Byla 2-2560/2013

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Žironas

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens (kreditoriaus) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 16 d. nutarties, kuria buvo atmestas trečiojo asmens (kreditoriaus) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus skundas dėl atsakovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Gedonas“ kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo, tretieji asmenys (kreditoriai) akcinė bendrovė DNB bankas, akcinė bendrovė „Swedbank“, Valstybės įmonė Turto bankas, uždaroji akcinė bendrovė „Linėja transport“, uždaroji akcinė bendrovė „Milda“, uždaroji akcinė bendrovė „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“, uždaroji akcinė bendrovė „Transefektas“, uždaroji akcinė bendrovė „Vėtrūna“, uždaroji akcinė bendrovė „Senukų prekybos centras“, S. G., „IGK Service Esti“ OU ir Valstybinė mokesčių inspekcija.

3Teisėjas

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Byloje kilo ginčas dėl kreditorių susirinkimo nutarimo teisėtumo, kuriuo buvo patvirtinta administravimo išlaidų atlyginimo tvarka.

6Šiaulių apygardos teismas 2012 m. gegužės 30 d. nutartimi iškėlė UAB „Gedonas“ bankroto bylą.

7Trečiasis asmuo (kreditorius) VSDFV Mažeikių skyrius kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti B UAB „Gedonas“ 2013 m. birželio 12 d. kreditorių susirinkimo nutarimą trečiuoju darbotvarkės klausimu „Dėl administravimo išlaidų paskirstymo tarp kreditorių tvarkos nustatymo“ ir įpareigoti kreditorių susirinkimą klausimą dėl administravimo išlaidų apmokėjimo svarstyti iš naujo. Trečiasis asmuo nurodė, kad ginčijamu kreditorių susirinkimo nutarimu buvo nuspręsta „Administravimo išlaidos, įskaitant administratoriaus atlyginimą, apmokamos iš bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės visų rūšių lėšų. Jeigu bankrutuojančios įmonės dalis turto yra įkeista, o kita neįkeista ir šios dalys nevienodos, administravimo išlaidos, patirtos iki turto pardavimo dienos, apmokamos proporcingai gautoms sumoms pardavus tiek įkeistą, tiek neįkeista turtą. Iš lėšų, gautų pardavus įkeistą turtą, visų pirma apmokama įkaito turėtojui proporcingai tenkanti administravimo išlaidų dalis, apskaičiuota aukščiau paminėta tvarka, o likusi suma, bet ne didesnė nei įkaito turėtojo kreditorinis reikalavimas, pervedama įkaito turėtojui. Esant piniginėms lėšoms, pirmiausia apmokamos kreditorių susirinkimo (kreditorių komiteto) patvirtintos administravimo išlaidos, o tik po to tenkinami kreditorių finansiniai reikalavimai Įmonių bankroto įstatyme nustatyta tvarka.“. Trečiojo asmens teigimu, pagal ginčijamu kreditorių susirinkimo nutarimu patvirtintą administravimo išlaidų atlyginimo tvarką, įkaito turėtojams tenkanti administravimo išlaidų dalis bus mokama tik nuo tos sumos dalies, gautos už parduotą įkeistą turtą, kuri viršija paties kreditoriaus finansinio reikalavimo sumą. Tokia administravimo išlaidų dengimo tvarka prieštarauja Įmonių bankroto įstatymo 34 straipsnio nuostatoms, vadovaujantis kuriomis įkeistą turtą pardavus už didesnę kainą negu įkeitimu užtikrintų reikalavimų suma, šių lėšų likutis turi būti skiriamas kitų kreditorių reikalavimams tenkinti. Be to, ginčijamu nutarimu yra pažeidžiamas kreditorių lygybės principas, pagal kurį įkaito turėtojas turi prisidėti prie administravimo išlaidų atlyginimo. Tuo tarpu ginčijamu nutarimu įkaito turėtojai neprisideda prie administravimo išlaidų atlyginimo, nes šių išlaidų dalis dengiama ne iš įkaito turėtojams tekusių lėšų jų finansiniams reikalavimams patenkinti, o iš įkaito turėtojų reikalavimus viršijančių iš įkeisto turto realizavimo gautų lėšų.

8Tretieji asmenys (kreditoriai) R UAB „Vėtrūna“ bei VĮ Turto bankas atsiliepimais į skundą prašė jį tenkinti bei nurodė, jog visiškai sutinka su skundo argumentais.

9Atsakovas B UAB „Gedonas“ atsiliepimu į skundą prašė jį atmesti. Nurodė, kad įstatymas nereglamentuoja kaip paskirstyti administravimo lėšas tarp kreditorių, todėl jas paskirsto kreditorių susirinkimas. Be to, kasacinis teismas yra nurodęs, kad administravimo išlaidos yra dengiamos proporcingai gautos sumoms už parduotą įkeistą ir neįkeistą turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 25 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-250/2012), o ne proporcingai kreditorių finansinių reikalavimų daliai, patenkintai iš visų įmonės rūšių lėšų kaip nurodoma Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje (2011 m. spalio 6 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-2416/2011, 2011 m. vasario 17 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-575/2011).

10Trečiasis asmuo (kreditorius) AB DNB bankas atsiliepimu į skundą prašė jį atmesti. Nurodė, kad ginčijamas nutarimas priimtas kreditorių balsų dauguma, nepažeidžiant įstatymo leidėjo įtvirtintos nutarimų priėmimo tvarkos. Šis nutarimas atitinka protingumo, teisingumo bei sąžiningumo reikalavimus. Trečiasis asmuo rėmėsi iš esmės tais pačiais argumentais kaip ir atsakovas atsiliepime, teigdamas, kad pagrįstai administravimo išlaidų suma, tenkanti įkaito turėtojams, buvo paskaičiuota nuo už įkeistą turtą pardavus gautos sumos. Be to, netenkinus pilnai įkeitimu užtikrinto finansinio reikalavimo, nepaisant to, kad už įkeistą turtą parduota suma viršija įkeitimu užtikrintą finansinį reikalavimą, būtų pažeistas esminis principas, įtvirtintas CK normose, – įkaito turėjo pirmenybės teisė patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto turto.

11Trečiasis asmuo (kreditorius) S. G. atsiliepimu į skundą prašė jį atmesti. Nurodė iš esmės tokius pačius argumentus kaip ir atsakovas bei trečiasis asmuo (kreditorius) AB DNB bankas savo atsiliepimuose į skundą. Pažymėjo, kad ginčijamu nutarimu 82 procentus administravimo išlaidų padengė įkaito turėtojai, o antros eilės kreditoriams (įskaitant pareiškėją) teko tik 14 procentų. Tokios administravimo išlaidų dengimo proporcijos, nustatytos ginčijamu nutarimu, nepažeidžia teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų.

12II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

13Šiaulių apygardos teismas 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartimi netenkino trečiojo asmens VSDFV Mažeikių skyriaus skundo. Teismas laikė, kad skundžiamas kreditorių susirinkimo nutarimas priimtas nepažeidžiant Įmonių bankroto įstatymo nustatytos įmonės kreditorių susirinkimo sprendimų priėmimo tvarkos. Teismas išaiškino, kad Įmonių bankroto įstatymo 36 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų nuostatų, jog bankroto administravimo išlaidos apmokamos iš bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės visų rūšių lėšų, prasmė yra ta, jog realizavus kiekvieną bankrutuojančios įmonės turtą ar turto dalį, tam tikra dalis gautos už jį sumos turi būti skiriama administravimo išlaidoms apmokėti. Dėl šios priežasties teismas laikė nepagrįstu trečiojo asmens argumentą, kad administravimo išlaidos turi būti atskaitomos ne nuo visų lėšų, gautų už į keisto turto pardavimą, o iš hipotekos kreditoriui tenkančių lėšų finansinio reikalavimo tenkinimui. Teismas sutiko su trečiojo asmens (kreditoriaus) AB DNB banko atsiliepimo teiginiais, kad bankroto administravimo išlaidos mokamos būtent iš bankrutuojančios įmonės lėšų, o ne iš kreditorių lėšų (išskyrus atvejus, kai įkeistas turtas perimamas, bet ir šiuo atveju atsižvelgiama į perimamo bankrutuojančios įmonės turto vertę). Dėl šios priežasties teismas Įmonių bankroto įstatymo 33 straipsnio 6 dalies normą aiškino taip, kad įkeisto turto administravimo išlaidos atskaitomos iš visos kainos, už kurią buvo parduotas turtas, tačiau ne tokia tvarka, kad nepriklausomai nuo to, už kokią kainą parduotas įkeistas turtas, administravimo išlaidos apskaičiuojamos iš patvirtintų kreditorių reikalavimų sumos. Teismas, atsižvelgęs į tokį teisės normų aiškinimą, laikė, kad ginčijamas kreditorių susirinkimo nutarimas nepažeidžia įstatymo nuostatų, reglamentuojančių administravimo išlaidų paskirstymo ir kitus klausimus bei protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų.

14III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

15Apeliantas VSDFV Mažeikių skyrius pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartį ir įpareigoti kreditorių susirinkimą klausimą dėl administravimo išlaidų apmokėjimo svarstyti iš naujo. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

  1. pagal Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, situacija, kai administravimo išlaidų dalis atlyginama ne iš įkaito turėtojui tekusių lėšų jo reikalavimui patenkinti, o iš įkaito turėtojo reikalavimą viršijančių iš įkeisto turto pardavimo gautų lėšų, traktuojama kaip įkaito turėtojo visiškas neprisidėjimas prie administravimo išlaidų atlyginimo, kas pažeidžia visų kreditorių pareigą prisidėti prie įmonės administravimo išlaidų atlyginimo, kreditorių lygiateisiškumo principą bei likusių kreditorių teises (Įmonių bankroto įstatymo 33 str. 1 d., 34 str., 36 str. 1 d.);
  2. Įmonių bankroto įstatyme yra įtvirtinta speciali hipotekos kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarka (CPK 560 str. 3 d.), dėl ko nėra pagrindo teigti, kad Įmonių bankroto įstatyme įtvirtintas reglamentavimas paneigia įkeitimo instituto esmę.

16Trečiasis asmuo AB DNB bankas pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašydamas jį atmesti. Teigia, kad ginčijamu kreditorių susirinkimo nutarimu buvo įtvirtinta kreditorių pareiga vienodai prisidėti prie administravimo išlaidų dengimo, pirmiausia apmokant administravimo išlaidas iš visų rūšių gautų bankrutuojančios įmonės lėšų. Sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad įkeisto turto administravimo išlaidos atskaitomos iš kainos, už kurią buvo parduotas įkeistas turtas. Vykstant bankroto procedūroms ir toliau galioja CK (kuris yra aukštesnės juridinės galios aktas nei Įmonių bankroto įstatymas) įtvirtinti pagrindiniai hipotekos instituto principai, vadovaujantis kuriais hipotekos kreditoriui turi būti garantuojama pirmenybė gauti reikalavimų patenkinimą iš įkeisto turto. Dėl šios priežasties Įmonių bankroto įstatymo nuostatos negali būti aiškinamos taip, kad pardavus įkeistą turtą už didesnę kainą nei hipotekos kreditoriaus finansinis reikalavimas ir iš gautų lėšų apmokėjus proporcingai paskaičiuotą administravimo išlaidų dalį, hipotekos kreditorius negalėtų gauti visiško finansinio reikalavimo patenkinimo net ir tuo atveju, jei lėšų likutis, apmokėjus administravimo išlaidas, yra pakankamas su juo pilnai atsiskaityti. Apelianto minimose teismų nutartyse nagrinėjamos faktinės aplinkybės nesutampa su šios bylos situacija.

17Trečiasis asmuo S. G. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašydamas jį atmesti kaip nepagrįstą.

18IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19Atskirasis skundas tenkinamas.

20Nagrinėjamu atveju tarp byloje dalyvaujančių asmenų nekilo ginčo dėl kreditorių susirinkime padarytų procedūrinių pažeidimų, priimant ginčijamą nutarimą. Šiuo atveju kvestionuojamas tik ginčijamo kreditorių susirinkimo nutarimo materialinių aspektų (turinio) teisėtumas. Kaip matyti iš atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentų, byloje dalyvaujantys asmenys nesutaria dėl to, ar ginčijamu kreditorių susirinkimo nutarimu nustatyta administravimo išlaidų atlyginimo tvarka, pagal kurią įkaito turėtojui (hipotekos kreditoriui) tenkanti administravimo išlaidų dalis dengiama ją atskaičiuojant nuo visos sumos, gautos pardavus įkeistą turtą, o ne nuo sumos, mokėtinos kreditoriui, atitinka Įmonių bankroto įstatymo reikalavimus, nepažeidžia kreditorių lygiateisiškumo, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų.

21Įmonių bankroto įstatymo 36 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad pirmiausia apmokamos įmonės bankroto administravimo išlaidos, kurios mokamos iš bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės visų rūšių lėšų (gautų pardavus įmonės turtą, įskaitant ir įkeistą, įmonei grąžintų skolų, ūkinės veiklos, turto nuomos ir kitų bankroto proceso metu gautų lėšų). Iš šių teisinių nuostatų galima daryti išvadą, kad realizavus bet kokį bankrutuojančios įmonės turtą, tam tikra dalis už jį gautų lėšų turi būti skiriama administravimo išlaidoms padengti. Be to, administratoriaus teisė į administravimo išlaidų padengimą turi būti aiškinama, atsižvelgiant į vieną iš esminių bankroto proceso principų - visų kreditorių lygybės principą. Taigi, vadovaujantis šiuo principu administravimo išlaidos, patirtos iki konkretaus bankrutuojančios įmonės turto pardavimo dienos, apmokamos proporcingai gautoms sumoms pardavus bet kokį įmonės turtą (tiek įkeistą, tiek neįkeistą) (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. vasario 4 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-799/2013).

22Be to, aukščiau minėtos Įmonių bankroto įstatymo 36 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nuostatos bei aukščiau minėtas visų kreditorių lygybės principas suponuoja išvadą, kad administravimo išlaidų apmokėjimo prioritetas yra įtvirtintas visų kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo atžvilgiu, įskaitant ir įkaito turėtojo (hipotekos kreditoriaus). Pastarąją išvadą patvirtina ir Įmonių bankroto įstatymo 33 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad pirkėjui sumokėjus visą kainą už nupirktą įkeistą turtą, įkaito turėtojui (hipotekos kreditoriui) priklausanti suma, atskaičius administravimo išlaidoms apmokėti kreditorių susirinkimo patvirtintą sumą, ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šios kainos gavimo dienos turi būti pervesta į įkaito turėtojo (hipotekos kreditoriaus) sąskaitą. Vadinasi, visais atvejais įkaito turėtojas (hipotekos kreditorius) turi dalyvauti atlyginant bankrutuojančios įmonės administravimo išlaidas, tai yra tiek ir tais atvejais, kai įkeistas turtas parduodamas, tiek ir tais atvejais, kai neparduotas turtas perduodamas įkaito turėtojui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. balandžio 14 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-493/2003, 2005 m. balandžio 27 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-282/2005). Ta pati taisyklė taikytina ir tais atvejais, kai, pardavus hipoteka įkeistą turtą, gaunama didesnė suma nei įkaito turėtojo finansinis reikalavimas, tai yra administravimo išlaidos išskaičiuojamos iš jam tenkančios dalies, o ne iš sumos, viršijančios finansinį reikalavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 27 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-176/2013). Atsižvelgiant į išdėstyta, laikytini pagrįstais ir atitinkančiais kasacinio teismo praktiką apelianto atskirojo skundo argumentai, kuriais teigiama, kad kreditorių susirinkimas nepagrįstai hipotekos kreditorių dengtiną administravimo išlaidų sumą atskaičiavo nuo gautos sumos už parduotą įkeistą turtą, o ne nuo hipotekos kreditorių finansiniams reikalavimams tenkinti skirtų sumų dydžio (CPK 12 ir 178 str.).

23Pažymėtina, kad aukščiau nutartyje padarytos išvados nepaneigia hipotekos kreditoriaus AB DNB banko atsiliepime į atskirąjį skundą cituojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-250/2012. Minėtoje kasacinio teismo nutartyje buvo konstatuotas administravimo išlaidų dengimo proporcingumo principas, pagal kurį administravimo išlaidų dengimo proporcija išvedama priklausomai nuo už parduotą turtą gautų sumų dydžio, o ne paneigta (kaip klaidingai aiškina hipotekos kreditorius AB DNB bankas atsiliepime) įkaito turėtojo (hipotekos kreditoriaus) pareiga prisidėti prie administravimo išlaidų atlyginimo tuo atveju, kai pardavus įkeistą turtą gaunama daugiau lėšų nei patvirtintas įkaito turėtojo (hipotekos kreditoriaus) finansinio reikalavimo dydis.

24Atkreiptinas apelianto dėmesys, kad jo atskirajame skunde minimas CPK 560 straipsnis nuo 2012 m. liepos 1 d. yra netekęs galios. Tačiau CPK 746 straipsnio 5 dalyje yra įtvirtinta, kad tuo atveju, kai skolininkui (įkeisto turto savininkui) pradėta bankroto ar restruktūrizavimo procedūra, įkeistas turtas parduodamas ir hipotekos ar įkeitimo kreditorių reikalavimai tenkinami atitinkamai Įmonių bankroto, Įmonių restruktūrizavimo ar Fizinių asmenų bankroto įstatymo nustatyta tvarka. Iš šių teisinių nuostatų matyti, kad įstatymo leidėjas įtvirtino specialiųjų įstatymų viršenybę CPK atžvilgiu, kuomet vykdomas įkaito turėtojo (hipotekos kreditoriaus) finansinio reikalavimo išieškojimas (tenkinimas) iš bankrutuojančio (restruktūrizuojamo) skolininko turto (CPK 1 str. 1 d.). Vadinasi, nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl hipotekos kreditorių teisės gauti finansinių reikalavimų patenkinimą iš bankrutuojančios įmonės turto bei sprendžiant dėl hipotekos kreditorių pareigos apimties, prisidedant prie administravimo išlaidų atlyginimo, turi būti vadovaujamasi būtent specialiojo įstatymo - Įmonių bankroto įstatymo teisinėmis nuostatomis. Kaip aukščiau nutartyje jau buvo konstatuota, vadovaujantis Įmonių bankroto įstatymo nuostatomis hipotekos kreditorius kaip ir bet kuris kitas kreditorius privalo padengti atitinkamą dalį administravimo išlaidų iš jo finansinio reikalavimo tenkinimui tenkančios sumos (Įmonių bankroto įstatymo 33 str. 5 d., 36 str. 1 d.). Dėl šios priežasties atmetami kaip nepagrįsti ir prieštaraujantys įstatyminėms nuostatoms hipotekos kreditoriaus AB DNB banko atsiliepime į atskirąjį skundą pateikti argumentai apie tai, kad Įmonių bankroto įstatymo nuostatos pažeidžia hipotekos kreditoriaus teisę pilnai patenkinti savo finansinį reikalavimą iš įkeisto bankrutuojančios įmonės turto.

25Apeliacine tvarka išnagrinėjus trečiojo asmens (kreditoriaus) VSDFV Mažeikių skyriaus atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 16 d. nutarties, nustatyta, kad skundžiama nutartimi buvo neteisingai pritaikytos teisės normos, reglamentuojančios įkaito turėtojo (hipotekos kreditoriaus) pareigą prisidėti prie administravimo išlaidų apmokėjimo, kuomet iš įkeisto turto pardavimo buvo gauta daugiau pajamų nei šio kreditoriaus patvirtintas finansinis reikalavimas, dėl ko nepagrįstai pirmosios instancijos teismas B UAB „Gedonas“ 2013 m. birželio 12 d. kreditorių susirinkimo nutarimą trečiuoju darbotvarkės klausimu „Dėl administravimo išlaidų paskirstymo tarp kreditorių tvarkos nustatymo“ laikė teisėtu. Dėl šios priežasties trečiojo asmens (kreditoriaus) VSDFV Mažeikių skyriaus atskirasis skundas tenkinamas, skundžiama nutartis naikinama ir klausimas dėl administravimo išlaidų paskirstymo perduodamas kreditorių susirinkimui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).

26Tenkinus trečiojo asmens (kreditoriaus) VSDFV Mažeikių skyriaus atskirąjį skundą, nėra pagrindo tenkinti trečiojo asmens (hipotekos kreditoriaus) prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, patirtų apeliacinėje instancijoje (CPK 93 str.).

27Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

28Šiaulių apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės.

29Tenkinti trečiojo asmens (kreditoriaus) VSDFV Mažeikių skyriaus skundą.

30Panaikinti bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Gedonas“ 2013 m. birželio 12 d. kreditorių susirinkimo nutarimą trečiuoju darbotvarkės klausimu „Dėl administravimo išlaidų paskirstymo tarp kreditorių tvarkos nustatymo“ ir įpareigoti kreditorių susirinkimą klausimą dėl administravimo išlaidų apmokėjimo spręsti iš naujo.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teisėjas... 4. I. Ginčo esmė... 5. Byloje kilo ginčas dėl kreditorių susirinkimo nutarimo teisėtumo, kuriuo... 6. Šiaulių apygardos teismas 2012 m. gegužės 30 d. nutartimi iškėlė UAB... 7. Trečiasis asmuo (kreditorius) VSDFV Mažeikių skyrius kreipėsi į teismą su... 8. Tretieji asmenys (kreditoriai) R UAB „Vėtrūna“ bei VĮ Turto bankas... 9. Atsakovas B UAB „Gedonas“ atsiliepimu į skundą prašė jį atmesti.... 10. Trečiasis asmuo (kreditorius) AB DNB bankas atsiliepimu į skundą prašė jį... 11. Trečiasis asmuo (kreditorius) S. G. atsiliepimu į skundą prašė jį... 12. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 13. Šiaulių apygardos teismas 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartimi netenkino... 14. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 15. Apeliantas VSDFV Mažeikių skyrius pateikė atskirąjį skundą, prašydamas... 16. Trečiasis asmuo AB DNB bankas pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą,... 17. Trečiasis asmuo S. G. pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą,... 18. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 19. Atskirasis skundas tenkinamas.... 20. Nagrinėjamu atveju tarp byloje dalyvaujančių asmenų nekilo ginčo dėl... 21. Įmonių bankroto įstatymo 36 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad pirmiausia... 22. Be to, aukščiau minėtos Įmonių bankroto įstatymo 36 straipsnio 1 dalyje... 23. Pažymėtina, kad aukščiau nutartyje padarytos išvados nepaneigia hipotekos... 24. Atkreiptinas apelianto dėmesys, kad jo atskirajame skunde minimas CPK 560... 25. Apeliacine tvarka išnagrinėjus trečiojo asmens (kreditoriaus) VSDFV... 26. Tenkinus trečiojo asmens (kreditoriaus) VSDFV Mažeikių skyriaus atskirąjį... 27. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis... 28. Šiaulių apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartį panaikinti ir... 29. Tenkinti trečiojo asmens (kreditoriaus) VSDFV Mažeikių skyriaus skundą.... 30. Panaikinti bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Gedonas“ 2013 m....