Byla e2-4503-866/2017
Dėl paskolos sutarties pripažinimo nesudaryta arba negaliojančia ir 48000 Eur priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo teisėja Asta Pikelienė,

2sekretoriaujant Artūrui Kinkevčiui,

3dalyvaujant ieškovo M. M. atstovei advokatei Jurgitai Bieliūnienei,

4atsakovui I. G. ir jo atstovui advokatui Olegui Kakurinui,

5viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, bankrutavusios UAB „Lesnora“ bankroto byloje, išnagrinėjusi M. M. ieškinį atsakovams bankrutavusiai UAB „Lesnora“, I. G., Š. K. G. dėl paskolos sutarties pripažinimo nesudaryta arba negaliojančia ir 48000 Eur priteisimo,

Nustatė

6

  1. Vilniaus apygardos teismui pareikštu patikslintu ieškiniu ieškovas M. M. prašo pripažinti 2016 m. sausio 29 d. paskolos sutartį nesudaryta arba negaliojančiai ab initio, priteisti iš atsakovų UAB „Lesnora“ ir I. G. 45 000 Eur solidariai, priteisti iš atsakovų UAB „Lesnora“, I. G. ir Š. K. G. solidariai 3 000 Eur, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei patirtas bylinėjimosi išlaidas.
  1. Ieškovas nurodė, kad su atsakovu I. G. nusprendė vykdyti bendrą nekilnojamojo turto – žemės sklypo projektą investuojant ir dalinantis pelną tokiomis dalimis: 75 proc. – ieškovas ar jo sutuoktinė A. K., 25 proc. – I. G.. Tam tikslui buvo įsteigta UAB „Lesnora“, kurios direktoriumi paskirtas I. G., nurodytomis proporcijomis paskirstant ir akcijas.
  1. Atsakovas I. G. turėjo 2012 m. rugpjūčio 17 d. ieškovo išduotą įgaliojimą, naudotis, valdyti bei disponuoti ieškovo turtu, sudaryti sutartis, vykdyti prievoles, atstovauti įstaigose ir kt.
  1. Prieš įsigyjant sklypą 500 000 Eur vertės, UAB „Lesnora“ vardu, projektui vystyti, šalys susitarė, kad 75 proc. žemės sklypo vertės finansuos ieškovas, dėl to jis pasirašė keletą paskolos sutarčių variantų, tarp jų ir 2016 m. sausio 29 d. paskolos sutartį, bei 2016 m. vasario 18 d. persiuntė atsakovui I. G.. Nei viena iš sutarčių nebuvo pasirašyta iš UAB „Lesnora“ pusės.
  1. Vėliau buvo nuspręsta, kad ne ieškovas, bet jo sutuoktinė A. K. finansuos 75 proc. sumą, nes ji rengėsi tapti įmonės akcininke, todėl vietoj paskolos sutarties su ieškovu buvo pasirašyta 2016 m. vasario 5 d. paskolos sutartis tarp A. K. ir UAB „Lesnora“, kurios pagrindu A. K. 2016 m. kovo 1 d. paskolino 120 631, 01 Eur sumą ir ketino paskolinti likusią pinigų sumą.
  1. 2016 m. balandžio 4 d. ieškovas nuvykęs į banką sužinojo, kad atsakovas I. G., pasinaudodamas turimu įgaliojimu, 2016 m. kovo 24 d. pervedė iš ieškovo banko sąskaitos UAB „Lesnora“ iš viso 48 000 Eur dviem mokėjimo pavedimais (25 000 Eur ir 23 000 Eur).
  1. Šiuos pavedimus, veikdamas kaip UAB „Lesnora“ direktorius bei pasinaudodamas turimu įgaliojimu, I. G., anot ieškovo, atliko prieš ieškovo valią, neturėdamas pavedimo juos tokius pavedimus atlikti. Šių pervedimų ieškovas niekada nepatvirtino.
  1. Susipažinus su UAB „Lesnora“ dokumentais, ieškovo teigimu, į UAB „Lesnora“ sąskaitą pervesti pinigai buvo panaudoti sekančiai: 25 000 Eur pervesta I. G., 17 000 Eur I. G. išsiėmė grynais pinigais, 3 000 Eur pervedė savo dukrai Š. K. G. ir 3 000 Eur buvo panaudoti UAB „Lesnora“ veikloje.
  1. Ieškovas reikalavimą pripažinti sutartį nesudaryta grindžia CK 1.138 straipsnio nuostatomis, bei aplinkybe, kad neįrodytas pinigų perdavimo faktas (CK 6.875 straipsnis) arba nėra pagrindinių sutarties elementų – ofertos ir akcepto, šalių valios suderinimo (CK 6.162 straipsnis).
  1. Ieškovas pažymi, jog tam, kad įmonė galėtų įsigyti sklypą reikalinga investicijų suma sudarė 5000 000 Eur, ir kaip minėta šios nutarties 5 punkte, pasikeitus šalių valiai 2016 m. sausio 29 d. sutartis nebuvo vykdoma, nes sutarties UAB „Lesnora“ nepasirašė ir pinigai nebuvo pervedami.
  1. Priešingas aiškinimas, anot ieškovo, būtų nelogiškas, nes ieškovo ir jo sutuoktinės sutarčių bendra suma sudarytų dvigubai didesnę sumą nei buvo reikalinga projektui įgyvendinti.
  1. Ieškovas teigia, kad atšaukus ofertą iki paskolos faktinio pervedimo (realinis sandoris), paskolos sutartis negali būti laikoma sudaryta, nes nėra esminių sutarties elementų: ofertos, akcepto, šalių valios suderinimo (CK 6.154, 6.162, 6.169, 1.5 straipsniai). Pripažinus sutartį nesudaryta, atsakovai turi grąžinti be teisinio pagrindo įgytas lėšas (CK 6.263, 6.279, 6.237 straipsniai).
  1. Netenkinus reikalavimo dėl sutarties pripažinimo nesudaryta, ieškovas prašo sutartį pripažinti negaliojančia CK 1.91, 1.92, 2.135 straipsniuose nustatytais pagrindais.
  1. Teismui nusprendus sutartį laikyti sudaryta ir galiojančia, anot ieškovo jis turi teisinį pagrindą reikalauti priteisti 48 000 Eur sumą, atsižvelgiant į tai, kad pagal Sutartį paskolos grąžinimo terminas yra 30 dienų, kuris yra suėjęs (Sutarties 6 punktas, CK 6.873 straipsnio 1 dalis).
  1. A. I. G. procesiniuose dokumentuose su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad susitarimą, jog be 375 000 eurų paskolos UAB „Lesnora“ suteikimo įsigyti žemės sklypą, ieškovas kartu su A. K. suteiks UAB „Lesnora“ tikslinę paskolą, patvirtina paskolos sutartis, kurios 3 straipsnyje numatyta, kad ieškovas įsipareigoja suteikti UAB „Lesnora“ maksimalią 427 000 eurų paskolą, t. y. faktiškai daugiau nei partnerių sutarta investicijų į žemės sklypą dalis. Tarp UAB „Lesnora“ ir A. K. sudaryta paskolos sutartimi taip pat sulygta, jog A. K. suteiks UAB „Lesnora“ maksimalią 450 000 eurų paskolą. Ieškovas, A. K. ir atsakovas taip pat sulygo, jog atsakovo paskola UAB „Lesnora“ sudarys fiksuotą 125 000 eurų sumą.
  1. Partneriai be kita ko sulygo, kad suteikta paskola bus grąžinta įvykdžius projektą, tačiau prieš grąžinat paskolą sutarta, kad bus padengtos UAB „Lesnora“ veiklos sąnaudos. Siekiant įgyvendinti pirmąją projekto dalį – įsigyti žemės sklypą – 2016 m. kovo 1 d. tarp UAB „Lesnora“ ir Danske Bank A/S Lietuvos filialo sudarytos žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu. Vykdant minėtą projektą ieškovas pateikė prašymą atidėti 400 000 eurų mokėjimą 5-6 savaitėms. Atsakovas siekdamas įvykdyti pirkimo – pardavimo sutartį, veikdamas įgaliojimo pagrindu pervedė iš ieškovo sąskaitos į UAB „Lesnora“ sąskaitą 48 000 Eur sumą. Atsakovui ir jo sutuoktinei nesuteikus paskolos UAB „Lesnora“, Danske Bank nutraukė su UAB „Lesnora“ pirkimo – pardavimo sutartį dėl UAB „Lesnora“ kaltės ir dėl to UAB „Lesnora“ turėjo sumokėti 5 000 Eur baudą.
  1. Nurodo, kad skola negali būti priteista solidariai nes atsakovų veiksmuose nėra civilinės atsakomybės sąlygų. Mano, kad ieškovas neteisingai nurodo faktines aplinkybes, patikslintame ieškinyje nurodomas 2016 m. kovo 31 d. ir 2016 m. balandžio 1 d. grynųjų pinigų išėmimas iš UAB „Lesnora“ banko sąskaitos yra tinkamai apskaitytas. Pažymi, kad piniginės lėšos iš UAB „Lesnora“ sąskaitos į Š. K. G. sąskaitą pervestos nuomos teisinių santykių pagrindu.
  1. Atsakovas UAB „Lesnora“ prašė ieškinį atmesti, paskirti ieškovui 289 eurų baudą už aiškiai nepagrįstą pareiškimą dėl įsakymo išdavimo, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Procesiniuose dokumentuose iš esmės palaikė atsakovo I. G. argumentus.
  1. Teismo posėdžio metu, atsakovo I. G. atstovas nurodė, kad šalys buvo susitarę, jog ieškovas ir A. K. suteiks bendrovei iš viso 877 000 Eur paskolą. Šias aplinkybes, anot atsakovo, patvirtina tai, kad 2016 m. sausio 29 d. paskolos sutartis pasirašyta su ieškovu buvo persiųsta įmonei 2016 m. vasario 18 d. (šias aplinkybes nurodė pats ieškovas) tuo tarpu kai sutartis su A. K. pasirašyta 2016 m. vasario 5 d. Anot atsakovo, pats ieškovas nebūtų siuntęs pasirašytos 2016 m. sausio 29 d. sutarties jei būtų pasikeitusi jo valia ir būtų nuspręsta, kad lėšas įmonei skolins tik A. K..
  1. Teismo nustatytos faktinės bylos aplinkybės, dėl kurių tarp šalių nėra ginčo:
    1. Ieškovas 2012 m. rugpjūčio 17 d. išdavė atsakovui I. G. notaro patvirtintą įgaliojimą, naudotis, valdyti bei disponuoti ieškovo turtu, sudaryti sutartis, vykdyti prievoles, atstovauti įstaigose ir kt.
    1. 2016 m. sausio 29 d. tarp ieškovo bei UAB „Lesnora“ atstovaujamos direktoriaus I. G. sudaryta paskolos sutartis, kuria šalys susitarė, kad ieškovas neterminuotai paskolina įmonei maksimaliai 427 000 Eur sumą (Sutarties 3 punktas). Paskolos gavėjas įsipareigojo naudoti paskolą tik pagal tikslinę paskirtį (Sutarties 12 punkto a papunktis).
    1. 2016 m. vasario 5 d. tarp paskolos davėjo A. K. ir paskolos gavėjo UAB „Lesnora“ sudarytą paskolos sutartį, A. K. įsipareigojo paskolinti įmonei 450 000 Eur. Šios sutarties pagrindu A. K. 2016 m. kovo 1 d. pervedė įmonei 120 634, 01 Eur sumą.
    1. UAB „Lesnora“ su Danske Bank A/S Lietuvos filialu 2016 m. kovo 1 d. sudarė pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią įmonė įsigijo iš banko žemės sklypą už 500 000 Eur. Pagal sutartį įmonė turėjo sumokėti 100 000 Eur per tris dienas po sutarties pasirašymo, o likusius 400 000 Eur per 30 dienų. 2016 m. balandžio 5 d. susitarimu, 400 000 Eur mokėjimo terminas atidėtas iki 2016 m. spalio 1 d. Sutartis nutraukta 2016 m. spalio 7 d. nesumokėjus visos žemės sklypo kainos.
    1. Atsakovas I. G. 2016 m. kovo 24 d., veikdamas įgaliojimo pagrindu, atliko du pavedimus į UAB „Lesnora“ banko sąskaitą (25 000 Eur ir 23 000 Eur), mokėjimo paskirtyje nurodant, kad pervedama pagal 2016 m. sausio 29 d. paskolos sutartį.
    1. Iš UAB „Lesnora“ sąskaitos I. G. pervedė į savo sąskaitą 25 000 Eur (taip susigrąžinant jo 2016 m. kovo 1 d. įmonei suteiktą paskolą), 3 000 Eur pervedė savo dukrai Š. K. G. (už suteiktas patalpų nuomos paslaugas), likusios dalies pinigų panaudojimo paskirtis nenustatyta.
    1. Juridinių asmenų registre UAB „Lesnora“ įregistruota 2016 m. sausio 22 d., nuo 2016 m. vasario 1 d. iki 2016 m. lapkričio 2 d. įmonės direktoriumi įregistruotas I. G., nuo 2016 m. lapkričio 2 d. direktoriumi paskirtas M. M.. Įmonės akcininkai: A. K. – 75 proc. ir I. G. – 25 proc.
    1. Ieškovas 2016 m. balandžio 7 d. pranešimu atsakovui I. G. (el.b.pr. t. I, b. l. 46-47) nurodė atšaukiantis 2012 m. rugpjūčio 17 d. įgaliojimą bei pareikalavo grąžinti 48 000 Eur.

7Dėl ginčo esmės.

  1. Ieškovas pareiškė du alternatyvius reikalavimus, t. y. pripažinti ginčo paskolos sutartį nesudaryta arba negaliojančia. Pagal kasacinio teismo praktiką paskolos sutarties pripažinimas negaliojančia (niekine) ir paskolos sutarties pripažinimas nesudaryta yra du skirtingi civilinių teisių gynimo būdai. Atsižvelgiant į paskolą kaip realinę sutartį (CK 6.870 straipsnio 2 dalis), pinigų arba daiktų perdavimas reikšmingas sandorio sudarymo faktui konstatuoti, nes toks sandoris pripažįstamas sudarytu tik nuo pinigų arba daiktų perdavimo momento. Tuo tarpu nesudaryta paskolos sutartis (nesant įvykusio pinigų arba daiktų perdavimo fakto) nėra sandorio pripažinimo negaliojančiu (niekiniu) objektas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009).
  1. Teigdamas, kad sutartis nebuvo sudaryta, ieškovas apeliuoja į tai, kad pagal ginčo sutartį nebuvo ieškovo valios, kaip paskolos davėjo, perduoti pinigus, atsižvelgiant į tai, kad buvo nuspręsta, jog pinigus paskolins jo sutuoktinė A. K.. Tuo tarpu, atsakovas I. G. pasinaudodamas turimu įgaliojimu, veikdamas įgaliotojo atžvilgiu priešingais tikslais, padarė žalą įgaliotojui.
  1. CK 6.193 straipsnyje nustatyta, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai, atsižvelgiant į tikruosius šalių ketinimus, sutarties esmę ir tikslą, jos sudarymo aplinkybes, šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo, papročius ir kt.
  1. Šioje byloje, ginčo sutarties vertinimas neatsiejamas nuo įgaliotinio ir įgaliotojo tarpusavio santykių vertinimo, atsižvelgiant į tai, kad byloje keliamas klausimas ar įgaliotinis neviršijo įgaliojimo ribų ir ar neveikė priešingais įgaliotojo interesais.
  1. Paskolos sutartis yra realinė sutartis ir ji laikoma sudaryta nuo pinigų ar daiktų perdavimo momento (CK 6.870 straipsnis 2 dalis). CK 6.156 straipsnio 1 dalyje įvirtinta šalių teisė laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas. Taigi, ir paskolos teisiniuose santykiuose, paskolos davėjas turi teisę laisvai nuspręsti dėl atitinkamos pinigų perdavimo paskolos gavėjui. Šiuo atveju, ieškovas teigia, kad jis nepaisant pasirašytos ginčo sutarties jis neišreiškė valios perduoti atitinkamą pinigų sumą.
  1. Kaip minėta, šios nutarties 4 – 5, 17.2. –17.3. punktuose, 2016 m. sausio 29 d. pasirašyta sutartis pagal kurią ieškovas turėjo suteikti UAB „Lesnora“ maksimaliai 427 000 Eur sumą, o 2016 m. vasario 5 d. pasirašyta sutartis pagal kurią A. K. įsipareigojo paskolinti 450 000 Eur sumą, ir kaip minėta nutarties 17.3. punkte, ši sutartis iš dalies buvo įvykdyta.
  1. Pagal faktines byloje nustatytas aplinkybes, dėl kurių iš esmės tarp šalių ginčo byloje nėra, ieškovas, ieškovas, I. G. ir A. K. nusprendė vystyti bendrą projektą, kuriam pirmiausiai reikėjo įsigyti žemės sklypą 500 000 Eur vertės (kurį kaip nurodė teismo posėdžio metu buvo parinkęs I. G.), vėliau atitinkamai sprendžiant dėl kitų projekto įgyvendimo krypčių (vykdyti statybas ar kt.).
  1. Nors atsakovo I. G. procesiniuose dokumentuose nurodoma jog pirminės investicijos buvo susietos su žemės sklypo įsigijimu (tai patvirtino ir teismo posėdžio metu), tačiau atsakovo atstovas teisminio nagrinėjimo metu laikėsi pozicijos, kad projektui įgyvendinti buvo reikalinga bendra tiek ieškovo, tiek A. K. sutartyse nurodyta suma, t. y. 877 000 Eur. Šiuos argumentus teismas vertina, kaip atsakovo atstovo pasirinktą gynybinę poziciją, kurios nepatvirtina byloje nustatytos aplinkybės.
  1. Atvirkščiai, tiek šalių procesiniuose dokumentuose nurodomos aplinkybes apie tarp šalių vykusias derybas, bendradarbiavimą, tiek įvertinus perkamo žemės sklypo vertę, tiek tai, kad byloje nėra jokių objektyvių įrodymų patvirtinančių kam konkrečiai sutarčių sudarymo metu reikėjo papildomų investicijų dar papildomai investuojant apie 400 000 Eur, darytina išvada, kad šalių susitarimas dėl lėšų skolinimo apėmė ne daugiau nei jų reikėjo žemės sklypui įsigyti ir kitiems būtiniesiems veiksmams atlikti.
  1. Todėl, teismas sprendžia, kad ieškovas įrodė, jog jo ir A. K. valia buvo ne paskolinti bendrą abiejų paskolų sumą, bet vienos paskolos sumą.
  1. Vertinant ginčo paskolos sutartį, vadovaujantis CK 1.93 straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, o būtent sutarties turinį, tarp šalių susiklosčiusius santykius derantis dėl projekto vystymo ir tam reikalingos lėšų sumos, teismas sprendžia, kad ginčo 2016 m. sausio 29 d. sutartimi ieškovas įsipareigojo paskolinti įmonei iki maksimalios nurodytos 427 000 Eur sumos, tuo tarpu vėliau 2016 m. vasario 5 d. iš esmės savo turiniu analogišką sutartį sudarius ieškovo sutuoktinei, buvo išreikšta aiški ieškovo valia neskolinti įmonei lėšų. Priešingos išvados, būtų nesuderinamos su teismo nustatytomis aplinkybėmis dėl projekto apimties ir vertės, juolab, kad byloje nėra įrodymų apie pinigų perdavimo faktą sulygtų investicijų apimtyje.
  1. Kaip minėta, ieškovo valios išraiška paskolinti įmonei pinigus neatsiejamai vertintina atsižvelgiant į tarp ieškovo ir atsakovo I. G. susiklosčiusius atstovavimo teisinius santykius.
  1. Atsakovas I. G. teigia, kad jis atliko du pavedimus (25 000 Eur ir 23 000 Eur) pagal ieškovo, kaip įgaliotojo, nurodymą bei vadovaujantis 2016 m. sausio 29 d. paskolos sutartimi. Nurodymas, anot atsakovo, buvo duotas žodžiu. Tačiau, šių atsakovo nurodymų aplinkybių, nepatvirtina jokie kiti byloje esantys įrodymai.
  1. CK 6.756 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pavedimo sutartimi viena šalis (įgaliotinis) įsipareigoja kitos šalies (įgaliotojo) vardu ir lėšomis atlikti tam tikrus teisinius veiksmus su trečiaisiais asmenimis. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad atstovavimo pagrindu atsiranda dvejopo pobūdžio santykiai: vidiniai santykiai – tarp atstovo ir atstovaujamojo – ir išoriniai atstovavimo santykiai – tarp atstovo ir trečiųjų asmenų, su kuriais atstovas sudaro sandorius ar atlieka kitus teisinius veiksmus atstovaujamojo vardu ir interesais. Vidinius atstovaujamojo ir atstovo santykius reguliuoja jų sudaryta sutartis, pvz., pavedimo, o išoriniams atstovavimo santykiams skiriamas įgaliojimas. Jis parodo, kokius sandorius ir kitokius teisinius veiksmus su trečiuoju asmeniu turi teisę atlikti įgaliotinis įgaliotojo vardu (CK 2.137 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315/2009; 2008 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298/2008). Taigi, pavedimo sutartis pagal savo pobūdį yra sutartis dėl atstovavimo, kurios pagrindu įgaliotinis įgaliotojo (atstovaujamojo) vardu su trečiaisiais asmenimis atlieka teisinius veiksmus, todėl jai taikomos ir CK normos, reglamentuojančios atstovavimą (CK 2.132-2.151 straipsniai).
  1. CK 6.760 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įgaliotinis privalo įvykdyti jam duotą pavedimą sąžiningai ir rūpestingai, kad įvykdymas geriausiai atitiktų įgaliotojo interesus, bei vengti savo asmeninių interesų konflikto su įgaliotojo interesais. Įgaliotinis neturi teisės naudoti gautos vykdant pavedimą informacijos ar turto savo interesais, išskyrus sutarties ar įstatymo numatytais atvejais, taip pat kai sutikimą naudoti informaciją ar turtą duoda įgaliotojas. Jeigu įgaliotinis šios pareigos nevykdo, jis privalo atlyginti įgaliotojui dėl to padarytus nuostolius bei grąžinti visa tai, kas yra jo nepagrįstas praturtėjimas (CK 6.760 straipsnio 8 dalis).
  1. Nors tarp atstovo ir atstovaujamojo rašytinė sutartis nebuvo sudaryta, tačiau 2012 m. rugpjūčio 17 d. įgaliojimo išdavimas, patvirtina tarp šalių susiklosčiusius atstovavimo santykius.
  1. Atsižvelgiant į šioje byloje nustatytas aplinkybes, t. y. į tai, kad atsakovas I. G. neturėjo jokio pagrindo manyti, kad iš esmės analogiškas sumas skolins abu sutuoktiniai, juolab, kad A. K. buvo pradėjusi vykdyti savo įsipareigojimus pagal vėlesnę sutartį, darytina išvada, kad I. G., pervesdamas ieškovo lėšas į įmonės sąskaitą, nesant aiškaus ieškovo nurodymo, neva vykdydamas ieškovo prievoles pagal sutartį, veikė akivaizdžiai priešingais įgaliotojo interesais ir dėl to turi atlyginti dėl to padarytus nuostolius. Juolab, kad į įmonės sąskaitą įplaukusias lėšas vėliau paskirstė ne tik įmonės veiklos sąnaudoms dengti, bet ir susigrąžino jo paties įmonei paskolintą 25 000 Eur sumą.
  1. CK 6.6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis. Ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus.
  1. Šioje byloje nustatyta, kad tarp ieškovo ir UAB „Lesnora“ nesusiklostė paskolos teisiniai santykiai, nesant ieškovo valios, taigi darytina išvada, kad be teisinio pagrindo įmonė gavo 48 000 Eur sumą, todėl ji turi grąžinti tai ką yra gavusi (CK 6.145 straipsnis), taikant solidariąją atsakomybės formą kartu su I. G..
  1. Teismas netenkina ieškinio reikalavimo dalyje dėl solidarios atsakomybės Š. K. G. taikymo 3 000 Eur apimtyje, nenustačius civilinės atsakomybės taikymo sąlygų (CK 6.245 – 6.249 straipsniai), nes šias lėšas gavo pagal 2016 m. kovo 22 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, kuri nepatenka š šios bylos nagrinėjimo dalyką.

8Dėl bylinėjimosi išlaidų.

  1. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo sumokėtą žyminį mokestį bei 3 592, 26 Eur teisinės pagalbos išlaidų.
  1. Ši ginčo byla Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 16 d. nutartimi buvo sustabdyta ir perduota UAB „Lesnora“ bankroto bylą nagrinėjančiam teismui. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. birželio 15 d. nutartimi civilinė byla atnaujinta ir pridėta prie UAB „Lesnora“ bankroto bylos.
  1. Ieškovas sumokėjo iš viso 937 Eur žyminio mokesčio (2016 m. balandžio 6 d. pavedimu – 234 Eur, 2016 m. gegužės 11 d. pavedimu – 703 Eur). Ieškovo sumokėta žyminis mokestis grąžintinas (CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 87 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Išaiškintina, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija remdamasi teismo nutartimi (CPK 87 straipsnio 3 dalis).
  1. Teismas tenkina reikalavimą dalyje dėl ieškovo patirtų teisinės pagalbos išlaidų priteisimo, vadovaujantis CPK 93 straipsniu, konstatuodamas, kad ieškovo patirtos išlaidos už advokato suteiktas paslaugas neviršija 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ rekomenduotino maksimalaus dydžio. Ieškovo patirto bylinėjimosi išlaidos iš solidarių atsakovų priteistinos lygiomis dalimis.
  1. Teismas netenkina prašymo dėl procesinių sankcijų taikymo vadovaujantis CPK 95 straipsnio nuostatomis, nes vien ta aplinkybė, kad asmuo realizuoja savo teisę į tesiminę gynybą, nepriklausomai nuo procesinės bylos baigties, ar atsakovo subjektyvaus vertinimo apie reikalavimų pagrįstumą, negali būti laikoma piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis.

9Vadovaudamasis ĮBĮ 15 straipsniu, CPK 256 straipsniu, teismas

Nutarė

10ieškinį tenkinti iš dalies.

11Priteisti 48 000 Eur iš solidarių atsakovų I. G., a. k. ( - ) ir bankrutavusios UAB „Lesnora“, į. k. 304169189, ieškovo M. M., gim. ( - ), naudai.

12Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų I. G., a. k. ( - ) ir bankrutavusios UAB „Lesnora“, į. k. 304169189, ieškovo M. M., gim. ( - ), naudai 3 592, 26 Eur teisinės pagalbos išlaidų (iš kiekvieno po 1 796, 13 Eur).

13Grąžinti ieškovui M. M., gim. ( - ), 937 Eur žyminio mokesčio (sumokėto 2016 m. balandžio 6 d. pavedimu – 234 Eur, 2016 m. gegužės 11 d. pavedimu – 703 Eur).

14Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai