Byla 2-576/2012
Dėl BUAB „Esveras“ kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo UAB ,,Esveras“ bankroto byloje, bylos Nr. B2-342-544/2011

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės, Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Konstantino Gurino, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditoriaus akcinės bendrovės „Ūkio bankas“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2011 m. gruodžio 21 d. nutarties, kuria iš dalies tenkinti bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Esveras“ administratoriaus M. Š. ir kreditoriaus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus skundai dėl BUAB „Esveras“ kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo UAB ,,Esveras“ bankroto byloje, bylos Nr. B2-342-544/2011.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Panevėžio apygardos teismo 2010-10-07 nutartimi, kuri įsiteisėjo 2011-01-27, UAB „Esveras“ iškelta bankroto byla, administratoriumi paskirtas M. Š.. 2011-03-29 nutartimi patvirtintas, o 2011-10-25 nutartimis patikslintas kreditorių sąrašas ir jų finansiniai reikalavimai. Panevėžio apygardos teismo 2011-05-25 nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Panevėžio apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija kreditoriumi buvo iki 2011-10-25 nutarties, kuria buvo patvirtintas reikalavimo perleidimas VĮ Turto bankas, įsiteisėjimo. 2011 m. spalio 20 d. įvyko BUAB „Esveras“ kreditorių susirinkimas. Susirinkime 5.3 punktu buvo priimtas nutarimas „bendrovės turtą – kranbalkę pardavinėti komplekte su 5.1 p. ir 5.2 p. paminėtu turtu už bendrą 400 000 Lt kainą laikant, kad kranbalkė yra įkeisto nekilnojamojo turto neatsiejama dalis (priklausinys)“. Susirinkime 6.4. punktu priimtas nutarimas, kuriame numatyta, kad „atsižvelgiant į administratoriaus pateiktą informaciją yra tikėtina, kad įkaito turėtojo kreditorinis reikalavimas iš lėšų gautų pardavus neįkeistą įmonės turtą ir iš išieškotų skolų nebus tenkinamas, todėl tikslinga nustatyti, kad administravimo išlaidų dalis tenkanti įkeisto turto administravimui ir apmokama įkaito turėtojo yra lygi lėšų, gautų iš įkeisto turto (pardavimas/perdavimas) ir lėšų, gautų iš viso įmonės turto pardavimo/perdavimo, santykiui, padaugintam iš faktinių administravimo išlaidų, į kurias neįskaičiuojamos išlaidos susijusios su skolų priteisimu ir išieškojimu ir kurios neviršija kreditorių patvirtintos išlaidų sąmatos, įkeisto turto pardavimo/perdavimo dienai“.

5BUAB „Esveras“ administratorius M. Š. prašė panaikinti 2011 m. spalio 20 d. kreditorių susirinkimo nutarimą Nr. 5.3. Nurodė, kad pagal administratoriui perduotus dokumentus kranbalkė buvo pirkta 2006-11-29 kaip atskiras įrenginys. Dokumentų apie kranbalkės įkeitimą bankui nėra, šį įrenginį galima išmontuoti iš bankui įkeisto pastato nepadarant žalos ir parduoti atskirai gaunant apie 4000 Lt arba parduoti kartu su įkeistu turtu, tačiau nustatant, kokia dalis gautų pajamų tenka neįkeistam turtui. Pardavus turtą pagal ginčijamą nutarimą, visos lėšos tektų tik įkaito turėtojui ir būtų pažeisti kreditorių, kurių reikalavimai neužtikrinti įkeistu turtu, interesai. Šie kreditoriai balsavo prieš ginčijamą nutarimą, tačiau jis buvo priimtas banko balsų dauguma.

6Kreditoriai VSDFV Panevėžio skyrius ir VĮ Turto bankas prašė administratoriaus skundą patenkinti. Kreditorius AB Ūkio prašė administratoriaus skundą atmesti. Nurodė, kad, vadovaujantis CK 4.171 str. 2 d., 3 d., kranbalkė, nepriklausomai nuo to, kad ji pirkta atskirai, įkeitimo lakštu buvo įkeista kartu su skardininkų cechu, nes buvo jo priklausiniu, aptarnaujančiu daiktu, reikalingu tam, kad pastatas būtų naudojamas pagal tiesioginę savo paskirtį, o ne taptų sandėliu. Išmontavus kranbalkę pastato vertė sumažėtų ir jo nebebūtų galima naudoti pagal paskirtį. 2010-04-26 rašte bendrovė pati patvirtino, kad papildomo įkeičiamo turto neturi, kas reiškia pripažinimą, jog kranbalkė įkeista bankui. Pastato būklė bloga, kranbalkė atlieka pastato karkaso sutvirtinimo vaidmenį, todėl pradėjus montavimo darbus pastatas gali sugriūti. Pardavus minėtą turtą gautos lėšos pirmiausia tektų ne bankui, bet būtų apmokėtos administravimo išlaidos.

7Kreditorius VSDFV Panevėžio skyrius prašė panaikinti 2011-10-20 BUAB „Esveras“ kreditorių susirinkimo nutarimą Nr. 6.4. bei nustatyti, kad administravimo išlaidas reikia apmokėti proporcingai iš bankrutavusios įmonės visų rūšių lėšų, gautų pardavus, perėmus įkeistą ir neįkeistą turtą, grąžintų skolų, ūkinės veiklos, turto nuomos ir kitų bankroto procese gautų lėšų, t. y. lėšų suma įkeisto turto administravimui yra lygi lėšų, gautų iš įkeisto turto (įkeisto turto pardavimas/perdavimas, t. y. suma tenkanti įkaito turėtojo finansinio reikalavimo tenkinimui) ir lėšų gautų iš visų rūšių turto (įkeisto turto pardavimo/perdavimo) neįkeisto turto pardavimo, ūkinės veiklos, turto nuomos, įmonei grąžintų skolų ir kitų bankroto proceso metu gautų lėšų) santykiui, padaugintam iš faktinių administravimo išlaidų. Nurodė, kad ginčijama nutarimo dalis pažeidžia jo teises, neatitinka CK 1.5 str. principų bei Įmonių bankroto įstatymo 33 str. 5 d., 34 str., 6 str. 1 d. reikalavimų. Ginčijamu nutarimu kreditorių susirinkime nutarta administravimo išlaidas apmokėti ne iš visų rūšių įmonės lėšų ir nesilaikant proporcingumo principo. Ginčo nutarimas priimtas tik įkaito turėtojo balsais, kurių jis turi 60,16 procento, jis pažeidžia kitų kreditorių teises ir teisėtus interesus, nes priimto nutarimo pagrindu apmokėjus administravimo išlaidas išnyktų galimybė kitų eilių kreditoriams atgauti bent dalį piniginių lėšų.

8BUAB „Esveras“ administratorius ir kreditorius Panevėžio AVMI, kurios kreditorinis reikalavimas buvo perleistas VĮ Turto bankui, prašė kreditoriaus VSDFV Panevėžio skyriaus skundą patenkinti. Kreditorius AB Ūkio bankas kreditoriaus VSDFV Panevėžio skyriaus skundą prašė atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad VSDFV Panevėžio skyrius savo reikalavimą siekia patenkinti banko sąskaita, nes, priėmus jo siūlomą nutarimą, susidarytų situacija, kai hipotekos kreditorius turės atlyginti visas administravimo išlaidas, o dalis lėšų bus skirta kitos eilės kreditorių reikalavimams tenkinti, nors hipoteka užtikrintas reikalavimas pilnai nepatenkintas. Pagrindinis klausimas yra tas, ar kitų eilių kreditoriai turi teisę gauti kreditorinių reikalavimų patenkinimą iš kitam kreditoriui įkeisto turto realizavimo gautų pajamų. Mano, jog ginčijama nutarimo dalis atitinka proporcingumo principą, kuris šiuo atveju išreikštas santykiu ir gali būti taikomas įvairiai. Pagal teismų praktiką, įmonės kreditorių susirinkimas turi teisę apriboti tam tikros administravimo išlaidų rūšies apmokėjimą iš lėšų, gautų realizavus įkeistą turtą. Reikalavimas teismui nustatyti administravimo išlaidų apmokėjimą negali būti tenkinamas, nes tai ne teismo, o kreditorių susirinkimo kompetencija.

9II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

10Panevėžio apygardos teismas 2011 m. gruodžio 21 d. nutartimi BUAB „Esveras“ administratoriaus M. Š. ir kreditoriaus VSDFV Panevėžio skyriaus skundus tenkino iš dalies – nutarė panaikinti 2011-10-20 BUAB „Esveras“ kreditorių susirinkimo nutarimą Nr. 5.3 p. „bendrovės turtą – kranbalkę pardavinėti komplekte su 5.1 p. ir 5.2 p. paminėtu turtu už bendrą 400 000,00 Lt kainą, laikant, kad kranbalkė yra įkeisto nekilnojamojo turto neatsiejama dalis (priklausinys)“ ir nutarimą 6.4 p., kuriuo nustatyta, kad administravimo išlaidų dalis, tenkanti įkeisto turto administravimui ir apmokama įkaito turėtojo, yra lygi lėšų gautų iš įkeisto turto (pardavimas/perdavimas) ir lėšų, gautų iš viso įmonės turto pardavimo/perdavimo, santykiui, padaugintam iš faktinių administravimo išlaidų, į kurias neįskaičiuojamos išlaidos, susijusios su skolų pritesimu ir išieškojimu, ir kurios neviršija kreditorių patvirtintos išlaidų sąmatos, įkeisto turto pardavimo/perdavimo dienai ir perdavė minėtus klausimus iš naujo išnagrinėti BUAB „Esveras“ kreditorių susirinkimui.

11Dėl administratoriaus skundo teismas nustatė, kad ginčo objektas –kranbalkė buvo pirkta 2006-11-29 pagal PVM sąskaitą-faktūrą RM Nr. 121 už 400 Lt + PVM. Dėl sąlyginai mažos vertės jos vertė buvo nurašyta į sąnaudas ir ji nebuvo užpajamuota kaip ilgalaikis turtas. Ji neįrašyta į įkeitimo lakštą, pagal kurį įkeistas pastatas (skardininkų cechas), kuriame ji yra. Nei įkeitimo lakšte, nei VĮ Registrų centras duomenyse apie šį turtą nėra įrašų apie tai, kad minėtas įkeistas skardininkų cechas turi įkeistų priklausinių. Minėtas pastatas nuo 2004-07-08 iki 2006-12-12 priklausė UAB „Montuotojas“, kuris pastatą perleido 2006-11-28 pirkimo-pardavimo sutartimi, o sekančią dieną (2006-11-29) kaip atskiras turtas buvo parduota kranbalkė, kas patvirtina, kad tai yra savarankiškas kilnojamasis daiktas, nesantis skardininkų cecho priklausiniu. Antstolis, areštuodamas turtą vykdymo proceso metu dar iki bankroto bylos iškėlimo, taip pat areštuodamas minėtą cechą nieko nenurodė, kad areštuojama ir neatsiejamai su šio cecho paskirtimi ir veikla susijusi kranbalkė. Teismas nepripažino pagrįstu AB Ūkio bankas argumento, esą 2010-04-26 rašte bendrovė pati patvirtino, kad papildomo įkeičiamo turto neturi, kas reiškia, kad pripažino, jog kranbalkė jau įkeista bankui, sutikti nėra pagrindo, nes iš šio rašto turinio matyti, kad jame konkrečiai apie kranbalkę nieko nepasisakyta, o buvo kalbama apie popierinių nosinaičių ir servetėlių gamybos įrengimų įkeitimą. Teismas nurodė, jog kreditoriaus AB Ūkio bankas teiginiai, kad kranbalkė, nepriklausomai nuo to, kad pirkta atskirai, įkeitimo lakštu buvo įkeista kartu su skardininkų cechu, nes buvo jo priklausiniu, aptarnaujančiu daiktu, reikalingu tam, kad pastatas būtų naudojamas pagal tiesioginę savo paskirtį, kad įrenginio negalima išmontuoti iš bankui įkeisto pastato nepadarant žalos, kad pastatas gali sugriūti, kad įrenginį išmontavus sumažės statinio vertė, nepagrįsti objektyviais ir patikimais įrodymais. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas sprendė, kad pardavus turtą pagal ginčijamą nutarimą visos lėšos (ir iš neįkeisto įrenginio pardavimo) tektų tik įkaito turėtojui, taip būtų pažeistos kreditorių, kurių reikalavimai neužtikrinti įkeistu turtu, interesai, todėl šis nutarimas naikintinas ir perduotinas iš naujo svarstyti kreditorių susirinkimui, kuris galėtų svarstyti, ar nebūtų teisinga įkeistą pastatą parduoti kartu su kranbalke, tačiau ją reikėtų įvertinti rinkos kaina ir nustatyti, kokia dalis gautų pajamų tenka šiam neįkeistam turtui.

12Dėl kreditoriaus VSDFV Panevėžio skyriaus skundo teismas nurodė, kad ginčijamu kreditorių susirinkimo nutarimo 6.4. punktu administravimo išlaidas nutarta apmokėti ne iš visų rūšių įmonės lėšų, nesilaikant proporcingumo principo. Priimto nutarimo pagrindu apmokėjus administravimo išlaidas, išnyktų galimybė kreditoriams, kurių naudai nėra įkeistas turtas, atgauti bent dalį piniginių lėšų. Todėl teismas sprendė, kad ginčijamas kreditorių susirinkimo nutarimo 6.4. punktas pažeistų bankrutavusios įmonės kreditorių, kurių naudai nėra įkeistas turtas, teises ir teisėtus interesus, nes ženklia dalimi būtų sumažinta likusi lėšų dalis, kuri tenka šių kreditorių finansinių reikalavimų patenkinimui, o įkaito turėtojas AB Ūkio bankas realiai prie administravimo išlaidų apmokėjimo neprisidėtų tiek, kiek jam priklauso pagal ĮBĮ nuostatas. Įvertinant tą aplinkybę, jog AB Ūkio bankas patvirtintas kreditorinis reikalavimas sudaro 60,16 procentų visų teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų sumos, tai būtų ženkli suma kitų kreditorių nenaudai. Be to, šiuo metu dar nėra aišku, kiek bus gauta lėšų už parduotą įkeistą ir neįkeistą turtą ir kokia bus verčių proporcija, kada bus parduotas įkeistas turtas ir kokia reali bus įkeisto turto administravimo išlaidų suma. Todėl, teismo nuomone, nutarimas dėl administravimo išlaidų apmokėjimo tvarkos ir sąlygų, nurodytas ginčijamo susirinkimo nutarimo 6.4 p., prieštarauja ĮBĮ 34 str., 36 str. 1 d., 2 d., teisingumo ir protingumo principams (CPK 3 str. 7 d.)

13III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

14Atskiruoju skundu kreditorius AB „Ūkio bankas“ prašo Panevėžio apygardos teismo 2011 m. gruodžio 21 d. nutartį panaikinti ir išspręsti bylą iš esmės – pareiškėjų BUAB „Esveras“ administratoriaus M. Š. ir VSDFV Panevėžio skyriaus skundus atmesti. Atskirasis skundas dėl Panevėžio apygardos teismo nutarties dalies, kuria tenkintas BUAB „Esveras“ administratoriaus skundas ir panaikintas kreditorių susirinkimo nutarimas Nr. 5.3, grindžiamas šiais argumentais:

  1. Teismas pažeidė žodiškumo principą, nes Panevėžio apygardos teismui 2011-11-28 nutartyje konstatavus, kad šalys yra pateikę visus įrodymus ir argumentaciją ir nusprendus bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, AB „Ūkio bankas“ negalėjo pateikti savo paaiškinimų dėl jam nepateiktų įrodymų.
  2. Teismas pažeidė rungimosi principą ir įrodymų vertinimo taisykles, nes priimdamas nutartį vadovavosi tik skunde nurodytomis, bet niekuo nepagrįstomis aplinkybėmis, pavyzdžiui, teismo nutartyje nurodyta kranbalkės įsigijimo sąskaita nebuvo pateikta nei teismui, nei AB Ūkio bankui. Be to, teismas nepagrįstai įrodinėjimo naštą perkėlė AB „Ūkio bankas“, konstatuodamas, kad bankas nepateikė jokių įrodymų, jog kranbalkė įkeitimo lakštu buvo įkeista kartu su pastatu, buvo jo priklausiniu, aptarnaujančiu daiktu, reikalingu tam, kad pastatas būtų naudojamas pagal tiesioginę savo paskirtį, kad įrenginio negalima išmontuoti iš bankui įkeisto pastato nepadarant žalos, kad pastatas gali sugriūti, kad įrenginį išmontavus sumažės statinio vertė.
  3. Teismas neteisingai aiškino ir pritaikė materialines teisės normas – CK 4.171 straipsnį. Kadangi hipotekos lakšte, kuriuo buvo įkeistas pastatas, nenumatyta, kad prie įkeičiamo turto prijungti priklausiniai nėra ir nebus įkeičiami, laikytina, kad prie pagrindinio daikto – skardininkų cecho prijungti arba jį aptarnaujantys ir reikalingi tam, kad šis pastatas būtų naudojamas pagal tiesioginę paskirtį, priklausiniai (kranbalkė) buvo kartu įkeisti su pagrindiniu daiktu.
  4. Teismo išvada, kad kranbalkės neįkeitimą patvirtina ir tai, kad antstolis, areštuodamas turtą vykdymo proceso metu dar iki bankroto bylos iškėlimo, taip pat areštuodamas minėtą cechą nieko nenurodė, kad areštuojama ir neatsiejamai su šio cecho paskirtimi ir veikla susijusi kranbalkė, yra nepagrįsta. AB „Ūkio bankas“ nuomone, jeigu antstolis, aprašydamas ir areštuodamas turtą, neišskiria turto kaip atskiro vieneto, laikytina, kad šį turtą laikė kaip pagrindinio areštuojamo turto priklausinį.
  5. Teismas neteisingai vertino AB „Ūkio bankas“ pateiktą BUAB „Esveras“ 2010-04-26 raštą. Banko nuomone, šiame rašte aiškiai pasakyta, kad įmonė rašto sudarymo metu neturi jokio kito papildomo turto, kurį galėtų įkeisti bankui, be planuotų įsigyti įrengimų.

15Atskirasis skundas dėl Panevėžio apygardos teismo nutarties dalies, kuria tenkintas kreditoriaus VSDFV Panevėžio skyriaus skundas ir panaikintas kreditorių susirinkimo nutarimas Nr. 6.4, grindžiamas šiais argumentais:

  1. Sprendžiant klausimą dėl įmonės bankroto administravimo išlaidų paskirstymo, kreditoriai sprendė, ar finansiškai tikslinga pradėti skolų priverstinį išieškojimą iš debitorių, kurie yra nemokūs arba yra užsienio valstybėse. Šiuo klausimu bankas svarstė, kad nesėkmės atveju įmonė patirtų papildomas administravimo išlaidas, kurias apmokėti pareiga kiltų vieninteliam bankui, o sėkmės atveju iš išieškotų lėšų būtų tenkinami pirmos ir antros eilės kreditorių reikalavimai, todėl banko reikalavimas nebūtų tenkinamas arba bus tenkinamas labai maža dalimi trečioje eilėje. Todėl bankas pasiūlymą pradėti išieškojimą iš debitorių priėmė su sąlyga, kad jam kaip kreditoriui neteks mokėti šių papildomų administravimo išlaidų, todėl ir balsavo už skundžiamą nutarimą Nr. 6.4.
  2. Šiuo atveju priėmus nutarimą išieškoti skolas iš debitorių, susidarytų teisinė situacija, kai hipotekinis kreditorius atlygina visas bankrutuojančios įmonės administravimo išlaidas, o dalis lėšų, gautų iš įkeisto jam turto, skiriama kitos eilės kreditoriams, nors jo hipoteka užtikrintas reikalavimas nėra pilnai patenkinamas. Kreditoriaus VSDFV Panevėžio skyrius siekia įrodyti, kad hipotekos kreditorius privalo dalyvauti apmokėdamas visų rūšių administravimo išlaidų dalį, o ne tik įkeisto turto administravimo išlaidas įkeisto turto realizavimo atveju. Skundžiamas nutarimas apibrėžia hipotekinio kreditoriaus pareigą proporcingai apmokėti patirtas administravimo išlaidas, išskyrus išlaidas, patirtas dėl būsimo skolų išieškojimo.

16Atsiliepimais į atskirąjį skundą kreditorius VSDFV Panevėžio skyrius ir atsakovas BUAB „Esveras“ prašo kreditoriaus AB „Ūkio bankas“ atskirąjį skundą atmesti ir Panevėžio apygardos teismo 2011 m. gruodžio 21 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimai grindžiami šiais argumentais:

  1. Atskirojo skundo argumentas, kad teismas pažeidė žodiškumo principą, nepagrįstas. AB „Ūkio bankas“ turėjo 20 dienų terminą, per kurį galėjo susipažinti su visa bylos medžiaga ir pateikti jo manymu reikalingus papildomus įrodymus.
  2. AB „Ūkio bankas“ įkeistas visas įmonės nekilnojamasis turtas, o neįkeisto kilnojamojo turto vertė yra nedidelė. ĮBĮ nenumato, kad kreditorius, kurio finansinis reikalavimas užtikrintas įkeitimu, turi teisę būti atleistas nuo administravimo išlaidų mokėjimo arba, kad jis savo turimų balsų dauguma gali priimti sprendimus, faktiškai ribojančius kitų eilių kreditorių galimybę gauti savo reikalavimų dalinį patenkinimą, realizavus neįkeistą turtą ar išieškojus skolas iš debitorių, taip pat priimti sprendimus nepateisinamai apribojančius administravimo išlaidų padengimo proporcijas.

17IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18Remiantis CPK 320 str., bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

19Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 ir 3 dalys), todėl skundžiamos nutarties teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas pagal kreditoriaus AB Ūkio bankas atskirajame skunde nurodytus teisnius bei faktinius argumentus dėl įrenginio- kranbalkės statuso (ar ji yra savarankiškas daiktas, ar kreditoriui įkeisto nekilnojamojo daikto- skardininkų cecho- priklausinys) ir jos teisinio likimo ( ar kranbalkė turi būti parduodama kartu su įkeistu skardininkų cechu kaip šio priklausinys ar gali būti parduodama atskirai), taip pat, byloje yra kilęs ginčas dėl administravimo išlaidų apmokėjimo tvarkos.

20Dėl teismo posėdžio formos

21Atskirajame skunde apeliantas nurodo, kad teismas, išnagrinėdamas bylą rašytinio proceso tvarka, pažeidė visą eilę civilinio proceso principų (žodiškumo, rungimosi). Šis apelianto argumentas pripažįstamas nepagrįstu.

22Bankroto bylos nagrinėjamos CPK nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus ĮBĮ nustatytas išimtis (CPK 1 straipsnio 1, 2 dalys, ĮBĮ 10 straipsnio 1 dalis). Nors CPK 153 straipsnio 1 dalyje nustatyta bendro pobūdžio taisyklė, kad teismo posėdžiai vyksta žodinio proceso tvarka, tačiau šio straipsnio 2 dalis nustato ir kitą galimą teismo posėdžio formą – rašytinį teismo posėdžio procesą CPK numatytais atvejais. Š. K. nėra nuostatų dėl teismo posėdžių formos (rašytinės ar žodinės), kuria turėtų būti nagrinėjami konkretūs klausimai, kylantys iš bankroto teisinių santykių, todėl šiuo atveju aktuali CPK 1 straipsnio išimtis. Įmonių bankroto procesą reglamentuoja Įmonių bankroto įstatymas, kurio tikslas – tenkinti kreditorių reikalavimus iš bankrutuojančios įmonės turto, tuo pačiu metu įmonei – skolininkei, likviduojant skolų naštą, taip apsaugant kreditorius nuo dar ilgesnio bankrutuojančios įmonės atsiskaitymų uždelsimo, ir toks tikslas įgyvendinamas nagrinėjant bankroto bylą kuo operatyviau ir efektyviau, taikant įstatymuose nustatytus procesinius ypatumus. Priešingu atveju toks procesas būtų neracionalus, neatitiktų bankroto proceso operatyvumo ir efektyvumo principų. ĮBĮ 24 str. 5 d., kuri reglamentuoja kreditorių susirinkimo nutarimų apskundimą teismui, nėra nurodyta, kokios formos (žodiniame ar rašytiniame) teismo posėdyje toks skundas turi būti išnagrinėjamas, taigi, įstatyme nėra tiesioginės nuostatos dėl žodinio proceso būtinumo aptariamu atveju. Pažymėtina, kad tokie reikšmingi materialiniai teisiniai klausimai, kaip bankroto bylos iškėlimas, kreditoriaus finansinių reikalavimų tvirtinimas, sprendžiami rašytinio proceso tvarka. Įstatymas numato galimybę nagrinėti kreditorių reikalavimo tvirtinimo klausimą žodinio proceso tvarka, jei yra suinteresuotų asmenų prašymas, tačiau teismui tai nėra privaloma. Tik administratoriaus ginčijamų kreditorių reikalavimų tvirtinimo klausimas turi sprendžiamas teismo posėdyje (teisėjų kolegijos vertinimu, Įstatymų leidėjas čia turi omeny žodinį teismo procesą), pranešus administratoriui ir asmenims, kurių reikalavimai yra ginčijami (ĮBĮ 9-10, 26 str. 4 d.). Nagrinėjamoje byloje ginčijami kreditorių susirinkimo nutarimai savo turiniu nėra tokie aktai, kurie turėtų būti privalomai nagrinėjami žodinio teismo proceso forma. Pirmosios instancijos teismas dėl teismo proceso formos priėmė motyvuotą nutartį. Apeliantas nepateikė svarių įrodymų, kurie pagrįstų žodinio teismo proceso būtinybę. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad teismo procesas pirmosios instancijos teisme vyko tinkama procesine forma ir apelianto procesinių teisių nepažeidė.

23Pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinis teismas laikosi analogiškos praktikos dėl teismo posėdžių formos bylose, kuriose ginčijami kreditorių susirinkimo (komiteto) nutarimai (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. liepos mėn. 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1804/2011, 2012 m. sausio mėn. 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-213/2012, 2012 m. kovo mėn. 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-235/2012 ir kt.).

24Dėl išdėstyto, apelianto argumentas, kad teismas, išnagrinėdamas kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo klausimą, pažeidė CPK normas, pripažįstamas nepagrįstu. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog kreditorių susirinkimo nutarimų ne(galiojimo) klausimo nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka nėra kliūtimi dalyvaujantiems byloje asmenims teikti įrodymus. Tokiais įrodymais pripažįstami ir dalyvaujančių byloje asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimai tiek žodžiu, tiek raštu (CPK 42 str. 1 d., 177 str. 2 d.). Apeliantas neginčija aplinkybės, jog apie bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka jam buvo pranešta, jis gavo teismo 2011-11-28 nutarties kopiją, taigi, žinojo apie teismo posėdžio formą, todėl turėjo galimybę iki teismo posėdžio pradžios pareikšti prašymą dėl papildomų įrodymų išreikalavimo, jeigu tokie, jo manymu, buvo reikalingi, taip pat, pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo reikalavimus (atsikirtimus), tačiau tokių prašymų nereiškė. Dėl to nėra pagrindo konstatuoti, jog priimant skundžiamą nutartį, buvo pažeistas rungimosi principas.

25Dėl įrodymų vertinimo.

26Aplinkybė, jog kranbalkės įsigijimo sąskaita, kuria remiamasi skundžiamoje teismo nutartyje, teismui nebuvo pateikta, savaime nereiškia, jog teismas negalėjo remtis atitinkamu argumentu. Kaip matyti iš 2011-10-20 kreditorių susirinkimo protokolo (4 t., b.l. 11), susirinkimo metu svarstant klausimą dėl bendrovės turto pardavimo, administratorius pateikė informaciją, kad kranbalkė buvo pirkta 2006 m. lapkričio 29 d. pagal PVM sąskaitą- faktūrą RM Nr. 121. Abejonių dėl šios aplinkybės kreditoriai neišreiškė. Pažymėtina, jog atsiliepime į BUAB ,,Esveras“ administratoriaus skundą dėl kreditorių susirinkimo nutarimo AB Ūkio bankas taip pat nereiškė abejonių dėl šios aplinkybės (t.y. kad kranbalkė buvo įsigyta atskirai nuo pastatų pagal administratoriaus nurodomą PVM sąskaitą- faktūrą) (4 t., b.l. 46-49). Taigi, konstatuotina, jog nei kreditorių susirinkime, nei nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ginčo dėl šios aplinkybės nekilo, todėl atitinkamo įrodymo nepateikimą (jo neišreikalavimą) nėra pagrindo vertinti kaip CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, pažeidimą. Apeliantui atskirajame skunde išreiškus abejones dėl aptariamos aplinkybės, apeliacinės instancijos teismui administratorius pateikė nurodytos PVM sąskaitos- faktūros originalą ir šis įrodymas visiškai patvirtina administratoriaus nurodytą faktinę aplinkybę- kad kranbalkė buvo pirkta atskirai nuo pastatų, pagal PVM sąskaitą- faktūrą, t.y. ji buvo įsigyta kaip savarankiškas daiktas. Kiek ši aplinkybė gali būti reikšminga, sprendžiant ginčijamo kreditorių susirinkimo nutarimo teisėtumo klausimą, teisėjų kolegija pasisako, argumentuodama dėl atskirojo skundo argumentų, susijusių su materialinės teisės normų taikymo tinkamumu.

27Nepripažįstamas pagrįstu ir apelianto AB Ūkio bankas argumentas dėl neteisingo įrodinėjimo pareigos paskirstymo: remiantis CPK 178 str., kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus. Tai reiškia, jog įrodinėja tas, kas teigia, išskyrus atvejus, jeigu remiamasi aplinkybėmis, kurių pagal CPK nuostatas nereikia įrodinėti. Kadangi būtent AB Ūkio bankas teigė, kad kranbalkė įkeitimo lakštu buvo įkeista kartu su pastatu, kad buvo jo priklausiniu, aptarnaujančiu daiktu, reikalingu tam, kad pastatas būtų naudojamas pagal tiesioginę savo paskirtį, kad įrenginio negalima išmontuoti iš bankui įkeisto pastato nepadarant žalos, kad pastatas gali sugriūti, kad įrenginį išmontavus sumažės statinio vertė, jis ir privalėjo šias aplinkybes įrodinėti. Šiuo atveju įrodinėjimo dalyką sudarė faktinė aplinkybė, ar tam tikras kilnojamasis daiktas (kranbalkė) buvo įkeičiamo nekilnojamojo turto (skardininkų cecho) priklausiniu. Būtent nuo to priklauso jos likimas tiek įkeitimo atveju, tiek ir bet kokio kitokio pagrindinio daikto teisinio statuso pasikeitimo atveju. Taigi, tam, kad būtų pagrindas remiantis CK 4,171 str. konstatuoti, kad kranbalkė buvo įkeista kartu su pastatu, turėjo būti įrodinėjama, kad ji yra pastato priklausinys. Teisėjų kolegija pastebi, kad apeliantas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, iš esmės rėmėsi tik teisniais argumentais, o faktinių aplinkybių, susijusių su ginčo daiktų (kranbalkės ir pastato) teisniu statusu, neįrodinėjo. Todėl pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai šią aplinkybę nurodė skundžiamoje nutartyje.

28Dėl materialinės teisės normų taikymo.

29Byloje nustatyta, kad hipotekos lakštu, 2007 m. vasario 8 d. įregistruotu hipotekos skyriuje prie Panevėžio m., apylinkės teismo, UAB ,,Esveras“ užtikrindamas iš AB Ūkio bankas gauto kredito grąžinimą, kartu su kitais nekilnojamaisiais daiktais įkeitė ir pastatą- skardininkų cechą, esantį ( - ), unikalus Nr. ( - ) (4 t., b.l. 51). Remiantis CK 4.171 straipsnio 2 dalimi, kai įkeičiamas pagrindinis daiktas, laikoma, kad yra įkeičiami ir esantys ar būsimi daikto savininko valia prijungti ar dėl gamtinių įvykių prie pagrindinio daikto prisijungę priklausiniai; to paties straipsnio 3 dalis nustato, kad, kai įkeičiamas nekilnojamasis daiktas, kuriam naudoti pagal paskirtį reikalingi kilnojamieji daiktai, laikoma, kad hipotekos objektu tampa ir tokiam daiktui naudoti pagal paskirtį reikalingi kilnojamieji daiktai, jeigu kitaip dėl kilnojamųjų daiktų įkeitimo (neįkeitimo) nebuvo nustatyta hipotekos sutartyje ar įkeičiamo nekilnojamojo daikto savininko vienašaliame pareiškime įkeisti daiktą. Tai reiškia, kad ginčo kranbalkė gali būti pripažįstama buvusi įkeista kartu su pastatu- skardininkų cechu, nustačius šias sąlygas: 1) kranbalkė yra pastato priklausinys; 2) ji daikto savininko valia yra prijungta prie pagrindinio daikto, arba: 1) įkeičiamam nekilnojamajam daiktui (šiuo atveju- skardininkų cechui) naudoti pagal paskirtį reikalingas kilnojamasis daiktas (šiuo atveju- kranbalkė); 2) hipotekos sutartyje dėl kilnojamojo daikto įkeitimo (neįkeitimo) nebuvo nustatyta kitaip.

30Vertinant ar kranbalkė gali būti pripažįstama pastato- skardininkų cecho priklausiniu, turi būti vadovaujamasi CK 4.19 str. 1 d. norma, pagal kurią priklausiniais laikomi savarankiški pagrindiniam daiktui tarnauti skirti antraeiliai daiktai, kurie pagal savo savybes yra nuolat susiję su pagrindiniu daiktu. Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, priklausiniu pripažįstamas daiktas, skirtas tarnauti pagrindiniam daiktui ir susijęs su juo bendra ūkine paskirtimi, kai tarp abiejų daiktų egzistuoja teisiškai reikšmingas nuolatinis funkcinis ryšys, pasižymintis ne tik kito daikto naudojimu, bet ir nuolatiniu tarnavimu pagrindiniam daiktui (Lietuvos Aukščiausiojo teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2001; 2003 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1002/2003; 2004 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2004; 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-453/2006; 2012 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2012, kt.). Byloje nėra duomenų, kada ginčo kranbalkė buvo sumontuota pastate- skardininkų ceche. Pagal bylos duomenis, kranbalkės įsigijimas iš UAB ,,Ramygalos montuotojas“ UAB ,,Esveras“ nuosavybėn buvo įformintas atskirai nuo pastato pirkimo- pardavimo: kranbalkė buvo įsigyta 2006-11-29, kai pastato pirkimo- pardavimo sutartis buvo sudaryta viena diena anksčiau- 2006-11-28. Tačiau ši aplinkybė, teisėjų kolegijos vertinimu, neapsprendžia kranbalkės statuso jos santykyje su pastatu: svarbu, kokiu tikslu ji buvo sumontuota pastate, ar ji turėjo tarnauti pastatui, šį naudojant pagal paskirtį, ar turėjo savarankišką ūkinę funkciją, nesusijusią su pastato paskirtimi, jos užtikrinimu. Kadangi pagal apeliacinės instancijos teismo pasiūlymą bankrutuojančios UAB ,,Esveras“ administratorius nepateikė įrodymų, kada kranbalkė buvo sumontuota pastate (iki pastato įgijimo UAB ,,Esveras“ nuosavybėn ar po to), ar skardininkų ceche įkeitimo sandorio sudarymo metu buvo vykdoma veikla ir pan., teismas vadovaujasi tais įrodymais, kurie yra pateikti apelianto - AB Ūkio bankas. Vienas iš įrodymų, kuriuo remiantis galima spręsti apie pastato ir kranbalkės santykį, yra UAB ,,Esveras“ verslo planas, parengtas siekiant gauti kreditą iš banko, kuriame nurodoma, kad įsigijus pastatus iš UAB ,,Ramygalos montuotojas“, ketinama supirkti makulatūrą, ją perrūšiuoti ir parduoti; per mėnesį planuojama surinkti ir prrūšiuoti apie 200 tonų makulatūros. Taigi, nors įsigytą pastatą buvo ketinama naudoti kitai paskirčiai, nei nurodyta registre (skardininkų cechas- šios veiklos UAB ,,Esveras“ neketino vykdyti), jame ketinta vykdyti kito pobūdžio gamybinę veiklą, kuriai užtikrinti pastate sumontuota kranbalkė, kaip žaliavų transportavimo įrenginys, būtų naudojama, t.y. šio įrenginio paskirtis nebuvo savarankiška, jis turėjo užtikrinti pastate vykdomą veiklą. Pagal šį požymį darytina išvada, jog kranbalkė buvo skirta tarnauti pastatui, t.y. juos siejo bendra ūkinė paskirtis, nuolatinis funkcinis ryšys, pasižymintis ne tik daikto naudojimu, bet ir jo nuolatiniu tarnavimu pagrindiniam daiktui, kas apsprendžia tarp abiejų daiktų egzistuojantį teisiškai reikšmingą nuolatinį funkcinį ryšį. Apeliantas taip pat pateikė teismui įrodymus (fotografijas), iš kurių matyti, kad kranbalkė yra sumontuota pastate, kas atitinka antrąją CK 4.171 str. 2 d. numatytą sąlygą- jos fizinį prijungimą savininko valia prie pagrindinio daikto (šiuo atveju nėra reikšminga, ar fizinį prijungimą atliko UAB ,,Esveras“ po kranbalkės ir pastato įsigijimo, ar tai buvo atlikta anksčiau, kai abu daiktai priklausė UAB ,,Ramygalos montuotojas“, svarbu, kad tokia padėtis būtų įkeitimo sandorio sudarymo metu). Kadangi atsakovas – bankrutuojanti UAB ,,Esveras“ nepateikė įrodymų, kad kranbalkė būtų buvusi sumontuota jau po įkeitimo sandorio sudarymo (remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, esant ginčui dėl antraeilio daikto statuso, pareiga įrodyti antraeilio daikto atsiradimo pagrindą, jo ryšį su pagrindiniu daiktu ir kitas reikšmingas aplinkybes tenka asmeniui, kuriam priklauso pagrindinis daiktas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-88/2005; 2008 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2008; 2012 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2012, kt.)), pripažintina, jog kartu su pastatu, kaip pagrindiniu daiktu, apeliantui buvo įkeista ir su juo fiziškai savininko valia sujungta kranbalkė, kaip pastato priklausinys.

31Taip pat, kadangi hipotekos lakšte, kuriuo buvo įkeistas pastatas- nekilnojamasis daiktas- nenurodyta, kad prie įkeičiamo turto prijungti priklausiniai nėra ir nebus įkeičiami, pripažintina, kad ir CK 4.171 str. 3 d. numatytu pagrindu kranbalkė buvo įkeista apeliantui kartu su pagrindiniu daiktu.

32Šiuo aspektu pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas kranbalkės įkeitimo (neįkeitimo) neaptarimą hipotekos lakšte neteisingai vertino kaip įrodymą, kad kranbalkė kartu su pastatu nebuvo įkeista, kadangi pagal aptartą materialinės teisės normą hipotekos lakšte specialiai turi būti susitariama bei nurodoma, jeigu kilnojamieji įkeičiamo nekilnojamojo daikto priklausiniai kartu su juo nėra įkeičiami, bet ne priešingai.

33Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai panaikino BUAB „Esveras“ 2011-10-20 kreditorių susirinkimo nutarimo 5.3 punktą, kuriuo nuspręsta bendrovės turtą – kranbalkę pardavinėti komplekte su 5.1 p. ir 5.2 p. paminėtu turtu už bendrą 400 000,00 Lt kainą, laikant, kad kranbalkė yra įkeisto nekilnojamojo turto neatsiejama dalis (priklausinys), todėl šią skundžiamos nutarties dalį naikina ir priima naują nutartį- skundą dėl kreditorių susirinkimo nutarimo 5.3 punkto panaikinimo atmeta.

34Dėl kreditorių susirinkimo nutarimo 6.4 punkto.

35Pirmosios instancijos teismas, panaikindamas šį kreditorių surinkimo nutarimą, vadovavosi nuostata, jog kreditorių lygiateisiškumo, taip pat teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principų neatitinka apelianto turimų balsų kreditorių susirinkime dauguma priimtas nutarimas iš įkeisto turto gautomis lėšomis apmokėti tik administravimo išlaidų, skirtų administruoti įkeistą turtą, dalį, o ne proporcingai- visas administravimo išlaidas, tame tarpe ir išlaidas, susijusias su debitorinių skolų išieškojimu.

36ĮBĮ 36 str. 1 d. nuostata, kad pirmiausia apmokamos įmonės bankroto administravimo išlaidos, kurios mokamos iš bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės visų rūšių lėšų (gautų pardavus įmonės turtą, įskaitant ir įkeistą, įmonei grąžintų skolų, ūkinės veiklos, turto nuomos ir kitų bankroto proceso metu gautų lėšų) ir šios normos santykis su ĮBĮ 34 str. 1 d., numatančia įkeitimu ir (arba) hipoteka užtikrintų kreditoriaus reikalavimų tenkinamą pirmiausia iš lėšų, gautų pardavus įkeistą įmonės turtą, arba perduodant įkeistą turtą, teismų praktikoje yra aiškinama būtent taip, kaip ją aiškino pirmosios instancijos teismas- kreditorius, kurio reikalavimai yra užtikrinti įkeitimu (hipoteka), turi pareigą prisidėti prie visų rūšių administravimo išlaidų apmokėjimo laikantis proporcingumo principo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-354/2009, Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. spalio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1218/2010, 2011 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2195/2011, 2011 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2416/2011, kt.). Nepripažintina pagrįsta apelianto pozicija, kad, nepriklausomai nuo to, už kiek bus parduotas įkeistas turtas, ar bus patenkintas kreditoriaus AB Ūkio bankas reikalavimas, jis vienintelis turės apmokėti visas administravimo išlaidas: visų pirma, bankas remiasi prielaida, kad jo reikalavimas nebus patenkintas, pardavus įkeistą turtą; antra, remiamasi taip pat prielaida, kad debitorinių skolų išieškojimas yra neperspektyvus, ilgalaikis procesas. Tokia apelianto pozicija liudija, kad jis kuo minimaliausiomis sąnaudomis siekia maksimalaus savo interesų patenkinimo, tuo tarpu bankroto procedūros esmės- kuo ekonomiškiau, tačiau įmanomai maksimaliai patenkinti visų įmonės kreditorių reikalavimus bei interesus ir būtent siekiant kreditorių interesų pusiausvyros, įstatymas numatė galimybę kreditorių susirinkimo nutarimus apskųsti teismui, kuris turi įvertinti visų kreditorių interesų pusiausvyrą. Todėl kitų įmonės kreditorių siekis išieškoti debitorines skolas negali būti vertinamas kaip siekis patenkinti šių kreditorių reikalavimus iš įkeisto turto kaip nurodoma banko atskirajame skunde. Tiek neįkeisto turto pardavimo atveju, tie debitorinių skolų išieškojimo atveju, iš gautų lėšų visų pirma būtų atlyginamos administravimo išlaidos. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ginčijamas kreditorių susirinkimo nutarimo 6.4 punktas, nustatantis administravimo išlaidų apmokėjimo pareigą tokiu būdu, kad yra apribojama kreditorių, kurių reikalavimai nėra užtikrinti įkeitimu (hipoteka) galimybė gauti bent dalinį savo reikalavimų patenkinimą, yra neteisėtas ir pagrįstai jį panaikino bei perdavė šį klausimą iš naujo nagrinėti kreditorių susirinkimui.

37Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais

Nutarė

38Panevėžio apygardos teismo 2011 m. gruodžio 21 d. nutarties dalį, kuria panaikintas bankrutavusios „Esveras“ 2011-10-20 kreditorių susirinkimo nutarimo 5.3 punktas „bendrovės turtą – kranbalkę pardavinėti komplekte su 5.1 p. ir 5.2 p. paminėtu turtu už bendrą 400 000,00 Lt kainą, laikant, kad kranbalkė yra įkeisto nekilnojamojo turto neatsiejama dalis (priklausinys)“, panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės- BUAB ,,Esveras“ administratoriaus M. Š. skundą atmesti.

39Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Panevėžio apygardos teismo 2010-10-07 nutartimi, kuri įsiteisėjo... 5. BUAB „Esveras“ administratorius M. Š. prašė panaikinti 2011 m. spalio 20... 6. Kreditoriai VSDFV Panevėžio skyrius ir VĮ Turto bankas prašė... 7. Kreditorius VSDFV Panevėžio skyrius prašė panaikinti 2011-10-20 BUAB... 8. BUAB „Esveras“ administratorius ir kreditorius Panevėžio AVMI, kurios... 9. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 10. Panevėžio apygardos teismas 2011 m. gruodžio 21 d. nutartimi BUAB... 11. Dėl administratoriaus skundo teismas nustatė, kad ginčo objektas... 12. Dėl kreditoriaus VSDFV Panevėžio skyriaus skundo teismas nurodė, kad... 13. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai... 14. Atskiruoju skundu kreditorius AB „Ūkio bankas“ prašo Panevėžio... 15. Atskirasis skundas dėl Panevėžio apygardos teismo nutarties dalies, kuria... 16. Atsiliepimais į atskirąjį skundą kreditorius VSDFV Panevėžio skyrius ir... 17. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 18. Remiantis CPK 320 str., bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro... 19. Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė... 20. Dėl teismo posėdžio formos ... 21. Atskirajame skunde apeliantas nurodo, kad teismas, išnagrinėdamas bylą... 22. Bankroto bylos nagrinėjamos CPK nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus... 23. Pažymėtina, kad Lietuvos apeliacinis teismas laikosi analogiškos praktikos... 24. Dėl išdėstyto, apelianto argumentas, kad teismas, išnagrinėdamas... 25. Dėl įrodymų vertinimo.... 26. Aplinkybė, jog kranbalkės įsigijimo sąskaita, kuria remiamasi skundžiamoje... 27. Nepripažįstamas pagrįstu ir apelianto AB Ūkio bankas argumentas dėl... 28. Dėl materialinės teisės normų taikymo. ... 29. Byloje nustatyta, kad hipotekos lakštu, 2007 m. vasario 8 d. įregistruotu... 30. Vertinant ar kranbalkė gali būti pripažįstama pastato- skardininkų cecho... 31. Taip pat, kadangi hipotekos lakšte, kuriuo buvo įkeistas pastatas-... 32. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas kranbalkės... 33. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog... 34. Dėl kreditorių susirinkimo nutarimo 6.4 punkto.... 35. Pirmosios instancijos teismas, panaikindamas šį kreditorių surinkimo... 36. ĮBĮ 36 str. 1 d. nuostata, kad pirmiausia apmokamos įmonės bankroto... 37. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 38. Panevėžio apygardos teismo 2011 m. gruodžio 21 d. nutarties dalį, kuria... 39. Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą....