdymas, kuris gali atsiskleisti sąmoningai vykdoma neteisinga investicijų politika, ydinga įmonės veikla ir plėtra, blogu vadovavimu įmonės komercinei, ūkinei ir finansinei veiklai, netinkamu darbo, technologinių procesų organizavimu, žinomai nenaudingų įmonei sandorių sudarymu, neatlikimas tų ekonominių veiksmų ir finansinių operacijų, kurias būtina atlikti konkrečioje situacijoje, yra pagrindas įmonės bankrotą pripažinti tyčiniu. Taigi bankroto bylą nagrinėjantis teismas gali pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu, jeigu nustato požymius, kurie rodo, kad bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-194-313/2017; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. rugsėjo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-680/2004; Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2777/2013). Kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl įmonės tyčinio bankroto, teismas turi įvertinti faktines aplinkybes, susijusias su įmonės veikla, įmonės valdymo organų sprendimais, turinčiais tyčinio bankroto požymių. Tyčinio bankroto faktą galima konstatuoti tada, kai byloje surinkta pakankamai įrodymų, kurių duomenų pagrindu būtų galima spręsti apie tyčinį bankrotą (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-890-381/2017).

15Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „( - )“ įkurta 2003 m. rugsėjo 12 d. adresu ( - ). Nuo 2003 m. rugsėjo 12 d. iki bankroto bylos iškėlimo (2016 m. gruodžio 8 d.) įmonei vadovavo V. K.. Jis nuo 2010 m. sausio 22 d. iki 2014 m. sausio 21 d. buvo vienintelis įmonės akcininkas, turėjęs 100 procentų akcijų. 2014 m. sausio 21 d. 48 procentus akcijų įsigijo UAB „( - )“. 2015 m. birželio 10 d. vienintelės UAB „( - )“ akcininkės M. J. sprendimu V. K. nuo 2015 m. birželio 11 d. buvo paskirtas eiti UAB „( - )“ direktoriaus pareigas. UAB „( - )“ ir UAB „( - )“ ūkinę komercinę veiklą vykdė tose pačiose patalpose, o dalis darbuotojų iš UAB „( - )“ perėjo į UAB „( - ).

16Byloje taip pat nustatyta, kad bankroto byla UAB „( - )“ iškelta Panevėžio apygardos teismo 2016 m. gruodžio 8 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2016 m. gruodžio 21 d. 2017 m. vasario 9 d. nutartimi patvirtintas, o 2017 m. vasario 20 d., 2017 m. kovo 3 d. bei 2017 m. birželio 5 d. nutartimis patikslintas įmonės kreditorių sąrašas ir jų finansiniai reikalavimai. Bendra teismo nutartimis patvirtinta kreditorinių reikalavimų suma yra didesnė nei 51 000 Eur, dalis kreditorių reikalavimų yra kilusi iš darbo teisinių santykių, VMI prie LR FM įsiskolinimas yra 33 334,35 UR, VSDFV Panevėžio skyriui - 337,08 Eur. 2017 m. kovo 27 d. nutartimi bendrovė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

17Dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkto taikymo.

18ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad yra bent vienas iš šių požymių, dėl kurio kilo bankrotas: 1) įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu.

19Sprendžiant dėl įmonės vadovo, kaip valdymo organo, veiksmų tinkamumo, teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Įmonės vadovas taip pat privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų jos veiklos apribojimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006). Įmonės vadovo specifinis statusas ir įgaliojimai įmonės veikloje sąlygoja atitinkamus reikalavimus jo kompetencijai, kvalifikacijai ir pareigų vykdymui, nes šis ne tik turi atsakingai vykdyti savo pareigas įmonei (CK 2.87 straipsnio 1–6 dalys), bet ir užtikrinti maksimalaus rūpestingumo standartų laikymąsi santykiuose su įmonės kreditoriais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012).

20Iš UAB „( - )“ turto balanso už 2013 metus matyti, kad įmonės turtą sudarė 323 871,93 Eur (1 118 265 Lt), o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai per vienerius metus siekė 227 283,94 Eur (784 766 Lt). Iš UAB „( - )” balanso už 2014 metus matyti, kad įmonės turtą sudarė 301 776,82 Eur (1 041 975 Lt), o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai per vienerius metus siekė 284 870,54 Eur (983 601 Lt). Iš 2014 metų balanso matyti, jog įmonės turtą sudarė 301 777 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai per vienerius metus siekė 271 839 Eur, o iš 2015 metų balanso - kad įmonės turtą sudarė 4 567 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai per vienerius metus siekė 110 783 Eur. Taigi nurodytais metais į įmonės balansą įrašyto turto vertė mažėjo arba buvo iš esmės tokia pati, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai didėjo arba liko tokie patys, kol 2015 metais po šioje nutartyje aptarto turto pardavimo ir pinigų pervedimo atvejų UAB „( - )“ turto sumažėjo apie 98,5 procentus, tuo tarpu mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – tik apie 60 procentų.

21Nors tretieji asmenys teisingai nurodo, kad balansuose nėra išskirta, kokia mokėtinų sumų ir įsipareigojimų suma yra pradelsta ir kada konkrečiai bendrovė tapo nemoki, tačiau minėti duomenys, priešingai nei tvirtinama atsiliepime į pareikštą pareiškimą, akivaizdžiai patvirtina, kad įmonės vadovas V. K. pažeidė savo, kaip įmonės akcininko – vadovo pareigas, sąmoningai blogai valdė įmonę, nes sudarydamas (tvirtindamas) bendrovės finansines atskaitomybes matė (turėjo matyti), kad įmonė jau nuo 2014 metų tikrai turi finansinių sunkumų, jos turto vertė tapo beveik lygi per metus mokėtinų sumų ir įsipareigojimų vertei. Tačiau jis, vietoje to, kad imtųsi priemonių mokumui atkurti, o jeigu tai nebebuvo įmanoma – inicijuotų akcininkų susirinkimą dėl bankroto bylos iškėlimo ar pats kreiptųsi dėl to į teismą, 2015 m. spalio 8 d. – 2015 m. lapkričio 15 dienomis sudarė metalo cecho, dvi automobilių, krepšinio bloko, miltelinio dažymo linijos, perleidimo sutartis, (68 593,43 UR, 4700 Eur, 3900 Eur, 605 Eur, 1 815 Eur vertės), taip perleisdamas faktiškai visą likvidų bendrovės kilnojamą ir nekilnojamą turtą. Nors iš šių sandorių bendrovė turėjo gauti 79 613 Eur pajamų, kuriuos turėjo ir galėjo laikydamasi įstatyme numatytos eiliškumo tvarkos panaudoti proporcingam visų kreditorių reikalavimams tenkinti, faktiškai juos panaudojo tik vienos kreditorės UAB „( - )“, kuri buvo susijusi su ja per dalyvius ir valdymo organus, kreditorinio reikalavimo, kurio realumo, pagrįstumo ir teisėtumo dėl savalaikiai neperduotų įmonės dokumentų bankroto administratorė negalėjo patikrinti, tenkinimui. Atsižvelgiant į tai, kad bankroto byloje patvirtintų reikalavimų suma sudaro virš 51 000 Eur, minėtos pajamos būtų ženklia suma padengusios visų kreditorių pradelstus reikalavimus ir galimai būtų buvę išvengta įmonės nemokumo ir bankroto. Taigi tiek pats įmonės vadovas, tiek akcininkas UAB „( - )“ iki įmonės bankroto bylos iškėlimo žinojo apie esamą finansinę padėtį, tačiau neįvykdė savo įstatyminės pareigos sušaukti akcininkų susirinkimą bei nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo, nesiėmė priemonių mokumui atkurti ir sudarinėjo sandorius, vykdė esminius atsiskaitymus tik su verslo ir per valdymo organus su bendrove susijusiu asmeniu, kas ir privedė įmonę prie bankroto, o kitiems kreditoriams atėmė galimybę gauti savo reikalavimo patenkinimą iš bendrovės turto vertės visiems vienodomis sąlygomis.

22ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte numatyta įmonės valdymo organų pareiga perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus. 2016 m. gruodžio 8 d. nutartimi Panevėžio apygardos teismas nustatė UAB „( - )“ direktoriui V. K. per 15 dienų įsiteisėjus šiai nutarčiai perduoti bendrovės dokumentus ir turtą bankroto administratorei UAB „( - )“. Bankroto administratorė nurodė, kad vykdant minėtą nutartį jai nebuvo pateikti dokumentai, kurie patvirtintų UAB „( - )“ skolos susidarymą, nepateiktos dvi pirkimo – pardavimo sutartys, kurių pagrindu iš UAB „( - )“ UAB „( - )“ įsigijo miltelinio dažymo liniją ir krepšinio bloką, skolos sudengimo aktas, kuris pagrįstų piniginių lėšų pervedimus: 2015 m. spalio 15 d. – 3 000 Eur ir 15 000 Eur; 2015 m. spalio 16 d. – 10 200 Eur; 2015 m. spalio 28 d. – 18 000 Eur ir 20 000 Eur (bendra pavedimų suma yra 66200 Eur). Tretieji asmenys atsiliepime nurodo, kad minėti įrodymai pateikti Vilniaus apygardos teismui civilinėje byloje Nr. 2-3599-262/2017 ir pateikiami šioje byloje su atsiliepimu į prašymą. Iš teismo informacinės sistemos matyti, kad minėtoje byloje Nr. 2-3599-262/2017 atsakovės UAB „( - )“ atsiliepimas į ieškinį su priedais, kurie kaip atsiliepimo priedai pateikiami ir šioje byloje, teisme gauti 2017 m. gegužės 2 d. Kadangi nutartis iškelti bankroto bylą UAB „( - )“ įsiteisėjo 2016 m. gruodžio 21 d., terminas, kuris buvo nustatytas minėta teismo nutartimi įmonės vadovui perduoti bankroto administratorei visus dokumentus ir turtą, baigėsi 2017 metų sausio mėnesį. Tai sudaro pagrindą pripažinti, jog buvęs UAB „( - )“ valdymo organai pilnai nevykdė jiems ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte numatytos pareigos perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus per teismo nustatytus terminus. Teismo nuomone, šis neveikimas buvo susietas su buvusio administracijos vadovo siekiu nuo kreditorių ir bankroto administratorės nuslėpti turto pardavimo ir lėšų pervedimo UAB „( - )“ tikrąsias aplinkybes, nes, sudarydamas minėtus sandorius, buvęs administracijos vadovas (direktorius) žinojo (turėjo žinoti), kad juos sudarymas jis pažeidžia kitų bendrovės kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus.

23Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – BAĮ) 4 straipsnį ūkio subjektai turi tvarkyti apskaitą taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams. Šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pakeitimu. Šio įstatymo 21 straipsnyje nustatyta įmonės vadovo atsakomybė už įmonės apskaitos organizavimą bei apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą pagal įstatyme nustatytus reikalavimus. Finansinės ataskaitos (įmonės balansas) turi būti sudaromos pagal pirminius dokumentus. Balansas ir pelno (nuostolių) ataskaita turi būti pasirašyti administracijos vadovo, kuris atsako už duomenų tikrumą bei teisingumą, t. y. atitikimą pirminiams dokumentams (BAĮ 17 straipsnis).

24Teismų praktikoje nagrinėjamu klausimu yra pripažįstama, kad bendrovės vadovo pareiga elgtis rūpestingai su juridinio asmens turtu apima pareigą tinkamai vesti turto apskaitą, teikti kasmetinių finansinių ataskaitų rinkinį Juridinių asmenų registrui, taip pat išsaugoti įmonės turtą ir duomenis apie įmonės finansines operacijas įstatymų nustatytą laikotarpį ir pan. Turto bei jo apskaitos dokumentų neišsaugojimo faktas, atsakovui nepateikiant įrodymų, jog turtas (jo dalis) kam nors perleistas teisėtai ar jo realiai ir nebuvo, lemia išvadą, kad pareiga tą turtą/pinigus išsaugoti buvo pažeista (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016-05-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-276-248/2016; 2016-01-08 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-701/2016 ir kt.).

25Dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punkto taikymo

26ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad yra bent vienas iš šių požymių, dėl kurio kilo bankrotas: 4) įmonės veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą buvo apribotos arba panaikintos ir (arba) išieškojimo pirmenybė buvo sąmoningai teikiama tos pačios eilės pagal Civilinio kodekso 6.9301 straipsnį kreditoriams, kuriems įsipareigojimai atsirado vėliau ir (arba) buvo nepradelsti arba mažiau pradelsti, žinant, kad kreditoriai, kuriems įsipareigojimai pradelsti arba daugiau pradelsti, faktiškai neturės į ką nukreipti savo išieškojimo, nes įmonė nebeturės pakankamai turto.

27Pagal byloje pateiktus duomenis nustatyta, kad 2015 m. lapkričio 5 d. tarp pardavėjos UAB „( - )“ ir pirkėjos UAB „( - )“ buvo sudaryta automobilio „( - )“, valst. Nr. ( - ) transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartis, pagal kurią automobilis parduotas už 4700 Eur išrašant PVM sąskaitą – faktūrą. 2015 m. lapkričio 15 d. tarp pardavėjos UAB „( - )“ ir pirkėjos UAB „( - )“ buvo sudaryta automobilio „( - )“, valst. Nr. ( - ) transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartis, pagal kurią automobilis parduotas už 3900 Eur išrašant PVM sąskaitą – faktūrą. Pagal 2015 m. lapkričio 10 d. PVM sąskaitas – faktūras Nr. ( - ) bei ( - ) UAB „( - )“ įmonei UAB „( - )“ pardavė krepšinio bloką už 605 Eur ir miltelinio dažymo liniją už 1 815 Eur. Piniginės lėšos už šiuos parduotus objektus nebuvo pervestos nei į įmonės UAB „( - )“ sąskaitą, nei įneštos į kasą, o įskaitytos UAB „( - )“ ir UAB „( - )“ priešpriešinių vienarūšių piniginių reikalavimų padengimui.

28Byloje taip pat nustatyta, kad 2015 m. spalio 8 d. UAB „( - )“ pardavė nekilnojamąjį turtą – metalo cechą įmonei UAB „( - )“ ir gavo 68 593,43 Eur pajamų. Nuo 2015 m. spalio 15 d. iki 2015 m. spalio 28 d. UAB „( - )“ atliko penkis piniginių lėšų pervedimus UAB „( - )“, atliktų mokėjimų paskirtyje nurodydama, jog piniginės lėšos pervedamos už prekes.

29Bankroto administratorės nurodytos aplinkybės, kad gautos ir gautinos lėšos tikrai buvo įskaitytos UAB „( - )“ reikalavimui padengti, kad tarp buvusio bendrovės administracijos vadovo perduotų UAB „( - )“ dokumentų nebuvo skolų suderinimo akto ar kitų dokumentų, kurie pagrįstų UAB „( - )“ kreditorinio reikalavimo pagrindą, sudėtį, susidarymo laiką, o tuo pačiu ir gautų ir gautinų pinigų už parduotą turtą įskaitymo bei pervedimo teisėtumą, paneigtos nebuvo (CPK 178 straipsnis). Byloje nustatyta, o to atsiliepime neneigia ir UAB „( - )“ bei V. K., kad su minėtų sandorių sudarymu, vykdymu ir atsiskaitymu susiję dokumentai, kurie pateikti kartu su atsiliepimu į prašymą ir šioje byloje, pirmą kartą buvusio UAB „( - )“ direktoriaus buvo pateikti 2017 m. gegužės 2 d. Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje byloje Nr. 2-3599-262/2017 pagal BUAB „( - )“ bankroto administratorės pareikštą ieškinį atsakovams UAB „( - )“ ir V. K. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir 51 442,15 Eur priteisimo.

30Teismo nuomone, nėra pagrindo sutikti su atsiliepimo argumentu, jog šiuo atveju vertinant atsiskaitymą pagal aptartus sandorius turi būti atsižvelgtina į praktikoje susiklostančią situaciją, kai finansinius sunkumus patiriančios veikiančios įmonės ne visada gali laikytis CK 6.9301 straipsnyje nustatyto atsiskaitymų su kreditoriais eiliškumo. Teismo vertinimu, įmonei už turtą mokėtinų sumų sumokėjimas arba įskaitymas padengiant tik vieno, per akcininkus bei dalyvius susijusio ketvirtosios eilės ir ne anksčiausiai laike susidariusį kreditorinį reikalavimą, aiškiai pažeidė UAB „( - )“ kitų kreditorių teises ir teisėtus interesus. Pirmiausia, anksčiau atsiradusios prievolės neproporcingas padengimas reiškia akivaizdų pirmenybės suteikimą prieš kreditorius, kurių reikalavimai buvo atsiradę vėliau ir kurių reikalavimai atsiradę tuo pačiu metu, ne jie tokios pirmenybės neįgijo. Antra, tretieji asmenys nepagrindė būtinumo atsiskaityti su kreditore UAB „( - )“ nesilaikant CK 6.9301 straipsnyje nustatytos tvarkos tuo metu, kai įmonės finansinė padėtis buvo bloga, taip pat nepagrindė, kaip tai galėjo padėti įmonei tęsti veiklą ir atsiskaityti su kitais kreditoriais. Taigi argumentas, jog sunkumus patirianti įmonės, siekdama tęsti veiklą, negalėjo tiksliai laikytis CK 6.9301 straipsnyje nustatyto atsiskaitymų su kreditoriais eiliškumo, neatitinka šioje byloje nustatytų aplinkybių. Kadangi byloje nustatyta, kad aptarti atsiskaitymai lėmė atsiskaitymą tik su vienu kreditoriumi ir vėlesnį įmonės veiklos nemokumą, negalima pripažinti, kad toks veiksmas nėra reikšmingas CK 6.9301 straipsnyje nustatyto atsiskaitymų su kreditoriais eiliškumo pažeidimas. Todėl daroma išvada, kad minėti veiksmai (neveikimas) atitinka ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytą bankroto pripažinimo tyčiniu požymį.

31Teismo nuomone, virš išdėstyti duomenys leidžia pagrįstai spręsti, kad nagrinėjamu atveju buvo pažeistas mokėjimų eiliškumas, kadangi 11 020 Eur UAB „( - )“ gautinos sumos už automobilius įskaitymas padengiant UAB „( - )“ kreditorinį reikalavimą, kaip ir 66 200 Eur sumos pervedimas, kaip skolos grąžinimas, pažeidė kitų UAB „( - )“ kreditorių teises. Šiuo atveju iš bankroto administratorės prašymų, nutarčių patvirtinti kreditorinius reikalavimus turinio matyti, kad UAB „( - )“ nuo 2011 m. gruodžio mėnesio jau turėjo įsiskolinimų įmonės darbuotojams V. B. ir D. K., nuo 2012 metų – G. K. ir pačiam direktoriui V. K., nuo 2014 metų – A. G. ir G. M., nuo 2015 metų lapkričio – A. S., nuo 2014 m. gruodžio 29 d. – įsiskolinimų valstybės biudžetui ir nuo 2008 m. vasario 25 d. – įsiskolinimų kitiems kreditoriams. Taigi, vadovaujantis CK 6.9301 straipsnio nuostatomis, UAB „( - )“ pirmiau turėjo atsiskaityti su darbuotojais, VMI prie LR FM ir VSDFV Panevėžio skyriumi, UAB ,“ ( - )“, UAB „( - )“ prekyba, UAB „( - )“ ir ko, A. G., nes jų reikalavimai buvo aukštesnės eilės arba tos pačios eilės, tačiau susidarę ir pradelsti anksčiau, tačiau įskaitė pinigines lėšas, atliko penkis piniginių lėšų pervedimus ir pilnai atsiskaitė su ketvirtos eilės kreditoriumi UAB „( - )“. Byloje nustatyta, kad minėtos įskaitos ir lėšų pervedimo metu UAB „( - )“ neturėjo pakankamai lėšų visų kreditorių reikalavimams patenkinti, todėl, atlikusi 66 200 Eur vertės pervedimus ir 11 020 Eur sumos įskaitymą UAB „( - )“ naudai, ne tik suteikė pirmenybę kreditoriui, kuris per valdymo organus ir akcininkus buvo tarpusavyje susiję asmenys, bet ir neteko turto, lėšų, taip buvo sumažintas įmonės mokumas ir kreditorių galimybės gauti savo reikalavimų patenkinimą iš bendrovės turto ir/ar pajamų.

32Dėl ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 2 punkto taikymo

33Teismo nuomone, nors bankroto administratorė ir nenurodė, kad yra ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodyta prezumcija bankrotą pripažinti tyčiniu, tačiau faktiniu prašymo pagrindu nurodė faktines aplinkybes apie tai, kad UAB „( - )“ nuo 2011 m. gruodžio mėnesio turėjo įsiskolinimų, kilusių iš darbo teisinių santykių, įmonės darbuotojams V. B. ir D. K., nuo 2012 metų – G. K. ir pačiam direktoriui V. K., nuo 2014 metų – A. G. ir G. M., nuo 2015 metų lapkričio – A. S.. Šie jų reikalavimai nebuvo patenkinti, nes bankroto byloje įsiteisėjusiomis nutartimsi patvirtinti jų kreditoriniai reikalavimai. Šių bankroto administratorės prašyme nurodytų aplinkybių niekas neginčijo. Taigi nustatyta, kad įmonės darbuotojams ilgiau kaip 3 mėnesius iš eilės buvo mokamas nevisas atlyginimas, nors įmonė toliau vykdė veiklą ir su kitais kreditoriais atsiskaitinėjo. Kadangi, kaip jau virš nurodyta, byloje nustatyta ir tai, kad UAB „( - )“ atsiskaitymus iki bankroto bylos iškėlimo vykdė pažeidžiant CK 6.9301 straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, tai byloje egzistuoja ir ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatyta prezumcija, kad bankrotas yra tyčinis, jei atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant CK 6.9301 straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą ir nebuvo vykdomas šio ar kitų įstatymų reikalavimas dėl privalomo įmonės bankroto inicijavimo, kai įmonės darbuotojui (darbuotojams) ilgiau kaip 3 mėnesius iš eilės nemokamas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos.

34Dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkto taikymo

35Teismo nuomone, byloje neįrodyta, kad egzistuoja ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatytas požymis bankrotą pripažinti tyčiniu. Šiame punkte numatyta, kad teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai (paslėpti, sunaikinti, sugadinti įmonės apskaitos dokumentai arba netvarkyta ar aplaidžiai tvarkyta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita arba įstatymų nustatytą laiką neišsaugoti buhalterinės apskaitos dokumentai) ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) arba kitų mokesčių mokėjimo vengimas. Byloje nėra pakankamai patikimų ir objektyvių įrodymų apie tai, kad dėl apgaulingai ar netinkamai tvarkomos buhalterinės apskaitos negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros ar apie tai, kad mokesčių administratorius patikrinimo akte nustatė pridėtinės vertės mokesčio arba kitų mokesčių mokėjimo vengimo faktus. Virš aptarti Buhalterinės apskaitos įstatymo pažeidimai, teismo nuomone, įeina į ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyto požymio, dėl kurio bankrotą galima pripažinti tyčiniu, sudėtį ir yra įvertinti aptariant šios teisės normos pritaikymą šioje byloje.

36Vadovaujantis byloje surinktų įrodymų pagrindu nustatytomis faktinėmis bylos ir argumentais, bei motyvais, dėl kurių dalis duomenų atmesta, daroma išvada, kad bankroto administratorės prašymas pripažinti BUAB „( - )“ bankrotą tyčiniu yra teisėtas, pagrįstas, todėl – tenkinamas.

37Vadovaujantis išdėstytu ir ĮBĮ 10 straipsnio 1 dalimi, 20 straipsniu, CPK 290, 291 straipsniais

Nutarė

38pareiškimą tenkinti.

39BUAB „( - )“ (j. a. k. ( - ), buveinės adresas – ( - ), kitas žinomas adresas – ( - )) bankrotą pripažinti tyčiniu.

40Ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo nutarties pripažinti bankrotą tyčiniu įsiteisėjimo dienos šios nutarties patvirtintą kopiją pateikti prokurorui dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, taip pat ĮBĮ 11 straipsnio 12 dalyje nurodytai Vyriausybės įgaliotai institucijai.

41Neįsiteisėjusios nutarties kopiją išsiųsti administratoriui, akcininkams ir vadovams, įpareigoti administratorių su nutartimi supažindinti kreditorius.

42Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti apskųsta Lietuvos apeliaciniam teismui atskirąjį skundą paduodant per šį teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Panevėžio apygardos teismo teisėja Ramunė Čeknienė teismo posėdyje... 2. BUAB „( - )“ bankroto administratorės UAB „( - )“ įgaliotas asmuo G.... 3. Nurodo, kad buvęs bendrovės akcininkas ir vadovas V. K. pažeidė savo kaip... 4. Pareiškime bankroto administratorė tvirtina, kad 2015 m. lapkričio 5 d. BUAB... 5. Bankroto administratorė nurodė, kad V. K., kaip buvusiam UAB „( - )“... 6. Atsiliepimu į bankroto administratorės pareiškimą trečiųjų asmenų UAB... 7. Nurodo, kad tretieji asmenys nesutinka, jog egzistuoja ĮBĮ 20 straipsnio 2... 8. Dėl pažeisto mokėjimo eiliškumo, kaip pagrindo bankrotą pripažinti... 9. Atsiliepime nurodoma ir tai, jog ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte nėra... 10. Kiti BUAB „( - )“ kreditoriai, kuriems pranešta apie gautą prašymą... 11. Prašymas tenkinamas.... 12. Teismo nuomone, BUAB „( - )“ bankroto administratorė byloje esančių... 13. Pagal ĮBĮ 2 straipsnio 12 dalį tyčinis bankrotas – tai įmonės... 14. Pagal nuosekliai formuojamą kasacinio teismo praktiką tam, kad būtų galima... 15. Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „( - )“ įkurta 2003 m. rugsėjo 12 d.... 16. Byloje taip pat nustatyta, kad bankroto byla UAB „( - )“ iškelta... 17. Dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkto taikymo.... 18. ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas pripažįsta bankrotą... 19. Sprendžiant dėl įmonės vadovo, kaip valdymo organo, veiksmų tinkamumo,... 20. Iš UAB „( - )“ turto balanso už 2013 metus matyti, kad įmonės turtą... 21. Nors tretieji asmenys teisingai nurodo, kad balansuose nėra išskirta, kokia... 22. ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 1 punkte numatyta įmonės valdymo organų pareiga... 23. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo... 24. Teismų praktikoje nagrinėjamu klausimu yra pripažįstama, kad bendrovės... 25. Dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 4 punkto taikymo... 26. ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas pripažįsta bankrotą... 27. Pagal byloje pateiktus duomenis nustatyta, kad 2015 m. lapkričio 5 d. tarp... 28. Byloje taip pat nustatyta, kad 2015 m. spalio 8 d. UAB „( - )“ pardavė... 29. Bankroto administratorės nurodytos aplinkybės, kad gautos ir gautinos lėšos... 30. Teismo nuomone, nėra pagrindo sutikti su atsiliepimo argumentu, jog šiuo... 31. Teismo nuomone, virš išdėstyti duomenys leidžia pagrįstai spręsti, kad... 32. Dėl ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalies 2 punkto taikymo... 33. Teismo nuomone, nors bankroto administratorė ir nenurodė, kad yra ĮBĮ 20... 34. Dėl ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkto taikymo... 35. Teismo nuomone, byloje neįrodyta, kad egzistuoja ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies... 36. Vadovaujantis byloje surinktų įrodymų pagrindu nustatytomis faktinėmis... 37. Vadovaujantis išdėstytu ir ĮBĮ 10 straipsnio 1 dalimi, 20 straipsniu, CPK... 38. pareiškimą tenkinti.... 39. BUAB „( - )“ (j. a. k. ( - ), buveinės adresas – ( - ), kitas žinomas... 40. Ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo nutarties pripažinti bankrotą tyčiniu... 41. Neįsiteisėjusios nutarties kopiją išsiųsti administratoriui, akcininkams... 42. Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti...