Byla 2-2416/2011
Dėl Panevėžio apygardos teismo 2011 m. liepos 28 d. nutarties, kuria nuspręsta panaikinti atsakovo bankrutavusios D. Š. įmonės pakartotinio kreditorių susirinkimo nutarimą, atsakovo bankrutavusios D. Š. įmonės bankroto byloje

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko, Algirdo Gailiūno ir Egidijaus Žirono (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditoriaus akcinės bendrovės DnB NORD banko atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2011 m. liepos 28 d. nutarties, kuria nuspręsta panaikinti atsakovo bankrutavusios D. Š. įmonės pakartotinio kreditorių susirinkimo nutarimą, atsakovo bankrutavusios D. Š. įmonės bankroto byloje.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Byloje kilo ginčas dėl aiškinimo ir taikymo teisės normų, reglamentuojančių administravimo išlaidų apmokėjimo tvarką bankroto byloje.

6Panevėžio apygardos teismas 2009 m. kovo 26 d. nutartimi iškėlė D. Š. individualiai įmonei bankroto bylą bei bankroto administratoriumi paskyrė V. M..

7Pareiškėjas bankrutavusios D. Š. individualios įmonės bankroto administratorius V. M. pateikė teismui skundą, prašydamas:

  1. panaikinti 2011 m. birželio 16 d. kreditorių susirinkime priimtą nutarimą Nr. 3, kuriuo nuspręsta „pardavus įkeistą turtą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilnius, iš gautų pajamų apmokėti tiesiogiai patirtas su šio turto pardavimu ir išlaikymu susijusias administravimo išlaidas (ryšio, pašto, kanceliarines, transporto, turto vertinimo, turto draudimo ir išlaidas už komunalinius patarnavimus)“;
  2. nustatyti, kad įkaito turėtojas dengia administravimo išlaidas, patirtas iki turto pardavimo dienos, proporcingai nuo gautų lėšų iš įkeisto ir neįkeisto turto (koks procentas sudaro gautos lėšos iš parduoto įkeisto turto, lyginant su gautomis pajamomis iš neįkeisto turto).

8Pareiškėjas skunde nurodė, kad ginčijamu kreditorių susirinkimo nutarimu buvo nutarta patvirtinti administravimo išlaidų apmokėjimo tvarką, kuri prieštarauja Įmonių bankroto įstatymo 36 straipsnio 1 daliai. Šis nutarimas buvo priimtas vien tik kreditoriaus AB DnB NORD bankas balsu, nes kiti kreditoriai reikalavo, kad įkaito turėtojas padengtų administravimo išlaidas proporcingai pajamomis, gautomis pardavus įkeistą ir neįkeistą turtą. Šios aplinkybės patvirtina, kad įkaito turėtojas kreditorius AB DnB NORD bankas nesumokės administratoriaus atlyginimo, nors administratorius atlieka tam tikrus veiksmus (varžytinės ir t.t.) su įkeistu turtu. Be to, neaišku kokią konkrečiai dalį administravimo išlaidų įkaito turėtojas privalo apmokėti.

9Kreditoriai VSDFV Panevėžio skyrius ir VĮ Turto bankas pateikė atsiliepimus į skundą, prašydami jį tenkinti.

10Kreditorius AB DnB NORD bankas pateikė atsiliepimą į skundą, prašydamas jį atmesti. Nurodė, kad 2011 m. birželio 14 d. kreditorių susirinkime nutarimas trečiuoju darbotvarkės klausimu nebuvo priimtas neužtekus balsų, todėl šis klausimas buvo svarstomos 2011 m. birželio 16 d. vykusiame pakartotiniame kreditorių susirinkime, kuriame pakako banko balsų priimti skundžiamam nutarimui (Įmonių bankroto įstatymo 24 str. 3 d.). Bankas pasiūlė ir balsavo už skundžiamo nutarimo projektą, kuriuo nustatoma kokios administravimo išlaidos bus dengiamos iš bankroto procese parduoto bankui įkeisto turto, tai yra tiesiogiai patirtos su šio turto pardavimu ir išlaikymu susijusios administravimo išlaidos (ryšio, pašto, kanceliarinės, transporto, turto vertinimo, turto draudimo išlaidos ir išlaidos už komunalinius patarnavimus). Įstatyme įtvirtinta tik taisyklė, jog administravimo išlaidos apmokamos iš visu rūšių bankrutavusios įmonės lėšų, tačiau nėra numatyta, jog iš kiekvienos rūšies įmonės lėšų (tarp jų ir iš gautų pardavus įkeistą turtą) turi būti dengiamos visu rūšių administravimo išlaidos (tarp jų ir atlyginimas administratoriui) (Įmonių bankroto įstatymo 36 str. 1 d., 3 d., 5 d.). Klausimas kokiu būdu ir tvarka bus dengiamos administravimo išlaidos paliekamas spręsti įmonės kreditorių susirinkimui. Skundžiamame nutarime aiškiai įvardinta, kokios bus dengiamos iš parduoto įkeisto turto tiesiogiai patirtos su šio turto pardavimu ir išlaikymu susijusios administravimo išlaidos. Šių išlaidų konkrečią sumą po įkeisto turto pardavimo turės apskaičiuoti ir pagrįsti dokumentais bankroto administratorius, kuris yra atsakingas už likviduojamos įmonės buhalterinę apskaitą (Įmonių bankroto įstatymo 11 str. 3 d. 16 p.). Bankas yra ne pačios likviduojamos D. Š. įmonės kreditorius, o šios įmonės savininkės D. Š. kaip privataus fizinio asmens kreditorius, ir bankui yra įkeistas šios įmonės savininkės D. Š. nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas. Atsižvelgiant į individualios įmonės ir jos savininko atsakomybės bankroto procese specifiką (CK 2.50 str. 4 d.), bankas dalyvauja skolininkės D. Š. turimos individualios įmonės bankroto byloje kaip kreditorius ir šios įmonės bankroto procese bus parduotas bankui įkeistas D. Š. nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas. Minėtos aplinkybės patvirtina, kad skundžiamas nutarimas yra racionalus bei atitinkantis sąžiningumo ir teisingumo principus, nes iš bankui įkeisto turto, kuris priklauso likviduojamos įmonės savininkei D. Š. kaip fiziniams asmeniui, pardavimo gautų lėšų bus dengiamos tos įmonės bankroto administravimo išlaidos, kurios yra tiesiogiai susiję su šio turto pardavimu ir išlaikymu. Kitos įmonės bankroto administravimo išlaidos turėtų būti dengiamos iš kitų rūšių likviduojamos įmonės lėšų, o kiek jų neužteks, iš kito įmonės savininkės turto (Įmonės bankroto įstatymo 33 str. 1 d.).

11II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

12Panevėžio apygardos teismas 2011 m. liepos 28 d. nutartimi nutarė atsakovo bankrutavusios D. Š. įmonės administratoriaus V. M. skundą tenkinti, panaikinti bankrutavusios D. Š. įmonės pakartotinio kreditorių susirinkimo 2011 m. birželio 26 d. nutarimą Nr. 3, kuriuo nuspręsta, kad „pardavus įkeistą turtą (duomenys neskelbtini), Vilnius, iš gautų pajamų apmokėti tiesiogiai patirtas su šio turto pardavimu ir išlaikymu susijusias administravimo išlaidas (ryšio, pašto, kanceliarines, transporto, turto vertinimo, turto draudimo ir išlaidas už komunalinius patarnavimus)“ ir nustatyti, kad bankrutavusios D. Š. įmonės bankroto administravimo išlaidos dengiamos proporcingai iš visų įmonės rūšių lėšų, gautų pardavus įmonės turtą, įskaitant ir įkeistą bei neįkeistą turtą, įmonei grąžintų skolų, ūkinės veiklos, turto nuomos ir kitų bankroto proceso metu gautų lėšų. Teismas nustatė, kad bankas yra D. Š. kaip fizinio asmens kreditorius, kurio reikalavimas užtikrintas įregistruota hipoteka į D. Š. priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Bankas su D. Š. kaip fiziniu asmeniu 2007 m. spalio 1 d. sudarė Kreditavimo sutartį Nr. K-2400-2007-732. Panevėžio apygardos teismas 2011 m. kovo 9 d. nutartimi į bankrutavusios D. Š. individualios įmonės kreditorių sąrašą įtraukė kreditoriumi AB DnB NORD banką su 119 304,12 EUR (411 933,27 Lt) finansiniu reikalavimu, užtikrintu hipoteka. Iš šių aplinkybių teismas nustatė, kad bankas buvo įtrauktas į bankrutavusios D. Š. individualios įmonės bankroto procesą kaip įmonės hipotekinis kreditorius, kurio reikalavimas bus tenkinamas pirmiausia, pardavus bankui įkeistą turtą – butą (Įmonių bankroto įstatymo 34 str.). Teismas pažymėjo, kad Įmonių bankroto įstatymo 36 straipsnio 1 dalyje nėra nurodyta, jog konkrečios rūšies administravimo išlaidos yra apmokamos tik iš tam tikros rūšies įmonės lėšų, tačiau šiame straipsnyje apibendrintai nurodoma, kad įmonės bankroto administravimo išlaidos apmokamos iš visų rūšių lėšų, todėl teismas padarė išvadą, kad visos administravimo išlaidos proporcingai apmokamos iš visų rūšių lėšų. Kadangi prie administravimo išlaidų įstatymas taip pat priskiria atlyginimą bankroto administratoriui (Įmonių bankroto įstatymo 36 str. 3 d.), iš parduoto įkeisto turto turi būti atlyginamos ne tik tiesiogiai su pardavimu ir išlaikymu susijusios išlaidos, bet ir atlyginimas administratoriui. Bankas yra teismo patvirtintas kreditorius D. Š. įmonės bankroto byloje, jo bei kitų kreditorių interesus gina ir atstovauja bankroto administratorius, todėl viso atlyginimo administratoriui apmokėjimą atliekant iš kitų įmonės lėšų, bet ne iš gautų pardavus įkeistą turtą, bankas nepagrįstai atsidurtų geresnėje padėtyje nei likę kreditoriai, dėl ko būtų pažeisti proporcingumo, sąžiningumo ir teisingumo principai. Remdamasis išvardintomis aplinkybėmis, teismas panaikino skundžiamą nutarimą bei, įvertinęs bankrutavusios D. Š. įmonės kreditorių reikalavimų proporcijas ir siekdamas užtikrinti spartesnę bankroto bylos eigą, ginčą dėl administravimo išlaidų apmokėjimo išsprendė teismo nutartimi.

13III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

14Kreditorius AB DnB NORD bankas pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2011 m. liepos 28 d. nutartį ir bankroto administratoriaus V. M. skundą atmesti. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

  1. įstatymo leidėjas yra įtvirtinęs tik kreditorių susirinkimui teisę patvirtinti administravimui skiriamas išlaidas, jų rūšis ir dydžius (Įmonių bankroto įstatymo 33 str. 5 d., 36 str. 3 d.), iš ko seka, kad teismas nepagrįstai skundžiama nutartimi pats patvirtino naują kreditorių susirinkimo nutarimą dėl administravimo išlaidų apmokėjimo tvarkos;
  2. bankas yra D. Š. kaip fizinio asmens kreditorius, kuriam yra įkeistas D. Š. kaip fiziniam asmeniui priklausantis butas, todėl bankas turėtų apmokėti tik tas administravimo išlaidas, kurios yra tiesiogiai susijusios su buto pardavimu ir išlaikymu. Priešingu atveju, bankas atsidurtų prastesnėje padėtyje nei kiti įmonės kreditoriai, nes bankas, nebūdamas tiesioginiu įmonės kreditoriumi, iš jam įkeisto buto pardavimo lėšų tūrėtų padengti visas kitas įmonės administravimo išlaidas. Kito turto, iš kurio būtų galima padengti administravimo išlaidas, įmonė ir jos savininkė neturi;
  3. įstatymo leidėjas nenustatė imperatyvo, jog iš kiekvienos rūšies įmonės lėšų turi būti privalomai dengiamos ir visų rūšių administravimo išlaidos (Įmonių bankroto įstatymo 36 str. 1 d., 3 d. ir 5 d.).

15Kreditorius VSDFV Panevėžio skyrius pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašydamas jį atmesti. Nurodo, kad bankas netinkamai interpretuoja teisės normas, reglamentuojančias individualios įmonės savininko atsakomybę ir Įmonių bankroto įstatymo nuostatas. Įmonės kreditorių susirinkimui yra nustatyta teisė patvirtinti administratoriaus atlyginimo dydį ir administravimo išlaidų sąmatą (Įmonių bankroto įstatymo 23 ir 36 str.). Įmonių bankroto įstatymo 36 straipsnyje įtvirtinta sąvoka, kad administravimo išlaidos apmokamos iš visų rūšių bankrutavusios įmonės lėšų, reiškia, jog nuo kiekvieno bankrutavusios įmonės turto lito tam tikra dalis turi būti paskirta administravimo išlaidoms apmokėti. Teismas skundžiama nutartimi nustatęs administravimo išlaidų apmokėjimo tvarką vadovavosi teismų suformuota praktika analogiškose bylose (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. spalio 27 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-1218/2010, 2011 m. vasario 17 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-575/2011, 2011 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-2195/2011).

16IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

17Atskirasis skundas netenkinamas.

18Vadovaujantis CK 2.45 straipsniu ir CK 2.50 straipsnio 4 dalimi, individuali įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo, už kurio prievoles atsako jo savininkas, jei prievolėms įvykdyti neužtenka šio juridinio asmens turto. Iš šių teisinių nuostatų darytina išvada, kad individualios įmonės ir jos savininko turtas nėra atskirtas. Būtent todėl iškėlus bankroto bylą individualiai įmonei, visi kreditoriai savo finansinius reikalavimus turi pareikšti Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka nepriklausomai nuo to, su kuo - įmone ar jos savininku, kaip privačiu fiziniu asmeniu - buvo sudarytas sandoris, iš kurio kyla kreditoriaus finansinis reikalavimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. kovo 20 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-207/2008). Taigi, sprendžiant klausimą dėl kreditoriaus finansinio reikalavimo tvirtinimo individualios įmonės bankroto byloje, individualios įmonės savininkas ir individuali įmonė tampa subjektais, vienodai atsakingais už individualios įmonės bei individualios įmonės savininko asmenines prievoles kreditoriams. Todėl individualios įmonės bankroto byloje individualios įmonės savininkas turi būti įtrauktas bendraatsakoviu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 19 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-1099/2003; 2004 m. birželio 22 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-7-308/2004).

19Vadovaujantis aukščiau minėtomis teisinėmis nuostatomis, kreditorius AB DnB NORD bankas, kurio skolininkė buvo D. Š., yra įtrauktas į šios skolininkės bankrutuojančios D. Š. įmonės kreditorių sąrašą su 119 304,12 EUR (411 933,27 Lt) finansiniu reikalavimu, užtikrintu hipoteka. AB DnB NORD banką įtraukus į bankrutuojančios D. Š. įmonės kreditorių sąrašą, jis įgijo lygiai tiek pat teisių kiek ir kiti kreditoriai įmonės bankroto procese. Atsižvelgiant į tai, kad bankroto proceso vienas iš esminių principų yra kreditorių lygybės principas, darytina išvada, kad kreditorius AB DnB NORD bankas, įgijęs lygias teises kartu su visais kitais kreditoriais dalyvauti įmonės bankroto procese, atitinkamai kartu su kitais kreditoriais įgijo ir vienodas pareigas, kylančias iš bankroto procedūrų vykdymo, įskaitant ir pareigą atlyginti bankroto proceso metu susidariusias administravimo išlaidas. Todėl teisėjų kolegija atmeta atskirojo skundo argumentus, jog kreditorius AB DnB NORD bankas turi atlyginti mažiau administravimo išlaidų nei kiti kreditoriais vien dėl to, kad jis buvo įtrauktas į kreditorių sąrašą su finansiniu reikalavimu, kilusiu iš sandorio, sudarytu su įmonės savininke pagrindu, kaip nepagrįstus ir prieštaraujančius visų kreditorių lygybės ir teisėtų lūkesčių (atgauti kuo didesnę dalį finansinio reikalavimo) principui.

20Nagrinėjamu atveju kreditorius AB DnB Nord bankas atskirajame skunde nurodė, jog bankrutavusi D. Š. įmonė neturi jokio kito turto (išskyrus įkeistą kreditoriui), iš kurio galėtų būti atlyginamos administravimo išlaidos. Įmonių bankroto įstatymo 33 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad pirkėjui sumokėjus visą kainą už nupirktą įkeistą turtą, įkaito turėtojui, hipotekos kreditoriui priklausanti suma, atskaičius administravimo išlaidoms apmokėti kreditorių susirinkimo patvirtintą sumą, ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šios kainos gavimo dienos turi būti pervesta į įkaito turėtojo, hipotekos kreditoriaus nurodytą sąskaitą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas kreditoriaus, kurio finansinis reikalavimas užtikrintas hipoteka, pareigos atlyginti administravimo išlaidas apimtį, konstatavo, kad: „bankrutuojančioje įmonėje nesant kito turto ar lėšų administravimo išlaidoms padengti, hipotekos kreditorius, gavęs finansinio reikalavimo patenkinimą, privalo dalyvauti atlyginant administravimo išlaidas. Jeigu gautų lėšų pardavus įkeistą turtą suma arba perdavus neparduotą įkeistą turtą šio turto vertė yra pakankama administravimo išlaidoms padengti, šios išlaidos turi būti atlyginamos“ (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-354/2009). Vadovaujantis kasacinio teismo pateiktu teisės normų taikymo išaiškinimu, darytina išvada, kad, nesant (pakankamai) kito bankrutavusios D. Š. įmonės turto, išskyrus įkeistą kreditoriui AB DnB NORD bankas, pastarasis privalo dalyvauti atlyginant visas administravimo išlaidas, jei gautų lėšų suma, pardavus įkeistą turtą, bus pakankama administravimo išlaidoms atlyginti. Atsižvelgiant į išdėstyta, atskirojo skundo argumentai, jog vadovaujantis Įmonių bankroto įstatymo 36 straipsnio 1 dalyje įtvirtintomis teisinėmis nuostatomis, hipotekos kreditorius neprivalo tam tikros dalies lėšų, gautų pardavus hipoteka įkeistą turtą, skirti visų rūšių administravimo išlaidų atlyginimui, atmetami kaip neatitinkantys šiuo klausimu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos.

21Įmonių bankroto įstatymo 24 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad kreditorių susirinkimo nutarimas gali būti apskųstas teismui ne vėliau kaip per 14 dienų, nuo dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie nutarimo priėmimą. Ši teisinė nuostata suponuoja išvadą, kad įstatymo leidėjas yra įtvirtinęs teismui prerogatyvą patikrinti kreditorių susirinkimo (komiteto) nutarimų teisėtumą bei nustačius jo neteisėtumą priimti vieną iš procesinių sprendimų – šį nutarimą panaikinti ir priimti naują nutarimą ar perduoti spręsti kreditoriams iš naujo dėl nutarimo priėmimo, arba šį nutarimą pakeisti (Įmonių bankroto įstatymo 10 str. 1 d.). Atsižvelgiant į išdėstyta, atskirojo skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo teisės priimti naujo nutarimo, atmetami kaip nepagrįsti ir neatitinkantys bankroto bylos nagrinėjimą įtvirtinančių proceso normų (Įmonių bankroto įstatymo 10 str. 1 d.).

22Teisėjų kolegija konstatuoja, jog šiuo atveju nustačius kreditoriaus AB DnB NORD banko pareigą dalyvauti visų įmonės bankroto administravimo išlaidų atlyginime, pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą nutartį, nustatydamas, kad bankrutavusios D. Š. įmonės bankroto administravimo išlaidos turi būti dengiamos proporcingai iš įmonės visų rūšių lėšų. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas neaiškiai suformulavo administravimo išlaidų paskirstymo proporciją kreditoriams, dėl ko vykdant šią nutartį gali kilti tarp bankroto byloje dalyvaujančių asmenų ginčai, kokio dydžio išlaidos turi būti padengiamos iš konkretaus įmonės turto. Todėl teisėjų kolegija patikslina skundžiamos nutarties rezoliucinę dalį, nustatydama, kad bankrutavusios D. Š. įmonės bankroto administravimo išlaidos dengiamos proporcingai kreditorių finansinių reikalavimų daliai, patenkintai iš visų įmonės rūšių lėšų, gautų pardavus įmonės turtą, įskaitant ir įkeistą bei neįkeistą turtą, įmonei grąžintų skolų, ūkinės veiklos, turto nuomos ir kitų bankroto proceso metu gautų lėšų (CPK 276 str.).

23Apeliacine tvarka išnagrinėjus pareiškėjo (kreditoriaus) AB DnB NORD banko atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2011 m. liepos 28 d. nutarties, pagrindų, įtvirtintų CPK 329 bei 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti naikinama atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 338 str.). Todėl pareiškėjo (kreditoriaus) atskirasis skundas netenkinamas, o Panevėžio apygardos teismo 2011 m. liepos 28 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 p.), patikslinant, jog bankrutavusios D. Š. įmonės bankroto administravimo išlaidos dengiamos proporcingai kreditorių finansinių reikalavimų daliai, patenkintai iš visų įmonės rūšių lėšų, gautų pardavus įmonės turtą, įskaitant ir įkeistą bei neįkeistą turtą, įmonei grąžintų skolų, ūkinės veiklos, turto nuomos ir kitų bankroto proceso metu gautų lėšų (CPK 276 str.).

24Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 punktu ir 338 straipsniu,

Nutarė

25Panevėžio apygardos teismo 2011 m. liepos 28 nutartį palikti nepakeistą.

26Patikslinti Panevėžio apygardos teismo 2011 m. liepos 28 nutarties dalį, kuria nustatyta administravimo išlaidų atlyginimo tvarka, nurodant, kad bankrutavusios D. Š. įmonės bankroto administravimo išlaidos dengiamos proporcingai kreditorių finansinių reikalavimų daliai, patenkintai iš įmonės visų rūšių lėšų, gautų pardavus įmonės turtą, įskaitant ir įkeistą bei neįkeistą turtą, įmonei grąžintų skolų, ūkinės veiklos, turto nuomos ir kitų bankroto proceso metu gautų lėšų

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Byloje kilo ginčas dėl aiškinimo ir taikymo teisės normų,... 6. Panevėžio apygardos teismas 2009 m. kovo 26 d. nutartimi iškėlė D. Š.... 7. Pareiškėjas bankrutavusios D. Š. individualios įmonės bankroto... 8. Pareiškėjas skunde nurodė, kad ginčijamu kreditorių susirinkimo nutarimu... 9. Kreditoriai VSDFV Panevėžio skyrius ir VĮ Turto bankas pateikė atsiliepimus... 10. Kreditorius AB DnB NORD bankas pateikė atsiliepimą į skundą, prašydamas... 11. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 12. Panevėžio apygardos teismas 2011 m. liepos 28 d. nutartimi nutarė atsakovo... 13. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai... 14. Kreditorius AB DnB NORD bankas pateikė atskirąjį skundą, prašydamas... 15. Kreditorius VSDFV Panevėžio skyrius pateikė atsiliepimą į atskirąjį... 16. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 17. Atskirasis skundas netenkinamas.... 18. Vadovaujantis CK 2.45 straipsniu ir CK 2.50 straipsnio 4 dalimi, individuali... 19. Vadovaujantis aukščiau minėtomis teisinėmis nuostatomis, kreditorius AB DnB... 20. Nagrinėjamu atveju kreditorius AB DnB Nord bankas atskirajame skunde nurodė,... 21. Įmonių bankroto įstatymo 24 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad kreditorių... 22. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog šiuo atveju nustačius kreditoriaus AB DnB... 23. Apeliacine tvarka išnagrinėjus pareiškėjo (kreditoriaus) AB DnB NORD banko... 24. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 25. Panevėžio apygardos teismo 2011 m. liepos 28 nutartį palikti nepakeistą.... 26. Patikslinti Panevėžio apygardos teismo 2011 m. liepos 28 nutarties dalį,...