Byla 2-718-381/2017

1Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras Driukas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Dainesa“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2017 m. sausio 31 d. nutarties, kuria atsisakyta kelti uždarajai akcinei bendrovei „Dainesa“ restruktūrizavimo bylą bei šiai įmonei iškelta bankroto byla civilinėje byloje Nr. B2-311-280/2017 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Dainesa“ direktoriaus V. B. pareiškimą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Dainesa“ dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo ir Estijos įmonės OU Valdmi ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo.

2Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė
  1. Ieškovas uždarosios akcinės bendrovės „Dainesa“ (toliau – UAB „Dainesa“) direktorius V. B. 2016 m. gruodžio 12 d. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriame prašė iškelti UAB „Dainesa“ restruktūrizavimo bylą.
  2. Įmonės direktorius nurodė, kad UAB „Dainesa“ savo veiklą pradėjo 2004 m. Įmonės pagrindinė veikla – medžio anglies, medienos bei malkų prekyba. Įmonės vidutinės mėnesinės pajamos apie 25 000 Eur. Šiuo metu įmonėje dirba šešiolika darbuotojų. Įmonė įsiskolinimų darbuotojams neturi, moka įmokas valstybės biudžetui. Pagrindinė įmonės restruktūrizavimo priežastis – kredito unijos AMBER, iš kurios paimta 45 000 Eur dydžio paskola apyvartinėms lėšoms, bankrotas. Dėl kredito unijai keliamo bankroto paskola turi būti grąžinta anksčiau laiko. Tuo tarpu už apyvartines lėšas įsigytos atsargos yra sandėlyje bei jų pardavimas (realizavimas) prasidės tik po kelių mėnesių. Kita įmonės veiklos sutrikimo priežastis – blogi medžio anglies pardavimai 2016 metais. Su laikinais sunkumais įmonė susidūrė tik 2016 metais. 2013 – 2015 metais įmonė sugeneruodavo grynąjį pelną iš vykdomos veiklos. Įgyvendinus restruktūrizavimo metmenyse numatytas priemones, įmonė galės išsaugoti ir toliau sėkmingai plėtoti ūkinę – komercinę veiklą, įvykdyti įsipareigojimus kreditoriams, išsaugoti darbo vietas bei išvengti bankroto.
  3. Panevėžio apygardos teismo 2016 m. gruodžio 13 d. nutartimi priimtas UAB „Dainesa“ vadovo pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos įmonei iškėlimo, į bylą trečiaisiais asmenimis įtraukti kreditoriai: bankrutuojanti kredito unija AMBER, akcinė bendrovė Šiaulių bankas (toliau – AB Šiaulių bankas), uždaroji akcinė bendrovė NORDEA FINANCE LITHUANIA (toliau – UAB NORDEA FINANCE LITHUANIA) bei Estijos įmonė OU Valdmi.
  4. Trečiasis asmuo (kreditorius) UAB NORDEA FINANCE LITHUANIA atsiliepime į ieškovo pareiškimą prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodė, kad su atsakove yra sudaręs šešias Finansinės nuomos sutartis, kurios nėra nutrauktos ir yra galiojančios. Pagal nurodytas sutartis atsakovė skolinga UAB NORDEA FINANCE LITHUANIA viso 3 866,53 Eur.
  5. Trečiasis asmuo (kreditorius) AB „Šiaulių bankas atsiliepime į ieškovo pareiškimą prašė atsisakyti UAB „Dainesa“ kelti restruktūrizavimo bylą. Nurodė, kad yra vienas iš didžiausių UAB „Dainesa“ kreditorių, kuriam įmonė skolinga 120 000 Eur pagal 2016 m. vasario 17 d. Kredito su portfeline garantija sutartį. Kredito pagal nurodytą kredito su portfeline garantija sutartį grąžinimas bankui be kitų užtikrinimo priemonių yra užtikrintas 80 proc. kredito sumos portfeline garantija, kurią yra suteikusi UAB „Investicijų ir verslo garantijos“. Garantijos suteikimo ir vykdymo sąlygos, atsižvelgiant į garanto statusą, turi tam tikrą specifiką, t. y., nenumato, kad kredito grąžinimas galėtų būti nukeltas ketverių metų laikotarpiui, taip pat kad bankui mokamų palūkanų norma būtų sumažinta iki 1 proc., kaip nurodyta restruktūrizavimo metmenyse. Iškėlus atsakovei restruktūrizavimo bylą ir patvirtinus restruktūrizavimo planą pagal pateiktus restruktūrizavimo metmenis, bankas netektų vienos iš kredito grąžinimo užtikrinimo priemonių. Be to, restruktūrizavimo metmenyse nurodyti duomenys neatspindi realios įmonės padėties – kelia pagrįstų abejonių nurodyto kilnojamojo turto vertė, taip pat metmenyse nurodyta klaidinga informacija apie tai, jog įmonė nėra skolinga valstybės biudžetams (viešai skelbiamais duomenimis atsakovės įsiskolinimas valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai (toliau – VSDFV) sudaro 1 663,06 Eur).
  6. Trečiasis asmuo (kreditorius) bankrutuojanti kredito unija AMBER atsiliepime į ieškovo pareiškimą prašė jį tenkinti. Nurodė, kad pagrįstų abejonių kelia restruktūrizavimo metmenyse nurodyta gairė, kad su įkaito turėtoju kredito unija AMBER bus atsiskaityta per pirmus restruktūrizavimo plano įgyvendinimo metus. Kadangi atsakovės balansų duomenimis įmonės metinis grynasis pelnas 2014 – 2015 metais sudarė vidutiniškai 26 198 Eur, tuo tarpu atsakovės įsiskolinimas kredito unijai AMBER sudaro 182 364,96 Eur, nėra aišku kaip atsakovė planuoja atsiskaityti su kredito unija per tokį trumpą laikotarpį. Nepaisant nurodytos aplinkybės, kliūčių iškelti UAB „Dainesa“ restruktūrizavimo bylą nėra, kadangi nurodyti trūkumai gali būti pašalinti rengiant įmonės restruktūrizavimo planą.
  7. Kreditorė Estijos įmonė OU Valdmi 2017 m sausio 6 d. pateikė teismui pareiškimą iškelti UAB „Dainesa“ bankroto bylą, prašė atmesti atsakovės vadovo pareiškimą iškelti UAB „Daimesa“ restruktūrizavimo bylą. Pareiškime nurodė, kad atsakovė pagal 2015 m. lapkričio 26 d. Medžio anglies pirkimo – pardavimo sutartį skolinga OU Valdmi 22 523,30 Eur, taip pat 560 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų. Atsakovės finansinė situacija sunki, ji turi skolų ir kitiems kreditoriams, tarp jų ir 1 653,06 Eur dydžio skolą VSDFV. Remiantis viešais duomenimis, atsakovė ilgiau nei dvylika mėnesių nepateikė registro tvarkytojui metinės finansinės atskaitomybės dokumentų. Remiantis atsakovės paskutinio 2014 m. balanso duomenimis įmonės turtą sudaro 1 087 019 Lt, iš jo 67 486 Lt vertės ilgalaikis turtas ir 1 019 533 Lt vertės trumpalaikis turtas, kurio didelę dalį (691 634 Lt) sudaro gautinos sumos. Atsakovės per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai siekia net 928 567 Lt, kas patvirtina, jog UAB „Dainesa“ yra nemoki ir negali vykdyti prisiimtų įsipareigojimų, todėl jai keltina bankroto byla.
  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
  1. Panevėžio apygardos teismas 2017 m. sausio 31 d. nutartimi atsisakė kelti UAB „Dainesa“ restruktūrizavimo bylą, iškėlė UAB „Dainesa“ bankroto bylą, įmonės administratoriumi paskyrė UAB „Mokumo valdymo sprendimai“.
  2. Teismas nustatė, kad UAB „Dainesa“ įkurta 2004 m. vasario 2 d. Įmonė užsiima medžio anglies, medienos bei malkų prekyba, pagrindinė veikla – prekyba medžio anglimi. Produkcija pardavinėjama Lietuvoje. Įmonės visos akcijos priklauso V. B..
  3. Teismas taip pat nustatė, kad restruktūrizavimo plano metmenų rengimo metu įmonėje dirbo šešiolika darbuotojų, bylos nagrinėjimo metu – dvylika darbuotojų, iš jų penki asmenys dirba gamyboje, uždirba po 190 Eur, kadangi faktiškai įmonėje gamyba yra sustabdyta. Įmonė numato gamybą atnaujinti 2017 m. vasario mėnesį, atitinkamai padidinti darbo užmokestį darbuotojams iki 580 Eur. Įmonės skola VSDFV siekia 2 826,89 Eur, valstybinei mokesčių inspekcijai įmonė neskolinga.
  4. Teismas konstatavo, kad nors šiuo metu įmonė formaliai tebevykdo veiklą, kuri, vadovo tvirtinimu, tapo mažiau nuostolinga, iš esmės gali būti vykdomos tik dvi sudarytos sutartys, o apie tai, kad sėkmingai vykdoma naujų klientų paieška, kad yra sudarytos sutartys 2017 metams, užtikrinančios pastovias deklaruojamas pajamas, daugiau konkrečių duomenų nepateikta. Teismas nustatė, kad įmonės ateitis siejama su UAB „Dainesa“ tapimu Ukrainoje kuriamos įmonės akcininke.
  5. Teismas taip pat nustatė, kad įmonė susidūrė su finansiniais sunkumais, dėl ko turi kreditoriams skolų, susidariusių dar 2015 metais, dėl apyvartinių lėšų trūkumo jų negali grąžinti. Iš esmės visas įmonės materialusis turtas apsunkintas, įkeista pati įmonė. Įmonė ilgiau kaip dvylika mėnesių VĮ Registrų centrui nepateikė 2015 m. finansinių ataskaitų, pateiktos VĮ Registrų centrui 2014 metų finansinės ataskaitos duomenys patvirtina, kad įmonė jau 2014 m. turėjo didelių finansinių sunkumų, buvo faktiškai nemoki, nes apskaitė turto už 1 087 019 Lt, o per metus mokėtinos sumos pagal balansą siekė 928 567 Lt (268 932 Eur). Restruktūrizavimo plano metmenyse 2014 m. balanso duomenys nurodyti jau kiti, nei VĮ Registrų centrui pateiktoje ataskaitoje, nurodyta mažesnė per vienerius metus mokėtinų įsipareigojimų suma 61 297 Eur, o po metų mokėtinos sumos 207 634 Eur.
  6. Teismas konstatavo, kad įmonės balanse pareiškimo padavimo dieną apskaityta turto už 680 462 Eur (282 297 Eur trumpalaikis turtas, 398 165 Eur ilgalaikis turtas), skolos sudaro 568 539 Eur (155 015 Eur per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai, 41 3524 Eur finansinės skolos ir 72 065 Eur lizingo įsipareigojimai už transporto priemones). Pateiktame kreditorių sąraše bankrutavusios kredito unijos AMBER skola nurodyta tik 139 336 Eur dydžio, tuo tarpu pats kreditorius atsiliepime į ieškinį nurodo kitą skolos dydį – 182 364,96 Eur, kurios atsakovė neginčija. Remdamasis nurodytais duomenimis, teismas padarė išvadą, kad atsakovės pradelstų skolų dydis siekia 370 420,30 Eur, skolų grąžinimo terminas 2017 m. pirmame pusmetyje, išskyrus UAB NORDEA FINACE LITHUANIA, kuriai 72 243 Eur skola turi būti sumokėta iki 2021 m.
  7. Teismas sprendė, kad formaliai UAB „Dainesa“ atitinka Įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – ĮRĮ) 7 straipsnio 5 dalyje numatytas sąlygas, apie restruktūrizavimo bylos kėlimą bei priimtus restruktūrizavimo plano metmenis pranešta įmonės kreditoriams (ĮRĮ 6 straipsnio 2 dalis), tačiau su metmenimis ne visi kreditoriai susipažinę, ką liudija atsiliepimų į pareiškimą turinys.
  8. Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, konstatavo, kad UAB „Dainesa“ finansiniai sunkumai nėra laikino pobūdžio ir negali būti pašalinti restruktūrizavimo proceso metu, nes įmonės veikla nuo 2014 metų kiekvienais metais minimaliai pelninga. Įmonė pirko transporto priemones, įrangą už skolintus pinigus. Pačios įmonės nurodomas praterminuotų skolų dydis nesiekia ½ dalies įmonės balanse apskaityto turto (680 462 Eur ir 1 213 787,07 Eur), bet realiai apskaityta įmonės turto daugiau, nei jo faktiškai turi įmonė: apskaitytos debitorinės beviltiškos skolos, brangiai įvertintas nekilnojamas turtas neregistruotas įmonės vardu, nepateikus duomenų apie nuosavybės teises į jį, kai turimi duomenys verčia tuo abejoti, apskaitytas bankrutuojančios kredito unijos pajus. Kreditorių sąraše skolos nurodytos mažesnės, nei yra realiai (ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 3 punktas). Įmonė veiklai naudojo pasiskolintas lėšas, 2016 m. vasario 17 d. iš Šiaulių banko metams pasiskolino 120 000 Eur. Ši skola negrąžinta, jos grąžinimo terminas – 2017 m. vasario 17 d., šis kreditorius nesutinka su restruktūrizavimo bylos iškėlimu, nes už skolos grąžinimą garantavo UAB „Investicijų ir verslo garantijos“, garantija nenumatytas skolos grąžinimo nukėlimas, negali būti sumažinta mokamų palūkanų norma iki 1 procento.
  9. Teismas, įvertinęs pateiktus restruktūrizavimo plano metmenis, nustatė, kad jose net neišvardintos įmonės galiojančios ir vykdomos sutartys. Teismas nustatė, kad teismo posėdžio metu buvo pateiktos tik dvi sutartys: 2017 m. sausio 16 d. ilgalaikė paslaugų teikimo sutartis, sudaryta su UAB „Finansų valdymo centras“ dėl užsakymų anglies produkcijai fasuoti iš prekybinių įmonių 2017 metais ir 2016 m. gruodžio 8 d. medžio anglies 149 088,5 kg pirkimo-pardavimo sutartis, sudaryta iki 2017 m. gegužės 31 d. Kiek pagal šias sutartis bus gauta pajamų neaišku.
  10. Teismas sprendė, kad pateikti restruktūrizavimo plano metmenys bei duomenys apie realiai vykdomą veiklą nepatvirtina, kaip įmonė sieks atkurti savo mokumą, nėra aiški įmonės veiklos perspektyva. Teismas pažymėjo, kad restruktūrizavimo planui paruošti yra skirtas apibrėžtas laikas. Plano metmenyse deklaruota, kad detalios priemonės įmonės mokumui atkurti, tokių priemonių šaltiniai ir kiti duomenys bus pateikti tik restruktūrizavimo plane.
  11. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad įmonė ketina tęsti įprastinę savo veiklą, kuri iki šiol nedavė pakankamai pajamų, pati įmonė ir jos turtas įkeisti, žemės sklypas areštuotas, tolimesnės įmonės veiklos perspektyvos yra neaiškios, padarė išvadą, jog restruktūrizavimo plano metmenys neatitinka IRĮ 5 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų ( ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 2 ir 3 punktai).
  12. Teismas, įvertinęs tai, kad UAB „Dainesa“ šiuo metu faktiškai yra nemoki, pati įmonė įkeista bankrutuojančiai kredito unijai AMBER, kuriai atsakovė skolinga 182 364,96 Eur, įmonė turi įsiskolinimų ir kitiems kreditoriams (AB Šiaulių bankui 120 000 Eur, grąžinimo terminas iki 2017 m. vasario 17 d., OU Valdmi 22 523,30 Eur), bendra 324 888,26 Eur dydžio įsiskolinimų suma viršija ½ dalį turimo ir apskaityto įmonės turto, į kurį galima nukreipti skolų išieškojimą, pagal byloje nustatytas aplinkybes iš jo minusavus jau realiai prarastą AMBER pajų ir tik dalį restruktūrizavimo plano metmenyse įvardintų ir apskaitytų beviltiškų debitorinių skolų, sprendė, kad UAB „Dainesa“ keltina bankroto byla.
  1. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
  1. Atsakovė UAB „Dainesa“ atskirajame skunde prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2017 m. sausio 31 d. nutartį ir perduoti iš naujo pirmosios instancijos teismui spręsti klausimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo.
  2. Atsakovės atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Pirmosios instancijos teismas neteisingai sprendė, kad UAB „Dainesa“ faktiškai yra nemoki. Kartu su pareiškimu dėl restruktūrizavimo bylos atsakovei iškėlimo teismui buvo pateiktas įmonės 2016 m. spalio 31 d. balansas, kurio duomenimis įmonė turi 680 462 Eur turto, kurį sudaro 398 165 Eur vertės ilgalaikis turtas ir 282 297 Eur vertės trumpalaikis turtas. Turto struktūra buvo detalizuota įmonės restruktūrizavimo metmenyse. Kilus abejonių dėl įmonei priklausančio turto realios vertės, ieškovas 2017 m. sausio 27 d. teismo posėdžio metu pateikė papildomus įrodymus, remiantis kuriais reali turimo įmonės turto vertė yra 715 873,48 Eur, taip pat pateikė patikslintą įmonės kreditorių sąrašą, pagal kurį bendra mokėtina suma kreditoriams sudaro 584 207,37 Eur, iš kurios pradelstą sumą sudaro 213 787,07 Eur, nepradelsta – 370 420,30 Eur. Bylos nagrinėjimo metu didžiausias kreditorius kredito unija AMBER atsiliepime sutiko, kad atsakovei būtų iškelta restruktūrizavimo byla bei nurodė, kad atsakovės skola viso sudaro 182 364,96 Eur. (kreditorių sąraše nurodyta 139 338,49 Eur dydžio skola šiam kreditoriui). Sutinkant su kredito unijos AMBER pateikta 182 364,96 Eur įsiskolinimo suma, bendra mokėtina suma padidėtų nuo 584 207,37 Eur iki 627 233,84 Eur, o bendra pradelsta mokėtinų sumų suma padidėtų nuo 213 787,07 Eur iki 256 813,54 Eur. Taigi, skundžiamos nutarties priėmimo dieną atsakovė buvo moki, nes jos pradelstos mokėtinos sumos sudarė 256 813,54 Eur, t. y. neviršijo pusės įmonės turimo turto - 357 936,74 Eur (715 873,48 EUR/2) – vertės. Net ir atėmus iš atsakovės bendros turto masės 181 955,60 Eur debitorines sumas (gautinas sumas), bendra realaus turto masė (vertė) būtų 533 917,88 Eur (715 873,48 Eur - 181 955,60 Eur).
    2. Nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė jau 2014 metais buvo nemoki. Tokią teismo poziciją ir preliminarią išvadą paneigia objektyvios aplinkybės, kad 2015 metais kredito unija AMBER ir atsakovė pasirašė kredito sutartį ir kredito linijos sutartį, kuriomis kredito unija paskolino atsakovei pinigines lėšas, kad 2016 metais AB Šiaulių bankas ir atsakovė sudarė kredito sutartį, kuria bankas taip pat suteikė atsakovei paskolą. Šių sutarčių sudarymo metu buvo įvertintas atsakovės mokumas bei priimti atsakovei palankūs sprendimai. Kreditų suteikimas atsakovei yra objektyvi aplinkybė patvirtinanti, kad jos finansinė būklė 2014 metais ir 2015 metais buvo gera. Kaip ir buvo nurodyta pareiškime dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, atsakovė su finansiniais sunkumais susidūrė tik 2016 metais, ko pasėkoje ir buvo inicijuotas klausimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo.
    3. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad atsakovė yra moki, tačiau šiai dienai turi laikinų finansinių sunkumų, todėl, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, įmonei turi būti inicijuota restruktūrizavimo byla.
    4. Atsisakius atsakovei iškelti restruktūrizavimo bylą ir palikus galioti pirmosios instancijos teismo nutartį, būtų prarastos darbo vietos, vykdoma atsakovės bankroto procedūra, priverstinai parduodamas atsakovės turtas, ko pasėkoje mažai tikėtina, kad visi atsakovės kreditoriai atgautų skolas. Tuo tarpu atsakovės restruktūrizavimo procesas kaip tik leistų atsakovei, tęsiant ūkinę - komercine veiklą, atstatyti ilgalaikį mokumą, likviduoti skolas, išsaugoti darbo vietas ir toliau išlikti konkurencingu rinkos dalyviu.
    5. Pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino atsakovės restruktūrizavimo plano metmenis. Nagrinėjant klausimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo teismui buvo pateikti rašytiniai įrodymai (sutartys), kad atsakovės veikla bus vykdoma šiomis kryptimis:
      1. Atsakovė su UAB „Finansų valdymo sprendimų centras“ sudarė Ilgalaikę paslaugų teikimo sutartį Nr. 2017/03, pagal kurią atsakovė teiks fasavimo paslaugas. Kartu su sutartimi buvo pateiktas užsakymų ir gamybos planas 2017 metams. Atsakovui įvykdžius užsakymus, būtų sudarinėjami nauji užsakymų ir gamybos planai.
      2. Atsakovė su UAB „Lalila“ sudarė Medžio anglies pirkimo - pardavimo sutartį, pagal kurią UAB „Lalila“ sutiko atsakovei parduoti 149 088,05 kg anglies. Šalys sutarė, kad už anglį atsakovė atsiskaitys per laikotarpį nuo2017 metų kovo mėnesio iki gegužės mėnesio. Atsakovė įsigytą anglį su antkainiu perparduotų savo klientams, taip generuodamas pajamas iš anglies perpardavimo.
      3. Atsakovė ir Pietų Korėjos įmonė yra sutarę vystyti bendrą projektą Ukrainoje. Teismui buvo pateiktas tarp atsakovės ir Pietų Korėjos įmonės R.T.S. Korea sudarytas susitarimas Nr. K/V 1615, kuriuo buvo konstatuota, kad atsakovė yra įvykdžiusi savo įsipareigojimus (įsisavinusi anglies apdorojimo technologiją) ir dabar Pietų Korėjos įmonė privalo įvykdyti savo įsipareigojimus - įsteigti Ukrainoje įmonę ir pastatyti Ukrainoje gamyklą, kurios operatore bus atsakovė ir kuriai priklausys 38 proc. Ukrainos įmonės akcijų, kuriai nuosavybės teise priklausys gamykla. Visi projekto etapai buvo aprašyti restruktūrizavimo plano metmenyse.
    6. Pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas iškelti atsakovei bankroto bylą, neatsižvelgė į tai, kad atsakovės skola kreditoriui OU Valdmi sudaro tik 3,39 proc. (21 283,18 Eur) nuo visos atsakovės 627 233,84 Eur mokėtinos sumos kreditoriams. Taip pat pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į aplinkybes, kad didžiausias atsakovės kreditorius kredito unija AMBER (182 364,96 Eur) sutiko, kad atsakovei būtų iškelta restruktūrizavimo byla. Kiti didieji kreditoriai: UAB „Baltijos technika“ (25 058,80 Eur), Eureco SIA (65 164,89 Eur) ir Demo Invest S.A. (43 755,64 Eur) taip pat sutinka, kad atsakovei būtų iškelta restruktūrizavimo byla.
  1. Trečiasis asmuo (kreditorius) kredito unija AMBER atsiliepime į atsakovės atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą nagrinėti teismo nuožiūra.
  2. Trečiasis asmuo kredito unija AMBER atsiliepime nurodė, kad iš esmės sutinka su atsakovės atskirojo skundo argumentais.
  1. Trečiasis asmuo OU Valdmi atsiliepime į atsakovės atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti.
  2. Trečiojo asmens OU Valdmi atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
    1. Atskirajame skunde nepagrįstai teigiama, kad atsakovei priklausančio turto bendra vertė sudaro 715 873,48 Eur, kadangi 171 000 Eur vertės medžio anglies apdirbimo ir fasavimo linija atsakovei nuosavybės teise nepriklauso. Šis turtas lizinguojamas UAB „Šiaulių bankas lizingas“. Be to, 265 000 Eur vertės pavėsinė (naudojama kaip sandėlis) nėra registruota nekilnojamojo turto registre. UAB „Nordea Finance Lithuania lizinguojamas 57 317,88 likutinės vertės turtas taip pat nuosavybės teise atsakovei nepriklauso.
    2. Atskirajame skunde nepagrįstai teigiama, kad pradelstus atsakovės įsipareigojimus sudaro tik 256 813,54 Eur. Atsakovė teismui yra pateikusi tik suvestinę lentelę su kreditorių reikalavimų sumomis, tačiau jokių pirminių dokumentų, pagrindžiančių skolų sudarymą, nėra pateikusi.
    3. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai sprendė, kad atsakovės restruktūrizavimo plano metmenyse yra nurodyti tik deklaratyvūs teiginiai apie finansinę paramą ir sėkmingą tolimesnę veiklą, kadangi jokių objektyvių tai pagrindžiančių įrodymų nėra pateikta.
    4. Restruktūrizavimo plano metmenyse nurodoma, kad į atsakovės veiklą per 2017 metus bus investuota 100 000 Eur, kad pagrindinis investitorius planuoja naujos gamyklos statybą Ukrainoje, kurios statybą, administravimą ir produkcijos pardavimą į Pietų Korėją, visomis teisėmis administruos atsakovė, taip išplėsdama savo veiklos apimtis. Tačiau pateikta investavimo sutartis nėra pasirašyta, todėl nėra jokių garantijų, jog ji ateityje bus pasirašyta ir vykdoma.
    5. Pagal restruktūrizavimo plano metmenis atsakovė įmonės restruktūrizavimo metu planuoja gauti maždaug dešimt kartų didesnį pelną, nei buvo prieš tai įmonėje 2014 –2016 metais, tačiau nenumato jokių priemonių veiklos išlaidoms mažinti.
    6. Atsakovės atskirajame skunde minima sutartis su UAB „Finansų valdymo sprendimų centras“ yra itin abstrakti, joje nėra jokių garantijų dėl konkrečių užsakymų teikimo ir jų apimčių, be to, sutarties 7.1. punkte numatyta, jog sutartis galioja iki 2015 m. kovo 31 d.
  1. Trečiasis asmuo OU Valdmi 2017 m. kovo 23 d. pateikė Lietuvos apeliaciniam teismui atsisakymą nuo pareiškimo dėl bankroto bylos UAB „Dainesa“ iškėlimo bei sutikimą iškelti UAB „Dainesa“ restruktūrizavimo bylą.
  2. Trečiasis asmuo OU Valdmi nurodė, kad, įvertinęs esamą UAB „Dainesa“ situaciją, nustatė, jog iškėlus atsakovei bankroto bylą, yra maža tikimybė atgauti skolą ar bent dalį skolos, kadangi pati įmonė yra įkeista kredito unijai AMBER. Pakartotinai susipažinęs su atsakovės veikla ir struktūra, mano, kad UAB „Dainesa“ turi visas galimybes restruktūrizavimo proceso metu atstatyti ilgalaikį mokumą bei atsiskaityti su visais kreditoriais pilna apimtimi.

4IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

  1. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.

5Dėl kreditorės Estijos įmonės OU Valdmi atsisakymo nuo pareiškimo iškelti atsakovei UAB „Dainesa“ bankroto bylą

  1. Kaip minėta, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme kreditorė Estijos įmonė OU Valdmi pateikė teismui atsisakymą nuo pareiškimo iškelti UAB „Dainesa“ bankroto bylą. Atsisakymą nuo pareiškimo kreditorė grindžia aplinkybėmis, kad, iškėlus UAB „Dainesa“ bankroto bylą realiai nebus įmanoma atsiskaityti su visais ar bent dalimi įmonės kreditorių, kadangi pati įmonė yra įkeista kredito unijai AMBER, tuo tarpu restruktūrizavimo proceso metu yra realios galimybės atstatyti ilgalaikį įmonės mokumą bei padengti įsiskolinimus kreditoriams visa apimtimi.
  2. Vadovaujantis CPK 13 straipsnyje įtvirtintu byloje dalyvaujančių asmenų dispozityvumo principu šalys bei kiti proceso dalyviai, laikydamiesi CPK nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis. Viena iš tokių procesinių teisių yra ieškovo teisė bet kurioje proceso stadijoje raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 1 dalis). Teismas priima nutartį priimti ieškinio (reikalavimo) atsisakymą ir civilinę bylą nutraukia, jei nenustato, kad ieškinio (reikalavimo) atsisakymas prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui (CPK 42 straipsnio 2 dalis, 140 straipsnio 1 dalis). Pagal ĮBĮ 6 straipsnio 5 dalį pareiškimo teismui dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo galima atsisakyti iki teismas priima nutartį iškelti bankroto bylą. Kadangi bankroto bylos įmonei iškėlimas bei teisiniai šio veiksmo padariniai siejami su teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimu (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalis), atsisakyti pareiškimo dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo galima iki teismo nutarties bankroto bylos iškėlimo klausimu įsiteisėjimo.
  3. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis nurodytomis teisės normomis, taip pat atsižvelgęs į šioje byloje priimamą procesinį sprendimą, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju kreditorės OU Valdmi atsisakymas nuo pareiškimo iškelti atsakovei bankroto bylą nepažeidžia nei atsakovės, nei jos kreditorių interesų, kadangi bet kokiu atveju įmonės mokumo klausimas bei galimybės toliau vykdyti ūkinę – komercinę veiklą bus patikrinti sprendžiant klausimą dėl restruktūrizavimo bylos šiai įmonei iškėlimo. Esant nurodytoms aplinkybėms, kreditorės OU Valdmi atsisakymas nuo pareiškimo iškelti UAB „Dainesa“ bankroto bylą priimtinas, ši dalis nagrinėjamos bylos nutraukiama.
  4. Kadangi civilinės bylos dalis dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo yra nutraukiama, apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta UAB „Dainesa“ kelti restruktūrizavimo bylą nustačius, kad ši įmonė yra nemoki bei pagal parengtus restruktūrizavimo plano metmenis neturi objektyvių galimybių atkurti sėkmingą veiklą (ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 2 ir 3 punktai), pagrįstumo ir teisėtumo įvertinimas. Pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatyta (CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalys, 338 straipsnis).

6Dėl naujų įrodymų, pateiktų apeliacinės instancijos teismui, priėmimo

  1. Atsakovė apeliacinės instancijos teismui pateikė naujus įrodymus: 1) dokumentus, patvirtinančius UAB „Dainesa“ nuosavybės teises į jai priklausantį turtą; 2) kreditorės AB Šiaulių banko pranešimus apie ketinimą svarstyti klausimą dėl galimybės pertvarkyti atsakovės kredito su portfeline garantija sutarties sąlygas bei siekiant ilgalaikio kliento mokumo atkūrimo pakartotinai svarstyti patikslintą (koreguotą) restruktūrizavimo planą; 3) UAB „Finansų valdymo sprendimų centras“ atsakovės išrašytas PVM sąskaitas – faktūras. Pateiktus naujus įrodymus atsakovė prašo prijungti prie bylos ir vertinti atskirojo skundo nagrinėjimo metu.
  2. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
  3. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nagrinėjamoje byloje vyraujantį viešąjį interesą, taip pat į pateiktų dokumentų ryšį su byloje sprendžiamu klausimu dėl atsakovės mokumo ir galimybių toliau vykdyti ūkinę-komercinę veiklą, atsakovės naujai pateiktus dokumentus priima ir vertina bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (CPK 314 straipsnis).

7Dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo sąlygų

  1. CPK 1 straipsnyje numatyta, kad restruktūrizavimo bylos yra nagrinėjamos pagal šio kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti įstatymai. ĮRĮ reglamentuojamos procedūros, kuriomis siekiama sudaryti sąlygas juridiniams asmenims, turintiems finansinių sunkumų ir nenutraukusiems ūkinės komercinės veiklos, išsaugoti ir plėtoti šią veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto (ĮRĮ 1 straipsnio 2 dalis). Įmonės restruktūrizavimas – visuma ĮRĮ nustatytų procedūrų, kuriomis siekiama išsaugoti ir plėtoti įmonės veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto, gaunant įmonės kreditorių pagalbą, taikant ekonomines, technines, organizacines ir kitas priemones (ĮRĮ 2 straipsnio 3 dalis).
  2. ĮRĮ 4 straipsnyje nustatytos materialaus pobūdžio sąlygos, kurioms esant gali būti pradėtas įmonės restruktūrizavimo procesas: 1) įmonė turi finansinių sunkumų arba yra reali tikimybė, kad jų turės per artimiausius 3 mėnesius; 2) įmonė nėra nutraukusi veiklos; 3) įmonė nėra bankrutuojanti ar bankrutavusi; 4) įmonė įsteigta ne mažiau kaip prieš 3 metus iki pareiškimo teismui dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo pateikimo dienos; 5) nuo teismo sprendimo baigti įmonės restruktūrizavimo bylą arba nutarties nutraukti bylą ĮRĮ 28 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytais pagrindais įsiteisėjimo dienos praėjo ne mažiau kaip penkeri metai. Be paminėtų ĮRĮ 4 straipsnyje nustatytų materialaus pobūdžio sąlygų, teismas taip pat turi patikrinti, ar egzistuoja procesinio pobūdžio sąlygos įmonės restruktūrizavimo bylai iškelti, ar pateikti visi ĮRĮ 6 straipsnio 4 dalyje nurodyti dokumentai, ar egzistuoja kitos procesinės sąlygos restruktūrizavimo bylai iškelti. Įmonės, atitinkančios ĮRĮ 4 straipsnio nuostatas ir siekiančios, kad būtų pradėtas jos restruktūrizavimas, vienasmenis ar kolegialus valdymo organas turi parengti įmonės restruktūrizavimo plano metmenis (ĮRĮ 5 straipsnio 1 dalis).
  3. ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalyje nustatyti atsisakymo kelti restruktūrizavimo bylą pagrindai. Vadovaujantis minėta teisės norma teismas priima nutartį atsisakyti kelti įmonės restruktūrizavimo bylą, jeigu: 1) nagrinėdamas pareiškimą padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė neatitinka bent vienos iš šio įstatymo 4 straipsnyje išdėstytų sąlygų; 2) buvo pažeisti šio įstatymo 5 straipsnyje nurodyti reikalavimai; 3) nagrinėdamas pareiškimą teismas padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė yra nemoki ir, jeigu yra kitų ĮBĮ nurodytų bankroto bylos iškėlimo sąlygų, teismui turi būti pateiktas pareiškimas dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo ĮBĮ nustatyta tvarka.
  4. Pagal ĮRĮ 7 straipsnio 4 dalį įmonės restruktūrizavimo byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad egzistuoja visos restruktūrizavimo bylos iškėlimo materialaus ir procesinio pobūdžio sąlygos ir nėra nei vieno pagrindo atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą, taip pat jei įmonės finansiniai rodikliai leidžia manyti, kad restruktūrizavimo metmenyse išsikelti tikslai sugrąžinti skolas kreditoriams gali būti realiai įgyvendinti.
  5. Pirmosios instancijos teismas atsisakė UAB „Dainesa“ kelti restruktūrizavimo bylą ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 2 ir 3 punktuose numatytais pagrindais, t. y. nustatęs, kad įmonė pagal pateiktus finansinius duomenis atitinka nemokios įmonės padėtį bei pagal parengtus restruktūrizavimo plano metmenis neturi objektyvių galimybių restruktūrizuodamasi atkurti sėkmingą veiklą.
  6. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys, taip pat atsakovės papildomai apeliacinės instancijos teismui pateikti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino atsakovės finansinius dokumentus, jos realias galimybes atsiskaityti su kreditoriais ir toliau vykdyti ūkinę – komercinę veiklą, taip pat įmonės finansinius sunkumus sukėlusias priežastis, parengtus restruktūrizavimo plano metmenis, neatsižvelgė į įmonės dedamas maksimalias pastangas įmonę restruktūrizuoti, jos veiksmų operatyvumą ir sąžiningą įmonės faktinės situacijos atskleidimą, ko pasėkoje padarė neteisingą išvadą dėl įmonės (ne)mokumo. Tokia apeliacinės instancijos teismo išvada grindžiama žemiau nurodytais motyvais.
  7. Vienas iš pagrindų, dėl kurių pirmosios instancijos teismas atsisakė tenkinti atsakovės vadovo prašymą dėl restruktūrizavimo bylos UAB „Dainesa“ iškėlimo – įmonės nemokumas, konstatuojamas ĮBĮ nustatyta tvarka (ĮRĮ 4 straipsnio 3 punktas, 7 straipsnio 5 dalies 1 punktas, ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis). Tam, kad būtų atsisakoma iškelti restruktūrizavimo bylą ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 3 punkto pagrindu, iš teismui pateiktų duomenų turi būti akivaizdu, jog įmonės finansiniai sunkumai negali būti pašalinti restruktūrizavimo proceso metu (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-548-381/2016, 2016 m. rugsėjo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1829-381/2016).
  8. Įmonės nemokumą apibrėžia ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis, numatanti, kad tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Bankroto byla įmonei iškeliama, jei yra bent viena iš ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalyje numatytų sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas, 2) įmonė negali arba negalės vykdyti įsipareigojimų. Taigi, sprendžiant įmonės nemokumo klausimą, teisinę reikšmę turi ne visos įmonės skolos, o tik pradelstos skolos, t. y. tokios, kurių mokėjimo terminai suėję. Tam, kad būtų išsiaiškinta įmonės reali turtinė padėtis, teismas įmonės nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį bei realią, o ne įrašytą balanse, įmonės turimo turto vertę.
  9. Teismų praktikoje, be kita ko, pažymima ir tai, kad įmonės sudarytas balansas nėra vienintelis dokumentas, kurio pagrindu galima nustatyti įmonės mokumo būklę, jei kiti byloje esantys įrodymai paneigia balanse įrašytų duomenų teisingumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1406/2011, 2013 m. spalio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2300/2013). Šiame kontekste pažymėtina, kad bankroto bylos iškėlimo klausimo nagrinėjimas yra grindžiamas teisine prezumpcija, pagal kurią mokumo pagrindimo našta perkeliama įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis, ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, apeliacinis teismas konstatuoja, jog ir aptariamu atveju įmonės mokumo pagrindimo įrodinėjimo pareiga tenka atsakovei UAB „Dainesa“.
  10. Pirmosios instancijos teismas atsakovės nemokumo būseną nustatė remdamasis įmonės 2016 m. balanso, pelno (nuostolių) ataskaitų duomenimis, taip pat atsakovės kreditorių sąrašo duomenimis. Remdamasis atsakovės balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis pirmosios instancijos teismas nustatė, kad 2016 metais įmonė turėjo 680 462 Eur turto (ilgalaikis – 398 165 Eur, trumpalaikis – 282 297 Eur), įmonės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė – 568 539 Eur (per vienerius metus mokėtinų skolų – 155 015 Eur, po vienerių metų – 413 524 Eur). Remdamasis atsakovės pateikto kreditorių sąrašo duomenimis, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pradelsti įmonės įsipareigojimai sudaro 213 787,07 Eur. Įvertinęs balanse apskaityto įmonės turto ir turimų pradelstų įsipareigojimų santykį, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog, remiantis vien šių dokumentų duomenimis, formaliai įmonės įsipareigojimai nesiekia pusės įmonės apskaityto turto vertės, kas yra būtina įmonės nemokumo konstatavimui. Tačiau išsamiau vertindamas atsakovės balanse fiksuotą įmonės turto vertę, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad šiame finansiniame dokumente apskaityta turto daugiau, nei realiai įmonė jo turi, t. y. apskaitytos debitorinės beviltiškos skolos, brangiai įvertintas nekilnojamas turtas nėra registruotas įmonės vardu, nepateikti duomenys apie nuosavybės teises į jį, apskaitytas bankrutuojančios kredito unijos pajus.
  11. Atsakovės balanse apskaityto turto struktūra išsamiai detalizuota įmonės restruktūrizavimo plano metmenyse. Remiantis įmonės balanso ir restruktūrizavimo plano metmenų duomenimis įmonės ilgalaikį turtą sudaro: 289 Eur vertės nematerialusis turtas, 382 389 Eur materialusis turtas bei 15 487 Eur finansinis turtas. Materialųjį turtą sudaro: 294 926 Eur nebaigta statyba, 2 625 Eur vertės žemė, 6 497 Eur vertės statiniai, 67 566 Eur vertės transporto priemonės, 805 Eur vertės kita įranga, prietaisai, įrankiai ir įrenginiai bei 9 970 Eur vertės kitas materialusis turtas. Pirmosios instancijos teismo išvada dėl įmonės balanse apskaityto turto vertės prieštaringumo iš esmės grindžiama tik argumentu, kad „brangiai įvertintas“ įmonės nekilnojamasis turtas nėra registruotas įmonės vardu. Sprendžiant iš įmonės materialųjį turtą sudarančių daiktų verčių, abejonės pirmosios instancijos teismui kilo dėl atsakovės nuosavybės teisių į nebaigtą statybą, vykdomą ( - ), kuri įmonės balanse ir restruktūrizavimo plano metmenyse įvertinta 294 926 Eur.
  12. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančių duomenų ir juos pagrindžiančių įrodymų visumą bei atsižvelgęs į tai, kad byloje nėra jokių įrodymų apie galimą ginčą dėl įmonės dokumentuose apskaitytos nebaigtos statybos, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai šį įmonės materialųjį turtą eliminavo iš bendros įmonės turto masės bei sprendė, jog likusi įmonei priklausančio turto vertė viršija pusę įmonės pradelstų įsipareigojimų kreditoriams. Tokią išvadą pirmosios instancijos teismas padarė iš esmės visiškai netyręs aplinkybių, kam nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, kuriame vykdoma statyba, kam išduotas statybos leidimas nurodytame objekte, ar kiti žemės sklypo bendraturčiai neprieštarauja vykdomoms statyboms ir pan.
  13. Bylos duomenys patvirtina, kad Ignalinos rajono savivaldybės administracija 2013 m. kovo 29 d. išdavė Medžio anglies gamintojų asociacijai leidimą žemės sklype, ( - ), statyti naujus statinius – tris pavėsines, kurių paskirtis – kiti inžineriniai statiniai (t. 2, b. l. 67-75). Nurodytas žemės sklypas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso atsakovei (9887/49713 dalys), Medžio anglies gamintojų asociacijai (896/49713 dalys), UAB „LISTAS“ (7786/49713 dalys), UAB „DIFERA“ (7786/49713 dalys), UAB „REGNUS“ (7786/49713 dalys), UAB „ATILTAS“ (7786/49713 dalys) ir UAB „Listeka“ (7786/49713 dalys). Statytojas Medžio anglies gamintojų asociacija 2015 m. sausio 28 d. raštiškai sutiko, kad UAB „Dainesa“ perimtų visas statytojui suteiktas teises iš bet kurių asmenų, kuriems šios teisės suteiktos, bei vykdytų žemės sklype statybas, atliktų visus kitus su statybomis susijusius veiksmus. Atitinkamus raštiškus sutikimus statybai suteikė atsakovei ir kiti žemės sklypo, kuriame vykdomos statybos, bendraturčiai. Byloje esantys 2015 m. ir 2016 m. įmonės finansiniai dokumentai (balansai) patvirtina, kad nebaigtos statybos minėtame žemės sklype įmonėje apskaitytos nuo 2015 m. Bylos nagrinėjimo metu kilus abejonėms dėl šio turto realios vertės, atsakovė pateikė turto vertintojos 2017 m. sausio 25 d. konsultacinę išvadą, remiantis kuria labiausiai tikėtina (galima) nurodyto objekto vertė 265 000 Eur. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu kreditorė OU Valdmi, nesutikdama su šio turto verte, jokių objektyvių įrodymų, kad atsakovės balanse nurodyta šio turto vertė, kuri neženkliai skiriasi nuo konsultacinėje išvadoje pateiktos vertės, neatitinka realios šio turto rinkos vertės, nepateikė. Be to, kaip minėta, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ši kreditorė pakeitė savo poziciją bei siekia, jog atsakovei būtų iškelta restruktūrizavimo byla.
  14. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodyti duomenys ir juos patvirtinantys įrodymai, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, nekelia abejonių dėl atsakovės nuosavybės teisių į nebaigtą statybą, vykdomą ( - ), kuri įmonės balanse ir restruktūrizavimo plano metmenyse įvertinta 294 926 Eur suma. Tačiau, kadangi pati atsakovė sutinka, kad nurodyto turto vertė faktiškai yra mažesnė nei apskaityta įmonės balanse (294 926 Eur) bei atitinka konsultacinėje išvadoje pateiktą vertę (265 000 Eur), bendra įmonės turto vertė atitinkamai mažintina (29 926 Eur) bei laikoma, kad sudaro 650 536 Eur.
  15. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas įmonės turimą turtą, taip pat konstatavo, kad dalis debitorinių skolų (181 955,60 Eur) yra beviltiškos, todėl jų neįmanoma bus išieškoti. Sutiktina, jog teismo išvada, kad debitorinės skolos turėtų būti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai išieškoti aspektais, laikytina pagrįsta (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1473-407/2015; 2016 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-955-241/2016). Tačiau nagrinėjamoje byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovės debitoriai yra nemokūs bei neturi ir ateityje neturės galimybių atsiskaityti su atsakove. Skundžiamoje nutartyje net nėra identifikuoti atsakovės debitoriai, dėl kurių finansinių galimybių grąžinti skolas keliamos abejonės. Nesant šių duomenų, nėra jokio pagrindo išvadai, jog nurodytos debitorinės skolos yra beviltiškos, todėl negali būti įskaičiuojamos į įmonės bendro turto vertę.
  16. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs kitus byloje esančius įrodymus, patvirtinančius atsakovės nuosavybės teises į balanse apskaitytą turtą, taip pat įrodymus apie šio turto vertę, sprendžia, kad dėl kitų atsakovės balanse apskaitytų turto objektų nuosavybės teisių bei jų vertės nekyla abejonių.
  17. Remiantis atsakovės pateikto kreditorių sąrašo duomenimis, pradelsti įmonės įsipareigojimai kreditoriams sudaro 213 787,07 Eur. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, bylos nagrinėjimo metu didžiausias atsakovės kreditorius kredito unija AMBER atsiliepime sutiko, kad atsakovei būtų iškelta restruktūrizavimo byla bei nurodė, kad atsakovės skola viso sudaro 182 364,96 Eur (kreditorių sąraše nurodyta 139 338,49 Eur), t. y. 43 026,47 Eur didesnė, nei nurodyta kreditorių sąraše. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pačiai atsakovei neprieštaraujant, kad skola nurodytam kreditoriui gali būti didesnė, nei nurodyta kreditorių sąraše, laikytina, jog atsakovės skola kredito unijai AMBER yra 182 364,96 Eur. Atitinkamai atsakovės bendra pradelstų mokėtinų įsipareigojimų suma didinama nuo 213 787,07 Eur iki 256 813,54 Eur. Dėl atsakovės įsipareigojimų kitiems kreditoriams byloje ginčo nėra, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako.
  18. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad įvertinus UAB „Dainesa“ turimo turto (650 536 Eur) ir pradelstų įsipareigojimų (256 813,54 Eur) santykį, pradelsti įmonės įsipareigojimai sudaro 39,48 proc. turimo turto vertės, todėl, priešingai, nei nustatė pirmosios instancijos teismas, ĮBĮ prasme įmonė yra moki, todėl nėra pagrindo ĮRĮ 4 straipsnio 3 punkto bei 7 straipsnio 5 dalies 3 punkto taikymui. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad net tuo atveju, jeigu iš bendros įmonės turto vertės būtų minusuota medžio anglies apdirbimo ir fasavimo linijos vertė (171 000 Eur), įmonės turimi pradelsti įsipareigojimai labai neženkliai viršytų įmonės turimo turto bendrą vertę, kas nagrinėjamu atveju sudarytų pakankamą pagrindą, atsižvelgiant į įmonės kreditorių nuomonę, teikti prioritetą reabilitaciniam įmonės procesui, o ne bankroto bylos iškėlimui.
  19. Byloje neginčijamos aplinkybės, kad šiuo metu atsakovės įmonėje dirba 12 darbuotojų, kurie neprieštarauja restruktūrizavimo bylos iškėlimui. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė turėtų įsiskolinimų įmonėje dirbantiems darbuotojams. Restruktūrizavimo bylos iškėlimui taip pat neprieštarauja didžiausi įmonės kreditoriai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien faktas, kad laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 6 d. iki skundžiamos teismo nutarties priėmimo įmonėje dirbančiųjų asmenų skaičius sumažėjo nuo 16 iki 12, nesudaro pagrindo bejoti įmonės galimybėmis atkurti ūkinę-komercinę veiklą, kadangi esant ypatingai sudėtingai situacijai įmonėje, kai dėl sustabdytos veiklos atlyginimai buvo mažinami, darbuotojų sumažėjo neženkliai. Priešingai, atsakovei iškėlus bankroto bylą, nesant tam pakankamo pagrindo, darbo vietas prarastų net 12 darbuotojų.
  20. Kaip teisingai nurodyta atsakovės atskirajame skunde, UAB „Dainesa“ sudariusi su UAB „Finansų valdymo sprendimų centras“ Ilgalaikę paslaugų teikimo sutartį Nr. 2017/03, pagal kurią atsakovė teikia fasavimo paslaugas. Šias aplinkybes patvirtina atsakovės apeliacinės instancijos teismui pateiktos sąskaitos-faktūros, išrašytos už suteiktas paslaugas. Kartu su sutartimi pateiktas užsakymų ir gamybos planas 2017 metams, kas patvirtina, jog šalių sutartiniai santykiai yra tęstiniai ir realiai yra vykdomi.
  21. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad atsakovė su UAB „Lalila“ sudarė Medžio anglies pirkimo - pardavimo sutartį, pagal kurią UAB „Lalila“ sutiko atsakovei parduoti 149 088,05 kg anglies. Šalys sutarė, kad už anglį atsakovė atsiskaitys per laikotarpį nuo 2017 metų kovo mėnesio iki gegužės mėnesio. Atsakovė įsigytą anglį su antkainiu planuoja perparduoti savo klientams, taip generuodamas pajamas iš anglies perpardavimo. Atsakovė tvirtinimu, ji ir Pietų Korėjos įmonė yra sutarę vystyti bendrą projektą Ukrainoje. Visi projekto etapai išsamiai aprašyti restruktūrizavimo plano metmenyse, kas taip pat patvirtina, jog atsakovė bando spręsti susidariusias įmonės finansines problemas, sąžiningai siekdama įmonės komercinės-ūkinės veiklos tolesnio vykdymo.
  22. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nesiėmė priemonių tinkamai išaiškinti visas bylai reikšmingas aplinkybes, susijusias su įmonės mokumu, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, dėl ko padarė nepagrįstą išvadą, jog UAB „Dainesa“ yra nemoki ir kad jai keltina bankroto byla. Tuo remdamasis apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Panevėžio apygardos teismo 2017 m. sausio 31 d. nutarties dalis, kuria atsakovei UAB „Dainesa“ atsisakyta kelti restruktūrizavimo bylą, naikintina (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kadangi, atsakovei teismo nutartimi iškėlus bankroto bylą remiantis įmonės nemokumo argumentais buvo atsisakyta iškelti restruktūrizavimo bylą, UAB „Dainesa“ direktoriaus pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos įmonei iškėlimo iš esmės nebuvo išnagrinėtas, o pagal įstatymą apeliacinės instancijos teismas iškelti įmonei restruktūrizavimo bylą negali (ĮRĮ 7 straipsnio 13 dalis), tai lemia būtinybę pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos UAB „Dainesa“ iškėlimo pirmosios instancijos teisme išnagrinėti iš naujo. Todėl skundžiamos teismo nutarties dalis, kuria atsisakyta UAB „Dainesa“ iškelti restruktūrizavimo bylą, naikinama ir šis klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

8Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

9Priimti kreditorės Estijos įmonės OU Valdmi atsisakymą nuo pareiškimo iškelti uždarajai akcinei bendrovei „Dainesa“ bankroto bylą.

10Panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2017 m. sausio 31 d. nutarties dalį, kuria uždarajai akcinei bendrovei „Dainesa“ iškelta bankroto byla ir nutraukti civilinę bylą pagal kreditorės Estijos įmonės OU Valdmi ieškinį dėl bankroto bylos atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Dainesa“ iškėlimo.

11Panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2017 m. sausio 31 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta uždarajai akcinei bendrovei „Dainesa“ iškelti restruktūrizavimo bylą ir perduoti klausimą dėl restruktūrizavimo bylos šiai įmonei iškėlimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai