Byla 1A-429-898/2019

1Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio, Jurgitos Kolyčienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijos Liudvinavičienės, sekretoriaujant Simonai Peršinai, dalyvaujant prokurorei Audronei Žentelienei, nuteistajam A. K., jo gynėjui advokatui Mindaugui Paukštei,

2teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. K. gynėjo advokato Mindaugo Paukštės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 10 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 201 straipsnio 2 dalį 200 MGL dydžio bauda. Į paskirtą baudą įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2017 m. lapkričio 22 d., 17.30 val., iki 2017 m. lapkričio 24 d., 16.26 val. (2 paros), nustatyta, jog neatliktos bausmės dalis yra 196 MGL (7 381,36 Eur). A. K. įpareigotas baudą sumokėti per 24 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

3Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

4I.

5Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

61.

7A. K. nuteistas už tai, kad turėdamas tikslą realizuoti neteisėtai laikė nedenatūruoto etilo alkoholio skiedinį, o būtent: iki 2017 m. lapkričio 22 d., apie 17.30 val., UAB „T. “, įmonės kodas ( - ), patalpose, esančiose adresu ( - ), laikė 250 vnt. pakuočių po 3 litrus su nedenatūruoto etilo alkoholio skiediniu, taip pat automobilyje „Nissan Primera“, valst. Nr. ( - ) stovinčiame šalia minėtų UAB „T. “ patalpų, laikė 50 vnt. pakuočių po 3 litrus talpos su nedenatūruoto etilo alkoholio skiediniu, t. y. iš viso laikė 300 vnt. pakuočių po 3 litrus nedenatūruoto etilo alkoholio skiedinio (viso 900 litrus), kurio tūrinė koncentracija nuo 37,20 % – 39,10 %, kai šį skiedinį 2017 m. lapkričio 22 d., apie 17.30 val. rado ir paėmė policijos pareigūnai. Jo veiksmai kvalifikuoti kaip nusikaltimas, numatytas BK 201 straipsnio 2 dalyje.

8II.

9Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai

102.

11Apeliaciniu skundu nuteistojo gynėjas prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 10 d. nuosprendį, A. K. veiką kvalifikuoti pagal BK 201 straipsnio 3 dalį ir paskirti kuo mažesnę baudą, ją mažinant trečdaliu ir nustatant 24 mėnesių baudos sumokėjimo terminą; konstatuoti, kad nėra A. K. atsakomybę sunkinančių aplinkybių ir yra jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės – prisipažinimas ir gailėjimasis; teismui palikus kvalifikaciją pagal BK 201 straipsnio 2 dalį, atsižvelgus į lengvinančias aplinkybes ir A. K. asmenybę, paskirti A. K. mažesnę baudą, ją mažinant trečdaliu ir nustatant 24 mėnesių baudos sumokėjimo terminą.

122.1. Skunde pažymi, kad byla teismui buvo perduota prokuroro pareiškimu užbaigti procesą baudžiamuoju įsakymu, A. K. kaltinant veikos, numatytos BK 201 straipsnio 3 dalyje, padarymu. Teismas paskyrė bylos nagrinėjimą iš esmės ir pirmame teisiamajame posėdyje, dar iki įrodymų tyrimo pradžios, įspėjo kaltinamąjį, kad jo veika gali būti kvalifikuojama pagal BK 201 straipsnio 2 dalį. Teismas taip pasinaudojo Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 423 straipsniu, atlikdamas šį veiksmą teisėjas proceso dalyviams tarsi praneša, kad jam yra neaiškumų, todėl jis tuos neaiškumus aiškinsis nagrinėjant bylą teismo posėdyje, tačiau šiuo atveju teisėjas net nesiaiškinęs aplinkybių ir kilusių abejonių, prieš pradedant bylą nagrinėti teisme, įspėjo apie galimą kaltinimo sugriežtinimą, tuo, gynėjo nuomone, parodydamas, kad iki bylos nagrinėjimo atliko įrodymų vertinimą ir išreiškė savo išankstinį nusistatymą. Teismas prisiėmė prokuroro funkciją ir praplėtė kaltinimo ribas, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 straipsnio nuostatą, kad ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja, valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose palaiko prokuroras. Šiuo atveju prokuroras kaltinimo ribas nustatė surašydamas pareiškimą dėl baudžiamojo įsakymo ir jį pateikdamas teismui. Prokuroro funkcijų prisiėmimas rodo akivaizdžią teisėjo išankstinę nuomonę, kuri pasitvirtino nuosprendyje.

132.2. Skunde nurodo, jog teismas savo poziciją dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 201 straipsnio 2 dalį grindė vieninteliu motyvu – tikslas realizuoti vaišinant vestuvių metu. Taip nepagrįstai išplėsta „tikslo realizuoti“ sąvoka. Jokiais kitais įrodymais dėl galimo realizavimo teismas savo sprendimo nepagrindė. Teismo posėdyje, akivaizdžiai siekiant rasti įrodymus apie galimą realizavimą, liudytojais apklausti policijos pareigūnai, tačiau jie nepateikė jokių faktų, kurie gali būti traktuojami kaip realizavimo įrodymas. Teismas į bylos nagrinėjimą nekvietė ikiteisminiame tyrime apklaustų liudytojų, apklausė tris naujus liudytojus savo iniciatyva, o vienintelė apklausta G. Š. pasakė tą patį, ką tvirtino ikiteisminio tyrimo metu. Taigi galima teigti, kad teismas atliko sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl bausmė A. K. turėjo būti mažinama trečdaliu. A. K. jokių faktinių aplinkybių neginčijo, jos praktiškai nebuvo nustatinėjamos teismo posėdyje, o atliktos papildomos apklausos neatnešė jokių svarbių bylai rezultatų. Šiuo atveju teismas tik sprendė dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 201 straipsnio 2 ar 3 dalį, tačiau ši kvalifikacija buvo grindžiama ne faktinėmis bylos aplinkybėmis, papildomai nustatytomis teismo posėdyje, o teismo vidiniu įsitikinimu, kad alkoholio vartojimas vestuvėse yra platinimas. Tokiomis išvadomis galima prieiti prie visiško alkoholio uždraudimo per vestuves ir kitas šventes, nes realizuoti alkoholinius gėrimus privatūs asmenys neturi teisės, taip plečiamai aiškinant „realizavimo“ sąvoką, ją galima pritaikyti ir šventėms.

142.3. Net ir pripažinus A. K. kaltu pagal BK 201 straipsnio 2 dalį, paskirta bauda yra per griežta. A. K. dirba, augina du mažamečius vaikus, baustas už negrubius administracinius nusižengimus. Teismas nepagrįstai nustatė ir atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte – būti teistam ir būti recidyvistu yra du labai skirtingi dalykai. A. K. prisipažinimas ir gailėjimasis turi būti pripažinta jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis. Reikalauti, kad kaltinamasis suvoktų „realizavimo“ sąvoką kaip „platinimą vaišinant vestuvėse“ būtų tikrai neproporcinga.

153.

16Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.

17III.

18Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

19Skundas atmetamas.

204.

21Nors apeliaciniame skunde nesutinkama su nuteistojo veiksmų kvalifikacija pagal BK 201 straipsnio 2 dalį (2.2. pastraipa), keliami klausimai dėl nepagrįsto kaltinimo ribų praplėtimo ir teismo išankstinio nusistatymo (2.1. pastraipa), dėl veikos kvalifikavimo bei dėl paskirtos bausmės (2.3. pastraipa), apeliacinės instancijos teismas patikrinęs bylą apeliacine tvarka daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė teisingam bylos išsprendimui reikšmingas aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo įrodymus bei padarė teisingas išvadas dėl A. K. kaltės padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, BPK nuostatos įspėjant A. K. apie kaltinimo keitimą teisėjų kolegijos vertinimu taip pat nebuvo pažeistos.

22Dėl A. K. veiksmų kvalifikavimo pagal BK 201 straipsnio 2 dalį

235.

24Teisėjų kolegija nesutinka su skundo teiginiais, jog teismas savo poziciją dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 201 straipsnio 2 dalį grindė vieninteliu motyvu – tikslu realizuoti vaišinant vestuvių metu, be to, gynėjo manymu „tikslo realizuoti“ sąvoka nuosprendyje buvo nepagrįstai išplėsta (2.2. pastraipa). Atmetant nurodytus skundo argumentus teisėjų kolegijos vertinimu itin svarbi kasacinio teismo praktika tokio pobūdžio bylose.

256.

26BK 201 straipsnio 2 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos objektas – namų gamybos stipriųjų alkoholinių gėrimų, etilo alkoholio, jų skiedinių (mišinių) gaminimo, laikymo, gabenimo, realizavimo tvarka. Vadinasi, šioje normoje reglamentuoto nusikaltimo būtinasis subjektyviosios pusės požymis yra specialusis tikslas, t. y. kaltininkas atsako tik tada, kai jis etilo alkoholį, jų skiedinius ar namų gamybos stipriuosius alkoholinius gėrimus neteisėtai gamina, laiko ar gabena turėdamas tikslą tokius alkoholinius gėrimus realizuoti. Tikslas realizuoti suprantamas kaip kaltininko noras gaminamus, laikomus ar gabenamus etilo alkoholį, jo skiedinius ar namų gamybos stipriuosius alkoholinius gėrimus parduoti, dovanoti, skolinti, išmainyti ar kitaip perduoti tretiesiems asmenims atlygintinai arba neatlygintinai. Nusikalstamos veikos kvalifikavimui pagal BK 201 straipsnio 2 dalį svarbu tai, kad kaltininkas tokiais savo veiksmais pažeidžia namų gamybos stipriųjų alkoholinių gėrimų, etilo alkoholio, jų skiedinių (mišinių) gaminimo, laikymo, gabenimo bei realizavimo tvarką. Tikslo turėjimas yra vertinamasis kriterijus, įrodinėjamas remiantis ne tik kaltininko parodymais, jo prisipažinimu ar neprisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, bet ir objektyviais bylos duomenimis, taigi, nustatomas vertinant surinktus įrodymus bendrajame bylos kontekste. Pagal teismų praktiką sprendžiant klausimą dėl tikslo realizuoti buvimo, atsižvelgiama į rastų naminių stipriųjų alkoholinių gėrimų, nedenatūruoto ar denatūruoto etilo alkoholio, jų skiedinių (mišinių) kiekį, vietą, ar jiems gabenti panaudotos transporto priemonės ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-237/2011, 2K-291-699/2016, 2K-33-303/2019). Kitų asmenų vaišinimas laikytinas neteisėtų medžiagų platinimu, nepriklausomai nuo asmens ketinimų (ar tai daroma už atlygį, ar kaip padėka, pagarbos ženklas), nes tokiu būdu neteisėtos medžiagos yra paskleidžiamos, suvartojamos ne tik kaltinamojo, bet ir kitų asmenų, kurie neprisidėjo prie šių medžiagų įgijimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-291-699/2016, 2K-33-303/2019).

277.

28Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog A. K. laikytas alkoholio kiekis yra aiškiai per didelis asmeniniam naudojimui ar vestuvių šventimui, todėl buvo įsigytas turint tikslą vėliau jį realizuoti. Teismas visų pirma pažymėjo, jog nors A. K. posėdžio metu aiškino, kad alkoholio didesnę dalį įsigijo vestuvėms, įvertinus tai, kad jo laikyto nedenatūruoto etilo alkoholio skiedinio kiekis yra labai didelis, o jo įsigijimui, kaip nurodė pats A. K., buvo išleistos beveik visos santaupos, tokie aiškinimai teismo vertinimu yra nelogiški ir neįtikimi. Antra, teismas akcentavo ir teismų praktiką, pagal kurią neteisėtai laikomo alkoholio (jo mišinių) paskleidimas tretiesiems asmenims, nevertinant net tokio alkoholinio skiedinio paskleidimo tikslų (kaip atlygį, padėką, vaišinimą švenčių metu), laikytinas realizavimu, todėl net ir pripažinus, kad dalis alkoholio būtų sunaudota vestuvių metu, toks jo panaudojimas pripažintinas realizavimu. Taigi nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatydamas tikslą alkoholinius gėrimus realizuoti pagrįstai vertino teismų praktikoje akcentuojamas aplinkybes, t. y. laikyto alkoholio kiekį bei „tikslo realizuoti“ sąvoką, apibrėžiamą teismų praktikoje, pagal kurią „tikslas realizuoti“ pripažįstamas ir tais atvejais, kai laikomu alkoholiu planuojama vaišinti asmenis.

298.

30Nors skunde nuteistojo gynėjas teigia, neva pirmosios instancijos teismas savo poziciją dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 201 straipsnio 2 dalį grindė vieninteliu motyvu – tikslu realizuoti alkoholį vaišinant vestuvių metu, tokie argumentai atmestini. Skundžiamame nuosprendyje aiškiai nurodyta, jog A. K. parodymai, neva alkoholį jis laikė vestuvėms, yra nelogiški ir neįtikimi, t. y. tokiais A. K. parodymais pirmosios instancijos teismas nesivadovavo. Teismas šiuo atveju tiesiog papildomai pažymėjo, jog netgi sunaudojus dalį alkoholio vestuvių metu, toks alkoholio panaudojimas pagal formuojamą teismų praktiką būtų pripažintas realizavimu. Teisėjų kolegija sutinka, jog toks alkoholio kiekis, koks buvo rastas UAB „T. “ patalpose, neabejotinai buvo laikomas turint tikslą šį alkoholį realizuoti. Tokią išvadą visų pirma pagrindžia laikyto alkoholio kiekis – 900 litrų, kuris teisėjų kolegijos vertinimu yra itin didelis. Didelis alkoholinių gėrimų kiekis, kai jis yra aiškiai per didelis asmeniniam naudojimui, sudaro prielaidą spręsti, kad tokiu atveju draudžiamu gėrimu disponuojama turint tikslą jį realizuoti (kasacinė nutartis Nr. 2K-237/2011).

319.

32Antra, teismas pagrįstai atmetė A. K. iškeltą versiją, neva alkoholis buvo skirtas planuojamoms vestuvėms. Alkoholiui įsigyti A. K., kaip pats nurodė pirmosios instancijos teisme, išleido beveik visas savo santaupas. Šioje vietoje pažymėtini ir nuteistojo sugyventinės G. Š. parodymai pirmosios instancijos teisme, kuomet ji patvirtino, jog 5 000 Eur suma (A. K. nurodė alkoholiui išleidęs virš 4 500 Eur) jų šeimai yra didelė. Nuteistojo sugyventinė pirmosios instancijos teisme nurodė, jog vestuvėms jie planavo išleisti 7 000 - 8 000 Eur, taigi A. K. nurodyta suma už alkoholį sudarytų daugiau nei pusę šios sumos. Tiek A. K., tiek jo sugyventinės parodymai dėl planuotų vestuvių nepagrįsti jokiais objektyviais duomenimis, nors vestuvės neva turėjo vykti 2017 rudenį ar žiemą, į jas nebuvo pakviesti svečiai, neužsakyta vestuvių vieta ir panašiai, t. y. neatlikti jokie konkretūs organizaciniai veiksmai. A. K. teigė, jog vestuvėse turėjo dalyvauti apie 200 žmonių, tačiau ir tokiam svečių skaičiui 900 litrų stipraus alkoholio teisėjų kolegijos vertinimu yra aiškiai per didelis kiekis. Nurodytos aplinkybės teisėjų kolegijos vertinimu patvirtina, jog A. K. iškelta versija dėl alkoholio naudojimo vestuvių metu yra neįtikinama ir pirmosios instancijos teismo buvo atmesta pagrįstai.

3310.

34Teisėjų kolegija papildomai pažymi, jog kratos metu UAB „T. “ patalpose buvo be kita ko aptikti dideli maišai su kartoninėmis pakuotėmis viduje – viso 1 310 vienetų kartoninių pakuočių su užrašu „Beluga. Noble Rusian Vodka“ (t. 1, b. l. 33-45). Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2017 m. gruodžio 6 d. specialisto išvadoje nurodyta, jog pakuotėse esantys skysčiai nėra degtinė „Beluga Noble Russian Vodka“ (t. 2, b. l. 143, 144). Dėl šių pakuočių A. K. parodymai nebuvo nuoseklūs – ikiteisminio tyrimo metu jis teigė, jog alkoholio talpos būtų dedamos į šias kartonines pakuotes, tuomet dedamos ant stalo vestuvių metu, priešingu atveju vaizdas būtų ne estetiškas (t. 4, b. l. 54), pirmosios instancijos teisme aiškino kavinėje žiūrėjęs, gal alkoholį pilti į grafinus, kad nereikėtų pilti iš maišo (t. 4, b. l. 159), t. y. kartoninių pakuočių panaudojimas teisme nebuvo paaiškintas. Tiek rastų kartotinių pakuočių skaičius, tiek nenuoseklūs A. K. parodymai dėl šių pakuočių teisėjų kolegijos vertinimu patvirtina, jog šios kartoninės pakuotės buvo skirtos sudėti alkoholiui prieš jo realizavimą neva kaip degtinės pavadinimu „Beluga Noble Russian Vodka“, ši aplinkybė dar kartą patvirtina, jog tikslas realizuoti laikytą alkoholį nustatytas pagrįstai.

3511.

36Atsižvelgus į itin didelį rasto alkoholio kiekį, kuris yra aiškiai per didelis asmeniniam naudojimui, šio alkoholio radimo aplinkybes (alkoholis rastas patalpose, kuriose taip pat buvo laikomos kartoninės dėžės, skirtos alkoholiui sudėti), paneigtą A. K. versiją dėl siekio turimu alkoholiu vaišinti vestuvių svečius (nors šis paneigimas neturi lemiamos reikšmės jo veiksmų kvalifikavimui), apeliacinės instancijos teismas sutinka, jog A. K. veiksmai buvo tinkamai kvalifikuoti pagal BK 201 straipsnio 2 dalį.

37Dėl BPK nuostatų pažeidimo įspėjant A. K. dėl galimo veikos kvalifikacijos pakeitimo

3812.

39Skunde gynėjas teigia, neva bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu teisėjas apie galimą A. K. veikos kvalifikacijos pakeitimą įspėjo dar prieš pradedant bylą nagrinėti teisme ir taip anot gynėjo išreiškė savo išankstinį įsitikinimą.

4013.

41BPK 256 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog prokuroras ir nukentėjusysis turi teisę iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos pateikti rašytinį prašymą pakeisti kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimą; teismas, gavęs tokį prašymą, taip pat tais atvejais, kai yra pagrindas manyti, kad kaltinime nurodyta veika gali būti perkvalifikuota, apie šią galimybę nedelsdamas praneša nagrinėjimo teisme dalyviams. Kaip matyti, BPK straipsnyje, reglamentuojančiame kaltinimo pakeitimą teisme, nėra nurodyta, nuo kurios bylos nagrinėjimo stadijos (perdavus bylą į teisiamąjį posėdį ar pradėjus įrodymų tyrimą) asmuo galėtų būti įspėtas apie galimą kaltinimo keitimą. Šiuo atveju akcentuojama tik tai, kad toks veiksmas gali būti atliekamas iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos. Be to, BPK 256 straipsnis įtvirtintas 19 BPK skyriuje „Bendrosios nagrinėjimo teisme nuostatos“. Taigi pagrindo išvadai, jog BPK nuostatos dėl kaltinimo keitimo teisme apie tokią galimybę įspėjus iki įrodymų tyrimo teisme pradžios būtų pažeistos, teisėjų kolegijos vertinimu nėra.

4214.

43Nors nuteistojo gynėjas ir dalyvavo visuose posėdžiuose pirmosios instancijos teisme, taip pat ir posėdyje, kuriame A. K. buvo įspėtas dėl galimo jo veikos kvalifikavimo pagal kitą BK straipsnio dalį, skunde nepagrįstai teigiama, neva apie galimą kaltinimo sugriežtinimą A. K. buvo įspėtas dar iki įrodymų tyrimo pradžios. Teisėjas pirmojo tiesiamojo posėdžio pradžioje tiesiog informavo proceso dalyvius, jog teisme buvo gautas pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, teismui kilo abejonių dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, taip pat veikos kvalifikavimo, todėl paskirtas teisminis bylos nagrinėjimas (2019 m. kovo 18 d. teisiamojo posėdžio protokolas, kurį patvirtina teisiamojo posėdžio garso įrašas nuo 00 min. 40 sek. iki 01 min. 05 sek.). Vėliau šiame posėdyje buvo apklaustas A. K., liudytojos G. Š., B. A. ir tik po įrodymų tyrimo teisme pradžios A. K. įspėtas, jog jo veika gali būti kvalifikuojama pagal BK 201 straipsnio 2 dalį, t. y. kaip etilo alkoholio skiedinių laikymas, turint tikslą juos realizuoti (t. 4, b. l. 162). Po A. K. įspėjimo, jo gynėjas teismui nurodė, jog visas procesas praėjo su tokiu kaltinimu, todėl pertraukos jiems nereikia (du iš trijų pranešimų apie įtarimą ikiteisminio tyrimo metu A. K. buvo įteikti pagal BK 201 straipsnio 2 dalį, t. 4, b. l. 39, 44, 59). Įvertinus nurodytas aplinkybes, skundo argumentai dėl išankstinio teismo nusistatymo ar BPK 256 straipsnio nuostatų pažeidimo atmestini kaip nepagrįsti.

44Dėl paskirtos bausmės

4515.

46Skunde teigiama, neva teismas nepagrįstai nustatė atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte, kadangi būti teistam ir būti recidyvistu anot gynėjo yra du labai skirtingi dalykai, bei nepagrįstai nenustatė atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, kadangi A. K. prisipažino ir gailisi.

4716.

48Vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi, nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnamečiu, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų; toks asmuo yra recidyvistas. Turinčiais teistumą laikomi asmenys, nuteisti už tyčinius nusikaltimus ir realiai atlikę paskirtą bausmę, – bausmės atlikimo laikotarpiu ir po bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo trejus metus, jeigu jie nuteisti už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą (BK 97 str. 3 d. 3 p. a) pp.). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 28 d. nuosprendžiu A. K. buvo pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį (t. y. už nesunkius nusikaltimus) subendrinta 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausme. Iš probuojamųjų asmenų registro A. K. išregistruotas 2016 m. rugsėjo 6 d. (t. 4, b. l. 67). Taigi A. K., būdamas teistas už nesunkų tyčinį nusikaltimą, vėl padarė tyčinį nusikaltimą, už kurį nuteistas skundžiamu nuosprendžiu. Šioje byloje inkriminuojama veika padaryta po ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės atlikimo nepraėjus trejiems metams – veika padaryta 2017 m. lapkričio 22 d., ankstesniu nuosprendžiu paskirtą bausmę A. K. atliko 2016 m. rugsėjo 6 d. Įvertinusi nustatytą teisinį reguliavimą ir ankstesnį A. K. teistumą teisėjų kolegija daro išvadą, jog BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte numatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė nustatyta pagrįstai.

4917.

50Pirmosios instancijos teismas, nepripažindamas A. K. prisipažinimo ir gailėjimosi jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pažymėjo, jog nors A. K. teisminio nagrinėjimo metu aiškino, kad alkoholio skiedinį laikė savo reikmėms, didesnę dalį planavo sunaudoti vestuvėms, toks jo paaiškinimas vertintinas kritiškai, kaip neatitinkantis šio alkoholio skiedinio laikymo tikrųjų tikslų ir kaip siekis švelninti savo atsakomybę.

5118.

52Pagal teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką teismo yra vertinamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė tada, kai kaltininkas savanoriškai, o ne dėl surinktų byloje įrodymų pripažįsta esmines jam inkriminuotos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Kadangi šią atsakomybę lengvinančią aplinkybę pripažįsta teismas, lemiamą reikšmę turi kaltininko parodymai, duoti teisme. Tačiau teismas turi įvertinti, kokį indėlį kaltinamasis savo parodymais ikiteisminio tyrimo metu ir teismui nagrinėjant bylą įnešė į teisingo sprendimo byloje priėmimą. Tais atvejais, kai kaltininkas teisme pakeičia ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus arba duoda tik iš dalies teisingus parodymus, arba prisipažinimas daromas tik dėl ikiteisminio tyrimo metu įstatymo nustatyta tvarka surinktų įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimą padarant nusikalstamą veiką, toks prisipažinimas negali būti laikomas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-201/2007, 2K-106/2011, 2K-414/2011, 2K-412/2014, 2K-265-1073/2018).

5319.

54Ikiteisminio tyrimo metu A. K. buvo apklaustas penkis kartus. Pirmojoje apklausoje jis paaiškino alkoholio įsigijimo aplinkybes ir nurodė degtinę laikęs savo reikmėms, jos nepardavinėjęs (t. 4, b. l. 40, 41). Antroje apklausoje A. K. patvirtino pirminius parodymus ir patvirtino, kad alkoholį pirko savo reikmėms, o ne tikslu realizuoti (t. 4, b. l. 46). Trečioje apklausoje nurodė alkoholį pirkęs, nes 2017 m. rudenį ruošėsi vestuvėms, vestuves planavo daryti dideles; 2017 m. jo mamai pablogėjo sveikata, todėl vestuvės rudenį buvo atidėtos (t. 4, b l. 50). Ketvirtojoje apklausoje A. K. nurodė išsamesnes aplinkybes dėl planuotų vestuvių (t. 4, b. l. 54, 55), o paskutinėje apklausoje ikiteisminio tyrimo metu, kuomet jam buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą padarius BK 201 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką (t. 4, b. l. 59), nurodė kaltę pripažįstantis visiškai, dėl padaryto nusižengimo besigailintis, sutinkantis, jog byla būtų baigta teismo baudžiamuoju įsakymu (t. 4, b. l. 61). Pirmosios instancijos teisme A. K. laikėsi savo versijos dėl alkoholio naudojimo vestuvėms. Teisėjų kolegija jau pateikė argumentus, kodėl A. K. versija dėl vestuvių ir planų jose panaudoti didžiąją dalį laikyto alkoholio pirmosios instancijos teismo buvo atmesta pagrįstai (9 pastraipa). Įvertinus tokius jo parodymus, kuomet tikrojo tikslo, t. y. tikslo 900 litrų stipraus alkoholio realizuoti, A. K. nepripažino viso proceso metu, pagrindo pripažinti jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, nėra. Aptarti A. K. parodymai, kaip teisingai pažymėta skundžiamame nuosprendyje, laikytini siekiu švelninti savo atsakomybę.

5520.

56Ginčijant paskirtos baudos dydį skunde pažymima, jog pirmosios instancijos teismas praktiškai atliko sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl A. K. paskirta bauda turėtų būti mažinama trečdaliu (2.2. pastraipa). Su tokiais argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Vadovaujantis BPK 273 straipsnio 1 dalimi, jeigu kaltinamasis, kuris nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta esąs kaltas ir pageidauja tuojau pat duoti parodymus bei sutinka, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, arba tokį pageidavimą kaltinamasis jau yra pareiškęs BPK 218 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį ir įvykdžius BPK 291 straipsnio reikalavimus gali būti nutrauktas, jei nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinka prokuroras ir gynėjas. Kaip matyti iš nustatyto teisinio reguliavimo, sutrumpintas įrodymų tyrimas visų pirma yra bylą nagrinėjančio teismo teisė, o ne pareiga. Antra, teismui turi būti aiškios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės. Šioje byloje teismui kilo abejonių dėl A. K. veiksmų kvalifikavimo, todėl pirmosios instancijos teisme buvo apklausta A. K. sugyventinė, kratą atlikę policijos pareigūnai. Taigi teismas šioje byloje pagrįstai netaikė BPK 273 straipsnio nuostatų, atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo mažinti A. K. paskirtą baudą.

5721.

58Pirmosios instancijos teismas skyrė A. K. 200 MGL dydžio baudą, įvertinus laikinajame sulaikyme išbūtą laiką, baudos dydis nustatytas 196 MGL (7 381,36 Eur), baudą sumokant per 24 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo. Už apysunkį nusikaltimą gali būti skiriama bauda nuo 100 iki 4 000 MGL dydžio (BK 47 str. 3 d. 3 p.). Teismas, įvertinęs ir skunde akcentuojamas aplinkybes, jog A. K. augina du mažamečius vaikus, dirba, ir aplinkybę, jog neteisėtai laikytas alkoholio skiedinio kiekis buvo labai didelis, net 18 kartų viršijantis ribą, nuo kurios asmens veiksmai kvalifikuojami kaip apysunkis nusikaltimas pagal BK 201 straipsnio 2 dalį, baudos dydį A. K. nustatė ženkliai mažesnį už vidutinį (faktiškai baudos dydis nežymiai viršija už apysunkius nusikaltimus įstatyme įtvirtintą minimalų baudos dydį). Pažymėtina, jog šioje byloje buvo nustatyta tik A. K. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas pagrįstai nenustatė. Pirmosios instancijos teisme A. K. nurodė uždirbantis apie 1 000 Eur per mėnesį, jokių duomenų apie sunkią finansinę padėtį teismui pateikta nebuvo. Aplinkybė, jog jis augina du mažamečius vaikus, teisėjų kolegijos manymu buvo pakankamai įvertinta nustatant A. K. dviejų metų baudos sumokėjimo terminą. Taigi paskirta bausmė teisėjų kolegijos vertinimu yra atitinkanti teisingumo principą ir dar labiau jos švelninti nėra pagrindo.

59Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

60nuteistojo A. K. gynėjo advokato Mindaugo Paukštės apeliacinį skundą atmesti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. K.... 3. Kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 4. I.... 5. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 6. 1.... 7. A. K. nuteistas už tai, kad turėdamas tikslą realizuoti neteisėtai laikė... 8. II.... 9. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai... 10. 2.... 11. Apeliaciniu skundu nuteistojo gynėjas prašo panaikinti Vilniaus miesto... 12. 2.1. Skunde pažymi, kad byla teismui buvo perduota prokuroro pareiškimu... 13. 2.2. Skunde nurodo, jog teismas savo poziciją dėl veikos kvalifikavimo pagal... 14. 2.3. Net ir pripažinus A. K. kaltu pagal BK 201 straipsnio 2 dalį, paskirta... 15. 3.... 16. Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė skundą tenkinti,... 17. III.... 18. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados... 19. Skundas atmetamas.... 20. 4.... 21. Nors apeliaciniame skunde nesutinkama su nuteistojo veiksmų kvalifikacija... 22. Dėl A. K. veiksmų kvalifikavimo pagal BK 201 straipsnio 2 dalį... 23. 5.... 24. Teisėjų kolegija nesutinka su skundo teiginiais, jog teismas savo poziciją... 25. 6.... 26. BK 201 straipsnio 2 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos objektas – namų... 27. 7.... 28. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog A. K. laikytas alkoholio... 29. 8.... 30. Nors skunde nuteistojo gynėjas teigia, neva pirmosios instancijos teismas savo... 31. 9.... 32. Antra, teismas pagrįstai atmetė A. K. iškeltą versiją, neva alkoholis buvo... 33. 10.... 34. Teisėjų kolegija papildomai pažymi, jog kratos metu UAB „T. “ patalpose... 35. 11.... 36. Atsižvelgus į itin didelį rasto alkoholio kiekį, kuris yra aiškiai per... 37. Dėl BPK nuostatų pažeidimo įspėjant A. K. dėl galimo veikos... 38. 12.... 39. Skunde gynėjas teigia, neva bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme... 40. 13.... 41. BPK 256 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog prokuroras ir nukentėjusysis turi... 42. 14.... 43. Nors nuteistojo gynėjas ir dalyvavo visuose posėdžiuose pirmosios... 44. Dėl paskirtos bausmės... 45. 15.... 46. Skunde teigiama, neva teismas nepagrįstai nustatė atsakomybę sunkinančią... 47. 16.... 48. Vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi, nusikaltimų recidyvas yra tada, kai... 49. 17.... 50. Pirmosios instancijos teismas, nepripažindamas A. K. prisipažinimo ir... 51. 18.... 52. Pagal teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą... 53. 19.... 54. Ikiteisminio tyrimo metu A. K. buvo apklaustas penkis kartus. Pirmojoje... 55. 20.... 56. Ginčijant paskirtos baudos dydį skunde pažymima, jog pirmosios instancijos... 57. 21.... 58. Pirmosios instancijos teismas skyrė A. K. 200 MGL dydžio baudą, įvertinus... 59. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,... 60. nuteistojo A. K. gynėjo advokato Mindaugo Paukštės apeliacinį skundą...